4f9f5ede-c492-4e85-b5cc-0327012fbade · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-102-267/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08318-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 2.3.4.4.4 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 18 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės T.

T. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1029-251/2019 pagal ieÅ¡kovės J. T. ieÅ¡kinį atsakovei T. T., trečiajam asmeniui Z. T., iÅ¡vadÄ duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. T. ieÅ¡kiniu teismo prašė nustatyti bendravimo tvarkÄ su vaikaite D.

T.:

1) per D. T. gimtadienį, t. y. rugpjūčio mėn. 21 d., Å v. Kūčių ir Kalėdų metu, Naujųjų metų iÅ¡vakarėse bei pirmÄ jÄ Naujųjų metų dienÄ , Å v. Velykų Å¡venčių metu. Bendravimas gali vykti tiek nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, tiek J. T. ar D. T. atvykstant pas viena kitÄ ;

2) atsižvelgiant į tai, kad vaikaitė D. T. gyvena užsienyje, nustatyti, kad močiutė J. T. gali netrukdomai bendrauti su vaikaite elektroninio ryšio priemonėmis, t. y. elektroniniu paštu bei naudojantis skaip, viberio, messendžerio programomis, kurių prisijungimo duomenis privalo nurodyti T. T.;

3) atsižvelgiant į tai, kad vaikaitė D. T. gyvena užsienyje, nustatyti, kad močiutė J. T. gali netrukdomai bendrauti su vaikaite, kuomet vaikaitė atvyksta į LietuvÄ , o taip pat tuomet, kai J. T. nuvyksta į vaikaitės gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4) T. T. prieÅ¡ savaitę laiko privalo informuoti J. T. apie planuojamÄ grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ bei suderinti J. T. netrukdomÄ bendravimo su vaikaite tvarkÄ , kuri turi bÅ«ti ne trumpesnė kaip 5 dienos. J. T. taip pat turi teisę nuvykusi į vaikaitės gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienyje netrukdomai bendrauti su vaikaite D. T. 5 dienas iÅ¡ eilės, jei tuo metu vyksta vaikaitės mokslai, tuomet J. T. rÅ«pinasi vaikaitės nuvykimu ir parvykimu į lavinimo įstaigÄ ;

5) vasaros ir žiemos atostogų metu J. T. turi teisę pasiimti vaikaitę atostogauti į LietuvÄ ar į kitÄ Å¡alį. Atostogų trukmė žiemos metu sudaro mažiausiai 5 dienas, o vasarÄ â€“ 20 dienų. Apie numatomas atostogas J. T. įspėja T. T. prieÅ¡ 30 dienų el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). T. T. be pateisinamos priežasties neleidus vaikui vykti su močiute J. T. atostogauti, J. T. turės teisę reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. atlyginti už įsigytÄ bet nepanaudotÄ bilietÄ ;

6) J. T. ir T. T. pagal bet kurios raÅ¡tiÅ¡kÄ reikalavimÄ el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalo iÅ¡ anksto suderinti laisvadienių ir (ar) atostogų bei susitikimų su vaikaite laikÄ ir vietÄ . Bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaikaite tvarkÄ , atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus T. T. gyvenamajai vietai, telefono numeriui, elektroniniam paÅ¡tui ar prisijungimo duomenims prie skaip, viberio, messendžerio programų, privaloma nedelsiant informuoti J.

T.. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės valstybės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas. Nurodė, kad atsakovė nesudaro sÄ lygų bendrauti su vaikaite. Nuo anÅ«kės D. T. gimimo (duomenys neskelbtini) ji su vyru Z. T. rÅ«pinosi anÅ«kės poreikiais ir priežiÅ«ra. 2015 metų kovo mėnesį atsakovė T. T. iÅ¡vyko uždarbiauti į užsienį. (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos tėvų praÅ¡ymu nustatymo D.

T. be globos iÅ¡mokos“ D. T. laikinÄ ja globėja buvo paskirta ieÅ¡kovė J. T.. Atsakovė iÅ¡ užsienio grįžo po trijų mėnesių, t. y. 2015 m. liepos mėnesį, ir kartu su ieÅ¡kovė bei savo dukra D. T. gyveno 5 mėnesius, t. y. iki 2015 m. gruodžio mėnesio, kuomet atsakovė vėl iÅ¡vyko į užsienį. 2017 m. birželio mėnesį atsakovė grįžusi iÅ¡ užsienio pateikė Å iaulių rajono savivaldybei praÅ¡ymÄ dėl dukros D. T. laikinosios globos panaikinimo, ji buvo panaikinta (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) „Dėl D.

T. grÄ Å¾inimo motinai T. T.” bei iÅ¡sivežė dukrÄ kartu gyventi į užsienį. IeÅ¡kovė nurodė, kad anÅ«kei iÅ¡gyvenus su mama tik vienÄ mėnesį, ieÅ¡kovė sulaukė iÅ¡ dukros žinių, kad jai per sunku gyventi su savo dukra, todėl jÄ parvežė ir (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos tėvų praÅ¡ymu nustatymo D. T. be globos iÅ¡mokos“ ieÅ¡kovė buvo paskirta laikinÄ ja anÅ«kės D.

T. globėja. Atsakovė 2018 metų vasario mėnesį vienÄ savaitę buvo grįžusi į LietuvÄ . 2018 m. gegužės mėnesį ieÅ¡kovė pati vežė vaikaitę dukrai į užsienį, tačiau dukra po savaitės gyvenimo kartu savo dukrÄ iÅ¡vijo, nurodydama, kad jai trukdo. (duomenys neskelbtini) dukra T. T. pateikė Å iaulių rajono savivaldybei praÅ¡ymÄ dėl dukros D. T. laikinosios globos panaikinimo, ir globa (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D.

T. laikinosios globos tėvų praÅ¡ymu pabaigos” buvo baigta. Vaikaitė D. T. iÅ¡ Lietuvos buvo iÅ¡vežta į Jungtinę Karalystę 2018 m. rugsėjo 13 d., o iÅ¡siskyrimas su vaikaite įvyko 2018 m. rugsėjo 27 d., kuomet dukra T. T. iÅ¡prašė ieÅ¡kovę iÅ¡ savo namų užsienyje. Atsakovė dėl bendravimo tvarkos nesitaria. Neleidžia matytis su anÅ«ke ir bendrauti su ja, paskutinį kartÄ su anÅ«ke bendrauta telefonu 2018 m. spalio 17 d. ir gruodžio 10 d., bei 2019 sausio 2 d. AnÅ«kė bendraudama su ieÅ¡kove iÅ¡reiÅ¡kė norÄ grįžti namo ir bendrauti su močiute.

IeÅ¡kovė mano, kad dėl netinkamo atsakovės draugo elgesio bei nepakankamo rÅ«pinimosi atsakovė neužtikrina tinkamų augimo bei gyvenimo sÄ lygų savo dukrai. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams ir bylÄ nutraukti bei priteisti patirtas iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad ji nesirÅ«pina dukra ir nesudaro tinkamų gyvenimo sÄ lygų. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė: Nustatyti tokiÄ J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su jos vaikaite D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : J. T. turi teisę bendrauti su vaikaite D. T. per jos gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), Å v. Kūčių ir Kalėdų metu; Naujųjų metų iÅ¡vakarėse bei pirmÄ jÄ Naujųjų metų dienÄ ; Å v. Velykų Å¡venčių metu. Bendravimas gali vykti tiek nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis tiek J. T. ar D. T. atvykstant vienai pas kitÄ . Atsižvelgiant į tai, kad vaikaitė D.

T. gyvena užsienyje, nustatoma, kad močiutė J. T. gali netrukdomai bendrauti su vaikaite elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, t. y. elektroniniu paÅ¡tu bei naudojantis skaip, viberio, messendžerio programomis, kurių prisijungimo duomenis privalo nurodyti T. T.. Atsižvelgiant į tai, kad vaikaitė D. T. gyvena užsienyje, nustatoma, kad močiutė J. T. gali netrukdomai bendrauti su vaikaite, kuomet vaikaitė atvyksta į LietuvÄ , o taip pat tuomet, kai J. T. nuvyksta į vaikaitės gyvenamÄ jÄ vietÄ . T. T. prieÅ¡ savaitę laiko privalo informuoti J.

T. apie planuojamÄ grįžimÄ Ä¯ LietuvÄ bei suderinti J. T. netrukdomÄ bendravimo su vaikaite tvarkÄ , kuri turi bÅ«ti ne trumpesnė kaip 5 dienos. J. T. taip pat turi teisę nuvykus į vaikaitės gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienyje netrukdomai bendrauti su vaikaite D. T. 5 dienas iÅ¡ eilės, jei tuo metu vyksta vaikaitės mokslai, tuomet J. T. rÅ«pinasi vaikaitės nuvykimu ir parvykimu į lavinimo įstaigÄ . Vasaros ir žiemos atostogų metu J. T. turi teisę pasiimti vaikaitę atostogauti į LietuvÄ ar į kitÄ Å¡alį.

Atostogų trukmė žiemos metu sudaro mažiausiai 5 dienos, o vasarÄ â€“ 20 dienų. Apie numatomas atostogas J. T. įspėja T. T. prieÅ¡ 30 dienų el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). J. T. ir T. T. pagal bet kurios raÅ¡tiÅ¡kÄ reikalavimÄ el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalo iÅ¡ anksto suderinti laisvadienių ir / ar atostogų, bei susitikimų su vaikaite laikÄ ir vietÄ . Bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaikaite tvarkÄ , atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes.

Pasikeitus T. T. gyvenamajai vietai, telefono numeriui, elektroniniam paštui ar prisijungimo duomenims prie skaip, viberio, messendžerio programų, privaloma nedelsiant informuoti J. T.. Likusius ieškinio reikalavimus teismas atmetė. Priteisė iš atsakovės T. T. bylinėjimosi išlaidas – 100,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės T. T. 410,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

Pagrindiniai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo motyvai: Teismas, įvertindamas 5 metų vaiko amžių ir galimybes suformuoti aiÅ¡kiÄ ir objektyviÄ nuomonę, byloje neskyrė atlikti nepilnamečio vaiko apklausos dėl vaiko nuomonės dėl bendravimo su močiute. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, parodančių, jog vaikaitės bendravimas su senele prieÅ¡tarautų jos interesams. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė nemoka bendrauti su vaiku, jo nemyli, neturi tam įgÅ«džių, piktnaudžiauja alkoholiu, ieÅ¡kovės Å¡eimoje naudojamas fizinis smurtas.

PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo vaiko gimimo ja rÅ«pinosi ir iÅ¡vykus dukrai į užsienį jÄ prižiÅ«rėjo. IeÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ parodo ieÅ¡kovės siekį ir norÄ bendrauti su vaikaite. Teismas pažymėjo, kad bylos Å¡alių ginčas dėl tarpusavio konfliktų nėra susijęs su Å¡ioje byloje pareikÅ¡tais reikalavimais ir neturi jokios įtakos vaiko teisėms bendrauti su senele. IeÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaikaite tvarka (jos dalis dėl bendravimo su vaikaite laiko) nėra per daug intensyvi.

PrieÅ¡ingai, tokia vaiko ir senelės bendravimo tvarka padės palaikyti glaudesnį ryšį su ieÅ¡kove, o tai yra svarbu visapusiÅ¡kai ir harmoningai vaiko raidai, vaiko tapatybės jausmui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. IeÅ¡kovės reikalavimas, kad T. T. be pateisinamos pagrįstos priežasties neleidus vaikui vykti su močiute J. T. atostogauti pastaroji turės teisę reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. atlyginti už įsigytÄ bet nepanaudotÄ bilietÄ , yra perteklinis.

Teismas sprendimu nustato bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ . Sprendimo nevykdymo institutas yra kita civilinio proceso stadija, todėl sÄ lyginis reikalavimas dėl žalos atlyginimo už nepanaudotÄ bilietÄ netenkintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė T. T. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės J. T. ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo atmesti, o likusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

T. atsakovės T. T. naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi neteisingai sprendė, kad ieÅ¡kinys Å iaulių apylinkės teisme pareikÅ¡tas nepraėjus 3 mėnesiams po teisėto vaiko persikėlimo į kitÄ ES valstybę narę ir dėl Å¡ios priežasties, taikant 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 9 straipsnio 1 dalį, Å iaulių apylinkės teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti Å¡iÄ civilinę bylÄ .

Sprendžiant dėl jurisdikcijos, termino pradžia turėtų bÅ«ti skaičiuojama nuo D. T. atvykimo pas atsakovę momento, t. y. 2018-09-13. Pirmosios instancijos teismas klaidingai rėmėsi termino pabaigos momentu, kurį laikė ieÅ¡kinio užregistravimo momentÄ per EPP sistemÄ . IÅ¡ EPP sistemos matyti, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendė tik 2018 m. gruodžio 28 d., taigi, D. T. atvyko pas mamÄ 2018 m. rugsėjo 13 d., o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendė tik 2018 m. gruodžio 28 d.

Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnyje nustatyta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė, pagal kuriÄ nuolat valstybės narės teritorijoje gyvenančių asmenų atžvilgiu jurisdikcija įgyvendina valstybės narės, kurioje nuolat gyvena atsakovas, teismai, nepaisant jo pilietybės. Å iuo konkrečiu atveju atsakovė ir jos dukra turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Jungtinėje Karalystėje.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu pripažino, kad bendravimas su vaikaite nėra nutrÅ«kęs, kadangi ji nurodė, jog elektroninio ryÅ¡io priemonėmis ji bendravo su vaikaite 2018-10-17, 2018-12-10 bei 2019-01-02. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bendravimo tvarkos netinkamai vertino realiÄ situacijÄ , t. y. atstumÄ tarp Å¡alių, atsakovės užimtumÄ ir vasaros atostogų trukmę, D. T. ikimokyklinio ugdymo užimtumÄ . Teismas nenustatė jokių aplinkybių, parodančių, jog vaikaitės bendravimas su senele buvo nutrÅ«kęs. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė pati pripažino, kad iki ieÅ¡kinio padavimo elektroninio ryÅ¡io priemonėmis bendravo su vaikaite.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nuo vaiko gimimo ja rÅ«pinosi ir iÅ¡vykus dukrai į užsienį jÄ prižiÅ«rėjo, nėra pakankamas pagrindas kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo. PrieÅ¡ingai, nei teigia pati ieÅ¡kovė, ji nedėjo jokių pastangų, kad bendravimas intensyvėtų. IeÅ¡kovė J. T. atsiliepimu į atsakovės T. T. apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti ieÅ¡kovei J.

T. bylinėjimosi iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovė praleido reikalavimo teismui pateikimo terminÄ , t. y. atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kinys dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo pateiktas praleidus nustatytus terminus ir nurodo, kad 3 mėnesių ieÅ¡kinio pateikimo terminas suėjo 2018-12-13, ieÅ¡kinys pateiktas 2018-12-12, o priėmimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendė tik 2018-12-28, o tuo metu terminas spręsti ginÄÄ buvo praleistas.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio priėmimo terminas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į ieÅ¡kinio pateikimo terminÄ . Europos SÄ jungos viduje yra nustatyta papildoma taisyklė dėl teismingumo, kada vaiko buvusios nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismas 3 mėnesius nuo vaiko iÅ¡vežimo momento iÅ¡laiko jurisdikcijÄ (2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 9 straipsnis) – kai sprendžiami klausimai dėl bendravimo teisių.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamu atveju sprendžiami senelių bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo ir Lietuvos teismų jurisdikcijos klausimai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Å ioje civilinėje byloje teismas tikrindamas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimÄ , visų pirma tiria atsakovės T. T. argumentus dėl Å¡ios civilinės bylos tarptautinio teismingumo (jurisdikcijos) ir teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, kad byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliantė T. T. praÅ¡o skirti žodinį jos apeliacinio skundo nagrinėjimÄ . CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas.

Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių žodinio nagrinėjimo bÅ«tinumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl praÅ¡ymas atmestinas.

Dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos CPK 782 straipsnyje numatyta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas bÅ«tų teisingai iÅ¡spręstas, bÅ«tina nustatyti, koks konkretus teisės aktas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas.

Teismingumas Å¡eimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus tarptautinės, Europos SÄ jungos arba nacionalinės teisės aktus. Parenkant taikytinas teisės normas teismingumo klausimui iÅ¡spręsti CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiÅ¡ka teisė, kuri nėra iÅ¡vestinė iÅ¡ tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiÅ¡kia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009). Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis).

CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ioje byloje (su tarptautiniu elementu) pareikÅ¡tų reikalavimų, susijusių su tėvų pareigomis, pobÅ«dį, pritaria ginčo Å¡alių ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju dėl teismingumo spręstina remiantis 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir reglamentas „Briuselis II bis“). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.

CK 2.12 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiÅ¡kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. CK 2.14 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rÅ«pintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta.

Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamÄ ja vieta laikoma to iÅ¡ tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iÅ¡ tėvų. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad bylos iÅ¡kėlimo stadijoje vaiko D. T. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ir Å¡iuo metu yra Jungtinėje Karalystėje su mama, atsakove T. T.. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, kad mergaitė Jungtinėje Karalystėje gyvena su mama, pradėjo lankyti pradinę mokyklÄ .

Å iaulių rajono vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. vasario 28 d. gavo Jungtinės Karalystės centinės institucijos praneÅ¡imÄ dėl nepilnametės D. T. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo motinos T. T. Å¡eimoje. Europos Teisingumo Teismas yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad: „Nuolatinės gyvenamosios vietos“ sÄ vokÄ reikia aiÅ¡kinti taip, kad Å¡i gyvenamoji vieta atitinka vietÄ , kur vaikas tam tikru bÅ«du integravosi į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ . Tuo atveju, jeigu taikant minėtus kriterijus pagrindinėje byloje bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali bÅ«ti nustatyta, jurisdikcija turintis teismas turi bÅ«ti nustatomas remiantis „vaiko buvimo“ kriterijumi (Europos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 sprendimas byloje C-497/10 PPU).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuolaikinėje Å¡eimos teisėje nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos kriterijus arba aptartas „vaiko buvimo“ kriterijus Å¡iandieninėmis laisvo asmenų judėjimo tarp valstybių sÄ lygomis tampa labai svarbiu užtikrinant vaiko, kaip socialiai pažeidžiamesnio ir didesnės apsaugos reikalaujančio asmens, gyvenimo stabilumÄ ir jo įprasto gyvenimo bÅ«do tęstinumÄ . Jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vienÄ pagrindinių vaiko teisių bÅ«ti iÅ¡klausytam, sužinoti vaiko nuomonę, surinkti kitus įrodymus, kurie reikÅ¡mingi siekiant teisingai iÅ¡spręsti civilinę bylÄ , liečiančiÄ vaiko teises ir teisėtus interesus.

Reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10, 12, 13 straipsniuose įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remdamasis teismas tokius reikalavimus turi teisę nagrinėti net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ esant toje valstybėje narėje. Jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 9 straipsniu, tik nustačius Å¡ias sÄ lygas:

1) nenutrÅ«kstamÄ vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcijÄ ;

2) ieÅ¡kinio reikalavimas turi bÅ«ti susijęs su sprendimo dėl bendravimo teisių, priimto toje valstybėje narėje iki vaiko persikėlimo, pakeitimu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Lietuvoje nebuvo priimtas sprendimas dėl J. T. bendravimo teisių su vaikaite D. T., ieÅ¡kovė tokį reikalavimÄ reiÅ¡kia pirmÄ kartÄ . Be to, byloje pateikti įrodymai, kad 2015–2018 metais D. T. laikinoji globa (laikinoji globėja – J. T.) keletÄ kartų buvo panaikinta, ir Å iaulių rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu D.

T. grÄ Å¾inta motinai, po to mergaitė iÅ¡vykdavo su atsakove iÅ¡ Lietuvos ir gyveno Jungtinėje Karalystėje. Å ias aplinkybes ieÅ¡kinyje pripažįsta ir pati ieÅ¡kovė J. T., ir tai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje jurisdikcija nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinama kaip nenutrÅ«kstama. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmeta ieÅ¡kovės J. T. atsiliepime į apeliacinį skundÄ pateiktus atsikirtimus dėl reglamento „Briuselis II bis“ 9 straipsnyje nustatytos papildomos taisyklės, numatančios, kad vaiko buvusios nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismas 3 mėnesius nuo vaiko iÅ¡vežimo momento iÅ¡laiko jurisdikcijÄ , taikymo.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡i civilinė byla pagal ieÅ¡kovės J. T. ieÅ¡kinį atsakovei T. T. dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo turėtų bÅ«ti nagrinėjama Jungtinės Karalystės teisme pagal reglamento „Briuselis II bis“. 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jį teismingumo pagrindÄ , t. y. pagal vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad, Lietuvos teismui priėmus sprendimÄ dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku D.

T., teismo sprendimas turėtų bÅ«ti vykdomas Jungtinėje Karalystėje. Tai patvirtina ieÅ¡kovės 2019 m. lapkričio 18 d. teismui pateiktas praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį Europos raÅ¡tÄ dėl bendravimo su vaikaite. Å ios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad Jungtinė Karalystė 2020 m. sausio 31 d. iÅ¡stojo iÅ¡ Europos SÄ jungos, todėl pagal 1996 m. Hagos konvencijos 23 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ susitariančioje valstybėje galima bus atsisakyti pripažinti ir vykdyti teismo sprendimÄ , jei jurisdikcija nebuvo pagrįsta kurios nors vienu Å¡ios konvencijos II skyriuje nurodytu pagrindu.

Atsižvelgiant į šį reglamentavimÄ ir civilinės bylos ginčo pobÅ«dį, teismas sprendžia, kad Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas naikintinas ir ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtÄ taip užtikrinant teisminio proceso teisėtumÄ ir civilinių teisių gynybos efektyvumÄ . Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, pažeidė tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai nusprendė dėl civilinės bylos jurisdikcijos, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir J.

T. ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo esme, neaptariami (CPK 782 straipsnis). Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio pirma dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 782 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės J. T. ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Teisėjai Danutė Burbulienė Egidijus Mockevičius Vytautas Kursevičius