Legislator Case Law & Legislation
4fa0456c-9fca-4945-8c2f-c4c77a543fa8 AI generated

4fa0456c-9fca-4945-8c2f-c4c77a543fa8 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4fa0456c-9fca-4945-8c2f-c4c77a543fa8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti neteisetomis atsakovo 2009 m. sausio 16 d. isakymu Nr. PV-18 ir 2009 m. sausio 19 d. isakymu Nr.PV-19 skirtas drausmines nuobaudas; priteisti 737,28 Lt vidutini darbo užmokesti už 12 darbo dienu už laikotarpi nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m liepos 25 d.;

Legislator headnote

AI generated

4fa0456c-9fca-4945-8c2f-c4c77a543fa8 · Vilniaus apygardos teismas: Sudarant 2009 m. vasario menesio darbo grafikus jai vienai buvo pavesta dirbti pamainoje Nr.11. Del pablogejusios sveikatos bukles po atidirbtu naktiniu pamainu kreipesi i gydytojus, kurie nerekomendavo naktinio darbo. Nuo 2009 m. kovo menesio atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nustate ne visa darbo laika. Del atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai sumažintu darbo valandu kreipesi i Valstybine darbo inspekcija, kuri darbuotoju reikalavima pripažino pagristu. 2009 m. gegužes 29 d. buvo iÅ¡kviesta i policija, kur buvo pradeta byla, kurios metu ji buvo apibudinta kaip nusikaltele, nurodomi absurdiÅ¡ki kaltinimai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ. b. Nr. 2A-2271-178/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02647-2009-7 Procesinio sprendimo kategorijos11.9.7, 11.10, 12.2, 14.3.4, 15.3.1, 16.5VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkricio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Onos Gasiulytes, Laimos Gerasickinienes, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešejas),sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei,dalyvaujant ieškovei E. B.,        viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves E. B. ir atsakovo uždarosios akcines bendroves „Nese“ apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškoves E. B. ieškini atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nese“ del drausminiu nuobaudu pripažinimo neteisetomis, su darbo santykiais susijusiu išmoku priteisimo, turtines ir neturtines žalos atlyginimo.

Teiseju kolegija n u s t a t e : I. Ginco esme              Ieškove ieškiniu ir patikslintais ieškiniais praše:

1) pripažinti neteisetomis atsakovo 2009 m. sausio 16 d. isakymu Nr. PV-18 ir 2009 m. sausio 19 d. isakymu Nr.PV-19 skirtas drausmines nuobaudas;

2) priteisti 737,28 Lt vidutini darbo užmokesti už 12 darbo dienu už laikotarpi nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m liepos 25 d.;

3) priteisti vidutini darbo užmokesti už uždelsimo atsiskaityti laika pagal DK 141 straipsnio 3 dali;

4) priteisti 911,36 Lt už priverstine 178 val. prastova;

5) priteisti arbatpinigius už 2009 m. balandžio menesi dirbtas 100 valandu ir gegužes menesi dirbtas 42 valandas;

6) priteisti delspinigius iki teismo sprendimo ivykdymo;

7) priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1358,97 Lt už išlaidas vaistams; priteisti 44 Lt už dokumentu kopijavima ir bylinejimosi išlaidas (t. 2 b.l. 34-39).             Nurode, kad ji UAB „Nese“ lošimu namai Vilniaus filiale dirbo nuo 2006 m. rugpjucio 29 d. krupje pareigose. 2009 m. balandžio 8 d. gavo 2009 m. balandžio 2 d. ispejima apie darbo sutarties nutraukima. Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. liepos 8 d., atleidimo diena nebuvo išmoketos visos su darbo santykiais susijusios išmokos. 2009 m. sausio, kovo – birželio menesiais darbdavys vienašališkai nustate ne visa darbo laika, buvo suteikta mažiau darbo valandu negu susitarta darbo sutartyje.

Remiantis ispejimu darbo sutartis turejo buti nutraukta 2009 m. birželio 8 d. Iteikus ispejima ji buvusi nedarbinga 2009 m. gegužes 15-25 d., nuo 2009 m. gegužes 29 m. iki birželio 11 d., nuo 2009 m. birželio 12 d. iki liepos 3 d. Po antro nedarbingumo atejus i darba, jai buvo pasakyta, jog pagal DK 130 straipsnio 7 dali del ligos ispejimo terminas pratestas 22 dienoms. 2009 m. birželio 16 d. ji prašiusi nutraukti darbo sutarti nuo 2009 m. birželio 23 d. 2009 m. birželio 25 d. pakartotinai kreipesi su prašymu nutraukti darbo sutarti del ligos nuo 2009 m. birželio 29 d. ir pateike pažyma su gydytojo rekomendacijomis, taciau 2009 m. birželio 29 d. nebuvo atleista.

Paskutinis nedarbingumo pažymejimas baigtas 2009 m. liepos 3 d., ispejimo terminas perkeltas 22 dienoms, del ko atleidimo data turejo buti liepos 25 d., taciau ji buvo atleista 2009 m. liepos 8 d. Todel atleidimo data turi buti perkelta ir už ši laika (12 darbo dienu) sumoketas vidutinis darbo užmokestis. Už 2009 m. balandžio menesi atidirbtu 100 val. ir 2009 m. gegužes menesi dirbtas 42 val. nebuvo išmoketi arbatpinigiai, kuriu tikslios sumos nurodyti negali, nes arbatpinigiu apskaita, dalinimo ir išdavimo procedura kontroliuoja darbdavys. 2008 m. gruodžio menesi jai atsisakius pasirašyti darbo sutarties 3 punkto pakeitimus, jai buvo pasiulyta išeiti iš darbo savo noru. 2009 m. sausio 5 d. susirinkimo metu buvo pasakyta, kad jei darbuotojai neparašys prašymo išeiti iš darbo, juos teks atleidineti už darbo drausmes pažeidimus.

Prasidejo administracijos persekiojimas. 2009 m. sausio 16 d. isakymu Nr. PV-18 ir 2009 m. sausio 19 d. isakymu Nr.PV-19 buvo skirtos drausmines nuobaudos. Darbdavio sudaryta darbo gincu komisija išnagrinejusi jos skunda pripažino, jog drausmines nuobaudos buvo skirtos pagristai. I komisijos posedi ji pakviesta nebuvo. 2009 m. kovo 31 d. isakymu Nr.PV-86 drausmines nuobaudos buvo panaikintos. Skirtos drausmines nuobaudos dave pagrinda manyti, jog ji nedrausminga darbuotoja, taip buvo sumenkinta jos reputacija kolektyve, nukentejo garbe ir orumas.

Sudarant 2009 m. vasario menesio darbo grafikus jai vienai buvo pavesta dirbti pamainoje Nr.11. Del pablogejusios sveikatos bukles po atidirbtu naktiniu pamainu kreipesi i gydytojus, kurie nerekomendavo naktinio darbo. Nuo 2009 m. kovo menesio atsakovas vienašališkai nustate ne visa darbo laika. Del atsakovo vienašališkai sumažintu darbo valandu kreipesi i Valstybine darbo inspekcija, kuri darbuotoju reikalavima pripažino pagristu. 2009 m. gegužes 29 d. buvo iškviesta i policija, kur buvo pradeta byla, kurios metu ji buvo apibudinta kaip nusikaltele, nurodomi absurdiški kaltinimai.

Tai sukele šoko busena, didele emocine itampa. 2009 m. birželio 12 d. po nedarbingumo pažymejimo uždarymo tikejosi, kad darbo sutartis bus nutraukta, taciau sužinojo, jog pratestas jos ispejimo terminas. Sužinojus, kad teks dirbti priešiškoje aplinkoje, vel pablogejo jos sveikatos bukle. Budama ligonineje, kreipesi del atleidimo iš darbo, bet darbo sutartis su ja nebuvo nutraukta. Del darbdavio sukurtos itampos darbe šeimos gydytojo buvo nukreipta i Psichikos sveikatos centra, kur nuo 2009 m. sausio 29 d. pradejo gydymosi kursa, ja išrašius iš ligonines puse metu vartojo medikamentus.

             Atsakovas praše ieškini atmesti. Nurode, kad atsakovo isakymais Nr. PV-18 ir Nr. PV-19 skirtos drausmines nuobaudos panaikintos 2009 m. kovo 31 d. UAB „Nese“ direktoriaus isakymu Nr. PV-86. Ispejimo laikotarpiu ieškovei susirgus, ispejimo terminas buvo pratestas laikino nedarbingumo laikotarpiui (DK 130 str. 7 d.). Kadangi budama nedarbinga ieškove paraše prašyma del atleidimo anksciau ispejimo termino, kuri atneše asmuo, prisistates jos vyru, 2009 m. birželio 18 d. atsakovas papraše pristatyti nedarbingumo pažymejima, paaiškinti, kodel nebuvo darbe birželio 13, 14 dienomis.

Gaves pakartotini prašyma, 2009 m. birželio 25 d. informavo ieškove, kad jos prašymas bus patenkintas, kai bus pristatytas nedarbingumo pažymejimas. Ji pristacius, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta nuo 2009 m. liepos 7 d. Sumine darbo laiko apskaita ivesta vadovaujantis Vyriausybes 2003 m. gegužes 14 d. nutarimu Nr. 587 priemus 2008 m. gruodžio 31 d. isakymus Nr. 506 ir Nr. 507. Ieškovei atlyginimas buvo išmoketas už jos faktiškai dirbta laika ir jokios prastovos nebuvo. Atsakovas 2006 m. balandžio 11 d. isakymu Nr. 39-V buvo nustates tvarka, kad arbatpinigiai darbuotojams mokami ju susitarimu ir darbuotojas pats privalo sumoketi gyventoju pajamu mokesti.

Ieškovei paskirtos drausmines nuobodos buvo panaikintos tik todel, kad buvo norima sutaupyti laiko. Jokie grasinimai, psichologinio poveikio priemones ieškoves atžvilgiu nebuvo naudojamos. Priešingai, ieškove kolektyve sudare konfliktine situacija, nuteikinejo darbuotojus prieš administracija, raše skundus i ivairias instancijas. Ieškove nurodo, jog sveikata pablogejo del darbdavio ekonominio spaudimo, suorganizuotos neeilines atestacijos. Taciau šios priemones buvo organizuotos ne išimtinai ieškoves atžvilgiu, o del sumažejusio lankytoju skaiciaus.

Atestacija buvo reikalinga, kadangi ieškove tvirtino nemokejusi dirbti prie kai kuriu lošimo stalu. Ieškoves sveikatos bukle pablogejo ne del atsakovo kaltes, o del jos charakterio savybiu. Ieškoves nedarbingumai prasidejo iteikus ispejima del atleidimo ir tesdavosi, kai tik buvo netenkinami jos prašymai. Ieškove nera pateikusi konkreciu irodymu, kad jos susirgimas depresija susijes su neteisetais atsakovo veiksmais.             Teismo posedžio metu ieškove atsisake reikalavimo atlyginti 1 358,97 Lt turtine žala ir praše šioje dalyje byla nutraukti (CPK 140 str., 293 str. 4 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies - ieškovei iš atsakovo priteista: neišmoketos su darbo santykiais susijusios pajamos– 1 442,44 Lt neatskaicius mokesciu, vidutinis darbo užmokestis už uždelsta atsiskaityti laika iki teismo sprendimo priemimo dienos – 30 820,23 Lt neatskaicius mokesciu, ir po 1 442,44 Lt, neatskaicius mokesciu, už kiekviena menesi nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos, 5 000 Lt neturtines žalos; priimtas ieškoves atsisakymas nuo reikalavimo priteisti 1 358,97 Lt išlaidas už vaistus ir byla šioje dalyje nutraukta; kita ieškinio dalis atmesta; ieškovei iš atsakovo priteista 44 Lt bylinejimosi išlaidu; atsakovui iš ieškoves priteista 650 Lt bylinejimosi išlaidu; iš atsakovo valstybei priteista 1 248 Lt žyminio mokescio ir 77,44 Lt pašto išlaidu.

Teismas nurode, kad nors drausmines nuobaudos, kurios ieškovei buvo paskirtos atsakovo isakymais Nr. PV-18 ir Nr. PV-19, buvo panaikintos atsakovo isakymu Nr. PV-86 ir tokiu budu ieškoves reikalavimai yra patenkinti, taciau ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas del neturtines žalos priteisimo, todel yra butina pasisakyti del minetu nuobaudu teisetumo. Teismas nustate, kad drausmine nuobauda Nr. PV-18 isakymu ieškovei buvo paskirta pagristai, nes ieškove be jokio pagrindo ir negavus administracijos leidimo 2009 m. sausio 15 d. iš darbo išejo pusvalandžiu anksciau.

Nuobauda Nr. PV-19 isakymu (už neteisingo laimejimo išmokejima) ieškovei buvo paskirta nepagristai, nes ieškove nebuvo apmokyta žaisti žaidima „Rusiškas pokeris“. Teismas nurode, kad istatymas nedraudžia atleisti darbuotojo, ispeto apie darbo sutarties nutraukima, jei jis pats prašo atleisti iš darbo nesuejus numatytam ispejimo terminui ir nurodo konkrecia atleidimo data. Jis gali buti atleistas iš darbo jo nurodytu laiku, nekeiciant atleidimo pagrindo. Šiuo atveju ieškoves prašymai neabejotinai išreiške jos valia buti atleistai anksciau numatyto jos atleidimo termino.

Taciau pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkta draudžiama atleisti iš darbo darbuotoja laikino nedarbingumo laikotarpiu. Del šiu priežasciu, nors ir esant aiškiai ieškoves išreikštai valiai nutraukti darbo santykius nuo 2009 m. birželio 23 d., veliau nuo 2009 m. birželio 29 d., atsakovas ieškove pagristai atleido kita darbo diena po to, kai buvo pristatytas užbaigtas nedarbingumo pažymejimas. Atsižvelges i byloje nustatytas aplinkybes, teismu praktika bei remdamasis DK 35, 129, 131, 141 straipsniais, teismas padare išvada, kad atsakovas, 2009 m. liepos 8 d. atleisdamas ieškove iš darbo DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, DK nuostatu, reglamentuojanciu atleidimo iš darbo reikalavimus, nepažeide, todel buvo atmestas ieškinio reikalavimas perkelti atleidimo data iš 2009 m. liepos 8 d. i 2009 m. liepos 25 d. priteisiant 737,28 Lt vidutini darbo užmokesti už ši laikotarpi.Byloje nustatyta, jog del imones veiklos pobudžio atsakovas galejo ivesti sumine darbo laiko apskaita, jos ivedimas buvo suderintas su darbuotoju atstovais ir atitiko LR Vyriausybes 2003 m. gegužes 14 d. nutarimo Nr.587 nuostatas.

Taciau atsakovas negalejo vienašališkai nuspresti del ne viso darbo laiko nustatymo. Iš UAB „Nese“ direktores 2008 m. gruodžio 31 d. isakymo „Del sumines darbo laiko apskaitos“ matyti, kad šio isakymo punktu nuostatos prieštarauja viena kitai. Pagal isakymo 1.7 punkta, darbo laiko trukme per apskaitini laikotarpi yra nustatoma atsižvelgiant i Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtinta 5 darbo dienu savaites trukme. Taciau to paties isakymo 1.5 punkte teigiama, kad tais atvejais, kai pagal veiklos apimtis darbuotojo darbas darbdaviui nera butinas, darbdavys turi teise nurodyti darbuotojui nutraukti darba ir pasišalinti iš darbo vietos, atitinkamai pažymint tai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

Byloje nera duomenu apie tai, jog atsakovas ir ieškove susitare del ne viso darbo laiko. Ieškoves nepasirašytas priedas prie darbo sutarties Nr. 945 patvirtina, jog ieškove nesutiko su atsakovo siulomu darbo sutarties 5 punkto pakeitimu nustatanciu nepilna darbo laika. Iš ieškoves 2009 m. sausio – birželio menesiu darbo laiko apskaitos žiniarašciu ir atsakovo paskaiciavimu matyti, kad ieškove per sausio - kovo men. ir balandžio – birželio men. ataskaitinius laikotarpius atitinkamai dirbo – 399 ir 142 valandu (sulygtos trukmes darbas - 487 ir 494 valandos, atsižvelgiant i ieškoves del ligos nedirbta laika, jai nesuteikta – 48 ir 121 darbo valandu).

Tai rodo, kad darbdavys nevykde darbo sutarties salygu ir ieškovei nesuteike darbo sutartyje sulygtos trukmes darbo, todel už ši laika privalo atlyginti kaip už prastova. Byloje nera duomenu, jog del sulygtos trukmes darbo nesuteikimo yra ieškoves kalte. Teismas nustate, jog del sumažejusio lankytoju skaiciaus ir pajamu atsakovo darbuotoju skaicius buvo mažinamas, imoneje nebuvo kito darbo, kuri prastovos laikotarpiu buvo galima siulyti ieškovei, prastovos metu ieškove nebuvo darbo vietoje, todel apmokant už prastova DK 195 straipsnio 3 ir 5 daliu nuostatos nera taikomos.

Gincui aktualiu laikotarpiu LR Vyriausybes patvirtintas minimalus valandinis atlygis – 4,85 Lt, todel už 169 valandu prastova, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki ieškoves atleidimo dienos, iš atsakovo priteistina 819,65 Lt, (169 val. x 4,85 Lt) nesumoketo darbo užmokescio.Baudžiamosios bylos Nr.06-1-00055-09 medžiagos duomenimis iš Patikrinimu skyriaus vyr. specialistes M. P. sudarytos suvestines nustatyta, kad 2009 m. balandžio menesi E. B. neišmoketa 408 Lt arbatpinigiu suma. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera duomenu apie 2009 m. gegužes menesi ieškovei moketina arbatpinigiu suma.

Atsakovui nenurodžius ieškovei gegužes menesi moketinos arbatpinigiu sumos, teismas už gegužes menesi dirbtas 42 valandas ieškovei moketina arbatpinigiu suma nustate pagal vidutini ankstesniais menesiais už darbo valanda išmoketa arbatpinigiu dydi. Atsižvelgiant i šias aplinkybes ieškovei iš atsakovo už 2009 m. balandžio ir gegužes menesius priteista – 594 Lt (408+186) (neatskaicius mokesciu) su darbo santykiais susijusiu pajamu. Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali buti taikoma tol, kol darbuotoja, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmoketos atitinkamos išmokos, ir darbdavi sieja darbo santykiai.

Po darbo santykiu pasibaigimo, darbdaviui gali buti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija, o delspinigiu skaiciavimas nutraukiamas. Todel delspinigiai ieškovei priteistini iki atleidimo iš darbo dienos. Byloje nustatyta, jog per sausio - kovo men. ir balandžio – birželio men. atsakovas ieškovei už prastova neišmokejo 819,65 Lt. Ieškovei iš atsakovo priteisti Socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. sausio 31 d. isakyme Nr. A1-20 nustatyto dydžio delspinigiai. Už 2009 m. sausio - kovo men. ataskaitiniu laikotarpiu neišmoketa darbo užmokesti nuo 2009 m. balandžio 23 d. iki liepos 8 d. delspinigiai sudaro – 15,12 Lt (232,80 Lt x 0,06 proc. x 108 d.).

Delspinigiai už neišmoketus 408 Lt 2009 m. balandžio men. arbatpinigius skaiciuotini nuo 2009 m. gegužes 23 d. ir sudaro – 11,75 Lt (408 Lt x 0,06 proc x 47 d.), už neišmoketus 186 Lt 2009 m. gegužes men. arbatpinigius skaiciuotini nuo 2009 m. birželio 23 d. ir sudaro - 1,92 Lt (186 Lt x 0,06 proc x 16 d.). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteista neišmoketa su darbo santykiais susijusiu pajamu suma – 1 442,44 Lt (819,65+594,00+15,12+11,75+1,92). Atsakovas privalejo atsiskaityti su ieškove atleidimo iš darbo diena, taciau jai nebuvo išmoketa už prastova 819,65 Lt ir 15,12 Lt delspinigiu bei 594 Lt arbatpinigiu ir 13,67 Lt delspinigiu, iš viso – 1 442,44 Lt.

Ieškoves vidutinis menesio darbo užmokestis – 1688,73 Lt. Kadangi atleidimo metu ieškovei nebuvo išmoketa 1442,44 Lt suma, kuri yra mažesne už jos vidutini darbo užmokesti, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dali moketinos išmokos dydi sudaro neišmoketo darbo užmokescio dalis, išieškoma už uždelsimo laika. Teismas, remiantis Lietuvos Aukšciausiojo teismo praktika, vadovaudamasis teisingumo bei sažiningumo principais padare išvada, kad nuo 2009 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo priemimo dienos, yra pagrindas ieškovei priteisti po 1 442,44 Lt (už 21 menesi ir 11 dienu) 30 820,23 Lt Nuo teismo sprendimo priemimo dienos iki jo isiteisejimo ieškovei iš atsakovo kas menesi priteista 1442,44 Lt vidutinio darbo užmokescio dalis, neatskaicius moketinu mokesciu.Teismas prieme ieškoves atsisakyma dalyje del 1 358,97 Lt išlaidu už vaistus priteisimo ir šioje dalyje byla nutrauke.Teismas pripažino, kad ieškove del darbdavio veiksmu patyre nepatogumu, nes jai nebuvo teisingai apskaiciuotas ir laiku mokamas atlyginimas, nepagristai atsakovei skyre drausmine nuobauda, nors veliau ja ir panaikino, atsakovas del ieškoves veiksmu kreipesi i Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK, taciau buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, ieškove savo teises privalejo ginti teisme, o bylinejimasis del neteisetu atsakovo veiksmu, užtruko daugiau negu metus.

Taigi, ieškove neabejotinai patyre neigiamu išgyvenimu, del ko atsakovei priteista neturtine žala. Teismas, priteisdamas ieškovei neturtine žala taip pat atsižvelge i tai, kad del itampos darbe po drausminiu nuobaudu paskyrimo, ieškove gydesi Psichikos sveikatos centre, po 2009 m. gegužes menesio konflikto su darbdaviu gydesi VšI Respublikineje Vilniaus psichiatrineje ligonineje, išrašius iš ligonines puse metu vartojo medikamentus. Ieškoves bendravimo galimybes sumažejo, ji ilga laika registruota darbo biržoje, del ivykusio konflikto ji patyre dideliu išgyvenimu, todel tiketina, jog ieškoves sveikata pablogejo del atsakovo veiksmais sukeltu išgyvenimu.

Teismas padare išvada, kad ieškove patyre neturtine žala, todel priteise ieškovei 5 000 Lt dydžio neturtine žala. III. Apeliaciniu skundu ir atsiliepimu i apeliacinius skundus argumentai Ieškove apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo netenkintas ieškinys ir priimti nauja sprendima- ieškini tenkinti visiškai. Apeliacini skunda grindžia šiais motyvais:1. Teismas nepagristai nepripažino neteisetu atsakovo isakymo Nr. PV-18, kuriuo ieškovei buvo paskirta drausmine nuobauda.

Ieškove jokio darbo drausmes pažeidimo nepadare. Pas atsakova buvo nusistovejusi praktika, kad krupje galejo palikti savo darbo vieta anksciau laiko. Atsakovas, paskirdamas ieškovei drausmine nuobauda, pažeidžia DK 238 straipsni, nes toje situacijoje nebuvo ne vienos šiame straipsnyje nurodytos salygos drausmines nuobaudos paskyrimui.2. Teismas neteisingai paskaiciavo vidutini darbo užmokesti ir kitas su juo susijusias išmokas. Ieškove kelis kartus teike patikslintus ieškinius, taciau teismas atsisakydavo juos priimti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimas ir Valstybines darbo inspekcijos 2011 m. vasario 1 d. laiškas Nr.(15) SD-2110 „Del darbo laiko trukmes“ iš esmes keicia ieškinio suma. Apeliaciniame skunde ieškinio sumos pakeistos aukšciau minetu dokumentu pagrindu. Naujos sumos neatsiejamai susije su jau pareikštu ieškiniu ir nelaikomos naujais reikalavimais (CPK 312 str.). Teismas nepagristai neitrauke i vidutinio darbo užmokescio apskaiciavima jau išmoketus ir taip pat priteistus arbatpinigius, priskirdamas arbatpinigius prie vienkartiniu ir kitu išmoku ne iš imones apmokejimo iš pelno lešu, skirtu darbuotojams skatinti.

Vidutiniam darbo užmokesciui apskaiciuoti turejo buti paimti trys paskutiniai kalendoriniai menesiai, einantys prieš balandžio menesi, kai ieškovei buvo iteiktas ispejimas apie atleidima iš darbo. Iš viso už sausio, vasario ir kovo menesius ieškove gavo 6 060,54 Lt, o išdirbo 399 darbo valandu. Taigi, ieškoves vidutinis vienos valandos darbo užmokestis tuo laikotarpiu buvo 15,19 Lt. Valstybine darbo inspekcija yra nurodžiusi, kad kazino yra nepertraukiamai dirbanti imone, todel vidutinis darbo valandu skaicius per menesi 2009 m. buvo 173,8 val.

Del to vidutinis ieškoves vieno menesio darbo užmokestis buvo 2 640,02 Lt. Taigi, išeitine išmoka už 2 menesius sudaro 5 280,04 Lt. Kompensacija už nepanaudotas atostogas 51,95 kalendoriniu dienu apskaiciuojama valandu skaiciu padauginus iš vidutinio vienos valandos darbo užmokescio ir yra 4419,68 Lt.3. Atsakovas nepagristai ir neatsižvelgdamas i ieškoves valia, nukeldavo ieškoves atleidimo iš darbo termina ir verte ieškove dirbti tuo metu, kai ieškove jau buvo pareiškusi nora išeiti iš darbo (t.y. nuo 2009 m. birželio 23 d. iki 2009 m. liepos 8 d.).

Darbo sutartis buvo nutraukta tik 2009 m. liepos 8 d., taciau ieškove to nepraše. Toks atleidimas buvo padarytas tik darbdavio valia. DK 130 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus ispejimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turejo pasibaigti ispejimo terminas ir už likusi darbo sutarties galiojimo laika darbdavys turi sumoketi vidutini darbo užmokesti. Ispejimo terminas del ligos buvo perkeltas 22 dienomis, nedarbingumo pažymejimas baigtas liepos 3 d., todel atleidimo data turejo buti liepos 25 d.

Taigi, atsakovas privalo sumoketi 1 458,24 Lt kompensacija už neatidirbta darbo laika.4. Darbo laiko apskaitoje nebuvo atsižvelgta i tai, jog kazino yra imone veikianti nepertraukiamu darbo ciklu, t.y. darbo dienomis laikomos visos metu dienos (taip pat ir valstybines šventes). Taigi, ieškoves prastova nuo 2009 m. sausio 1 d. iki jos atleidimo iš darbo yra 236 val. ir už šia prastova atsakovas privalo sumoketi 1 144,60 Lt.5. Arbatpinigiai yra sudedamoji darbo užmokescio dalis, todel remiantis darbo užmokescio apskaiciavimo tvarkos 6.8. ir 6.10. punktus kintamosios algos dalies sumos apskaiciavimui už atidirbtas 42 valandas reikia paimti išmokejima už 3 men. iki balandžio men., kai ieškovei buvo iteiktas ispejimas apie atleidima iš darbo.

Taigi, iš atsakovo už balandžio ir gegužes menesius turi buti priteista 640,68 Lt arbatpinigiu.6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarime nustatyta, kad kazino lošeju paliekami arbatpinigiai apskaitomi atsakovo kaip pajamos iš jo vykdomos veiklos ir išmokami darbuotojams kaip kintamoji atlyginimo dalis, todel turi buti padarytas privalomu išmoketi sumu perskaiciavimas. Teismas tokio perskaiciavimo nepadare, o ieškovei nebuvo duota galimybe pateikti patikslinta ieškini. Del šios priežasties turi buti perskaiciuoti ieškovei priteistini delspinigiai bei suma moketina ieškovei nuo teismo sprendimo priemimo dienos.7.

Teismas nepagristai priteise tik 5 000 Lt dydžio neturtine žala. Teismas neatkreipe demesio, kad atsakovas, dirbtinai fiksuodamas darbo drausmes pažeidimus ir nepagristai isakymais skirdamas nuobaudas, apriboja ieškoves galimybe rasti geresni ir geriau apmokama darba tuo periodu ir ateityje. Apie ieškoves drausmines nuobaudas buvo pranešta kolektyvo bendrajame susirinkime, bet ju anuliavimas nebuvo paviešintas. Taigi, kai kurie kolegos galejo susidaryti neigiama nuomone apie ieškove. Del šiu priežasciu teismas turejo priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Atsakovas atsiliepimu i ieškoves apeliacini skunda prašo ji atmesti, tenkinti atsakovo apeliacini skunda.Nurodo, kad teismas pagristai konstatavo, jog yra pasibaiges isakymu Nr. PV-18 paskirtos drausmines nuobaudos galiojimo terminas, todel šio reikalavimo patenkinimas ieškovei negali sukelti jokiu pasekmiu.

Ši nuobauda ieškovei buvo paskirta pagristai, nes ji be jokio leidimo paliko darbo vieta anksciau laiko. Ieškove nepagristai reikalauja priteisti arbatpinigius, nes arbatpinigiai negali buti priskaiciuojami prie vidutinio darbo užmokescio skaiciavimo. Gincas yra kiles del laikotarpio kai dar galiojo DK 149 straipsnio 2009 m. sausio 1 d. redakcija, todel jokio pažeidimo, ivedant sumine darbo laiko apskaita, ieškoves atžvilgiu padaryta nebuvo, darbo užmokescio vidurkis jai paskaiciuotas teisingai. Del tos pacios priežasties ieškove nepagristai reikalauja ir delspinigiu.

DK 131 str. numato darbdavio teise, bet ne pareiga atleisti darbuotoja nuo jo prašomos datos. Atsakovas, ivertines ieškoves elgesi, prieme sprendima atleisti ja iš darbo pasibaigus jos nedarbingumo laikotarpiui ir toks sprendimas neprieštarauja jokiems teises aktams. Ieškove neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti ne tik didesnio neturtines žalos atlyginimo, bet ir bet kokio, nes drausmines nuobaudos jai buvo paskirtos pagristai, darbo sutartis su ja buvo nutraukta teisetai, o visos jai priklausancios išmokos sumoketos laiku ir tinkamo dydžio.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima- ieškini atmesti.Apeliacini skunda grindžia šiais motyvais:1. Teismas padare nepagrista išvada, kad ieškovei nepagristai buvo skirta nuobauda isakymu Nr. PV-19. Teismas neteisingai nurode, kad ieškove privalejo tureti kvalifikacini pažymejima vesti „Rusiška pokeri“. Pati ieškove prisipažino, kad šita žaidima vede jau kelis menesius. Be to, ieškove 2009 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime išdeste visas šio žaidimo vedimo taisykles, taigi, tai irgi patvirtina, kad ji buvo supažindinta ir apmokyta, kaip vesti ši žaidima.

Taip pat teismas nevertino tos aplinkybes, kodel ieškove, jeigu nemokejo vesti šio žaidimo, neatsisake tai daryti. Teismas neivertino ir ieškoves iniciatyva iškviestos liudytojos V. J. parodymu, kuri patvirtino, kad jokio kvalifikacinio pažymejimo vesti šiam žaidimui nereikejo ir niekam jis nebuvo išduotas.2. Teismas nepagristai konstatavo, jog ieškove nesutiko su sumines darbo laiko apskaitos ivedimu, nes nepasiraše darbo sutartyje, kai buvo supažindinta su jos pakeitimu ir del to nepagristai priteise 819,65 Lt už prastova.

Jeigu ieškove nesutiko dirbti esant suminei darbo laiko apskaitai, tai ji, gavusi atlyginima (kartu su darbo užmokescio skaiciuotes lapeliu) už 2009 metu sausio menesi, privalejo per viena menesi kreiptis i teisma su ieškiniu, kad nesutinka su darbo salygu pakeitimu. Kadangi ieškove su tokiu ieškiniu i teisma kreipesi praleidusi istatymo nustatyta termina, todel jau vien del šios priežasties, ši ieškinio dalis turejo buti atmesta. Ieškove savo nesutikimo del sumines darbo laiko apskaitos nepareiške ir darbo gincus nagrinejancioje komisijoje.

UAB „Nese“ direktores 2008 m. gruodžio 31 d. isakymas del sumines darbo laiko apskaitos ivedimo buvo suderintas su darbuotoju deleguotu atstovu- R.A., todel istatymu reikalavimai nebuvo pažeisti. Pagal pateiktus teismui irodymus, akivaizdu, kad DK 149 str. nuostatos, galiojusios 2009 m. sausio 1 d. taip pat nebuvo pažeistos. Ieškoves reikalavimas apmoketi už prastovos laika, negalejo buti tenkinamas ir todel, kad DK 149 straipsnio redakcija, itvirtinanti, kad jeigu sumines darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas del nuo darbdavio priklausanciu priežasciu dirba mažiau, negu tai darbuotoju kategorijai nustatytas valandu skaicius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtuma yra apmokama kaip už prastova ( DK 195 str.l d.), isigaliojo tik nuo 2010 metu rugpjucio men., t.y., kai jau seniai buvo pasibaige darbo santykiai tarp atsakovo ir ieškoves.3.

Teismo sprendimo dalis priteisti ieškovei arbatpinigius už 2009 m. balandžio ir gegužes men. prieštarauja ne tik sprendimui nutraukti ikiteismini tyrima ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-1-00055-09, bet ir Gyventoju pajamu mokescio istatymo 25 straipsnio 1 daliai, 27 straipsnio 1 ir 5 dalims. Lošimu priežiuros komisija išaiškino ieškovui, kad arbatpinigiai nepriskiriami imones pajamoms, todel UAB „Nese“ 2006 m. balandžio 11 d. isakyme Nr. 39-V, nurode, kad arbatpinigiai krupje išmokami ju paciu tarpusavio susitarimu imonei i tai nesikišant, ir šios sumos pripažistamos „B“ kategorijos pajamomis, kurias privalo deklaruoti pats darbuotojas.

Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnyba, atlikusi patikrinima, nenustate, kad atsakovas pažeide teises aktus, susijusius su arbatpinigiu išmokejimu, todel teismas nepagristai priskyre juos kaip susijusius su darbo santykiais ir priteise iš atsakovo. Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnyba arbatpinigius gražino tam asmeniui, iš kurio jie ir buvo paimti, todel teismas galejo šiuos pinigus ir priteisti tik iš mineto asmens, bet ne iš atsakovo, kuris šiomis lešomis nedisponuoja. Atsakovas neišmokejo ieškovei jokiu arbatpinigiu, nevede ju apskaitos, nebuvo nustates ju išmokejimo kriteriju ir tvarkos.

Arbatpinigiu išmokejimas nebuvo numatytas ir sudarytoje su darbuotoju darbo sutartyje.4. Kadangi teismas nepagristai priteise ieškovei atlyginima už prastova ir arbatpinigius, tai ir delspinigiai priteisti nepagristai. Be to, del minetu sumu ieškove (kai dar dirbo) nesikreipe nei i darbdavi, nei per istatymo nustatyta termina - i teisma.5. Teismas neteisingai paskaiciavo ir priteise ieškoves naudai 30 820,23 Lt dydžio suma kaip vidutini darbo užmokesti už uždelsta atsiskaityti laika iki teismo sprendimo priemimo dienos ir po 1 442,44 Lt už kiekviena menesi iki teismo sprendimo isiteisejimo dienos.

Atsižvelgiant i teismo sprendime išdestytus skaiciavimus, tai 819,65 Lt dydžio suma (kaip apmokejimas už prastova) susidare už 6 menesius, todel neišmoketa vieno menesio suma sudaro 136,60 Lt. Arbatpinigiu 594 Lt suma susidaro už du menesius, todel vieno menesio suma yra 297 Lt. Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnyba 2009 metu balandžio menesi išeme iš T. Apšegos visus surinktus arbatpinigius, todel jis negalejo ju išdalinti ne tik ieškovei, bet ir kitiems krupje. Del ju vyko ikiteisminis tyrimas ir buvo aiškinamasi, ar jie pagristai nera apskaityti bendroves buhalterineje apskaitoje, todel jokios darbdavio kaltes del arbatpinigiu neišmokejimo nera.

Jeigu vertinti teismo priteistas pinigines sumas kaip apmokejima už prastova, tai vieno menesio suma - 136,60 Lt, palyginus su ieškoves darbo užmokesciu (1688,73 Lt) yra labai nedidele ir todel teismo priteista 1 442,44 Lt dydžio vidutinio darbo užmokescio suma yra neadekvati taikomai darbdaviui sankcijai, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sažiningumo principams. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra nurodes, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija - vidutinio darbo užmokescio priteisimas už uždelsimo laika - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmoketas visas jam priklausantis vieno ar daugiau menesiu darbo užmokestis.

Jeigu darbuotojui nebuvo išmoketa tik dalis jam priklausancio darbo užmokescio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydi sudaro neišmoketa darbo užmokescio dalis, išieškoma už uždelsimo laika. Be to, bylos nagrinejimas teisme užsitese nepateisinamai ilgai del to, kad ieškove vilkino bylos nagrinejima, keleta kartu tikslino ieškininius reikalavimus, neatvyko i teismo posedi ir kt., todel 21 menesio terminas sukele atsakovui neigiamas materialines pasekmes, nesant atsakovo kaltes.6. Teismas nepagristai ieškovei priteise neturtine žala.

Tai, kad atsakovas kreipesi i Vilniaus miesto 3 PK, negali buti vertinama atsakovo veiksmais del kuriu atsakove patyre neturtine žala. Iš ieškoves medicininiu dokumentu matyti, kad ieškoves psichologines problemos prasidejo dar jai besimokant mokykloje. Taigi, ieškove jau seniai turejo psichikos sveikatos problemu, tik nesikreipe i gydytojus. Pretenzijos del neišmoketu arbatpinigiu ir už prastova atsirado tik 2010 metu sausio menesi, o pas gydytojus ieškove lankesi jau nuo 2009 metu pradžios. Taigi, jeigu ieškove ir negavo laiku kažkurios tai užmokescio dalies, tai negali buti siejama su jos pablogejusia sveikata ar patirtais išgyvenimais.

Atsakovas panaikino ieškovei skirta drausmine nuobauda, siekdamas išvengti bylinejimosi, taciau pati ieškove inicijavo tolesni teismini procesa, todel teismo išvada, kad ji savo teises privalejo ginti teisme ir bylinetis del neteisetu atsakovo veiksmu yra nepagrista.Ieškove atsiliepimu i atsakovo apeliacini skunda prašo ji atmesti, o sprendima panaikinti iš dalies ir priimti nauja sprendima- tenkinti ieškoves apeliacini skunda.Nurodo, kad teismas pagristai pripažino isakymu Nr. PV-19 ieškovei paskirta nuobauda nepagrista.

Ieškove nebuvo apmokyta žaisti žaidima „Rusiškas pokeris“, be to, ieškove pati pastebejo savo klaida, t.y., kad apsiriko skaiciuodama laimejimo suma. Atsakovo argumentai del sumines darbo apskaitos yra nepagristi. Teismas pagristai nurode, jog byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad atsakovas ir apeliantas susitare del ne viso darbo laiko. Atsakovas nepagristai teigia, jog arbatpinigiai nepriskiriami imones pajamoms. Tiek Gyventoju pajamu mokescio istatymas, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 11 d. nutarime yra nurodyta, kad arbatpinigiai yra priskiriami A klases pajamoms.

Atsakovas nepagristai teigia, jog ieškove vilkino bylos nagrinejima. Bylos nagrinejimo aplinkybes rodo, kad pagrindine bylos nagrinejimo užsitesimo priežastimi buvo atsakovo veiksmai. Nepagristas atleidimo datos perkelimas ieškovei sukele stresine busena, prireike hospitalizavimo ir teismo posedžio perkelimo iki ieškoves pasveikimo. Be to, atsakovas pats neteikdavo teismui reikalaujamu dokumentu iki išrašymo iš ligonines stacionaro dienos. Teismas pagristai pripažino, kad ieškove del darbdavio veiksmu patyre nepatogumu, nes jai nebuvo teisingai apskaiciuotas, laiku mokamas atlyginimas ir kitos išmokos susijusios su darbo santykiais, be to, atliko kitus neteisetus veiksmus - drausmines nuobaudas skyre tam, kad neteisetai atleistu ieškove ir kt.

IV. Apeliacines instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribu butu pažeistos asmens, visuomenes ar valstybes teises ir teiseti interesai (CPK 320 str. 2 d.).Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nera nustatyta.

Todel nagrinetini apeliaciniu skundu faktiniai ir teisiniai pagrindai.Ieškoves apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Del drausminiu nuobaudu.        Ieškove ieškiniu praše pripažinti neteisetomis atsakovo 2009 m. sausio 16 d. isakymu Nr. PV-18 ir 2009 m. sausio 19 d. isakymu Nr. PV-19 jai paskirtas drausmines nuobaudas.        Iš bylos duomenu matyti, kad atsakovas, iškelus šia civiline byla del drausminiu nuobaudu panaikinimo, 2009 m. kovo 31 d. isakymu panaikino šias nuobaudas, atsiliepimu praše byla nutraukti (t. 1 b.l. 29, 30).

Nepaisant to, ieškove vis tiek reiške reikalavima pripažinti drausmines nuobaudas neteisetomis, nurodydama, jog jai tai yra reikšminga tiek žalos atlyginimo klausimo sprendimui, tiek jos gero vardo, reputacijos atstatymui. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nuobaudu panaikinimas reiškia tai, kad darbuotojas nera turejes nuobaudu, ieškoves reikalavimas šioje dalyje yra patenkintas. Todel ieškoves reikalavimas del drausminiu nuobaudu skundžiamame sprendime analizuotas tik sasajoje su pareikštu reikalavimu atlyginti neturtine žala.

Ieškinys skundžiamu teismo sprendimu apskritai yra tenkintas iš dalies – ieškovei priteistos atitinkamos išmokos, kita ieškinio dalis netenkinta. Teiseju kolegija sutinka su minetomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir mano, kad, esant tokiai situacijai, kai atsakovas jau pats buvo panaikines drausmines nuobaudas, tenkinti ieškoves reikalavima šioje dalyje del nebeegzistuojanciu nuobaudu nebuvo pagrindo.            Del atleidimo datos.           Teiseju kolegija atmeta ieškoves apeliacinio skundo argumentus del netinkamai taikytu teises normu, susijusiu su jos atleidimo iš darbo datos nustatymu.           Tarp šaliu nera ginco, kad darbo sutartis su ieškove turejo buti nutraukta 2009 m. birželio 8 d.

Vienok tiek prieš šia data, tiek po jos ieškove buvo nedarbinga. Pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkta darbuotoja atleisti iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogu metu istatymas leidžia tik tuo atveju, kai galima konstatuoti esant DK 136 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus. Kitokiu atveju, kai darbuotojas jo nedarbingumo metu darbdavio iniciatyva galetu buti atleidžiamas, istatymas nenumato. Pagal DK 130 straipsnio 4 dali ispejimo terminas pratesiamas darbuotojo ligos ar atostogu laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškelimo iki teismo sprendimo isiteisejimo, kai istatymu nustatyta tvarka gincijamas atsisakymas duoti išankstini sutikima atleisti darbuotoja iš darbo.

Ieškove buvo atleista pasibaigus jos nedarbingumui. Todel teiseju kolegija konstatuoja, kad jos reikalavimus perkelti atleidimo data i 2009 m. liepos 25 d. bei priteisti už laikotarpi nuo atleidimo datos iki šios datos vidutini darbo užmokesti pirmosios instancijos teismas atmete pagristai.        Del apmokejimo už prastova.         Teiseju kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovas nesutinka su priteista suma už prastova. Ši reikalavima ieškove pareiške nepraejus vienam menesiui nuo atleidimo (t. 1 b.l. 131).

Atsakovas nurodo, kad ieškove sutiko dirbti sumines darbo laiko apskaitos režimu. Taciau šiuo atveju ieškinys reiškiamas ne del sumines darbo laiko apskaitos ivedimo, o del to, kad ieškovei, net ir esant suminei darbo laiko apskaitai, del atsakovo kaltes nebuvo suteiktas visas darbo sutartimi šaliu aptartas darbo laikas - pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai pažymejo, kad byloje nera duomenu apie atsakovo ir ieškoves susitarima del ne viso darbo laiko, tokia teismo išvada nera paneigta ir apeliacinio skundo argumentais.

          Kita vertus, nera pagrindo sutikti apeliantes(ieškoves) pateiktais prastovos trukmes skaiciavimais. Šiame kontekste pastebetina, kad pati ieškove skirtingai nurodo nesuteikto darbo laiko apimtis: ieškinyje ji nurodo, kad jai nebuvo suteikta 178 val. darbo laiko, apeliaciniame skunde jau teigia, jog šis laikas yra 236 val. Kartu pažymetina, kad ieškove apeliaciniame skunde nekvestionuoja teismo atlikto apskaiciavimo pagal Vyriausybes nustatyta minimalu valandini atlygi (4,85 Lt), pagal ji apeliaciniame skunde ir ji pati skaiciuoja jai, jos manymu, priteistina suma.

I byla yra pateikti darbo laiko apskaitos žiniarašciai (t. 2 b.l. 109-133), jais vadovavosi pirmosios instancijos teismas apskaiciuodamas prastovos trukme ir priteistinas už prastova sumas. Teiseju kolegija neturi pagrindo manyti, kad šie darbo laiko apskaitos žiniarašciai butu suklastoti ar del kokiu nors kitokiu priežasciu jie nelaikytini tinkamu irodymu byloje. Todel teiseju kolegija, ivertinusi virš minetas aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismas, pagal bylos duomenis pagristai nustates, jog: šalys nebuvo susitarusios del darbo sutartyje nustatytos darbo laiko trukmes pakeitimo, atsakovas del savo kaltes nesuteike visos trukmes darbo laiko – 169 val., galimybes atsakovui suteikti prastovos laikotarpiu ieškovei kito darbo pagal jos profesija, specialybe, kvalifikacija nebuvo (DK 195 str. 3 d.), DK 195 straipsnio 1 dalies pagrindu pagristai apskaiciavo ir priteise ieškovei 819,68 Lt nesumoketo darbo užmokescio.

         Del arbatpinigiu priteisimo.          Pirmosios instancijos teismas ši ieškinio reikalavima iš esmes tenkino. Apeliaciniuose skunduose atsakovas apskritai neigia prievole moketi arbatpinigius, ieškove nurodo, kad jai buvo priteista per maža arbatpinigiu suma. Teiseju kolegijos nuomone, šis ieškoves reikalavimas neturejo buti tenkinamas.        Visu pirma pažymetina, kad i byla yra pateikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 11 d. nutarimas (t. 3 b.l. 84-85), Klaipedos apygardos 2011 m. rugpjucio 26 d. sprendimas (ieškoves pateiktas apeliacines instancijos teismui), ikiteisminio tyrimo metu priimti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos nutarimai (t. 2 b.l. 141-168), kuriuose aptariama pas atsakova buvusi arbatpinigiu priemimo, (ne)apskaitymo, paskirstymo tvarka.

Šiu dokumentu analize rodo, kad nagrinejamu atveju arbatpinigiu apmokestinimo aspektu instituciju (tame tarpe ir mokescius administruojanciu) nuomones išsiskyre. Minetu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 11 d. nutarimu, tenkindamas ieškoves reikalavima, iš esmes vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Vienok, teiseju kolegijos nuomone, nagrinejamai bylai minetas nutarimas prejudicines reikšmes neturi, taip pat nera itin reikšmingi ir kiti mineti dokumentai, nes juose nagrinejami klausimai mokestiniu istatymu kontekste, o butent, kokioms pajamoms pagal Gyventoju pajamu mokescio istatyma prisikirtini arbatpinigiai – A ar B klases ir, atitinkamai, kas (ieškove ar atsakovas) nuo ju turejo sumoketi mokescius.

Tuo tarpu nagrinejamoje byloje svarbus yra kiti klausimai – ar arbatpinigiai laikytini ieškoves darbo užmokescio dalimi, del ko ieškove turi teise ju iš atsakovo reikalauti ir atitinkamai perskaiciuoti bei priteisti išmoketas su darbo santykiais susijusias išmokas, nepriklausomai nuo to, kokios klases pajamoms arbatpinigiai priskirtini ir kas turetu moketi nuo ju mokescius. Pastarosios aplinkybes nera šios bylos nagrinejimo dalykas, todel teiseju kolegija del ju nepasisako. Ieškove arbatpinigius traktuoja kaip kintamaja darbo užmokescio dali.             Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta del darbo apmokejimo salygu (darbo užmokescio sistemos, darbo užmokescio dydžio, mokejimo tvarkos ir kt.) (DK 95 str. 3 d.).

Šiuo atveju tarp šaliu nera ginco, kad darbo sutartyje arbatpinigiu mokejimas nera niekaip aptartas. Ieškove nurodo, kad toks bendro pobudžio susitarimas buvo žodinio pobudžio priimant ja i darba. Pagal DK 186 straipsnio 2 dali darbo užmokestis apima pagrindini darbo užmokesti ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu budu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atlikta darba. Pagal Darbuotojo ir valstybes tarnautojo vidutinio darbo užmokescio apskaiciavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. gegužes 27 d. nutarimu Nr. 650, 3 punkta i darbuotojo vidutini darbo užmokesti iskaitoma: - pagrindinis darbo užmokestis už atlikta darba, apskaiciuotas pagal imoneje, istaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokejimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, menesines (pareigines) algas ir vienetinius ikainius; - padidintas apmokejimas, jeigu yra nukrypimu nuo normaliu darbo salygu, už darba poilsio ir švenciu dienomis, viršvalandini darba, darba nakti, kitais teises aktuose, kolektyvineje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; - priedai ir priemokos prie valandiniu (dieniniu) tarifiniu atlygiu, vienetiniu ikainiu ir menesiniu algu, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teises aktuose, kolektyvineje ir darbo sutartyse; -anksciau gauto vidutinio darbo užmokescio ir faktinio darbo užmokescio skirtumas, mokamas darbuotojams teises aktuose, kolektyvineje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (neatsižvelgiant i šio skirtumo mokejimo šaltini); - premijos (menesio, ketvircio, už 6, 9 menesiu ar metu darbo rezultatus, vienkartines, iš ju ir premijos iš pelno bei tantjemos) pagal imones darbo apmokejimo ir skatinimo sistema, darbuotojams skatinti skirtos vienkartines pinigines išmokos, pareigines algos dydžio vienkartinis priedas, mokamas valstybes tarnautojams.

Šio aprašo 5.8 punkte numatyta, kad i vidutini darbo užmokesti neiskaitoma vienkartines ir kitos išmokos ne iš imones darbo apmokejimo ir pelno lešu, skirtu darbuotojams skatinti. Teiseju kolegijos nuomone, šiu teises normu sistemine analize leistu daryti išvada, kad darbo užmokesciui galetu buti priskirtos tik darbdavio tiesiogiai darbuotojui iš imones darbo apmokejimo ir pelno lešu mokamos išmokos, kuriu mokejimas yra numatytas darbo sutartyje, kituose teises aktuose, kolektyvineje sutartyje, imones darbo apmokejimo ir skatinimo sistemoje.

           Arbatpinigiai pagal savo esme visu pirma yra duodami ir skiriami ne imonei, o asmeniui asmeniškai (ta pati darba ten pat dirbantys asmenys gali vieni juos gauti, kiti – ne, vieni gali gauti daugiau, kiti - mažiau, galima situacija, kai apskritai jie negaunami). Ieškove nurodo, kad jokio lokalinio akto šiuo klausimu ji nežinojusi, visi arbatpinigiai buvo surenkami ir po to jie (ar ju dalis) buvo paskirstoma darbuotojams. Tai iš esmes patvirtina ir atsakovas, tik nurodo, kad jis arbatpinigiu i imones pajamas apskritai neapskaitydavo, gauti arbatpinigiai faktiškai buvo perskirstomi ir padalijami darbuotoju susitarimu ju paciu sutarta tvarka.

I byla yra pateiktas 2006 m. balandžio 11 d. isakymas Nr. 39-V, kuriuo nustatyta arbatpinigius išmoketi darbuotojams (krupje) ju susitarimu ir jie ipareigoti deklaruoti pajamas (t. 1 b.l. 206). Iš byloje esanciu pažymu apie priskaiciuota ir išmoketa darbo užmokesti bei kitas išmokas matyti, kad arbatpinigiai i ieškovei išmoketinas sumas nebuvo itraukiami per visa jos darbo laika (t. 2 b.l. 18-21). Esant tokioms aplinkybems, kai arbatpinigius gaudavo ir išmokedavo ne tiesiogiai darbdavys, kai tokia darbdavio pareiga prieš darbuotoja, o darbuotojo teise ju reikalauti iš darbdavio nera apibrežta nei sutartimis, nei kitokiu teisiniu (inter alia lokaliniu) pagrindu, teiseju kolegijos manymu, arbatpinigiai nepriskirtini prie darbdavio mokamo darbo užmokescio, todel jie negaletu buti itraukiami i su darbo santykiais susijusiu išmoku apskaiciavima ir priteisiami iš atsakovo.

Juo labiau, kai nuo darbuotoju gautu tokio pobudžio sumu nebuvo mokami jokie privalomi mokesciai (nepriklausomai nuo to, kas juos turejo sumoketi).            Todel teiseju kolegija atmeta ieškoves apeliacinio skundo argumentus del, jos manymu, neteisingo (neitraukus arbatpiniginiu) su darbo santykiais susijusiu išmoku apskaiciavimo, išmokejimo ir priteisimo, priteistinu arbatpinigiu, o atsakovo apeliacinis skundas dalyje del arbatpinigiu priteisimo nepagristumo tenkinamas.            Del delspinigiu.           Pirmosios instancijos teismas nurode, kokia teismine praktika ir teises aktais vadovavosi apskaiciuodamas delspinigius už ataskaitinius laikotarpius iki ieškoves atleidimo iš darbo dienos.

Nera pagrindo pripažinti, kad teismine praktika ar teises aktai skundžiamame sprendime taikyti netinkamai, todel šioje nutartyje tai nekartojama.          Teiseju kolegija iš esmes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei priteistini delspinigiai už prastova (15,12 Lt). Šiame kontekste pastebetina, kad pagal Socialines apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 27 d. isakyma Nr. A1-32 delspinigiu dydis nuo 2009 m. vasario 1 d. nustatytas 0,07 proc., taciau ieškove pirmosios instancijos teismo 0,06 proc. dydžio nekvestionuoja ir pati savo apeliaciniame skunde delspinigius paskaiciuoja 0,06 proc. dydžiu.

Tuo tarpu ivertinant virš minetas aplinkybes del arbatpinigiu priteisimo, konstatuotina, kad kiti delspinigiai - už neišmoketas arbatpinigiu sumas priteisti nepagristai.         Tokiu budu darytina išvada, kad ieškovei laiku nebuvo išmoketa 819,65 Lt suma bei 15,12 Lt delspinigiu. Pažymetina, kad delspinigiai nera iskaitomi i vidutini darbo užmokesti, todel ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas del vidutinio darbo užmokescio mokejimo, jie negali buti iskaitomi.          Pirmosios instancijos teismas iš esmes teisingai vadovavosi teismine praktika aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas proporcingumo aspektu tais atvejais, kai darbuotojui neišmoketos sumos neviršija darbuotojo vidutinio menesinio darbo užmokescio išmoku.

Todel teiseju kolegija ju taip pat nekartoja.          Taigi, ieškovei yra uždelsta išmoketi 819,65 Lt, t.y. 48,5 proc. jos vidutinio menesinio darbo užmokescio (t. 2 b.l.

22) už prastova nuo 2009 m. liepos 8 d. iki šios nutarties priemimo dienos, viso 28 menesiai ir 17 dienu. Tai yra 22 950,20 Lt suma už 28 menesius ir, atitinkamai, 464,47 Lt už 17 dienu, t.y. viso 23 414,67 Lt.          Taciau bylos nagrinejimas pirmosios instancijos teisme užsitese ir del to, kad pati ieškove ne viena karta buvo prašiusi atideti teismo posedi (t. 1 b.l. 117, 125), bylos nagrinejimas buvo atidedamas. Akivaizdu, kad tai salygojo tam tikra ilgesni ginco sprendimo laikotarpi. Todel teiseju kolegija sprendžia, jog ieškovei priteistina už priverstines pravaikštos laikotarpi suma mažintina penktadaliu – iki 18 731,20 Lt.

Iki teismo sprendimo ivykdymo ieškovei iš atsakovo priteistina kas diena, atsižvelgiant i 5 darbo dienu savaites trukme (2008 m. gruodžio 31 d. isakymo del sumines darbo laiko apskaitos 1.7 punktas), po 38,82 Lt, t.y. po 48,5 proc. nuo ieškoves vidutinio vienos dienos darbo užmokescio (80,04 Lt).         Del neturtines žalos.Skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybes, i kurias atsižvelge teismas, konstatuodamas neturtines žalos atsiradimo fakta. Pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad asmens teise i darba, jo darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kuriu priklauso jo socialine, psichologine, materialine gerove, asmens darbo veikla yra itin jautri pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti darbuotojui neturtines žalos, ypac jei tai susije su neteisetu darbdavio poveikiu darbuotojo atžvilgiu.

Drausminiu nuobaudu skyrimas, kurias pats darbdavys iš esmes pripažista nepagristomis (priešingu atveju jos nebutu jo paties naikinamos), reikalavimas dirbti ne darbo sutartyje sulygtomis salygomis – ne visa darbo laika ir neapmokant už darbo laiko skirtuma, rodo nevienkartini neteiseta darbdavio spaudima silpnesniosios darbo sutarties šalies atžvilgiu. Naturalu, kad toks darbdavio elgesys kelia darbuotojui ne trumpalaike, o iš esmes nuolatine itampa, sukelia dvasinius išgyvenimus, nagrinejamu atveju salygojusius psichines sveikatos sutrikimus.

Todel teiseju kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis neturtines žalos ieškovei nesukele, o ieškoves psichines sveikatos sutrikimai yra salygoti išimtinai jos asmeniniu charakterio ar sveikatos ypatumu. Kita vertus, teiseju kolegija taip pat neturi pakankamo pagrindo sutikti su ieškoves apeliacinio skundo argumentais del per mažos priteistos neturtines žalos atlyginimo sumos. Akivaizdu, kad bet kuriuo atveju, nustacius neturtines žalos padarymo fakta, jos dydis negali buti nustatytas konkreciais apskaiciavimais, ši dydi, kiekvienu atveju atsižvelgdamas i konkrecias bylos aplinkybes santykyje su CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybemis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, nustato teismas.

Ieškove nenurode iš esmes nauju aplinkybiu, i kurias teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, nebuvo atsižvelges. Tuo tarpu teiginiai, kad drausminiu nuobaudu paskyrimo faktas, ju nurodymas charakteristikoje apribojo galimybe gauti geresni darba, nera pagristi objektyviais irodymais. Teiseju kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuluotas esmines neturtines žalos atlyginima reglamentuojanciu teises normu aiškinimo ir taikymo taisykles teismai, nustatydami neturtines žalos atlyginimo dydi, be kita ko, turi vadovautis ne tik istatymuose itvirtintais ir teismu praktikoje suformuluotais bei teismo konkreciu atveju reikšmingais pripažintais šios žalos dydžio ivertinimo pinigais kriterijais, bet ir atsižvelgti i teismu ankstesnese analogiško pobudžio bylose priteistus neturtines žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutarti civilineje byloje G.

Š. v. UAB „ Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; 2009 m. birželio 1 d. nutarti civilineje byloje N. C. V. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Šiuo aspektu atkreiptinas demesys i tai, kad ankstesnese darbuotoju teisiu pažeidimo (neteiseto atleidimo iš darbo, neteiseto drausminiu nuobaudu skyrimo, darbuotojui daromo spaudimo išeiti iš darbo darbdaviui palankiomis salygomis) bylose darbuotojams del neteiseto atleidimo iš darbo ju patirtai neturtinei žalai atlyginti kasacinio teismo praktikoje, priklausomai nuo konkrecios bylos aplinkybiu, priteista 500–3000 Lt (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilineje byloje A.

K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. gegužes 22 d. nutartis civilineje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilineje byloje I. C. (M.) ir M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai“, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilineje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomene, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilineje byloje A. M. v. AB „Smiltynes perkela“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2007 m. lapkricio 21 d. nutartis civilineje byloje R.

R. v. AB ,,Alytaus tekstile“, bylos Nr. 3K-3-514/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilineje byloje V. K. v. UAB ,,Trikampis žiedas“, bylos Nr. 3K-3-195/2008; 2008 m. rugsejo 30 d. nutartis civilineje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilineje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentines ir klinikines medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilineje byloje A. M. v. sodininku bendrija „Volungele“, bylos Nr. 3K-3-448/2009).

Todel, atsižvelgiant i virš mineta teismine praktika bei i tai, kad atsakovas praejus santykinai ne itin ilgam laikui pats panaikino drausmines nuobaudas (ko nevertino pirmosios instancijos teismas), kad ieškovei yra priteisiamos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, teiseju kolegija sprendžia, kad 3 000 Lt suma yra adekvatus ieškovei padarytos neturtines žalos atlyginimas. Del virš minetu aplinkybiu teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei arbatpinigius ir delspinigius už ju neišmokejima, neteisingai aiškino ir taike darbo užmokesti reglamentuojancias materialines teises normas, taip pat neatsižvelge i teismine praktika nustatant neturtines žalos dydi tokio pobudžio bylose.

Todel šiose dalyse sprendimas keiciamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Keiciant sprendima, keistinas bylinejimosi išlaidu paskirstymas (CPK 93 str. 1, 5 d. d., 96 str. 1 d.). Iš atsakovo pirmosios instancijos teisme priteistinas valstybei žyminis mokestis nuo priteisiamos ieškovei sumos (18 731,20 Lt+819,65 Lt+15,12 Lt+3000 Lt) - 677 Lt. Atsižvelgiant i tai, kad atmetama ieškinio dalis del arbatpinigiu priteisimo, iš ieškoves atsakovui priteistina išlaidu už advokato pagalba suma didintina iki 1 000 Lt, o valstybei iš atsakovo priteistinu išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, suma mažintina iki 46,46 Lt.

Apeliacineje instancijoje atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Todel jo sumoketa žyminio mokescio dalis - 441 Lt - pagal nugincyta (14 698 Lt sumažinta) nuo skundžiamu sprendimu priteistos sumos priteistina iš ieškoves. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 – 331 straipsniais, n u t ar e: Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendima dalyse del priteistu ieškovei E. B. su darbo santykiais susijusiu išmoku, neturtines žalos atlyginimo bei dalyje del bylinejimosi išlaidu priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nese“ bei valstybei ir šias dalis išdestyti taip:„Priteisti (neatskaicius mokesciu) ieškovei E. B. iš atsakovo uždarosios akcines bendroves „Nese“ neišmoketas su darbo santykiais susijusias išmokas – 819,65 Lt už prastova ir 15,12 Lt delspinigius.

Priteisti (neatskaicius mokesciu) ieškovei E. B. iš atsakovo uždarosios akcines bendroves „Nese“ 18 731,20 Lt už uždelsta atsiskaityti laikotarpi nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2011 m. lapkricio 25 d. ir po 38,82 Lt už kiekviena diena (esant 5 darbo dienu savaitei) nuo 2011 m. lapkricio 25 d. iki visiško atsiskaitymo.Priteisti ieškovei E. B. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo uždarosios akcines bendroves „Nese“. Priteisti iš ieškoves E. B. 1 000 Lt už advokato pagalba atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nese“.           Priteisti iš atsakovo uždarosios akcines bendroves „Nese“ 737 Lt žymini mokesti ir 46,46 Lt išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.“Kita sprendimo dali palikti nepakeista.Priteisti iš ieškoves E. B. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nese“ 441 Lt žymini mokesti už apeliacini skunda.

Teisejai                                                                                                    Ona Gasiulyte Laima Gerasickiniene Alvydas Poškus