Legislator Case Law & Legislation
4fa54eca-96bf-41ed-bc7d-ec0c2f7f4f73 AI generated

4fa54eca-96bf-41ed-bc7d-ec0c2f7f4f73 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4fa54eca-96bf-41ed-bc7d-ec0c2f7f4f73
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo pakeista, straipsniai perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir M.

Legislator headnote

AI generated

4fa54eca-96bf-41ed-bc7d-ec0c2f7f4f73 · Vilniaus apygardos teismas: Rekomendacijoje yra nurodyti kriterijai, kurie turi bÅ«ti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius, tampančių įstatymÄ gerbiančiais piliečiais, asmenų reikalavimus ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad nuteistasis neatitinka kriterijų. Tai rodo, kad pagal Å¡iÄ rekomendacijÄ lygtinis paleidimas yra laikoma norma, o ne iÅ¡imtimi, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ kaip iÅ¡imtis turi bÅ«ti aiÅ¡kiai argumentuota.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. 1S-237-497/2020 Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00088-2010-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo M. S. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimÄ Nr. 59-145 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, n u s t a t ė :

1. M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo pakeista, straipsniai perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir M.

S. paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. lapkričio 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gegužės 13 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės suėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 30 d. sudarė 2 metus 9 mėnesius 13 dienų.

2. Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. liepos 30 d. protokolu Nr. 58-28 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytÄ pagal OASys metodikÄ , 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 59-145 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) bei nustatyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimÄ . Teismas sprendė, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. S. yra pasiruošęs likusiÄ bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, yra linkęs pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti. Savo sprendimÄ teismas grindė tuo, kad M. S. teistas 7 kartus, paskutiniai teistumai už tyčinių, sunkių, visuomenei pavojingų veikų, kuriomis keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis ir neteisėta narkotikų apyvarta.

Padarytų veikų pobÅ«dis rodo, kad jos padarytos ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir tai pagrįstai leidžia manyti, kad iÅ¡lieka rizika, jog M. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teismas taip pat vertino tai, kad M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (78 balai) ir lyginant su ankstesniais vertinimais ji iÅ¡liko nepakitusi, nestabiliÄ M. S. darbinę patirtį praeityje bei tai, kad jis ir pataisos namuose nedirbo bei jo turimus didelius finansinius įsipareigojimus.

Teismo manymu, jo dedamos pastangos atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ yra per menkos. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien tik teigiamų nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų vertinimas, neatsižvelgiant į bausmės paskirtį, prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei neužtikrintų visuomenės saugumo interesų.

4. Nuteistasis, nesutikdamas su priimta nutartimi, Vilniaus apygardos teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad jis praeityje buvo ne kartÄ teistas, kadangi ankstesnes bausmes jis yra pilnai atlikęs. Toks teismo argumentas yra akivaizdus principo „Non bis idem“ pažeidimas. Skunde teigiama, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu , kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ .

Skunde pateikiama eilė teismų praktikos pavyzdžių, grindžiant šiuos skundo argumentus. 4.2. Skunde teigiama, kad teismas priimdamas nutartį visiškai neskyrė dėmesio nustatytai socialinės reabilitacijos pažangai, integracijos svarbai. Nuteistasis teigia, kad yra suformulavęs aiškius tikslus ir siekius. Jo nuomone, bausmės tikslai yra sėkmingai realizuojami. Pats bausmės skyrimas ir realus jos dalies atlikimas jau padarė poveikį. Nors jam nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio pakartotinumo lygis, tačiau, probacijos laisvėje taikomų programų poveikis būtų žymiai efektyvesnis, kas leistų greičiau pasiekti bausmės tikslus, tai yra paveikti asmenį taip, kad jis daugiau nenusikalstų. 4.3.

Skunde pažymima, kad nuobaudos skyrimas negali bÅ«ti vertinamas, kaip nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, nes paskatinimų ir nuobaudų skyrimas, vadovaujantis Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau–BVK) yra viena iÅ¡ pagrindinių socialinės reabilitacijos formų ir vertinami turėtų bÅ«ti socialinės reabilitacijos rezultatai. Nuteistasis pažymi, kad jo reagavimas į socialinės reabilitacijos taikymo priemones yra pozityvus. 4.4. Nuteistasis taip pat pažymi, kad teismas nesirėmė Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija REC (2003)22 valstybėms narėms, kurioje teigiama, kad lygtinis paleidimas viena iÅ¡ efektyviausių priemonių užkertančių keliÄ pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių nuteistojo integracijÄ Ä¯ visuomenę.

Rekomendacijoje yra nurodyti kriterijai, kurie turi bÅ«ti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius, tampančių įstatymÄ gerbiančiais piliečiais, asmenų reikalavimus ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad nuteistasis neatitinka kriterijų. Tai rodo, kad pagal Å¡iÄ rekomendacijÄ lygtinis paleidimas yra laikoma norma, o ne iÅ¡imtimi, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ kaip iÅ¡imtis turi bÅ«ti aiÅ¡kiai argumentuota.

Tuo tarpu iÅ¡ teismo nutarties matyti, kad teismas lygtinio paleidimo netaikymÄ laikė norma. IÅ¡ skundžiamos nutarties visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius kriterijus nuteistasis turi atitikti, kad bÅ«tų paleistas lygtinai. 4.5. Skunde teigiama, kad probacijos įstatyme nurodoma ilgalaikio kalinimo žala: Å¡eimų iÅ¡irimas, savarankiÅ¡kumo socialinių, darbo įgÅ«džių praradimas. Nuteistasis skunde kelia klausimÄ ar toliau jį laikant izoliuotÄ ateityje pataisos namų komisijos nutarimuose dėl jo lygtinio paleidimo nebus raÅ¡oma „šeimos neturi tėvai nelanko, socialinius įgÅ«džius praradęs“.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Skundas tenkinamas 6. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta netinkamai neįvertinus visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Vien tik Å¡ių pagrindų buvimas savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo, teismas, remdamasis jam pateiktais duomenimis, turi padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.

8. Teismas įvertinęs Komisijos nutarimÄ , nuteistojo asmens byloje esančius duomenis sprendžia, kad nuteistajam M. S. paskirtos bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje jau yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti galima neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma, nagrinėjamu atveju, leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas nei teisingumo principas, nei visuomenės interesai.

9. IÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos nuteistojo M. S. asmens bylos, socialinio tyrimo iÅ¡vados nustatyta, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatomas Å¡eÅ¡tÄ kartÄ . Jis anksčiau teistas 7 kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka antrÄ kartÄ . Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, bausmės atlikimo metu 2 kartus baustas ir 12 kartų skatintas. Pažymėtina tai, kad paskutinį kartÄ M.

S. baustas 2014 metais, taigi per Å¡eÅ¡is paskutinius bausmės metus jis buvo tik skatintas. Per paskutinius du metus, kaip paskatinimo priemonė, jam 4 kartus suteikta teisė iÅ¡vykti į namus, nustatytų įpareigojimų iÅ¡vykų metu jis nepažeidė. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įgijęs apdailininko (statybininko) ir suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du kvalifikacijas. Nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad nuteistasis nedirba ir nėra duomenų, kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ , tačiau socialinėje tyrimo iÅ¡vadoje yra pažymėta, kad M.

S. dėl darbo nesikreipė dėl darbo vietų stygiaus Pataisos įstaigoje, tačiau darbo neatsisakytų. Byloje yra 2020-04-30 UAB (duomenys neskelbtini) vadovo patvirtinimas apie tai, kad lygtinio paleidimo atveju M. S. bÅ«tų priimtas į darbÄ rūšiuotojo – sandėlininko pareigoms.

10. M. S. pagal byloje esančius patvarkymus yra skolingas 20031,88 Eur. Å iai dienai iÅ¡ nuteistojo bendroje sumoje yra iÅ¡ieÅ¡kota 272,33 Eur. AukÅ¡tesniojo teismo manymu, skundžiamos nutarties argumentas, kad nuteistasis per menkai stengiasi padengti įsiskolinimÄ negali bÅ«ti vertinama kaip vienas iÅ¡ motyvų nuteistojo nenaudai, kadangi asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, galimybės atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ yra itin ribotos, be to lygtinio paleidimo atveju, jis nebus atleistas nuo Å¡ios pareigos, o pradėjus dirbti Å¡ios galimybės tik didės.

11. Vertinant nuteistojo socialinius ryÅ¡ius matyti, kad jis yra susituokęs, turi 2012 metais gimusiÄ dukrÄ . Å eimos narių yra nuolat lankomas ir remiamas. Išėjęs į laisvę M. S. turėtų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kur ir gyveno iki bausmės atlikimo, tai patvirtina jo sutuoktinės E. S. raÅ¡tas.

12. M. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 78 balai. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato kad vienas iÅ¡ kriterijų, kuriais remiantis nuteistiesiems gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga jÄ mažinant. AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo argumentu, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia abejoti, kad jis laisvėje laikysis įstatymų. Kalėjimų departamentas Lietuvos teismams savo raÅ¡tu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra pateikęs paaiÅ¡kinimÄ , kad pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtakÄ .

Nustatydami asmens daromÄ pažangÄ , laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į Å¡iuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ ; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotÄ nusikalstamo elgesio rizikos (ar taÅ¡kų) pokytį. Pažymėjo, kad naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iÅ¡ esmės nevertina, todėl pažanga gali bÅ«ti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taÅ¡kai nesikeičia.

13. Socialiniai tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, dalyvauja priklausomybių prevencijai skirtuose užsiėmimuose, duomenų, kad piktnaudžiaudavo psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, nėra. Taip pat aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, yra gavęs du padėkos raÅ¡tus už puikius rezultatus mokantis ispanų kalbos ir dalyvavimÄ Å v. Velykų proga vykusiame konkurse. Å iuo metu yra stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, jo siekis dirbti patvirtintas gautu UAB (duomenys neskelbtini) vadovo raÅ¡tu. Stebimos pastangos spręsti turimų įsiskolinimų klausimÄ , labiau apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir orientacija į Å¡eimÄ ir tarpusavio santykių puoselėjimÄ . Å ios ir anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie nuteistojo akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

14. Apylinkės teismas, atsisakydamas Komisijos nutarimÄ , vertino M. S. įvykdytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ . AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad lygtinio paleidimo sÄ lygos privalo bÅ«ti siejamos su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo vietoje, o ne tik su jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumu ir paskirtos bausmės trukme. Svarbia aplinkybe aukÅ¡tesnysis teismas laiko tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tuo pačiu pažymėtina, jog teismas nekvestionuoja ir nesiekia sumenkinti padaryto nusikaltimo pavojingumo ir reikÅ¡mės, bei pasekmių ir nukentėjusiųjų interesų, tačiau pastaraisiais aspektais pasisakė nuosprendį priėmęs teismas, kuris, įvertinęs minėtas aplinkybes, paskyrė individualizuotÄ bausmę. Å iuo atveju yra sprendžiama, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo, t. y. ar galima jį toliau taisyti laikant neizoliuotÄ nuo visuomenės, tačiau jį prižiÅ«rint.

15. AukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo atveju asmuo ir toliau yra prižiÅ«rimas, o pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sÄ lygas, gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pataisos įstaigÄ atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

16. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti jog M. S., atlikdamas likusiÄ bausmės dalį neizoliavus jį nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis naikinama, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas. Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi, BVK 157 straipsnio 5 dalimi, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimÄ Nr. 59-145, taikyti M.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nustatant intensyviÄ nuteistojo priežiÅ«rÄ , kuriÄ vykdyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nustatyti, jog M. S. visÄ lygtinio paleidimo laikÄ privalo: 1)  dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2)  neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

3) neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar lankymųsi gydymo įstaigose; 4)   kiekvienÄ mėnesį atlyginti ne mažiau nei 100 Eur nusikalstamomis veikomis civiliniams ieÅ¡kovams padarytos turtinės žalos. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas Audrius Cininas