4fae321c-883e-40ee-af6a-28bec8b8cb79 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas PPranešėja D. Burbulienė                                                      Kopija                  Teisėjas V. Rudaitis                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-385-267/2011                                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00505-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1.;30.5.;41.;99.5.;102.5.;121.21. (S)                                                                                                                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                        NUTARTIS                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2011 m. rugsėjo 27 d.                                                                         Šiauliai                                                                    Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant I.

D.,dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovui advokatui A. Z.,atsakovei I. B., jos atstovei advokatei Irinai Petkienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Daivai Bukavičienei,viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų I. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-471/2011 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams I.

B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui VÄ® Registrų centro Å iaulių filialui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, administracinių aktų panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I.             Ginčo esmė I. R. D. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) atstatyti praleistÄ dėl svarbių priežasčių terminÄ Kelmės rajono žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimui Nr. 2041, Kelmės rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. potvarkiui Nr. 541 ir Kelmės rajono žemėtvarkos tarnybos 1994 m. balandžio 30 d. pažymai Nr. 17 apskųsti ir pripažinti Å¡iuos aktus negaliojančiais;

2) pripažinti negaliojančia 2003 metų 30 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kelmėje, priklausiusio J. K., dovanojimo I. B. sutartį;

3) taikyti restitucijÄ ir panaikinti VÄ® Registrų centro įraÅ¡Ä apie tai, kad I. B. yra Å¡io žemės sklypo savininkė ir grÄ Å¾inti šį sklypÄ valstybės dispozicijon.Nurodė, jog O. K. buvo jos močiutės sesuo, ji O. K. senatvėje slaugė, globojo ir palaidojo, todėl Å¡i 1975 m. surašė testamentÄ , pagal kurį visÄ savo turtÄ paliko ieÅ¡kovei. Po O. K. mirties 1984 metais ieÅ¡kovė paveldėjo (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamÄ jį namÄ , kuriame iki Å¡iol gyvena. Namas yra 12,98 arų žemės sklype, kurį ji įgijo nuosavybėn už investicinius čekius.

IeÅ¡kovė norėjo atkurti nuosavybės teises į žemę, dėl ko kreipėsi į žemėtvarkos tarnybÄ , tačiau jai buvo paaiÅ¡kinta, kad testamentas yra tarybinių laikų ir jai žemė nepriklauso. Å alia esančiame sklype (duomenys neskelbtini), ilgÄ laikÄ gyveno V. K. Å¡eima, dabartiniu metu sodyba priklauso atsakovei I. B. ir yra tuščia. Tarp abiejų sklypų visÄ laikÄ , kiek ji prisimena, buvo tvora. 2008-12-06 pas ieÅ¡kovę į namus atėjo giminaitis K. B., kuris atnešė 1932 m. sutartį, kuria J.

K. padovanojo O. K. 61,03 arų ploto žemės sklypÄ . B. K. pasakė, kad Å¡iÄ sutartį gavo žemėtvarkos tarnyboje. Tada ieÅ¡kovė sužinojo, kad O. K. nacionalizavimo metu nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, todėl ir ieÅ¡kovė kaip įpėdinė turi teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Tuo metu jau buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pateikti apskrities virÅ¡ininko administracijai, todėl jai teko kreiptis dėl Å¡io termino atnaujinimo į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ . 2009-09-21 sprendimu Å¡is teismas tenkino jos praÅ¡ymÄ .

Nuosavybės teisės į 30 arų ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal planÄ , priklausiusį O. K. žemės sklypui, tuo metu jau buvo atkurtos buvusio savininko J. K. įpėdinei J. K., kuri šį sklypÄ 2003 metais padovanojo savo dukrai – atsakovei I. B.. Mano, kad nuosavybės teisės J. K. buvo atkurtos neteisėtai, nes J. K. mirė 1938 metais ir nacionalizavimo metu žemės sklypas priklausė O. K.. Kol nuosavybės teisių atkÅ«rimas J. K. nėra pripažintas neteisėtu, antrÄ kartÄ negali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į tÄ patį žemės sklypÄ .

Bandė su atsakove susitarti geruoju, kad Å¡i jai sumokėtų kompensacijÄ už nepagrįstai įgytÄ nuosavybėn žemės sklypÄ , tačiau nesusitarė dėl kompensacijos dydžio. Taip pat kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo, tačiau prokurorai atsisakė kreiptis į teismÄ , todėl pati pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį.A. I. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ ir nurodė, kad panaikinus sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo J.

K., ieÅ¡kovė negalės pretenduoti į (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypÄ natÅ«ra, nes tame sklype yra atsakovei priklausantys pastatai, tačiau galės atkurti nuosavybės teises kitais bÅ«dais, o atsakovei teks nuomoti valstybinės žemės sklypÄ arba jį iÅ¡sipirkti pagal dabartinę tvarkÄ .Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu sutiko.Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centro Å iaulių filialas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. A. R. D. praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimui Nr. 2041, Kelmės rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. potvarkiui Nr. 541 ir Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 30 d. pažymai Nr. 17 apskųsti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.Pripažino negaliojančiais Kelmės rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. potvarkį Nr. 541ir Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimÄ Nr. 2041 dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo J.

K.. Pripažino negaliojančia Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 30 d. pažymÄ Nr. 17 dėl valstybės vienkartinių iÅ¡mokų kompensacijos už turėtÄ privatinėje nuosavybėje žemę skyrimo J. K.. Pripažino negaliojančia 2003 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notaro patvirtintÄ dovanojimo sutartį, dalyje dėl 0,30 ha ploto žemės sklypo, esančio Kelmės rajono savivaldybėje, Kelmės mieste, (duomenys neskelbtini), priklausiusio J.

K., dovanojimo I. B.. Taikė restitucijÄ â€“ panaikino įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad I. B. yra 0,30 ha ploto žemės sklypo, esančio Kelmės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), savininkė ir grÄ Å¾ino 0,30 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Kelmės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn. Priteisė iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus 175,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik asmenims ir/ar jų įpėdiniams, kurie buvo turto savininkai jo nacionalizavimo metu.

Nustatė, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog J. (J.) K. mirė 1938 m., t. y. iki žemės nacionalizavimo, todėl nurodė, kad jis negalėjo bÅ«ti žemės sklypo savininku nacionalizavimo metu, dėl ko nuosavybės teisės jo įpėdiniams, Å¡iuo atveju J. K., buvo atkurtos neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad užklausus Centrinį valstybės archyvÄ gauti duomenys, kad Kelmės valsčiaus 1940 m. – 1944 m. žemės mokesčių knygoje įraÅ¡yta mokesčių mokėtoja O. K., turėjusi 0,61 ha ploto žemės sklypÄ , kas patvirtina 1932-12-02 dovanojimo akto sÄ lygas, jog J.

K. 1938 m. mirus nurodomo žemės sklypo savininke tapo O. K.. Nurodė, kad O. K. mirė 1984 m. gegužės 11d., o 1977 m. rugpjūčio 5 d. testamentu ji visÄ savo turtÄ , iÅ¡skyrus piniginį indėlį, paliko ieÅ¡kovei R. B. (Å¡iuo metu D.), todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių į O. K. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo. Nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio 12 d. sutartimi J. K. 0,30 ha ploto žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Kelmėje, dovanojo dukrai – atsakovei I.

B.. Nustatė, kad 12,94 arų dydžio žemės sklypÄ , esantį Kelmėje, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė įgijo nuosavybėn pagal 1997-01-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog apie 1932-12-02 dovanojimo aktÄ ieÅ¡kovė sužinojo 2008-12-06 iÅ¡ giminaičio B. K.. Pažymėjo, kad Å iaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieÅ¡kovei R. D. buvo atnaujintas įstatymo nustatytas terminas praÅ¡ymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į O.

K. (K.) turėtÄ 0,6103 ha dydžio žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), Kelmėje, pareiÅ¡kėjos pilietybės, žemės nuosavybės dokumentams, testamentui paduoti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijai. Ä®vertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė per protingos trukmės laikotarpius ėmėsi atitinkančių protingumo ir rÅ«pestingumo kriterijus veiksmų savo teisėms ginti, todėl atnaujino ieÅ¡kovei įstatymų praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl jos nurodytų administracinių teisės aktų apskundimo.Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisės į 0,30 ha ploto žemės sklypÄ , kaip priklausiusį savininkui J.

K., J. K. buvo atkurtos nepagrįstai, nes žemės nacionalizavimo metu sklypas nuosavybės teise priklausė O. K.. Nurodė, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo O. K. testamentinei įpėdinei ieÅ¡kovei R. D. negali bÅ«ti sprendžiamas, kol nėra panaikinti įgaliotų institucijų sprendimai, kuriais nuosavybės teisės į tÄ patį sklypÄ , tik kaip priklausiusį kitam savininkui, yra atkurtos J. K., todėl ieÅ¡kovės reikalavimus panaikinti Å¡iuos sprendimus patenkino. Nurodė, kad panaikinus aukščiau nurodomus sprendimus, jų pagrindu iÅ¡duota Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994-08-30 pažyma Nr. 17 dėl valstybės vienkartinių iÅ¡mokų kompensacijos už turėtÄ privatinėje nuosavybėje žemę skyrimo J.

K. taip pat pripažintina negaliojančia. Teismas nurodė, kad klausimas dėl restitucijos taikymo pagal Å¡ios pažymos sÄ lygas nesprendžiamas, kaip tiesiogiai nesusijęs su ieÅ¡kovės reikalavimais ir nesant tokio reikalavimo, nes reikalavimÄ dėl pažymoje nurodomos kompensacijos grÄ Å¾inimo valstybei gali pareikÅ¡ti jos įgaliotos institucijos. Teismas konstatavo, kad pripažinus negaliojančiais aktus, kuriais J. K. nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į turtÄ , negaliojančia pripažįstama ir Å¡io turto neatlygintinio perleidimo (dovanojimo) artimam giminaičiui – atsakovei I.

B. 2003 m. rugpjūčio 12 d. sutartis, dalyje tik dėl Å¡io turto perleidimo, t. y. panaikinamas įraÅ¡as vieÅ¡ame registre dėl ginčo sklypo priklausymo atsakovei I. B. ir Å¡is sklypas grÄ Å¾inamas valstybės nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausymo atsakovei ir Å¡io sklypo suformavimo teisėtumas neginčijamas, todėl ieÅ¡kovei R. D. negali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės į šį sklypÄ natÅ«ra, o atsakovė I. B. gali sklypÄ Ä¯gyti nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka.Teismas nurodė, kad įstatymui prieÅ¡taraujantys sprendimai, kuriais nuosavybės teisės atkurtos J.

K., buvo priimti Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos veiksmų pasėkoje, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė. Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad Å iaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu tenkino pareiÅ¡kimÄ ir R. D. atnaujino įstatymo nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui paduoti dėl žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimo į O. K. turėtÄ 0,6103 ha dydžio žemės sklypÄ . Minėtas sprendimas įsiteisėjo per 14 dienų, t. y. 2009-10-06. Todėl ieÅ¡kovė vėliausiai 2009-10-06 sužinojo apie skundžiamus dokumentus ir jų neapskundė per vienÄ mėnesį, kaip numatyta LR ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje.

Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad to nepadarė dėl svarbių priežasčių, nepateikė. Byloje nustatyta, kad beveik po 4 mėnesių, t. y. 2010-01-12, ieÅ¡kovė kreipėsi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ . Mano, kad teismas nepagrįstai atnaujino ieÅ¡kovei terminÄ Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimui Nr. 2041, Kelmės rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. potvarkiui Nr. 541 ir Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 30 d. pažymai Nr. 17 apskųsti.2.

Nurodo, kad remiantis Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimu, valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grÄ Å¾inti turtÄ natÅ«ra ar kompensuoti jį, turi tokiÄ juridinę reikÅ¡mę, kad tik nuo to momento buvęs savininkas įgyja savininko teises į tokį turtÄ . Taigi dar nesamų, o tik siekiamų atstatyti subjektinių turtinių teisių gynybai negalėjo bÅ«ti taikomos civilinės teisės normos, reguliuojančios nuosavybės santykius ir ginančios nuosavybės teises. Mano, kad nuosavybės teisės atstatytos ne J.

K., mirusiam 1938 m., ir ne į J. K. nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, o į J. K. nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę. Teigia, kad visais atvejais turėjo bÅ«ti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas.

3. Nurodo, kad jeigu Kelmės žemėtvarkos tarnyba, žinodama ar turėdama žinoti apie teisės pažeidimÄ , per visÄ senaties terminÄ Ä¯ jį nereagavo ir nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio, tai atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog Kelmės žemėtvarkos tarnyba nemano, kad teisė yra pažeista. Jeigu mano, tai turi prisiimti visÄ finansinę ir teisinę atsakomybę, nes tokie Kelmės žemėtvarkos administracijos veiksmai griauna pasitikėjimÄ valstybe ir jos institucijomis.

4. Nurodo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės parodymų, duotų 2011-01-12 teismo posėdyje, matyti, kad ieÅ¡kovė R. D. žinojo, kad jos teta O. K. (testatorė) turėjo žemės iki nacionalizacijos, tik nežinojo kiek. 2008 metų gruodžio 6 d. iÅ¡ B. K. sužino tik papildomÄ aplinkybę, kad tos žemės yra daugiau. IeÅ¡kovė kreipėsi į valdžios atstovus dėl nuosavybės atstatymo, bet pirmoji įstatymo redakcija nesuteikė galimybės, nesant giminystės ryÅ¡iui (teta), ir „sovietinis“ testamentas neturėjo galios.

Žinant, kad buvo žemės iki nacionalizacijos, ieÅ¡kovei reikėjo domėtis ir bÅ«ti aktyviai. Ä®statymai kito labai sparčiai, nutarimas keitė nutarimÄ , atsirado galimybė „sovietinį“ testamentÄ panaudoti, ir kaip namų valdos paveldėtojai nepriklausomai nuo giminystės ryÅ¡io pareikÅ¡ti nuosavybę į žemę. IeÅ¡kovė buvo neaktyvi ir deramai nesidomėjo.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė kviesti liudytoju B. K., nes teismo iniciatyva buvo gauti dokumentai iÅ¡ archyvo.

6. Teigia, kad neaiÅ¡ki sprendime pritaikyta LR CK 4.96 str. dalis. Jeigu tai LR CK 4.96 str. 3 d., tai atsakovė nesutinka. Teigia, kad atsakovės nuosavybės teisė įgyta iÅ¡ asmens, t. y. J. K., kuri turėjo teisę turtu laisvai disponuoti, nes Å¡i teisė jai buvo suteikta ir įteisinta, valstybės įgaliotos institucijos sprendimu. Iki to momento savininko nebuvo, ir jo jokia civilinė teisė negynė. Tai suteikė teisę J. K. tuo turtu laisvai disponuoti ir galimybę dovanojimo sutartimi perleisti.Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 201 m. kovo 15 d. sprendimÄ pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos, nurodant, kad byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visas su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas priteisdamas iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos, neteisingai taikė procesines teisės normas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bei dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei.

LR CPK 96 str. yra nustatyta, jog tais atvejais, kai ieÅ¡kovas ir atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. LR CPK 83 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad valstybės ir savivaldybės institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo tais atvejais, kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas arba pareiÅ¡kimas paduodamas, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį, valstybės arba savivaldybės interesus. Nagrinėjamojoje byloje buvo sprendžiamas administracinių   aktų atitikimo įstatymų nuostatoms klausimas, todėl yra konstatuotinas vieÅ¡ojo intereso buvimas.

Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas su ieÅ¡kinio reikalavimais ir jų pripažinimas Å¡ioje byloje yra suprantamas kaip Nacionalinė žemės tarnybos siekis apginti valstybės interesÄ Å¡ioje byloje, todėl Nacionalinei žemės tarnybai valstybės naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagal LR CPK 96 str. 4 d. turėtų bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010, 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2010).Atsiliepimais į atsakovų I.

B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistÄ Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimÄ . Atsiliepimu į atsakovės I. B. apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimÄ pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, nurodant, kad byloje patirtos iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto.Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 str. 1 d. numato 30 dienų terminÄ apskųsti sprendimÄ , kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . R. D. įsitikino, kad jos praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir Kelmės rajono valdybos 1994-08-15 sprendimo Nr. 2041 panaikinimo nebus tenkinamas, gavusi Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-05-13 raÅ¡tÄ Nr. S-808. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė 2010-06-03, t. y. nepraleidusį įstatyme numatyto 30 dienų termino apskųsti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.2.

Nurodo, kad pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1 str. 2 d. 4 p. pateiktÄ sÄ vokÄ , nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal įstatymÄ atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Taigi, vadovaujantis minėtu įstatymu, nuosavybės teisės yra atkuriamos į asmenų nacionalizacijos metu, t. y. 1940 m. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

J. K. pagal byloje pateiktÄ mirties liudijimÄ mirė 1938 m. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad J. K. negalėjo bÅ«ti žemės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininku 1940 m. nacionalizacijos metu, todėl į jam priklausančiÄ Å¾emę negalėjo bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės. Priėmus sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo J. K., vadovaujantis jos pateiktu 1992 m. vasario 18 d. praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių į buvusiÄ J. K. žemę atkÅ«rimo, buvo pažeistas Ä®statymo imperatyvus reikalavimas.

Atsiliepimu į atsakovų I. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus ieÅ¡kovė R. D. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistÄ Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė I. B. ir jos atstovė advokatė Irina Petkienė palaikė apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais pagrindais. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Daiva Butkevičienė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti tik bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo dalyje, o ieÅ¡kovė I.

D. ir jos atstovas advokatas A. Z. prašė apeliacinius skundus atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai. A. I. B. apeliacinis skundas atmestinas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakęs dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo kaip specifinio teisinio proceso reikÅ¡mės ir tikslų.  Nuosavybės teisių atkÅ«rimas vyksta specialia vieÅ¡osios teisės normų nustatyta tvarka bei sÄ lygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kuriems jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ buvusio savininko teisių.

Å ioje byloje ginčijamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas vykdytas 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ galiojimo laikotarpiu.Byloje esančių ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯rodančių dokumentų ir kitų įrodymų visuma iÅ¡samiai aptarta pirmosios instancijos teismo sprendime (1 t., 174-178 b. l.), kurių kitokiam įvertinimui apeliantai naujų ir teismo sprendime neaptartų įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegija pakartotinai neanalizuoja byloje esančių įrodymų visumos, nes apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimo tuo aspektu neginčija. Tokiu bÅ«du, kolegija pasisako dėl ginčo esmės ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrįstumo.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Lietuvių katalikų mokytojų sÄ junga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, VÄ® Registrų centro Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje L. A. v. Z. V., AB „Lietuvos draudimas“, notarė G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007; kt.). IeÅ¡kinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmeniui garantuojamas jo pažeistos teisės gynimas, jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimÄ (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymÄ lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. IÅ¡ teismų praktikos nuostatų iÅ¡plaukia, kad, sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį ir momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

Pažeista teisė turi bÅ«ti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Vis dėlto, nors ieÅ¡kinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatymo įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S., kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje J. N.-M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, J. F., bylos Nr. 3K-3-338/2007; kt.). Tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos išvados (kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – ne) priklauso teismo diskrecijai. Kaip matyti iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2009-09-21 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo ieškovei R.

D. atnaujintas įstatymo nustatytas terminas praÅ¡ymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į O. K. turėtÄ 0,6103ha. dydžio žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), Kelmėje, 2010-01-12 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ dėl Kelmės rajono valdybos 1994-08-15 sprendimo Nr. 2041 panaikinimo. 2010-02-08 Å iaulių apygardos prokuroro nutarimu buvo atsisakyta kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo. Apie tokį sprendimÄ ieÅ¡kovė informuota Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-05-13 raÅ¡tu Nr. S-808.

IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė 2010-06-03, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos jai teikimo priimtas 2010-05-26. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad visa byloje nustatytų įvykių ir ieÅ¡kovės veiksmų seka patvirtina, kad nuo sužinojimo apie 1932 m. dovanojimo aktÄ iki 2010-06-03 kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovė R. D. per protingos trukmės laikotarpius ėmėsi atitinkančių protingumo ir rÅ«pestingumo kriterijus veiksmų savo teisėms ginti, todėl praleistas įstatymo nustatytas terminas Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994-08-15 sprendimui Nr. 2041, Kelmės rajono valdybos 1994-08-15 potvarkiui Nr. 541 ir Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 30 d. pažymai Nr. 17 apskųsti turi bÅ«ti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principais atnaujino terminÄ kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių ir Å¡ioje skundo dalyje apeliantės I. B. argumentus atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus. Negalima sutikti ir su apeliantės I. B. teiginiais, kad nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti taikomos civilinės teisės normos, reguliuojančios nuosavybės santykius ir ginančios turto savininko teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nors nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ procese susiklostantiems teisiniams santykiams tiesiogiai netaikomos CK daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisių gynimÄ , nes Å¡iuos santykius reglamentuojantis specialusis įstatymas numato tik ribotÄ restitucijÄ , dėl kurios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra individualus administracinis aktas, bet ne teismo sprendimas, kuriuo, grÄ Å¾inant daiktÄ savininkui, atkuriama jo pažeista teisė, pagal prigimtį Å¡ie santykiai yra pažeistų savininko teisių gynimo, iÅ¡reikalaujant daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, t. y. daiktiniai teisiniai santykiai.

Dėl to Å¡iems santykiams taikytinos pagrindinės Å¡io CK daiktinės teisės instituto ( lex generalis) normos, kiek jos neprieÅ¡tarauja Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ reglamentuojančių teisės aktų ( lex specialis) normoms. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik asmenims ar jų įpėdiniams, kurie buvo turto savininkai jo nacionalizavimo metu. Padarė iÅ¡vadÄ , kad surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad J.

K. mirė 1938 m., t. y. iki žemės nacionalizavimo, todėl negalėjo bÅ«ti žemės sklypo savininku nacionalizavimo metu, dėl ko nuosavybės teisės jo įpėdiniams, Å¡iuo atveju – J. K. buvo atkurtos neteisėtai. Taip pat nurodė, kad atsakovė I. B. jokių įrodymų, kad J. K. prieÅ¡ mirtį pakeitė dovanojimo aktÄ ir 0,30 ha. ploto žemės sklypÄ paliko sÅ«nui V. K. nepateikė. PrieÅ¡ingai, teismo iniciatyva užklausus Centrinį valstybės archyvÄ gauti dokumentai, kad Kelmės valsčiaus 1940-1944 m.

žemės mokesčių knygoje įraÅ¡yta mokesčių mokėtoja O. K., turėjusi 0,61 ha. ploto žemės sklypÄ , kas patikimai patvirtino 1932-12-02 dovanojimo akto sÄ lygas ir tai, jog ginčo žemės sklypo nacionalizavimo momentu savininkė buvo O. K.. Apeliantės I. B. teiginiai, susiję su nuosavybės teisių atstatymu į J. K. nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo valdytÄ Å¾emę, atmestini kaip nuneigti byloje pateiktais dokumentais. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog, atkuriant nuosavybės teises atsakovės I.

B. motinai J. K. į 0,30 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kelmės mieste, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nuostatos (CK 1.80 str.). Ginčijamus administracinius aktus pripažinus negaliojančiais, teismo taikyta restitucija iÅ¡ esmės reiÅ¡kia niekinio sandorio pasekmių Å¡alinimÄ (CK 1.78 str. 5 d.). Dėl Å¡ių priežasčių apeliantės I.

B., kuriai ginčo žemės sklypas buvo perleistas neatlygintinai, argumentai, susiję su sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsauga atmetami kaip visiÅ¡kai nepagrįsti (CK 6.153 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teiginiais, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto (CPK 83 str., 96 str.). FaktÄ , kad žyminis mokestis iÅ¡ atsakovės skundžiamu sprendimu priteistas nepagrįstai, iÅ¡ esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ , kuris nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje byloje be jokio teisinio pagrindo buvo priteistos ne iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, o iÅ¡ Kelmės žemėtvarkos skyriaus. Todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo dalyje (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a :                           Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo dalyje, panaikinant sprendimo dalį, kuria iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus priteista 175,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.             Likusioje dalyje Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegijos pirmininkė                                                                              Danutė Burbulienė             Teisėjai                                                                                                        Vytautas Kursevičius                                                                                                        Birutė Simonaitienė                                                                                                                      Kopija tikraTeisėja Danutė Burbulienė