Legislator Case Law & Legislation
4fa22a9c-465d-47ac-aced-2a157fec99db AI generated

4fa22a9c-465d-47ac-aced-2a157fec99db · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4fa22a9c-465d-47ac-aced-2a157fec99db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pagal CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio nuostatas pripažinti negaliojančia neteisėtai ir apgaulės bÅ«du (panaudojus apgaulę ir nutylėjimÄ (suklaidinimÄ )) iÅ¡duotÄ paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (ab initio nuo jo sudarymo dienos);

Legislator headnote

AI generated

4fa22a9c-465d-47ac-aced-2a157fec99db · Vilniaus apygardos teismas: Nurodė, kad toks reikalavimas yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.Teismas taip pat nurodė, kad pagal patikslintame ieÅ¡kinyje pateiktus duomenis nėra aiÅ¡ku, kurį iÅ¡ nurodytų subjektų, t. y. Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ar „Swedbank“, AB, ieÅ¡kovas traukia į bylÄ atsakovu, kurį – trečiuoju asmeniu.Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-03-08 nutartyje pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nėra teisinio pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Vilniaus apygardos teismas 2018-03-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1309-619/2018 27 punktas).IeÅ¡kovas A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-1740-661/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01026-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.10.2.; 3.1.14.3.; 3.3.2.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas barkauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. C. atstovaujamo atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinio (ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo) dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo bÅ«sto kredito sutarties Nr. BS1133040103 pripažinimo negaliojančia nuo pasiraÅ¡ymo dienos. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (ieÅ¡kininiu pareiÅ¡kimu), kuriuo praÅ¡o:

1) pagal CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio nuostatas pripažinti negaliojančia neteisėtai ir apgaulės bÅ«du (panaudojus apgaulę ir nutylėjimÄ (suklaidinimÄ )) iÅ¡duotÄ paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos (ab initio nuo jo sudarymo dienos);

2) pagal CPK 373 straipsnio nuostatas, panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu įpareigoti ginčo Å¡alis grÄ Å¾inti tai, ka jos yra gavusios sutartį vykdydamos, t. y. taikyti restitucijÄ ;

3) sustabdyti neteisėtus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistÄ turtÄ iki Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, unikalus Nr. 4400-0636-3311:3654, ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės daliai, pažymėtai G-1, unikalus Nr. 4400-0636-5293:3717) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas;

4) atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminių mokesčių sumokėjimo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybÄ (1-30 e. b. l.). 2018 m. sausio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. nurodyti kokio rezultato taikant restitucijÄ ieÅ¡kovas siekia, taip pat įvardinti ieÅ¡kinio sumÄ .2018 m. kovo 23 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino ieÅ¡kovo A. C. praÅ¡ymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Netenkino ieÅ¡kovo A. C. praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki galutinio sprendimo priėmimo.

IeÅ¡kovo A. C. ieÅ¡kinį (ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ ) bei patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo bÅ«sto kredito sutarties Nr. BS1133040103 pripažinimo negaliojančia nuo pasiraÅ¡ymo dienos laikyti nepaduotais.Teismas nurdoė, kad ieÅ¡kovas, teikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, tikslino antrojo ieÅ¡kinio reikalavimo formuluotę. Tačiau iÅ¡ patikslintos antrojo reikalavimo formuluotės nėra aiÅ¡ku, kokių teisinių pasekmių siekia ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas ir patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė konkrečių grÄ Å¾intinų sumų taikant restitucijÄ , todėl laikytina, kad Å¡io ieÅ¡kinio trÅ«kumo tinkamai nepaÅ¡alino.Teismas taip pat nurodė, kad teiktame patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad ieÅ¡kinio suma – 9 058,57 EUR arba grÄ Å¾intinos sumos galimas skirtumas – apie 49 996,06 EUR.

Nurodė, kad toks reikalavimas yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.Teismas taip pat nurodė, kad pagal patikslintame ieÅ¡kinyje pateiktus duomenis nėra aiÅ¡ku, kurį iÅ¡ nurodytų subjektų, t. y. Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ar „Swedbank“, AB, ieÅ¡kovas traukia į bylÄ atsakovu, kurį – trečiuoju asmeniu.Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-03-08 nutartyje pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nėra teisinio pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Vilniaus apygardos teismas 2018-03-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1309-619/2018 27 punktas).IeÅ¡kovas A.

C. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018.03.23 dienos nutartį c.b. Nr. e2-6108-933/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-01026-2018-9, ir patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus.Nurodo, kad ieÅ¡kovas siekė tokių teisinių pasekmių: pagal LR CPK 373 str. nuostatas panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu įpareigoti ginčo Å¡alis grÄ Å¾inti tai, kÄ jos buvo gavusios sutartį vykdydamos, t.y. taikyti restitucijÄ .Nurodo, kad jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija, tokiu atveju žyminis mokestis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo grÄ Å¾intinos sumos (tuo metu grÄ Å¾intina suma nebuvo aiÅ¡ki), arba pagal LR CPK 80 str. 1 d. 3 p. nuostatas ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.), tokiu atveju žyminis mokestis turėjo bÅ«ti lygus vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių eurų sumai, tačiau Å¡ioje byloje buvo pakankamas pagrindas ieÅ¡kovÄ laikyti atleistu nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .Taip pat nurodo, kad pagal patikslintame ieÅ¡kinyje pateiktus duomenis buvo aiÅ¡ku, kad Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kovas nurodė atsakovu, o „Swedbank“, AB, ieÅ¡kovas nurodė atsakovo teisių perėmėju (trečiuoju asmeniu), nes paskolos sudarymo momentu Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ buvo atsakovas, o nuo 2016 metų „Swedbank“, AB tapo atsakovo teisių perėmėju, todėl ieÅ¡kovas tinkamai paÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių nurodymo.Nurodo, kad ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu, patikslintu ieÅ¡kiniu ir 2018-03-14 dienos praÅ¡ymu neteikė duomenų, kad buvo sumokėjęs bent dalį žyminio mokesčio, nes ieÅ¡kovas su 2018-03-14 dienos praÅ¡ymu pateikė teismui papildomus dokumentus (įrodymus), kadangi pagal LR CPK 314 str. nuostatas Å¡ių papildomų dokumentų (įrodymų) pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (po jo ieÅ¡kinio praÅ¡ymo pateikimo), ir ieÅ¡kovo motyvai, kodėl Å¡ie papildomi dokumentai (įrodymai) nebuvo pateikti ankščiau, buvo tai, kad jie (dokumentai ir įrodymai) tapo aktualÅ«s jau po jo ieÅ¡kinio praÅ¡ymo pateikimo.Nurodo, kad įstatymas tikrai numatė galimybę teismui esant nustatytai aplinkybei, kad nebuvo įgyvendinta viena iÅ¡ tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų, t.y. nebuvo nesumokėtas žyminis mokestis, priimti ieÅ¡kinį ir tuomet nustatyti terminÄ ieÅ¡kovui pateikti dokumentus pagrindžiančius jo turtinę padėtį, be to ieÅ¡kovas pateikė visus dokumentus byloje pagrindžiančius jo turtinę padėtį praÅ¡yme prie 2018-01-12 (patikslinto 2018-01-24 dienÄ ) dienos ieÅ¡kinio, ir nes ieÅ¡kovas sumokėjo jokios žyminio mokesčio dalies dėl savo sunkios turtinės padėties, ir nes ieÅ¡kovas pateikė pirmosios instancijos teismas visus turimus dokumentus, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė visus ieÅ¡kovo praÅ¡ymus atleisti nuo dalies žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimÄ ir nenustatė naujo terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti paaiÅ¡kėjus naujoms esminėms aplinkybėms, ir nes tai, kad ieÅ¡kovas nebuvo sumokėjęs jokios dalies žyminio mokesčio, Å¡iuo atveju nebuvo pagrindas netaikyti LR CPK 83 straipsnio 3 dalies ir atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio dalies (didesnės dalies)Taip pat nurodo, kad Å¡iame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas pateikė tik naujus reikalavimus, kurie nebuvo iÅ¡nagrinėti ir nagrinėti ankstesnėse ginčo Å¡alių bylose.

Å ioje naujoje byloje kilęs ginčas dėl banko prieÅ¡iÅ¡ko ir neteisėto bei apgaulingo elgesio prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , dėl jo apgaulingų ir piktavaliÅ¡kų veiksmų nukreiptų prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , nes ankstesnėse ginčo Å¡alių bylose nebuvo sprendžiamas ginčas dėl paskolos sutarties vykdymo ar pripažinimo negaliojančia ab initio (nuo jo sudarymo momento), ir Å¡is klausimas galėjo bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisminio ginčo objektu (ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ ).Nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai kilo tik iÅ¡ nesÄ Å¾iningų ir neteisėtų vartojimo sutarčių sÄ lygų taikymo, nes ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti negaliojančia nesÄ Å¾iningÄ ir neteisėtÄ paskolos sutartį nuo jos sudarymo dienos bei taikyti restitucijÄ .Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo vartotojas ir kaip vartotojas turėjo bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Å¡ioje ginčo byloje, ir kadangi ieÅ¡kovas buvo vartotojas, kuris sudarė vartojamÄ jÄ bÅ«sto paskolos sutartį.

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Dėl žyminio mokesčio IeÅ¡kovas nurodo, kad yra vartotojas ir kaip vartotojas turėjo bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Å¡ioje ginčo byloje, ir kadangi ieÅ¡kovas buvo vartotojas, kuris sudarė vartojamÄ jÄ bÅ«sto paskolos sutartį.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje reiÅ¡kia reikalavimÄ kredito sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kurį iÅ¡ esmės grindžia aplinkybe, jog atsakovas nepagrįstai su juo nutraukė kredito sutartį ieÅ¡kovui laiku nemokant įmokų.Nuo 2016 m. sausio 1 d.

įsigaliojusi nauja įstatymo redakcija (2015-11-26 įstatymas Nr. XII-2084, TAR 2015, Nr. 2015-19289) numato, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymo. Å iuo reglamentavimu nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, kurių reikalavimai kilę iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, o tik tie, kurie savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų taikymu.

Taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodoma atskirajame skunde, asmenys, pripažinti vartotojais, bylose dėl visų reikalavimų, kildinamų iÅ¡ vartojimo sutarčių teisinių santykių, nėra atleidžiami nuo žyminio mokesčio.Teismas ieÅ¡kinio priėmimo metu neturi galimybės įvertinti, ar sutarties nutraukimas Å¡iuo nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti nesÄ Å¾iningas, ieÅ¡kovui Å¡ių pagrindu nenurodant (CPK 178 str.). BylÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (lot. ex officio), tačiau, pagal ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ (kredito sutarties nutraukimo pagal sutartyje numatytÄ sutarties nutraukimo tvarkÄ ieÅ¡kovui nemokant mokėjimo grafike numatytų įmokų) ir dalykÄ (pripažinti kredito sutartį negaliojančia) teismui nebuvo pagrindo ieÅ¡kovÄ atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis galiojančia Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija.

Apeliantas taip pat teigia, kad įstatymas numato galimybę teismui esant nustatytai aplinkybei, kad nebuvo įgyvendinta viena iÅ¡ tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų, t.y. nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, priimti ieÅ¡kinį ir tuomet nustatyti terminÄ ieÅ¡kovui pateikti dokumentus pagrindžiančius jo turtinę padėtį. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 str. 2 d. nustato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti.

CPK 135 str. nurodoma, kad prie ieÅ¡kinio turit bÅ«ti pridėti įrodymai, kad yra sumokėtas žyminis mokestis. Tai gi, esant Å¡iam trÅ«kumui, t.y. nesumokėjus žyminio mokesčio, ar kitaip neiÅ¡sprendus žyminio mokesčio mokėjimo klausimo, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti priimtas. Papildomai pažymėtina, kad klausimas dėl ieÅ¡kovo atleidimo nuo mokėtino žyminio mokesčio jau buvo iÅ¡nagrinėtas ir Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartimi. Čia teismas pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nėra teisinio pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Vilniaus apygardos teismas 2018-03-08 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1309-619/2018 27 punktas).

Dėl įpareigojimo nurodyti bylos Å¡alis ir jų procesinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad patikslintame ieÅ¡kinyje pateiktus duomenis buvo aiÅ¡ku, kad Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kovas nurodė atsakovu, o „Swedbank“, AB, ieÅ¡kovas nurodė atsakovo teisių perėmėju (trečiuoju asmeniu), nes paskolos sudarymo momentu Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ buvo atsakovas, o nuo 2016 metų „Swedbank“, AB tapo atsakovo teisių perėmėju, todėl ieÅ¡kovas tinkamai paÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinių padėčių nurodymo.

Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad kaip jis pats ir nurodo, nuo 2016 metų „Swedbank“, AB tapo atsakovo teisių perėmėju, todėl ieškovui reiškiant reikalavimus Danske Bank A/S ir jo teisių perėmėjams, šis teisių perėmėjas turėtų būti nurodomas atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu. Dėl tinkamo ieškinio reikalavimų suformulavimo Pirmosios instancijos teismas ieškovui išsamiai paaiškino kas yra ieškinio dalykas ir kaip jis turi būti suformuluojamas, taip pat nurodė ieškovui, kad civilinių teisių gynybos būdo bei reikalavimo teisinio kvalifikavimo parinkimas yra ne ieškovo, o teismo diskrecija.

Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra formuojama ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Nurodant ieÅ¡kinio dalykÄ kiekviename ieÅ¡kinyje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismÄ besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieÅ¡kinyje bÅ«tina nurodyti asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis), tačiau ieÅ¡kovas neprivalo savo reikalavimo teisiÅ¡kai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis praÅ¡o iÅ¡ teismo, tačiau bet kokiu atveju ieÅ¡kinio dalykas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai.Kita vertus, klausimas dėl ieÅ¡kovo pareigos tinkamai suformuoti Å¡io ieÅ¡kinio dalykÄ buvo jau iÅ¡nagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartimi.

Čia teismas pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, bei nurodė, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atitinka įstatyme numatytus ieÅ¡kiniui keliamus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ taikė nepagrįstai. Tai gi, teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ Ä¯kainoti savo reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį ir nurodyti, kokio konkretaus rezultato jis siekia bei įvardinti ieÅ¡kinio sumÄ .CPK 115 str. 2 d. numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti.Taigi, ieÅ¡kovui nepaÅ¡alinus trÅ«kumų per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-18 nutartimi nustatyto termino trÅ«kumams paÅ¡alinti, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CPK 115 str. 3 d. ir apelianto pateiktÄ ieÅ¡kinį turėjo laikyti nepaduoti ir grÄ Å¾inti jį patiekusiam asmeniui.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui arba nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Darytina iÅ¡vada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                      Alvydas Barkauskas