4fa70856-d9cc-4ab9-b9aa-1018402bb3ca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2VP-17110-1090/2022 Teisminio proceso Nr.2-68-3-12483-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.5.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski, sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Ž. K. ir jo atstovei advokatei Inai Navickienei, suinteresuotam asmeniui L. Ž. ir jos atstovui advokato padėjėjui Evaldui Navickui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Daliaus Traigio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo už antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymÄ , suinteresuoti asmenys – Ž.

K. (toliau ir – IÅ¡ieÅ¡kotojas), L. Ž. (toliau ir – Skolininkė), iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. Antstolis Dalius Traigys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o teismo skirti L.

Ž. baudÄ už kiekvienÄ antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymo dienÄ . Antstolis nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. vykdomÄ jį dokumentÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-37263-1102/2020, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teigia, jog 2021 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymÄ , kuriuo įpareigojo L. Ž. vykdyti teismo nutartį dėl laikino bendravimo su dukra A. K., gimusia (duomenys neskelbtini), teismo nutartyje nurodyta tvarka, kuris Skolininkei įteiktas 2021 m. balandžio 3 d. tinkamai.

Antstolis nurodo, jog kontoroje 2021 m. lapkričio 11 d. IÅ¡ieÅ¡kotojas pateikė informacijÄ , kad Skolininkė nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, o 2021 m. gruodžio 6 d. Skolininkė pateikė antstoliui raÅ¡tus, teigdama, kad ji laikosi minėtos laikinojo bendravimo tvarkos ir suteikia galimybes IÅ¡ieÅ¡kotojui matytis su dukra. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. byloje buvo paskirta nepilnametei dukrai ambulatorinė pirminė teismo psichologijos ekspertizė, antstolis atidėjo IÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymo kreiptis į teismÄ dėl nutarties nevykdymo vykdymÄ iki bus pateikta ambulatorinės pirminės teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vada. 2022 m. gegužės 3 d.

IÅ¡ieÅ¡kotojas pateikė duomenis dėl laikino bendravimo tvarkos nevykdymo bei Teismo psichologijos ekspertizės aktÄ , taip pat 2022 m. gegužės 16 d. IÅ¡ieÅ¡kotojas pateikė papildomus duomenis dėl laikino bendravimo tvarkos nevykdymo kartu su garso įraÅ¡u. Taigi, Skolininkė neįvykdė antstolio teisėtų reikalavimų, bei vadovaujantis ekspertizės aktu tinkamai nevykdo teismo nutartyje nurodytos bendravimo tvarkos. Esant tokioms aplinkybėms antstolis 2022 m. gegužės 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. S-22-241-14824 ir perdavė teismui spręsti klausimÄ dėl sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo (b. l. 1–2).

2. Suinteresuotas asmuo L. Ž. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su antstolio reikalavimu, nurodydama, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2020 m. lapkričio 3 d. yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovo Ž. K. ieÅ¡kinį dėl jo bendravimo su nepilnamete dukra A. K. tvarkos pakeitimo ir detalios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurioje buvo priimta nutartis dėl laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, pagal kuriÄ :

1) tėvas bendrauja su Dukra kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko laisvÄ laikÄ po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir/ar dalyvavimo popamokinėse veiklose, paprastai tarp 18:00 val. ir 19:00 val. Vaiko mama L. Ž. užtikrina telekomunikacinių įrenginių, įskaitant vaizdo ryšį, suteikimÄ vaikui;

2) tėvas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais bei nelyginių savaičių sekmadieniais, paimdamas dukrÄ 11:00 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir iki 18:00 val. grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) tėvas bendrauja su vaiku 2020 m. gruodžio 26 d. (Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ ), paimdamas dukrÄ 12 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir iki 18 val. grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4) tėvas turi teisę bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko mamai L. Ž.;

5) vaiko tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti Å¡ia nutartimi patvirtintÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ ar tvarkos atskirus aspektus.

3. Skolininkė mano, jog antstolio Daliaus Traigio pareiÅ¡kimas dėl baudos mergaitės motinai skyrimo yra tik suinteresuoto asmens Ž. K. priemonė daryti teismui ir pačiai L. Ž. spaudimÄ nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Skolininkė atsiliepime taip pat teigia, jog antstoliui pateikta informacija apie bendravimo tvarkos nevykdymÄ ir Skolininkės atsakomybę už tai neatitinka tikrovės, kadangi kiekvienÄ kartÄ laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka iÅ¡ vaiko motinos pusės yra vykdoma, t. y. vaiko tėvui yra sudaromos visos galimybės bendrauti su dukra.

BÅ«tent paties suinteresuoto asmens Ž. K. siekis nuolat iÅ¡ naujo derinti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ su jo dienotvarke kelia papildomus nepatogumus tiek vaiko motinai, tiek pačiai dukrai, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį suinteresuotas asmuo L. Ž. ir Å¡alių dukra turėjo derintis prie IÅ¡ieÅ¡kotojo pageidavimų, o toks nesiderinimas vaiko tėvo yra vienasmeniÅ¡kai traktuojamas kaip nutarties nevykdymas. Be to, pats IÅ¡ieÅ¡kotojas ne kartÄ atsisakė bendrauti su savo dukra, o bÅ«tent: 2022 m. sausio–gegužės mėnesiais 12 iÅ¡ 20 teismo nutartimi numatytų bendravimo tvarkos savaitgalio dienų buvo praleistas bendravimas, 11 kartų bendravimas neįvyko paties vaiko tėvo atsisakymu, tėvas taip pat Å¡iais metais atsisakė dalyvauti dukros gimtadienio Å¡ventėje.

Taigi, esama nustatyta bendravimo tvarka vaiko tėvui yra per plati ir jis nėra pajėgus jÄ vykdyti, nes net 60 proc. susitikimų neįvyko paties vaiko tėvo praÅ¡ymu. Be to, į bendravimo tvarkoje numatytus susitikimus su vaiku tėvas ateina ne bendrauti ir užmegzti ryÅ¡io, o ieÅ¡koti priekaiÅ¡tų vaiko mamai, susirinkti informacijÄ ir teikti jÄ antstoliui ar teismui, nuskurdinti Skolininkę. Skolininkė pažymi, jog nepilnametei Å¡alių dukrai ir jos aplinkai nuolat sukeliamas stresas dėl nepagrįstų reikalavimų bendrauti tik tokiu bÅ«du, kuris priimtinas IÅ¡ieÅ¡kotojui, o Skolininkės persekiojimas įraÅ¡inėjant visus jos pokalbius, filmavimas ir įraÅ¡inėjimas tiek Skolininkės, tiek pačios dukros ir jos draugų ugdymo aplinkoje patvirtina neadekvatų IÅ¡ieÅ¡kotojo elgesį, kuris yra nepriimtinas moralės požiÅ«riu.

Skolininkė taip pat nurodo papildomas su nagrinėjama byla susijusias faktines aplinkybes, jog IÅ¡ieÅ¡kotojas vaiko motinÄ paliko besilaukiančiÄ 2012 metais, t. y. tik iÅ¡girdęs žiniÄ apie nėštumÄ , jis atkakliai ir primygtinai vertė vaiko motinÄ nutraukti nėštumÄ , jam visiÅ¡kai nerÅ«pėjo dukra nuo pirmų gimimo minučių. 2013 m. IÅ¡ieÅ¡kotojas susituokė ir dukros gyvenime dalyvavo tik epizodiÅ¡kai, tik iÅ¡imtinai dėl Skolininkės nuolatinio skatinimo bendrauti su dukra nuo vaiko kÅ«dikystės tarp dukros ir tėvo buvo sukurtas draugiÅ¡kas ryÅ¡ys.

Mano, jog bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas IÅ¡ieÅ¡kotojui buvo reikalingas tik kontroliuoti ir psichologiÅ¡kai „terorizuoti“ Skolininkę, o ne puoselėti santykius su dukra. Taigi, vertinant dukros bendravimÄ su IÅ¡ieÅ¡kotoju, iÅ¡skirtinai pačio Ž. K. elgesys ir lemia dukros atsisakymÄ Ä¯gyvendinti jo pageidavimus, jo nepagarbus elgesys su dukra lemia jos baimę ir atsitraukimÄ nuo tėvo, o atlikta ekspertizė nesudaro pagrindo tenkinti IÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimo ir skirti baudÄ Skolininkei, kadangi ekspertai nevertino pirmiausia pačio Ž.

K. negebėjimo vykdyti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , o tik epizodiÅ¡kai vertino dukros nuomonę apie tėvÄ , kurios jis nei augino, nei rÅ«pinosi ja. Be kita ko, Skolininkė, vertindama IÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimÄ su dukra, turi pagrįstus nuogÄ stavimus dėl jo, kaip tėvo, įgÅ«džių ir gebėjimo adekvačiai vertinti situacijÄ ir vaikui gresiančius pavojus susižeisti. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių IÅ¡ieÅ¡kotojas pats ir nesilaiko, o byloje surinktos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Skolininkė ne tik kad nekliudo, bet nuolat skatina IÅ¡ieÅ¡kotojÄ bendrauti su dukra, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jai skirti baudÄ .

Be to, IÅ¡ieÅ¡kotojas nepateikė konkrečių įrodymų, kad dukra nebendravo su juo dėl Skolininkės kaltės ar, kad Skolininkė savo veiksmais trukdė tėvui bendrauti su dukra. Antstolio nurodymai buvo pilna apimtimi įvykdyti Skolininkės, o antstolis, apibendrinęs savitikslę IÅ¡ieÅ¡kotojo interpretacijÄ , be faktinio pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , kad Skolininkė neužtikrino tėvo ir dukros teisės bendrauti nedalyvaujant vaiko mamai, ir tokiu bÅ«du netinkamai vykdo teismo nutartį dėl laikino bendravimo su dukra tvarkos.

Antstolis, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dėl baudos skyrimo, neprašė pateikti atsiliepimo (pozicijos) į IÅ¡ieÅ¡kotojo 2022 m. gegužės mėnesį antstoliui pateiktÄ informacijÄ , apskritai, nei iÅ¡ antstolio suraÅ¡yto Sprendimo, įpareigojančių Skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, nei iÅ¡ pareiÅ¡kimo teismui dėl baudos skyrimo turinio neįmanoma nustatyti, kokiais konkrečiais savo veiksmais Skolininkė neužtikrino IÅ¡ieÅ¡kotojo ir dukros bendravimo tvarkos, o abu antstolio veiklos dokumentai yra suraÅ¡yti, remiantis iÅ¡imtinai subjektyviais IÅ¡ieÅ¡kotojo paaiÅ¡kinimais, nepatikrinus jo pateiktos informacijos pagrįstumo.

Be to, baudos skyrimas Skolininkei pažeistų ir pačio vaiko interesus, kadangi IÅ¡ieÅ¡kotojo skiriamas iÅ¡laikymas dukrai nesiekia minimalaus (Å¡iuo metu sudaro 215,00 Eur per mėnesį), o Skolininkė dukros poreikiams skiria reikÅ¡mingÄ savo gaunamų pajamų dalį. PraÅ¡o antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ (b. l. 6–11).

4. Suinteresuotas asmuo Ž. K. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad 2022 m. kovo 10 d. – balandžio 8 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-42/2022, buvo nustatyta, jog dukra gali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę apie tai, kad ji nori bendrauti su tėčiu, tačiau negali turėti ir reikÅ¡ti nuomonės apie tai, kokio konkretaus bendravimo ji nori/nenori, o vaiko kokybiÅ¡kam bendravimui su tėvu trukdo bÅ«tent motina ir tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti toleruojama. IÅ¡ieÅ¡kotojas tvirtina, jog motina elgiasi netinkamai, nesiekia bendradarbiauti bei nesudaro sÄ lygų normaliam tėvo-dukters bendravimui, o nuolat kuria pretekstus, sudarančius prielaidas bendravimui nevykti.

BÅ«tent Skolininkė (motina) pati kuria konfliktiÅ¡kus santykius tiek su dukters tėvu, tiek ir stengiasi, kad dukters santykiai su tėvu taip pat nebÅ«tų geranoriÅ¡ki bei taikÅ«s, o tokios situacijos nebegalima toleruoti, nes ji daro ypatingai neigiamÄ Ä¯takÄ bÅ«tent dukters kaip asmenybės formavimuisi. IÅ¡ieÅ¡kotojas pateikė iÅ¡samiÄ situacijos analizę, kaip keitėsi jo bendravimas su dukra iki prasidedant bylai ir jai prasidėjus. Pasak iÅ¡ieÅ¡kotojo, ieÅ¡kinys į teismÄ buvo pateiktas, siekiant apginti savo ir dukters teisę į bendravimÄ , o vykdomoji byla buvo užvesta ne iÅ¡ karto ir jos tikslas buvo ne motinos nubaudimas, bet siekis realizuoti bendravimÄ su dukra.

Pažymėjo, jog Skolininkės nurodomi skaičiai, kada nevyko bendravimas, neatitinka tikrovės, Išieškotojo duomenimis, nuo 2020 gruodžio iki 2022 rugsėjo turėjo įvykti 90 susitikimų, iš viso per šį laikotarpį atšauktų susitikimų buvo 21. Taigi, teismines procedūras dėl bendravimo su dukra skatina ir gilina bei finansines išlaidas sau sukuria pati Skolininkė, siekdama trukdyti tėvo–dukters bendravimui, nes jei šis bendravimas būtų buvęs ir jam nebūtų trukdoma, jokie procesai nebūtų buvę pradėti (b. l.70–77).

5. Suinteresuotas asmuo L. Ž. Papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, jog antstolis pareiÅ¡kimÄ teismui pateikė remdamasis tik IÅ¡ieÅ¡kotojo teiktais paaiÅ¡kinimais, vienaÅ¡aliÅ¡ka IÅ¡ieÅ¡kotojo pateikta nuomone, tačiau neiÅ¡klausė Skolininkės nuomonės. Tvirtina, jog IÅ¡ieÅ¡kotojas tik siekia gilinti konfliktÄ , raÅ¡o daug laiÅ¡kų ir paaiÅ¡kinimų Å¡alims ir teismui, nepagrįstai siekia bausti dukros motinÄ , kuria vis naujus procesinius dokumentus, tačiau realus bendravimas su dukra vyksta taip, kaip vyko anksčiau, pats IÅ¡ieÅ¡kotojas pasirenka fragmentinį bendravimÄ su dukra.

Pažymi, jog IÅ¡ieÅ¡kotojas teikė ieÅ¡kinį į teismÄ net nebandydamas susitarti, nesiekė mediacijos civilinėje byloje. Apskritai, IÅ¡ieÅ¡kotojas niekada nepalaikė reguliaraus ryÅ¡io su dukra, jo bendravimas buvo epizodinis ir iki ieÅ¡kinio padavimo teismui. KiekvienÄ nutartimi numatytÄ dienÄ IÅ¡ieÅ¡kotojui buvo sudarytos sÄ lygos bendrauti su dukra, kiekvienÄ kartÄ buvo ieÅ¡koma sprendimų kurti bendravimÄ , nors pats IÅ¡ieÅ¡kotojas kÅ«rė ir kuria bauginančiÄ atmosferÄ ir sudaro įtampÄ dukrai.

Atsikirsdama į teisme 2022 m. rugsėjo 29 d. gautus IÅ¡ieÅ¡kotojo papildomus dokumentus teigia, jog pateikti įraÅ¡ai iÅ¡ esmės įrodo, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma, o IÅ¡ieÅ¡kotojas, pats inicijavęs visus įmanomus teisminius procesus, pažeidė pareigÄ bendradarbiauti ir rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, taip pat pareigÄ rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui duomenis bei sÄ Å¾iningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, t. y. tyčia ir nesÄ Å¾iningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir taip akivaizdžiai vilkina bylos nagrinėjimÄ .

IÅ¡ieÅ¡kotojas susitikimų metu orientuojasi ne į bendravimÄ su dukra, bet į įrašų darymÄ , o jo tikslas yra ne bendravimas su dukra, o nuolatinės įtampos kėlimas, bauginimas ir gÄ sdinimas dukros ir jos Å¡eimos. Tvirtina, jog IÅ¡ieÅ¡kotojui niekada nebuvo duotas leidimas įraÅ¡inėti ir filmuoti (b. l. 87–93, 127–136).

6. Tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ byloje, kurioje nurodo, jog pareiÅ¡kėjo teismui pateikti duomenys reiÅ¡kia, jog teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis dėl Ž. K. ir jo nepilnametės dukters A. K. nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, antstolio nurodytu laikotarpiu galimai nebuvo vykdoma, tačiau nepatvirtina, jog Skolininkė kryptingai ir sistemingai siektų pažeidinėti dukters teises, veiktų su tikslu visiÅ¡kai neleisti nepilnametei matytis ir bendrauti su tėvu, taip pažeisdama savo dukters teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ .

Tarnyba informavo, kad šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, šeimai niekada nebuvo ir nėra taikomas atvejo vadybos procesas, taip pat, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta civilinis procesas, kuriame sprendžiamas klausimas dėl Išieškotojo bendravimo su jo nepilnamete dukra tvarkos nustatymo bei kiti su nepilnamete susiję klausimai. Tarnybos teigimu, proceso metu pastebėta, jog tėvai ne visada geba konstruktyviai, operatyviai komunikuoti tarpusavyje siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, galimai vis dar jaučia asmenines nuoskaudas vienas kito atžvilgiu, todėl ir kyla keblumų bandant susitarti, priimant kompromisus.

Tarnybos nuomone, teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos vykdymas prievartos priemonėmis tokio pobÅ«džio byloje negalimas, o teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, turėtų įvertinti ne tik tai, ar formaliai teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir aplinkybes, lėmusias jo nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Pažymėjo, jog baudos skyrimas asmeniui daugeliu atvejų atsiliepia visos Å¡eimos biudžetui, taigi, galimai turėtų įtakos nepilnametės A. K. interesų į saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , tinkamÄ iÅ¡laikymÄ ir pan. užtikrinimui (b. l. 17–18).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų esmė 7. Suinteresuotas asmuo Ž. K. teismo posėdyje antstolio pareiÅ¡kimÄ palaikė bei prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad su skolininke niekada kartu negyveno, bet sutarė kartu auginti vaikÄ . Pradžioje bendravimas su vaiku vyko abipusio susitarimo pagrindu, tačiau nuo pat gimimo jo bendravimas su vaiku buvo apribotas, tik 5 metų motina leido vaikÄ pasiimti pas save, jam visuomet buvo nepriimtinas toks bendravimas. Su skolininke nepavykstant gražiuoju susitarti, jam teko kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo, po ko iÅ¡karto nutrÅ«ko bendravimas su vaiku, jis nebegalėjo vaikui paskambinti, pats vaikas pradėjo nenorėti bendrauti, dėl ko jis paprašė nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ .

Taip pat, byloje gavus psichologinės ekspertizės iÅ¡vadÄ , pasimatė reali situacija, kad vaikas nori bendrauti su tėvu, tačiau mama to nenori. Pagal IÅ¡ieÅ¡kotojo į bylÄ pateiktas lenteles matyti, kada nepavyko ir kada pavyko bendrauti, visgi, nuo 2020 metų iki Å¡iol bendravimas, su tam tikromis iÅ¡imtimis, gerėja, o nuo 2022 m. birželio nutartis yra vykdoma beveik be priekaiÅ¡tų, tačiau papildomų susitikimų iÅ¡ esmės Skolininkė niekada nesiÅ«lė. Sunku pasakyti, kas lėmė bendravimo pablogėjimÄ , nemano, jog dėl jo veiksmų santykiai su vaiku pablogėjo, nebent dėl to, kad iÅ¡kėlė bylÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Teigia, jog ekspertizės akte nurodyta informacija, kad tėvas sužalojo dukrÄ , yra motinos psichologinės įtakos pasekmė, yra buvę, kad leidžiant laikÄ kartu mergaitė buvo susižalojusi, tačiau nėra buvę, kad jis bÅ«tų pastÅ«męs dukrÄ , tai buvo žaidimas. Apibendrinant jo nurodomus epizodus dėl bendravimo gyvai teigė, jog jis niekada negalėjo bendrauti su vaiku nedalyvaujant mamai, iÅ¡skyrus 2021 m. birželio mėn. vienÄ valandÄ . Tada vaikas atitolo nuo tėvo ir prasidėjo etapas, kai vaikas pats nebenorėjo bendrauti su tėvu, pradėjo silpnėti ryÅ¡ys su vaiku.

Mano, jog vaiko motina nuo pat pradžių norėjo iÅ¡laikyti minimalų vaiko bendravimÄ su tėvu, kurį laikė svetimu žmogumi, kad motinai nereiktų nieko derinti su tėvu, kad jis nesikiÅ¡tų. Teigė, jog dabar ilgiausiai su vaiku yra bendravęs iki 8 valandų, dukra niekada nėra nakvojusi pas jį, mano, jog dukrai pas jį patinka, jie kartu ruoÅ¡ia pamokas, bendrauja įvairiomis temomis. Ginčo laikotarpiu bendravimas irgi vyko iki 6 valandų, greta bÅ«nant motinai, kas visiÅ¡kai pakeičia tėvo–dukros bendravimo psichologinę atmosferÄ , motina prisigalvodavo įvairių priežasčių, kur jie gali ir negali važiuoti, taip pat mano, jog nuo 2020 m. lapkričio yra užblokuotas vaiko telefone.

Dėl bendradarbiavimo su vaiko motina ginčo laikotarpiu teigė, jog kiekvienÄ kartÄ buvo įtampa, nes nebuvo aiÅ¡ku, kas vyks, ar galės pabendrauti su vaiku, kai vaikas neiÅ¡eidavo, įvykdavo konfliktas su skolininke. Dėl filmavimo ir įraÅ¡inėjimo paaiÅ¡kino, kad tokie objektyvÅ«s įraÅ¡ai yra skirti paneigti Skolininkės interpretacijas ir apsiginti teisme. Pasak IÅ¡ieÅ¡kotojo, jis nesiekia finansiÅ¡kai nubausti Skolininkės, tenori reguliariai bendrauti su vaiku. Papildomai paaiÅ¡kino, jog motina ginčo laikotarpio pradžioje, be kita ko, neteikė jam jokių žinių apie vaikÄ , jo ugdymÄ , sveikatÄ ir pan., vėliau informacijos kažkiek pradėjo gauti.

8. Suinteresuotas asmuo L. Ž. teismo posėdyje prašė netenkinti antstolio pareiÅ¡kimo. Pažymėjo, jog antstolio pareiÅ¡kime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kada buvo nevykdoma teismo nutartis, pareiÅ¡kimas paremtas tik iÅ¡ieÅ¡kotojo nuomone. Pasakojo, jog augina vaikÄ viena nuo nėštumo pradžios, vaiko tėvas apskritai jo nenorėjo, o dabar atsirado poreikis jam keisti bendravimo tvarkÄ . Tėvo bendravimas su vaiku visuomet buvo fragmentiÅ¡kas, jis buvo užsiėmęs naujos Å¡eimos kÅ«rimu, nenorėjo dalyvauti vaiko Å¡ventėse, visas bendravimas vyko tik motinos iniciatyva, kai vaikui buvo pusė metų, jis sudarė kitÄ santuokÄ .

Akcentavo, jog visų iÅ¡keltų bylų esmė yra bausti ir persekioti Skolininkę. Dėl privalomosios mediacijos ji sutiko, tačiau ji norėjo nemokamos mediacijos, o tai buvo traktuojama, kaip jos atsisakymas. Ji taupo lėšas vaikui, o tėvas teikia tik minimalų iÅ¡laikymÄ â€“ 215,00 Eur su indeksacija. Pasak Skolininkės, nuolatinis tėvo įraÅ¡inėjimas ir bauginimas neigiamai veikia vaikÄ , dukrai buvo didžiulis sukrėtimas, kai atėjo vaikų teisės, kai tėvas įkyriai viskÄ Ä¯raÅ¡inėja.

Tvirtina, jog teismo nutartį visada vykdė, jai svarbÅ«s vaiko santykiai su tėvu, siÅ«lė tėvui eiti į tėvystės kursus, ko jis kategoriÅ¡kai atsisakė. IÅ¡ieÅ¡kotojas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nuolat viskÄ Ä¯raÅ¡inėja ir kuria interpretacijas, kas kelia pagrįstÄ nerimÄ . Taip pat jis neretai grubiai elgiasi, nesirÅ«pina vaiko lavinimu, popamokine veikla, nesupranta, kad jo elgesys neigiamai veikia dukrÄ . Pažymėjo, jog jos tėvai labai daug padėjo auginant dukrÄ , kadangi tėvas nepadėjo, todėl psichologine prasme jie irgi yra Å¡eima.

Prašė atsižvelgti, jog kitoje byloje Å¡alys yra mediacijoje, todėl Å¡i byla ir aptariamos buvę situacijos tik aÅ¡trina konfliktÄ , kaip bendrauti su vaiku. Taigi, ji teismo nutartį visuomet sÄ Å¾iningai vykdė, ginčo laikotarpiu visada laukė tėvo atvykimo, dukra buvo paruoÅ¡ta, tačiau buvo, kad pats vaikas nenorėjo bendrauti. IlgÄ laikÄ jie neturėjo susitikimų dėl paskelbto karantino, vaikas pradėjo lankyti mokyklÄ , taigi, priverstinis bendravimas neigiamai veikė vaikÄ . Tvirtina, jog gali pagrįsti kiekvienÄ Ä¯vykį, nėra padariusi jokių kliūčių tėvui bendrauti su vaiku, o pasiÅ«lydavo veiklas pagal vaiko bÅ«senÄ ir norÄ , niekada nebÅ«davo neigiamo nusiteikimo tėvo atžvilgiu.

Pripažino, jog prašė elgtis su vaiku atidžiai, kad dukra nesusižalotų, kadangi tie įvykiai neigiamai atliepė tėvo ir dukros santykius. Teigė, jog ginčo laikotarpiu bendravimo metu buvo kartu, kad dukra pasijaustų psichologiÅ¡kai rami ir tada ji galėtų pasitraukti, mano, jog tai padeda vaikui. Dabar bendravimas vyksta sėkmingai, nes ji „suÅ¡ildė“ santykius, ir anksčiau tai darė, tačiau pats tėvas savo veiksmais susilpnino ryšį su vaiku. Tvirtina, jo tai yra sutapimas, kad po kreipimosi į teismÄ dėl baudos skyrimo, bendravimas pagerėjo, nes tuo metu baigėsi mokslo metai ir dukra atsipalaidavo, be to, jos persirgo Covid-19 liga, o ir pats tėvas pradėjo vykdyti teismo nutartį.

Pažymėjo, jog prievarta prieÅ¡ vaikÄ negalima, dėl to ji negalėjo priversti vaiko bendrauti su tėvu tam tikromis dienomis. Mano, jog visas bendravimas su tėvu vyko tik jos didžiulių pastangų dėka, ryÅ¡ys buvo kuriamas ir toliau bandomas kurti, tačiau tėvas kerÅ¡taudamas kreipėsi į teismÄ , neskiria tinkamo dydžio iÅ¡laikymo, neprisideda kitais bÅ«dais, taigi, vaikas net negali pasitikėti tėvu finansiÅ¡kai. Tėvas nemoka atliepti vaiko poreikių, niekada nevežė vaiko į bÅ«relius, nesidomėjo užklasine veikla, santykius kuria bauginimo pagrindu, siekdamas bausti skolininkę.

9. PareiÅ¡kėjas antstolis Dalius Traigys ir Tarnybos atstovė į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas ir Tarnyba apie teismo posėdį informuoti tinkamai, pateikė praÅ¡ymus civilinę bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 123, 126), byla iÅ¡nagrinėta antstoliui Daliui Traigiui bei Tarnybos atstovei nedalyvaujant. II. Å alių raÅ¡ytinių baigiamųjų kalbų ir atsikirtimų (replikų) į jas esmė 10. Suinteresuoto asmens Ž. K. atstovė advokatė Ina Navickienė raÅ¡tu pateiktoje baigiamojoje kalboje nurodė, jog teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka nebuvo vykdoma iÅ¡ esmės nuo pat jos priėmimo dienos, nes praktiÅ¡kai visi susitikimai (jei jie vyko), vyko dalyvaujant motinai, kuri nuolat ieÅ¡kodavo ir surasdavo įvairiausius pretekstus tokiam bendravimui riboti ar neleisti aplamai įvykti nutartyje nurodytu laiku.

Pažymi, jog IÅ¡ieÅ¡kotojas nesiekia „skurdinti“, kaip tai vadina Skolininkė, dukters motinos ir jam nėra aktualus pats baudos dydis, jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai simbolinis, nes jo tikslas yra, buvo ir bus bendravimas su dukra. Be to, pats antstolio kreipimasis davė tam tikros naudos, nes tik gavusi iÅ¡ teismo dokumentus apie pradėtÄ procesÄ dėl baudos jai skyrimo, Skolininkė sumažino savo pastangas, nukreiptas į tėvo–dukters bendravimo trukdymÄ , ir nuo 2022 m. birželio mėn. bendravimas labiau tapo panaÅ¡us į tÄ , kuris nustatytas teismo nutartyje, tačiau nuo 2022 m. lapkričio 27 d.

Skolininkė vėl trukdo tėvo-dukters bendravimui. Faktai, kad Skolininkė nevykdė sprendimo ir kokia apimtimi jis nebuvo vykdomas, patvirtinti leistinais įrodymais, kurie buvo pateikti teismui, bÅ«tent: DOK-149029, DOK-158564, DOK-158742, o Skolininkės bandymai paneigti akivaizdžius faktus yra niekuo nepagrįsti, tai tik jos teiginiai. PraÅ¡o patenkinti antstolio praÅ¡ymÄ ir skirti baudÄ Skolininkei už teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties nevykdymÄ bei priteisti iÅ¡ jos IÅ¡ieÅ¡kotojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 151–158).

11. Suinteresuoto asmens L. Ž. atstovas advokato padėjėjas Evaldas Navickas raÅ¡tu pateiktoje baigiamojoje kalboje prašė atmesti antstolio Daliaus Traigio praÅ¡ymÄ skirti baudÄ ir atmesti IÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų jam priteisimo. Nurodė, kad antstolis Dalius Traigys pareiÅ¡kime nenurodė, kokio antstolio teisėto reikalavimo nevykdė Skolininkė, kokio įpareigojimo/reikalavimo, nurodyto teismo nutartyje, Skolininkė nevykdė ar netinkamai vykdė, kada ir kokiais veiksmais ar neveikimu Skolininkė nevykdė antstolio teisėto reikalavimo ir (arba) teismo nutarties, o IÅ¡ieÅ¡kotojo antstoliui pateikti duomenys yra tik asmeninė IÅ¡ieÅ¡kotojo nuomonė.

Skolininkė pabrėžia, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ji vykdė ir vykdo visa apimtimi, nebuvo nei vieno karto, kuomet tėvo bendravimo su dukra metu jie nebÅ«tu susitikę, tai yra bendravimo tvarka visuomet buvo vykdoma. Teigia, jog IÅ¡ieÅ¡kotojas nėra jautrus dukros atžvilgiu, stokoja tėvystės, bendravimo įgÅ«džių ir savo paties pasirinkimu nedalyvavo vaiko gyvenime, o IÅ¡ieÅ¡kotojo abejingumas vaikui, empatijos nebuvimas dukros atžvilgiu, veržimasis įkyriai bendrauti tik tada, kai jam pačiam reikalinga ir įdomu, įrodo tai, kad pačiam biologiniam tėvui dukros jausmai, emocijos ir gyvenimas niekada nerÅ«pėjo ir nerÅ«pi.

IÅ¡ieÅ¡kotojas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytÄ bendravimo tvarkÄ pats vykdo labai selektyviai, dažnai net vos prieÅ¡ kelias valandas praneÅ¡a tai, kad negalės susitikti su dukra tvarkoje nustatytomis dienomis, tačiau Skolininkė nesikreipia į antstolį, o situacijas iÅ¡sprendžia geranoriÅ¡kai, kas rodo, kad motina siekia kurti dukros ir tėvo santykį, o ne aÅ¡trinti. Nesistengdamas taikiai sukurti santykių, iÅ¡sisukinėdamas ir vengdamas bet kokio pokalbio, stumdydamas ir užgauliodamas vaiko motinÄ , inicijavęs teisminį procesÄ , biologinis tėvas pats sugriauna gražius santykius su dukra ir jų atkÅ«rimo naÅ¡tÄ perkelia motinai.

Teigia, jog IÅ¡ieÅ¡kotojo teismui pateiktos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstos ir atmestinos. PraÅ¡ymas dėl baudos skyrimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kuomet proceso Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, be to, nėra pateikti Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai, nėra sÄ skaitų, neaiÅ¡ku, už kokias paslaugas yra atlikti apmokėjimai, Å¡ios iÅ¡laidos akivaizdžiai pernelyg didelės ir neatitinka Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų, o procesinis IÅ¡ieÅ¡kotojo elgesys nėra drausmingas (b. l. 159–164).

12. Suinteresuoto asmens Ž. K. atstovė advokatė Ina Navickienė raÅ¡ytinėse replikose nurodė, jog Skolininkės atstovo baigiamojoje kalboje bandoma nukreipti dėmesį nuo pagrindinio fakto: Skolininkė teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties nevykdo, nes praktiÅ¡kai visada dalyvauja tėvo–dukters bendravime ir jam kliudo. „Susitikti“ nepakanka, nes bendravimo tvarka tam ir buvo nustatyta nedalyvaujant motinai, kad tėvas ir dukra galėtų nevaržomai ir betarpiÅ¡kai bendrauti. Esmė ta, kad nuo 2020 spalio pradžios iki 2022 birželio pradžios iÅ¡ieÅ¡kotojas nei karto negalėjo pasiimti dukters, visÄ laikÄ susitikimai vykdavo tik pagal Skolininkės leidimus/neleidimus ir dalyvaujant motinai, o tai yra laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymas.

Pažymėjo, jog Skolininkės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat yra nepagrįsta, kadangi patirtos išlaidos visiškai atitinka Teisingumo ministro patvirtintus dydžius ir netgi yra gerokai mažesnės, nei leistinos (b. l. 165–168).

13. Suinteresuoto asmens L. Ž. atstovas advokato padėjėjas Evaldas raÅ¡ytinėse replikose nurodė, jog IÅ¡ieÅ¡kotojas antstoliui pateikė duomenis dėl neva laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo. Å ie duomenys yra tik asmeninė IÅ¡ieÅ¡kotojo nuomonė. Teismo posėdžio metu IÅ¡ieÅ¡kotojas teigė, kad Å¡iuo metu yra patenkintas bendravimu su dukra. KiekvienÄ nutartyje numatytÄ diena bendravimas įvyko arba jis buvo atidėtas sutarus abiem Å¡alims. Per visa laikotarpi nuo laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, nebuvo nei vieno nutarties nevykdymo atvejo.

Pabrėžė, kad nei antstolis Dalius Traigys, nei IÅ¡ieÅ¡kotojas nenurodė pagrindo dėl ko reikėtų skirti baudÄ . Nėra aiÅ¡ku, kokiais veiksmais ir kada Skolininkė trukdė IÅ¡ieÅ¡kotojui bendrauti su dukra. Akcentavo, kad tik teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose IÅ¡ieÅ¡kotojas bando kurti rÅ«pestingo tėvo įvaizdį, tačiau realybėje savo iniciatyva nėra pasiteiravęs dėl vaikui bÅ«tinu medicininiu iÅ¡laidu apmokėjimo, vaiko lavinimo skatinimo, nei atsižvelgia į dukros pageidavimus ir pan.

Pažymėjo, kad Å¡is IÅ¡ieÅ¡kotojo inicijuotas procesas dėl baudos skyrimo yra „žaidimas“, kurio tikslas IÅ¡ieÅ¡kotojui prisiteisti iÅ¡ Skolininkės neaiÅ¡ku kokiu pagrindu advokatei sumokėtÄ 1 580,00 Eur sumÄ . Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nei moraliniu, nei teisiniu požiÅ«riu nėra pagrindo skirti baudÄ L. Ž. už neva bendravimo tvarkos nevykdymÄ (b. l. 169–175). Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir iÅ¡vados 14.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). CPK 588 str. 1 d. numato, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.).

Antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme, ir CPK 634 straipsnio 2 dalyje.

15. Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymÄ , reglamentuoja specialioji teisės norma – CPK 771 straipsnis. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. Už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymÄ CPK 771 str. nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkcijÄ , nes skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Teismas pažymi, kad pagal CPK771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami iÅ¡ieÅ¡kotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimÄ , bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ . Atsižvelgdamas į tokio pobÅ«džio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio praÅ¡ymÄ skirti baudÄ už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymÄ , dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismÄ dienÄ yra tam įstatymo nustatytos sÄ lygos ir pagrindai.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-493-1102/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31313-2020-4) pagal ieÅ¡kovo Ž. K. ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovei L. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, taip pat pagal atsakovės L. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovui Ž. K. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė laikinÄ Å½.

K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. tvarkÄ , pagal kuriÄ : 16.1. tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko laisvÄ laikÄ po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir/ar dalyvavimo popamokinėse veiklose, paprastai tarp 18:00 val. ir 19:00 val. Vaiko mama L. Ž. užtikrina telekomunikacinių įrenginių, įskaitant vaizdo ryšį, suteikimÄ vaikui; 16.2. tėvas bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių Å¡eÅ¡tadieniais bei nelyginių savaičių sekmadieniais paimdamas dukrÄ 11:00 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raÅ¡tu 6 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos ir iki 18:00 val. grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ tėvų sutartÄ vietÄ ; 16.3. tėvas bendrauja su vaiku 2020 m. gruodžio 26 d. (Å¡v.

Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ ) paimdamas dukrÄ 12 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raÅ¡tu 6 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietos ir iki 18 val. grÄ Å¾indamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ tėvų sutartÄ vietÄ ; 16.4. tėvas turi teisę bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko mamai L. Ž.; 16.5. visus praneÅ¡imus Å¡alys viena kitai siunčia jų elektroniniais paÅ¡tais ir / arba telefonais. L. Ž. kontaktai yra tokie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. paÅ¡tas: (duomenys neskelbtini), Ž.

K. kontaktai yra tokie: tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el.paÅ¡tas: (duomenys neskelbtini). Apie pasikeitusį telefono ir / arba elektroninio paÅ¡to adresÄ , Å¡alys viena kitÄ privalo informuoti nedelsiant, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ ; 16.6. vaiko tėvas ir mama tvarkos 6 punkte nurodytais bÅ«dais gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos arba pakeisti Å¡ia nutartimi patvirtintÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ ar tvarkos atskirus aspektus.

17. IÅ¡ prie bylos pridėtos vykdomosios bylos Nr. 0241/21/00373 medžiagos nustatyta, kad antstoliui Daliui Traigiui 2021 m. kovo 29 d. buvo pateikta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis (vykdomasis dokumentas) dėl laikinos Ž. K. (IÅ¡ieÅ¡kotojo) bendravimo su nepilnamete dukra A. K. tvarkos nustatymo (vykd. b. l. 29). 2021 m. kovo 29 d. antstolis priėmė patvarkymÄ , kuriuo įpareigojo L. Ž. vykdyti teismo nutartį dėl laikino bendravimo su dukra A. K. teismo nutartyje nurodyta tvarka (vykd. b. l. 32). Procesiniai dokumentai L. Ž. įteikti 2021 m. balandžio 3 d. tinkamai registruota paÅ¡to siunta, adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 35).

18. Nustatyta, kad Ž. K. antstoliui Daliui Traigiui 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė informacijÄ , jog L. Ž. (Skolininkė) nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos (vykd. b. l. 48–73). 2021 m. gruodžio 6 d. antstolio kontoroje gauti L. Ž. raÅ¡tai, kuriuose teigiama, kad Skolininkė laikosi minėtos laikinos bendravimo tvarkos ir suteikia galimybes Ž. K. matytis su dukra (vykd. b. l. 78–97).

19. Antstolis, nustatęs, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutartį, kuria skyrė nepilnametei dukrai ambulatorinę pirminę teismo psichologijos ekspertizę, 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė patvarkymÄ Nr. S-21-241-35559, kuriuo nutarė atidėti Ž. K. praÅ¡ymo kreiptis į teismÄ dėl nutarties nevykdymo vykdymÄ iki kol bus iÅ¡duota ambulatorinės pirminės teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vada (vykd. b. l. 103). 2021 m. gegužės 3 d. Ž. K. pateikė antstoliui duomenis dėl laikino bendravimo tvarkos nevykdymo bei teismo psichologijos ekspertizės aktÄ (vykd. b. l. 106–138), o 2022 m. gegužės 16 d. Ž. K. pateikė antstoliui papildomus duomenis dėl laikino bendravimo tvarkos nevykdymo kartu su garso įraÅ¡u, kuriuos reikalui esant galės pateikti ieÅ¡kovas (vykd. b. l. 140–142).

20. Antstolis, atsižvelgdamas į IÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktÄ informacijÄ , 2022 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ , kuriame nurodė, jog L. Ž. neužtikrina Ž. K. ir vaiko teisės bendrauti nedalyvaujant vaiko mamai, ir tokiu bÅ«du netinkamai vykdo teismo nutartį, kuria teismas įpareigojo vykdyti laikino bendravimo su dukra A. K. tvarkÄ (vykd. b. l. 153–154). Atsižvelgdamas į tai, antstolis Dalius Traigys CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o skirti L. Ž. baudÄ už kiekvienÄ antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymo dienÄ (b. l. 2).

21. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobÅ«džio bylose yra antstolio suraÅ¡ytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, nevykdė bendravimo tvarkos, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ .

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymÄ teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

23. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaiko ir vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ Ä¯gyja vykdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo pareiga (CPK 8 str.). Tinkamas teismo sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymÄ negalimu, bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiektas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas.

Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui (motinai) bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieÅ¡ingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku. Taigi, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančiu tėvu bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta. Sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tam tikras iÅ¡imtines aplinkybes, vaikų interesus bei gerovę.

24. Be to, sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ antstolis suraÅ¡o ir teismui perduoda tik esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimÄ dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiÅ¡kė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina Å¡iuos veiksmus (neveikimÄ ).

Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimÄ pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimÄ ), kuriais pasireiÅ¡kė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio suraÅ¡ytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai.

25. Nagrinėjamu atveju antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimÄ dėl baudos Skolininkei skyrimo, pareiÅ¡kime iÅ¡ esmės nenurodė jokių konkrečių Skolininkės veiksmų, sÄ lygojusių nutarties nevykdymÄ . Pažymėtina, jog antstolis 2022 m. gegužės 31 d. priimdamas sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir jame konstatuodamas, kad Skolininkė nevykdo teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytos laikinos skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, iÅ¡ esmės vadovavosi tik IÅ¡ieÅ¡kotojo pateikta raÅ¡ytine medžiaga ir garso įraÅ¡ais bei civilinėje byloje Nr. e2-493-1102/2022 2022 m. balandžio 13 d. pateiktame teismo psichologijos ekspertizės akte padarytomis iÅ¡vadomis.

Paminėtina ir tai, jog antstolis, gavęs IÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktÄ informacijÄ apie laikinos bendravimo tvarkos iÅ¡ Skolininkės pusės nevykdymÄ (vykd. b. l. 106–138), tame tarpe ir įvykusių/neįvykusių tėvo susitikimų ir telefoninių pokalbių su dukra lentelę (ataskaitÄ ) (vykd. b. l. 135–136), nebuvo suteikęs Skolininkei galimybės pateikti atsikirtimus į IÅ¡ieÅ¡kotojo nurodytÄ informacijÄ . Nagrinėjamu atveju, įvertinus antstolio priimtÄ sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ bei teismui pateikto pareiÅ¡kimo dėl baudos L.

Ž. už kiekvienÄ antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymo dienÄ skyrimo, darytina iÅ¡vada, jog antstolis iÅ¡ esmės nevertino kokiais konkrečiais Skolininkės veiksmais (neveikimu) pasireiÅ¡kė teismo nutarties neįvykdymas, taip pat nenustatinėjo kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina Å¡iuos Skolininkės veiksmus (neveikimÄ ), t. y. antstolis kreipdamasis į teismÄ su pareiÅ¡kimu visÄ tokių aplinkybių (Skolininkės neteisėtų veiksmų (neveikimo)) ar Å¡ių aplinkybių paneigimo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė patiems IÅ¡ieÅ¡kotojui ir Skolininkei.

Taigi, nagrinėjamu atveju antstolio pateiktas pareiškimas dėl baudos skyrimo yra abstraktus, nekonkretus. Nagrinėjamu atveju iš antstolio pareiškimo nėra aišku kada Skolininkė neįvykdė teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos bei kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė Skolininkės kaltė (neteisėti veiksmai (neveikimas)) dėl neįvykusio bendravimo.

26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolio teismui pateikto pareiÅ¡kimo nagrinėjimo ribas (ginčo ribas) sudaro teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos vykdymas laikotarpiu (toliau – ginčo laikotarpis) nuo vykdomojo dokumento antstolio kontoroje priėmimo (2021 m. kovo 29 d.) iki sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto suraÅ¡ymo (2022 m. gegužės 31 d.).

27. IÅ¡ Ž. K. į bylÄ pateiktos lentelės apie pagal teismo nutartį turėjusį vykti IÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimÄ su dukra (susitinkant gyvai ar telefonu) matyti, jog ginčo laikotarpiu IÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo susitikti su dukra arba su ja bendrauti elektroninio ryÅ¡io priemonėmis 124 kartus, iÅ¡ kurių 90 kartų bendravimas neįvyko, iÅ¡ kurių 24 kartus bendravimas neįvyko abipusiu sutarimu ir (ar) objektyvių aplinkybių (b. l. 28–38, 102–122). IÅ¡ieÅ¡kotojas, įrodinėdamas Skolininkės kaltę dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo, pateikė į bylÄ Teismo psichologijos ekspertizės aktÄ (b. l. 63–69), susiraÅ¡inėjimÄ el. paÅ¡tu su Skolininke dėl nutarties vykdymo ir padarytus garso įraÅ¡us (b. l. 41–55, 86), 2022 m. gegužės 7 d. pokalbio įraÅ¡Ä ir stenogramÄ (b. l. 39–40).

Pažymėtina, jog L. Ž. bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo Ž. K. pateiktose lentelėse užfiksuotų duomenų apie įvykusių/neįvykusių tėvo susitikimų su vaiku ir bendravimo su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis atvejus, tačiau ginčijo tokių susitikimų (bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis) neįvykimo aplinkybes (priežastis).

28. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, taip pat Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiniai santykiai bendradarbiaujant dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo. Dėl to byloje ginčo iÅ¡ esmės nėra. Tačiau byloje tarp Å¡alių (IÅ¡ieÅ¡kotojo ir Skolininkės) kilo ginčas dėl kiekvieno iÅ¡ tėvų kaltės (ne)vykdant teismo nutartimi nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . IÅ¡ieÅ¡kotojas (vaiko tėvas) kaltina Skolininkę (vaiko motinÄ ) tuo, jog ji ginčo laikotarpiu visokiais bÅ«dais sudarydavo kliÅ«tis jam bendrauti su vaiku, dalyvaudavo jo susitikimuose su vaiku, nors teismo nutartimi nustatyta, kad tėvas su vaiku bendrauja be motinos, nuteikinėjo vaikÄ prieÅ¡ tėvÄ , dėl ko vaikas tam tikrais atvejais gali nenorėti bendrauti su tėvu ir pan.

Tuo tarpu Skolininkė kaltina IÅ¡ieÅ¡kotojÄ tuo, jog pats IÅ¡ieÅ¡kotojas savo elgesiu atgrasydavo vaikÄ nuo noro bendrauti su tėvu, taip pat savo elgesiu provokuodavo Skolininkę sukeliant konfliktines situacijas, be to, IÅ¡ieÅ¡kotojas, siekdamas bet kokiu bÅ«du įgyvendinti teismo nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , nepaisydavo vaiko interesų ir siekdavo įgyvendinti bendravimo tvarkÄ tik jam patogiu bÅ«du bei pan. Taigi, IÅ¡ieÅ¡kotojas ir Skolininkė nagrinėjamu atveju savo pozicijas gina prieÅ¡ingu aplinkybių, susijusių su teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, interpretavimu.

29. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Ä®rodinėjimo pareigÄ nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

30. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos iÅ¡vados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

31. Minėta, jog nagrinėjamu antstolio priimtas sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas bei teismui pateiktas pareiÅ¡kimas dėl baudos L. Ž. už kiekvienÄ antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymo dienÄ skyrimo yra abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, juose antstolis iÅ¡ esmės nevertino kokiais konkrečiais Skolininkės veiksmais (neveikimu) pasireiÅ¡kė teismo nutarties nevykdymas, taip pat nenustatinėjo kokios aplinkybės (įrodymai) patvirtina Å¡iuos Skolininkės veiksmus (neveikimÄ ). Taigi, antstolio pareiÅ¡kimas iÅ¡ esmės neargumentuotas.

32. Pažymėtina, jog iÅ¡ IÅ¡ieÅ¡kotojo į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų bei paaiÅ¡kinimų matyti, jog IÅ¡ieÅ¡kotojas teismo nutartyje nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ vertina labai formaliai, pavyzdžiui, laikydamas, jog jo bendravimas su dukra neįvyko dėl Skolininkės kaltės, nes Skolininkė dalyvavo tėvo susitikime su dukra (pavyzdžiui, 2021 m. birželio 6, 19 d., 2021 m. liepos 11, 31 d., kt.), nors teismo nutartyje nustatyta tėvo teisė bendrauti su dukra nedalyvaujant motinai, bet ne draudimas motinai dalyvauti tėvo susitikimuose su vaiku.

Taip pat Išieškotojas vertino kaip teismo nutarties pažeidimus, kai jam su dukra pabendrauti pavykdavo, pavyzdžiui, bendraudavo su dukra stadione šalia vaiko namų (pavyzdžiui, 2021 m. gegužės 8, 22 d., kt.), tačiau jam nepavykdavo pasiimti dukros pas save savaitgaliui arba pavykdavo prisiskambinti dukrai, tačiau dukra kalbėti su tėvu nenorėjo (pavyzdžiui, 2021 m. birželio 3 d., 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. rugpjūčio 19 d., kt.). Iš Išieškotojo pateiktos lentelės nustatyta, kad tam tikrais atvejais nebuvo laikytasi teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir dėl paties Išieškotojo užimtumo ar pan. (pavyzdžiui, 2021 m. birželio 24 d., 2021 m. rugpjūčio 26, 28 d., kt.).

Vis dėl to iš minėtų lentelių taip pat matyti, jog tam tikrais atvejais tėvo susitikimai neįvykdavo dėl to, kad Skolininkė nesudarydavo galimybės Išieškotojui pabendrauti su dukra (pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjo 5 d., 2021 m. spalio 9 d., kt.).

33. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamÄ vykdymÄ (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).

34. Minėta, kad baudos skyrimas skolininkui yra galimas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymÄ . Pažymėtina, jog byloje nebuvo įrodinėjama, jog tėvo bendravimas su vaiku teismo nustatyta tvarka apskritai nevyko, tačiau byloje buvo įrodinėjama, kad tam tikrais atvejais tėvo bendravimas su vaiku nevyko dėl Skolininkės (vaiko motinos) kaltės.

35. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta pakankamai pagrindų konstatuoti Skolininkės kaltę (neteisėtus veiksmus (neveikimÄ )) dėl IÅ¡ieÅ¡kotojo lentelėje nurodytų epizodų, kuomet IÅ¡ieÅ¡kotojui nepavyko teismo nutartyje nustatyta tvarka ir laiku susitikti su vaiku ar pabendrauti su juo telefonu, arba ta tvarka buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų darytina pagrįsta prielaida, jog Skolininkė (vaiko motina), vykdydama teismo nutartį, galimai nesiėmė reikiamų (pakankamų) priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiektas teismo nutartimi siekiamas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir (ar) palaikymas, kÄ , be kita ko, netiesiogiai patvirtina aplinkybė, jog po bylos dėl baudos Skolininkei skyrimo iÅ¡kėlimo teisme teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas pagerėjo esmingai, kÄ byloje patvirtino pats IÅ¡ieÅ¡kotojas.

Vis dėl to byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių konkrečius Skolininkės neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), kuriais buvo sudaromos konkrečios kliÅ«tys tėvui bendrauti su vaiku, pavyzdžiui, vaiko nuteikinėjimÄ prieÅ¡ tėvÄ , dėl ko vaikas kartais atsisakė bendrauti su tėvu. Minėta, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ir pats IÅ¡ieÅ¡kotojas tam tikrais atvejais nevykdė teismo nutarties, nebendravo su vaiku nustatyta tvarka ir laiku, dėl nuo jo priklausančių (subjektyvių) aplinkybių.

Be to, byloje nustatyta, jog tiek Išieškotojas, tiek Skolininkė nebuvo pakankamai tolerantiški ir supratingi vienas kito bei vaiko atžvilgiu, nedėjo reikiamų pastangų, kad vaikas netaptų tėvų konfliktinių situacijų liudytoju ir pan.

36. Taigi, Å¡iuo atveju įvertintina tai, kad byloje esančiais duomenimis nenustatytas Skolininkės piktybiÅ¡kumas ar pakartotinio ir (ar) tęstinio pobÅ«džio (ne)veikimas, darant žalÄ IÅ¡ieÅ¡kotojo interesams ir teisėtiems lÅ«kesčiams. IÅ¡ byloje surinktų duomenų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų visumos darytina iÅ¡vada, kad tai, jog tinkamas tėvo ir vaiko bendravimas epizodiÅ¡kai nebÅ«davo užtikrintas numatyta tvarka ir laiku, nulėmė ne konkretÅ«s Skolininkės kalti veiksmai, o susiklosčiusios aplinkybės, kurias nulėmė, be kita ko, tėvų nesusikalbėjimas (nepakankamas bendradarbiavimas).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡iuo metu minėta teismo nutartis iÅ¡ esmės yra tinkamai vykdoma. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju baudos skyrimas Skolininkei neatliktų skolininko skatinimo vykdyti teismo nutartį funkcijos, nes Å¡iuo metu teismo nutartis yra vykdoma iÅ¡ esmės tinkamai. Sprendžiant dėl baudos Skolininkei skyrimo, siekiant kompensuoti IÅ¡ieÅ¡kotojui žalÄ , padarytÄ dėl teismo nutarties nevykdymo, turi bÅ«ti vadovaujamasi, be kita ko, Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei prioritetinio vaiko interesų užtikrinimo principais.

Todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į teismo nutarties nevykdymo aplinkybes bei Skolininkės ir IÅ¡ieÅ¡kotojo elgesį, Å¡iuo konkrečiu atveju baudos, atliekančios kompensacinę funkcijÄ , skyrimas Skolininkei neatitiktų aukščiau minėtų principų turinio.

37. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nenustačius Skolininkės piktybiÅ¡kumo ir tyčinių veiksmų nevykdant teismo nutartį, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju skirti Skolininkei baudÄ . Teismo vertinimu, procesinių sankcijų Skolininkei taikymas Å¡iuo konkrečiu atveju neatitiktų civilinio proceso tikslų, todėl antstolio Daliaus Traigio pareiÅ¡kimas dėl baudos skyrimo atmestinas.

38. Pažymėtina, kad nors tėvams įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turi įstatymo galiÄ ir yra privalomas vykdyti, tačiau teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali, ir dažnai bÅ«na sÄ lygojamas gyvenimiÅ¡kų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo sprendimo (nutarties) vykdymas neatitiks geriausių vaiko interesų. Bendravimo su vaiku tvarkÄ yra bÅ«tina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžiÄ Ä¯gyvendinti protingai.

Vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ , teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių ir, be abejonės, itin reikÅ¡minga, tačiau ji negali bÅ«ti suabsoliutinama ir neturėtų bÅ«ti įgyvendinama pažeidžiant kitas, ne mažiau svarbias vaiko teises. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar Å¡alims teismo nutartimi buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (CK 3.156 str. 1 d., 3.165 str. 3 d.).

IÅ¡kilus teismo nutartyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turi vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis, t. y. atsižvelgti į tėvų valdžios lygybės principÄ bei klausimÄ spręsti abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 39. Suinteresuotas asmuo Ž. K. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1580,00 Eur iÅ¡laidų už jam suteiktas teisines paslaugas (b. l. 141–143), kurias praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ suinteresuoto asmens L.

Ž.

40. CPK 593 straipsnio 2 dalis nustato pareiÅ¡kimų dėl leidimo įeiti į skolininko bÅ«stÄ , dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimÄ , dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitų klausimų, kylančių iÅ¡ vykdymo proceso, nagrinėjimo tvarkÄ . Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo skolininkei nevykdant teismo sprendimo.

Antstolio praÅ¡ymas Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas CPK LVII skyriaus, kuris reglamentuoja vykdymo procesÄ CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir ar paskirstymo tokio pobÅ«džio bylose taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, kurio CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, jog nagrinėjant pareiÅ¡kimus dėl leidimo įeiti į skolininko bÅ«stÄ , dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimÄ , dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iÅ¡ vykdymo proceso, Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020).

41. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo procese teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymÄ , todėl taikytina CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra neatlyginamos, nes suinteresuoto asmens Ž. K. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos patenka į CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalies reglamentavimÄ . Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsnio 9 dalimi, n u t a r i a : netenkinti antstolio Daliaus Traigio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos skolininkei L. Ž. skyrimo už antstolio įpareigojimo ir teismo nutarties nevykdymÄ . Nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti antstoliui Daliui Traigiui vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0241/21/00373. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Jan Maciejevski