4fa44b2c-4557-46fa-bb10-27cfdae55f49 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1-110-899/2012 Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00191-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; 1.1.7.2.7; 1.2.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 18 d. Šiauliai              Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei ir Linai Deržinskienei, dalyvaujant prokurorui E. A.,nukentėjusiajam A.

K., jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, kaltinamojo gynėjui advokatui ŽydrÅ«nui Rutkauskui,              vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, LR pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas LR: 1) 1996-03-05 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis 1995-12-21 LR įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 str., nuo neatliktos bausmės atleistas; 2) 1997-06-05 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams su ½ turto konfiskavimu, Å¡is nuosprendis Å iaulių apygardos teismo 1997-09-30 nuosprendžiu pakeistas – D.

Å . nuteistas pagal LR BK 271 str. 2 d., taikant LR BK 35 str., laisvės atėmimu 3 metams su ½ turto konfiskavimu; 3) 1998-11-16 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 118 str. 3 d., 272 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 42 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 metams su ½ turto konfiskavimu; 4) 2000-02-29 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 1998-11-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams su ½ turto konfiskavimu. 2000-06-22 PravieniÅ¡kių I-sios SR PDK amnestijos komisijos sprendimu, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d., 2 p., paskirta bausmė sumažinta 1/5. 2000-10-12 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 55 str., nuo likusios bausmės dalies 1 metų 4 mėnesių 23 dienų paleistas lygtinai prieÅ¡ terminÄ ; 5) 2007-04-03 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 147 str., 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 m. 8 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

D. Å . 2011-05-15 apie 0 val. 30 min. žaidimų salono „Tete-a-tete“ kieme, kuris yra Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tiksliai nenustatytu duriančiu daiktu vienÄ kartÄ smogė A. K. į pilvo sritį, padarydamas nukentėjusiajam žaizdÄ pilvo deÅ¡inėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir kartÄ smogė į kairės kirkÅ¡nies sritį, padarydamas nukentėjusiajam kairės kirkÅ¡nies durtinę žaizdÄ su kairės Å¡launinės arterijos bei venos sužalojimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis D.

Å . teisiamajame posėdyje dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienÄ nuėjo į žaidimų salonÄ , kur matė nukentėjusįjį ir kitus iÅ¡ matymo matytus asmenis, kurių vardai: Raimondas, Dalius ir Karolis. Žaidimų salone žmonių buvo nemažai, gal deÅ¡imt – trylika. Pabuvęs dvideÅ¡imt minučių kalbėjo su nukentėjusiuoju. Tarp jų buvo prieÅ¡iÅ¡kas akių kontaktas. Nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs. Jis (D. Å .) buvo blaivus.

Žaidimų salone nėra prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Pirmas konfliktas kilo viduje, kuo nukentėjusysis jį užkabino, nežino, bet jį įsidėmėjo. Lauke nukentėjusiojo paprašė pridegti cigaretę, nukentėjusysis buvo su tais trimis jo minėtais asmenimis, tačiau kilo įtampa ir nukentėjusysis trenkė jam į veidÄ , po ko jis nukrito, vėliau abu susikibo ir susirito. Neprisiminė, ar prašė kieno nors paskolinti pinigų. Praėjus keturiems mėnesiams po įvykio, sužinojo, kad vyko jo paieÅ¡ka, tačiau jis niekur nesislėpė, nebėgo.

Su artimaisiais artimai nebendrauja, buvo iÅ¡vykęs į Vilnių. Grumtynių neneigia, jas sukėlė nukentėjusysis. Ä®vykio metu turėjo tris buto raktus. Raktai buvo ilgi, sprindžio dydžio. IÅ¡ žaidimų salono į laukÄ pirmas išėjo nukentėjusysis. Jis (D. Å .) išėjo maždaug po deÅ¡imt minučių, išėjus jam. Ä® laukÄ Ä—jo pakvėpuoti grynu oru, parÅ«kyti. Kreipėsi dėl cigaretės pridegimo į visus lauke buvusius. Nukentėjusysis sėdėjo, Å¡alia kiti stovėjo.

Buvę asmenys bendravo ir su nukentėjusiuoju, tai buvo jo ir nukentėjusiojo bendri pažįstami. Kreipėsi klausdamas paprastu tonu „ar turite pridegti?“. Žvilgsniai susidÅ«rė su nukentėjusiuoju. KÄ jis atsakė, nepamena. Konfliktas tęsėsi ir nukentėjusysis atsistojęs jam trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Kiti tai matė ir bandė juos skirti. Susikibo abu rankomis ir nukrito. Nepamena, kad bÅ«tų ridenęsi. Grumtynės truko apie minutę. A. K. lauke nematė. Žemės pavirÅ¡ius toje vietoje buvo lygus.

Raktai buvo deÅ¡inėje kelnių kiÅ¡enės pusėje, jie buvo sujungti. Mano, kad nukentėjusysis negalėjo bÅ«ti sužalotas raktu. IÅ¡ kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimas, jis negali pasakyti. Kitų daiktų jis neturėjo. Kad nukentėjusysis sužalotas, nematė. Po to išėjo namo. Ä® žaidimų salonÄ negrįžo, nebesinorėjo dėl grėsmės. Nueidamas žvilgtelėjo, visi stovėjo vietoje. Po grumtynių su niekuo nekalbėjo. Daiktų žaidimų salone nepaliko.

Kas sužalojo nukentėjusįjį, nežino. Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad su draugu A. K. Å¡ventė, buvo iÅ¡gėręs keletÄ butelių alaus. Vėliau su draugu nuvažiavo į bankomatÄ , esantį Lyros prekybos centre. Draugas nusiėmė pinigų ir kadangi jis yra mėgstantis loÅ¡ti, nuėjo į ten pat esantį žaidimų salonÄ . Įėjus viduje sėdėjo keli vaikinai. Jis užmezgė su jais pokalbį. Kalbant atėjo Darius, kuris, anot A. K., buvo neblaivus, ir pradėjo jį įžeidinėti „kas bÅ«si, ko nori?“.

Jis nekreipė dėmesio. Vėliau išėjo parÅ«kyti. Lauke kiti sakė: „ar nežinai kas čia toks? važiuok iÅ¡ čia“. Po to jį puolė, abu pargriuvo, vartėsi, gal tris – keturias sekundes, po to jie visi pabėgo. Jam bandant atsistoti, Å¡ortai buvo kruvini. Priėjęs draugas greitai užspaudė žaizdÄ , iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Kaltinamojo nepažinojo, A. T. taip pat. Tai buvo puolimas iÅ¡ pasalų. ApÅ¡vietimas lauke buvo geras. D. Å . jį pervertė, jis (D. Å .) buvo iÅ¡ virÅ¡aus.

SmÅ«gio nejautė, tik Å¡ilumÄ . Peilio D. Å . rankoje nematė. Buvo Å¡okiruotas, nežino kur jis (D. Å .) jį laikė. Stiklų, butelių įvykio vietoje nebuvo. Skausmas kairės kojos nuo pėdos iki virÅ¡aus. Dabar negali intensyviai sportuoti. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Turtinę žalÄ sudaro sportiniai bateliai, Å¡ortai, marÅ¡kinėliai, kadangi jie buvo sugadinti. Kvitų nerinko, jų neturi. Dėl įvykio patyrė ir iÅ¡gyveno neigiamas emocijas, skausmÄ , aplinkiniai buvo sukrėsti, buvo daug rÅ«pesčių.

Buvo atliktos trys operacijos. Randai yra išlikę, jie matomi. Gydėsi tris mėnesius. Iki tol dirbo socialinio darbuotojo padėjėju. Darbas iš dalies nenukentėjo, kadangi gali dabar vairuoti, darbdavys pratęsė sutartį. Dabar kairys petys jau atsistatė, koja dar nežymiai, pėda turėtų atsistatyti po metų – pusantrų. Sužalojimas buvo ir pilvo srityje. Kad tai durtinė žaizda, paaiškėjo įsėdus į medikų automobilį. Žino, kad su peiliu atliktas tikslus dūris į kirkšnį yra 100% mirtinas.

Apie tokius dÅ«rius yra girdėjęs. Ekspertas apžiÅ«rėjo visus sužalojimus ir turėjo matyti abi žaizdas. Nurodė visus sužalojimus: deÅ¡inės pusės pilvo sritį, kairės kojos kirkÅ¡nį. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad su A. K. yra draugai, kolegos. D. Å . nepažįsta. Buvo Å¡eÅ¡tadienis, su kolega vakarojo, iÅ¡gėrė alaus. Pavakaroję iÅ¡ bankomato pasiėmė pinigų, nes užsinorėjo į žaidimų salonÄ . Ten žaidė. A. K. visÄ laikÄ nebuvo Å¡alia. Vėliau pastebėjo, kad jis sukonfliktavo su kaltinamuoju.

Išėjo su A. K. į laukÄ parÅ«kyti, tuomet išėjo kaltinamasis ir susikibo su A. K.. Abu parkrito ant žemės. Po kiek laiko nukentėjusysis atsistojo ir Å¡aukėsi pagalbos. Jis paprašė žaidimų salone iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . A. K. užspaudė žaizdÄ . Greitoji med. pagalba netrukus atvyko ir iÅ¡vežė į priėmimo skyrių. Pirminis jų konfliktas buvo viduje. KÄ kas sakė, negirdėjo, nes buvo už sienos, prie loÅ¡imo aparatų. Ä®vykį pamena gerai. Su kuo atėjo D.

Å ., jis nematė, bet jis buvo ne vienas. Kaltinamasis buvo vadinamas Dariumi. Kitų asmenų vardų negirdėjo. Susistumdymas truko deÅ¡imt sekundžių. Tuomet, kai jie abu parkrito, jų nematė. Matė, kad buvo susirėmę pečiais. SmÅ«gio garso negirdėjo. Po įvykio pirmas pakilo kaltinamasis, suÅ¡uko ir kartu su kitais pabėgo. Asmenys, buvę su juo, stovėjo netoli. Jie galėjo matyti, kas ir kÄ daro. Pabėgo visi, jų pokalbio negirdėjo. Nukentėjusysis bandė atsistoti prie žaidimų salono lango ir susilenkęs bandė suimti tÄ vietÄ , iÅ¡ kurios bėgo kraujas.

Buvo perdurta kirkÅ¡nis ir pilvo sritis. KirkÅ¡nį pamatė iÅ¡ karto. Koja nuo kraujo buvo Å¡lapia. Stiklų nebuvo. Kaltinamojo turimų daiktų nematė. Liudytoja E. M. teisme parodė, kad su kaltinamuoju jokių santykių nėra. Ji dirba administratore „Tet-a-tet“ žaidimų salone. Ä® žaidimų salonÄ nukentėjusysis atėjo su draugu, leido laikÄ . Vėliau atėjo kaltinamasis ir su nukentėjusiuoju apsižodžiavo. Nukentėjusysis išėjo į laukÄ , jam iÅ¡ paskos išėjo kaltinamasis.

Kaltinamasis garsiai kalbėjo, jo tonas buvo pakeltas. Vyrai buvo iÅ¡gėrę, nes tai jautėsi pagal jų kalbėsenÄ , judesius. Viduje vaikinukas žaidė, dar pora stovėjo. D. Å . atėjo vienas. Viduje galėjo bÅ«ti kaltinamojo pažįstamų, kurie buvo atėję ankščiau. Kuomet nukentėjusysis su kaltinamuoju apsižodžiavo, ji liepė jiems eiti į laukÄ . Apsižodžiavo, o paskui išėjo į laukÄ . Kas lauke įvyko, ji nematė. Apie sužalojimus sužinojo tuomet, kai buvo iÅ¡kviesta duoti parodymus.

Liudytoja D. Z. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiuoju gyvena kartu. TÄ vakarÄ vakarojo. A. K. su draugu apie 23.00 ar 24.00 val. iÅ¡važiavo į bankomatÄ nusiimti pinigų. Jie ilgai negrįžo. Vėliau paskambinus A. K., jis pasakė, kad jį padÅ«rė. Nuvyko į ligoninę. A. K. sakė, kad loÅ¡imo namuose, kur jie su draugu užsuko, buvo du vaikinai. Vienas iÅ¡ jų kabinėjosi, paskui jis pajuto Å¡ilumÄ bei kad yra perdurtas. Vaikino amžiaus neminėjo. Ä®vykio pati nematė.

Liudytojas A. T. teisme parodė, kad neturi santykių jokių tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju. Apie bylÄ girdėjo iÅ¡ kalbų. Buvo prie baro loÅ¡imo namuose, kurie yra Lyros g. 13, Å iauliuose. Buvo vienas. Atėjo Darius ir sėdėjo kartu. Jį pažįsta iÅ¡ matymo. Su D. Å . yra gyvenę ŽaliÅ«kių rajone, todėl Å¡nekėjo apie senus laikus. Pokalbis buvo neutralus. D. Å . paprašė paskolinti 2 Lt, bet jis neturėjo. Jis ilgai neužtruko ir išėjo su dviem draugais. Nukentėjusiojo ten nematė.

Praėjus pusvalandžiui, besėdint, jam ant nugaros atsirado kraujo dėmė. D. Å . jį buvo apkabinęs. Nugara po mente buvo Å¡lapia. Momento, kaip įbrėžė, nepajuto, žaizdÄ pats sutvarstė. Ä® medikus nesikreipė, buvo tik nubrozdinimas. D. Å . su kažkuo įbrėžė. Pas jį matė kažkokį raktų pakabukÄ . Koks tiksliai buvo, nematė. Sužalojimas buvo padarytas prieÅ¡ įvykį. Kraujo dėmė buvo delno dydžio. UžkliÅ«ti loÅ¡imo namuose ar susižeisti negalėjo.

Liudytojas Ž. R. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Šioje byloje atliko tiriamuosius veiksmus. Gauto užklausimo informacija yra ribota, konkrečių adresų nurodyta nėra, gatvė yra didelė, žmonių tokiais vardais daug. Vykdyta paieška operatyvinėmis priemonėmis ir buvo tikrintos duomenų bazės. Po rašto gavimo ir atsakymo į jį naujų duomenų nėra.

Papildomos informacijos sužinoti nepavyko. Liudytojas R. Å . teisme parodė, kad nepalaiko ryÅ¡ių nei su nukentėjusiuoju, nei su kaltinamuoju. KaltinamÄ jį D. Å . žino iÅ¡ televizijos, jį pažįsta, bet D. Å . nėra jo draugas. Jis (R. Å .) ir dar du draugai Karolis ir Dalius, jų pavardžių nežino, praeitų metų gegužės mėnesį leido laikÄ Å¾aidimų salone Lyros g. 13, kuriame sėdėjo nukentėjusysis ir kiti žmonės. Tuo metu buvo blaivus. Karolį ir Dalių susitikdavo žaidimų salone, nes dažnai nueidavo po darbo pažaisti.

Pažįsta juos apie pusę metų. Birželio mėnesį iÅ¡vyko į užsienį ir jokių ryÅ¡ių su jais nepalaiko. Nukentėjusįjį pastebėjo vienÄ . Nukentėjusysis buvo padauginęs alaus ar kitų alkoholinių gėrimų; prisėdo prie vieno iÅ¡ jo draugų ir pradėjo kažkÄ aiÅ¡kinti. Vėliau po 10 minučių į žaidimų salonÄ vienas atėjo D. Å ., jis buvo blaivus. D. Å . priėjo prie jų pasisveikinti ir nuėjęs žaidė su žaidimų automatu. Kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, kadangi D.

Å . paprašė nesikabinėti, atstoti nuo jų. Nukentėjusysis buvo prikibęs prie jų, aiÅ¡kino apie gyvenimÄ . Jiems atsibodo nukentėjusiojo klausyti ir jis pakvietė draugus į laukÄ parÅ«kyti. IÅ¡ paskos išėjo ir prie jų prisistatė A. K.. Po minutės išėjo D. Å . ir paprašė A. K. prisidegti. Po to A. K. D. Å . sudavė. Atstumas nuo jų buvo apie 3 metrus. Jie susikibo rankomis. Buvo tamsu. Salonas yra prekybos centro užkampis. ApÅ¡vietimo nėra, jis tik nuo žaidimų salono lempučių.

Susikibę rankomis, jie sukinėjosi ir abu virto. Tai truko apie minutę. Jų skirti niekas nebandė. Paskui D. Å . atsistojo ir nubėgo, paskui atsistojo ir nukentėjusysis. Å auksmų negirdėjo. Lauke buvo jis ir du draugai. Dar buvo vienas žmogus, jo nepažinojo, jį matė pirmÄ kartÄ . AÅ¡traus daikto nematė nei pas nukentėjusįjį, nei pas kaltinamÄ jį. Darius parvirto vienÄ kartÄ , nes gavo per veidÄ , paskui virto kartu susikibę. Kas buvo virÅ¡uje, kas apačioje, tiksliai pasakyti negali, nepamena.

Jiems nukritus ant žemės, smÅ«gių nematė. D. Å . paÅ¡oko ir greitai nubėgo link parduotuvės pusės. TÄ naktį su Å . nebendravo. Po įvykio jį mato tik dabar. Apie teismo procesÄ sužinojo iÅ¡ spaudos. Nukentėjusysis po įvykio atsistojo kaip girtas žmogus, svyravo. Kruvinų nukentėjusiojo rÅ«bų nematė. Po įvykio jis draugams pasiÅ«lė iÅ¡eiti į kitÄ Å¾aidimų salonÄ , taip jie ir padarė. Lauke iÅ¡klotos plytelės, tačiau sudužusių butelių galima rasti, ten Å¡iukÅ¡lynas, užkampis.

Nežino, ar Å¡ukių buvo ir tÄ vakarÄ , bet dažniausiai bÅ«na. Nukentėjusysis bandė suduoti D. Å ., tuomet jis iÅ¡sisuko ir jie nukrito. D. Å . laikė nukentėjusiajam už rankų, pats nesmÅ«giavo. Viso konfliktas lauke truko kelias minutes, jo nutraukti nespėjo. Su D. Å . kasdien nebendraudavo, bendrų draugų turi, kartÄ kavinėje yra sėdėję prie vieno stalo. Nukentėjusįjį mato antrÄ kartÄ , pirmÄ - per įvykį. Vaizdo kameros žaidimų salono viduje yra, įrašų nematė.

D. Å . prie nukentėjusiojo nepristojo. Su teisėsauga reikalų yra turėjęs. IÅ¡kelta byla už sukčiavimÄ jam buvo nutraukta.             Specialistas G. A. Chaker teisme paaiÅ¡kino, kad pirma specialisto iÅ¡vada yra padaryta remiantis medicininiais dokumentais, o antra specialisto iÅ¡vada - dėl atsiradusių papildomų klausimų ir duomenų apie kÅ«no sužalojimus. Ligos istorijoje nebuvo duomenų apie antrÄ Å¾aizdÄ , duomenys buvo tik apie vienÄ Å¾aizdÄ - sužalojimus kirkÅ¡nies srityje.

AntrÄ kartÄ buvo apžiÅ«rėtas pats nukentėjusysis ir buvo nustatytas randas deÅ¡inėje pilvo pusėje. PirmÄ kartÄ nukentėjusysis nebuvo apžiÅ«rėtas. Kairės kirkÅ¡nies žaizda padaryta duriančiu daiktu. Aplinkybių netiria ir negali pasakyti, kokiu konkrečiu daiktu galimai buvo sužalota, nustatyta, kad duriančiu daiktu. Stiklas - duriantis daiktas, bet jo praktikoje bÅ«tų retas atvejis. Nukentėjusysis patiriant sužalojimÄ kirkÅ¡nies srityje galėjo bÅ«ti įvairioje padėtyje: ir stovėti, ir gulėti, galėjo bÅ«ti atsisukęs ir apsisukęs, ar prieÅ¡ daiktÄ .

Kokio ilgio ar pločio žaizda medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota. Yra duomenų, kad buvo operuotas. Iki venos kirkÅ¡nyje atstumas priklauso pagal kÅ«no sudėjimÄ . Nukentėjusysis nėra smulkaus sudėjimo, jo riebalinis sluoksnis 2-3 cm; 5 cm iki venos ir arterijos. Antrasis sužalojimas pilvo srityje galėjo bÅ«ti padarytas tiek iki įvykio, tiek po jo, sužalojimo datos sukonkretinti negali. Dažniausiai medikai skuba sutvarkyti sužalojimÄ , svarbų gyvybei, t. y. kirkÅ¡nies srities, ir neapraÅ¡o kitų.

Yla - smailus daiktas, bet ji taip pat gali ir durti. Kadangi medicininiame dokumente žaizda apraÅ¡yta kaip durtinė, Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti ir yla. Žaizda apibÅ«dinama kaip durtinė. Yla galima galima padaryti durtinę žaizdÄ , taip pat sužaloti venÄ ir arterijÄ . Vena ir arterija yra viena Å¡alia kitos. Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo be nukentėjusiojo A. K., liudytojų parodymų, specialisto paaiÅ¡kinimų pagrindžia ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai: - 2011-05-17 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolas, kuriame A.

K. atpažino D. Å ., kuris 2011 m. gegužės 15 d. apie 0 val. 40 min. ,,Casino“ kieme, kuris yra Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo ir susikibo su A. K. ir po to A. K. atsistojo su smarkiai kraujuojančia kirkÅ¡nimi ir pasakė, kad jį subadė (t. 1, b. l. 38-40); - 2011-06-15 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolas, kuriame A. K. atpažino D. Å ., kuris ,,Casino“ kieme, adresu Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), jį puolė, pervertė ant žemės. Po to pamatė, kad yra sužalotas pilvas, kirkÅ¡nis (t. 1, b. l. 50-52); - 2011-05-16 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra ,,Casino“ kieme, adresu Å iauliai, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-13); - 2011-07-08 CD-R kompaktinės plokÅ¡telės apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2011 m. gegužės 15 d. 0 val. 26 min. prie A.

K., stovinčio prie žaidimų aparatų, prieina D. Å ., kuris prikišęs arti veidÄ kažkÄ emocingai aiÅ¡kina A. K.. 00 val. 27 min. 12 sek. D. Å . atsitraukia. 0 val. 27 min. 32 sek. A. K. ir du vaikinai iÅ¡eina iÅ¡ loÅ¡imų salono. 0 val. 28 min. 06 sek. D. Å . taipogi iÅ¡eina iÅ¡ loÅ¡imų salono (t. 1, b. l. 31); - specialisto iÅ¡vada Nr. G 816/11(04), kurioje nurodyta, kad A. K. nustatyta kairės kirkÅ¡nies srities durtinė žaizda su Å¡launinės arterijos bei venos sužalojimu. Sužalojimas padarytas duriančiu daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku.

Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 16).- specialisto iÅ¡vada Nr. G 97/11-816/11(04), kurioje nurodyta, kad A. K. nustatyta kairės kirkÅ¡nies srities durtinė žaizda su Å¡launinės arterijos bei venos sužalojimu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. A. K. nustatyta žaizda pilvo deÅ¡inėje, padaryta galimai duriančiu daiktu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 25).Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D.

Å . kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. K. sveikatÄ yra įrodyta. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011-05-15 apie 0 val. 30 min. žaidimų salono „Tete-a-tete“ kieme, kuris yra Å iauliuose, Lyros g. 13, konflikto metu buvo sunkiai sutrikdyta A. K. sveikata. Sveikatos sutrikdymÄ patvirtina byloje esančios specialisto iÅ¡vados (t. 1, b. l. 16, 25), kurios papildo viena kitÄ ir kuriomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo, taip pat medicinos eksperto G. A. Chaker duoti paaiÅ¡kinimai teisminio nagrinėjimo metu.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų suabejoti teismo medicinos eksperto kompetencija ir jo atliktų tyrimų rezultatais. Sveikata A. K. buvo sutrikdyta konflikto su D. Å . metu. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo tÄ naktį buvo įvykęs konfliktas, neneigia nei viena pusė, nei kita. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nepripažino dÅ«ręs nukentėjusiajam; iÅ¡ esmės ginčija sužalojimų padarymo aplinkybes, teigdamas, jog nukentėjusysis trenkė jam į veidÄ , po ko jis (D.

Š.) nukrito, vėliau abu susikibo. Šis kaltinamojo paaiškinimas vertintinas kritiškai, kaip jo gynybos versija ir yra atmestinas, kadangi tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje ištirtų įrodymų visetu. Nuoseklūs, detalizuoti nukentėjusiojo parodymai, liudytojo A. K. parodymai bei byloje esantys kiti ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo agresyviai nusiteikęs ir dėl asmeninių nesutarimų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Kadangi kaltinamojo parodymai, jog nukentėjusysis pats jį provokavo, neatitinka teisiamojo posėdžio metu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių (byloje, išskyrus kaltinamojo ir jo pažįstamo R.

Å . duotus parodymus (dėl R. Å . pažinties su D. Å . jie vertintini kritiÅ¡kai, kaip bandymas D. Å . padėti iÅ¡vengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės), nėra ir jokių minėtÄ provokavimo faktÄ patvirtinančių įrodymų), todėl, priimdamas nuosprendį, teismas jais nesivadovauja. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis 2011-05-15 žaidimų salono „Tete-a-tete“ kieme, kuris yra Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), galėjo susižeisti pagriuvęs dėl žemės pavirÅ¡iaus nelygumų, dėl ant žemės pavirÅ¡iaus esančių stiklo Å¡Å«kių ar kitų aÅ¡trių daiktų.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu tokių detalių taip pat nebuvo nustatyta. D. Å . teisme tvirtino, kad įvykio metu turėjo tris ilgus buto raktus, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad, jo manymu, nukentėjusysis negalėjo bÅ«ti sužalotas raktu. Tiek iÅ¡kart po įvykio, tiek atliekant tolimesnius tyrimo veiksmus, nebuvo rastas daiktas, kuriuo buvo padaryti sužalojimai A. K.. Tačiau tai, kad įvykio metu D. Å . galėjo turėti aÅ¡trų duriantį daiktÄ , patvirtino teisme apklaustas liudytojas A.

T., pažymėjęs, jog po to, kai bÅ«damas loÅ¡imų salone atsisakė paskolinti D. Å . pinigų, Å¡is (D. Å .) buvo prisilietęs prie A. T. ir vėliau, po pusvalandžio, jis (A. T.) pajuto, kad iÅ¡ nugaros jam bėga kraujas; momento kaip įbrėžė nepajuto, žaizdÄ pats sutvarstė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡ karto po įvykio pirmas nuo žemės pakilo kaltinamasis ir pabėgo, o nukentėjusysis liko įvykio vietoje kruvinas. Å ios aplinkybės tik dar kartÄ liudija, kad nukentėjusysis buvo kaltinamojo sužalotas.

Nors byloje nebuvo nustatyta, su kokiu konkrečiu daiktu (įrankiu ar pan.) D. Š. sužalojo nukentėjusįjį, bet kuriuo atveju nustatyta, kad A. K. buvo sužalotas, ir duomenų, rodančių, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti ne D. Š., o kažkas kitas, byloje nėra, nes įvykio metu prie nukentėjusiojo buvo tik kaltinamasis. Konkrečiu atveju tai, su kokiu daiktu (įrankiu, raktu ar kt.) D. Š. sužalojo nukentėjusįjį, neturi esminės reikšmės nei kaltinamojo veikos kvalifikavimui, nei jo atsakomybės apimčiai.

Taigi, Å¡ios aplinkybės nustatymas ar nenustatymas nekeičia bylos esmės ir nepaneigia kaltinamojo kaltės. Be to, atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nenustatyta, kad D. Å . veikė bÅ«tinosios ginties (LR BK 28 str.) sÄ lygomis. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. Å . padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.Kaltinamasis D. Å ., durdamas ne mažiau kaip du kartus nenustatytu duriamuoju daiktu nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbias vietas – pilvÄ bei į kirkÅ¡nies sritį tokia jėga, jog buvo padarytos durtinės žaizdos su Å¡launinės arterijos bei venos sužalojimu bei žaizda pilvo deÅ¡inėje, suvokė, kad Å¡i jo veika sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimybę, kad dėl Å¡ios jo pavojingos veikos gali atsirasti įvairÅ«s padariniai, t. y. tiek sveikatos sutrikdymas, tiek nukentėjusiojo mirtis, ir bet kurio iÅ¡ Å¡ių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, nes, esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Kaltinamojo padarytų sužalojimų lokalizacija rodo, kad jis siekė sutrikdyti asmens sveikatÄ . Å ioje situacijoje ne mažiau du dÅ«riai duriamuoju daiktu patvirtina, jog kaltinamasis norėjo kilsiančių padarinių, kadangi jau vien pasirinktas veikimo bÅ«das, t. y. smÅ«giai žalojančiu įrankiu į gyvybiÅ¡kai svarbias žmogaus kÅ«no vietas patvirtina, kad kaltinamasis numatė, kad neiÅ¡vengiamai sužalos sveikatÄ ir norėjo sužaloti nukentėjusįjį. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neiÅ¡vengiamai bus sutrikdyta sveikata ar atimta gyvybė, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-428/2008).

Kaltės forma turi esminę reikÅ¡mę sveikatos sutrikdymo nusikaltimo kvalifikavimui, todėl turi bÅ«ti nustatyta kiekvienoje byloje. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formÄ ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir įvertindamas padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieÅ¡ nusikaltimÄ , jo padarymo metu ir po jo.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes, norėdamas padaryti sužalojimus nukentėjusiajam, jis savo sÄ monėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo mÄ sto.Skirdamas D. Å . bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes.IÅ¡nagrinėjus bylÄ , kaltinamojo D.

Å . atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Å . Lietuvos Respublikoje teistas penkis kartus (t. 1, b. l. 114-116), teistumui neiÅ¡nykus, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d. (tai sunkus nusikaltimas, LR BK 11 str. 5 d.; už jo padarymÄ Ä¯statymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ iki deÅ¡imties metų), kas atitinka nusikaltimų recidyvÄ (LR BK 27 str.), baustas administracine tvarka, dėl jo netinkamo elgesio Pietinėje policijos nuovadoje nebuvo gauta pareiÅ¡kimų ar nusiskundimų, jis nėra įraÅ¡ytas į Pietinės policijos nuovados profilaktines įskaitas (t. 1, b. l. 136-137, 140).

Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad D. Å . neturi susiformavęs tvirtų moralinių nuostatų, nesilaiko visuotinai priimtų elgesio normų, yra linkęs daryti pažeidimus. IÅ¡ ankstesnių nuteisimų nepadarė jokių iÅ¡vadų, vėl ignoravo teisės reikalavimus. Jo elgesys visuomenėje neprognozuojamas, dėl ko aplinkiniai žmonės, bÅ«dami Å¡alia D. Å ., negali jaustis saugiai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, D. Å . baustinas laisvės atėmimo bausme, didesne nei sankcijoje už jo įvykdytÄ nusikaltimÄ numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Tokios bausmės paskyrimas neprieÅ¡tarauja teisingumo principui (LR BK 54 str. 3 d.).Kadangi D. Å . padarė sunkų nusikaltimÄ (LR BK 11 str. 5 d.), nėra galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (LR BK 75 str. 1 d.).Ä® atliktos bausmės laikÄ D. Å . įskaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 1, b. l. 88, 99, 109; t. 2, b. l. 21-22, 80-81).Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Å . paliktina jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 80-81).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.)             Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 14 327,18 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 59-61).

Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (t. 1, b. l. 62), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta D. Š. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (jos teiktos VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, UAB „Palangos linas“) sumokėta suma – 14 327,18 Lt - priteistina iš kaltinamojo D. Š..              Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pateikė 3 555,34 Lt ieškinį (t. 1, b. l. 69-70).

Civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas (t. 1, b. l. 71), todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Žala nukentėjusiojo sveikatai ir dėl to nukentėjusiojo netektas darbingumas atsirado dėl D. Å . kaltų veiksmų, todėl apskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų ligos paÅ¡alpų suma – 3 555,34 Lt (įskaitant ir pajamų mokesčio sumÄ , kuri vadovaujantis įstatymais pervedama į mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ) priteistina ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui iÅ¡ kaltinamojo D.

Å .. Nukentėjusysis A. K. dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos pateikė 101 570,32 Lt ieÅ¡kinį, 2011-10-05 buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu Å¡iai sumai (t. 1, b. l. 54-56). Jis nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro gydymosi periodu patirtos iÅ¡laidos vaistams, papildams, rÅ«bams, avalynei, iÅ¡ viso – 1 570,32 Lt, o neturtinę žalÄ - dėl patirtų iÅ¡gyvenimų, streso, kilusių pasekmių, suprastėjusios gyvenimo kokybės sudaro – 100 000 Lt. Turtinė žala turi bÅ«ti pagrįsta jÄ patvirtinančiais dokumentais – kvitais, sÄ skaitomis faktÅ«romis ir kt. dokumentais.

Tačiau nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėta turtinė žala jam buvo padaryta. Nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo patirtus nuostolius, todėl civilinio ieškinio reikalavimas dėl šių nuostolių, tai yra dėl 1 570,32 Lt - atmestinas.Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad įvykio metu jam buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, jis patyrė dvasinį sukrėtimÄ , didelį Å¡okÄ dėl padarytų kÅ«no sužalojimų. Nurodė, kad kilusios pasekmės jaučiamos iki Å¡iol, po sužalojimų liko plastiÅ¡kai nepataisomi randai. Dėl įvykio buvo labai sukrėsti nukentėjusiojo artimieji, motina iki Å¡iol gydosi streso pasekmes. Dėl ilgo gydymo kurso labai nukentėjo visapusiÅ¡kas ir pilnavertis jo gyvenimas, ilgÄ laikÄ buvo nedarbingas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, bet darbingas), padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes (tame tarpe – kad sÄ moningai įvykdytas tyčinis nusikaltimas prieÅ¡ jauno amžiaus asmenį), į tai, kad nukentėjusiajam dėl realios grėsmės gyvybei buvo taikytas skubus gydymas VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje ir VÅ¡Ä® Klaipėdos JÅ«rininkų ligoninėje (tame tarpe ir operacinis), taip pat ilgalaikė (40 lovadienių) reabilitacija sanatorijoje, ko pasekoje sutriko įprastas gyvenimo ritmas (dėl laikino nedarbingumo nedirbo, 2011 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais mokėta ligos paÅ¡alpa, buvo stacionarizuotas ir kt.), į tai, kad sužalojimo, kuris realiai sukėlė grėsmę gyvybei, o tuo pačiu nerimÄ , baimę dėl sveikatos bÅ«klės tiek nukentėjusiajam, tiek jo artimiesiems, pasekmes A.

K. jaučia iki Å¡iol (iÅ¡likę randai, kÅ«nas nėra pilnai atsistatęs, negali pilnai užsiimti norima veikla - intensyviai sportuoti, kas jaunam asmeniui be abejonės yra nemalonus trukdis gyvenime ir kt.), į pragyvenimo lygį valstybėje 2012 metais, protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, skriaudÄ , patirtÄ fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrÄ neturtinės žalos dydį sumažinus iki 30 000 Lt.

             Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD-R kompaktinė plokštelė (t. 1, b. l.

30) paliktina prie bylos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ė :D. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-04-18. Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-04 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-04-18.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti. Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš D. Š. 14 327,18 Lt (keturiolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt septynis litus 18 ct) už nukentėjusiajam A. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš D.

Å . 3 555,34 Lt (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis litus 34 ct) už ligos paÅ¡alpų mokėjimÄ nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. K. iÅ¡ D. Å . 30 000 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD-R kompaktinę plokÅ¡telę palikti prie bylos.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                     Bronius Vinciūnas