4fa03e24-98da-4bbf-a542-ac7ea581a37b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2446-896/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00891-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.8. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijai „Acetatas“, tretiesiems asmenims D.

L., G. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl žalos atlyginimo. Teisėjas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. vandeniu buvo užlietas trečiajam asmeniui D. L. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės buvo sudaryta BÅ«sto draudimo sutartis. IeÅ¡kovė įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui atlygino buto remonto kainÄ , kurios bendra suma sudarė 252,44 Eur.

Atsakovė, kuri vykdo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , yra atsakinga už žalÄ , kuri kilo atsakovei nesavalaikiai nepakeitus karÅ¡to vandens stovo, kuriam trÅ«kus buvo užlietas trečiajam asmeniui priklausantis butas. IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 237,32 Eur ir 15,12 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Santermita“ buvo sudariusi sutartį dėl karÅ¡to vandens sistemų techninės priežiÅ«ros, todėl žalÄ turėtų atlyginti trečiasis asmuo, kuris buvo atsakingas už karÅ¡to vandens bendrųjų vamzdynų priežiÅ«rÄ .

Be to, ieÅ¡kovė neįrodė kas yra kaltas dėl atsiradusios žalos, nes nebuvo nustatyta, kurioje vamzdyno dalyje atsirado gedimas, dėl kurio įvyko avarija, t. y. bendrame karÅ¡to vandens stove, ar sandÅ«roje tarp bendro ir į 53 butÄ nutiesto stovo, ar 53 bute esančiame karÅ¡to vandens stove (vamzdyje). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovės GNEB „Acetatas“ ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ 136,31 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 41,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė atsakovei GNEB „Acetatas“ iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ 164,00 Eur advokatės atstovavimo iÅ¡laidų, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Santermita“ iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ 110,00 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad avarija įvyko namo bendro naudojimo karÅ¡to vandens stove.

Å i aplinkybė nustatyta iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Santermita“ praneÅ¡imo, ieÅ¡kovės pateiktų fotonuotraukų ir 2015 m. rugsėjo 7 d. Turto sunaikinimo sugadinimo akto. TrÅ«kus vamzdžiui laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo užliejamos trečiajam asmeniui D. L. nuosavybės teise priklausančio 50-jo buto patalpos. IeÅ¡kovė per du kartus iÅ¡mokėjo D. L. dvi draudimo iÅ¡mokas žalai atlyginti, t. y. 2015 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡mokėjo 102,32 Eur sumÄ , o 2015 m. rugsėjo 12 d.

– 136,31 Eur sumÄ .Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 102,32 Eur sumÄ ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo be teisinio pagrindo, kadangi dvi lokalinės sÄ matos buvo suraÅ¡ytos 2015 m. rugsėjo 9 d., o 102,32 Eur suma iÅ¡mokėta 2015 m. rugpjūčio 27 d., t. y. iki lokalinių sÄ matų suraÅ¡ymo. Teismas, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė objektyvaus praÅ¡omo priteisti žalos dydžio, todėl ieÅ¡kinį tenkino tik dėl 136,31 Eur iÅ¡mokėtos draudimo sumos priteisimo.

Teismas nustatė, kad atsakovė buvo sudariusi paslaugų, susijusių su karÅ¡to vandens sistemų aptarnavimu ir priežiÅ«ra, sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Santermita“, kuri įsipareigojo kartÄ per savaitę atlikti karÅ¡to vandens sistemos apžiÅ«rÄ , bendrojo naudojimo karÅ¡to vandens tiekimo vamzdžių apžiÅ«rÄ iki pirmosios uždarosios armatÅ«ros patalpoje arba iki atsiÅ¡akojimo į patalpos vidaus tinklÄ , lokalizuoti ir likviduoti avarijas, pakeisti susidėvėjusius vamzdžius iki 1 m ilgio.

Teismas sprendė, kad esant sudarytai sutarčiai ir įvykus karÅ¡to vandens vamzdžio avarijai, atsakovė apie tai privalėjo praneÅ¡ti UAB „Santermita“. Atsakovė pripažino, kad pati bandė aiÅ¡kintis avarijos priežastį, lokalizuoti jos pasekmes, užsukant karÅ¡to vandens tiekimÄ . Kadangi atsakovė neatliko visų galimų laiku lokalizuoti avarijÄ veiksmų, t. y. nepranešė apie tai karÅ¡to vandens sistemÄ prižiÅ«rinčiai bendrovei, teismas sprendė, kad regreso tvarka žalÄ ieÅ¡kovei turi atlyginti atsakovė.Teismas netenkino reikalavimo priteisti 15,12 Eur kompensacines palÅ«kanas, kadangi ieÅ¡kovė nepateikė palÅ«kanų paskaičiavimo.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Santermita“, atstovaujama advokato Andriaus BÅ«dvyčio, praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, t. y. pasisakė tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau nenagrinėjo kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltės, priežastinio ryÅ¡io ir žalos.Atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų.

Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neatliko visų galimų laiku lokalizuoti avarijÄ veiksmų. IeÅ¡kovė negalėjo objektyviais įrodymais, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimais, pagrįsti, kurioje vietoje trÅ«ko vamzdis ir tokiu bÅ«du įrodyti, kas nagrinėjamu atveju yra tikrasis atsakomybės subjektas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atsakovė, iÅ¡ nukentėjusiojo buto valdytojo gavusi praneÅ¡imÄ apie tai, kad pro lubas sunkiasi vanduo, atitinkamai veikė: užsuko pagrindinį karÅ¡to vandens įvadÄ , bandė patekti į butÄ , iÅ¡ kurio tikėtina sunkėsi vanduo, o nepavykus patekti į butÄ , nedelsiant susisiekė su buto savininku.

Tik po grasinimų iÅ¡kviesti policijÄ , gaisrinę bei grasinimų iÅ¡laužti buto duris ir imtis reikalingų veiksmų, buto, iÅ¡ kurio sunkėsi vanduo, valdytojai įsileido į butÄ ir leido likviduoti avarijÄ . Net tuo atveju, jei atsakovė bÅ«tų nedelsiant kreipusis į trečiÄ jį asmenį dėl avarijos likvidavimo, dėl buto savininko (valdytojų) veiksmų ir/ar neveikimo (buto valdytojai neįsileido į butÄ , buto savininkas buvo iÅ¡vykęs į tolimÄ reisÄ , karÅ¡to vandens vamzdžiai buvo paslėpti po apdailos medžiagomis ir buto savininkas (valdytojai) sutiko leisti jas demontuoti tik su sÄ lyga, kad bus atlygintos iÅ¡laidos apdailai atstatyti), trečiasis asmuo nebÅ«tų objektyviai galėjęs imtis bet kokių veiksmų avarijai likviduoti.

Be to, žala (dalis žalos) atsirado (ir) dėl kitų asmenų veiksmų ir/ar neveikimo. IeÅ¡kovės 2015 m. rugsėjo 7 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuota, kad namo gyventojai (nenustatyta kurie) patys atsukdavo įvadÄ , nors žinojo ir/ar turėjo žinoti, kokiu tikslu jis yra užsuktas. Teismas Å¡ių aplinkybių neįvertino.IeÅ¡kovė neįrodinėjo priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už trÅ«kusį vamzdį, t. y. nenustatyta trÅ«kimo vieta, ko pasekoje nėra galimybės nustatyti, kieno dispozicijoje buvo trÅ«kęs vamzdis.

Be to, tęstinį žalos atsiradimÄ sÄ lygojo ir/ar galėjo sÄ lygoti gyvenamojo namo kaimynų, kurie atsukdavo užsuktÄ vandenį, veiksmai, buto, iÅ¡ kurio sunkėsi vanduo, savininko, jo nuomininkų veiksmai ir/ar neveikimas. IeÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio. IeÅ¡kovės atstovas nesugebėjo paaiÅ¡kinti lokalinės sÄ matos pozicijų ir jų pagrįsti, o konkrečiai, ieÅ¡kovė teismui nepaaiÅ¡kino ir nepagrindė 2015 m. rugsėjo 9 d. lokalinės sÄ matos N12-44-1 pozicijos (baldų ir pavirÅ¡ių apdengimas polietilenine plėvele), Transp. pozicijos (meistro atvykimas 2 k.).

Vėlesnėje sÄ matoje, pagal kuriÄ buvo iÅ¡mokėta antra draudimo iÅ¡moka, tokia pozicija apskritai nenumatyta. 2015 m. rugsėjo 9 d. lokalinėje sÄ matoje 102,32 Eur sumai ir 2015 m. rugsėjo 9 d. lokalinėje sÄ matoje 136,31 Eur sumai nėra nurodyta, kokiai konkrečiai patalpai ji sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kad sÄ matose nurodyti tapatÅ«s darbai, kyla abejonių, ar jie nėra dubliuoti, nėra aiÅ¡ku, ar 2015 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡mokėta 136,31 Eur draudimo iÅ¡moka neapima pirmosios.Teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį beveik 4 kartus (nuo 436,57 Eur (1064,80 Eur x 41 proc.) iki 110 Eur).

Trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už atskirus procesinius veiksmus ar už atstovavimÄ teisme nevirÅ¡ijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio. Teismui buvo pateikta iÅ¡sami trečiojo asmens atstovo atliktų pavedimų iÅ¡klotinė. Atstovas turėjo susipažinti su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, teismų praktika, atsakovės atsiliepimu į ieÅ¡kinį, susipažinti ir analizuoti procesinių dokumentų priedus.

Šiems veiksmams atlikti buvo sugaišta 3 val. Atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė sudarė apie 3,5 val. Teismas nepagrįstai vadovavosi kito proceso dalyvio patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, o turėjo vadovautis rekomendacijomis ir konkrečiu atstovavimo turiniu. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, jog byla nepriskirtina prie sudėtingų bylų. Bylos dėl subrogacijos priskirtinos prie sudėtingesnių bylų. Be to, byla santykinai sudėtinga dėl jos faktinių aplinkybių.

 IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl 101,01 Eur turtinės žalos priteisimo ir 15,12 Eur kompensacinių palÅ«kanų priteisimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias kompensacinių palÅ«kanų priteisimÄ , ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos Å¡iuo klausimu.

Teismui tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, kompensacinės palÅ«kanos turėjo bÅ«ti atitinkamai mažinamos, o ne apskritai atsisakoma jas priteisti. Detalus kompensacinių palÅ«kanų apskaičiavimas buvo pateiktas ieÅ¡kinyje. Kompensacinės palÅ«kanos yra skaičiuojamos vadovaujantis Civilinio kodekso normomis ir kasacinio teismo praktika. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Kompensuojamosios palÅ«kanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natÅ«ra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiÅ¡kia, kad jai bÅ«dingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palÅ«kanos iÅ¡ delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė atsakovei 2015 m. rugsėjo 23 d. pretenzija nustatė 15 dienų terminÄ prievolei įvykdyti, kompensacinės palÅ«kanos, kurių buvo reikalaujama ieÅ¡kiniu, buvo paskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę, t. y. nuo 2015 m. spalio 9 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos. 11.2.

Kauno apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 101,01 Eur žalos priteisimo. IeÅ¡kovės atstovas turto sugadinimo, sunaikinimo akte fiksavo, kad ieÅ¡kovės apdraustas turtas buvo užpilamas vandeniu tam tikrÄ laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. Draudėja, teikdama paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad draudimo atstovai du kartus lankėsi, apžiÅ«rėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ji taip pat patvirtino aplinkybę, kad pirmos ir antros apžiÅ«ros metu žalos padarymo mastas buvo skirtingas.

Ä® Å¡ias aplinkybes teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos dalies, iÅ¡mokėtos 2015 m. rugpjūčio 28 d., priteisimo visiÅ¡kai neatsižvelgė. 2015 m. rugpjūčio 28 d. iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ , buvo priimtas sprendimas, kad įvykis yra draudžiamasis. 2015 m. rugsėjo 7 d. apžiÅ«ros metu fiksuoti apgadinimai butui buvo fiksuoti kaip 2015 m. rugpjūčio 24 d. įvykio pasekmė. Pagal BÅ«sto draudimo taisyklių Nr. 067 nuostatas, nuostolio dydis nustatomas vadovaujantis suraÅ¡ytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, jei apžiÅ«ra buvo vykdoma ir aktas buvo suraÅ¡ytas, gautais iÅ¡ draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, bÅ«tinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.

Ta aplinkybė, kad pirmos apžiÅ«ros metu nebuvo suraÅ¡ytas turto sugadinimo, sunaikinimo aktas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos, nes pagal draudimo taisykles aktas gali bÅ«ti ir nesuraÅ¡omas. 2015 m. rugsėjo 7 d. apžiÅ«ros metu suraÅ¡ytas turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, kuriame nurodytos užpylimo aplinkybes, laikotarpis. Abiejose sÄ matose skaičiuojami skirtingi reikalingų atlikti darbų mastai, taigi ieÅ¡kovė abi iÅ¡mokas iÅ¡mokėjo už skirtingus darbus.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ Å¾alos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Byloje tokie įrodymai buvo pateikti, tačiau teismas juos vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir Å¡is pažeidimas turėjo esminės įtakos skundžiamos sprendimo dalies priėmimui.12. Atsakovė GNEB „Acetatas“ atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Santermita“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o patenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:12.1. Atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovės neva patirtÄ Å¾alÄ , kadangi ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai turi bÅ«ti atmesti. 12.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė tikrosios avarijos priežasties (per didelis paduoto vandens slėgis, parÅ«dijimas ir kt.), todėl, nenustačius tikrosios vamzdžio trÅ«kimo priežasties, negalima konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismas taip pat neįvertino, kad žala galėjo atsirasti ir dėl kitų asmenų veiksmų – namo gyventojai patys atsukdavo įvadÄ , 53-ojo buto gyventojai nesutiko parodyti bute esančio vamzdžio, kuris buvo uždengtas plytelėmis, siekiant nustatyti ar įvyko avarija. Be to, ieÅ¡kovė nuo žalos padarymo dienos nesikreipė į atsakovę, kad bÅ«tų nustatyta gedimo vieta bei kas atsakingas už trÅ«kusį karÅ¡to vandens vamzdį ir atsiradusiÄ turtinę žalÄ .12.3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai sumažino trečiajam asmeniui priteistinų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ dydį.

  13. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Santermita“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:13.1. Apeliaciniame skunde nurodomi veiksmai buvo atlikti po to, kai įvyko užpylimas, todėl bÅ«tent atsakovės neveikimas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Atsakovė nurodė, kad UAB „Santermita“ atliko avarijos likvidavimo darbus, už kuriuos atsiskaitė bÅ«tent bendrija.

Vadinasi, avarijos židinys buvo bendrojoje inžinerinėje įrangoje, už kurios eksploatavimÄ yra atsakinga bÅ«tent atsakovė. Atsakovė GNEB „Acetatas“ byloje laikėsi pozicijos, kad G. M. – buto, iÅ¡ kurio sunkėsi vanduo, savininkas, atsiskaitė su bendrija už UAB „Santermita“ suteiktas paslaugas, tačiau į bylÄ jokių tai patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta. Taigi byloje nebuvo paneigtos ieÅ¡kovės nustatytos aplinkybės, kad įvykis nutiko ne dėl bendro naudojimo stovo, o dėl individualios inžinerinės įrangos defektų.

Atsakovė netinkamai veikė ir po avarijos. Nors ir buvo užsuktas pagrindinis karšto vandens įvadas, tačiau bet kuris daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas galėjo laisvai patekti prie įvado ir jį reguliuoti. Patekimas prie įvado nėra apribotas, dėl tos priežasties iki avarijos likvidavimo jis buvo atsukamas ir tokiu būdu žala ieškovės apdraustam turtui buvo didinama. 13.2. Apeliantas UAB „Santermita“ nepagrįstai ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apelianto patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio numatytus dydžius. Rekomendacijų 2 punkte taipogi numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo klausimai, ginčo suma nebuvo didelė, be to, 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas nebuvo baigtas būtent apelianto UAB „Santermita“ atstovo advokato prašymu, nes jis nebuvo pasirengęs užbaigti bylos nagrinėjimo.

14. Atsakovė GNEB „Acetatas“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:14.1. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų ir paskaičiavimų dėl 15,12 Eur kompensacinių palÅ«kanų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių palÅ«kanų nepriteisė.14.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė draudėjai 102,32 Eur iÅ¡mokėjo nesant tam teisėto pagrindo. IeÅ¡kovė pateikė teismui dvi lokalines sÄ matas, kurios suraÅ¡ytos 2015 m. rugsėjo 9 d. ir jos nėra suderintos ir patvirtintos, viena iÅ¡ jų sudaryta jau esant iÅ¡mokėtai žalos sumai. Teisėjas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl vamzdžio trÅ«kimo vietos.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis trečiojo asmens UAB „Santermita“ pranešimu, konstatavo, jog karšto vandens cirkuliacinis vamzdis, esantis perdangoje, trūko stove tarp butų 53 ir 50, todėl tai yra bendrojo naudojimo vamzdyno dalis. Trečiojo asmens UAB „Santermita“ apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog trūkęs vamzdis yra atsakovės dispozicijoje, o ieškovas neįrodė, jog vamzdis trūko bendrojo naudojimo vamzdyno dalyje.GNEB „Acetatas“ 2015 m. rugpjūčio 25 d. akte nurodoma, kad „avarija įvyko karšto vandens vandentiekio vamzdyne“, „vizualiai nebuvo matyti bendro naudojimo karšto vandens vamzdyno, nes jis buvo uždengtas plytelėmis“ (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 156).

UAB „Santermita“ 2017 m. vasario 21 d. raÅ¡te nurodyta, kad „stove tarp buto Nr. 53 ir buto Nr. 50 yra trÅ«kęs karÅ¡to vandens cirkuliacinės linijos vamzdis esantis perdangoje“ (elektroninės bylos apyraÅ¡as, t. 1, b.l. 157). Kitų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių faktinę aplinkybę, dėl kurios kilo ginčas, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ fotonuotraukų nėra galimybės spręsti vamzdžio trÅ«kimo vietos ir kurio asmens dispozicijoje Å¡i vieta yra.Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y., kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu.

Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodÄ tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikÅ¡mę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Å . prieÅ¡ Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialÄ , bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieÅ¡ J. M., bylos Nr. 3K-3-462, ir kt.).Aplinkybę dėl vamzdžio trÅ«kimo vietos, kaip ir bet kuriÄ kitÄ faktinę bylos aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų duomenų viseto padaręs iÅ¡vadas, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę Å¡alims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus teisingai įvertino, jog vamzdis trÅ«ko bendrojo naudojimo vamzdyno dalyje. Tai patvirtina tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens UAB „Santermita“ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ kurių galima spręsti, jog vamzdis trÅ«ko perdangoje, buvo vertinama ar matyti bendrojo naudojimo karÅ¡to vandens vamzdynas.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakomybė dėl trÅ«kusio vamzdžio tenka ne trečiajam asmeniui G. M.. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad vamzdis trÅ«ko bendrojo naudojimo vamzdyno dalyje. Pažymėtina, kad bÅ«tent atsakovė GNEB „Acetatas“ bei pagal su atsakove sudarytÄ sutartį vamzdyno techninę priežiÅ«rÄ vykdanti UAB „Santermita“, o ne ieÅ¡kovė, yra asmenys, kurie gali turėti namo techninę dokumentacijÄ , t. y. tiesioginius įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius ginčijamÄ faktinę aplinkybę, tačiau tokių įrodymų į bylÄ neteikė.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės GNEB „Acetatas“ atsakomybės dėl žalos padarymo, nurodė, jog atsakovė laiku nepranešė apie įvykusiÄ avarijÄ trečiajam asmeniui UAB „Santermita“, pati bandė aiÅ¡kintis priežastis, lokalizuoti pasekmes užsukdama karÅ¡to vandens tiekimÄ , todėl regreso tvarka turi atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakingo už žalÄ asmens, nes neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp asmens veiksmų ir žalos (ar jos dalies) atsiradimo.

Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl netinkamų atsakovės GNEB „Acetatas“ veiksmų lokalizuojant avarijos padarinius yra niekaip nesusiję su 2015 m. rugpjūčio 25 d. padaryta žala. Pirma prakiuro vamzdis ir buvo užlietas trečiojo asmens D. L. butas, tik tada paaiÅ¡kėjo, jog įvyko avarija, trečiasis asmuo D. L. apie tai informavo atsakovę, ir tik nuo to momento, kai atsakovė sužinojo apie įvykusiÄ avarijÄ , galima spręsti apie atsakovės veiksmų teisėtumÄ .GNEB „Acetatas“ yra gyvenamojo namo, kuriame įvyko avarija, eksploatavimo bendrija, kurios vienas iÅ¡ uždavinių yra priimti sprendimus dėl bendrijos administravimo bÅ«do ir pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti (GNEB „Acetatas“ įstatų 9.1 punktas) (elektroninės bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 65-75).

Tarp GNEB „Acetatas“ ir UAB „Santermita“ 2013 m. kovo 1 d. buvo sudaryta Pastato Å¡ilumos punkto, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų techninės priežiÅ«ros sutartis Nr. 13-03-01/25, kuria sutarties Å¡alys, be kita ko, susitarė, jog GNEB „Acetatas“ paveda UAB „Santermita“ vykdyti pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune Å¡ilumos punkto, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų techninę priežiÅ«rÄ . Pagal sutartį UAB „Santermita“ įsipareigojo kartÄ per savaitę atlikti pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir Å¡ilumos punkto apžiÅ«rÄ (sutarties 1 priedo 1 punktas), t. y. cirkuliacinės karÅ¡to vandens tiekimo sistemos namo vamzdyno atÅ¡akų ir stovų bÅ«klės tikrinimÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡as, t. 1, b. l. 77-80).

ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Atsakingu skolininku pagal CK 6.266 str. gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal šį straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju turi bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-123/2009). Å ioje byloje dar svarbu tai, kad sprendžiama ne objekto valdymo kaip daiktinės teisės klausimas, o valdymas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir Å¡ilumos punkto eksploatavimo, priežiÅ«ros ir tvarkymo prasme. GNEB „Acetatas“ sutartimi yra pavedusi pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir Å¡ilumos punkto tvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ trečiajam asmeniui UAB „Santermita“, todėl neatsako pagal CK 6.266 straipsnį už žalÄ , nes objektas, su kuriuo yra siejama padaryta žala, yra prižiÅ«rimas trečiojo asmens UAB „Santermita“.Kasacinis teismas, interpretuodamas CK 6.266 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, jog Å¡ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

Toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiÅ«ros metu, ypač atidžiai laikytis statybÄ reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

Kadangi UAB „Santermita“ buvo atsakinga už statinio Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos ir Å¡ilumos punkto tvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , avarija įvyko bendrojo naudojimo vamzdyne, buvo padaryta žala, yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad už žalÄ , padarytÄ 2015 m. rugpjūčio 25 d. užliejimu, atsakingas asmuo yra ne GNEB „Acetatas“, o UAB „Santermita“. Trečiojo asmens UAB „Santermita“ apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, jog dalis žalos galėjo atsirasti dėl asmenų veiksmų po avarijos.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tirta kokia žalos apimtis buvo 2015 m. rugpjūčio 25 d., ir kiek padidėjo iki 2015 m. rugsėjo 4 d. Å ių faktinių aplinkybių iÅ¡tyrimas svarbus sprendžiant dėl tinkamo atsakovo byloje, nes turi bÅ«ti vertinami tiek GNEB „Acetatas“, tiek UAB „Santermita“, tiek buto Nr. 53 gyventojų ar savininko veiksmai po paaiÅ¡kėjimo, kad įvyko avarija. Tik iÅ¡tyręs Å¡ias faktines aplinkybes teismas turi galimybę spręsti, ar yra tinkamas atsakovas byloje.Å alių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtakÄ jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Dėl to visais atvejais svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. vieÅ¡oji įstaiga „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009, konstatavo, kad ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), pasirenka, jo manymu, tinkamÄ antrÄ jÄ atitinkamų materialinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilo ginčas, Å¡alį ir Å¡iai nukreipia savo reikalavimÄ .

Netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas).Nurodytoje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Teismui sprendžiant klausimÄ , kokia konkretaus asmens procesinė padėtis – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, – byloje yra tinkama, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, iÅ¡ kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigÄ atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamÄ atsakovÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011).CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu.

CPK 45 straipsnio 1 dalyje viena Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lygų (prielaidų) yra ta, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nagrinėdamas bylÄ nustato, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama iÅ¡aiÅ¡kinimas ieÅ¡kovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

B. v. VÅ¡Ä® Utenos apskrities ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1272/2001). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai neiÅ¡tyręs dalies faktinių aplinkybių, padaręs neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl už žalos (ar jos dalies) atsiradimÄ atsakingo asmens, CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka neiÅ¡sprendė Å¡ioje byloje tinkamo atsakovo procesinės padėties. IeÅ¡kovė nėra iÅ¡reiÅ¡kusi nesutikimo CPK 45 straipsnio tvarka netinkamÄ atsakovÄ pakeisti tinkama Å¡alimi. Tokiu bÅ«du tik ieÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo, pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei keisti atsakovÄ Ä¯ tinkamÄ Å¡alį, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra esminis procesinis pažeidimas, nes jo negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliÅ«tis iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantui pasiÅ«lius tik apeliacinėje instancijoje pakeisti atsakovÄ Ä¯ tinkamÄ , nebÅ«tų procesinės galimybės pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei CPK 230 straipsnio 1 dalies tvarka patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus tinkamai Å¡aliai, pakeičiant atsakovÄ CPK 45 straipsnio tvarka. Todėl Å¡alių procesinės padėties pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (CPK 45 straipsnis, 115 straipsnis, 138 straipsnis, 143 straipsnis, 312 straipsnis, 313 straipsnis). Å is esminis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kadangi, aiÅ¡kinantis aukščiau apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, gali paaiÅ¡kėti naujos aplinkybės ir dėl kitų asmenų, kaip tinkamo atsakovo padėties, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos (CPK 7 straipsnis) ir teisingumo, protingumo principais (CPK 3 straipsnis), CPK 263 straipsniu, teismo sprendimas naikinamas visa apimtimi ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų apeliacinių skundų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 2 straipsnis, 8 straipsnis, 13 straipsnis, 45 straipsnis, 177–179 straipsniai, 312 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 328 straipsnis).Dėl apelianto AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo ir apelianto UAB „Santermita“ apeliacinio skundo dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes Å¡ie klausimai nagrinėtini bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                 Tomas Romeika