4fae024d-86f8-4cb6-b005-9a496766ee80 · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-3225-1021/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00480-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 13 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Jonas Abraitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A.

G., V. L.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. L. (toliau - pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo senelė B. O. V. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio J. V. mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo senelė, motinos motina, B. O. V., kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo žemės sklypÄ su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is nekilnojamasis turtas buvo registruotas ne jos, o jos sutuoktinio, pareiÅ¡kėjo senelio, J.

V. vardu. Mirus senelei, pareiÅ¡kėjo motina V. L., kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, padavė pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ savo paveldėjimo teises padovanojo pareiÅ¡kėjui. Tačiau pradėjus tvarkyti senelei priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, paaiÅ¡kėjo, kad notaras negali iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimo po senelės B. O. V. mirties, kadangi ji nebuvo paveldėjusi jos sutuoktiniui J. V. priklausančio turto ir nekilnojamasis turtas iki Å¡iol yra registruotas jo vardu.

J. V. mirė (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugpjūčio 18 d. VilkaviÅ¡kio rajono 1-ojo notaro biuro notarės patvirtintu testamentu J. V. jam priklausančiÄ turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje paliko savo sutuoktinei - B. O. V.. Kadangi B. O. V. buvo J. V. testamentinė įpėdinė, tai ji turėjo teisę paveldėti jam priklausančiÄ testamente nurodyto turto dalį. PareiÅ¡kimo notarui dėl palikimo priėmimo po J. V. mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ B. O. V. nepadavė.

Tikriausiai todėl, kad neturėdama pakankamai teisinių žinių ji buvo įsitikinusi, kad turėdama testamentÄ dėl sutuoktiniui priklausančio turto paveldėjimo į notarÄ ji gali kreiptis bet kada. Kadangi B. O. V. praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ (3 mėn.) pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo paduoti, todėl dabar, norint pareiÅ¡kėjui paveldėti senelei B. O. V. priklausantį turtÄ , jis turi kreiptis į teismÄ , kad teismine tvarka bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog B.

O. V. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio J. V. mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Po sutuoktinio J. V. mirties B. O. V. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). ir jame gyveno iki pat savo mirties. Jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo Å¡iame name. Kadangi po sutuoktinio mirties ji liko gyventi jiems priklausančiame name, tai jai atiteko ir visi name buvę bei J. V. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, ji visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo bei tvarkė jiems priklausantį namÄ , mokėjo už jį komunalinius mokesčius bei naudojosi prie namų esančiu žemės sklypu, t. y. ji pilnai disponavo visu sutuoktiniui J.

V. priklausančiu turtu ir jį valdė. Tokiu bÅ«du B. O. V. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio J. V. mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti (b. l. 1 - 2). Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad su pareiÅ¡kimu susipažino ir pretenzijų neturi (b. l. 23). Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 24). Kadangi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktÄ tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu bÅ«du gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , nėra galima, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra teisėtas.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai). Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad B. O. V. mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 4);

J. V., mirė (duomenys neskelbtini). ( b. l. 5); santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad B. O. V. ir J. V. buvo sutuoktiniai (b. l. 7). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad B. O. V. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 19), iš VĮ ,,Registrų centra“ Gyventojų registro išrašo nustatyta J. V. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (b. l. 20). Iš VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. 39/1380, nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso jau mirusiam J.

V. (b. l. 17-18 ). IÅ¡ 2008 m. rugpjūčio 18 d. testamento, patvirtinto VilkaviÅ¡kio rajono 1-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. 4670, nustatyta, kad J. V. jam priklausančiÄ dalį žemės sklypo su statiniais esančiÄ (duomenys neskelbtini), testamentu paliko sutuoktinei B. O. V.. IÅ¡ VilkaviÅ¡kio rajono 2-ojo notaro biuro 2020 m. gruodžio 15 raÅ¡to dėl testamento, nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. testamentas, patvirtintas VilkaviÅ¡kio rajono 1-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. 4670, nepakeistas ir nepanaikintas (b. l. 14).

Å iais raÅ¡ytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo senelė B. O. V., mirusi (duomenys neskelbtini) palikimÄ atsiradusį po savo sutuoktinio ir testatoriaus J. V., mirusio (duomenys neskelbtini)., priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. IÅ¡ 2020 m. gruodžio 15 d. liudijimo, iÅ¡duoto VilkaviÅ¡kio rajono 2-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. 6535 nustatyta, kad J. V. palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtÄ neiÅ¡duotas (b. l. 11).

IÅ¡ 2020 m. gruodžio 15 d. notaro liudijimo nustatyta, kad B. O. V. palikimÄ priėmė įstatyminė įpėdinė V. L., kuri savo paveldėjimo teises padovanojo pareiÅ¡kėjui A. L. (b. l. 12). Po savo sutuoktinės mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu, mirusio J. V. sutuoktinė B. O. V. turėjo teisę paveldėti jo turtÄ . Ji palikimÄ galėjo paveldėti trims bÅ«dais – faktiniu valdymu, pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimÄ turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarÄ , jeigu paveldi pagal testamentÄ ar įstatymÄ , ar palikimÄ priimdama faktiniu valdymu per tÄ patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad po sutuoktinio J. V. mirties senelė liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jame gyveno iki pat savo mirties. Jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo Å¡iame name. Kadangi po sutuoktinio mirties ji liko gyventi jiems priklausančiame name, tai jai atiteko ir visi name buvę bei J. V. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, ji visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo bei tvarkė jiems priklausantį namÄ , mokėjo už jį komunalinius mokesčius bei naudojosi prie namų esančiu žemės sklypu, t. y. ji pilnai disponavo visu sutuoktiniui J.

V. priklausančiu turtu ir jį valdė. Prie pareiškimo pridėti VĮ ,,Registrų centro“ Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad B. O. V. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) t. y. toje pačioje vietoje kaip ir J. V., bei kur yra ir žemės sklypas su statiniais. Šie visi duomenys rodo, kad B. O. V. sutuoktinio palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jos mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.

Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjo teiginiais, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo senelė B. O. V. Å¡iais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo senelė B. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). po savo sutuoktinio ir testatoriaus J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.

Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 587 straipsnis), todėl pareiÅ¡kėjo motina faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ palikimÄ , atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis).

Pagal 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 5 Eur. Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 5,00 Eur, todėl valstybės naudai iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nepriteistinos.

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio ir testatoriaus J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. FaktÄ nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

SprendimÄ per tris dienas nuo jo priėmimo iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Sprendimas per 30 dienų nuo jo gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Jonas Abraitis