Legislator Case Law & Legislation
4fb3244d-2bbb-4d17-a252-9b486edf8e73 AI generated

4fb3244d-2bbb-4d17-a252-9b486edf8e73 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4fb3244d-2bbb-4d17-a252-9b486edf8e73
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešejas Algirdas AuruškeviciusPranešejas Algirdas Auruškevicius                                      Civiline byla Nr. 2S-560-115/2010Teisejas Visvaldas Kazakiunas                                  Procesinio sprendimo kategorijos:                                                               106.8.1;122.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužes 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešejo Algirdo Auruškeviciaus, teiseju Dalios Kacinskienes, Virginijos Volskienes, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo apelianto (ieškovo) Gintaro Stankeviciaus PI „Gilabas“ atskiraji skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškini civilineje byloje Nr. 2-18535-432/2009 pagal ieškovo Gintaro Stankeviciaus PI „Gilabas“ ieškini atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ del finansinio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisetu.Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla, n u s t a t e : ieškovas Gintaro Stankeviciaus PI „Gilabas“ kreipesi i teisma, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. LT051561 nutraukima neteisetu (b.l. 1-5).

Legislator headnote

AI generated

4fb3244d-2bbb-4d17-a252-9b486edf8e73 · Vilniaus apygardos teismas: Mano, jog negalima neatsižvelgti i LR Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarima, kuriame konstatuota, jog teismai yra saistomi savo paciu sukurtu precedentu. Kaip toki precedenta nurodo Vilniaus apygardos teismo nutarti civilineje byloje Nr.2S-1327-345/2009, kurioje analogiÅ¡kas reikalavimas pripažinti lizingo sutarciu nutraukima neteisetais buvo vertintas kaip neturtinis. Pažymi, jog apeliantas (ieÅ¡kovas) nepraÅ¡o priteisti lizinguojamos transporto priemones ar pinigu sumos, nepraÅ¡o taikyti restitucijos, gi teismui pripažinus, jog sutartis nutraukta neteisetai, Å¡alys ir toliau ja vykdytu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešejas Algirdas AuruškeviciusPranešejas Algirdas Auruškevicius                                      Civiline byla Nr. 2S-560-115/2010Teisejas Visvaldas Kazakiunas                                  Procesinio sprendimo kategorijos:                                                               106.8.1;122.4.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužes 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešejo Algirdo Auruškeviciaus, teiseju Dalios Kacinskienes, Virginijos Volskienes, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo apelianto (ieškovo) Gintaro Stankeviciaus PI „Gilabas“ atskiraji skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškini civilineje byloje Nr. 2-18535-432/2009 pagal ieškovo Gintaro Stankeviciaus PI „Gilabas“ ieškini atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ del finansinio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisetu.Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla, n u s t a t e : ieškovas Gintaro Stankeviciaus PI „Gilabas“ kreipesi i teisma, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. LT051561 nutraukima neteisetu (b.l. 1-5).

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas 2009 m. lapkricio 26 d. nutartimi atsisake priimti ieškovo Gintaro Stankeviciaus PI „Gilabas“ ieškini del finansinio lizingo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisetu, pareikšta atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ (b.l.19).Pirmosios instancijos teismas nurode, jog ieškovas nenurode ieškinio sumos, nors jo pareikštas ieškinys yra turtinio pobudžio – pripažinti neteisetu ieškovo ir atsakovo sudarytos finansinio lizingo sutarties nutraukima. Teismas konstatavo, jog ieškovo pareikšto ieškinio dalykas daiktines teises, atsiradusios iš finansinio lizingo sutarties, t.y. ieškovas gina teises i sumoketas imokas ir pagal finansinio lizingo sutarti ieškovui perduota transporto priemone, kuri, tinkamai ivykdžius finansinio lizingo sutarties nuostatas, turetu pereiti lizingo gavejui nuosavybes teise (CK 6.567 str. 1 d.).

Tokio ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 str. 1 d. 9 p. nuostatas: pagal turto, del kurio daiktiniu teisiu paduotas ieškinys, rinkos verte. Ieškovas pateike finansinio lizingo sutarties nuoraša, iš kurio matyti, kad pagal sutarti ieškovui buvo perduotas automobilis BMW 520 D, kurio verte 104.983 Lt (30.405,18 EUR), todel teismas konstatavo, jog daiktiniu teisiu, susijusiu su nurodyta transporto priemone, kurias gina ieškovas, pareikšdamas ši ieškini, suma (ieškinio suma) yra 104.983 Lt. Atsižvelgdamas i šias aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 27 str. 1 p. teismas sprende, jog šio ieškinio priemimo klausima turetu spresti Vilniaus apygardos teismas ir atsisake ieškini priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).Apeliantas (ieškovas) Gintaro Stankeviciaus PI „Gilabas“ pateike atskiraji skunda (b.l.22-23), kuriuo prašo panaikinti skundžiama nutarti ir perduoti ieškinio priemimo klausima nagrineti iš naujo.

Vadovaujasi Lietuvos teismu praktika, kurioje nurodoma, jog neturtiniais paprastai pripažistami gincai ne del turto ir tiesiogiai su turtu nesusije gincai, t.y. kai neprašoma priteisti turto, pinigu ir spresti restitucijos klausimo (LAT 2009 m. liepos 27 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-334/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkricio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-901/2008). Nurodo, jog apygardos teismu praktika rodo, jog teismai analogiškos kategorijos bylose, t.y. pareiškiant reikalavima del neteiseto lizingo sutarciu nutraukimo, vienareikšmiškai konstatuoja, kad gincas yra neturtinio pobudžio ir turi buti nagrinejamas apylinkes teisme, už ieškini mokamas žyminis mokestis kaip už neturtini ginca.

Mano, jog negalima neatsižvelgti i LR Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarima, kuriame konstatuota, jog teismai yra saistomi savo paciu sukurtu precedentu. Kaip toki precedenta nurodo Vilniaus apygardos teismo nutarti civilineje byloje Nr.2S-1327-345/2009, kurioje analogiškas reikalavimas pripažinti lizingo sutarciu nutraukima neteisetais buvo vertintas kaip neturtinis. Pažymi, jog apeliantas (ieškovas) neprašo priteisti lizinguojamos transporto priemones ar pinigu sumos, neprašo taikyti restitucijos, gi teismui pripažinus, jog sutartis nutraukta neteisetai, šalys ir toliau ja vykdytu.

Apelianto (ieškovo) Gintaro Stankeviciaus PI „Gilabas“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma tik del apskustos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniu praše pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. LT051561 nutraukima neteisetu.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas skundžiama nutartimi atsisake priimti ši ieškini, kaip turtini, kurio suma viršija 100.000 Lt ir pagal CPK 27 str. 1 p. teisminga Vilniaus apygardos teismui.Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog ieškinys neturtinis, nes ieškinyje neprašo priteisti lizinguojamos transporto priemones ar pinigu sumos, neprašo taikyti restitucijos, gi teismui pripažinus, jog sutartis nutraukta neteisetai, šalys ir toliau ja vykdytu.Nagrinejamu atveju kiles gincas del to, ar ieškinio reikalavimas yra turtinis ar ne.Teiseju kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo buda gali buti proporcinis ir paprastas.

Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams gincams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio sumos išraiška. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginco dalyko vertes.Teises teorijoje ir teismu praktikoje savoka „turtinis gincas“ aiškinama kaip reiškianti ginca del turto arba ginca, tiesiogiai susijusi su turtu (LAT 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilineje byloje Vilniaus miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybes administracija, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, bylos Nr.3K-3-381/2008).

Mineta, jog ieškovas kreipesi i teisma prašydamas pripažinti su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos finansinio lizingo sutarties Nr. LT051561 nutraukima neteisetu – ieškovo reikalavimai kyla iš sutartiniu finansines nuomos (lizingo) santykiu, reglamentuojamu CK 6 knygos XXX skyriaus normomis, t. y. gincijamas sandorio nutraukimas. Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog šiuo atveju gincas yra del turto, taciau konstatuoja, jog ieškinio suma apsprendžia ne lizinguojamo automobilio BMW 520 D verte (104.983 Lt), kaip nurode pirmosios instancijos teismas, bet ieškovo sumoketu pagal lizingo sutarti imoku už išperkamosios nuomos budu suteikta automobili suma, nes ieškovas gina teises i sumoketas imokas (lizinguojamo automobilio igijimo pagrinda).

Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad sprendimas šio ginco atveju sukurs turtines pasekmes, kurios apibrežtos imoku už atsakovo ieškovui išperkamosios nuomos budu perduota automobili suma ir ieškinys turi buti ikainotas pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p. Teiseju kolegija pažymi, jog šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas turejo taikyti procesiniu dokumentu trukumu šalinimo instituta ir ieškovui nustatyti termina ieškinio trukumams šalinti, t.y. ipareigoti pateikti ieškini, nurodant ieškinio suma, apskaiciuota pagal ieškovo imoketu lizingo imoku suma, nes tik žinant tikslia ieškinio suma, galima nustatyti bylos teisminguma.

Pažymetina, jog civilines bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkama teises kreiptis i teisma igyvendinima, todel kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkreciam teismui teisminga byla.Esant minetoms aplinkybems, teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taike proceso normas, todel prieme neteiseta ir nepagrista nutarti, kuri yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui spresti šio ieškinio priemimo (ieškinio trukumu šalinimo) klausima.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 339 str., teiseju kolegija n u t a r e : panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 26 d. nutarti, kuria atsisakyta priimti ieškini civilineje byloje civilineje byloje Nr. 2-18535-432/2009 ir perduoti pirmosios instancijos teismui spresti ieškinio priemimo klausima iš naujo.

Kolegijos pirmininkas                                                    Algirdas Auruškevicius             Teisejos                                                                  Dalia Kacinskiene Virginija Volskiene