4fb53d2a-e684-4f07-be52-660d5a891f63 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-436-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00723-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos aruodas“, S. B., J. K., K. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo taktika“ bankrotas pripažintas tyčiniu, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Verslo taktika“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu pripažino BUAB „Verslo taktika“ bankrotÄ tyčiniu ir iÅ¡ atsakovui BUAB „Verslo taktika“ skirtų administravimo lėšų priteisė po 857,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už ekspertizę kiekvieno iÅ¡ trečiųjų asmenų A.

Z., žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „TRAKŲ ARTOJAS“, ŽŪB „EKOGRIKIS“ naudai.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog: 3.1. Nors bendrovė įsteigta 2014 metų pabaigoje, jau nuo 2015 m. BUAB „Verslo taktika“ buvo nemoki ir nuo tada bendrovės finansinė padėtis nuolat blogėjo, tačiau jos valdymo organai ir dalyviai į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi tik 2017 m. balandžio mėn. Bendrovė 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. rugsėjo 1 d. pasiskolino dalimis iÅ¡ A. D. iÅ¡ viso 52 000 Eur. Teismo vertinimu, didelių sumų skolinimasis akivaizdžiai patvirtina, kad bendrovė buvo susidÅ«rusi su sunkumais ir apyvartinių lėšų trÅ«kumų.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonė nusipirko 2015 m. derliaus 42 320 kg grÅ«dų už bendrÄ 8 306,40 Eur sumÄ , tačiau už juos liko nesumokėta 1 021,24 Eur iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Didžioji dalis BUAB „Verslo taktika“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų susidarė 2016 m., neapmokėjus Å«kininkams ir pervežėjams už to sezono grÅ«dų supirkimÄ ir pervežimÄ , todėl akivaizdu, kad po 2015 m. finansinės atskaitomybės sudarymo bendrovės valdymo organams turėjo bÅ«ti žinoma apie bendrovės tolimesnės veiklos perspektyvas, tačiau nepaisant 2015 m. atsiradusio nemokumo bendrovė ir toliau didino savo įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 3.2. 2015 m. gegužės 6 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir BUAB „Verslo taktika“ sudaryta automobilio Audi Q7, kuriuo naudojosi iÅ¡imtinai buvęs bendrovės vadovas T.

K., lizingo sutartis turėjo neigiamos įtakos įmonės nemokumo atsiradimui. Teismas pažymėjo, kad prie įmonės turtinės padėties pablogėjimo prisidėjo ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. tarp Psichologijos akademija, UAB, J. K. ir BUAB „Verslo taktika“ sudaryta studijų sutartis, pagal kuriÄ BUAB „Verslo taktika“ mokėjo už J. K. organizacinės psichologijos studijas. Tokios sutarties sudarymas, esant įmonei nemokiai, yra ekonomiÅ¡kai nenaudingas, o įmonei, bÅ«nant nemokumo bÅ«senoje, naujų įsipareigojimų priėmimas tik dar labiau pablogino bendrovės turtinę padėtį. 3.3.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BUAB „Verslo taktika“ darbuotojų 13 586,18 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai ?susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., t. y. iÅ¡ esmės iki bendrovės akcininkų kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Byloje nekilo ginčo, kad bendrovė 2016 m. pabaigoje visiÅ¡kai nutraukė veiklos vykdymÄ . Vadinasi, mažiausiai trečdalis bankroto byloje patvirtintų BUAB „Verslo taktika“ pirmos eilės (darbuotojų) kreditorių reikalavimai susidarė dėl bendrovės valdymo organų delsimo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. ???????? 3.4. 2017 m. vasario 3 d.

BUAB „Verslo taktika“ ir „Proherus“, UAB sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ BUAB „Verslo taktika“ pardavė „Proherus“, UAB lizingo bÅ«du įgytÄ automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 36 500 Eur. Galutinai atsiskaičius su lizingo bendrove, Å¡alys nutarė sudaryti tarpusavio atsiskaitymo aktÄ , pagal kurį „Proherus“, UAB iÅ¡ likusios sumos užskaitė BUAB „Verslo taktika“ skolÄ ir pervedė BUAB „Verslo taktika“ 3 648,31 Eur.

Tuo pat metu bankrutuojanti bendrovė jau turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams: Å«kininkui R. K. – 1 021,24 Eur, Å«kininkei G. J. – 11 093,04 Eur, ŽŪB „EKOGRIKIS“ – 13 147,62? Eur bei kitiems kreditoriams. Tai reiÅ¡kia, kad ne tik automobilio lizingo sandoris buvo nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas įmonei, bet ir siekis už jį atsiskaityti su lizingo bendrove ir apmokėti kito kreditoriaus vėliau atsiradusiÄ skolÄ , patvirtina, jog bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 str. nuostatų reikalavimų, t. y. atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo.?????? 3.5.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. BUAB „Verslo taktika“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovės akcininkė J. K. pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, tačiau bendrovės vadovas ir akcininkas T. K. pasiÅ«lė atidėti bankroto svarstymÄ , nes turi investuotojų ir vyksta derybos dėl investicijų pritraukimo, tačiau byloje nepateikti duomenys, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei T. K. bÅ«tų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekiant atstatyti įmonės mokumÄ .

PrieÅ¡ingai, T. K. laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. įnešė į bendrovės sÄ skaitas 153 500 Eur, o iÅ¡sigrynino 191 988,48 Eur sumÄ , t. y. skirtumas tarp BUAB „Verslo taktika“ vadovo T. K. įneÅ¡tų ir iÅ¡grynintų įmonės lėšų sudaro 38 488,48 Eur. Vadovas negalėjo pagrįsti lėšų panaudojimo paskirties. Teismas pažymėjo, kad nors 2016 m. vasario 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta padidinti BUAB „Verslo taktika“ įstatinį kapitalÄ nuo 2 896 Eur iki 31 856 Eur, tačiau pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis (kasos pajamų orderius) įstatinis kapitalas buvo padidintas 7 963,36 Eur suma.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatinio kapitalo padidinimas neturėjo įtakos įmonės mokumo atstatymui. 3.6. Ä®monės vadovams nevykdant Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir iÅ¡ esmės nuo 2015 m. ir tęsiant įmonės nuostolingÄ veiklÄ , buvo ženkliai padidinti kreditoriniai įsipareigojimai, o tai atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus tyčinio bankroto požymius, nes tokiais bendrovės valdymo organų veiksmais buvo suvaržytos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės, kaip skolininkės, turtÄ . 3.7.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, kuria BUAB „Verslo taktika“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. P. ir įmonės valdymo organams nustatytas 10 dienų terminas po nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 13 d. Visi dokumentai ir turtas turėjo bÅ«ti perduoti bankroto administratoriui iki 2017 m. birželio 26 d.

Bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai, tarp perduotų dokumentų nebuvo apskaitos registrų, avansinių apyskaitų, sÄ skaitų registracijos žurnalų. Å ie duomenys pagrindė, kad buvo sÄ moningai siekiama nuslėpti BUAB „Verslo taktika“ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar pažeidimus, atsiskaitant su pasirinktais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nustačius byloje kitas aplinkybes, pagrindžiančias siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto ir nuslėpti įmonės turtinę padėtį ir galimÄ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , yra pakankamas įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu 3.8.

Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės valdymo organai, kuriems geriausiai buvo žinoma apie įmonės finansinę padėtį, sÄ moningai siekė tęsti įmonės veiklÄ bet kokia kaina, organizavo įmonės veiklÄ taip, kad Å¡ios kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ buvo faktiÅ¡kai panaikintos. Dėl įmonės valdymo organų sÄ moningų tyčinių veiksmų nebelikus apyvartinių lėšų ir kreditoriams atlikus aktyvius skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, bendrovės tolimesnė veikla tapo neįmanoma ir buvo perkelta į kitÄ Ä¯monę.

Teismas konstatavo tiesioginį priežastinį ryšį tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Todėl bankrotas pripažintas tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1-2, 4 punktuose ir 3 dalies 1 punkte numatytais pagrindais. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 4. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, K. K. ir UAB „Baltijos aruodas“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o: 2019 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje pakeisti Å¡iuos motyvus:

„jau 2015 m. UAB „Verslo taktika“ buvo nemoki“ (Sprendimo 73 punktas) ir „bendrovės nemokumas faktiÅ¡kai atsirado 2015 m. pabaigoje“ (Sprendimo 73 punktas), konstatuojant, kad BUAB „Verslo taktika“ tapo nemoki 2016 m. lapkričio mėnesį; „akivaizdu, kad nuo 2015 m. bendrovės finansinė padėtis nuolat blogėjo, tačiau bendrovės valdymo organai ir dalyviai į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi tik 2017 m. balandžio mėnesį“ (Sprendimo73 punktas), konstatuojant, kad nėra nustatyta bendrovės dalyvių (K.

K.) neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl nesavalaikio kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo; „Teismas kritiÅ¡kai vertina bendrovės dalyvių ir buvusių valdymo organų argumentus, kad jie norėjo pagerinti bendrovės finansinę bÅ«klę“ (Sprendimo 78 p.), konstatuojant, kad bendrovės dalyvis K. K. ėmėsi veiksmų, siekdamas pagerinti bendrovės finansinę bÅ«klę; panaikinti 2019 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime motyvuojamoje dalyje iÅ¡dėstytus žemiau nurodytus motyvus, konstatuojant, kad byloje nebuvo nustatyta BUAB „Verslo taktika“ veiklos perkėlimo į UAB „Baltijos aruodas“:

„bendrovės tolimesnė veikla tapo neįmanoma ir buvo perkelta į kitÄ Ä¯monę“ (Sprendimo 88 punktas); „Bendrovės valdymo organai ir dalyviai bei trečiasis asmuo UAB „Baltijos aruodas“, bendrovės kreditorių argumentų dėl tyčinio bankroto ir veiklos perkėlimo nepaneigė, įrodymų, pagrindžiančių siekį iÅ¡saugoti bendrovės veiklÄ ir turto (lėšų) panaudojimÄ veiklos tikslais, nepateikė“ (Sprendimo 89 punktas) bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 4.1. Trečiasis asmuo K. K. yra mažasis BUAB „Verslo taktika“ akcininkas, turintis 13 % akcijų ir buvo jos darbuotoju, UAB „Baltijos aruodas“ direktoriumi paskirtas nuo 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo motyvuojančioje dalyje nepagrįstai teigiama, kad bendrovės bankroto pripažinimu tyčiniu sÄ lygojo bendrovės dalyvių (tai reiÅ¡kia ir K. K.) veiksmai, dėl nesavalaikio kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bei verslo perkėlimas.

Tokios teismo padarytos iÅ¡vados sudaro nepagrįstÄ prielaidÄ spręsti, kad K. K. ir UAB „Baltijos aruodas“ yra atsakingi už bendrovės tyčinį bankrotÄ ir sukuria teisinę prezumpcijÄ priežastinio ryÅ¡io tarp už tyčinį bankrotÄ atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų ir bendrovės kreditorių žalos. Sprendime nėra konkretizuojami konkretÅ«s bendrovės dalyviai, kurių veiksmai sÄ lygojo bendrovės bankrotÄ pripažinimu tyčiniu. Bendrovėje buvo keturi akcininkai:

J. K. (37 procentai), T. K. (37 procentai), K. K. (13 procentų) ir V. R. (13 procentų). Sprendime nėra iÅ¡skiriama nei vienas iÅ¡ akcininkų ir apsiribojama bendru teiginiu dėl bendrovės dalyvių (akcininkų) veiklos (neveikimo), lėmusio bendrovės bankroto pripažinimÄ tyčiniu. Apeliantai neginčija teismo iÅ¡vadų dėl bendrovės valdymo organų neteisėtų veiksmų, o ginčija teismo padarytas iÅ¡vadas, kad bankroto pripažinimo tyčiniu lėmė ir bendrovės dalyvių (akcininkų), t. y. ir K.

K., veiksmai ar neveikimas. Jokie jo ir V. R., kaip akcininkų veiksmai, neįtakojo bendrovės nemokumo atsiradimo ar bendrovės bÅ«klės pablogėjimo, jie nenustatė tvarkos ir nepriiminėjo sprendimų dėl atsiskaitymų ir jų eiliÅ¡kumo, kadangi turėjo per mažai akcijų. 4.2. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neanalizavo, kuris valdymo organų (bendrovėje jų buvo du – direktorius (vadovas) ir valdyba) ir kuris konkrečiai asmuo (bendrovėje buvo keli direktoriai) turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir konstatavo, kad pareigÄ pažeidė bendrovės valdymo organai.

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei sietina, su faktu, kad bendrovė tapo nemoki. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad bendrovė tapo nemoki 2015 metų pabaigoje. Teismas, konstatuodamas bendrovės nemokumÄ 2015 metais, nepagrįstai rėmėsi byloje paskirtos ekonominės ekspertizės iÅ¡vadomis, kadangi ekspertizės akte yra nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, kada įmonė tapo nemoka. Pats teismas ginčo sprendime nurodė, kad didelė dalis bendrovės skolų susidarė 2016 metais.

Bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ rodiklį – pradelstus bendrovės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tokie duomenys apie pradelstus įsipareigojimus, jų dydį, palyginus su turto dydžiu, byloje (kaip ir ekspertizės akte) nebuvo tiriami ir nustatyti. Atliekant ekspertizę iÅ¡ bendrovės nebuvo praÅ¡oma jokių papildomų duomenų, ekspertė pritaikė ekspertizės atlikimui netinkamÄ metodÄ ir net nenurodyta, kokia bendrovės absoliutaus likvidumo koeficiento reikÅ¡mė.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantų argumentus dėl nebuvimo jų atsakomybės už nesavalaikį kreipimÄ si į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, privalėjo nustatyti, kad bendrovės akcininkai žinojo bei kada sužinojo apie bendrovės nemokumÄ . 4.3. Ginčo sprendime (73 punktas) yra nurodyta tik keletas bendrovės įsiskolinimų, kurie buvo dengiami daliniais atsiskaitymais. Tai, kad bendrovė skolinosi dideles sumas nepatvirtina teismo iÅ¡vados, kad bendrovė buvo susidÅ«rusi su sunkumais ir apyvartinių lėšų trÅ«kumu.

Net ir visiÅ¡kai mokių įmonių įsiskolinimai tiekėjams yra įprastinė verslo praktika Lietuvoje, kaip ir skolinimasis nerodo, kad paskolÄ gavęs asmuo susiduria su verslo sunkumais. Pagaliau teismas nekonstatavo bÅ«tino tokio pradelstų įsiskolinimų dydžio (pradelsti įsiskolinimai turi virÅ¡yti pusę į bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės). 4.4. Apeliantų teigimu, bendrovė nemokumo bÅ«senoje atsidÅ«rė tik 2016 m. rudenį (lapkričio mėnesį), o iki to laiko bendrovė normaliai vykdė veiklÄ .

Tai parodo darbuotojams neiÅ¡mokėti atlyginimai bei įmonės kreditoriai informuoti apie laikinus atsiskaitymų su jais sutrikimus. 4.5. K. K. savo ruožtu nedisponavo reikiama informacija, kuri leistų jam spręsti apie nemokumo situacijos bendrovėje atsiradimÄ . Visa informacija ir pinigais disponavo bÅ«tent bendrovės vadovas – T. K.. Bendrovėje nebuvo ruoÅ¡iama tarpinė finansinė atskaitomybė (akcininkams buvo teikiama tvirtinti tik metinė finansinė atskaitomybė). Jokia finansinė informacija akcininkams (K.

K.) nebuvo teikiama ir nebuvo prieinama. Apie finansinius sutrikimus bendrovėje K. K., kaip ir kiti bendrovės darbuotojai, sužinojo tik 2016 metų rudenį (o iÅ¡ esmės tada, kai nebuvo iÅ¡mokėtas atlyginimas darbuotojams už 2016 m. lapkritį). BÅ«tent tuo metu jis, kaip akcininkas, kartu su J. K. pareikalavo iÅ¡rašų iÅ¡ bendrovės sÄ skaitų. 4.6. Vertinant formaliai, K. K., kaip bendrovės akcininkas, apie bendrovės nemokumo bÅ«senÄ galėjo sužinoti tik tvirtinant bendrovės 2016 metų metinę finansinę atskaitomybę.

Nėra duomenų, kada Å¡i metinė finansinė atskaitomybė buvo sudaryta ir kad ji iÅ¡ vis buvo teikta akcininkams tvirtinti. 4.7. Nuo 2016 metų lapkričio pabaigos K. K. savo ateities nebesiejo su bendrove ir 2016 m. lapkričio 30 d. buvo paskirtas kitos įmonės (UAB „Baltijos aruodas“) direktoriumi. Tuo metu bendrovė iÅ¡ esmės jokios veiklos nebevykdė (neturėjo net savo patalpų) ir darbuotojai liko bendrovėje iÅ¡ esmės tik vienu tikslu – siekdami gauti atlyginimus iÅ¡ garantinio fondo, bendrovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .

Apie T. K. atliktus pinigų išėmimus, automobilio įsigijimÄ ir sandorį dėl J. K. mokslų K. K. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nieko nežinojo. 4.8. Ä® UAB „Baltijos aruodas“ trečiasis asmuo atėjo pakviestas visiÅ¡kai su bendrovės akcininkais ir valdymo organų nariais nesusijusio asmens – Lenkijos Å«kininko G. G., kuris, stojant bendrovei, siekė ir toliau vykdyti veiklÄ , susijusiÄ su prekyba žemės Å«kio produkcija Lietuvoje. G. G. įsigijo UAB „Baltijos aruodas“ (tuo metinis pavadinimas UAB „Verslo platforma“) akcijas, tuo metu (2016 m. lapkričio 30 d.), kai bendrovė praktiÅ¡kai nebevykdė jokios veiklos iÅ¡ I.

P. (įsigijo akcijas iš J. K. 2014 m. spalio 13 d.). G. G. niekaip nėra susijęs nei su bendrove, nei su jos akcininkais, ar valdymo organo nariais. G. G. įsigijus BUAB „Verslo taktika“ akcijas, 2016 m. gruodžio 23 d. buvo pakeistas šios įmonės pavadinimas į UAB „Baltijos aruodas“. Bendrovė niekuomet nevykdė veiklos tuo pačiu adresu, kuriuo buvo registruota ir BUAB „Verslo taktika“. Bendrovės turtas, sutartys ir reikalavimo teisės nebuvo perkelti į UAB „Baltijos aruodas“ (kaip ir niekur kitur).

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bankrutuojančios įmonės veikla buvo perkelta į BUAB „Verslo taktika“. UAB „Baltijos aruodas“ neperėmė jokių bendrovės nebaigtų vykdyti sutarčių ar (arba) reikalavimų teisių. Apeliantai neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad keli BUAB „Verslo taktika“ darbuotojai dirba UAB „Baltijos aruodas“, tačiau kalbant apie grÅ«dų tiekimÄ , tai turėtų bÅ«ti minusu tiekėjų akyse, kadangi bendrovėje dirba darbuotojai įmonės, iÅ¡ kurios atsiskaitymo tiekėjai negavo.

Todėl akivaizdu, kad UAB „Baltijos aruodas“ neturi tų pačių tiekėjų kaip bankrutuojanti bendrovė. Pažymėjo, kad skyrėsi darbuotojų bendrovėje ir UAB „Baltijos aruodas“ atliekamos pareigos bei atsakomybė. 4.9. Nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp bendrovės bankroto, ar jos padėties pasunkėjimo, jai tapus nemokiai ir K. K. ir UAB „Baltijos aruodas“ vykdytos veiklos: UAB „Baltijos aruodas“ ir bendrovė tarpusavyje nekonkuravo; nesutapo Å¡ių bendrovių veikla laiko atžvilgiu – bendrovė veiklÄ baigė iÅ¡ esmės 2016 m. lapkritį, o UAB „Baltijos aruodas“ savo veiklÄ pradėjo tik 2017 m. vasarį;

UAB „Baltijos aruodas“ neperėmė jokio bendrovės turto ar reikalavimo teisių; bendrovė bankrutavo ne dėl to, kad UAB „Baltijos aruodas“ užsiėmė žemės Å«kio produkcijos supirkimu, o todėl, kad bendrovės vadovai nesugebėjo rasti finansavimo, bÅ«tino bendrovės veiklai vystyti. Nėra jokio paaiÅ¡kinimo, kaip ieÅ¡kovų nuomone, pablogėjo bendrovės padėtis, UAB „Baltijos aruodas“ pradėjus vystyti savo veiklÄ . 2016 metų rudenį bendrovė neturėjo lėšų supirkinėti grÅ«dus ir sudaryti naujas sutartis bei vykdyti senas.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ , kuriuo BUAB „Verslo taktika“ bankrotas pripažintas tyčiniu bei konstatuoti, kad apeliantės J. K. veiksmai neįtakojo BUAB „Verslo taktika“ privedimo prie bankroto tyčia ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 5.1. Apeliantės vadovavimo metu BUAB „Verslo taktika“ veikė pelningai, jokių finansinių sunkumų nepatyrė. 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo surengtas bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami klausimai dėl bendrovės veiklos rezultatų vertinimo ir pasiÅ«lymo kelti bankroto bylÄ .

Jokie finansiniai dokumentai bendrovės akcininkams pateikti nebuvo. Tuometinis bendrovės vadovas ir akcininkas T. K. pasiÅ«lė atidėti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nurodęs, kad derasi su investuotojais. Per trijų mėnesių laikotarpį bendrovė jokių investicijų negavo. PrieÅ¡ingai, bendrovės vadovas išėmė iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos 26 436,24 Eur. Dėl tokio vadovo T. K. elgesio 2016 m. gruodžio 3 d. buvo surengtas bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta panaikinti bendrovės valdybÄ , pakeisti įstatus, atÅ¡aukti direktorių T.

K. iÅ¡ pareigų. 2016 m. gruodžio 7 d. T. K. buvo oficialiai atÅ¡auktas iÅ¡ direktoriaus pareigų. 2016 m. gruodžio 8 d. buvo pastebėta, kad iÅ¡ bendrovės buveinės dingo visi dokumentai, antspaudai, todėl buvo kreiptasi į policijÄ . 2017 m. sausio 3 d. taip pat buvo kreiptasi į policijÄ dėl automobilio, kurio negrÄ Å¾ino T. K., vagystės. Ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės nebuvo pradėtas, nes T. K. automobilį grÄ Å¾ino. 2017 m. kovo 7 d. buvo surengtas dar vienas UAB „Verslo taktika“ akcininkų susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami bendrovės finansinės situacijos ir galimo bankroto iÅ¡kėlimo klausimai, po ko trys iÅ¡ keturių akcininkų kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Bendrovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdama susigrÄ Å¾inti bendrovės turtÄ ir dokumentus, nes neturint jų spręsti dėl finansinės bendrovės bÅ«klės nebuvo jokios objektyvios galimybės. Apeliantė J. K. niekuomet nevaldė bendrovės sÄ skaitos, nedisponavo elektronine mokėjimo kortele, nevykdė mokėjimų BUAB „Verslo taktika“ finansinių instrumentų pagrindu, bendrovės finansinės bÅ«klės iÅ¡ jokių bendrovės Å¡altinių žinoti neturėjo galimybės. 5.2.

Finansų ekspertizę atlikusi ekspertė apklausiama teismo posėdžio metu dėl jos atlikto ekspertinio vertinimo nurodė negalinti patikslinti BUAB „Verslo taktika“ nemokumo atsiradimo momento, t. y. net apytiksliai negalėjo pasisakyti dėl BUAB „Verslo taktika“ mokumo 2015 metų sausio mėnesiui, 2015 m. birželio mėnesiui ar 2015 m. gruodžio mėnesiui. Todėl neapibrėžtas laike, nekonkretizuotas teiginys, kad BUAB „Verslo taktika“ tapo nemoki „2015 metų pabaigoje“ negali būti laikomas tinkamu ir patikimu bendrovės finansinės būklės vertinimu, kurį neva netinkamai įgyvendino inter alia ir akcininkė J.

K.. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo teiginio dėl to, kad bendrovė tapo nemokia 2015 metų pabaigoje, o iÅ¡analizavęs bendrovės dokumentus dėl susidariusių skolų nustatė pradelstus įsipareigojimus 2016 m. spalio 17 d. Netinkamai nustatytas įmonės nemokumo momentas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymas pagal byloje esančius duomenis konstatuotas be pakankamo pagrindo. Pažymėjo, jog nenustačius, kad įmonė nemokia tapo dar 2015 metų pabaigai (be kita ko, nenustačius kaip įmanoma tikslesnio nemokumo bÅ«senos pradžios momento) nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog BUAB „Verslo taktika“ valdymo organai ir dalyviai pažeidė pareigÄ laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei. 5.3.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės sandorio sudarymas su „Proherus“, UAB pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ . Apeliantė su tokia iÅ¡vada nesutinka. Byloje nėra duomenų, kad Å«kininkas R. K., Å«kininkė G. J. ir ŽŪB „EKOGRIKIS“ ėmėsi teisinių veiksmų skolų iÅ¡ BUAB „Verslo taktika“ iÅ¡ieÅ¡kojimui, tuo tarpu CK 6.9301 str. nurodytas reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumas, kurio pažeidimo teismas nekonstatavo, o apsiribojo bendru teisinės normos įvardinimu, eliminuoja galimybę suprasti įkaltinto pažeidimo turinį.

Vertintina, kad nurodyti skundžiamo sprendimo argumentai neatitinka sprendimui keliamų reikalavimų, t. y. neidentifikuotas neva konstatuotas pažeidimas. Be to, nekonstatavus konkretaus bendrovės nemokumo momento, nėra tikslinga daryti iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonės Audi Q7 pirkimas ir vėlesnis jos pardavimas, o taip pat ir apeliantės studijų apmokėjimo sutartis turėjo neigiamos įtakos įmonės mokumui. Apeliantė J. K. pažymėjo, jog vien įsipareigojimų kreditoriams padidėjimas tam tikru laikotarpiu savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto (kaip sÄ moningo privedimo prie bankroto) fakto. 5.4.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, finansinė ekspertizė parodė neatitikimus įmonės balansuose. Apeliantės teigimu jos veiksmuose nenustatyta jokia veikos sudėtis, dėl jos veiksmų atitikimo buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojantiems teisės aktams teismas nepasisakė, todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, kai pastarieji dėl BUAB „Verslo taktika“ bankroto pripažinimo tyčiniu argumentavo ir apeliantės J.

K. veiksmais, keistina ir apeliantės J. K. atsakomybė dėl bendrovės privedimo prie bankroto tyčia iÅ¡ sprendimo apraÅ¡omosios Å¡alintina bei atitinkamai keistina rezoliucinė skundžiamo sprendimo dalis dėl ieÅ¡kinio tenkinimo pilna apimtimi. 5.5. Pirmosios instancijos teismas bankrotÄ pripažino tyčiniu ir tuo pagrindu, kad bankrutuojančios įmonės veikla buvo perkelta į UAB „Baltijos aruodas“. Teismas visiÅ¡kai nenurodė kokias pareigas pažeidė apeliantė J. K. ir kokiu pagrindu pastaroji privalėjo ir galėjo žinoti apie paÅ¡alinio asmens UAB „Baltijos aruodas“ vykdomÄ veiklÄ .

IÅ¡nagrinėtoje byloje nėra jokių duomenų ar dokumentų, kurie patvirtintų apeliantės sÄ sajas su UAB „Baltijos aruodas“ ir esÄ BUAB „Verslo taktika“ vykdytos veiklos perkėlimÄ Ä¯ Å¡iÄ Ä¯monę. Maža to, prieÅ¡ingai, perleisdama dalį BUAB „Verslo taktika“ akcijų K. K., apeliantė J. K. užsitikrino žalos atlyginimÄ dėl UAB „Baltijos aruodas“ akcininko ir vadovo K. K. atsakomybės veiklos perėmimo, ar veiklos perkėlimo atveju. Analizuojamu atveju nebuvo net įvardinti konkretÅ«s perimti vykdyti sandoriai ir jų turinys, tad vertintina, kad nustatytas BUAB „Verslo taktika“ ir trečiųjų asmenų sÄ sajumas, juolab toks, jog bÅ«tų pakankamas pagrindas konstatuoti veiklos perkėlimÄ , kaip jis apibÅ«dinamas Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. 5.6.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bankrotÄ tyčiniu dėl nenaudingų bendrovei sandorių sudarymo nedetalizavo ir konkrečiai jų neįvardino. Klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovės akcininkų buvo svarstomas atsiliepiant į sužinotas faktines aplinkybes apie savalaikį neatsiskaitymÄ ne dagiau kaip dviem tiekėjams, kÄ nustatė ir teismas (Skundžiamo sprendimo 14 punktas). Teismas nevertino reikÅ¡mingų aplinkybių dėl bendrovės vadovui T. K. pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dėl reikÅ¡mingų piniginių lėšų BUAB „Verslo taktika“ naudai priteisimo civilinėse bylose Nr. e2-6117-984/2018 ir Nr. e2-5246-820/2019.

Apeliantės manymu, teismas privalėjo įvertinti aukščiau nurodytus BUAB „Verslo taktika“ direktoriaus T. K. sudarytus sandorius bei dėl jų priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus bei jų kontekste įvertinti BUAB „Verslo taktika“ nemokumo priežastis bei nemokumo kilimo momentÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų dokumentų, apeliantei J. K. bendrovės direktoriaus T. K. vardu sudaryti sandoriai nebuvo žinomi, pastarasis nebuvo gavęs jos, kaip akcininkės pritarimo sudaryti tokius sandorius.

Tokiu būdu skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl BUAB „Verslo taktika“ bendrovės valdymo organų ir dalyvių, tame tarpe ir J. K. veiksmais, privedimo prie bankroto tyčia yra nepagrįsta ir šalintina iš skundžiamo sprendimo argumentų.

6. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. B. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ , kuriuo yra visiÅ¡kai tenkintas pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinys ir BUAB „Verslo taktika“ bankrotas pripažintas tyčiniu bei konstatuoti, kad apeliantės S. B. veiksmai neįtakojo BUAB „Verslo taktika“ privedimo prie bankroto tyčia. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neatsižvelgė į Å¡ioje civilinėje byloje esančių įrodymų visumÄ ir neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė Ä®BÄ® nuostatas, įrodinėjimo pareigos taisykles, todėl priimta skundžiama nutartis yra iÅ¡ esmės neteisėta ir naikintina.

Kadangi pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl apeliantės S. B. veiksmų, kuriais BUAB „Verslo taktika“ prie bankroto buvo privesta tyčia, todėl apeliantė nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kuriais teismas grindžia sprendimÄ pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu.

7. Tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. Z., ŽŪB „TRAKŲ ARTOJAS“, ŽŪB „EKOGRIKIS“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų K. K., UAB „Baltijos aruodas“, J. K. ir S. B. apeliacinius skundus, kuriuo praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. B2-2274-567/2019, palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais motyvais: 7.1. Apeliantai kritikuoja byloje pateiktÄ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 20 d. ekspertizės aktÄ Nr. 11-338 (19), nurodydami, kad jis neiÅ¡samus, nes neatsakyta į eilę reikÅ¡mingų klausimų / aplinkybių.

Tačiau nei vienas iÅ¡ apeliantų, kai teismas sudarė galimybę prieÅ¡ paskiriant ekspertizę užduoti klausimus ekspertams, nepateikė nei vieno klausimo, į kuriuos pageidauja atsakymų. Net ir gavus byloje atliktos ekspertizės aktÄ , apeliantai įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė jame nurodytų ir konstatuotų iÅ¡vadų, o tik teikė savo samprotavimus. 7.2. Nors apeliantai ir nurodo, kad atÅ¡aukė T. K. iÅ¡ direktoriaus pareigų, tačiau taip ir nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi patys, kad grÄ Å¾intų jo savavaliÅ¡kai pasisavintus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, sÄ skaitų registracijų žurnalus, antspaudus, slaptažodžių generatorius.

Aplinkybės, kad 2015 m. įmonė jau buvo nemoki, patvirtina įsiteisėjusi 2017 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis. Teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į Å¡iose bylose aktualų vieÅ¡Ä jį interesÄ , buvo aktyvus, iÅ¡sireikalavo (kadangi įmonės akcininkai teismui tokių duomenų nepateikė) 2015 ir 2016 metų BUAB „Verslo taktika“ finansinės atskaitomybės dokumentus ir nustatė, kad įmonė jau 2015 metais buvo nemoki. Teismas nurodė, kad įmonės finansinė padėtis toliau blogėjo ir 2016 metais.

Pagal 2017 m. kovo 13 d. balanso duomenis įmonės nemokumo būklė išliko. Teismas nurodė, kad įmonės finansinė padėtis nuolatos blogėjo, todėl konstatavo, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir yra prasidėję dar 2015 metais. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo (neturėjo / neturi jokios objektyvios galimybės) vertinti kitų įmonės dokumentų, pvz., apskaitos registrų, kadangi tokių dokumentų paprasčiausiai nėra, jie iš įmonės dingo arba tokie registrai iš viso nebuvo vedami.

Tokiu bÅ«du nėra galimybės nustatyti tuomečio nuosavo kapitalo sandaros, įmonės turto struktÅ«ros, realios vertės, pradelstų įsipareigojimų. 7.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad įmonei jau esant nemokiai, turint ne laikinų finansinių sunkumų buvo įgyta prabangi transporto priemonė lizingo bÅ«du, kas dar labiau pablogino esamÄ padėtį. Atlikta bendrovės finansinė ekspertizė taip pat patvirtino, kad lizingo sandoris bendrovei nebuvo naudingas. 2015 m. pabaigoje, už BUAB „Verslo taktika“ steigėjos, akcininkės ir valdybos narės J.

K. (buvusios K.) psichologijos studijas taip pat buvo mokama iÅ¡ bendrovės lėšų. Su grÅ«dų supirkimo veikla tokios iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos susijusiomis. LogiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl bÅ«tent teisininkei J. K. (psichologijos studijų dalykas dėstomas ir universitete studijuojant teisę) grÅ«dų supirkimo veikla besiverčiančioje įmonėje ir jos veikloje prireikė psichologinių žinių, negalėjo pateikti nei įmonės vadovas, nei pati J. K.. Tai esmingai įmonės turtinės situacijos nepakeitė, tačiau bendrame bankroto pripažinimo tyčiniu kontekste Å¡ie duomenys taip pat reikÅ¡mingi, kadangi toks sandoris (mokėjimai) mažino ir taip jau nemokios įmonės turimÄ turtÄ / pinigines lėšas.

Ir nors apeliantė J. K. ne kartÄ pabrėžė apeliaciniame skunde, kad ji neturėjo prieigos prie įmonės sÄ skaitos, Å¡ie teiginiai negali bÅ«ti laikomi teisingais. Kadangi tiek ji, tiek buvęs jos sutuoktinis T. K. naudojosi atskiromis kortelėmis ir lengvai galėjo kontroliuoti sÄ skaitoje esančias lėšas bei jomis disponuoti. 7.4. Pažymėjo, kad pati akcininkė J. K. 2016 m. rugsėjo 1 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu pasiÅ«lė akcininkams nepriimti sprendimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei teismine tvarka, kadangi T.

K. susirado investuotojÄ . Akcininkams prabalsavus prieÅ¡ kreipimÄ si į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nors ir žinojo, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, T. K. su įmonės turtu elgiasi kaip su savo asmeniniu ir pasisavina 23 250 Eur iÅ¡ įmonės sÄ skaitos. Kur nurodyta suma buvo panaudota, buvęs vadovas paaiÅ¡kinti negalėjo. Ä®monės buhalterei nebuvo perduoti iÅ¡laidų pagrįstumÄ patvirtinantys dokumentai. Nors apeliantas K. K. nurodo, kad jis niekaip nedalyvavo bendrovės veikloje, bendrovės finansinės padėties nežinojo, o įmonės valdyba buvo tik simbolinis valdymo organas, kuris niekada neveikė, tačiau byloje yra ne vienas bendrovės valdybos protokolas su K.

K. paraÅ¡ais, o pats K. K., dar atsiliepime į praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu nurodė, kad įmonės lėšos buvo Å¡vaistomos. Byloje yra pateiktas 2016 m. gruodžio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr.

3. Å iame protokole nurodyta, kad 3 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta T. K. atÅ¡aukti iÅ¡ įmonės direktoriaus pareigų; to priežastis – T. K. negalėjo paaiÅ¡kinti, kur padėjo iÅ¡grynintus įmonės pinigus. Taigi bendrovės akcininkams ir valdybai buvo aiÅ¡ku, kad įmonės lėšos iÅ¡Å¡vaistytos. Byloje nėra nei vieno dokumento ar kito įrodymo, kad bendrovės valdyba bÅ«tų ėmęsi kokių nors teisinių veiksmų, kad Å¡i iÅ¡ tikrųjų ženkli jau nemokios įmonės apyvartinių lėšų suma bÅ«tų susigrÄ Å¾inta iÅ¡ jas iÅ¡Å¡vaisčiusio bendrovės vadovo. 7.5.

Nors pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime iÅ¡samiau nepasisakė dėl antrojo (eilės tvarka) įmonės vadovo R. C. duotų parodymų teisme, atkreipia dėmesį, kad jis į įmonę buvo pakviestas dirbti akcininkės J. K. iniciatyva ir verslo plėtros perspektyvas aptarinėjo su K. K., kuris save pristato mažuoju akcininku. Labai svarbu tai, kad buvęs įmonės vadovas R. C. patvirtino, kad jam susidarė įspÅ«dis, kad K. K. yra įmonės savininkas. Taigi, R. C. parodymai tik dar kartÄ patvirtina, kad ir K.

K. kuo puikiausiai žinojo apie įmonės veiklÄ bei aktyviai joje dalyvavo. 7.6. Po R. C. bendrovės veiklai vadovavo S. B., kuri yra J. K. draugė ir pas kuriÄ galimai yra visi dingę bendrovės dokumentai, kadangi bÅ«tent ji iÅ¡ advokatų kontoros atsiėmė dėžę su dokumentais, kuriÄ K. K. nuvežė bankroto administratoriui. Bankroto administratorius dar kartÄ patvirtino, kad jam perduotuose dokumentuose nebuvo apskaitos registrų, avansinių apyskaitų, sÄ skaitų registracijos žurnalų ir pan. 7.7.

Visi apeliantai sutartinai nurodo, kad automobilio pardavimas „Proherus“, UAB ir atsiskaitymas su Å¡iuo kreditoriumi negali bÅ«ti laikomas kaip pažeidžiantis atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ . Tuo tarpu A. Z. vykdytinÄ reikalavimo teisę turėjo dar nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., ŽŪB „EKOGRIKIS“ – nuo 2016 m. rugsėjo 2 d., o ŽŪB „TRAKŲ ARTOJAS“ – nuo 2016 m. rugsėjo 7 d., t. y. anksčiau, negu „Proherus“, UAB. Å ias aplinkybes visiÅ¡kai teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. 7.8.

Buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma aplaidžiai. Esant tokiai situacijai bei įmonėje nesant iÅ¡ esmės jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, teismo ekspertė, atlikdama jai pavestÄ finansinę ekspertizę, įmonės mokumo bÅ«senÄ galėjo nustatyti tik vadovaudamasi likvidumo rodikliu, bendruoju, kritiniu ir absoliučiu likvidumo koeficientais. BÅ«tent dėl to byloje nėra galimybės nustatyti tikslios dienos, kada įmonė tapo nemoki bei nustatyti kitų reikÅ¡mingų aplinkybių.

Buvę vadovai T. K., R. C. ir S. B. bylos nagrinėjimo metu galėjo įrodinėti ir paneigti, kad nepaisant netinkamo, aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, vis tik egzistuoja galimybė nustatyti įmonės veiklÄ , jos turtÄ , nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį, ar struktÅ«rÄ . 7.9. Apeliaciniuose skunduose ypatingai akcentuojama, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad įmonės veikla ir turtas buvo perkelti iÅ¡ BUAB „Verslo taktika“ į UAB „Baltijos aruodas“.

Negalima sutikti ir su Å¡iais apeliantų teiginiais. K. K. argumentai, kad bendrovė faktiÅ¡kai nevykdė veiklos nuo 2016 metų rudens yra negrįsti, kadangi bendrovėje įvyko daug įvykių ir lieka neaiÅ¡ku, kam tuomet K. K. su J. K. susitiko su R. C., kuris vėliau buvo paskirtas bendrovės vadovu. 7.10. V. R. nurodė, kad vienas iÅ¡ pagrindinių BUAB „Verslo taktika“ tiekėjų buvo Lenkijos pilietis G. G., tas pats tiekėjas, kuris 2016 m. lapkričio mėnesį įsigijo UAB „Verslo platforma“, ir iÅ¡ karto pakeitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „Baltijos aruodas“, ir per Å¡iÄ Ä¯monę pradėjo verslÄ , į kurį ir susikvietė visus buvusius BUAB „Verslo taktika“ darbuotojus ir akcininkus bei patį K.

K. paskyrė UAB „Baltijos aruodas“ vadovu. UAB „Baltijos aruodas“ savo veiklÄ pradėjo vykdyti tik nuo 2016 m. gruodžio mėnesio. 2017 metų finansinė atskaitomybė rodo, kad UAB „Baltijos aruodas“ sėkmingai vykdė analogiÅ¡kÄ veiklÄ kaip ir bankrutavusi bendrovė ir generavo didelę apyvartÄ . Ä® UAB „Baltijos aruodas“ perėję dirbti darbuotojai tapo bankrutuojančios bendrovės kreditoriais, dėl to, kad jiems nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir taip jie gavo naudos.

8. Atsakovė BUAB „Verslo taktika“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. P., pateikė atsiliepimÄ Ä¯ K. K., UAB „Baltijos aruodas“, J. K. ir S. B. apeliacinius skundus, kuriame nurodo, kad sutinka su apeliantų argumentais ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas bendrovės nemokumo momentÄ , vadovavosi atlikta ekspertize. Bankroto administratoriaus teigimu ekspertizės aktas yra niekinis, kadangi neatsakė į pagrindinį klausimÄ â€“ nuo kada bendrovė yra nemoki.

Ekspertė naudojo metodikÄ , kuria yra naudojama įmonės veiklai prognozuoti. Bankroto administratorius taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl to, kad BUAB „Verslo taktika“ veikla buvo perkelta į UAB „Baltijos aruodas“. Vien faktas, kad UAB „Baltijos aruodas“ pradėjo dirbti dauguma BUAB „Verslo taktika“ neįrodo, kad įmonės veikla buvo perkelta. PraÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ panaikinti.

9. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, K. K. ir UAB „Baltijos aruodas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ J. K. ir S. B. apeliacinius skundus, kuriame nurodo, kad sutinka su apeliančių skunduose nurodytais motyvais. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, kad Ä®BÄ® nustatyta tvarka, klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra iÅ¡nagrinėjamas priimant nutartį (Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 dalis), skundams nagrinėti taikomos taisyklės, numatančios atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarkÄ .

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANÄ®). Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundas yra paduoti iki JANÄ® įsigaliojimo, jo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taikomos Ä®BÄ®, galiojusio iki JANÄ® įsigaliojimo, nuostatos. Dėl dokumento pridėjimo prie bylos 12. Kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus, A. Z., ŽŪB „TRAKŲ ARTOJAS“, ŽŪB „EKOGRIKIS pateikė – 2014 m. lapkričio 12 d. „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo sÄ skaitos sutarties specialiosios dalies Nr. ECMC_B_ 6908 nuostatas.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pažymėtina, kad trečiųjų asmenų pateiktas dokumentas nėra naujas įrodymas, nes jis buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl atsisakytina priimti pakartotinai teikiamÄ Ä¯rodymÄ . Byloje nėra duomenų, kad Å¡io įrodymo pirmosios instancijos teismas bÅ«tų nepagrįstai atsisakęs priimti. Dėl atskirųjų skundų argumentų 14. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Verslo taktika“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo klausimas.

15. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla BUAB „Verslo taktika“ pagal ieÅ¡kovų (bendrovės akcininkų) K. K., J. K. ir V. R. pareiÅ¡kimÄ , bankroto administratoriumi paskirtas R. P., nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Verslo taktika“ kreditoriniai reikalavimai (patikslinti 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. vasario 9 d., 2018 m. liepos 25 d., 2018 m. gruodžio 11 d., 2019 m. sausio 4 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. vasario 18 d. nutartimis). 2018 m. kovo 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu.

16. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai. Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja Ä®BÄ®, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedÅ«ras 17. Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta.

Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

20. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimÄ bei aptartÄ teismų praktikÄ , sprendžia, kad trečiųjų asmenų UAB „Baltijos aruodas“, S. B., J. K., K. K. apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl BUAB „Verslo taktika“ tyčinio bankroto požymių egzistavimo.

22. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Verslo taktika“ bankrotÄ tyčiniu pripažino Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose ir 3 dalies 1 punktu nustatytais pagrindais, t. y. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas; veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

23. Nors atskiruosiuose skunduose apeliantai iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojama dalimi, praÅ¡ydami paÅ¡alinti iÅ¡ jos / pakeisti nustatytas faktines aplinkybes, susipažinus su apeliaciniais skundais akivaizdu, kad apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytais tyčinio bankroto pagrindais bei teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti bendrovės akcininkų bei paskutiniųjų dviejų įmonės buvusių vadovų veiksmų tyčia privedant įmonę prie bankroto teismo nustatytais pagrindais. Dėl įmonės nemokumo momento 24. 2017 m. balandžio 5 d. akcininkai K. K., J. K. ir V. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto BUAB „Verslo taktikta“ iÅ¡kėlimo. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad bendrovė 2016 metais patyrė 130 551 Eur nuostolių, tuo tarpu jos turimas turtas sudarė vos 37 231 Eur. PareiÅ¡kimo padavimo dienÄ bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 147 228,59 Eur.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus į bylÄ pateiktus Å¡alių dokumentus bei paties surinkus įrodymus konstatavo įmonės nemokumÄ dar 2015 metais. Apeliantai, nesutikdami su teismo nustatyta aplinkybe nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios bendrovės nemokumo datos bei neatsižvelgė į tai, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai atsirado 2016 metų pabaigoje. Taip pat teismas nenustatinėjo koks yra konkretus pradelstų įsipareigojimų dydis. Todėl nebuvo pagrindo teigti, kad įmonė buvo nemoki dar 2015 metais.

26. IÅ¡analizavus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014-2015 metus yra akivaizdu, kad nuo pat jos įsteigimo pradžios ji neveikė pelningai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jau 2015 metais bendrovė turėjo finansinių problemų, kurios akivaizdu, kad nebuvo laikinos. Jau 2015 metais bendrovės turima bendra turto vertė buvo beveik lygi jos įsipareigojimams, o grynojo pelno bendrovė 2015 metais gavo vos 5 880 Eur. IÅ¡analizavus BUAB „Verslo taktika“ 2015 metų Pelno (nuostolių ataskaitÄ ) nustatyta, kad bendrovės veiklos sÄ naudos buvo beveik lygios jos bendrajam pelnui.

Kaip teisingai nurodo apeliantai, įmonės nemokumas yra įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ir nors 2015 metais po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusės viso į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, tačiau jau tuo metu pradelsti įsipareigojimai buvo beveik lygus bendrovės turimam nekilnojamajam turtui, o beveik visÄ bendrovės turtimÄ turtÄ sudarė per vienerius metus gautinos sumos pinigai ir jų ekvivalentai.

Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įmonės gauti išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys vien pagal balanse nurodytus duomenis, be kitų įrodymų, taip pat negali būti laikomas realiu ir tikru juridinio asmens turtu (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1713-464/2015). Kaip yra nustatyta šioje nagrinėjamoje byloje bei bankroto administratoriaus patvirtinta, jam nebuvo perduoti visi bendrovės buhalterinės atskaitomybės dokumentai.

Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti viso bendrovės turimo turto sudėties, pradelstų ir nepradelstų įsipareigojimų dydžio. Pagal 2016 metų bendrovės balansÄ pinigai ir jų ekvivalentai sumažėjo nuo 238 169 Eur iki 15 472 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankroto byla BUAB „Verslo taktika“ iÅ¡kelta 2017 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal ieÅ¡kovų K. K., J. K. ir V. R. pareiÅ¡kimÄ . Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 13 d. Nei pareiÅ¡kėjai, nei bankrutavusios bendrovės kreditoriai teismo nutarties dėl bankroto iÅ¡kėlimo neskundė. Pažymėtina, kad įmonės nemokumo momentas buvo nustatytas bÅ«tent įsiteisėjusioje nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau įmonės akcininkai Å¡ios nutarties neskundė ir nebandė įrodinėti, kad teismas visiÅ¡kai neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momento, kad 2015 metais bendrovės finansiniai sunkumai buvo laikini (nors akivaizdu, kad buvo prieÅ¡ingai).

Kadangi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos argumentais dėl nemokumo momento, laikytina, kad apeliantai nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka nepateikė įrodymų ir / arba argumentų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

28. VisiÅ¡kai sutiktina su trečiųjų asmenų, pareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kus reikalavimus, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, ir kaip aukščiau jau paminėta, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios objektyvios galimybės vertinti kitų įmonės dokumentų, pvz., apskaitos registrų, kadangi tokių dokumentų paprasčiausiai nėra, jie iÅ¡ įmonės dingo arba tokie registrai iÅ¡ viso nebuvo vedami. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai duomenų, kad galėtų nurodyti konkrečiÄ datÄ (kaip to pageidauja apeliantai), nuo kurios bendrovė laikytina nemokia, kadangi nepateikus visų įmonės dokumentų, nebuvo galimybės nustatyti tuomečio nuosavo kapitalo sandaros, įmonės turto struktÅ«ros, realios vertės, pradelstų įsipareigojimų.

Tai, kad teismo įsakymais ar kitais procesiniais sprendimais buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti bendrovės skolas 2016 metais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad bendrovės nemokumo momentas atsirado 2016 metais. PrieÅ¡ingas iÅ¡vadas apeliacinės instancijos teismui leistų suponuoti duomenys, kad bendrovė daugelį 2015 metų įsiskolinimų bÅ«tų padengusi. Vietoj to, bendrovė ir toliau supirkinėjo žemės Å«kio produkcijÄ neturėdama galimybių už jÄ atsiskaityti. Tačiau pastebėtina ir tai, kad valstybinei įmonei (toliau – VÄ®) Registrų centras pateiktose ataskaitose ir į bylÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikti duomenys apie bendrovės įsiskolinimus skiriasi.

Pavyzdžiui, šalių pateiktame 2017 m. kovo 13 d. balanse, sudarytame už 2016 metus yra nurodoma, kad praėjusiais ataskaitiniais metais (2015 m.) po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 92 192 Eur, o VĮ Registro centro Juridinių asmenų registrui pateiktose ataskaitose – 35 034 Eur. Atitinkamai nesutampa ir per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai.

29. Apeliantai ir bankroto administratorius taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai vadovavosi į bylÄ pateiktu ekspertizės aktu, kadangi ekspertizę atlikusi ekspertė netinkamai parinko metodikÄ , ekspertizės akte neatsakyta į pagrindinį klausimÄ â€“ nuo kada bendrovė tapo nemokia. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

30. Pirma, teismo ekspertų veiklÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (toliau – Teismo ekspertizės įstatymas), kuriame yra nurodyti kvalifikacijos reikalavimai teismo ekspertams bei jų pareigos. Be kitų įstatyme numatytų pareigų yra nustatyta, kad teismo ekspertas turi teismo ekspertizes ir kitus ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetencijÄ , moksliÅ¡kai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismo ekspertas atsako už savo padarytos ekspertizės akto pagrįstumÄ ir tikrumÄ (Teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Teismo ekspertas atlieka jam pavestÄ užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo eksperto iÅ¡vados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto iÅ¡vados, iÅ¡einančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikÅ¡mė (Teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ tyrimo metodikos parinkimas yra teismo eksperto prerogatyva.

31. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus argumentais, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepasinaudojo teismo jiems suteikta teise atliekant ekspertizę užduoti ekspertams savo klausimus.

32. Trečia, nesutikdami su ekspertizės akte nustatytais rezultatais (bankroto administratoriaus teigimu ekspertizės aktas buvo niekinis), bylos Å¡alys galėjo pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise ne tik praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo paskirti pakartotinę ekspertizę, bet ir siÅ«lyti savo eksperto kandidatÅ«rÄ . Dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 33. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog bendrovės nemokumas atsirado 2015 m., bendrovė, prisiėmė vis naujus įsipareigojimus, siekdama atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Bendrovės valdymo organai privalėjo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ po 2015 m. finansinės atskaitomybės sudarymo, tačiau to nepadarė ilgÄ laikÄ , t. y. iki kol bendrovės nustojo visiÅ¡kai atsiskaitinėti su naujais kreditoriais (atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiÅ¡kumÄ , t. y. derliaus supirkimÄ ) ir bendrovės dalyviams sužinojus apie bendrovės akcininko ir vadovo T. K. veiksmus dėl lėšų iÅ¡gryninimo neaiÅ¡kiais tikslais. Akcininkai nesiėmė jokių veiksmų, siekdami iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ T.

K. jo išgrynintas įmonei priklausančias lėšas.

34. Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje nurodė, kad akcininkai nežinojo ir negalėjo žinoti apie prastÄ Ä¯monės bÅ«klę ir tik sužinoję ėmėsi veiksmų, kad bendrovei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla. K. K. buvo mažasis akcininkas, turėjęs 13 procentų akcijų, todėl jo balsas priimant sprendimus nebuvo lemiamas. Akcininkė J. K. neturėjo prieigos prie įmonės banko sÄ skaitos, o finansinės atskaitomybės dokumentų vadovas akcininkams nepateikė.

J. K. teigimu 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo surengtas bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami klausimai dėl bendrovės veiklos rezultatų vertinimo ir pasiÅ«lymo kelti bankroto bylÄ . Jokie finansiniai dokumentai bendrovės akcininkams pateikti nebuvo. Tuometinis bendrovės vadovas ir akcininkas T. K. pasiÅ«lė atidėti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , nurodęs, kad derasi su investuotojais. Per trijų mėnesių laikotarpį bendrovė jokių investicijų negavo. Abu apeliantai prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje nekonstatuojant akcininkų veiksmų dėl tyčinio bankroto.

Apeliantų teigimu nagrinėjamoje byloje buvo neteisingai įvertinti įrodymai, neatskleista bylos esmė ir teismo padarytos neteisingos iÅ¡vados, todėl yra pagrindas pakeisti sprendimo motyvuojamÄ jį dalį. Apeliacinės instancijos teismas negali visiÅ¡kai sutikti su apeliantų argumentais.

35. Pirmiausia, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus teisė reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Kreditorius gali pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu Å¡ie subjektai padarė tiesioginę žalÄ konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne iÅ¡vestinę žalÄ kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiÅ¡kėlė bankroto bylos.

Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį kreditorius, jis turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovas jam padarė individualiÄ Å¾alÄ , kuri negali bÅ«ti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieÅ¡kinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kuriÄ sudaro bankroto byloje neiÅ¡ieÅ¡kotas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso normÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).

37. Visgi, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu reiÅ¡kia, kad kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 50 punktÄ , kt.).

Tačiau Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių (bent vienos iÅ¡ jų) nustatymas, suponuojantis teismo pareigÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neatleidžia bankrutuojančios įmonės ir (ar) bankroto administratoriaus, jos kreditorių nuo pareigos įrodyti įmonės vadovo (nagrinėjamu atveju valdymo organų) civilinės atsakomybės bÅ«tinas sÄ lygas, kai sprendžiama dėl vadovo (akcininkų) civilinės atsakomybės (jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 49 punktas).

38. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ yra akivaizdu, kad pripažinus bankrotÄ tyčiniu, žalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Vis dėlto, taikant bendrÄ sias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡ tiesų turi bÅ«ti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

39. Paminėtina ir tai, kad iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 (48 punktas) suformulavo tokiÄ teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neiÅ¡ieÅ¡kota bankroto procese), priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas.

40. IÅ¡analizavus nagrinėtinam klausimui aktualiÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus (bÅ«dami bendrovės kreditoriais) reikÅ¡dami tiesioginį ieÅ¡kinį bankrutavusios bendrovės BUAB „Verslo taktika“ valdymo organams – S. B., R. C., T. K., J. K., K. K. ir V. R. – nebÅ«tų atleisti nuo pareigos įrodyti, kad Å¡ie asmenys, kaip bankrutavusios bendrovės valdymo organai, padarė jiems, kaip bankrutavusios bendrovės kreditorei (kreditoriams), individualiÄ Å¾alÄ .

Kadangi, spręsdamas klausimÄ dėl tyčinio bankroto, pirmosios instancijos teismas nustatė valdymo organų veiksmų visumÄ , kuri lėmė sprendimÄ nustatyti, jog bankrotas buvo tyčinis, apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir padarė neteisingas iÅ¡vadas, juolab, kad apeliantai su galutine teismo padaryta iÅ¡vada, dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iÅ¡ dalies sutiko ir neprašė pakeisti nutarties rezoliucinės dalies, visi sutartinai teigdami, kad dėl T.

K. veiksmų bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu.

41. Akcininkės J. K. teiginį, kad ji neturėjo prieigos prie įmonės banko sÄ skaitos ir negalėjo žinoti apie prastÄ Ä¯monės bÅ«klę paneigia 2014 m. lapkričio 12 d. „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo sÄ skaitos sutarties specialiosios dalies Nr. ECMC_B_ 6908 sÄ lygos, kuriuose yra nurodyta, kad MC Business kortele naudojosi tiek T. K., tiek J. K. (dabar – K.). Abiejų kortelės turėtojai jÄ galėjo naudotis iki 2016 m. lapkričio 30 d., o BUAB „Verslo taktika“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e yra matoma, kad ir pati J. K. ne vienÄ kartÄ yra gavusi pinigų iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, apmokėdavo apsistojimus vieÅ¡bučiuose, apsipirkimus Rimi parduotuvėse ir kt.

42. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos iÅ¡vados duomenys patvirtina, kad T. K. laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. įnešė į bendrovės sÄ skaitas 153 500 Eur, o iÅ¡sigrynino 191 988,48 Eur sumÄ , t. y. skirtumas tarp BUAB „Verslo taktika“ vadovo T. K. įneÅ¡tų ir iÅ¡grynintų įmonės lėšų sudaro 38 488,48 Eur. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad jokios paskolos sutarties tarp BUAB „Verslo taktika“ arba nebuvo sudaryta, arba ji dingo kartu su kitais nagrinėjamam klausimui nenaudingais dokumentais.

Nei ekspertizės metu, nei bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys nurodytos sumos panaudojimÄ . Kadangi bendrovės akcininkai, žinodami Å¡iÄ situacijÄ nesiėmė veiksmų susigrÄ Å¾into buvusio vadovo pasisavintų lėšų, darytina iÅ¡vada, kad jie tokiais savo veiksmais nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tyčinis įmonės bankrotas gali bÅ«ti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo bÅ«klę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principas, mažinamos atskirų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus.

Kaip jau minėta, tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

43. Pagal nuosekliai formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sÄ moningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias bÅ«tina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Taigi bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Tyčinio bankroto faktÄ galima konstatuoti tada, kai byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių duomenų pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie tyčinį bankrotÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017).

44. Taigi, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, bankrotÄ pripažino tyčiniu iÅ¡analizavęs ir įvertinęs visų byloje esančių dokumentų bei valdymo organų veiksmų visumÄ , nusprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas pripažinti įmonės bankroto tyčiniu. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo detaliai iÅ¡analizuoti visų valdymo organų veiksmus ir nutartyje nurodyti kiekvieno iÅ¡ jų konkretų veiksmÄ , kuris lėmė pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

45. Apliantas K. K. ginčydamas teismo sprendimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad apie bendrovės finansinę padėtį nieko nežinojo, kad tarpinė atskaitomybė akcininkams nebuvo teikiama, todėl jam nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto įmonei iÅ¡kėlimo. Å iuos apelianto argumentais visiÅ¡kai paneigia į bylÄ pateikta 2016 m. vasario 17 d. Akcijų dovanojimo sutartis, kuria BUAB „Verslo taktika“ akcininkė J. K. neatlygintinai perleido K. K. 13 vnt. bendrovės akcijų.

Sutarties 3.2.2 punkte yra nurodyta, kad įgijėjas, prieš sudarydamas sutartį, susipažino su bendrovės vykdoma ūkine-komercine veikla, finansinės atskaitomybės ir kitais su bendrovės vykdoma veikla susijusiais dokumentais, juos pilnai suprato ir / arba turėjo galimybę konsultuotis su atitinkamos srities specialistais, todėl visa informacija jo buvo suprasta. Šias ir kitas nuostatas K. K. patvirtino savo parašu, todėl laikytina, kad dar perleidžiant neatlyginai akcijas jis buvo supažindintas su visa BUAB „Verslo taktika“ 2015 metų finansine atskaitomybe, todėl tai, kad bendrovės skolos yra artimos jos turimo turto vertei, akcijų įgijėjui turėjo būti žinomos.

46. Pažymėtina ir tai, kad bankrutavusios bendrovės akcininkai tikėtina buvo įdarbinti įmonėje ir pasirašinėjo dokumentus, t. y. aktyviai dalyvavo ne tik jos valdyme bet ir veikloje. Pavyzdžiui, su tiekėjais A. Z., ŽŪB „TRAKŲ ARTOJAS“ ir ŽŪB „EKOGRIKIS“ sutartis pasirašinėjo V. R., kuris buvo bendrovės akcininkas ir pirkimų ir logistikos direktoriumi, vėliau įsidarbinęs UAB „Baltijos aruodas“ vadybininko pareigose. K. K. bankrutavusioje bendrovėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas ir kaip pats nurodė, buvo atsakingas už tiekėjus iš užsienio.

Nurodytas asmuo, nuo 2016 m. lapkričio 30 d. įsidarbino UAB „Baltijos aruodas“ direktoriumi, kurios akcininku buvo vienas iÅ¡ BUAB „Verslo taktika“ teikėju, t. y. G. G.. Patys bankrutavusios įmonės akcininkai ne vienÄ kartÄ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad buhalterė A. P. dirbo BUAB „Verslo taktika“, nuo 2016 m. gruodžio mėnesio – UAB „Baltijos aruodas“. Galiausiai tikėtina, kad BUAB „Verslo taktika“ akcininkas S. P. (nuo 2016 m. vasario 15 d.) ir buvusi UAB „Baltijos aruodas“ akcininkė laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d.

I. P. yra susiję giminystės ryÅ¡iais. Tiek bendrovės įstatai, tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas įtvirtina akcininkams teisę gauti informacijÄ apie bendrovę, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis. Taigi, labiau tikėtina, kad akcininkai, bÅ«dami ir įmonės darbuotojais, gana aktyviai dalyvavo įmonės valdyme ir jos vykdomoje veikloje, todėl negalėjo nežinoti tikrosios jos turtinės padėties. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teko ne vien įmonės vadovui ir akcininkui T.

K., o ir visiems bendrovės valdymo organams, neįrodžius, kad jie apie prastÄ Ä¯monės finansinę padėtį nieko nežinojo.

47. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad BUAB „Verslo taktika“ valdymo organai, tiek jos vadovai, tiek akcininkai, turėdami pareigÄ , laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. Dėl apgaulingos ir netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo 48. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

49. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad bankroto administratorius paaiÅ¡kino, jog tarp perduotų dokumentų nebuvo apskaitos registrų, avansinių apyskaitų, sÄ skaitų registracijos žurnalų ir kitų dokumentų. Byloje atlikta ekspertizė parodė, kad bankrutavusios bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkomas nesilaikant įstatymų keliamų reikalavimų. Apeliantai su Å¡iais argumentais nesutiko, nurodė, kad ne jų veiksmai lėmė netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

50. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu negalėjimu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sÄ moningai siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

51. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Pažymėtina ir tai, kad vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal contra spoliatorem (prieÅ¡ pažeidėjÄ ) prezumpcijÄ , Å¡aliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai Å¡aliai faktus, kuriuos jie bÅ«tų patvirtinę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Å¡iai prezumpcijai taikyti reikÅ¡minga nustatyti ne tik bylos Å¡alies atsisakymÄ pateikti reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

53. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankrutavusios bendrovės valdymo organai, vengdami bankroto administratoriui perduoti visus bendrovės dokumentus ir jų perdavimo aplinkybės, pagrindžia, kad BUAB „Verslo taktika“ visų dokumentų neperdavimu bankroto administratoriui buvo sÄ moningai siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar pažeidimus, atsiskaitant su pasirinktais kreditoriais. Pastebėtina ir tai, kad į bylÄ pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2018 m. kovo 22 d. raÅ¡tas Nr. 10-S-32469(1.39E-1), kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d. buvo užregistruotas A.

P. praneÅ¡imas, kad atvykus į darbÄ pastebėta, jog dingo įmonės finansiniai dokumentai – įmonės protokolai, įmonės antspaudai, teismo dokumentai, teismo Å¡aukimai ir sutartys su tiekėjais. Buhalterės teigimu juos pasisavino T. K.. Vertintina, kad bendrovės valdymo organams nėra paranku pateikti teismui dingusius buhalterinės apskaitos dokumentus nagrinėjant klausimÄ dėl įmonės tyčinio bankroto, kad bÅ«tų apsunkintas įrodymų tyrimas nagrinėjamo klausimo kontekste.

54. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė skirti byloje ekonominę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, pavedant ekspertams atsakyti į suformuluotus klausimus. Atlikta ekspertizė patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad tvarkant 2014–2017 m. BUAB „Verslo taktika“ apskaitÄ , buvo nesilaikyta įmonės finansinės atskaitomybės reglamentuojančių įstatymų, o įmonės balanso duomenys nesutampa.

Taigi, nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas teigti, kad buhalterinės apskaitos vedimas taip pat tapo viena esminių tyčinio bankroto priežastimi. Pažymėtina, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu paprastai pripažįstami veiksmai, kurie įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus, ar įvertinti turtÄ . Todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas iÅ¡vadai, kad bÅ«tent netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta esminė žala įmonės kreditoriams, kadangi yra priežastinis ryÅ¡ys tarp sÄ moningo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡ys tarp sÄ moningo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

55. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad BUAB „Verslo taktika“ bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Dėl kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ apribojimo 56. Teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 3 d. BUAB „Verslo taktika“ ir „Proherus“, UAB sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ BUAB „Verslo taktika“ pardavė „Proherus“, UAB automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 36 500 Eur sumÄ (automobilis buvo įgytas lizingo bÅ«du). Å alys sutarė, kad pirkėjas „Proherus“, UAB 24 969,69 Eur sumÄ sumokės lizingo davėjui AB „Citadele“ bankui, o likusiÄ 11 530,31 Eur sumÄ â€“ BUAB „Verslo taktika“. 2017 m. vasario 7 d., t. y.

„Proherus“, UAB atsiskaičius su lizingo bendrove už BUAB „Verslo taktika“ prievoles (24 969,69 Eur), Å¡alys nutarė sudaryti tarpusavio atsiskaitymo aktÄ , pagal kurį „Proherus“, UAB užskaitė BUAB „Verslo taktika“ skolÄ ir pervedė BUAB „Verslo taktika“ 3 648,31 Eur. Teismas pažymėjo, kad „Proherus“, UAB reikalavimai į BUAB „Verslo taktika“ susidarė 2016 m. rugsėjo mėn. (perimtas Å«kininko R. N. reikalavimas už parduotus grÅ«dus) ir 2016 m. lapkričio mėn. (už krovinių pervežimÄ ), tačiau iki tol bendrovė jau turėjo pradelstų (vykdytinų) įsipareigojimų kitiems kreditoriams (2016 m. balandžio mėn. Å«kininkui R.

K. 1 021,24 Eur, 2016 m. liepos mėn. ūkininkei G. J. 11 093,04 Eur, 2016 m. rugsėjo mėn. ŽŪB „EKOGRIKIS“ ?13 147,62? Eur). Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad 2015 m. gegužės 6 d. tarp UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir BUAB „Verslo taktika“ sudaryta automobilio Audi Q7, kuriuo naudojosi išimtinai buvęs bendrovės vadovas T. K., vengęs daugiau nei mėnesį perduoti automobilį bendrovei, lizingo sutartis turėjo neigiamos įtakos įmonės nemokumo atsiradimui.

Su tokia iÅ¡vada apeliantai nesutiko. ? 58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ekspertė, atlikusi įmonės finansinį vertinimÄ , tiek ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes dėl sutarčių įtakos bendrovės mokumui. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2015 metais bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir jau pirmaisiais ataskaitiniais metais (neskaitant 2014 metų) ji turėjo gana didelių įsiskolinimų. Nepaisant to didelė dalis ilgalaikio įmonės turto buvo įgyta bÅ«tent 2015 metais (pavyzdžiui, skaitmeninis aparatas, automobilio paieÅ¡kos sistemos, du neÅ¡iojamieji kompiuteriai ir kt.).

Tais pačiais metais buvo įgytos dvi transporto priemonės – Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 47 027,79 Eur), ir Smart Fortwo Coupe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 4 000 Eur). Manytina, kad įmonei, turinčiai daugiau nei 500 000 Eur įsiskolinimÄ , Å¡ie pirkiniai nebuvo bÅ«tini, atsižvelgiant ir į tÄ faktÄ , kad Audi Q7 transporto priemonei buvo reikalingas techninis aptarnavimas, priežiÅ«ra, KASKO draudimas (Å¡ios sÄ lygos buvo nustatytos lizingo sutartyje), taip pat – degalai, kas tik dar labiau padidina bendrovės iÅ¡laidas.

O nurodytu automobiliu naudojosi tuometiniai sutuoktiniai – J. ir T. K.. Bendrovei priklausančios banko sÄ skaitos, esančios „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, taip pat parodo, kad įmonės lėšos nebuvo naudojamos pagal paskirtį – didelė dalis lėšų buvo iÅ¡gryninta (pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ne visos lėšos buvo grÄ Å¾intos bendrovei), iÅ¡ įmonės sÄ skaitos buvo apmokamos sÄ skaitos restorane, parduotuvėse, vieÅ¡bučiuose ir kt. (pvz., Manami, Maxima, Senukuose, UAB Grand SPA, Operos ir baleto teatrui ir t. t.).

Nekilnojamojo turto bendrovė neturėjo. Taip pat bendrovė sudarė dvi panaudos sutartis, pagal kurias įgijo teisę naudotis akcininkams V. R. ir J. K. (dabar K.) priklausančiomis transporto priemonėmis. Tais pačiais metais, t. y. 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta akcininkės J. K. studijų sutartis, už kurias mokėjo bankrutavusi bendrovė. Å ias aplinkybes patvirtina ir bankroto administratoriaus pateikta ataskaita Nr. 1, iÅ¡ kurios galima daryti iÅ¡vadas, kad bendrovei susiduriant su finansiniais sunkumais, jos lėšos nebuvo naudojamos taupiai, taip pat jas nebuvo siekiama investuoti, plėsti veiklÄ , kaip įmanoma greičiau atsiskaityti su tiekėjais (patvirtintų kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡e pirma eile yra patvirtinti tiekėjų, t. y.

ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, 10 iš 16 pirmos eilės kreditorių reikalavimai), o daugiausiai buvo skirtos valdymo organų poreikiams tenkinti. Taigi, darytina išvada, kad nors tiesiogiai įmonės sudaromi sandoriai savaime nebuvo bankroto priežastimi, tačiau turėjo tiesioginės įtakos bendrovės mokumui, didino jos įsiskolinimus bei nebuvo būtini.

59. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nurodė, kad „Proherus“, UAB kreditorinis reikalavimas į BUAB „Verslo taktika“ atsirado vėliau, kuomet įmonė jau turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų savo tiekėjams – Å«kininkams. Todėl teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonei esant nemokiai, turint pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, siekimas atsiskaityti su pasirinktu kreditoriumi ir vengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl įmonės veiklos perkėlimo 60. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

61. Kaip jau minėta, bankrutavusios bendrovės kai kurie akcininkai buvo įdarbinti įmonėje ir aktyviai dalyvavo ne tik jos valdyme bet ir ūkinėje komercinėje veikloje. Pavyzdžiui, su tiekėjais A. Z., ŽŪB „TRAKŲ ARTOJAS“ ir ŽŪB „EKOGRIKIS“ sutartis pasirašinėjo V. R., kuris buvo bendrovės akcininkas ir pirkimų ir logistikos direktorius, vėliau įsidarbinęs UAB „Baltijos aruodas“ vadybininko pareigose. K. K. bankrutavusioje bendrovėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas ir kai pats nurodė, buvo atsakingas už tiekėjus iš užsienio.

Nurodytas asmuo, nuo 2016 m. lapkričio 30 d. įsidarbino UAB „Baltijos aruodas“ direktoriumi, kurios akcininku buvo vienas iÅ¡ BUAB „Verslo taktika“ teikėju, t. y. G. G.. Patys bankrutavusios įmonės akcininkai ne vienÄ kartÄ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad buhalterė A. P. dirbo BUAB „Verslo taktika“, nuo 2016 m. gruodžio mėnesio – UAB „Baltijos aruodas“. Galiausiai tikėtina, kad BUAB „Verslo taktika“ akcininkas S. P. (nuo 2016 m. vasario 15 d.) ir buvusi UAB „Baltijos aruodas“ akcininkė laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d.

I. P. yra susiję giminystės ryÅ¡iais. Tai, kad įmonės akcininkai J. K., K. K. buvo susiję su bankrutavusia įmonė darbo santykiais, įrodo ir jų pateikti praÅ¡ymai dėl kreditorinių reikalavimų BUAB „Verslo taktika“ bankroto byloje, kuriuose yra nurodoma, kad kreditorinis reikalavimas atsirado iÅ¡ darbo santykių. Tai patvirtina ir J. K. atsiliepimas į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame ji nurodo, kad bendrovėje ėjo teisininkės pareigas, vėliau nusprendusi eiti vadybininkės pareigas.

Galiausiai į UAB „Baltijos aruodas“ buvo priimtos dirbti M. V., E. V. ir A. P. (buvusios BUAB „Verslo plėtra“ darbuotojos), kurios net nebuvo nutraukusios darbo santykių su bankrutavusia bendrove. K. K. sudaryta suvestinė rodo, kad V. R., E. M. ir M. V. į UAB „Baltijos aruodas“ buvo įdarbinti 2017 metų sausio mėnesį, o iÅ¡ BUAB „Verslo taktika“ V. R. atleistas 2016 m. rugpjūčio 29 d., o likusios dvi darbuotojos – 2017 m. kovo mėnesį, t. y. prieÅ¡ pat pareiÅ¡kimo dėl bankroto iÅ¡kėlimo pateikimÄ (2017 m. balandžio 5 d.).

AnalogiÅ¡kai K. K. ir A. P. UAB „Baltijos aruodas“ įdarbinti 2016 m. gruodžio 27 d., o iÅ¡ BUAB „Verslo taktika“ atleisti 2017 m. kovo mėnesį. Lieka neaiÅ¡ku, kodėl bendrovės valdymo organai, sukÅ«rė situacijÄ , kuomet anot jų neveikiančioje nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio įmonėje, kurios finansinė padėtis nuo 2015 metų tik blogėjo, darbo sutartys su darbuotojais nebuvo nutrauktos, siekiant, kad jų kreditoriniai reikalavimai bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu didėtų.

Kas lėmė bendrÄ darbuotojams įsiskolinimÄ 13 586,18 Eur sumai.

62. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog BUAB „Verslo plėtra“ veikla buvo perkelta į UAB „Baltijos aruodas“. Nagrinėjamo klausimo kontekste neturi reikšmės apeliantų argumentai apie tai, kad į UAB „Baltijos aruodas“ priimti BUAB „Verslo plėtra“ vykdo kitokias funkcijas, anot apeliantų, visai nesusijusias su tomis, kurias jie vykdė BUAB „Verslo plėtra“. Kadangi bankrutavusi bendrovė neturėjo jokio nekilnojamojo turto, o jos ilgalaikis turtas buvo 2016 metų pabaigoje parduotas, tai bankrutavusios bendrovės turtas negalėjo būti perkeltas į UAB „Baltijos aruodas“.

63. Apeliantai teigia, kad viena iÅ¡ tyčinio bankroto prezumpcijos sÄ lygų yra ta, kad UAB „Baltijos aruodas“ turėjo perimti visas BUAB „Verslo plėtra“ nebaigtas vykdyti sutartis. Teigė, kad UAB „Baltijos aruodas“ tiekėjai yra kiti, nei BUAB „Verslo plėtra“. Tačiau tokių įrodymų į bylÄ nepateikė. Bankroto administratorius, iÅ¡analizavęs su tiekėjais sudarytas BUAB „Verslo plėtra“ sutartis, ataskaitoje paminėjo pasirinktinai tik dalį jų, kurios kelia abejonių dėl įsigijimo bei pardavimo kainų neatitikimo.

Pažymėtina, kad bankroto administratorius pateikęs atsiliepimÄ , tik deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl verslo perkėlimo į kitÄ Ä¯monę, tačiau nepateikė į bylÄ analizės, ar konkrečių argumentų, kodėl su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, kaip beje ir teikdamas visus kitus procesinius dokumentus. Nepateikė į bylÄ suvestinės apie BUAB „Verslo plėtra“ tiekėjus, iÅ¡ kurios bÅ«tų matyti, kad UAB „Baltijos aruodas“ negalėjo perimti bankrutavusios įmonės nebaigtas vykdyti sutartis.

Sutiktina su apelianto K. K. argumentu, kad bankrutavusi įmonė nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio nesudarinėjo su tiekėjais pirkimo pardavimo sutarčių, tačiau tai neeliminuoja aplinkybės, kad bendrovė priėmė į darbÄ kitus direktorius, iÅ¡pardavinėjo turimÄ turtÄ , rugsėjo mėnesį vyko iÅ¡plėstinė grÅ«dų realizacija už mažesnę nei pirkimo kainÄ bei prieÅ¡ pat pareiÅ¡kimo dėl bankroto iÅ¡kėlimÄ padavimÄ teismui buvo atleisti visi darbuotojai. Manytina, kad bendrovės valdymo organai veikė kryptingai siekdami užbaigti įmonės vykdomÄ Å«kinę komercinę veiklÄ , iÅ¡parduoti jai priklausantį turtÄ , atsargas (grÅ«dus), perkelti į kitÄ Ä¯monę darbuotojus, kurie gali gauti naudos pareiÅ¡kę pirmos eilės kreditorinius reikalavimus bankrutavusiai bendrovei ir tik tuomet kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

64. Kaip jau aukščiau yra minėta, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

65. Taigi, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadÄ apie tai, kad BUAB „Verslo taktika“ veikla buvo perkelta į UAB „Baltijos aruodas“ padarė iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , t. y. įvertinęs tai, kad valdymo organai veikė ne įmonės, o labiau savo, interesais, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , netaupiai ir neekonomiÅ¡kai naudojo įmonės lėšas, vengia perduoti bankroto administratoriui dingusius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, pagrindiniai įmonės skolininkai buvo žemės Å«kio subjektai, kurie tiekdami bendrovei grÅ«dus negaudavo už juos atsiskaitymus, tai, kad UAB „Baltijos aruodas“ veikia tuo pačiu adresu, buvo įsteigta beveik tuo pačiu metu kaip ir bankrutavusi bendrovė, to paties asmens ir vykdo veiklÄ identiÅ¡kÄ bankrutavusiai įmonei.

Taigi, vertinant bankrutavusios įmonės valdymo organų sÄ Å¾iningumÄ nagrinėjamo klausimo kontekste, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad BUAB „Verslo taktika“ veikla buvo perkelta į UAB „Baltijos aruodas“. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 66. Byloje gautas UAB „Baltijos aruodas“ praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriuo apeliantas praÅ¡o iÅ¡ A. Z., ŽŪB „TRAKŲ ARTOJAS“, ŽŪB „EKOGRIKIS“ ir UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“ priteisti 2 686,20 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimÄ ir pateikimÄ bei už atsiliepimo į J.

K. ir S. B. apeliacinius skundus parengimÄ .

67. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistÄ UAB „Baltijos aruodas“ neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Dėl bylos procesinės baigties 68. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios panaikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Antanas Rudzinskas