2025-07-30 Nr. AB-12221-3-61-3-01293-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2292-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01293-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 25S263345, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760287727, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 12 d. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 24S10670 panaikino leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje bei su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis.

2.2. Sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teismine tvarka pareiškėjas neskundė dėl teisinio neišprusimo, tačiau su juo nesutinka.

2.3. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S72127, kuriuo nusprendė uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir tokiam pačiam terminui įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje).

2.4. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą su tikslu dirbti uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Bleiras Logistics“ (toliau – ir Bendrovė), tačiau atvykęs pas darbdavį, nebuvo įdarbintas, kadangi pareiškėjas neatitiko įmonės viduje nustatytų reikalavimų. Akcentavo, kad priešingai nei nurodė darbdavys, į UAB „Bleiras Logistics“ pareiškėjas buvo atvykęs, tačiau nebuvo įdarbintas, kadangi neišlaikė vairavimo egzamino.

2.5. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė teisingus duomenis, tačiau negalėjo įtakoti bendrovės, kad pastaroji aprūpintų jį darbu ir su juo sudarytų darbo sutartį. Negavęs darbo Lietuvoje pareiškėjas rado darbą kitoje Europos Sąjungos valstybėje ir joje dirba iki šiol. Pareiškėjui nuo 2024 m. kovo 1 d. turint leidimą laikinai gyventi Slovakijoje ir joje gyvenant nuo 2024 m., jam nepagrįstai apribojamos teisės tiek į darbą, tiek į buvimą nurodytoje valstybėje. Pareiškėjas, vykdydamas Migracijos departamento 2024 m. kovo 5 d. sprendimą 24S72127, išvyko iš Lietuvos, tačiau nesuprato, kad jam uždrausta būti ir užsienyje.

2.6. Pareiškėjo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, nėra administracinio teisės pažeidimo įrodymų ir sprendimu iš esmės pažeidžiamas Įstatymo, Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562 2006, nustatančio taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reglamento „Dėl 2009 m. liepos 13 d. Bendrijos vizų kodekso nustatymo“ (toliau – ir Vizų kodeksas) ir kt. reikalavimus.

2.7. Pareiškėjas pateikė prašymą atsakovui, kuriuo prašė išbraukti pareiškėją iš sąrašo, kurio jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus) ir panaikinti įtrauktą į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), tačiau atsakovas Sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

2.8. Pareiškėjas turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Slovakijoje (Šengeno valstybė), jis nėra panaikintas, kaip nurodo Migracijos departamentas, nes sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl yra galiojantis. Pareiškėjas nuo 2024 metų dirba Slovakijoje, uždirba pakankamai lėšų pragyventi ir moka mokesčius, išlaiko nepilnamečius vaikus, turi plačius socialinius ryšius. Šios aplinkybės apibūdina pareiškėjo individualią padėtį, todėl turi būti vertinamos.

2.9. Sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius.

2.10. Draudimas pareiškėjui atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, yra perteklinis ir yra neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) ir nepagrįstas. Šis Sprendimas užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais, bičiuliais ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, taip pat šiose valstybėse dirbti ir užsiimti bet kokia komercine veikla, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti.

2.11. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, apsiribojo vien formaliu sprendimo priėmimu, neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, skundžiamo sprendimo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 24S10670, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktas, nes duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje bei su pareiškėju nesudaryta darbo sutartis.

4.2. 2024 m. kovo 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S72127 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 mėnesius); įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi.

4.3. Pareiškėjas apie minėtus sprendimus buvo informuotas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) ir jų neskundė, todėl jie yra įsiteisėję.

4.4. Per MIGRIS pareiškėjas pateikė prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo (toliau – ir Prašymas). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei gautą informaciją iš Slovakijos kompetentingos institucijos apie 2025 m. sausio 22 d. priimtą, bet dar neįsigaliojusį sprendimą panaikinti pareiškėjo turimą leidimą gyventi Slovakijoje, nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą SIS, todėl priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

4.5. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės (nuo 2024 m. dirba Slovakijoje) 2024 m. kovo 5 d. priimant sprendimą Nr. 24S72127 dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimo į SIS, nebuvo žinomos, pareiškėjas jų nenurodė ir įrodymų nebuvo pateikęs, todėl negalėjo būti įvertintos. Aplinkybės, kad pareiškėjas, gavęs Lietuvoje leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties Lietuvoje nesudarė, apie pasikeitusias aplinkybes, kurias nurodo skunde (neišlaikė egzamino, todėl nebuvo įdarbintas) Migracijos departamento neinformavo, dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, o nuo 2024 m. spalio mėnesio (matyti iš pareiškėjo su skundu pateiktų dokumentų apie atlyginimo išmokėjimą) dirba Slovakijoje, tik patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis.

4.6. Pareiškėjas iki 2024 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 24S10670, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, į Migracijos departamentą nesikreipė, o tikėtina, kad išvyko į Slovakiją ir ten gavo leidimą laikinai gyventi.

4.7. Pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių dokumentų, patvirtinančių jo teisėtą buvimą Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybėse narėse, todėl labai tikėtina, kad į Slovakiją pareiškėjas atvyko turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris buvo panaikintas 2024 m. sausio 10 d. Migracijos departamento nuomone, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas neturėjo ketinimo gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje. Neatmestina galimybė, kad pareiškėjas rezidavo kitoje Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybėje narėje turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris buvo panaikintas, t. y. pareiškėjas galėjo piktnaudžiauti migracinėmis procedūromis ir bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

4.8. Migracijos departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

4.9. Pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, todėl ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Migracijos departamentas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, kurį Migracijos departamentas susiejo su 2024 m. sausio 10 d. sprendime Nr. 24S10670 nustatytais pagrindais, suabejojęs pareiškėjo patikimumu bei esant pagrindui manyti, kad pareiškėjas gali nesąžiningai siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

4.10. Priimant Sprendimą buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusio individualios aplinkybės, taip pat ir jo pateiktas prašymas bei su juo pridėti dokumentai. Be to, Migracijos departamentas papildomai kreipėsi į Slovakijos kompetentingą instituciją dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi, t. y. atliko papildomus veiksmus ir surinko papildomą informaciją (Slovakijos kompetentinga institucija informavo, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikintas). Pareiškėjas daugiau nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs.

4.11. Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo I. M. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

6.1. 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Leidimas laikinai gyventi įteiktas 2023 m. spalio 6 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Uzbekistane.

6.2. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 24S10670 nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760287727, galiojantį iki 2025 m. rugsėjo 12 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta, t. y. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalie 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytais pagrindais. 2024 m. sausio 10 d. sprendime nurodyta, kad Bendrovė darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė (2023 m. gruodžio 5 d. gautas Bendrovės pranešimas Nr. 312-PRNŠ-0593, kad pareiškėjas atsisakė dirbti), jokiose kitose Lietuvos įmonėse užsienietis nedirba. Pareiškėjui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, taip pat nenustatyta, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

6.3. 2024 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 24S72127 Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams. Sprendimas priimtas, nes pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas.

6.4. 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą (kaip minėta, toliau – ir Prašymas) atšaukti įspėjimą dėl jo neįsileidimo Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS).

6.5. Migracijos departamentas, nagrinėdamas Prašymą, kreipėsi dėl konsultacijos į Slovakijos kompetentingą instituciją, kuri 2025 m. vasario 14 d. pranešimu (M forma) informavo, kad 2025 m. sausio 22 d. Trenčyno policijos skyriaus užsienio policijos departamentas priėmė sprendimą Nr. PPZ-HCP-BB8-53-004/2024-PC, kuriuo pareiškėjui laikinas leidimas gyventi Slovakijos Respublikoje buvo atšauktas; sprendimas neįsiteisėjęs. 2025 m. balandžio 14 d. pranešimu (O forma) Slovakijos Respublikos atsakinga institucija informavo, kas pareiškėjo leidimas laikinas gyventi Slovakijoje panaikintas 2025 m. sausio 22 d., įsigaliojo 2025 m. vasario 13 d.

6.6. Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką; duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo.

6.7. Duomenys apie darbo užmokestį patvirtina, kad Truck SK s.r.o. išmokėjo pareiškėjui darbo užmokestį 2024 m. spalio–gruodžio mėnesiais.

7. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (3 str. 3 d., 4 d., 133 str. 1 d., 7 d., 8 d., 26 str. 7 d.), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatas (9.1 p., 11 p., 11.1-11.3.2 p., 50.1 p.), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatas (28.1 p., 30 p., 32 p.), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS II Reglamentas) nuostatas (24 str., 25 str., 29 str.), akcentavo, kad Migracijos departamento 2024 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 24S10670, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat 2024 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 24S72127, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas SIS perspėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pabrėžė, kad nurodyti Migracijos departamento sprendimai pareiškėjo nebuvo apskųsti ir yra įsiteisėję.

8. Teismas nurodė, kad, kai paaiškėja, jog valstybė narė įvedė SIS perspėjimą dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos informacija, konsultuojasi tarpusavyje: SIS perspėjimą pateikusi valstybė narė apie tai informuoja išduodančiąją valstybę narę; išduodančioji valstybė narė, remdamasi SIS perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ir praneša SIS perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą; jei leidimą gyventi išduodančioji valstybė narė praneša SIS perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi, SIS perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat SIS perspėjimą ištrina. Teismas pabrėžė, kad priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, spręsti, kad vien faktas, kad Prašymo pateikimo metu pareiškėjas turėjo galiojantį leidimą gyventi Slovakijoje (Šengeno valstybėje), savaime nesuponuoja Migracijos departamentui pareigos išbraukti įrašus iš SIS, kadangi ji turi laikytis nustatytos administracinės procedūros.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime atsakovas įvertino individualias pareiškėjo aplinkybes: įvertino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, taip pat tai, kad nenustatyta asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, tai pat nenustatyta, kad asmuo turėtų darbo santykių nors su vienu Lietuvos Respublikoje registruotu darbdaviu, atsižvelgė į aplinkybę, kad, nepaisant turimo leidimo gyventi Lietuvoje, asmuo išvyko į Slovakiją, kur įgijo naują leidimą laikinai gyventi ir sudarė darbo sutartį su Slovakijos Respublikos įmone (šias aplinkybes taip pat patvirtina Truck SK s.r.o. įmonės išrašai apie pareiškėjui išmokėtą darbo užmokestį 2024 m. spalio–gruodžio mėn.).

10. Teismas padarė išvadą, kad, pareiškėjui neatitikus nei vieno Taisyklių 32 punkte nustatyto pagrindo, leidžiančio panaikinti draudimą atvykti į Šengeno erdvę, Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai netenkino prašymo atšaukti SIS perspėjimą.

11. Teismas akcentavo, kad, galiojant SIS perspėjimui, pareiškėjas galėjo keliauti po Europos Sąjungą, gauti leidimą Slovakijos Respublikos ir ten įsidarbinti, todėl konstatavo, kad vien SIS įspėjimas neapriboja pareiškėjo teisių.

12. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus individualią pareiškėjo situaciją, jame yra visi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai, iš Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai bei aktuali teismų praktika, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kad: 1) nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS II reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas; 2) prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai.

14.2. Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje.

14.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog kitos valstybės narės leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2024 m. kovo 1 d. (Slovakijoje), todėl nagrinėjamu atveju padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

14.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes netinkamai pritaikė SIS II Reglamento 24, 25 bei 29 straipsnių nuostatas, kadangi Sprendimas negalėjo būti priimtas, nes pareiškėjas tuo metu jau buvo įgijęs kitos valstybės narės leidimą laikinai gyventi.

14.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, viena vertus, faktinės aplinkybės dėl neįsidarbinimo nėra aktualios, tačiau, kita vertus, dalį sprendimo skyrė pareiškėjo veiksmų analizei dėl darbo paieškos ir neva priežastis gauti leidimą laikinai gyventi buvo tik pasiteisinimas atvykti į Lietuvą.

14.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus bei visiškai neatskleidžiantis jokių teisinių motyvų ar faktinių aplinkybių, todėl laikytinas nemotyvuotu.

14.7. Pareiškėjas nuo 2024 metų dirba Slovakijoje, uždirba pakankamai lėšų pragyvenimui ir moka mokesčius, išlaiko nepilnamečius vaikus, turi plačius socialinius ryšius. Šios aplinkybės apibūdina pareiškėjo individualią padėtį, todėl jos turi būti vertinamos, nors ir nėra nurodytos Kriterijų vertinimo tvarkoje, numatančioje pavyzdinius kriterijus, kuriems esant gali būti priimamas užsieniečiui palankus sprendimas.

14.8. Neaišku kokiu pagrindu Migracijos departamentas nusprendė į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus).

14.9. Sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, o motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, stokojantys Migracijos departamento sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais Viešojo administravimo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus.

14.10. Draudimas pareiškėjui atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, yra perteklinis ir yra neproporcingas, nemotyvuotas (pažeidžiantis išsamumo, įstatymo viršenybės, gero administravimo ir kitus viešojo administravimo principus) ir nepagrįstas. Šis sprendimas užkerta kelią pareiškėjui susitikti su šeimos nariais, draugais, bičiuliais ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, taip pat šiose valstybėse dirbti ir užsiimti bet kokia ūkine–komercine veikla, prieštarauja laisvo asmenų judėjimo teisei, taip pat laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti.

14.11. Migracijos departamentas apsiribojo vien formaliu sprendimo priėmimu, tačiau neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo ir kitas reikšmingas aplinkybes, Sprendimo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

16.2. Pareiškėjo nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose užsieniečiai skunde sprendimus, kuriais jiems buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į SIS. Nagrinėjamu gi atveju, pareiškėjas skundžia sprendimą, kuriuo Migracijos departamentas išnagrinėjęs jo prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo, atsisakė išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes joje buvo nagrinėjami ir vertinami kitokio pobūdžio sprendimai.

16.3. Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų nuostatų, piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis ir neveikė sąžiningai, šių aplinkybių pareiškėjas niekaip nepaneigė. Pareiškėjas taip pat neįrodė savo teiginio, jog Sprendimas ar sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtrauktas perspėjimas į SIS, yra nepagrįsti.

16.4. Slovakijos kompetentinga institucija informavo, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikintas ir toks sprendimas įsiteisėjo 2025 m. vasario 13 d.

16.5. Pareiškėjo tvirtinimas, kad Migracijos departamentas pažeidė gero administravimo, proporcingumo principą, neįvertino individualios su pareiškėju susijusios situacijos yra deklaratyvus, nes jis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų tokias išvadas pagrįstų ir leistų padaryti priešingą išvadą nei padarė Migracijos departamentas.

16.6. Buvo priimti administraciniai aktai, t. y. sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, su kuriuo sutinka pareiškėjas, ir sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, t. y. apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos (ir ES) teritoriją ir buvimo joje, todėl yra tenkinama SIS II Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostata, todėl Migracijos departamentas turėjo pagrindą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

16.7. Vadovaujantis Tvarkos 14 punktu, draudimas atvykti pareiškėjui nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

16.8. Faktinės aplinkybės, kad, galiojant SIS perspėjimui, pareiškėjas galėjo keliauti po Europos Sąjungą, gauti leidimą Slovakijos Respublikos ir ten įsidarbinti, patvirtina, kad vien SIS įspėjimas neapriboja pareiškėjo teisių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai bei aktuali teismų praktika, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, netinkamai pritaikė SIS II Reglamento 24, 25 bei 29 straipsnių nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad Migracijos departamento 2024 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 24S10670, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Migracijos departamento 2024 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 24S72127, kuriuo uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas SIS perspėjimas yra įsiteisėję ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje vertinamas Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Teisėjų kolegija nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 30 ir 32 punktais ir Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu.

23. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis nustato, kad Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

24. Pagal Taisyklių 30 punktą, gavęs Taisyklių 28 punkte arba 32.3 papunktyje nurodytą prašymą (pasiūlymą) išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ir (arba) atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį, Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia pasiūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir (arba) įtraukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir (arba) įspėjimas dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį įtrauktas valstybės institucijos ar įstaigos pasiūlymu. Terminas, per kurį valstybės institucija ar įstaiga turi pateikti savo motyvuotą nuomonę dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir (arba) įtraukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį peržiūrėjimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš sąrašo arba draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką termino sutrumpinimo arba įspėjimo dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimo dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį atšaukimo, negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos paklausimo gavimo valstybės institucijoje ar įstaigoje dienos.

25. Pagal Taisyklių 32 punktą duomenis iš sąrašo, pateiktus C.SIS, šioje sistemoje sprendimą dėl uždraudimo atvykti priėmusios įstaigos sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II Reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį panaikina Migracijos departamentas. Sprendimas atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II Reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas, jeigu: kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (32.1 p.); jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (32.2 p.); jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba Taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Motyvuotą prašymą atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai (32.3 p.): užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, teikia per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis). Visi raštu, įskaitant elektroninėmis priemonėmis, pateikti prašymai turi būti pasirašyti prašymą pateikusio duomenų subjekto arba jo atstovo.

Teikiant prašymą elektroninėmis priemonėmis, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo autentiškumą.

Motyvuotame prašyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi užsieniečio veido atvaizdas ir visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos).

Kai prašymas teikiamas užsieniečiui prie MIGRIS prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą arba raštu, šiame papunktyje nurodyta nuotrauka nepridedama (32.3.1 p.); Taisyklių 9.3–9.10 papunkčiuose nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos teikia raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis) arba per MIGRIS, o taisyklių 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos – per MIGRIS. Motyvuotame prašyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu šie duomenys ir (ar) dokumentai turimi).

Esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima prašymo atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį pateikti per MIGRIS, taisyklių 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytos valstybės institucijos ar įstaigos šį prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai teikia raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis). Valstybės sienos apsaugos tarnyba šiame papunktyje nurodytą motyvuotą prašymą teikia tik tuo atveju, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmė Migracijos departamentas (32.3.2 p.).

26. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs asmens prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei gautą informaciją iš Slovakijos kompetentingos institucijos apie 2025 m. sausio 22 d. priimtą, bet dar neįsigaliojusį sprendimą panaikinti asmens turimą leidimą gyventi Slovakijoje, nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą SIS. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas neįsidarbino įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jis taip pat nebandė įsidarbinti jokioje kitoje Lietuvos įmonėje, be to, nepaisant turimo leidimo gyventi Lietuvoje, pareiškėjas išvyko į Slovakiją, kur įgijo naują leidimą gyventi ir sudarė darbo sutartį su Slovakijos įmone. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta O forma, kurioje Slovakijos kompetentinga institucija informavo Migracijos departamentą, kad sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Slovakijoje įsiteisėjo 2025 m. vasario 13 d., t. y. iki Migracijos departamentui priimant Sprendimą.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išbraukti jo (pareiškėjo) duomenis iš SIS. Migracijos departamentas, vadovaudamasis įsiteisėjusiais sprendimais ir aktualia informacija apie pareiškėją, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (administracinės bylos Nr. eA-1137-822/2025; eA-960-822/2025; eA-1357-525/2025; A-1372-629/2025; eA-1293-822/2025) ir nesivadovavo nurodytose bylose suformuotais išaiškinimais – teisės aktuose nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas; Migracijos departamentui tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos pareiškėjo argumentus, visų pirma pažymi, kad nurodytose bylos buvo sprendžiama dėl sprendimų, kuriais uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), o nagrinėjamu atveju yra skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, esant įsiteisėjusiam sprendimui dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje).

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš Sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. jame nurodytas teisinis ir faktinis Sprendimo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios turėjo įtaką priimti Sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie tai, kad sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Slovakijoje įsiteisėjo 2025 m. vasario 13 d. nenurodyta Sprendime, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas priimtas 2025 m. kovo 5 d., t. y. jau esant faktinei situacijai, kai sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Slovakijoje buvo panaikintas, šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad priimant Sprendimą, pareiškėjas faktiškai jau neturėjo leidimo laikinai gyventi Slovakijoje, atmeta pareiškėjo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė SIS II Reglamento 24, 25 bei 29 straipsnių nuostatas, kadangi Sprendimas negalėjo būti priimtas, nes pareiškėjas tuo metu jau buvo įgijęs kitos valstybės narės leidimą laikinai gyventi.

31. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

32. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių.

33. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis