4fb59a6b-c8d7-4e09-bca2-2d2cdfa1c296 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-868-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00090-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.4; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos I. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos I.

M., atstovaujamos advokato Lino Žukausko, pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama pratęsti terminÄ 2017 m. vasario 21 d. taikos sutarties Nr. SU-43(16.24), patvirtintos Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-206/2017, ir taikos sutarties sÄ lygų pakeitimo, patvirtinto 2018 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2963-1068/2018, įvykdymo terminÄ , nustatant papildomÄ dvylikos mėnesių terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui, terminÄ skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

PraÅ¡ymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vedamoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00051. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi praÅ¡ymÄ atsisakė priimti ir grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai 38 EUR žyminį mokestį. Pagrindiniai nutarties motyvai: 2.1. Pirmosios instancijos teismas remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«muose (Kretingos rajono apylinkės teisme) buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-14-206/2017, iÅ¡kelta pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei I.

M. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi civilinė byla nutraukta teismui patvirtinus Å¡alių 2017 m. vasario 21 d. sudarytÄ taikos sutartį. Atsakovė taikos sutarties 2 punktu įsipareigojo per 12 mėnesių nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, užfiksuotus 2015 m. rugsėjo 9 d. savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-30-150909-00049, parengiant projektinę dokumentacijÄ ir gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d. 2.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2963-1068/2018 tenkintas pareiÅ¡kėjų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir I. M. praÅ¡ymas dėl 2018 m. birželio 11 d. sudaryto susitarimo pakeisti 2017 m. kovo 13 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-206/2017 patvirtintÄ taikos sutartį, patvirtinimo. Minėtu susitarimu pakeistas savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo terminas.

Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 3 d. 2.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turi res judicata galiÄ , reiÅ¡kiančiÄ tokiu sprendimu (nutartimi) nustatytų aplinkybių prejudicialumÄ ir neleidžiančiu pakartotinai kreiptis su ieÅ¡kiniu (praÅ¡ymu, pareiÅ¡kimu) dėl tapataus ginčo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis gali bÅ«ti pakeista tik dviem bÅ«dais: abipusiu Å¡alių sutikimu arba sprendžiant klausimÄ dėl taikos sutarties pakeitimo atnaujinus procesÄ byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.

Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , todėl praÅ¡ymÄ dėl termino paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo pratęsimo atsisakytina priimti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja I. M. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 3.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas. Apeliantės teigimu, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Taip pat CPK 646 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę pakeisti Å¡alių taikos sutartyje numatytų sÄ lygų vykdymo tvarkÄ nekeisdamas Å¡alių susitarimo esmės, kai sprendžiama dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, taip pat yra sprendimas plačiÄ ja prasme ir jai taip pat taikomos paminėtos CPK normos. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų CPK 284 straipsnio instituto paskirties ir pažeistų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , bÅ«tų sumenkinamas prioritetinis siekis ginčo Å¡alims ieÅ¡koti kompromiso, bendradarbiauti ir radus bendrÄ sprendimÄ sudaryti taikos sutartį byloje. 3.2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktikÄ .

Apeliantės teigimu, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo gali bÅ«ti keičiama tik sÄ lygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka. Teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų iÅ¡dėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų bÅ«ti liečiamas.

Taigi apeliantės praÅ¡ymas pratęsti įvykdymo terminÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius turėjo bÅ«ti laikomas procesinio pobÅ«džio klausimu, susijusiu su priimtos nutarties vykdymu, nekeičiant nutarties turinio, priimamas ir sprendžiamas CPK 284 straipsnio pagrindu. 3.3. Apeliantė nurodo, kad remdamasis teismų praktika teismas turi priimti praÅ¡ymÄ dėl sprendimo įvykdymo, kai byloje yra patvirtinta taikos sutartis. Nurodo, kad CPK normose nėra nurodyta, kad Å¡alis negali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atidėti įsipareigojimų, nustatytų teismo patvirtinta taikos sutartimi, vykdymÄ .

Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. 2S-346-467/2018 spręsdamas klausimÄ dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo atidėjimo ir priimdamas 2018 m. vasario 8 d. nutartį, nurodė, jog CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės praÅ¡ymÄ atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies. 4 punkto normos pagrindu. Apeliantės nuomone, Å¡iuo atveju, teismas neteisingai taikė minėtÄ normÄ , kadangi teisme buvo iÅ¡spręstas ginčas tarp apeliantės ir Inspekcijos dėl įpareigojimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kus statybos padarinius, praÅ¡ymas pratęsti įvykdymo terminÄ nebuvo nagrinėtas ir dėl to atitinkamas sprendimas nebuvo priimtas.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 4.1. Nurodo, kad Inspekcija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, jog apeliantės praÅ¡ymo tenkinimas faktiÅ¡kai reikÅ¡tų taikos sutarties esmės pakeitimÄ , kuris nėra galimas. Apeliantė sudarydama taikos sutartį bei 2018 m. birželio 11 d. susitarimÄ , kuriuo buvo abiejų Å¡alių susitarimu pakeistas savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo terminas, pritarė visoms taikos sutarties sÄ lygoms, ir savo rizika, suderinus Å¡alių valiÄ , nustatė vykdymo terminus bei sankcijas už Å¡ių terminų nesilaikymÄ ir taikos sutarties sÄ lygose numatytų įsipareigojimų nevykdymÄ , todėl termino pratęsimas neatitiktų Inspekcijos interesų bei teisėtų lÅ«kesčių, o apeliantė dėl taikos sutarties nevykdymo nepatirtų jokių neigiamų pasekmių. 4.2.

Nurodo, kad Å¡alių susitarimu nustatytas terminas, kaip ir kitos sutarties sÄ lygos, vadovaujantis sutarties laisvės principu, nustatomas suderinus Å¡alių valiÄ . Kadangi terminas, per kurį apeliantė įsipareigojo parengti projektinę dokumentacijÄ bei gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , nustato apeliantei Å¡io įsipareigojimo trukmę bei vykdymo ribas, Å¡alių tarpusavio nustatytas terminas vertintinas kaip materialusis, bet ne procesinis terminas. Procesiniai terminai, kuriuos apibrėžia įstatymas arba teismas, apibrėžia laikotarpį, per kurį Å¡alys atlieka procesinius veiksmus.

Å alių patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nustatyto termino aiÅ¡kinimas kaip procesinio termino paneigtų sutarties laisvės, sutarties Å¡alių teisėtų lÅ«kesčių bei tarp Å¡alių sudarytos taikos sutarties privalomumo principÄ ir reikÅ¡tų taikos sutarties esmės pakeitimÄ . Pažymi, kad tenkinus apeliantės praÅ¡ymÄ , pagal kurį bÅ«tų pakeistas taikos sutartimi nustatytas apeliantės įsipareigojimo terminas, bÅ«tų pažeistas ne tik materialusis Å¡alių susitarimo aspektas – tokiu atveju kiltų grėsmė savavaliÅ¡kos statybos padarinių nesavalaikiam paÅ¡alinimui, tai yra ne tik Inspekcijos, bet ir vieÅ¡ajam interesui. 4.3.

Nurodo, kad teisinis reglamentavimas bei teismų praktika patvirtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jos turinys gali bÅ«ti pakeistas apibusiu Å¡alių susitarimu arba dėl jos sÄ lygų sprendžiant atnaujinus byloje procesÄ . TokiÄ teismų praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas atmetamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).

6. Nagrinėjamu atveju apeliantė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl taikos sutarties termino pratęsimo. Dėl atskirojo skundo argumentų 7. Apeliantė nurodo, kad remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Taip pat CPK 646 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę pakeisti Å¡alių taikos sutartyje numatytų sÄ lygų vykdymo tvarkÄ nekeisdamas Å¡alių susitarimo esmės. Pažymi, kad remiantis teismų praktika teismai, vadovaudamiesi sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų iÅ¡dėstymo. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su apeliantės atskiruoju skundu nesutinka, nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jos turinys gali bÅ«ti pakeistas apibusiu Å¡alių susitarimu arba dėl jos sÄ lygų sprendžiant atnaujinus byloje procesÄ .

8. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas galėjo atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ dėl taikos sutartyje nustatyto termino pratęsimo, kai praÅ¡ymas yra pateikiamas ne byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas ginčo sprendimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).

Pagal savo pobÅ«dį taikos sutartis – tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo Å¡alių pastangomis ir abipusiais kompromisais, teismo patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Sudaręs taikos sutartį ieÅ¡kovas laikomas iÅ¡naudojusiu savo galimybę kreiptis į teismÄ ir nebegali pakartotinai kreiptis su tapačiu ieÅ¡kiniu (CK 6.983 straipsnis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Å iuo nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, siekdama iÅ¡ esmės pakeisti Å¡alių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygas, tai yra pratęsti terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padariniams paÅ¡alinti. PraÅ¡ymÄ grindžia aplinkybėmis, kad siekia įteisinti statybÄ ir statybos įteisinimui reikalingas papildomas 12 mėnesių terminas.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose (Kretingos rajono apylinkės teisme) 2017 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-206/2017 patvirtinta apeliantės ir suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m vasario 21 d. sudaryta taikos sutartis. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išduotas vykdomasis dokumentas.

Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2963-1068/2018 patvirtintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir apeliantės 2018 m. birželio 11 d. sudarytas susitarimas, kuriuo pakeista Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-206/2017 patvirtinti taikos sutarties 2 ir 9 punktai, pratęsiant terminÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Apeliantei neįvykdžius taikos sutarties, Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-5080-206/2018 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas.

11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartį (taikos sutartį) nagrinėjamu atveju gali pakeisti vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi. Su Å¡iuo apeliantės argumentu nesutinkama. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad tik spręsdamas vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo klausimÄ , teismas gali pakeisti Å¡alių taikos sutartyje numatytų sÄ lygų vykdymo tvarkÄ nekeisdamas Å¡alių susitarimo esmės. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nustatytų aplinkybių (nutarties 10 punktas) matyti, kad vykdomieji raÅ¡tai buvo iÅ¡duoti apeliantei nevykdant taikos sutarties.

Apeliantės nurodytos teismų nutartys, tai yra Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-420-392/2018, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-152-553/2015; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-346-467/2018; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-755-280/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-325-275/2017 nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi Å¡iose nurodytose bylose buvo sprendžiamas taikos sutarties sÄ lygų pakeitimo vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo metu klausimas.

12. Apeliantė taip pat nurodo, kad bÅ«tina vadovautis Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-346-467/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018. Su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinkama. Ä®vertinus apeliantės nurodytÄ teismų praktikÄ nustatyta, kad Å¡iose bylose buvo sprendžiamas taikos sutarties sÄ lygų pakeitimo klausimas tose pačiose bylose, kur buvo patvirtintos taikos sutartys. Nagrinėjamu atveju itin aktualu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir formuojama apygardų teismų praktika, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis gali bÅ«ti pakeista tik dviem bÅ«dais: abipusiu Å¡alių sutikimu arba sprendžiant klausimÄ dėl taikos sutarties pakeitimo atnaujinus procesÄ byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2009, Å iaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-762-357/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-79-565/2014, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-14-565/2013).

Apeliacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisme civilinio proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis negali bÅ«ti ginčijama ar keičiama kitoje civilinėje byloje. Gavęs tokį ieÅ¡kinį teismas turi atsisakyti jį priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364-516/2016).

13. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes (nutarties 10 punktas), teismų praktikÄ (nutarties 11–12 punktai), teisinį reglamentavimÄ (nutarties 9 punktas), teismo vertinimu, apeliantė turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties pakeitimo tik atnaujinus procesÄ byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis arba pasiekiant abiejų Å¡alių susitarimÄ , tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė praÅ¡ydama pakeisti taikos sutartį neprašė atnaujinti proceso byloje, kurioje yra patvirtinta taikos sutartis.

Atsižvelgiant į tai daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų pakeitimo, tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai aiÅ¡kino kasacinio teismo praktikÄ . Dėl procesinės bylos baigties 14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

15. Esant nustatytoms nutarties 11 ir 13 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.

16. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-868-730/2019, naikinamos nutarčiai įsiteisėjus (CPK 149, 150 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 17. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Byloje duomenų apie suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-868-730/2019.

Teisėja Erinija Kazlauskienė