Legislator Case Law & Legislation
4faafdf7-d445-4ff5-88d1-5f579b837893 AI generated

4faafdf7-d445-4ff5-88d1-5f579b837893 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 4faafdf7-d445-4ff5-88d1-5f579b837893
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. 2A-624-730/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05390-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų G.

Legislator headnote

AI generated

4faafdf7-d445-4ff5-88d1-5f579b837893 · Klaipėdos apygardos teismas: įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punkto reikalavimus, ir tuo pažeidė apelianto nuosavybės teises į jo žemės sklypÄ , įpareigoti atsakovę perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos ir auginti ne aukÅ¡tesnę, kaip 2 metrų aukščio. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantas dėl gyvatvorės paÅ¡alinimo aplinkybių nurodo, kad nors atsakovė ir nupjovė kaukazines slyvas, tačiau jų nupjovimas nepanaikino ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, kadangi nėra paÅ¡alintos slyvų Å¡aknys, kurios atauga.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-624-730/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05390-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų G.

T. ir V. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. T. ieÅ¡kinį atsakovei V. A. dėl nuosavybės teisių gynimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. D1-717, 5.1, 5.2, 5.3 punktų reikalavimus, įpareigoti atsakovę perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos, auginti jÄ ne aukÅ¡tesnę kaip 2 metrų aukščio, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausančiu žemės sklypu. Å io žemės sklypo savininkų yra daugiau, tačiau yra nustatyta sklypo naudojimosi tvarka ir bÅ«tent atsakovė nuolat pažeidinėja ieÅ¡kovo nuosavybės teises.

Jai nepatinka, kad ieškovas gyvena šalia, rašo skundus institucijoms, nors skundai ir nepasiteisina, tačiau gaišinamas ieškovo laikas. Ieškovas yra kreipęsis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl kaukazinių slyvų gyvatvorės nesutvarkymo, atsakovė įspėta ir įpareigota apkarpyti gyvatvorę taip, kad ji būtų ne aukštesnė, kaip 2 metrai. Šio įpareigojimo ji neįvykdė. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 įsakymu Nr. D1-717, priede nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

Atsakovė nėra kreipusis į ieÅ¡kovÄ praÅ¡iusi sutikimo arčiau nustatytų ribų sodinti ir auginti medžius bei gyvatvorę. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patikslino pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ nurodydamas, jog praÅ¡o teismo pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punkto reikalavimus.

2. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad kaukazinių slyvų gyvatvorės jau nėra, dėl ko praÅ¡o nutraukti civilinę bylÄ . Atsiliepime pažymėjo, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininke tapo nuo 2017 metais mirus jos (duomenys neskelbtini). Gyvatvorė buvo pasodinta 2005 m. kai ieÅ¡kovo žemės sklype nebuvo nei tvoros, nei pamatų tvorai. IÅ¡ pradžių gyvatvorė buvo tvarkoma, o paskui, kai ieÅ¡kovas savo kiemÄ pavertė Å¡iukÅ¡lynu, atsakovė leido gyvatvorei augti, kad uždengtų ieÅ¡kovo netvarkingÄ kiemÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu nusprendė nutraukti civilinę bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punktÄ , kitoje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ atsakovės 956,96 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai.

Pagrindiniai sprendimo motyvai: 3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad šalys yra besiribojančių žemės sklypų savininkai. Šalys neginčija fakto, kad atsakovei priklausančiame žemė sklype apie 2005-2006 metus buvo pasodinta kaukazinių slyvų gyvatvorė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad keliose skirtingose vietose užfiksuoti atsakovės medžių kamienų atstumai iki žemės sklypo riba einančio pamato: nuo medžio kamieno iki pamato krašto apie 27 cm, iki pamato vidurio apie 40 cm, nuo medžio kamieno iki pamato krašto apie 10 cm, iki pamato vidurio apie 25 cm.

Taip pat konstatuota, kad atsakovės sklype augančių medžių aukÅ¡tis siekia daugiau nei 5 metrus. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės į bylÄ teiktos foto nuotraukos, bei Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad 2019 m. liepos gale kaukazinės slyvos buvo nupjautos. 3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punktÄ nurodė, kad Å¡is ieÅ¡kovo iÅ¡keltas savarankiÅ¡kas reikalavimas pripažinti, jog pažeistas vienas iÅ¡ Taisyklių punktų, nedarys tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu vykdomas konstatavimas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ginčo teisme dalyku. Teismui konstatavus, jog teismo pripažinimas, kad pažeistas Taisyklių 5.2 punktas jokių materialinių pasekmių ieÅ¡kovui ir atsakovei nesukels, teismas nusprendė civilinė bylÄ dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punktÄ nutraukti. 3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos, auginti jÄ ne aukÅ¡tesnę kaip 2 metrų aukščio nurodė, kad savininkas, gindamas nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su daikto valdymo teisės netekimu, gali pareikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduotos pažeidimų sukeltos pasekmės. Å iuo atveju ieÅ¡kovas patvirtino, jog kaukazinės slyvos yra iÅ¡pjautos 2019 m. liepos 30 d. ir nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovo sklypas nėra užgožiamas augalų sienos.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo argumentai, kad gyvatvorė galimai ataugs sietina su ateitimi, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog jam ir toliau trukdoma naudotis jo žemės sklypu. IÅ¡nykus negatorinio ieÅ¡kinio pagrindui, teismas nusprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. III. Apeliacinių skundų argumentai 4. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) G. T. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ pakeisti – pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punkto reikalavimus, ir tuo pažeidė apelianto nuosavybės teises į jo žemės sklypÄ , įpareigoti atsakovę perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos ir auginti ne aukÅ¡tesnę, kaip 2 metrų aukščio. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantas dėl gyvatvorės paÅ¡alinimo aplinkybių nurodo, kad nors atsakovė ir nupjovė kaukazines slyvas, tačiau jų nupjovimas nepanaikino ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, kadangi nėra paÅ¡alintos slyvų Å¡aknys, kurios atauga.

Teigia, kad Å¡iuo atveju slyvų nupjovimas yra tik laikinas priežasties dėl pažeidžiamų nuosavybės teisių paÅ¡alinimas. Nurodo, kad ginčas tarp Å¡alių liko neiÅ¡spręstas, nes slyvų Å¡aknys patenka į apelianto teritorijÄ , jos iÅ¡sikerojusios ne tik atsakovės, bet ir apelianto žemės sklype. Nuodo, kad tik paÅ¡alinus Å¡aknis gali bÅ«ti apgintos apelianto nuosavybės teisės pažeidimai. Pažymi, kad Å¡iuo metu slyvos ataugusios ir kai kurių aukÅ¡tis jau siekia apie metrÄ ar daugiau. 4.2.

Apeliantas dėl jam priklausančios tvoros apgadinimo nurodo, kad Å¡iuo metu gyvatvorė atauga iÅ¡ Å¡aknų ir vijokliai raitosi aplink apelianto tvorÄ , kas patvirtina, jog apelianto nuosavybės teisės nėra apgintos, o teismo priimtas sprendimas nėra efektyvus ir nuosavybės teisės pažeidimų nepaÅ¡alina. Nurodo, kad kreipėsi į teismÄ tam, kad teismas pripažinęs pažeidimo faktÄ Ä¯pareigotų atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, tai yra įpareigotų atsakovę perkelti gyvatvorę, įstatymo nustatytu atstumu.

5. Apeliaciniu skundu, kurį vėliau patikslino, apeliantė (atsakovė) V. A. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ pakeisti – sumažinti arba iÅ¡dėstyti iÅ¡ V. A. priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas G. T., nurodyti įmokų sumokėjimo vietÄ bei grafikÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantė dėl gyvatvorės įrengimo ir paÅ¡alinimo aplinkybių nurodo, kad apeliantas G. T. teikė teismui melagingus parodymus, teikė sumontuotas foto fiksacijas nesusijusias su gyvatvorės paÅ¡alinimu.

Teigia, kad G. T. fotografuodamas apeliantės sklypÄ pažeidė jos privatumÄ ir teismas į tai neatsižvelgė. Pažymi, kad gyvatvorė sodinta 2005 metais, negaliojant įstatymui. Nurodo, kad G. T. nesiskundė, jog gyvatvorė yra per aukÅ¡ta. Pažymi, jog Å¡iuo metu gyvatvorė yra nupjauta. 5.2. Apeliantė dėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymo dalyje dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nurodo, kad priteista 956,96 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų suma iÅ¡ apeliantės yra labai didelė. Teigia, kad apeliantės mėnesines pajamas sudaro 381,70 EUR.

PraÅ¡o bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti per pusę arba iÅ¡dėstyti vienerių metų laikotarpiui, bei nurodyti grafikÄ kur ir kada įmokos turės bÅ«ti sumokamos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punktÄ .

8. Byloje tarp Å¡alių sprendžiamas ginčas ar apeliantės V. A. žemės sklype augančios slyvos yra pasodintos ir prižiÅ«rimos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius medžių ir krÅ«mų sodinimo nuo gretimo žemės sklypo ribos atstumus, jų maksimalų leidžiamÄ aukÅ¡tį ir ar Å¡ie pažeidimai sÄ lygojo apelianto G. T. nuosavybės teisų ir kitų saugomų interesų pažeidimÄ , taip pat kokiu bÅ«du turi bÅ«ti ginamos apelianto (ieÅ¡kovo) teisės, konstatavus jog V. A. nesilaikė teisės aktų reikalavimų prižiÅ«rint jai priklausančius želdinius.

9. IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimus patikslino, be kita ko, prašė pripažinti, kad atsakovė pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717, 5.2 punktÄ . Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl Å¡io ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo civilinę bylÄ nutraukti, konstatavus, jog ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas nesukelia teisinių pasekmių Å¡alims.

10. Pirmiausia pažymėtina, jog apeliantas praÅ¡ydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde nenurodė aiÅ¡kių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto pareikÅ¡to ieÅ¡kinio savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ - pripažinti jog apeliantė pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles pažymi, kad vien tokios aplinkybės konstatavimas, nepraÅ¡ant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu bÅ«du paÅ¡alinti dėl padaryto teisės pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

11. Ginčo atveju matyti, kad patenkinus ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamÄ savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ pripažinimÄ jog atsakovė pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles, jis nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Atsižvelgiant į tai galima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tokio savarankiÅ¡ko reikalavimo, kuris yra pareikÅ¡tas, patenkinimas savaime nei ieÅ¡kovui, nei atsakovei nesukurtų jokių teisinių padarinių, todėl apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl civilinės bylos nutraukimo atmetami kaip nepagrįsti. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos, auginti jÄ ne aukÅ¡tesnę kaip 2 metrų aukščio.

12. Apeliantas G. T. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, neįvertino, jog slyvų nupjovimas nepaÅ¡alino apelianto nuosavybės teisių pažeidimo, kadangi likusios slyvų Å¡aknys ne tik patenka į apelianto teritorijÄ , bet auga ir nauji Å«gliai daro žalÄ apelianto nuosavybei. Teigia, kad vien slyvų nupjovimas be Å¡aknų iÅ¡kėlimo priežasties dėl pažeidžiamų nuosavybės teisių nepaÅ¡alina. Apeliantė V. A. su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad G. T. parodymai yra melagingi, foto fiksacijos perdarytos, be to slyvos sodintos nesant teisiniam reguliavimui – įstatymui.

13. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus (sprendimo 12 punktas) daroma iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinus įrodymus, kurių pagrindu konstatavo faktines aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ jog nupjovus ginčo slyvas apelianto G. T. pareikÅ¡to negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos yra iÅ¡nykusios.

14. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas G. T. pateiktu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės įrodinėjo, kad atsakovės sklype auga ir nėra tinkamai prižiÅ«rimos slyvos, kurios auga per arti G. T. žemės sklypo, yra per aukÅ¡tos, be to daro žalÄ apelianto G. T. tvorai. G. T. iÅ¡ esmės teigia, kad sutikimo sodinti arčiau savo žemės sklypo ribos, nei numato galiojantys teisės aktai, gretimo sklypo savininkams nėra ir nebuvo davęs. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto ieÅ¡kinio reikalavimus ir motyvus sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje apelianto G. T. pareikÅ¡ti reikalavimai įpareigoti atsakovę perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo jos sklypo ribos ir auginti ja kaip neaukÅ¡tesnę kaip 2 metrų aukščio, kvalifikuotini kaip daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis).

15. CK 4.98 straipsnis, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2012).

16. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ svarbu nustatyti, kada buvo atlikti veiksmai, pažeidžiantys ieÅ¡kovo daiktines teises, tai yra kada buvo pasodintos slyvos ir kokie teisės aktai tuomet reglamentavo sodinių sodinimo tvarkÄ , numatė tam tikrus leistinus atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų ribos, bei nustatyti ar Å¡iuo metu ginčo slyvos yra prižiÅ«rimos pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį atsakovės sklype nupjovus ginčo slyvas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės nenustatinėjo ir nevertino.

17. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantai yra gretimų sklypų savininkai. Byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl 2005-2006 metais V. A. žemės sklype pasodintų slyvų įtakos apelianto G. T. nuosavybės teisės pažeidimams. Byloje nustatyta ir neginčijamos faktinės aplinkybės, jog slyvos buvo pasodintos V. A. sklypo pusėje ir dalies augančių slyvų virÅ¡utinė dalis patenka į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Byloje esančių raÅ¡ytinų įrodymų pagrindu taip pat nustatyta, kad keliose skirtingose vietose užfiksuoti atsakovės slyvų kamienų atstumai iki žemės sklypo riba einančio atsakovo sklypo pamato: nuo medžio kamieno iki pamato kraÅ¡to apie 27 cm, iki pamato vidurio apie 40 cm, nuo medžio kamieno iki pamato kraÅ¡to apie 10 cm, iki pamato vidurio apie 25 cm.

Taip pat konstatuota, kad atsakovės sklype augančių medžių aukÅ¡tis siekia daugiau nei 5 metrus. Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės į bylÄ pateiktos foto nuotraukos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje slyvos atsakovės žemės sklype buvo nupjautos.

18. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog slyvos buvo pasodintos 2005-2006 metais. 2005 metais galiojo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. Ä®sakymas Nr. D1-128 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro 2003 m. gruodžio 24 d. Ä®sakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo pakeitimo ir 1998 m. gruodžio 22 d. Ä®sakymo Nr. 276 „Dėl Respublikinio statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 taikymo“ pakeitimo. Minėtas poįstatyminis teisės aktas numatė įpareigojimÄ , jog „kaimyninių sklypų ribų krÅ«mų ir gyvatvorių sodinimo atstumai turi bÅ«ti ne mažesni kaip 1 metras“ (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. Ä®sakymo Nr. D1-128 5.1 punktas).

19. Byloje nustačius, kad ginčo slyvos 2005-2006 metais pasodintos apie 10 – 20 cm nuo tvoros krašto (sprendimo 17 punktas), šioje byloje nesant ginčo dėl sklypų ribas atskiriančios tvoros teisėtumo (faktinės aplinkybės), teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo slyvos buvo pasodintos pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus (sprendimo 18 punktas) ir šiuo pagrindu atmeta apeliantės V. A. apeliacinio skundo argumentus, jog slyvos buvo sodintos nesant teisėtų apribojimų - teisiniam reguliavimui.

20. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė V. A., tapusi ginčo sklypo savininke 2017 metais neįvykdė pareigos įrodyti, jog jos elgesys prižiÅ«rint sklypÄ ir ginčo slyvas atitiko teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2012 ir sprendimo 16 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020 konstatavo, kad gyvatvorės priežiÅ«ra ir formavimas nėra vienkartinis veiksmas, ji turi bÅ«ti vykdoma nuolat (periodiÅ¡kai), yra tęstinio pobÅ«džio.

Todėl, įsigaliojus teisės aktų reikalavimams dėl gyvatvorės, augančios prie kaimyninio žemės sklypo ribos, aukščio ribojimo, sklypo savininkas turi šių reikalavimų laikytis. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 5.2 punkto reikalavimas numato, kad medžiai ir krūmai veisiami ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 1,5 m atstumu nuo pastatų (išskyrus nurodytus 5.1 papunktyje) sienų.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantės V. A. žemės sklype Å¡iuo metu augančios slyvos auga ženkliai arčiau nei 1 metro atstumu nuo G. T. sklypÄ atskiriančio tvoros pamato nėra.

21. Apeliantas G. T. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos yra iÅ¡nykusios dėl nupjautų slyvų iÅ¡ esmės nurodo, kad V. A. slyvų Å¡aknų nepaÅ¡alino ir iÅ¡ Å¡aknų atauga Å«gliai, kurie yra apie 1 metro aukščio. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes ginčo slyvos yra pasodintos (sprendimo 18-19 punktas) ir prižiÅ«rimos (sprendimo 20 punktai) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodė tik deklaratyvius teiginius dėl foto fiksacijų galimo klastojimo, neteikdama jokių prieÅ¡ingų įrodymų patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, nepraÅ¡ydama skirti teismo ekspertizės foto fiksacijomis užfiksuotų objektų (CPK 178 straipsnis) sprendžia, kad bylos faktinių aplinkybių visuma ir jų teisinis vertinimas leidžia konstatuoti ieÅ¡kovo daiktinių teisių pažeidimo faktÄ (sprendimo 15 punktas) ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės sklype esančios slyvų Å¡aknys yra pasodintos ir prižiÅ«rimos nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir iÅ¡ slyvų Å¡aknų augantys Å«gliai daro žalÄ ieÅ¡kovo nuosavybei, kÄ patvirtina byloje pateiktos foto fiksacijos.

Dėl to teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu, byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys šioje ginčo dalyje tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas 330 straipsnis, CK 4.98 straipsnis).

22. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl įpareigojimo auginti ne aukÅ¡tesnę kaip 2 metrų aukščio slyvų gyvatvorę teisėjų kolegija pažymi, nuo 2007 metų galioja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas „Dėl medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo“ (2007 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-717). Å ių taisyklių priedo „Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be Å¡io sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raÅ¡tu“ 4 punktas numato, kad gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio 1 metro atstumu (pietinė pusė tarp 135o ir 225o).

Kaip matyti ieÅ¡kovas byloje sutinka su aplinkybe, jog atsakovė slyvas perkeltų vieno metro atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ir augintu ne aukÅ¡tesnes kaip 2 metrų aukščio. Visos byloje apraÅ¡ytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad esamos atsakovės gyvatvorės aukÅ¡tis turi bÅ«ti ribojamas Å¡iuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių augančių gyvatvorių aukÅ¡tį, tai yra įpareigojant atsakovę 1 metro atstumu perkelti slyvų Å¡aknis ir formuoti slyvų gyvatvorę iki 2 metrų aukščio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis, CK 4.98 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo išdėstymo.

23. Apeliantė V. A. pateiktu apeliaciniu skundu, kurį vėliau patikslino praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ pakeisti – sumažinti per pusę arba iÅ¡dėstyti iÅ¡ V. A. priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas G. T., nurodyti įmokų sumokėjimo vietÄ bei grafikÄ . IÅ¡ esmės nurodo, kad priteista 956,96 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų suma iÅ¡ apeliantės yra labai didelė, o apeliantės mėnesines pajamas sudaro 381,70 EUR.

24. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės V. A. apeliacinio skundo argumentus dėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymo, į tai, kad iÅ¡dėstant sprendimo vykdymÄ neturi bÅ«ti pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas ir į tai, kad pagal CPK 312 straipsnį yra draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliacijÄ , nusprendžia apeliantės V. A. apeliacinio skundo reikalavimo dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo netenkinti.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei iÅ¡lieka procesinė teisė CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į sprendimÄ priėmusį teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu dėl teismo sprendimo iÅ¡dėstymo, pateikiant praÅ¡ymÄ pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog ieÅ¡kovas patyrė 956,96 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų: 100 EUR sumokėtas žyminis mokestis, 750 ERU advokato pagalbos iÅ¡laidos, 100 EUR iÅ¡laidos sumokėtos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ , 6,96 EUR iÅ¡laidos už valstybės įmonės „Registrų centras“ iÅ¡duotus iÅ¡raÅ¡us. V. A. duomenų apie patirtas iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme nepateikė, tačiau praÅ¡o priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti per pusę dėl sunkios finansinės padėties.

27. BendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ ; pagal 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos; Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui jo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles (sprendimo 27 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti, jog atsakovė V. A. pažeidė Medžių ir krÅ«mų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį nepagrįstai atmetė dalyje dėl slyvų perkėlimo, laikoma, kad apeliantui turi bÅ«ti atlygintos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ dalies, t.y. priėmus naujÄ sprendimÄ ir tenkinus ieÅ¡kinį dalyje dėl slyvų perkėlimo. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad apelianto G. T. ieÅ¡kinys yra patenkintas iÅ¡ dalies, tai yra 50 procentų, todėl apeliantui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme, pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį – 478,48 EUR (CPK 93 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties 29. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

30. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai nustatydamas faktines bylos aplinkybes, taikydamas materialinės teisės normas netinkamai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , tai yra nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovę perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos, auginti jÄ ne aukÅ¡tesnę kaip 2 metrų aukščio. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apelianto G.

T. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nutarta ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti naikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas teismo sprendimas – atsakovė V. A. įpareigojama perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo G. T. žemės sklypo ribos, auginant jÄ ne aukÅ¡tesnę kaip 2 metrų aukščio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 31. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliantės V. A. apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės V. A. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas G. T. pateikė raÅ¡ytinius įrodymus jog patyrė 100 EUR žyminio mokesčio ir 300 EUR advokato pagalbos iÅ¡laidų. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apelianto G. T. apeliaciniu skundu keliamus reikalavimus nustatyta, kad apelianto apeliacinis skundas yra tenkinamas iÅ¡ dalies, tai yra netenkinama apeliacinio skundo dalis, kuria apeliantas praÅ¡o pripažinti, jog V.

A. pažeidė Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad apelianto G. T. apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies, tai yra 50 procentų, todėl apeliantui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį – 200 EUR (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuriÄ ieÅ¡kovo G. T. ieÅ¡kinys atmestas panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir įpareigoti atsakovę V. A. perkelti gyvatvorę 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovo G. T. žemės sklypo ribos ir auginti jÄ ne aukÅ¡tesnę kaip 2 metrų aukščio. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. A. 478,48 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovo G. T. naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

A. 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo G. T. naudai. Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė