4fb81cab-9d55-4bf0-ba08-71cd89feda3b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr

Pranešėja

Danutė Kutrienė                                                        Civilinė

byla Nr. 2A-1205-275/2011

Teisėja Raimonda Vansevičienė                        Procesinio sprendimo

kategorija 73.2.6.4.4.; 121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

                                              LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 12 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

kolegijos teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės  ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant  I.JuchnevičiÅ«tei,  dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. S.Brazauskui, atsakovo atstovui adv. T.Talučiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimo priimto civilinėje byloje

pagal ieškovo VšĮ „Marijampolės ligoninė“ ieškinį atsakovo UAB „If draudimas“

teisių perėmėjui Estijoje registruotai įmonei „IF P&C Insurance“ dėl draudimo taisyklių nuostatos pakeitimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

IeÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninė“ kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 69-76), kuriuo prašė pakeisti UAB „If draudimas“ bendrosios profesinės civilinės atsakomybės taisyklių 7 punkto 1 dalį Draudimo įstatymo 91 str. pateiktu draudiminio įvykio apibrėžimu: “draudiminis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei Å¡ios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai“ (CK 6.992 str. 1 d., 6.186 str. 3 d.), pripažinti ieÅ¡kovui VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninė“ teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , kilus civilinei atsakomybei dėl M.

P. 2004 m. lapkričio12-13d. teiktų medicininių paslaugų pagal 2004-03-09 bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį su atsakovu UAB „If draudimas“ (CK 1.138  str. 1 d. 1 p.), bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2004-11-12 ligoninėje buvo operuotas pacientas M. P. , dėl patirtų sunkių traumų autoįvykyje, jam buvo amputuota koja. 2005-08-27 pacientas per advokatÄ raÅ¡tu pareikalavo atlyginti žalÄ dėl netinkamai suteiktos medicininės pagalbos.

Kadangi tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas, nebuvo aiÅ¡ku, ar kils gydytojų atsakomybė, todėl į paciento raÅ¡tiÅ¡kÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovas atsakė, kad kol kas žalos atlyginimo klausimo nesvarsto. 2006-02-14 ieÅ¡kovas sužinojo, kad pacientas kreipėsi į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, apie tai ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ , pas kurį ieÅ¡kovas buvo apdraudęs profesinę civilinę atsakomybę 2004-03-09 sutartimi laikotarpiu nuo 2004-03-10 iki 2005-03-09. Atsakovas 2006-03-29 raÅ¡tu informavo, kad draudimo iÅ¡moka nebus mokama.

Atsakovo atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudimo sutartį, pažeidė ieÅ¡kovo teises ir interesus, nes Kauno apygardos teismui patenkinus M. P. ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisus iÅ¡ VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninės“ 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, matyti, kad dėl patirtos paciento žalos, ligoninei kyla civilinė atsakomybė. Atsakovas, atsisakydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , vadovavosi dviem argumentais - reikalavimas atlyginti žalÄ nėra draudiminis įvykis pagal UAB „If draudimas“ bendrosios profesinės civilinės atsakomybės taisyklių - toliau Taisyklės, 7 punkto 1 dalį, o be to ieÅ¡kovas apie galimÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepranešė draudimo bendrovei per 30 dienų terminÄ po draudimo sutarties pasibaigimo, kaip numatyta Taisyklių 56 punkte.

IeÅ¡kovas, vadovaudamasis CK 6.992 str.1 d., 6.186 str. 3 d., manė, kad Taisyklių 7 punkto 1 dalis, apibrėžianti draudiminį įvykį, keistina, kadangi ji atima iÅ¡ draudėjo paprastai draudimo sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, apriboja draudiko civilinę atsakomybę bei prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ar teisingumo kriterijams. IeÅ¡kovas nurodė, kad draudiminio įvykio apibrėžimas atsakovo taisyklėse - nelogiÅ¡kas ir neprotingas, nes draudiko prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokas ir apdraustojo teisės Å¡ias iÅ¡mokas gauti pasibaigimas susiejamas su trečiųjų asmenų, ne sutarties Å¡alių veiksmais, t.y. nukentėjusiųjų asmenų reikalavimų pateikimu ar nepateikimu sutarties galiojimo laiku.

Ir tai yra neteisinga, nes be pagrindo - ne dėl draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo - yra apribojama draudėjo teisė gauti draudimo iÅ¡mokas. Ginčijama Taisyklių nuostata yra nesÄ Å¾ininga ne tik draudėjo atžvilgiu, kadangi dėl Å¡ios nuostatos, net ir tinkamai vykdęs visus savo įsipareigojimus, draudėjas gali neturėti galimybės pasinaudoti savo teise į draudimo iÅ¡mokÄ tik dėl to, kad nukentėjusysis delsė pareikÅ¡ti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, arba dėl to, kad žala atsirado daug vėliau.

Å i nuostata nesÄ Å¾ininga ir nukentėjusio asmens atžvilgiu, kadangi tuo atveju, jei draudėjas neiÅ¡galėtų atlyginti žalos, pagal ginčijamÄ Taisyklių nuostatÄ , nukentėjusysis neturėtų papildomos garantijos, kad žalÄ jam atlygins draudimo įmonė. Å i taisyklių nuostata prieÅ¡tarauja ne tik Draudimo įstatymo 91 str., kuriame apibrėžtas draudiminis įvykis, bet ir Draudimo įstatymo 2 str. 11 p., apibrėžiančiam draudiminį įvykį, kaip draudimo sutartyje nurodytÄ atsitikimÄ , kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudiminiu įvykiu profesinės civilinės atsakomybės draudimo srityje pagal savo esmę laikytinas ne reikalavimo atlyginti žalÄ pateikimas, bet civilinės atsakomybės už tam tikrų veiksmų pasekmes, atsiradimas. IeÅ¡kovas CK 6.992 str. 1 d. ir 6.186 str. 3 d. pagrindu praÅ¡o pakeisti UAB „If draudimas“ bendrosios profesinės civilinė atsakomybės taisyklių 7 punkto 1 dalį, kurioje apibrėžiamas draudiminis įvykis, Draudimo Ä®statymo 91 str. pateiktu draudiminio įvykio apibrėžimu:

„draudiminis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai“.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-12-24 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninės“ atsakovo UAB „If draudimas“ naudai 11 927 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad CK 6.193 str. 2 d. nustatyta, jog visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, o CK 6.193 str. 4 d. nustatyta, kad, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai.

Visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai, tačiau aiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, sudarydamas su atsakovu profesinės civilinės atsakomybės sutartį, pasirašė standartines sutarties sÄ lygas, kurios privalomos ieÅ¡kovui tik tokiu atveju, jeigu jam buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sÄ lygomis susipažinti (CK 6.185 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jis bÅ«tų buvęs netinkamai supažindintas su minėtos sutarties ir Taisyklių sÄ lygomis ir dėl to, suklydimo įtakoje, bÅ«tų pasirašęs jam nenaudingÄ profesinio draudimo sutartį, kurios siurprizinė ar nenaudinga sÄ lyga paaiÅ¡kėjo tik tada, kai iÅ¡ ieÅ¡kovo dėl netinkamai atlikto profesinio darbo, buvo pareikalauta atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, kad pasiraÅ¡ydamas sutartį su atsakovu, elgdamasis atidžiai ir rÅ«pestingai, bÅ«tų kėlęs problemÄ dėl sutarties sÄ lygos, jo manymu, suvaržančios jo teises, pakeitimo.

Draudimo įstatymo 91 str. nustato, kad jei civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmės, net jei Å¡ios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai (2003-09-18 Nr. IX-1737). Å io straipsnio nuostata leidžia Å¡alims sutartimi tartis dėl draudžiamojo įvykio apibrėžimo, todėl atsakovas, kaip rÅ«pestinga sutarties Å¡alis turėjo galimybę tartis dėl sutarties sÄ lygų, arba, susipažindamas su sutarties ir Taisyklių standartinėmis sÄ lygomis dėl 7 punkto

1 dalyje nustatyto draudžiamojo įvykio apibrėžimo, derėtis, ir, nepavykus deryboms, kreiptis į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo. Todėl atmestini ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovo bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir Taisyklių 7 punkto 1 dalis prieÅ¡tarauja Draudimo įstatymui, nes ieÅ¡kovas, formuluodamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nepilnai cituoja Draudimo įstatymo 91 str. dispozicijÄ , tokiu bÅ«du įrodinėdamas, kad taisyklės prieÅ¡tarauja įstatymo imperatyviai nuostatai.

CK 6.223 str. 1 d. nustatyta, jog sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu, o CK 6.223 str. 3 d. nustato, kad ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikÅ¡ti tik po to, kai kita Å¡alis atsisako pakeisti sutartį, ar per 30 dienų iÅ¡ jos negautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. CK 6.204 str. numatytos iÅ¡imtinės sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ apsunkinančios aplinkybės, kurioms atsiradus, teismas gali pakeisti sutartį arba atskiras jos dalis, tačiau iki sprendžiant ginÄÄ teisme, sutarties nukentėjusioji Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį, praÅ¡ydama sutartį pakeisti.

Esminė Å¡alių nelygybė pagal CK 6.228 str., paÅ¡alinama teismui pakeičiant sutarties nuostatÄ , bet tai atliekama tik asmens praÅ¡ymu ir tik po to, jei Å¡alys preliminariai bandė tai padaryti be teismo, bet joms nepavyko pasiekti susitarimo. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad galiojant tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡ytai sutarčiai, ieÅ¡kovas, pasinaudodamas Ä®statymo suteiktomis teisėmis, bÅ«tų sprendęs dėl jo suvaržytų sutartinių teisių, kreipdamasis į atsakovÄ , kaip sutarties Å¡alį.

Kaip rÅ«pestinga sutarties Å¡alis ieÅ¡kovas nesielgė ir gavęs 2005-01-14 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiÅ«ros kontrolės ataskaitÄ , iÅ¡ kurios iÅ¡vadų buvo matyti, kad dėl suteiktų medicinos paslaugų pacientui M. P. draudimo rizika gali padidėti, neinformavo draudimo bendrovės, nes tuo metu galiojo tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl sutarties pakeitimo bÅ«tų aktualus, jei tarp Å¡alių bÅ«tų galiojanti sutartis, Å¡iuo atveju, sutartis pasibaigė 2005-03-09, o ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi tik 2007-04-02, t.y. pasibaigus sutarties galiojimo terminui, todėl negali bÅ«ti taikomi įstatymai sutarties Å¡alių nelygybei paÅ¡alinti.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl atsakovo atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudimo sutartį, tai, ar jis tinkamai vykdė draudimo sutarties sÄ lygas, nenagrinėtini, nes nėra Å¡io ginčo nagrinėjimo dalykas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

IeÅ¡kovas VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninė“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-24 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas visiÅ¡kai. Priteisti

ieškovui apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog UAB „If draudimas“ bendrosios profesinės

civilinės atsakomybės taisyklės - tai draudimo sutarties sÄ lygos, kurias vienaÅ¡aliÅ¡kai rengia draudimo įmonė. Sutarties sÄ lygos, kurias vienaÅ¡aliÅ¡kai rengia viena sutarties Å¡alis ir kurios naudojamos nevienkartiniam sutarčių sudarymui su neapibrėžtu asmenų skaičiumi, yra standartinės sutarties sÄ lygos, ir sudarant draudimo sutartį, Å¡alių derybos dėl tokių standartinių taisyklėse numatytų sÄ lygų praktiÅ¡kai nevyksta. Todėl pripažintina, kad draudėjas turi tik dvi alternatyvas - sudaryti arba nesudaryti draudimo sutartį pagal draudiko parengtas draudimo sutarties sÄ lygas. Draudimo sutartims bÅ«dinga tai, kad jos sudaromos prisijungimo bÅ«du, t.y. skirtingai nei kitų sutarčių atvejais, kai Å¡alys derasi dėl sutarties sÄ lygų, draudimo sutartyje daugumÄ sÄ lygų vienaÅ¡aliÅ¡kai yra parengusi viena Å¡alis - draudikas, o kita Å¡alis draudėjas - neturi galimybės dėl jų derėtis (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000). Atitinkamai, darytina iÅ¡vada, kad derybos su draudiku dėl draudimo sutarties sÄ lygų praktiÅ¡kai nėra įmanomos. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, jog sudarant sutartį prisijungimo bÅ«du, standartinės sutarties sÄ lygos yra privalomos kitai Å¡aliai tik tuo atveju,

jeigu standartines sutarties sÄ lygas parengusi Å¡alis tinkamai jas atskleidė, t.y. sudarė protingÄ galimybę kitai Å¡aliai susipažinti su standartinėmis sutarties

sÄ lygomis. Aplinkybę, kad kita Å¡alis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sÄ lygomis, privalo įrodyti standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000). Draudimo sutartį ir bendrosios profesinės civilinės atsakomybės taisykles vienaÅ¡aliÅ¡kai parengė UAB „If draudimas“. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas su taisyklių nuostatomis, turėjo įrodyti pats ieÅ¡kovas.

Darytina iÅ¡vada, kad įrodyti, jog VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninė“ buvo tinkami supažindinta su standartinėmis taisyklių sÄ lygomis, privalėjo bÅ«tent pats draudikas - UAB „If draudimas“. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog draudimo polise yra įraÅ¡as „draudimo sutartį pasiraÅ¡au ir patvirtinu, kad prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ sutartį su draudimo liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis bei jų pakeitimais ir papildymais buvau supažindintas ir jų kopijas gavau“, neesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad draudikas tinkamai supažindino draudėjÄ su taisyklėmis, nėra pakankamas įrodymas, kad draudėjui tikrai buvo tinkamai atskleistas taisyklių turinys (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000).

Vertinant, ar standartinės sutarties sÄ lygos yra sudėtinė sutarties dalis, bÅ«tina atsižvelgti ne tik į tai, ar jos buvo tinkamai atskleistos kitai Å¡aliai, bet ir į pačių standartinių sÄ lygų pobÅ«dį. Jeigu standartinėse sutarties sÄ lygose yra numatytos tokios aplinkybės, kurios, atsižvelgiant į sutarties esmę, pripažintinos esminėmis tos sutarties sÄ lygomis, tokios sÄ lygos Å¡aliai, sudariusiai sutartį prisijungimo bÅ«du, gali bÅ«ti privalomos tik tuo atveju, jeigu Å¡alis su jomis aiÅ¡kiai sutiko (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2000-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000).

Akivaizdu, jog draudžiamojo įvykio apibrėžimas yra esminė draudimo sutarties sÄ lygÄ , kadangi nuo to iÅ¡ esmės priklauso draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atitinkamai, darytina iÅ¡vada, kad draudikas ne tik privalėjo įrodyti, jog jis tinkami supažindino ieÅ¡kovÄ su standartinėmis taisyklių sÄ lygomis, bet ir aplinkybę, kad su tokiu draudžiamojo įvykio apibrėžimo ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai sutiko. Tokių įrodymų atsakovas taipogi nepateikė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.186 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sÄ lygos, t.y. tokios, kurių kita Å¡alis negalėjo protingai tikėtis bÅ«siant sutartyje.

Sprendžiant ar sÄ lyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ . Draudimo įstatyme draudžiamasis įvykis yra apibrėžtas, kaip draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei Å¡ios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai. Toks draudžiamojo įvykio apibrėžimas savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo taisyklėse numatyto draudžiamojo įvykio apibrėžimo.

Kadangi atsakovas neįrodė, kad jis tinkamai supažindino ieÅ¡kovÄ su standartinėmis taisyklių sÄ lygomis, bei, kad su tokiu draudžiamojo įvykio apibrėžimo ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai sutiko, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas negalėjo protingai tikėtis tokį draudžiamojo įvykio apibrėžimÄ bÅ«siant sutartyje. Teismas netinkamai įvertino prievolių, atsirandančių pagal draudimo sutartį, pobÅ«dį ir jų galiojimÄ . Draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atsižvelgiant į konkrečios draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡lieka net ir pasibaigus draudimo sutarties terminui.

Atitinkamai, praÅ¡ymas pakeisti draudžiamojo įvykio apibrėžimÄ , nuo kurio priklauso draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , neatsižvelgiant į pačios draudimo sutarties galiojimo laikÄ , yra pagrįstas bei nagrinėtinas. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteisė 11 927 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ių iÅ¡laidų priteisimas tokia apimtimi yra nepagrįstas. Ä®vertinus byloje pateiktus procesinius dokumentus, maksimali atsakovui priteistina suma sudaro – 8 000 Lt. Rekomendacijose taip pat numatyta, kad už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme priteisti 0,15 koeficientÄ nuo MMA, t.y. 120 Lt už valandÄ .

Å ioje byloje buvo 5 teismo posėdžiai, kuriuos susumavus susidaro apie 7 atstovavimo teisme valandos (9 p.). Vadinasi, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo negalėjo bÅ«ti priteista daugiau kaip 840 Lt už atstovavimÄ teisme. Atitinkamai, bendroje sumoje ne daugiau kaip 8 840 Lt.

Atsakovas UAB „If draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-24 sprendimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo

atsakovo naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, pagrįsdamas savo pozicijÄ remiasi 2000-05-03,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000. Pažymėtina, kad priimant Å¡iÄ nutartį galiojo 1996-07-10 priimtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, taip pat 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Å ie teisės aktai tiesiogiai numatė, kad draudimo sutartys sudaromos draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių pagrindu (1996 m. Draudimo įstatymo 6 str., 1964 m. Civilinio kodekso 462 str.). Tuo tarpu sudarant bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį tarp VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninė“ ir UAB „If draudimas“ galiojo 2003-09-18 priimtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas ir 2000-07-18 įstatymu patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 2003-09-18 Draudimo įstatymo (toliau - Draudimo įstatymas) 78 str. 3 d. numato, kad sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo bÅ«ti iÅ¡duotas draudimo liudijimas ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius. 2000-07-18 patvirtinto Civilinio kodekso 6.992 str. 1 d. numato, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi Å¡io CK 6.185-6.187 str.

Å ių straipsnių analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad draudimo sutartys gali bÅ«ti sudaromos ne tik prisijungimo bÅ«du pagal standartines sutarčių sÄ lygas (draudimo taisykles), bet ir atskirais atvejais gali bÅ«ti sudaromos individualios draudimo sutartys, dėl kurių tarp Å¡alių gali vykti derybos. Todėl yra visiÅ¡kai pagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieÅ¡kovas, kaip rÅ«pestinga sutarties Å¡alis turėjo galimybę tartis dėl sutarties sÄ lygų, arba, susipažindamas su sutarties ir draudimo taisyklių sÄ lygomis dėl 7 punkto 1 dalyje nustatyto draudžiamojo įvykio apibrėžimo, derėtis, ir, nepavykus deryboms, kreiptis į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Atsakovas tinkamai supažindino ieÅ¡kovÄ su Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės taisyklėmis Nr. 005 (standartinėmis sutarties sÄ lygomis). IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , pateikė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo patvirtintÄ kopijÄ . Joje yra aiÅ¡kiai matyti, kad VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninė“ direktorius savo paraÅ¡u patvirtino, jog su draudimo taisyklėmis susipažino, jų kopijÄ gavo. IeÅ¡kovas neginčija to fakto, jog atsakovas atliko Civiliniame kodekse nurodytų veiksmų visumÄ , atitinkančiÄ reikalavimus supažindinimui, t.y. kad iki draudimo sutarties pasiraÅ¡ymo VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninė“ tinkamam atstovui buvo įteikta draudimo taisyklių kopija.

Pagal Civilinio kodekso reikalavimus toks supažindinimas su standartinėmis sutarties sÄ lygomis yra tinkamas. Esant draudėjo (VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninė“) atstovo paraÅ¡ui draudimo liudijime su įraÅ¡u, jog jis su draudimo taisyklėmis susipažino ir jas gavo, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jis su minėtomis taisyklėmis nebuvo tinkamai supažindintas, jų negavo, t.y. kad supažindinimas nebuvo tinkamas (LAT 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006; 2003-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2003).

Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių nuostatos, apibrėžiančios draudiminį įvykį kaip reikalavimo (konkrečiu atveju - reikalavimo dėl draudėjo profesinės pareigos pažeidimo) pateikimÄ , kaip nustatyta atsakovo Taisyklių 7 punkto 1 dalyje, kad draudiminis įvykis - draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo teritorijoje reikalavimo draudėjui pateikimas dėl draudėjo profesinės pareigos pažeidimo (dėl klaidos, neatsargumo, aplaidumo), padaryto vykdant profesinę veiklÄ neprieÅ¡tarauja draudimo sutartinius santykius reglamentuojantiems teisės aktams.

TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisija 2007-06-11 atsakyme Nr. (4.5) S1264. Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisija yra kompetentinga priežiÅ«ros institucija, atliekanti valstybės funkcijas draudimo veiklos priežiÅ«ros srityje (Draudimo įstatymo 181 straipsnis). Å i institucija turi teisę pareikalauti atlikti draudimo taisyklių sÄ lygų, prieÅ¡taraujančių teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančių vartotojų teises ir interesus, pakeitimus (Draudimo įstatymo 77 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos iÅ¡vada leidžia teigti, kad ji nemano, jog Taisyklių 7 punkto 1 dalyje numatyta sÄ lyga bÅ«tų prieÅ¡taraujanti teisės aktams ar kaip nors pažeistų vartotojų teises ir interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Skundas  dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovui, pasiraÅ¡iusiam su atsakovu bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimÄ ( b.l. 18) ir kartu gavęs Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės taisyklių Nr. 005 kopijÄ ,  negalėjo tikėtis, jog sutarties 7 punkte apibrėžiamu draudimo įvykiu bus numatyta ne profesinės pareigos pažeidimas, o reikalavimo draudėjui pateikimas. Å iame sutarties punkte numatyta sÄ lyga draudiminiu  įvykiu

laikyti reikalavimo draudėjui pateikimÄ , o ne padarytÄ darbuotojo klaidÄ , neatsargumÄ ar kitÄ veiksmÄ , dėl ko atsirado draudėjui profesinė atsakomybė, vykdant

asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugÄ ,  pripažintina sÄ lyga, kurios draudėjas negalėjo protingai tikėtis bÅ«siant sutartyje ( LR CK 6.186 str. 1 d. ). Tai, kad LR Draudimo įstatymo 91 straipsnyje draudiminis įvykis apibrėžiamas kitaip - kaip draudėjo ir apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo

ar apdraustojo veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad draudėjas turėjo pagrindo tikėtis, jog jam pateiktose taisyklėseÂ

draudiminis įvykis negali bÅ«ti ribojamas ne tik terminu, kuriuo draudimo apsauga galioja, bet ir pateikimu reikalavimo iÅ¡ nukentėjusiojo pusės draudėjui, t.y. aplinkybe, kuri nepriklauso nuo draudėjo valios. Â

Byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad draudėjas aiÅ¡kiai sutiko su Å¡ia sutarties sÄ lyga. Tai, kad Draudimo įstatyme esančiame apibrėžime draudiminis įvykis neribojamas reikalavimo draudikui pateikimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, numačius Å¡iÄ sÄ lygÄ , draudikas turėjo aiÅ¡kiai jÄ atskleisti, t.y. iÅ¡skirti kaip galimai netikėtÄ draudėjui. Tai, kad profesinės civilinės atsakomybės taisyklės Nr. 005 yra nemažos apimties ( 4 lapai), smulkiu Å¡riftu,  neiÅ¡skiriant vietų, kuriose numatytas draudimo apsaugos suvaržymas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijama sÄ lyga nebuvo tinkamai atskleista draudėjui.Â

LR CK 6.186 str. 3 dalyje numatyta teisė Å¡aliai pakeisti sutartį, jei ji atima iÅ¡ Å¡alies paprastai tokios rÅ«Å¡ies sutarčių suteikiamas teises ir galimybes, panaikina sutarties standartines sÄ lygas parengusios Å¡alies civilinę atsakomybę. Ginčijama sutarties nuostata panaikino atsakovo atsakomybę iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už draudėjo darbuotojo veiksmais draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytÄ Å¾alÄ pacientui. Tai, kad paprastai tokios rÅ«Å¡ies sutartys suteikia teisę draudėjui gauti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas įrodinėja LR Draudimo įstatyme esančiu draudiminio įvykio apibrėžimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog kitos draudimo kompanijos, veikiančios Lietuvoje, sudarydamos sutartis su draudėjais – vieÅ¡osiomis įstaigomis, užsiimančiomis asmens sveikatos paslaugų teikimo veikla, numato analogiÅ¡kus draudiminio įvykio apibrėžimus. Dėl to byloje darytina iÅ¡vada, kad paprastai tokios rÅ«Å¡ies sutartys neriboja teisės į draudiminę iÅ¡mokÄ tokia aplinkybe, kaip reikalavimo draudėjui pateikimas.

            Pirmosios

instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad Draudimo įstatymo 91 straipsnis leidžia Å¡alims susitarti kitaip, nei numatyta įstatyme, kas yra draudžiamasis įvykis,Â

pagrįsta, tačiau sprendime nėra argumentų, kuriais teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti ginčijamÄ sutarties sÄ lygÄ netikėta ( siurprizine), tokia, kurios Å¡alis negalėjo protingai tikėtis bÅ«siant sutartyje. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas galėjo tartis dėl sutarties sÄ lygų, arba, nepavykus deryboms, kreiptis į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.  IeÅ¡kinio pagrindu ieÅ¡kovui nurodžius tai, kad ginčijama sutartie sÄ lyga jam buvo siurprizinė, teismo sprendimo motyvai apie ieÅ¡kovo galimybę derėtis, nesusiję su pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio pagrindu. IeÅ¡kovas negalėjo derėtis dėl to, ko nesitikėjo bÅ«siant nurodyta sutartyje.

            Teismo sprendimo argumentai, jog negali būti pakeista jau pasibaigusi sutartis, priimtini,

nes ginčas byloje dėl sutarties punkto galiojimo kilęs dėl to, kad ieškovai M. P. ir kiti reikalavo  neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario mėn. 12 d. nutartimi pakeitus Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio mėn.6 d. nutartį, M.

P. liko priteista 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.  IeÅ¡kovo interesas Å¡ioje byloje yra nuostolių, atsiradusių apmokėjus M. P. neturtinę žalÄ , atlyginimas, todėl,   pasibaigus sutarties galiojimo terminui, sutarties punktas, kuris pripažintinas kaip netikėta sutarties sÄ lyga, yra negaliojančiu LR CK 6.186 str. 1 dalies pagrindu. Kadangi ieÅ¡kovas byloje buvo pateikęs reikalavimÄ Â pripažinti jam teisę į draudimo iÅ¡mokÄ dėl M.

P. atsiradusius neturtinės žalos ir  šio reikalavimo pagrindu   nurodė tai, kad negalioja sutarties sÄ lyga, kuri yra siurprizinė, padarius iÅ¡vadÄ , kad  sutarties

7 punkte sÄ lyga yra siurprizinė ir dėl to negaliojanti, tenkintinas tik vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų - pripažinti teisę jam į draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovui pakeitus ieÅ¡kinio dalykÄ ,  pirmajame ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kinio dalykas - pripažinti sutarties sÄ lygÄ Â negaliojančia, patikslintame ieÅ¡kinyje  buvo nurodytas kaip patikslinto ieÅ¡kinio pagrindas, todėl teismas nenagrinėja jo kaip atskiro reikalavimo.

            Teismo sprendimas dalyje naikintinas LR CK 330 str. pagrindu, teismui nepagrįstai netaikius LR CK 6.186 straipsnio  1 dalies  nuostatų.

            IeÅ¡kovo sumokėtas žyminis mokestis – 100 Lt už ieÅ¡kinį ir 128 Lt už apeliacinį skundÄ

priteistinas jam iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovo atstovas patiekė atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus , pagal kuriuos matyti, jog jam buvo sumokėta už atstovavimÄ

teisme ir procesinių dokumentų ruoÅ¡imÄ 3000 Lt, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai buvo patenkinti dalinai, priteitina mažesnė suma – 2000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.  Kadangi ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės patenkintas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovavimo iÅ¡laidos nepriteistinos.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.,  teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio mėn. 24 d sprendimÄ dalyje panaikinti.Â

Ieškinį patenkinti dalinai.

Pripažinti ieÅ¡kovui VÅ Ä® „ Marijampolės ligoninė“ teisę į draudimo iÅ¡mokÄ dėl pacientui M. P. teiktų medicininių paslaugų 2004m . lapkričio mėn. 12-13 dienomis.

             Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo VŠĮ „ Marijampolės ligoninė“ bylinėjimosi išlaidos atsakovui UAB „IF draudimas“.

             Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Â

Priteisti ieškovui - VŠĮ „ Marijampolės ligoninė“ iš atsakovo  „IF P&C Insurance“ AS 2228 Lt bylinėjimosi  išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                             Danutė

Kutrienė

Kolegijos teisėjai                                                                   Rasa Gudžiūnienė

                                                                                            Petras

Jaržemskis