4fa379e7-e229-4a2a-98c9-005b14b30be5 · Å iaulių apygardos teismas

Apeliacinės instancijos teismo                                                                                                                                Administracinė byla Nr. ATP-456-354/2015                                                           Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00041-2015-1                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                  2.2.1.2; 3.26.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 4 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 str. 1 d., ir jam už M.

J., T. Å . ir D. L.-F. nelegalų darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta po 1000 Eur bauda, iÅ¡ viso 3000 Eur bauda, ir n u s t a t ė : A. M. nubaustas už tai, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , neužtikrino, kad su piliečiais M. J., T. Å . ir D. L.-F., kurie nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. vykdė statybos remonto darbus prie renovuojamo gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, bÅ«tų sudarytos raÅ¡ytinės darbo sutartys bei nustatyta tvarka praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 str. 1 d. ir 99 str. 2 d., 3 d. reikalavimus.

Å iais veiksmais padarė ATPK 413 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Apeliaciniu skundu A. M. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo teisenÄ jo atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 str. 1 d., nutraukti nesant Å¡io teisės pažeidimo sudėties.Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs įvykio aplinkybių, o surinktus įrodymus įvertino Å¡aliÅ¡kai, t. y. institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , naudai.Pažymi, kad jis yra netinkamas subjektas administracinio teisės pažeidimo byloje, nes remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais apie akcijų pardavimÄ , visų dokumentų perdavimÄ ir vienintelio akcininko T.

P. sprendimÄ atleisti jį iÅ¡ bendrovės direktoriaus pareigų, matyti, kad tariamo pažeidimo padarymo atveju jis nebuvo nei įmonės vadovas, nei aktyvius veiksmus atlikęs asmuo. Dėl kokios priežasties Å¡iame Vienintelio akcininko sprendime buvo klaidingai nurodyta jo pasiraÅ¡ymo diena, apeliantas teigia nežinantis, sprendimÄ surašė pats T. P., mano, jog tiesiog buvo padaryta techninė raÅ¡ybos klaida. Atkreipia dėmesį, kad dėl T. P. aplaidumo jis tik formaliai juridinių asmenų registre liko bendrovės vadovu, ir kadangi niekas kitas negalėjo tvarkyti bedrovės dokumentų dėl darbuotojų atleidimo, jis įgaliojo buhalterę A.

M. atstovauti Å¡iÄ bendrovę santykiuose su SODRA ir suteikė teisę naudotis EDAS draudėjo portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis. Pažymi, kad iki 2014 m. spalio 30 d. nei jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neįdarbino ir neleido nelegaliai dirbti minėtiems asmenims, nei koks kitas jo oficialiai įgaliotas asmuo, turėdamas kad ir žodinį jo, kaip bendrovės direktoriaus, pavedimÄ , neorganizavo asmenų įdarbinimo.Aptardamas įrodymų pakankamumo klausimÄ , apeliantas nurodo, kad liudytojų paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi – skiriasi jų nurodytos aplinkybės dėl darbo pradžios datos, taip pat jų paaiÅ¡kinimai laikytini nelogiÅ¡kais, nes į lengvÄ jį automobilį „Opel Astra“ nebÅ«tų įmanoma sutalpinti 7 ar 8 žmonių.

Apelianto teigimu, nei teisme, nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nė vienas iš šių neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų – M. J., T. Š. ar D. L.-F. – nepatvirtino, kad jis, kaip bendrovės direktorius, būtų taręsis su jais dėl darbo santykių ir atlygio, juos būtų priėmęs dirbti ir būtų mokėjęs darbo užmokestį.Be to, apelianto manymu, negalima atmesti galimybės, kad dėl kažkokių ankstesnių nesutarimų ar susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (galėjo anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašytis ir negauti darbo, arba galbūt jie šiuo metu dirba pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurentus, kt.), M.

J., T. Å . ar D. L.-F. galimai buvo suinteresuoti Å¡iame procese duoti jam (apeliantui) nepalankius paaiÅ¡kinimus.Taip pat apeliantas pastebi, jog nors institucija buvo įpareigota pateikti oficialius paaiÅ¡kinimus dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo laiko vėliau nei buvo nustatytas terminas tyrimui atlikti, ir dėl 2014 m. lapkričio 28 d. raÅ¡ytinio praÅ¡ymo lietuviÅ¡kai raÅ¡yti nemokančio D. L.-F. vardu suraÅ¡ymo, tačiau Institucija reikalaujamų dokumentų teismui taip ir nepateikė, o pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė Å¡ių svarbių duomenų net nebevertinęs.Apelianto teigimu, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad teritoriniai valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nai, pažeisdami procedÅ«ras, neteisėtai rinko įrodymus ir jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ jau pasibaigus inspektavimo terminui, jam nebuvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, be to, negalima patvirtinti, kad teismui buvo tikrai pateiktas tas administracinio teisės pažeidimo protokolas (2015 m. sausio 13 d.), kurį surašė Institucija, nes raÅ¡te buvo nurodyta, kad siunčiamos nagrinėti kitos datos – 2015 m. sausio 14 d. protokolas.

Taip pat apeliantas pastebi, kad pareigÅ«nai 2015 m. sausio 12 d. jį apklausė nepagrįstai perspėję dėl melagingų parodymų davimo pagal ATPK 187 str. Taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra liudytojo D. L.-F. 2014 m. lapkričio 28 d. raÅ¡ytinis praÅ¡ymas, suraÅ¡ytas lietuvių kalba ir jo pasiraÅ¡ytas, tačiau dokumente nėra atspindėta, kas jam padėjo šį dokumentÄ suraÅ¡yti, nenurodyta jokių duomenų apie vertėjo dalyvavimÄ . Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad D.

L.-F. 2014 m. lapkričio 28 d. raÅ¡ytiniame praÅ¡yme ir apklausiamas teismo posėdyje nurodė visiÅ¡kai skirtingas aplinkybes, todėl akivaizdu, kad jo parodymais neturėjo bÅ«ti remiamasi priimant galutinį teismo sprendimÄ .Apelianto manymu, Å¡ioje byloje visiÅ¡kai neįrodyta ATPK 41 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nes byloje nėra nustatyta, kad:

1) M. J., T. Š. ir D. L.-F. buvo pradėję realiai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2) kad jo (apelianto) ir Å¡ių asmenų santykiai bÅ«tų turėję darbo sutarties požymių (nebuvo jokio susitarimo, nebuvo dirbamas joks darbas ir neturėjo už jį bÅ«ti mokamas atlyginimas), todėl byloje nėra nustatyta privalomų objektyviųjų požymių. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius (toliau – ir Institucija) praÅ¡o palikti galioti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27d. nutarimÄ , kuriuo A.

M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, skirta 3000 Eur administracinė bauda dėl nelegalaus darbo naudojimo įmonėje pagal ATPK 413 str. l d.Atsiliepime Institucija nurodo, kad savo darbo praktikoje jai nėra tekę susidurti su atveju, kad darbuotojai meluotų, jog dirbo nelegaliai. Institucija pažymi, kad A. M., tikindamas, kad M. J., T. Š. ir D. U.-F. 2014 m. spalio– lapkričio mėnesiais išvis nedirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikia jokių įrodymų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėtų asmenų pateikti prašymai dėl nelegalaus darbo įmonėje yra melagingi.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu A. M. pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 str. 1 d., padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – po 1000 Eur bauda už M. J., T. Å . ir D. L.-F. nelegalų darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ viso 3000 Eur bauda.ATPK 413 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tam, jog bÅ«tų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡ios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 str., administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A.

M. kaltės, aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje iÅ¡klausė A. M. paaiÅ¡kinimus, apklausė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovÄ , liudytojus T. Å ., M. J., D. L.-F., A. B., V. B., įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, motyvavo, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – T. Å ., M. J., D. L.-F. (asmenų, teigusių, jog nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“) pirminiai raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, duoti Inspekcijos pareigÅ«nui (1 t., 6–8b. l.), ir jų parodymai, pateikti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2 t., 146–149 b. l.), kurie yra pakankamai detalizuoti, nuoseklÅ«s, iÅ¡ esmės tarpusavyje sutampa, jokių esminių prieÅ¡taravimų tarp jų nėra nustatyta.

Tai, kad T. Å ., M. J., D. L.-F. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė skirtingas darbo pradžios datas, nėra pakankamas pagrindas abejoti Å¡ių asmenų parodymų objektyvu. Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu M. J. patikslino, jog pradėjo dirbti spalio 15 d., Å¡iÄ datÄ prisimena, nes prieÅ¡ tai susitvarkė neįgalumÄ , o jau kitÄ dienÄ važiavo į darbÄ . IÅ¡ tiesų D. L.-F. savo paaiÅ¡kinime nurodė, jog pradėjo dirbti 2014 m. lapkričio 3 d., tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skirtingos datos nurodymas ne tik, kad nėra pagrindas abejoti kitų dviejų liudytojų parodymais, bet prieÅ¡ingai –tik patvirtina liudytojų sÄ Å¾iningumÄ , nurodant tikrÄ sias aplinkybes, ir kartu paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , jog liudytojų vardu suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimai yra identiÅ¡ki.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad liudytojai galėjo bÅ«ti suinteresuoti duoti apeliantui nepalankius parodymus.

A. M. teigimu, liudytojai T. Š., M. J., D. L.-F. galėjo anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyti, bet negauti darbo, galbūt šiuo metu dirba pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurentus. Vis dėlto, teismo nuomone, tai tik subjektyvus A. M. situacijos vertinimas, prielaidos, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, A. M. kartu su skundu nepateikė, todėl minėti skundo argumentai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti kaip deklaratyvūs.Nors A.

M. skunde teigia, kad iki 2014 m. spalio 30 d. nei jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nei koks kitas jo oficialiai įgaliotas asmuo minėtų asmenų neįdarbino, nenustatyta, kad jis, kaip bendrovės direktorius, bÅ«tų taręsis su jais dėl darbo užmokesčio ir atlygio, bÅ«tų mokėjęs darbo užmokestį, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai, kad su liudytojais T. Å ., M. J., D. L.-F. buvo susitarta dėl esminių ir bÅ«tinų darbo sÄ lygų, ir Å¡ios sÄ lygos tam tikrÄ laikotarpį buvo vykdomos.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. Å . nurodė, kad A. M. jį pakvietė dirbti į (duomenys neskelbtini), kuriuose renovavo pastatÄ . Dirbo per firmÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ apie pusantro mėnesio, beveik kasdien nuo 9 val. iki 17 val. ar 18 val. Buvo sutarę, kad gaus už valandÄ po 10 Lt, turėjo uždirbti per mėnesį po 1500 Lt, o uždirbdavo po 800 Lt. A. M. nurodydavo, kÄ dirbti, davė pasiraÅ¡yti įdarbinimo lapÄ ir sakė, jog įformins (1 t., 146 b. l.). Liudytojas M. J. taip pat nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), kur renovavo namÄ , buvo sutarta, kad mokės 120 Lt per dienÄ , sumokėta buvo per visÄ laikÄ apie 3 tÅ«kst.

Lt, nesumokėta apie 14 tūkst. Lt. A. M. sakė, kad sumokės, kai pabaigs darbus. Jei T. nesumokėdavo pinigų, tai sumokėdavo A. M. (1 t., 147 b. l.). Šių asmenų parodymus patvirtina ir liudytojo D. L.-F. parodymai, kad dėl atlygimo buvo tariamasi draugiškai, iš pradžių pinigai buvo mokami, bet vėliau nebemokėjo, jiems pasakius A. M. ir dar vienam asmeniui, kad nebedirbs, buvo pažadėta atsiskaityti, kai baigs darbus (1 t., 148 b. l.). Šių asmenų parodymais netikėti nėra pagrindo – jie pakankamai detalizuoti, sutampa tarpusavyje.

Vertinant Å¡iuos liudytojų parodymus kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje aiÅ¡ku, jog minėti asmenys buvo faktiÅ¡kai pradėję dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – dirbo nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d., buvo sutartas ir kurį laikÄ jiems mokamas atlyginimas, susitarta dėl darbo funkcijos – turėjo renovuoti objektÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), darbas buvo organizuotas, nes dirbo pagal jiems teikiamus darbų vadovo nurodymus.

Taigi, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp T. Å . bei M. J. ir A. M., kaip bendrovės direktoriaus, buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie turėjo bÅ«ti tinkamai įforminti, t. y. turėjo bÅ«ti sudarytos raÅ¡ytinės darbo sutartys ir apie darbuotojų įdarbinimÄ praneÅ¡ta VSDFV administravimo įstaigai, tačiau tai nebuvo padaryta. IÅ¡ Sodros duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo.

Todėl konstatuotina, kad T. Å . ir M. J. dirbo nelegaliai. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tai, ar nelegaliai dirbę asmenys dėl darbo tarėsi su bendrovės direktoriumi A. M. ar T. P., kuris iÅ¡ jų iÅ¡mokėdavo atlyginimÄ , esminės reikÅ¡mės neturi, nes iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad jis (A. M.), kaip bendrovės direktorius, buvo atsakingas už tinkamÄ darbo santykių įforminimÄ . A. M. negalėjo nežinoti apie jo įmonėje dirbančius T. Å . ir M. J., nes Å¡ie dirbo gana ilgÄ laikÄ , be to, T.

Å ., M. J., D. L.-F. nuosekliai teigė, kad juos į darbÄ nuveždavo A. M., o tai iÅ¡ dalies patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausto A. B. parodymai, kad A. M. atsiveždavo du – tris darbuotojus (1 t., 108 b. l.). Atsakant į A. M. skundo argumentÄ , kad jis yra netinkamas jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo subjektas, pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 d. nustatyta, jog už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ atsako, priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis bendrovės direktorius.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju A. M. bendrovės direktoriumi buvo paskirtas 2014 m. rugpjūčio 6 d. (1 t., 13–14 b. l.), o iÅ¡ direktoriaus pareigų, remiantis A. M. pateiktais dokumentais, atÅ¡auktas tik 2014 m. spalio 30 d. Taigi, net ir atsižvelgus į A. M. pateiktÄ 2014 m. spalio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir vienintelio akcininko sprendimÄ (1 t., 41–43 b. l.), aiÅ¡ku, kad bendrovės vadovu tuo metu, kai pradėjo dirbti T. Å . ir M. J. buvo A. M., todėl jis turėjo užtikrinti, kad su darbuotojais bÅ«tų sudarytos raÅ¡ytinės darbo sutartys ir ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios bÅ«tų praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p.).

Byloje duomenų, kad A. M. Å¡iÄ kompetencijos sritį bÅ«tų perdavęs kitam asmeniui, nėra. Todėl A. M. laikytinas tinkamu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 str. 1 d., subjektu bei administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo neginčijamai paneigta aplinkybė, kad 2014 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perduotos ir direktoriumi paskirtas kitas asmuo – T. P.. Todėl, remiantis principu, jog visi neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, įvertinus D.

L.-F. paaiÅ¡kinimÄ , jog jis bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2014 m. lapkričio 3 d., t. y. tuo metu, kai direktoriumi jau buvo paskirtas kitas asmuo – T. P., iÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos nutarties apraÅ¡omosios dalies Å¡alintina aplinkybė, kad A. M., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad su D. L.-F. bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis bei nustatyta tvarka praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui, o paskirta bauda atitinkamai mažinama iki 2000 Lt.Sutiktina pirmosios instancijos teismo nuomone, jog tai, kad A.

M. buvo nepagrįstai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nėra esminis procedÅ«rinis pažeidimas. Atsakant į skundo argumentÄ dėl to, jog D. L.-F. 2014 m. lapkričio 28 d. paaiÅ¡kinime nenurodyta, kas jam padėjo šį dokumentÄ suraÅ¡yti, nes jis nemoka raÅ¡yti lietuvių kalba, pažymėtina, kad Å¡is asmuo buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dalyvaujant vertėjai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad D. L.-F. parodymais Å¡ioje byloje negalima remtis.

Tai, kad 2015 m. sausio 14 d. rašte (1 t., 1 b. l.) nurodyta, jog siunčiamas ne 2015 m. sausio 13 d., o 2015 m. sausio 14 d. protokolas, laikytina rašymo apsirikimu ir, atsižvelgus į tai, jog rašte esantis protokolo numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)) sutampa su 2015 m. sausio 13 d. protokolo numeriu (1 t., 2 b. l.), nėra pagrindo teigti, jog teismui buvo įteiktas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad A. M. protokolas buvo išsiųstas (1 t., 189 b. l.), šiais parodymais teismas netikėti neturi pagrindo.

Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ institucijos atstovo paaiÅ¡kinimų matyti, jog A. M. 2015 m. sausio 12 d. teikiant raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus jau buvo aiÅ¡ku, kad bus raÅ¡omas protokolas, jis bus traukiamas atsakomybėn. 2015 m. sausio 13 d. akte užfiksuota, jog A. M. telefonu nurodė, kad jokių protokolų nepasiraÅ¡ys ir pats pasiÅ«lė nuneÅ¡ti protokolÄ be jo paraÅ¡o į teismÄ (1 t., 3 b. l.). Tai, kad inspektavimo terminas baigėsi 2015 m. sausio 12 d., o protokolas buvo suraÅ¡ytas 2015 m. sausio 13 d., nereiÅ¡kia, kad buvo padarytas proceso pažeidimas ir A.

M. nubaustas nepagrįstai. ATPK tiesiogiai nereglamentuoja per kiek laiko turi bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o ATPK 35 str. nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai Å¡iuo atveju pažeisti nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. M. nuobauda skirta nepagrįstai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p., n u t a r i a: TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimÄ pakeisti:iÅ¡ nutarimo apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, kad A.

M., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad su D. L.-F. bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis bei nustatyta tvarka praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui, ir už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d., A. M. paskirtÄ nuobaudÄ sumažinti iki 2000 eurų. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                         Nijolė Matuzevičienė