4fada65d-388f-41b2-aa8c-99545ccac8fc · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. PK-504-667/2017Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00011-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.6.2.2; 2.1.6.3; 2.3.1.8(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2017 m. sausio 31 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, susipažinęs su privataus kaltintojo V. V. (toliau tekste - pareiškėjas) skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., n u s t a t ė: Kauno apylinkės teisme 2017-01-25 gautas privataus kaltintojo V. V. skundas, kuriame prašoma:

1) panaikinti teisėjo A. P. teisinę neliečiamybę imantis tam reikalingų veiksmų;

2) iÅ¡kelti teisėjui A. P. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 154 str. 1 d.;

3) pripažinti V. V. nukentėjusiuoju ir priteisti jam iÅ¡ A. P. simbolinę 1 euro sumÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis 2012-04-16 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorÄ A. P., kuris dirbdamas prokuroru galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, kai jis 2012-02-21 teismo posėdyje Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-40-8010/2012, palaikydamas valstybinį kaltinimÄ baigiamojoje kalboje apÅ¡meižė ir įžeidė pareiÅ¡kėjÄ .

Iš pareiškėjo teismui pateikto Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Ž. R. 2012-04-24 rašto Nr. 17.2-9418 kopijos matyti, kad pareiškėjo 2012-04-16 pareiškimas buvo išnagrinėtas ir jam paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 407 straipsniu „Baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Å iose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikÅ¡mę, ir, antra, jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Todėl pareiÅ¡kėjas 2017-01-25 privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , kaltindamas A. P. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 1 dalyje.Gavus bylÄ teisme, LITEKO sistema jį paskyrė Kauno apylinkės teismo teisėjo Alvydo Rimkevičiaus žinion.

Kadangi teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 str., 31 str. 2 d., 109 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 5 d.); teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iÅ¡ sÄ Å¾iningo teismo proceso reikalavimų; teisė į objektyvų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ sudaro vienÄ reikÅ¡mingiausių tinkamo teismo proceso (angl.

– due process) principo aspektų, bet kuri byla teisme turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neÅ¡aliÅ¡kai. Be to Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; jog teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; nes teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, kuri bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga ir dėl to turi bÅ«ti paÅ¡alinamos bet kokios prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju, kai subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154), o objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ , teismas turi užtikrinti neÅ¡aliÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ .

IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės galėtų atrodyti objektyviam stebėtojui (2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Nagrinėjamu atveju, pagal privataus kaltintojo V. V. pateiktÄ skundÄ asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, Å¡iuo metu yra Kauno apylinkės teismo teisėjas A.

P.. Kadangi bylÄ dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos bÅ«tų tekę nagrinėti teismo, kuriame jis dirba, teisėjui Alvydui Rimkevičiui, su kuriuo, kaip ir kitais Kauno apylinkės teismo teisėjais, A. P. yra kolegos, visi teisėjai tarpusavyje yra pažįstami, juos siejo ir tebesieja kolegiÅ¡ki santykiai, vykdydami savo funkcijas jie kartais yra tiesiogiai susiję, todėl teisėjas A.Rimkevičius numatęs, kad privačiam kaltintojui gali kilti abejonių dėl teisėjo A. Rimkevičiaus neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo priimant procesinius sprendimus, siekiant iÅ¡vengti bet kokių galimų abejonių dėl priimtų sprendimų Å¡ioje byloje pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo ateityje, nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Darius Kantaravičius nepatvirtino teisėjo A. Rimkevičiaus, konstatuodamas, kad teisėjo nusiÅ¡alinimo nutartis priimta skubotai, net nepradėjus spręsti privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimo, nes tik iÅ¡sprendus šį klausimÄ , teisėjui toliau nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų galima svarstyti apie savo Å¡aliÅ¡kumo ar neÅ¡aliÅ¡kumo subjektyviuosius ir objektyviuosius aspektus. Teisėjas A.Rimkevičius įvertinęs tai, kad Å¡ios bylos Nr. PK-504-667/2017 negali nagrinėti nei vienas Kauno apylinkės teismo teisėjas, su kuriais teisėjas A.

P. yra kolegos, o Å¡i aplinkybė, bylos nagrinėjimo metu ir jÄ iÅ¡nagrinėjus ateityje, gali sukelti tiek proceso Å¡alims, tiek visuomenės atstovams, kurie domėtųsi Å¡ia byla, galimas abejones dėl priimtų sprendimų Å¡ioje byloje pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo, nors ir nesant duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų apie galimas objektyvias ar subjektyvias priežastis tiek teisėjui A.Rimkevičiui, tiek kitiems Å¡io teismo teisėjams, bÅ«ti Å¡aliÅ¡kiems ar suinteresuotiems Å¡ios bylos baigtimi, kartu siekiant iÅ¡vengti bet kokių galimų abejonių ateityje dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų priimtų sprendimų Å¡ioje byloje teisėtumo, juos galimai skundžiant proceso Å¡alims apeliacine ar kasacine tvarka, siekdamas užtikrinti proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principus, kartu užtikrinti privačiam kaltintojui garantuotų teisių į tinkamÄ procesÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , nusprendžia baudžiamÄ jÄ bylÄ su privataus kaltintojo V.

V. skundu perduoti Kauno apygardos teismo pirmininkui ar Å¡io apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui dėl Å¡ios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui (BPK 229 str. 2 d. 1 p., Teismų įstatymo 34 str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, baudžiamoji byla Nr. PK-504-667/2017 su privataus kaltintojo V. V. skundu dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 str. 1 d., perduotina Kauno apygardos teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 59 straipsniu, 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u t a r i a: baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-504-667/2017 su privataus kaltintojo V.

V. skundu, dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo A. P. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 str. 1 d., perduoti Kauno apygardos teismo pirmininkui ar Å¡io apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl teismingumo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui priimti.Apie baudžiamosios bylos perdavimÄ informuoti proceso dalyvius.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                          Alvydas Rimkevičius