2021-12-22 Nr. AB-27839-3-62-3-00512-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-649-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-000512-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš to, jog nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1, 2 ir 3 sektoriuose netinkamomis, jo orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose trūko ploto, jos buvo apleistos, drėgnos, sienos ir lubos apipelijusios, veisėsi buitiniai parazitai, nebuvo tinkamo apšvietimo. Pareiškėjo teigimu, pataisos namuose klesti smurtas, pažeminimai, subkultūros. Siekdamas išvengti smurto ir patyčių, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymais jį izoliuoti, tačiau jo prašymai nebuvo net registruojami. Pareiškėjas tvirtino, kad žodžiu kreipėsi į būrio viršininką, tačiau šis pareiškėjo prašymus taip pat ignoravo. Pareiškėjas paaiškino, kad nerūko, tačiau buvo priverstas gyventi kartu su rūkančiais nuteistaisiais vienoje patalpoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad baudos izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži, juose tebuvo galima stovėti, bet ne vaikščioti. Pareiškėjas nurodė, kad atliekų konteineriai buvo pastatyti per arti gyvenamųjų patalpų, todėl nuolat jautėsi nemalonus kvapas. Pareiškėjo teigimu, dėl šių aplinkybių jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, emocinį stresą, sveikatos sutrikdymą, kurių būtų nepatyręs, jei atsakovas jį būtų kalinęs tinkamomis sąlygomis ir užtikrinęs jo saugumą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą ginčo laikotarpį. Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl galėjo laisvai vaikščioti lokalinio sektoriaus teritorijoje ir užsiimti kita leistina veikla dienotvarkėje numatytu laiku. Atsakovas pažymėjo, kad pareiga valyti gyvenamąsias patalpas yra numatyta patiems jose gyvenantiems nuteistiesiems, tam jiems yra išduodamos valymo priemonės. Kenkėjų kontrolės paslaugas pataisos namams teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, kuri reguliariai atlieka kenkėjų naikinimo darbus. Atliekų konteineriai yra tvarkingi, higieniški, atliekos išvežamos pagal nustatytą grafiką. Įstaigoje užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, gavus pranešimus apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos. Patalpos remontuojamos pagal poreikį bei atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Pataisos namų kiemuose įrengtos specialios rūkymo vietos, o gyvenamosiose patalpose rūkyti negalima. Už rūkymą neleistinose vietose nuteistiesiems skiriamos nuobaudos. Atsakovas nurodė, kad teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemeliuose. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrindė argumentų dėl kastų bei subkultūrų susidarymo ir pareigūnų netinkamo elgesio, nedetalizavo, kur, kada ir kaip pasireiškė šie veiksniai, taip pat nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar į Psichologinės tarnybos specialistus. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai nenurodė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu pripažino, kad pareiškėjo G. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista skirtingais laikotarpiais nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas byloje nustatė:

6.1. Pravieniškių PN-AK pateikė duomenis, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose patalpose: karantino patalpoje, kurios plotas buvo 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,6 kv. m ploto; 5 būrio 4 patalpoje, kurios plotas – 60,29 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, faktiškai gyveno 16 asmenų, todėl pareiškėjui teko 3,7 kv. m ploto; 1 būrio 6 patalpoje, kurios plotas – 26,97 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, faktiškai gyveno 7 asmenys, pareiškėjui teko 3,8 kv. m ploto; 1 būrio 3 patalpoje, kurios plotas – 37,03 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, faktiškai gyveno 9 asmenys, todėl pareiškėjui teko 4,11 kv. m ploto; 16 būrio 12 patalpoje, kurios plotas – 13,95 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,65 kv. m ploto; 6 būrio 1 patalpoje, kurios plotas – 15,61 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,20 kv. m ploto; 2 būrio 5 patalpoje, kurios plotas – 11,64 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 5,82 kv. m ploto; 11 būrio 1 patalpoje, kurios plotas – 15,46 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 5,15 kv. m ploto. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl karantino patalpoje gyvenusių asmenų skaičiaus atitinka Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis, todėl šioje dalyje ginčo nėra. Pareiškėjas teigė, jog jis gyveno 1 būrio 2 patalpoje (tikslaus laikotarpio nenurodo) su dar 6 asmenimis, todėl ji buvo perpildyta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kalinamas minėtoje patalpoje. Iš Pravieniškių PN-AK pateiktos Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės pažymos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2019 m. kovo 15 d. pareiškėjas buvo kalinamas tik 1 būrio 6 ir 3 patalpose. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais duomenimis, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių juos paneigiančių įrodymų.

6.2. Teismas nustatė, kad skunde nurodyta, jog 1 būrio 3 patalpoje pareiškėjas buvo laikomas su dar 12 asmenų, tačiau Pravieniškių PN-AK pateiktoje pažymoje yra tiksliai nurodytas faktinis nuteistųjų skaičius, ginčo laikotarpiu buvęs pareiškėjo gyvenamosiose patalpose (1 būrio 3 patalpoje buvo laikomi 9 asmenys). Pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginį pagrindžiančių įrodymų, nedetalizavo, su kokiais konkrečiais asmenimis buvo kalinamas. Pareiškėjo pateikti kitų nuteistųjų raštiški paliudijimai yra abstraktūs, juose nurodomos nedetalizuotos aplinkybės, konstatuojant, kad pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis ir kad jo skundas yra pagrįstas. Šių liudijimų teismas nelaikė objektyviais skundą pagrindžiančiais įrodymais, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuos asmenis ir pareiškėją sieja ta pati teisinė padėtis (nuteistieji). Teismas darė išvadą, kad šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai negalėtų būti laikomi patikimais bei objektyviais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko daugiau nei 3,1 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose ir ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto karantino patalpoje. Teismas nenustatė minimalios ploto normos pažeidimo. Teisės aktuose nėra reglamentuojama, koks minimalus plotas turi tekti vienam asmeniui pataisos įstaigų pasivaikščiojimo kiemeliuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus.

6.3. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose. Teismas darė išvadą, jog Pravieniškių PN-AK veikė aktyviai, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, nebūtų vabzdžių ir graužikų, ir nepripažino neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Teismas pažymėjo, kad ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji privalo griežtai laikytis higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas neteigė, kad būtų kreipęsis į gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų sukeltos žalos. Nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygų viseto, teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus.

6.4. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl kitų asmenų rūkymo neleistinose vietose ar būtų prašęs jį perkelti gyventi su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjo pateikto prašymo Kauno tardymo izoliatoriui, kuriame pareiškėjas prašė jį apgyvendini su nerūkančiais asmenimis, teismas nelaikė aktualiu, kadangi minėtas prašymas buvo reikštas ne Pravieniškių PN-AK administracijai. Byloje taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų, kad kitų nuteistųjų rūkymas pasivaikščiojimo kiemelyje paveikė pareiškėjo sveikatą ar sukėlė kokius kitus padarinius, t. y. ar dėl pareiškėjo pasivaikščiojimų metu kartu su kitu rūkančiu nuteistuoju pablogėjo jo sveikata, ar pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą su skundais dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su jo buvimu kartu su rūkančiu asmeniu. Byloje pateiktoje pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra tokių duomenų. Be to, pareiškėjas skunde nedetalizavo, kur, kada, kuriose patalpose ir kokie nuteistieji rūkė neleistinoje vietoje, nepaaiškino, kokias neigiamas pasekmes jam tai galėjo sukelti. Teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

6.5. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK atsiliepime paaiškino, jog pataisos namuose nuteistieji nėra skirstomi į kastas, o priskiriami grupėms, numatytoms Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę dėl kastų susidarymo, tai, kad jų Pravieniškių PN-AK administracija tai toleravo. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pataisos įstaigos administracija toleravo kalinių subkultūrą, netinkamai su juo elgėsi. Pareiškėjas nedetalizavo, kada, kokie konkretūs nuteistieji ar pareigūnai prieš jį smurtavo, nenurodė jokių konkrečių įvykių aplinkybių, o tik deklaratyviai konstatavo patiriantis subkultūrų egzistavimo neigiamas pasekmes. Pareiškėjas taip pat deklaratyviai pažymėjo, kad pareigūnai neteisėtai naudoja fizinio poveikio priemones („Tazer“) prieš nuteistuosius, bet nepaaiškino, kur, kada ir koks pareigūnas naudojo šias priemones pareiškėjo atžvilgiu. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK kiltų neproporcinga pareiga paneigti tokius nekonkrečius ir nedetalizuotus pareiškėjo argumentus.

6.6. Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog įkalinimo patalpos buvo netvarkingos, nehigieniškos, nebuvo tinkamo apšvietimo. Pareiškėjas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) 2019 m. vasario 8 d. raštą Nr. (2-22 4.80)2-1091 ir 2018 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. (2.22 4.80)2-55988, kuriuose buvo užfiksuoti patikrinimų, atliktų pataisos namuose pagal pareiškėjo skundus, rezultatai. Buvo nustatyta, kad 11 būrio 1 patalpoje drėgmės lygis ir apšvietimas atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus. Taip pat buvo nustatyta, kad elektros šviestuvų gaubtai buvo nešvarūs, tai neatitiko HN 134:2015 34 punkto reikalavimo, kad nuteistiesiems, atsakingiems už patalpų valymą, nebuvo išduodami valikliai. Nustatyta, kad patalpos buvo nešvarios, sklido nemalonus kvapas. Taip pat buvo užfiksuota, jog 1 būrio pastatas senas, neremontuotas, inventorius susidėvėjęs. Teismas pripažino, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teisės buvo pažeistos tokiu būdu, kad joms apginti nepakaktų konstatuoti paties pažeidimo fakto. Pareiškėjo sveikatos istorijoje yra duomenų, jog pareiškėjas buvo kreipęsis į gydytoją dėl nemigos, dirglumo, tačiau iš minėtų įrašų teismas negalėjo daryti išvados, jog šios pasekmės pareiškėjui atsirado būtent dėl nustatytų HN 134:2015 pažeidimų.

7. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė ilgiau trukusių pasekmių, taip pat į tai, kad byloje nenustatyti kiti skunde nurodomi pažeidimai, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

III. 8. Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

9. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė savo teiginių, kad jis negalėjo remtis pateiktais liudytojų parodymais. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė visus įmanomus įrodymus. Be to, atlikdamas bausmę, daug įrodymų negalėjo gauti ir pateikti teismui, nes buvo suvaržyta jo laisvė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, kad padaryti pažeidimai negalėjo lemti tokio žalos dydžio pinigais, kokį jis nurodė, pažymi, kad nuo pat atvykimo į kalinimo įstaigą jis rašė skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, dėl kurių sutriko miegas ir psichika. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atsiliepime į skundą buvo pateiktos psichologo pažymos, kurios patvirtina, kad žala buvo padaryta. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl elektrošoko „Tazer“ naudojimo prieš pareiškėją ir kitus konkrečiai nurodytus nuteistuosius, kuriuos teismas galėjo apklausti. Pareiškėjo teigimu, yra neįmanoma tiksliai nurodyti, kuris pareigūnas naudojo elektrošoką, nes kiekvienas iš jų dėvi juodas veido kaukes, skydus, vienodas uniformas, šalmus, ant kurių nėra jokių skiriamųjų ženklų. Be to, jiems užėjus į kamerą, liepiama į pareigūnus nežiūrėti, nusisukti veidu į sieną, kitu atveju yra naudojamos specialios priemonės arba koviniai veiksmai. Pareiškėjas daro išvadą, kad šiuo atveju neužtenka vien pripažinti pažeidimą ir tik iš dalies tenkinti skundą dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų, šiurkščių veiksmų.

10. Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 1 būrio pastatas yra kritinės būklės, tai pripažino ir Centras, to neneigė ir teismas, todėl akivaizdu, kad šiame pastate sąlygos buvo prastos ir sukėlė pareiškėjui žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis negyveno 1 būryje 2 patalpoje. Formaliai pareiškėjas buvo registruotas 2 ir 6 patalpose, bet visi nuteistieji gyvendavo, kur norėdavo, nes kameros buvo perpildytos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Centras nebūtų nagrinėjęs pareiškėjo skundo, jei jis nebūtų gyvenęs 2 patalpoje. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pažeidžia teisės aktuose nustatytą tvarką, leisdamas gyventi nuteistiesiems ten, kur jie nori. Pareiškėjas nurodo, kad ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją raštu ir žodžiu, nurodydamas, jog jis yra nerūkantis, tačiau jo prašymai nebuvo registruojami. Pareiškėjas gyveno kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių, prašydamas išduoti pažymą apie tai, jog jis yra nerūkantis. Šią pažymą pareiškėjas pateikė ne tik teismui, bet ir Pravieniškių PN-AK, tačiau į pažymą nebuvo atsižvelgta nepagrįstai.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais argumentais. Jame nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas, nepateikta pagristų įrodymų, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nenustatė, jog Pravieniškių PN-AK sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui. Atsakovo teigimu, teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d., atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buvo padaryti HN 134:2015 pažeidimai, šie pažeidimai nesukėlė ilgiau trukusių pasekmių, nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, jam padaryta žala turi būti įvertinta pinigais.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

17. Vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. Pavyzdžiui, tokia informacija laikoma asmenų, atvykusių pirmą kartą į tardymo izoliatorių, apklausos anketa, pirminės gydytojų apžiūros metu paties pareiškėjo deklaruotas žalingas įprotis – rūkymas, skundai ar prašymai dėl laikymo kartu su (ne)rūkančiais asmenimis laivės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.). Taip pat atsižvelgiama į tai, ar pataisos įstaigos administracija tinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, t. y. ar įstaiga uždraudė rūkyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar įrengta rūkymo vieta, ar imamasi priemonių užtikrinti, kad būtų rūkoma specialioje tam skirtoje vietoje lauke ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016).

18. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją, kad kiti kartu su juo laikomi asmenys rūko kameroje, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą) šiuo aspektu. Byloje pateiktas pareiškėjo 2018 m. gegužės 10 d. prašymas paskirti jį į kamerą kartu su nerūkančiais asmenimis buvo adresuotas Kauno tardymo izoliatoriui, o ne Pravieniškių PN-AK, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio dokumento nelaikė aktualiu nagrinėjamoje byloje. Iš Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. kovo 26 d. pažymos Nr. 77-526 matyti, kad nuteistiesiems įrengta ir specialiu lipduku pažymėta rūkymo vieta lokalinių sektorių kiemuose. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas skundėsi pataisos įstaigos administracijai ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms dėl tabako gaminių naudojimo tam nepritaikytose patalpose, o į tokius kreipimusis (skundus) nebuvo reaguojama. Pareiškėjo nurodomuose su jo skundu teismui pateiktuose kitų nuteistųjų raštuose tik nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas yra nerūkantis, tačiau nepateikiami jokie duomenys, kad Pravieniškių PN-AK būtų rūkoma ne tam skirtose vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos pareiškėjo teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino deklaratyviais ir neįrodytais.

19. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl fizinio poveikio priemonių („Tazer“) neteisėto naudojimo, pažymėtina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai paminėjo, jog prieš jį neteisėtai buvo naudojama elektrošoko priemonė. Pareiškėjas nenurodo tikslių aplinkybių, konkrečių situacijų bei datų, kada tokia priemonė buvo naudota. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl elektrošoko naudojimo jis prašė teismo apklausti konkrečius asmenis ir jį patį. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, taip pat nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes galėtų paliudyti jo nurodomi asmenys. Tokių duomenų pareiškėjas nenurodo ir apeliaciniame skunde.

20. Iš byloje esančio Departamento 2019 m. sausio 18 d. rašto Nr. 2S-326 matyti, kad buvo nustatyta, jog į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skundą buvo atsakyta, tačiau nebuvo konstatuota, kad specialiosios priemonės būtų naudotos prieš pareiškėją. Iš byloje esančios 2019 m. liepos 10 d. slaugytojos pažymos matyti, kad joje pažymėta, jog pareiškėjas nurodė, jog susižalojo, nes prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės, tačiau šioje pažymoje nėra nurodyta konkrečių dėl specialiųjų priemonių panaudojimo padarytų sužeidimų. Byloje taip pat yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 2S-3568 dėl pareiškėjo skundų, kuriame minimas pareigūnų fizinės prievartos panaudojimas prieš pareiškėją 2019 m. liepos 10 d. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors pareiškėjas skunde ginčo laikotarpį nurodo nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d., iš Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. kovo 23 d. pažymos Nr. 61-1363 matyti, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2019 m. kovo 15 d., o 2019 m. kovo 15 d. išvyko į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti įrodymai dėl specialiųjų priemonių panaudojimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, pareiškėjui esant Pravieniškių PN-AK, prieš jį neteisėtai būtų panaudotos specialiosios priemonės („Tazer“).

21. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtus nepatogumus ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas, ginčo laikotarpiu kalėdamas Pravieniškių PN-AK, patyrė tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl teisės aktuose numatytų higienos sąlygų (patalpų švara, susidėvėjęs inventorius) neužtikrinimo, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo priteisti jam neturtinę žalą pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo jam būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologės 2020 m. kovo 20 d. pažymoje Nr. 86-78 nurodyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. nesikreipė į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos. Tokio paties pobūdžio aplinkybės nurodytos ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomoje Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologės 2020 m. kovo 23 d. pažymoje Nr. 87-116. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai paneigia apelianto teiginius, kad jo miegas ir psichika sutriko būtent dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjui kilusius nepatogumus.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė