TA-261-92-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA261-92/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00847-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. priėmė ir paskelbė sprendimą, kuriuo pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas) skundo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1SD (7.3)-419 (toliau – ir Raštas), panaikinti NŽT Molėtų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Molėtų ŽS) vedėjos 2012 m. vasario 23 d. sprendimus Nr. 40S-34, 40S-35 ir 40S-36, bei įpareigoti NŽT suderinti rekreaciniu požiūriu vertingą žemės sklypą, esantį Apkartų kaime, Molėtų rajone pagal pridedamą planą netenkino.

Pareiškėjas 2012 m. spalio 9 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.

Prašyme atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą gavo tik 2012 m. rugsėjo 27 d. ir tai sutrumpino terminą apeliaciniam skundui paduoti. Taip pat Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Teisės ir personalo skyriuje tuo metu buvo sumažėjęs darbuotojų skaičius, o darbo krūvis padidėjęs, nagrinėjama byla yra sudėtinga, todėl apeliacinis skundas buvo surašytas ir pasirašytas paskutinę termino dieną (nepraleidus įstatymo nustatytų terminų), tačiau tik dėl nenumatytų techninių kliūčių buvo išsiųstas kitą dieną.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2012 m. rugsėjo 24 d. (II t., b. l. 26-37). Taigi, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio teismo sprendimo padavimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo 2012 m. spalio 8 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2012 m. spalio 9 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą (II t., b. l. 39).

Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti iš esmės dėl dviejų priežasčių: pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimo po 4 dienų nuo jo paskelbimo bei darbuotojų stygiaus, techninių kliūčių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė R. B. 2012 m. rugsėjo 3 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjant šią administracinę bylą dalyvavo (II t., b. l. 24). To paties posėdžio metu bylos šalims ir proceso dalyviams pasirašytinai buvo pranešta apie pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo laiką ir vietą – 2012 m. rugsėjo 24 d., Vilniaus apygardos administraciniame teisme (II t., b. l. 25-26). Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjo atstovė apie teismo sprendimo paskelbimo laiką žinojo. Todėl, neatvykdamas į teismo sprendimo paskelbimo posėdį, pareiškėjas, nors ir žinojo apie jį, prisiėmė riziką už tokio savo elgesio pasekmes. Tokiu būdu pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas bei siekdamas sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę sužinoti teismo sprendimo dėl Tarybos skundo rezultatą ir jau sprendimo paskelbimo dieną gauti teismo sprendimo nuorašą. Tokiu atveju pareiškėjas būtų galėjęs nedelsiant susipažinti su teismo sprendimo motyvais ir būtų turėjęs daugiau laiko apeliaciniam skundui parengti. Negalėdamas atvykti į teismo sprendimo paskelbimą, pareiškėjas kitaip galėjo aktyviai ginti savo teises ir interesus, t. y. galėjo kreiptis į teismą dėl informacijos apie administracinę bylą pateikimo, taip pat prašyti pateikti jam teismo sprendimo nuorašą kitokiu, greitesniu nei paštas būdu (pavyzdžiui, faksimiliniu laišku). To nepadaręs, nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali remtis skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo nuorašo gavimo data (2012 m. rugsėjo 27 d.) kaip aplinkybe, sąlygojusia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą.

Įvertinusi pareiškėjo pasirinkto elgesio būdo pasyvumą (pareiškėjas nesidomėjo administracinės bylos pagal jo skundą baigtimi, nesiekė kuo greičiau susipažinti su teismo sprendimo motyvais ir gauti daugiau laiko apeliaciniam skundui parengti), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą nulėmė iš esmės vien subjektyvios aplinkybės (minėtas pareiškėjo pasirinktas elgesio būdas), kurios nelaikytinos svarbiomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalies taikymo prasme.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, anot pareiškėjo, jis gavo skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo nuorašą 2012 m. rugsėjo 27 d., kai buvo likę net 10 dienų iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos (2012 m. spalio 8 d.). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko parengti ir paduoti teismui apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą apskundimo terminą. Be to, pareiškėjo nurodomos darbuotojų stygiaus, techninės ir kitokios apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastys taip pat nelaikomos svarbiomis Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra juridinis asmuo (valstybės institucija), kuriam pagal visuotinai paplitusią praktiką yra keliami aukštesni reikalavimai dėl organizacinių, materialinių, finansinių ir kt. resursų valdymo, teisėjų kolegija vertina pareiškėjo argumentą, kad dėl ginčo sudėtingumo bei darbuotojų stygiaus ir didelio darbo krūvio Taryba neturėjo galimybės paduoti apeliacinį skundą laiku, kaip objektyviai nepagrįstą ir atmestiną.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo pareiškėjo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas šio procesinio reikalavimo nesilaikė, jam tenka neigiamos pasekmės dėl įstatymo nustatyto procesinio termino praleidimo – t. y. pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas