4fa867ce-e918-4120-ab58-ce046b799cfd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-44-1122/2022 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-67, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu V. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 157 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams 9 mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 8 d. Nuteistajam V. Å . paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. kovo 19 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės V.

Š. atliko 2022 m. gegužės 4 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 10 d. – 4 metai 9 dienos. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 58-67 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. Š.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. Š., rekomenduojant nuteistajam vykdyti Komisijos rekomendacijas – vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones ir dirbti nemokamus darbus.

Komisija, priimdama šį NutarimÄ , atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmÄ kartÄ . V. Å . laisvės atėmimo bausmę atlieka penktÄ kartÄ . Kaltę pripažįsta. Nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu bei veikdamas bendrininkų grupėje. Teigiama, kad dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam bÅ«dingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. V. Å . nusikalstama veikia tiesiogiai susijusi su siekiu praturtėti nelegaliais bÅ«dais. Å iuo metu V.

Å . turi finansinių įsipareigojimų, kurie yra dengiami artimųjų pagalba. Nusikaltimai sunkėjantys. Teistas 8 kartus. Buvo paleistas lygtinai, tačiau nevykdė nustatytų įpareigojimų ir buvo sugrÄ Å¾intas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės į pataisos namus, buvo ieÅ¡komas pagal Europos areÅ¡to orderį. Nuteistajam teismo ne kartÄ buvo skirtos Å¡velnesnės bausmės: bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas, tačiau teismo taikytos priemonės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas.

Pažymima, kad V. Å . neturi įgijęs profesinės kvalifikacijos, oficialios darbo patirties, struktÅ«rizuotoje aplinkoje nuostata į darbinę veiklÄ taip pat neigiama. Nuteistasis pateikė formaliai patvirtintus dokumentus apie galimÄ Ä¯sidarbinimÄ laisvėje. Bausmės atlikimo metu tęsia mokslus 12 klasėje. Nurodoma, kad nuteistasis orientuotas į pirminių poreikių patenkinimÄ , turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istorijÄ , polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes ir tai siejasi su jo nusikalstamumu.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis vienÄ kartÄ skatintas (2021 m. birželio 9 d.) ir Å¡eÅ¡is kartus baustas drausmine tvarka, iÅ¡skirtinai PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, perkeltas tęsti bausmės atlikimo į Vilniaus pataisos namus (nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d.), režimo reikalavimų nėra pažeidęs. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Daroma iÅ¡vada, kad nuteistajam bÅ«dingi tokie doroviniai požymiai kaip vartotojiÅ¡ka orientacija, perdėtas materialinių vertybių sureikÅ¡minimas, negatyvus požiÅ«ris į visuomenės ir jos atskirų individų poreikius, silpna socialinė adaptacija.

V. Å . anksti pakliuvo tiek į teisėsaugos akiratį, tiek į asmenų, pažeidinėjančių įstatymus, įtakos sferÄ . Tokiu bÅ«du anksti sukaupė antisocialaus elgesio patirtį, formavosi požiÅ«ris ir aplinkos suvokimas, polinkis antisocialaus gyvenimo bÅ«dui bei įprotis gyvenimiÅ¡kus konfliktus spręsti neteisėtomis priemonėmis. Pabrėžiama, jog remiantis įvertinimų rezultatais, V. Å . pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukÅ¡ta (a. b., 1 d., b. l. 91–92). Nuteistojo V.

Å . atstovas advokatas Nerijus Strazdas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti minėtÄ Komisijos NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skundas grindžiamas tuo, jog nuteistasis sutinka ir praÅ¡o, kad patvirtinus lygtinį paleidimÄ jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra. Komisija, vertindama aplinkybes, visiÅ¡kai neatsižvelgė, kad dar 2021 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius iÅ¡davė pažymÄ , jog nuteistajam V.

Å . yra galimybė taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Teigiama, kad nagrinėjamu atveju tokiu bÅ«du Komisija pažeidė nuteistojo teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimų priėmimÄ . Ä® Nutarime iÅ¡vardintus faktus, kad nuteistasis kaltę pripažįsta, pateikė patvirtintus dokumentus apie galimÄ Ä¯darbinimÄ laisvėje, bausmės atlikimo metu tęsia mokslus, visiÅ¡kai neatsižvelgta, nors jie vienareikÅ¡miÅ¡kai charakterizuojantys nuteistÄ jį, kaip asmenį, kuris linkęs keistis. Pabrėžiama, kad vien faktas, jog asmuo pripažįsta savo kaltę teismų praktikoje paprastai laikomas lengvinančia aplinkybe, o Å¡iuo atveju nuteistasis dar ir siekia baigti 12-ka klasių, tikėdamasis lygtinio paleidimo laisvėje susirado darbo vietÄ .

Advokato vertinimu, nagrinėjamu atveju Komisija tendencingai vertino nuteistÄ jį charakterizuodama tik iÅ¡ blogosios pusės ir visiÅ¡kai neatsižvelgdama į faktus, kurie leidžia daryti iÅ¡vadas, jog nuteistasis gailisi savo poelgių, stengiasi pasikeisti ir laisvėje gebės socialiai bei tinkamai integruotis į visuomenę. Galiausiai, nurodoma, kad Komisija neteisingai Nutarime nurodo, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu bei veikdamas bendrininkų grupe. Anot atstovo, nuteistasis nėra pripažintas recidyvistu.

Recidyvistu asmenį pripažįsta teismas nuosprendžiu (BK 27 str.), tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis jokiame įsiteisėjusiajame nuosprendyje nėra pripažintas recidyvistu. Daroma iÅ¡vada, kad Komisija ne tik neteisingai interpretavo faktus, tačiau nepagrįstai teigdama, jog nuteistasis yra recidyvistas, pažeidė jo garbę ir orumÄ . Pabrėžiama, kad Komisija, atmesdama teikimÄ dėl lygtinio paleidimo, tik deklaratyviai iÅ¡dėstė Nutarimui priimti palankius faktus ir visiÅ¡kai ignoravo Nuteistojo neigiamÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ bei tvirtÄ nuostatÄ laisvėje savo elgesiu įrodyti, kad yra pasitaisęs ir bausmės paskirtis tiek nubausti, tiek perauklėti, tuo pasiekiant teisingumo principÄ , yra pasiekta.

Teigiama, kad skunde nurodyti argumentai bei teikime surinkta charakterizuojanti medžiaga, nuteistojo V. Å . elgesys bausmės atlikimo metu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu jau egzistuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 4 dalyje ir 1 dalies 2 punkte numatytos lygtinio paleidimo sÄ lygos ir V. Å . galima toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės (b. l. 9–10). Prokuroras atsiliepimo į skundÄ dėl Komisijos Nutarimo nepateikė. Kitų atsiliepimų negauta.

Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo.

Taigi, minėtoje BVK nuostatoje įtvirtinti formalÅ«s kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ , pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus.

Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip iÅ¡skirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Taigi, iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Taigi lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos specifiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad Å¡iuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančiÄ teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019). Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo V. Å . atitikimÄ BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad V.

Å . Å¡iuo metu atlieka Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus paskirtÄ 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Å¡iuo metu nuteistasis faktiÅ¡kai yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (jÄ atliko 2022 m. gegužės 4 d.). Vertinant nuteistojo V. Å . nusikalstamo elgesio rizikÄ , pažymėtina, jog 2022 m. kovo 4 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-60 (toliau – ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nurodoma, jog PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo atliktas pirminis V.

Å . nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ , kurio metu buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į V. Å . elgesio bei mÄ stymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautÄ informacijÄ , Vilniaus pataisos namuose atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ , taikant OASys metodikÄ , 2022 m. kovo 3 d. taip pat buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ä®vertinus dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, nustatyti kriminogeniniai poreikiai, susiję su iÅ¡silavinimo ir įsidarbinimo, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo ir motyvacijos nutraukti, mÄ stymo ir elgesio, nuostatų sritimis.

Taigi, nors nuteistasis Å¡iuo atveju iÅ¡ dalies ir atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliÄ sias sÄ lygas (atlikęs nustatytÄ bausmės dalį), ypač minėtos aplinkybės, susijusios su aukÅ¡tu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog V. Å . padarė akivaizdžiÄ bei įtikinančiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudarytų pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, Å¡iuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuotina, jog nuteistasis V. Š. bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo ir sėkmingai baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programÄ â€œ; bausmės atlikimo metu mokosi 12 klasėje, planuoja įgyti profesinę kvalifikacijÄ ; nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. liepos 8 d. dalyvavo ir baigė individualiÄ intervencinę priemonę „Smurto prevencija“; 2021 m. spalio 11 d.

Integracijos į visuomenę programos metu su nuteistuoju kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes, apie iÅ¡kylančias problemas piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. birželio 21 d. Ä® Vilniaus pataisos namus atvyko 2019 m. rugpjūčio 24 d. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis bÅ«tų pasižymėjęs iÅ¡skirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis.

Nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d., atvykęs tęsti bausmės atlikimo į Vilniaus pataisos namus, nei karto nebaustas, vienÄ kartÄ skatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį (2021 m. birželio 9 d.). Jis nėra socialinėje atskirtyje, adaptacija įkalinimo įstaigoje be iÅ¡skirtinių sunkumų, su kitais asmenimis bendrauja pagal poreikį ir interesus. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai V. Å . teikiamas pirmÄ kartÄ . Jis sutinka, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra.

Pagal 2021 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pažymÄ adresu: (duomenys neskelbtini), nuteistajam V. Å . yra galimybė taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ bei V. Å . mama sutinka, kad po paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos sÅ«nus gyventų kartu su ja. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat daroma iÅ¡vada, kad V. Å . nusikalstamumas nesusijęs su jo gyvenamosios vietos pastovumu, o nurodytu adresu V. Å . taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ sÄ lygos yra tinkamos. Taip pat nustatyta, jog V.

Å . teigimu, ji laisvėje baigė 9 klases, bausmės atlikimo metu tęsia mokslus 12 klasėje. Planuoja įgyti profesinę kvalifikacijÄ , kad turėtų galimybę dirbti laisvėje. Nuteistasis pateikė 2021 m. lapkričio 29 d. MB „A“ direktoriaus V. B. pažymÄ , kurioje nurodyta, kad V. Å . bus įdarbintas įmonėje, (duomenys neskelbtini), pagalbinio darbininko – sandėlininko pareigoms. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu jam solidariai buvo priteista 1 431,41 Eur įmonei „Coop Gjesdal SA Coop Extra Byyg“ turtinei žalai atlyginti bei iÅ¡ kiekvieno nuteistojo po 83,35 Eur proceso iÅ¡laidų.

V. Å . pateikė banko pavedimų iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius, kad jo sesuo R. Å . antstoliui K. K. kiekvienÄ mėnesį jo vardu daro pinigines perlaidas (iÅ¡ viso yra pervesta 560 Eur). Interviu metu nenustatyta, kad nuteistajam yra bÅ«dingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., loÅ¡imu, įsiskolinimais ir pan.). Pagal 2022 m. kovo 4 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymÄ , V. Å . neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima, jog V.

Å . socialinius ryÅ¡ius palaiko su mama V. Å ., seserimis R. Å ., A. Å ., broliais D. Å . ir T. Å . skambindamas telefonu, yra lankomas pasimatymų metu. Nuteistojo santykiai su artimaisiais palaikantys, kupini rÅ«pesčio. V. Å . gali papasakoti apie artimųjų gyvenimÄ , pomėgius ir pan. Teigiama, kad V. Å . Å¡iuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iÅ¡ savo artimųjų – tai gali bÅ«ti vertinama kaip svarbus, nuteistojo tolesnę integracijÄ Ä¯ visuomenę palengvinantis veiksnys. Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo V.

Å . elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas įvairiose programose, turimi socialiniai ryÅ¡iai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Minėtos iÅ¡vardytos aplinkybės rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvacijÄ keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iÅ¡ esmės pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikÅ¡mingas aplinkybes, minėtos iÅ¡vados nėra pagrindo daryti.

Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. V. Å . terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka jau penktÄ kartÄ , anksčiau teistas net 7 kartus. IÅ¡analizavus V. Å . kriminalinę istorijÄ , pastebima, kad jo elgesys, palaikantis nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , polinkis rizikingam elgesiui pasireiÅ¡kė nuo 15 metų, kuomet pirmÄ kartÄ susidÅ«rė su teisėsauga ir buvo nuteistas.

Anksčiau ne kartÄ teistas už nusikalstamas veikas, padarytas kartu su kitais asmenimis. Å iuo atveju nuteistas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (vaiko pirkimas arba pardavimas), BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė) 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nors nuteistojo atstovas skunde teigia, kad V. Å . nepagrįstai skundžiamame Nutarime apibÅ«dinamas kaip recidyvistas, kad jokiais įsiteisėjusiais nuosprendžiais jis tokiu nepripažintas, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendyje pripažinta, kad nuteistasis su kitu asmeniu veikė bendrininkų grupėje, labai sunkų ir vienÄ nesunkų nusikaltimÄ Ä¯vykdė veikdami tiesiogine tyčia ir turėdami savanaudiÅ¡kų paskatų, teismas atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad veikas padarė bÅ«dami recidyvistai bei veikdami bendrininkų grupe, taip pat nurodoma, kad kaltinamasis V. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu neprisipažino, apeliaciniu skundu taip pat neigė savo kaltę dėl vaiko pardavimo.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nors asmuo Å¡iuo metu prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tačiau menkina savo atsakomybę, perkeldamas jÄ iÅ¡oriniams veiksniams. Pažymėtina, kad ankstesnių teistumų metu nuteistasis nesilaikė jam skirtų įpareigojimų: teismo ne kartÄ buvo skirtos Å¡velnesnės bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas, tačiau teismo taikytos priemonės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas, taip pat buvo ieÅ¡komas pagal Europos areÅ¡to orderį.

Taigi pabrėžiama, kad dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam bÅ«dingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Nusikaltimai sunkėjantys. Nors iÅ¡vardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo negali bÅ«ti sureikÅ¡minamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindÄ pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima, jog aplinkos įtaka, kontaktai su asmenimis, turinčiais kriminalines nuostatas, jau anksčiau buvo V.

Å . socializacijos problema, turinti sÄ sajų su jo kriminaliniu gyvenimo stiliumi, perimant ne tik atitinkamus elgesio bÅ«dus, bet ir atitinkamas nuostatas, kurios yra esminės, darant nusikalstamas veikas. Apibendrinant teigiama, kad V. Å . atsiduria situacijose, kurios padidina pakartotinę rizikÄ nusikalsti, o gyvenimo stiliaus ypatumai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis yra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Tai pasakytina ir apie jo socialinius ryÅ¡ius. Nors jo ryÅ¡iai su artimaisiais ir glaudÅ«s, palaikantys, tačiau turima informacijos, kad pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ V.

Å . bÅ«damas kontrabandos gabenimui suburtos organizuotos grupės nariu, kurios vienas iÅ¡ narių buvo brolis D. Å ., gabeno cigarečių kontrabandÄ , interviu metu to, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo su broliu, neneigė ir pats, todėl atsižvelgiant į tai, iÅ¡ dalies ryÅ¡ių palaikymo ypatumai gali bÅ«ti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose V. Å . tik skatintas, tačiau PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pasireiÅ¡kęs nuteistojo nepakankamai disciplinuotas elgesys – 6 kartus baustas drausmine tvarka (už tai, kad lankėsi kito bÅ«rio patalpose, neturėdamas tam leidimo, už tai, kad nevykdė nurodymo sutvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal direktoriaus nustatytÄ grafikÄ (4 kartus), bei už tai, kad sÄ moningai, bendru susitarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameroje esančias duris ir kitÄ inventorių). 2021 m. liepos 26 d.

Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo nagrinėtas teikimas dėl V. Å . nubaudimo, nes buvo suplėšytas jo antklodės užvalkalas, tačiau buvo priimtas sprendimas jam nuobaudos neskirti. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, iki Å¡ioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo V. Å . legaliai per visÄ savo gyvenimÄ nebuvo dirbęs, tik trumpÄ laiko tarpÄ buvo registruotas darbo biržoje. Dėl to padaryta iÅ¡vada, kad V.

Å . nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o lėšos, gautos iÅ¡ nusikaltimų darymo, buvo vienas iÅ¡ pagrindinių jo pragyvenimo Å¡altinių. Interviu metu V. Å . taip pat teigia, kad oficialios darbinės patirties neturi. Yra dirbęs neoficialiai Norvegijoje statybose su vidaus apdaila, tikslaus laiko tarpo negali nurodyti, teigia, kad nuo 2010 m. iki 2013 m. bei nuo 2014 m. iki 2016 m. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, bet negali nurodyti laikotarpio, nes jo neatsimena. 2007 m. vasario 10 d. pakliuvo į rimtÄ avarijÄ , turi problemų su stuburu – bÅ«tent dėl sveikatos problemų nesiruoÅ¡ia savęs eikvoti mažai apmokamam darbui.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad ir dabartinės bausmės atlikimo metu jis nedirba, interviu metu nurodo, kad nėra dirbęs ir ankstesnių laisvės atėmimo bausmių atlikimo metu. Teigia, kad neatsisakytų dirbti pataisos įstaigoje tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų sudarytos geresnės darbo sÄ lygos, pvz.: didesnis darbo užmokestis. Paties V. Å . teigimu, laisvėje gyveno iÅ¡ savo neoficialiai uždirbamo atlyginimo (dirbdamas Norvegijoje) bei iÅ¡ nusikalstamų veikų gaunamų iÅ¡teklių.

Be to, nors Å¡iuo metu V. Å . turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jie yra dengiami tik artimųjų pagalba, pats savanoriÅ¡kai iÅ¡ įkalinimo įstaigoje gaunamų pinigų turimų skolų nemoka. Taigi galima daryti iÅ¡vadÄ , kad V. Å . neturi įgijęs profesinės kvalifikacijos, oficialios darbo patirties, struktÅ«rizuotoje aplinkoje nuostata į darbinę veiklÄ taip pat neigiama, jo nusikalstama veikia tiesiogiai susijusi su siekiu praturtėti nelegaliais bÅ«dais, o pastangos užsidirbti ir pragyventi iÅ¡ legalių pajamų Å¡altinių net ir bausmės atlikimo metu menkos.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma ir tai, kad interviu metu V. Å . nurodo bandęs narkotinių medžiagų (kokaino). Anksčiau teistas už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (Tauragės r. apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. baudžiamasis įsakymas). Problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, nuteistasis neigia, tačiau yra duomenų, kad V. Å . 2009 m. liepos 2 d. teistas už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors bausmės atlikimo metu V.

Å . už psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ nebaustas, dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėje, nukreiptoje į alkoholio vartojimo prevencijÄ , tačiau psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas anksčiau siejosi su V. Å . nusikalstamomis veikomis. Vertinant V. Å . emocinę gerovę nustatyta, kad 2018 m. liepos 4 d. pirminio pokalbio su PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos psichologu iÅ¡raÅ¡e minima, jog nuteistasis bendrauja ne itin noriai, kaltės jausmas negilus, neprisiima atsakomybės, jÄ perkeldamas aplinkybėms, draugams, jaunam amžiui.

Stebimos nusikalstamÄ elgesį pateisinančios nuostatos, nusikalstamas veikas linkęs pateisinti. Psichologinio pobÅ«džio problemų teigia neturintis, suicidines mintis ir/ar ketinimus neigia. Praeityje yra save žalojęs manipuliatyviais tikslais. Vertinimo metu pastebėta, kad nuteistasis nepateikia savęs iÅ¡skirtinai tik iÅ¡ teigiamos pusės, dalinai suvokia savo neigiamas savybes, susijusias su nusikalstamu elgesiu, tačiau dėl pastarojo nusikaltimo menkina savo atsakomybę, perkeldamas jÄ iÅ¡oriniams veiksniams.

O pasikartojantis nusikalstamumas rodo nuteistojo polinkį pervertinti savo galimybes, įsitraukiant į rizikingas neteisėtas veikas, nenumatant savo elgesio pasekmių. Daroma iÅ¡vada, kad nors nuteistojo emocinė bÅ«klė nesietina su jo nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu, tačiau jam bÅ«dingi tam tikri savivaizdžio adekvatumo sunkumai. Vertinant nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje atkreipiamas dėmesys, kad analizuojant V. Å . kriminalinę istorijÄ pastebima, jog teisės pažeidimai buvo daromi dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekiant praturtėti nelegaliais bÅ«dais.

Ä®sitraukęs į nusikalstamÄ veikÄ , net ir sÄ moningai veikdamas, jis neįvertino rizikos ir neigiamų pasekmių tikimybės. Teigiama, kad su socialinėmis problemomis susiję mÄ stymo aspektai, polinkis elgtis rizikingai, siekis asmeninės sėkmės, neįvertinant pasekmių, turėjo neigiamos įtakos nuteistojo gyvenimo kokybei bei siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryÅ¡io tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Tai rodo jo neatsakingumÄ , polinkį įsivelti į pavojingas veikas, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių bei peržengti ribas.

Už smurtinius nusikaltimus V. Å . teistas sÄ lyginai seniai (2001 ir 2002 m.), vėliau jo padaryti teisės pažeidimai susiję su siekiu gauti finansinės naudos. Å iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nepilnamečio verbavimÄ daryti nusikalstamas veikas, tačiau pats nuteistasis kategoriÅ¡kai neigia tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , teigia, kad nepilnametis buvo jo kaimynas ir žinojo kokiu tikslu vyksta į užsienio valstybę. Pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo nuteistojo negebėjimÄ adekvačiai vertinti savo galimybių, suvokti savo poreikių bei tenkinti jų priimtinais visuomenėje bÅ«dais, sÄ moningai įžvelgti probleminio elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo sprendimų pasekmių.

Vertinimo metu nuteistasis užpildė savęs vertinimo anketÄ , kuri pateikia palyginamÄ jį paties teisės pažeidėjo požiÅ«rį į savo poreikius bei rodo tam tikrus V. Å . sunkumus atpažinti savo problemas. Galima teigti, kad nuteistasis nelinkęs apsvarstyti, planuoti ar atsižvelgti į savo elgesio pasekmes. BÅ«dingi kitų asmenų pozicijų suvokimo, kÅ«rybinio ir abstraktaus mÄ stymo sunkumai. Tai lėmė problemų identifikavimo ir sprendimo įgÅ«džių stokÄ ir siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu.

Apibendrinama, kad nuteistasis orientuotas į pirminių poreikių patenkinimÄ , turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istorijÄ , polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes ir tai siejasi su jo nusikalstamumu. Analizuojant V. Å . vertybines nuostatas bei įsitikinimus, daroma iÅ¡vada, kad nuteistajam bÅ«dingi tokie doroviniai požymiai kaip vartotojiÅ¡ka orientacija, perdėtas materialinių vertybių sureikÅ¡minimas, negatyvus požiÅ«ris į visuomenės ir jos atskirų individų poreikius, silpna socialinė adaptacija.

V. Å . anksti pakliuvo tiek į teisėsaugos akiratį, tiek į asmenų, pažeidinėjančių įstatymus, įtakos sferÄ â€“ tokiu bÅ«du anksti sukaupė antisocialaus elgesio patirtį, formavosi požiÅ«ris ir aplinkos suvokimas, polinkis antisocialaus gyvenimo bÅ«dui bei įprotis gyvenimiÅ¡kus konfliktus spręsti neteisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistojo dinaminiams kriminogeniniams nusikalstamo elgesio rizikos veiksniams priskirti iÅ¡silavinimo stoka, darbinės patirties stoka, neigiamos nuostatos į darbÄ , finansinio stabilumo trÅ«kumas, lėšų įgijimo ir paskirstymo kompetencijos stoka, nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumÄ , kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo problemos, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgÅ«džių, empatijos, kritinio mÄ stymo stoka, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos apribojimų ir priežiÅ«ros atžvilgiu, negatyvus požiÅ«ris į visuomenės ir jos atskirų individų poreikius, kÄ nuteistasis iÅ¡ esmės pats gali ir turi koreguoti.

Todėl nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ypač tai, kad V. Å . nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka aukÅ¡ta, bei į padarytų nusikaltimų sunkumÄ , nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, kuris nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, neigiamas nuostatas į darbÄ pataisos įstaigoje, tai, kad pats neprisiima finansinės atsakomybės atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ , be to, anksčiau nepateisino teismo pasitikėjimo ir nesilaikė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų, taip pat kitas iÅ¡vardytas aplinkybes, susijusias su ryÅ¡iais, gyvenimo stiliumi, nuostatomis, mÄ stymu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra iÅ¡nykęs, jo elgesio pokyčiai negali bÅ«ti vertinami kaip reikÅ¡mingi, ilgalaikiai ir nuoseklÅ«s, rodantys nuteistojo pasirengimÄ integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimÄ .

Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam V. Å . lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, Å¡iuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukÅ¡ta, o pažanga jÄ mažinant yra nepakankama iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau Å¡iuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiÅ«ra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo V. Å . atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 58-67 ,,Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra netaikymo nuteistajam V. Å .“ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aušra Dambrauskienė