2016-01-11 Nr. AB-743-3-61-3-01259-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4006-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01259-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-3 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K.“; 2) įpareigoti Migracijos departamentą priimti sprendimą suteikti I. K. prieglobstį (pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje ir išduoti atitinkamus dokumentus; 3) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, Migracijos departamento pareigūnams teikė visą turimą, žinomą ir objektyvią informaciją, kurios nešališka analizė leidžia padaryti išvadą, kad, skirtingai nei teigiama atsakovo išvadoje, jo kilmės valstybėje buvo žeminamas jo orumas ir jeigu jis būtų išsiųstas į kilmės valstybę, jis būtų kankinamas, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, būtų toliau žeminamas jo orumas. Be to, Migracijos departamento sukauptoje medžiagoje yra akivaizdžių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) registruotos ir teisėtai veikiančios bendrovės (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas ir jos direktorius, turėjo verslo santykių su įvairiomis valstybinėmis institucijomis, dalis kurių vengė atsiskaityti.

Viena tokių valstybinių institucijų yra (duomenys neskelbtini) prezidento A. L. apsaugos tarnyba, kuri neįvykdė savo įsipareigojimų sumokėti už atliktus darbus. Būtent šios valstybinės institucijos vadovai grasino tiek fiziniu susidorojimu, tiek ir įkalinimu bei supūdymu kalėjime. Atsiskaityti už atliktus darbus vengiama ir kitai bendrovei – (duomenys neskelbtini), kurios bendrasavininkas yra pareiškėjas. Šios bendrovės skolininku yra vyriausybinis namas ((duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena buvęs (duomenys neskelbtini) premjeras S. S. ir kurio vardas buvo naudojamas reiškiant grasinimus pareiškėjui įkalinti dėl atkaklaus siekio gauti atlygį už jo bendrovės atliktus darbus.

Toks su (duomenys neskelbtini) prezidentu tiesiogiai susijusių valstybės institucijų atstovų pareiškėjo atžvilgiu naudojamas psichinis smurtas pasižymi realumo kriterijumi. Pareiškėjo baimę būti įkalintam sustiprino ir atliktas bendrovės (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kurio metu jokių pažeidimų nebuvo rasta, tačiau atitinkamas dokumentas ar jo kopija pareiškėjui (duomenys neskelbtini) valstybės saugumo komiteto ((duomenys neskelbtini)) nurodymu nebuvo įteikti. Vėliau paaiškėjo ir tai, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) veikla įsigyjant ir parduodant kitiems (duomenys neskelbtini) ūkio subjektams kalio trąšas taip pat tapo nepriimtina ir dėl to imtasi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjas būtų realiai įkalintas.

Būtent apie tai, kad pareiškėjas „kišosi“ į svetimą verslą ir dėl to turi problemų, buvo pasakyta jo tėvams atliekant jų namuose kratas. (duomenys neskelbtini) teismų sistema, prokuratūra bei kitos teisėsaugos institucijos yra visiškai priklausomos nuo (duomenys neskelbtini) prezidento A. L. Tai visuotinai žinomas faktas, kuris akcentuojamas įvairių su žmogaus teisių apsauga susijusių organizacijų ataskaitose ar panašaus pobūdžio dokumentuose. Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra vertinęs asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimo faktus teismo šališkumo aspektu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei jos papildomų protokolų dalyvė.

Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo byloje yra informacija apie tai, kad žmogaus teisių stebėjimo organizacijos teigia, jog ikiteisminiame tyrime nėra galimybių susipažinti su bylos medžiaga, todėl nėra galimybės pateikti įrodymų apie baudžiamosios bylos sufabrikavimą. Pareiškėjas pateikė įtikinamus duomenis apie tai, kad jo įsteigta ir atitinkamu laiku vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) teisėtai pirko ir pardavė kalio trąšas. Bendrovės įstatai ir (duomenys neskelbtini) įstatymai nedraudė užsiimti tokia veikla, todėl pareiškėjui reiškiami kaltinimai dėl neteisėtos komercinės veiklos yra nelogiški ir prieštaringi.

Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. priimtas sprendimas išduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini). Šių teiginių nepaneigia ir (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros papildomai pateikta informacija bei Departamento akcentavimas, kad valstybė nustato trąšų kvotas vidaus naudojimui, o trąšų eksportas yra draudžiamas. Nei (duomenys neskelbtini), nei pareiškėjas kalio trąšų eksporto nevykdė.

Su tokia veikla besivertusiomis įmonėmis pareiškėjas jokių neteisėtų santykių neturi. Be to, atsakovas klaidingai konstatavo, kad kalio trąšų eksportas iš (duomenys neskelbtini) yra uždraustas. Tokių duomenų Departamento surinktoje medžiagoje nėra ir negali būti, nes (duomenys neskelbtini) galioja kalio trąšų eksporto monopolis, o ne jo draudimas.

Išvadoje teigiama, kad Departamentas negali vertinti baudžiamosios bylos duomenų, tačiau būtent tai daro atsakovas. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys negali pakeisti jų negatyvaus vertinimo, atsižvelgiant į objektyviai žinomus ir jau minėtus faktus apie prokuratūros priklausomumą nuo A. L. bei į tai, kad pats A. L. pasisakė apie bylą, o tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) turi būti siekiama vienintelio rezultato – asmens nuteisimo laisvės atėmimu. Išvada, kad pareiškėjo veiksmų kvalifikavimas kaip kontrabanda pagrįstų abejonių nekelia ir neturi klastojimo požymių yra niekinė. Tai labiau subjektyvus ir iš esmės (duomenys neskelbtini) prokuratūros pateiktų bei nieko bendro su tikrove neturinčių duomenų vertinimas. Apie tai galima spręsti ir iš tų išvadų, kurias atsakovas padarė vertindamas pareiškėjo darytos žandikaulio operacijos faktą. Šios operacijos darymo laikas ir gydymosi laikotarpis patenka į jo inkriminuojamą laikotarpį, tačiau (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje minima, kad ir šiuo laikotarpiu pareiškėjas vykdė nusikalstamą veiką.

Pareiškėjas nesutinka su išvadomis, kurios susijusios su A. L. vyresniojo sūnaus dalyvavimu kalio trąšų versle. Tai, kad V. L. turi sąsajas su kalio trąšų verslu yra vieša paslaptis, kurios tam tikros detalės atskleidžiamos ir 2015 m. sausio 28 d. pažymoje apie kalio trąšų prekybos politiką (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad 2013 m. gegužės 27 d. A. L. savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais V. L. paskyrė (duomenys neskelbtini)–Rusijos kalio trąšų kalio trąšų eksporto komisijos stebėtoju. Šis sprendimas priimtas siekiant sustiprinti vienintelį kalio trąšų eksporto kanalą. Taigi, A. L. siekia dar labiau personifikuoti kalio trąšų verslą ir tai daro per sau artimiausius asmenis. Pareiškėjas yra detaliai paaiškinęs, kad (duomenys neskelbtini) šeimos verslas kalio trąšų eksporto rinkoje vykdomas per kitose valstybėse įsteigtas kompanijas, o tai yra dar vienas įrodymas to, kad V. L. nereikia būti geru verslininku norint užtikrinti stabilų šio verslo pelną. Pareiškėjas yra pateikęs ir kitų duomenų, kurie susiję su kalio trąšų verslo subtilybėmis, jie nebuvo vertinti teikiant išvadą.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. 1. 21–26) paaiškino, kad skunde iš viso nėra analizuojami prieglobsčio suteikimo kriterijai, vietoj to pareiškėjas susikoncentruoja ties politinės situacijos (duomenys neskelbtini) vertinimu, skundo teiginių nesiejant su prieglobsčio suteikimo kriterijais. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) valdžios atstovams tapo žinoma, jog jis remia (duomenys neskelbtini) opoziciją. Priešingai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2015 m. sausio 26 d. raštu Nr. S2-42RN informuojama, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) pilietis I.

K. rėmė (duomenys neskelbtini) opozicines organizacijas (kalbėta su (duomenys neskelbtini) atstovais apie 2010 m. Prezidento rikimų kampaniją ir jos rėmėjus). Pats pareiškėjas ne kartą aiškino, jog rėmė konkrečią partiją – (duomenys neskelbtini), todėl skundo teiginys apie tai, jog jis rėmė ne tik (duomenys neskelbtini) ar apskritai nerėmė šios partijos, o rėmė kitą (skunde nepatikslinta), dar labiau sustiprina įspūdį, jog pareiškėjas linkęs susikurti sau palankias ir jį manomai pateisinančias aplinkybes. Migracijos departamentas savo išvadoje neteigia, jog kalio trąšų eksportas yra uždraustas.

Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija yra teigiama, kad (duomenys neskelbtini) valstybė užsitikrina išskirtinę išorinės prekybos (eksporto) mineralinėmis ir cheminėmis kalio trąšomis teisę, kuri realizuojama per respublikinę unitarinę įmonę (duomenys neskelbtini), akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini), o kalio trąšų prekyba šalies viduje yra griežtai reglamentuota. Pareiškėjas skunde meluoja teigdamas, jog 2012 m. spalio 22 d. buvo paskelbta jo tarptautinė paieška, nes minėtą dieną buvo paskelbta jo paieška tik (duomenys neskelbtini).

Remiantis sienos kirtimo duomenimis 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjas išvyko ir atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau skrisdamas į/iš Rusijos Federacijos lėktuvu, kas leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjas žinojo, jog yra paieškomas, kad jam nesaugu iš (duomenys neskelbtini) vykti tiesiai į Vilnių. Pagal tai negalima teigti, jog (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros pateikti duomenys neturi nieko bendro su tiesa, juolab, kad byloje yra ir (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl paskelbtos pareiškėjo paieškos.

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu kaskart skirtingai nurodydavo, kada jis sužinojo, jog yra paieškomas tiek (duomenys neskelbtini), tiek tarptautiniu mastu.

Atsakovas pažymi, jog įrodinėjimo lygis prieglobsčio bylose yra žemesnis nei tikimybių pusiausvyra, taikomas civilinėse bylose. Siekiant pripažinti, jog egzistuoja visiškai pagrįsta persekiojimo baimė, visuotinai sutariama, kad persekiojimas turi būti įrodytas kaip „pagrįstai įmanomas“, o įrodinėjimo lygis laikomas pasiektu, jei pareiškėjas nurodė „rimtą galimybę“, „rimtą priežastį“, „pagrįstą pagrindą“, arba „realią ar protingą galimybę“, kad jis bus persekiojamas. Pareiškėjas prieglobsčio bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių rimtų priežasčių, nenurodė pagrįsto pagrindo arba realios ar protingos galimybės, kad jis buvo, yra ir bus persekiojamas savo kilmės valstybėje.

Detali Migracijos departamento argumentacija, laikantis visų įrodinėjimo standartų, šiuo klausimu yra išdėstyta 2015 m. sausio 29 d. išvadoje Nr. (15/6-8) 13PR-3RN svarstant pareiškėjo patikimumo klausimą. Bandymai spekuliuoti nepateiktu kaip įrodymas bendrovės (duomenys neskelbtini) patikrinimu, kuriuo, anot pareiškėjo, jokių pažeidimų nebuvo rasta ir kurio kopija nebuvo jam įteikta, ar 2012 m. rugpjūčio 10 d. sudarytu krikščioniškojo ūkio (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto turiniu yra niekiniai. Tikėtina, jog krikščioniškojo ūkio (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas yra tik lašas tarp baudžiamojo tyrimo metu surinktų įrodymų.

Tačiau vadovaujantis įrodinėjimo lygiu taikomu prieglobsčio bylose yra leistina daryti „pagrįstai įmanomas“ prielaidas surinktos informacijos apie kilmės valstybę bei rašytinių įrodymų kontekste. Migracijos departamentas nenukrypo nuo prieglobsčio bylose taikomo įrodinėjimo standartų ir pagrįstai netaikė abejonės privilegijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 1 dalyje, o pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kodėl Migracijos departamentas nepagrįstai taikė Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjas tvirtindamas, jog jo situacija atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus nepateikia jokių argumentų. Teiginys, jog pareiškėjas priklauso socialinei grupei, t. y. verslininkams, neatitinka prieglobsčio teisėje taikomos socialinės grupės apibrėžimo kriterijų. Net jei pareiškėjas ir priklausytų socialinei grupei, tai dar nebūtų pagrindas suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Galimas persekiojimas iš A. L. ir jos sūnaus pusės yra niekuo nepagrįstas, nes apsiribojama tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, o ne patvirtintais faktais.

Pareiškėjas nori įtikinti teismą, jog prieglobstis jam turi būti suteiktas nepriklausomai nuo kaltinimų pagrįstumo. Pagal Migracijos departamento surinktą informaciją, daugiausia šališkų teismo procesų vyksta dėl politiškai motyvuotų bylų, t. y. prieš (duomenys neskelbtini) opozicijos dalyvius. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių įrodymų, išskyrus bendro pobūdžio informaciją, kurie leistų konstatuoti, jog teismas jo atžvilgiu būtų šališkas. Pareiškėjas savo skunde taip pat neteikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje yra nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (15/6-8)-12PR-3 ir įpareigojo Migracijos departamentą I. K. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo. Kitą skundo dalį teismas atmetė.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 8 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gyveno (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros 2013 m. balandžio 5 d. pagalbos prašymą, kuriuo, vadovaujantis 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, prašoma išduoti (duomenys neskelbtini) pilietį I. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti, pareiškėjas 2014 m. liepos 11 d. buvo sulaikytas Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 13 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi nutarta išduoti (duomenys neskelbtini) pilietį I. K. (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui, atidedant jo faktinį perdavimą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnams, kol bus baigtas su juo susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas ir iki jis atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę, jeigu tokia būtų paskirta. Tačiau Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį ir kardomąją priemonę panaikino, pareiškėją paleido. Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas negali būti išduotas (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui dėl aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9 straipsnio 4 dalyje ir Baudžiamojo proceso kodekso 71 straipsnio 4 dalyje, kol nebus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės.

Pareiškėjas 2014 m. liepos 15 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, kuriame paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų yra kaltinamas ir persekiojamas nepagrįstai dėl jam nežinomų priežasčių, bijo grįžti į kilmės valstybę, nes neturės jokių galimybių teisėtomis priemonėmis apsiginti. Per pirminę apklausą paaiškino, kad finansavo (duomenys neskelbtini) opoziciją, oficialiai pirko ir pardavinėjo trąšas, kurių prekybą asmeniškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini) prezidentas A. L. Mano, jog dėl šių aplinkybių jam vykdomas baudžiamasis persekiojamas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (15/6-9)15PR-174 pareiškėjui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, nuspręsta prašymą dėl prieglobsčio nagrinėti iš esmės.

Išnagrinėjęs prieglobsčio prašytojo bylos aplinkybes, Migracijos departamentas 2015 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)-12PR-3 nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje nustatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis ir nėra priežasčių pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamą pavojų, kurį jis gali patirti, jei būtų grąžintas į (duomenys neskelbtini), yra lakoniškas, neišsamus, grindžiamas išimtinai subjektyvia baime ir pasižymi rimtais trūkumais patikimumo vertinimo požiūriu, todėl šia informacija negalima remtis. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra paskelbta karo padėtis, nevyksta jokie kariniai veiksmai, todėl pareiškėjui nėra rizikos, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ar yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Teismas pažymėjo, jog teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra „visiškai pagrįstos baimės“ prieglobsčio prašytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, nustatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.). Nustatytos sąlygos „visiškai pagrįstos baimės“ buvimas reiškia, kad ši sąlyga turi būti vertinama pagal objektyvius, o ne subjektyvius kriterijus, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne kaip asmens, prašančio prieglobsčio, įsitikinimas.

Migracijos departamentas ginčijamame sprendime rėmėsi Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtintas „abejonės privilegijos“ principas, t. y. nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2015 m. sausio 29 d. išvadoje, kuri buvo pagrindas priimti ginčijamą sprendimą, nurodoma, kad nėra jokių faktinių aplinkybių ar faktų, leidžiančių manyti, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla yra sufabrikuota ar politinio pobūdžio, nes pareiškėjo pateiktų duomenų negalima laikyti „nuoširdžiomis pastangomis“, kurie pagrįstų prašymo argumentus, be to, pateikti duomenys yra prieštaringi ir neįtikinami, todėl atsakovas pritaikė Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdytą verslą (duomenys neskelbtini) (trąšų pirkimas ir pardavimas, kurių prekybą asmeniškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini) prezidentas A. L.; (duomenys neskelbtini) prezidento administracinio pastato remontas), galimą baimę dėl inkriminuojamo baudžiamojo persekiojimo kilmės valstybėje, jo tam tikrų parodymų galima neatitiktis faktinėms aplinkybėms (pvz., „kad jis žino, jog yra paieškomas, kad yra įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems neleidžiama išvykti į Europos Sąjungos teritoriją) nebuvo pagrindas padaryti išvadą apie pareiškėjo sąmoningą tyrimo klaidinimą, tuo labiau, kad tiek pirmosios, tiek antrosios apklausos metu pareiškėjas nurodė tas pačias išvykimo iš šalies priežastis.

Migracijos departamentas, netyręs ir nevertinęs aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas paliko savo kilmės valstybę, formaliai atsisakė tenkinti prieglobsčio prašymą. Taigi atsakovas iš esmės pažeidė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tikslą – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama (Įstatymo 2 str. 19 d.). Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, šiuo aspektu tyrimas iš esmės nebuvo atliekamas, apsiribojant informacija apie baudžiamąjį persekiojimą – tikrinimu apklausų metu, nors, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo teiginius apie jo veiklą finansuojant (duomenys neskelbtini) opozicines partijas, trąšų prekybą, kurią asmeniškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini) prezidentas A.

L. bei pateiktas rašytinių įrodymų kopijas, Migracijos departamentas turėjo galimybę patikrinti šiuos pareiškėjo teiginius, užklausdamas visuomenines organizacijas (duomenys neskelbtini), taip pat surinkti duomenis apie (duomenys neskelbtini) opozicijos asmenis, esančius Lietuvos Respublikoje, padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje žmogaus teisių prasme bei pateikti vertinimą, ar dėl šios aplinkybės asmuo galėtų būti persekiojamas, taip pat ir teisėsaugos institucijų baudžiamąja tvarka. Dėl tyrimo šiuo aspektu neišsamumo, teismo vertinimu, nėra galima objektyviai įvertinti, ar Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo paaiškinimus, pagrindžiančius jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pagrįstai taikė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį iš abejonės privilegijos taisyklės.

Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas iš kriterijų pabėgėlio statusui suteikti yra tai, jog prieglobsčio prašytojas negali ar bijo naudotis kilmės valstybės gynyba. Atsakovo teigimu, pareiškėjas tokia gynyba nesinaudojo, nesikreipė pagalbos į jokias atitinkamas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijas, tinkamai neinformavo apie jo atžvilgiu vykdomą neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą, todėl nėra įrodymų, kad jis savo kilmės valstybėje negalėjo gauti valstybės apsaugos nuo jo atžvilgiu vykdomų teisės pažeidimų. Šią išvadą padaręs atsakovas plačiau nenagrinėjo, ar pareiškėjas bijo (bijojo) dėl vykdomo baudžiamojo persekiojimo už ekonominius nusikaltimus, kurį vykdo (duomenys neskelbtini) saugumas, kreiptis gynybos savo kilmės valstybėje į kitas atitinkamas institucijas, ar išvis tokią galimybę turėjo.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas susiaurintai aiškina persekiojimo kategoriją, įtvirtintą Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatoje, detalizuotą Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, Tvarkos aprašas) 66.1 punkte, – baudžiamasis persekiojimas dėl trąšų prekybos ar dėl (duomenys neskelbtini) opozicinių partijų finansavimo, nurodyti Įstatymo 88 straipsnio 3 ir 4 punktuose, veiksmai yra prilyginami persekiojimui. Taigi, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas už ekonominius nusikaltimus, kurį vykdo (duomenys neskelbtini) saugumas, yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą arba yra kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams.

Atsakovas, konstatuodamas, kad už dezertyravimą pareiškėjui gresia laisvės atėmimo bausmė, kurios jis nelaiko „neproporcingai griežta“, neanalizavo, ar pareiškėjas savo kilmės valstybėje gali tikėtis teisingo teismo, ar kalinimo sąlygos (duomenys neskelbtini) yra humaniškos ir atitinkančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuostatas, todėl nepakankamai įvertino jo prašymo pagrįstumą ir atitiktį Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies kriterijams.

Teismas pažymėjo, kad 2014 m. liepos 28 d. pirmą apklausą vykdžiusi Migracijos departamento darbuotoja J. B. pareiškėjo paaiškinimus surašė lietuvių kalba, taip pat ji atliko vertimą į rusų kalbą. 2014 m. lapkričio 13 d. antrą apklausą vykdžiusi Migracijos departamento darbuotoja R. G. paaiškinimus surašė lietuvių kalba, taip pat ji atliko vertimą į rusų kalbą. Pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, nors jis yra pasirašęs, tačiau nėra aišku, ar šios teisės jam buvo paaiškintos jam suprantama kalba. Pagal Įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į vertėją. Prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė prašymo nagrinėjimo metu naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis, valstybės garantuojama teisine pagalba (Įstatymo 71 str. 1 d. 3, 5 p.). Iš Migracijos byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas pasirašė ant 2014 m. liepos 28 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolo ir 2014 m. lapkričio 13 d. prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokolo, kuriuose pateikiama informacija prieglobsčio prašytojui lietuvių kalba. Taigi kaip matyti, paaiškinimus surašė, apklausą bei vertimą atliko Migracijos departamento darbuotojos J. B. ir R. G., o tai sudaro pagrindą abejoti jų rusų kalbos žiniomis bei apklausos objektyvumu.

Teismo posėdyje dalyvavęs (duomenys neskelbtini) opozicijos atstovas S. (S.) V. patvirtino, kad pareiškėjas finansiškai rėmė jų partiją, (duomenys neskelbtini) tokie asmenys yra persekiojami, jiems keliamos baudžiamosios bylos, trąšų prekybą asmeniškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini) prezidentas A. L. ir jo sūnus. Pažymoje apie kalio trąšų prekybos politiką (duomenys neskelbtini), teismų sistemą, yra pažymėta: „kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios politinės sistemos kontrolės ir dėl šios sistemos nesubalansavimo, teisminė valdžios sritis neturi jokio tikros nepriklausomybės. Teisėjai ir prokurorai nuolat atidėlioja sprendimų priėmimą, bijodami sugadinti savo karjerą neįtikus vykdomajai valdžiai. Teismai, taip pat kaip įstatymų kuriamoji valdžia, išlieka beveik visiškai priklausomi nuo valdžios. Vykdomoji valdžia koordinuoja teismų darbą, skiria teisėjus ir net nustato premijų dydžius teismo pareigūnams“. Pagal visuotinai žinomą informaciją (duomenys neskelbtini) buvo masiškai taikomi kankinimai po (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų 2010 m. gruodžio 19 d. sulaikytiems ar įkalintiems asmenims. (Duomenys neskelbtini) nėra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvė, nes šalies režimas negali užtikrinti Konvencijoje priimtų garantijų laikymosi bei tinkamo įgyvendinimo. Kalinimo sąlygos (duomenys neskelbtini) yra nepakenčiamos, vertinamos kaip nežmoniško elgesio forma, kuri neleistina pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį. Šias aplinkybes teismo posėdyje taip pat patvirtino liudytojas S. V. Taigi būtent šių aplinkybių visuma liudija apie tai, kad pareiškėjo situacija nėra tokia pati kaip ir kitų neteisėtai persekiojamų asmenų.

Nurodytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnyje. Minėtais veiksmais atsakovas netinkamai įvykdė Aprašo 9.5 punkto jam keliamą pareigą prieš apklausą prieglobsčio prašytoją supažindinti su jo teisėmis, apklausos tikslu, konfidencialumo principu, nurodytu šio Aprašo 8 punkte, ir su prieglobsčio prašytojo pareigomis bei jų nevykdymo padariniais. Šiame Aprašo punkte, be kita ko, numatyta, kad jeigu būtina, apklausoje turi dalyvauti vertėjas. Apklausos protokolą pasirašo prieglobsčio prašytojas, apklausą atlikęs valstybės tarnautojas, vertėjas ir prieglobsčio prašytojo įgaliotas atstovas (jeigu dalyvavo apklausoje). Dėl minėtų priežasčių buvo pažeistos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka ir procedūros, nebuvo rinkti duomenys apie padėtį (duomenys neskelbtini) iš Lietuvoje egzistuojančių žmogaus teisių gynimo institucijų, tokių kaip Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir Piliečių gynybos paramos fondo.

Pareiškėjas nepateikė detalaus prašomų priteisti su bylos nagrinėjimų susijusių išlaidų apskaičiavimo ir jų pagrindimo įrodymų. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, teismas išaiškino pareiškėjui teisę dėl išlaidų atlyginimo pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.).

III. Atsakovas Migracijos departamentas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Migracijos departamentas pažymi, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas, jo pateiktos faktinės aplinkybės, buvo vertinami griežtai pagal Europos Sąjungos standartus, vadovaujantis Kvalifikacinės direktyvos 2011/85/ES 4 straipsnio bei Procedūrinės direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio nuostatomis bei Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų vadove (toliau – JTVPK Vadovas) įtvirtintomis rekomendacijomis. Pareiškėjui buvo suteikta teisė būti išklausytam – buvo atliktos 3 jo apklausos.

Suteikta galimybė pateikti visus galimus rašytinius įrodymus, tarp jų ir dokumentą, patvirtinantį opozicinės partijos rėmimą. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu galimus įrodymus teikė labai minimaliai ir didelių pastangų nedėjo. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas teigė, kad 2010 m. rėmė (duomenys neskelbtini) partiją ir už šią finansinę paramą iš partijos gavo padėkos raštą, jokios kitos partijos jis nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad ir savo Migracijos departamentui pateiktuose prašymuose ir paaiškinimuose jis nurodė būtent (duomenys neskelbtini) partiją, o teismo posėdžio metu buvo kalbama visiškai apie kitą (duomenys neskelbtini) opozicinę partiją.

Migracijos departamentas, tirdamas šią aplinkybę, 2014 m. spalio 24 d. raštu Nr. (15/6-8)5K-403(RN) kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, kuri, neatskleisdama pareiškėjo bylos aplinkybių, atliko tyrimą ir nustatė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas rėmė opozicines organizacijas (kalbėta su (duomenys neskelbtini) atstovais apie 2010 m. Prezidento rinkimų kampaniją ir jos rėmėjus). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas patikrino pareiškėjo nurodytos partijos rėmimo faktą ir gavo neigiamą atsakymą, todėl šis faktas buvo pagrįstai atmestas.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis konfidencialumo principu ir draudimu kreiptis į prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, negali kreiptis į (duomenys neskelbtini) institucijas ar organizacijas, pavienius asmenis. Šis principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 68 straipsnyje bei Tvarkos aprašo 8 punkte. Jei pareiškėjas be jo nurodytos (duomenys neskelbtini) partijos rėmė kitas opozicines partijas ar organizacijas, jis galėjo ir turėjo pateikti šią informaciją prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.

Migracijos departamentas taip pat rėmėsi išsamia kilmės valstybės informacija, surinkta pagal Europos Sąjungos geriausias praktikas bei rekomendacijas. Visos pažymos yra rengiamos pagal bendrąsias Europos Sąjungos gaires dėl informacijos apie kilmės šalis apdorojimo, remiantis atrinktais viešai skelbiamais informacijos šaltiniais. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo kreiptasi į ACCORD – Austrijos informacijos apie kilmės šalis ir prieglobstį tyrimo ir dokumentacijos centrą, kuris yra Austrijos Raudonojo Kryžiaus informacijos centras.

Rengdamas pažymas ACCORD centras remiasi daugeliu šaltinių, yra nešališkas ir tokiu būdu yra absoliutus lyderis dėl kokybiškos informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes. Atkreiptinas dėmesys, jog, nagrinėjant prieglobsčio prašymus, jokiu būdu negalima remtis vienu šaltiniu dėl galimo informacijos neobjektyvumo bei šališko sprendimo priėmimo. Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą pareiškėjo byloje, nepažeisdamas konfidencialumo principo tikrino pareiškėjo pateiktus faktus bei visus galimus įrodymus kaip tai ir nustatyta JTVPK vadovo 204 paragrafe bei remiantis surinkta visa aktualia informacija kaip tai apibrėžta Procedūrinės direktyvos 2013/32/ES 10 straipsnio 3 dalies b punkte.

Teismas ginčijamame sprendime teigia, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos. Migracijos departamentas darė vienos iš apklausų garso įrašą, kuris įrodo, jog pareiškėjas su savo teisėmis ir pareigomis buvo supažindintas rusų kalba, jam buvo pasakyta, jog jis gali teikti klausimus, jei nors viena iš jo pareigų ar teisių yra jam neaiški. Apklausos pabaigoje jam buvo paaiškinta, jog jis pasirašydamas patvirtina, jog apklausa buvo atliktajam suprantama rusų kalba ir jis pats patvirtino žodžiu, jog jam tai yra aišku. Taip pat visų apklausų metu dalyvavo pareiškėjo advokatas A. N., kurį pasisamdė ir už jo paslaugas mokėjo asmeniškai pats pareiškėjas, tokiu būdu buvo užtikrinta procesinė lygybė. Advokatas turėjo užpildyti pareiškėjui nesuprantamą teisinę spragą, nes jo pareiga yra atstovauti ir ginti pareiškėjo interesus, todėl jis turėjo ir privalėjo sustabdyti ar nutraukti vykdomas apklausas, jei apklausų metu buvo daromi kokie nors procesiniai pažeidimai. Be to, pareiškėjas yra pilnametis, veiksnus, išsilavinęs asmuo, kuris gali ir turi suprasti savo veiksmų pasekmes. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas mano, kad pareiškėjui jo teisės ir pareigos buvo išaiškintos jam suprantama kalba ir jis galėjo jas suprasti, todėl apklausos buvo atliktos objektyviai ir nešališkai.

Migracijos departamentas pažymi, jog teismo posėdyje apklaustas (duomenys neskelbtini) opozicijos atstovas nurodė, jog pareiškėjas rėmėjo partiją (duomenys neskelbtini), kai viso prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo kalbama tik apie (duomenys neskelbtini) partijos rėmimą. Tai akivaizdus prieštaravimas procedūros metu pateiktiems faktams. Manytina, jog tokiems naujiems faktams, atsiradusiems teismo procese, yra taikytini abejonės privilegijos taikymo principai. Pagal tai, pareiškėjas yra nenuoseklus, pateikiantis prieštaringą informaciją. S. V. parodymai dėl pareiškėjo jų partijos rėmimo nėra įtikinami, nes: 1) per 6 prieglobsčio prašymo nagrinėjimo mėnesius pareiškėjas kalbėjo apie kitą partiją; 2) per 6 prieglobsčio prašymo nagrinėjimo mėnesius pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jis rėmė (duomenys neskelbtini), t. y., Migracijos departamente nebuvo gauti jokie tai patvirtinantys rašytiniai dokumentai ar paties (duomenys neskelbtini) opozicijos atstovo S. V. žodiniai pareiškimai, nors jis galėjo atvykti į Migracijos departamentą, kaip tai padarė atvykdamas į teismo posėdį; 3) teismo posėdžio metu S. V. teigė, kad neveda gaunamų lėšų apskaitos, kad nesukeltų grėsmės jų partiją remiantiems asmenims. Tačiau šiame teiginyje nėra vidinės logikos, nes už tai, kad pareiškėjas parėmė partiją, jie išdavė padėkos raštą, kuris, kaip teigia pats pareiškėjas, ir nulėmė politinį jam iškeltos baudžiamosios bylos atspalvį (padėka buvo rasta kratos metu); 4) anoniminį rėmimą griežtai draudžia (duomenys neskelbtini) Politinių partijų finansavimo įstatymas. Politinės partijos (opozicinės ar ne) privalo nurodyti savo pajamų šaltinius bei vesti jų apskaitą. Atsižvelgiant į tai, neįtikinamai skamba, jog opozicinė partija nevedė gautos finansinės paramos apskaitos ir tokiu būdu pažeidė (duomenys neskelbtini) galiojančių teisės aktų normas; 5) S. V. pats neprisiminė pareiškėjo, jo asmeniškai nepažinojo, bet jam apie pareiškėją priminė jo bendražygis, patį pareiškėją pirmą kartą pamatė tik 2015 m. pradžioje. Atsižvelgiant į tai, esant pakankamai pagrįstų abejonių bei alogizmų, minėto liudytojo parodymai turėtų būti atmesti kaip nepatikimi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog JTVPK vadovo 205 paragrafe apibrėžta, jog prieglobsčio prašytojas privalo sakyti tiesą ir kiek įmanydamas padėti apklausiančiajam atskleisti savo atvejo faktus, stengtis pagrįsti savo pareiškimus visais galimais įrodymais ir pakankamai paaiškinti, kodėl jų trūksta. Prireikus stengtis gauti papildomų įrodymų. Pateikti visą būtiną informaciją apie save ir savo praeitį taip detaliai, kad apklausiantis asmuo galėtų nustatyti reikiamus faktus. Nuosekliai paaiškinti visas savo prašymo dėl pabėgėlio statuso priežastis ir atsakyti į visus jam pateikiamus klausimus. Atsižvelgus į tai, manytina, kad Migracijos departamentas pareiškėjui buvo sudaręs visas sąlygas teikti reikiamus įrodymus byloje, visus paaiškinimus, nepaisant to, pareiškėjas pareigos teikti tikrovę atitinkančią ir išsamią informaciją nevykdė. Liudytojo S. V. teiktiems faktams teisme turi būti netaikoma abejonės privilegija ir jie turi būti atmesti dėl nustatyto nenuoseklumo. Taip pat negalima remtis vien šio liudytojo informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), padėtį kalėjimuose ar trąšų prekybą (duomenys neskelbtini), nes nėra nustatyta ar šis asmuo yra patikimas, be to, negalima suteikti prioritetą vienam informacijos šaltiniui.

Pareiškėjas politinei opozicijai nepriklauso, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu faktas, jog jis rėmė opozicinę (duomenys neskelbtini) partiją buvo atmestas, todėl konstatuoti, jog jam gali grėsti kankinimai, nežmoniškas ar žeminantis orumą elgesys nėra pagrindo, net jei sąlygos (duomenys neskelbtini) kalėjimuose yra probleminės, t. y. aplinkybių, kurios leistų identifikuoti, kad pareiškėjas patektų į didesnę riziką nei kiti, nustatyta nebuvo. Taip pat, nepaisant to, jog informacija apie kilmės valstybę nurodo, jog teismų sistema yra priklausoma, nereiškia, kad automatiškai pareiškėjui pateikti kaltinimai nepagrįsti ir jis neįgyvendins savo teisės į teisingą teismą, juolab, kad tyrimo metu buvo paneigta, jog pareiškėjui iškelta baudžiamoji byla yra politiškai motyvuota ar „sufabrikuota“. Vertinant teisę į teisingą teismą, vadovaujantis EŽTT praktika, turi būti nustatytas kažkoks procesinis pažeidimas arba turi būti įrodyta, jog teismas buvo šališkas, tačiau tam turi būti pateikti įrodymai. Bet kuris baudžiamojo proceso pažeidimas dar nereiškia, jog asmens atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas tarptautinės apsaugos prasme. Tokiu atveju yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jam skirta bausmė bus neproporcinga ar diskriminacinė. Pareiškėjo teiginiai, jog dėl (duomenys neskelbtini) Prezidento sūnaus ar kitų įtakingų (duomenys neskelbtini) veikėjų jam nesumokėtų skolų jo atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, neturi vidinės logikos, nes kaip pats pareiškėjas teigė, jis į teismus dėl esamų skolų nesikreipė. Opozicinės politinės partijos rėmimo faktas taip pat buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, išsamiai išnagrinėjus visas bylai aktualias aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjo atveju nėra jokių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti diskriminacijos požymius. Taip pat, įvertinus (duomenys neskelbtini) teismo skirtas bausmes kitiems kaltinamiesiems kalio trąšų byloje, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teismo skirtos bausmės atitinka baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytas bausmių ribas ir nebuvo skirtas maksimalus bausmės dydis, tai leidžia pagrįstai teigti, jog nėra suinteresuotumo nusikalstamas veikas padariusius asmenis nubausti kuo griežčiau (net žinant, jog jų nusikalstama veika buvo pakenkta valstybės gerovei).

Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 2 punkte yra numatyti atvejai, kai prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiama viena iš tarptautinės apsaugos formų, jei yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šie reikalavimai atspindi Direktyvos 2011/95/ES 12 straipsnio 2 dalies b punkto ir 17 straipsnio 1 dalies b punktą. Pareiškėjui pateikti kaltinimai už nusikalstamas veikas, numatytas (duomenys neskelbtini) BK 16 straipsnio 6 dalyje (bendrininkavimas) ir 228 straipsnio 3 dalyje (kontrabanda), 233 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas vertimasis komercine veikla). Kontrabanda tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvos Respublikoje yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tai būtų pagrįsta priežastis pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Teismas ginčijamame sprendime teigia, kad trąšų prekybą kontroliuoja (duomenys neskelbtini) prezidentas A. L. ir jo sūnus, tačiau nenurodo, kokiais informacijos šaltiniais yra remiamasi. Migracijos departamentas informacijos apie A. L. šeimai priklausantį kalio trąšų verslą nerado. A. L. vyriausias sūnus V. L. buvo paskirtas kalio trąšų eksporto komisijos stebėtoju tik 2013 m. gegužės mėnesį, kas pareiškėjo bylos kontekste nėra aktualu, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas 2011–2012 metais.

Šiuo atveju teismas nagrinėjo tik tariamus procedūrinius pažeidimus, kuriuos nustatė nepagrįstai. Teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su pareiškėjo tikrųjų ketinimų realumu, nevertino, ar yra Įstatymo 86 ir 87 straipsnių 1 dalyse įtvirtintų pabėgėlio statusui ar papildomai apsaugai keliamų reikalavimų taikymo pagrindas bei ar tinkamai buvo taikytos 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos netaikymo nuostatos.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą skunde pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais ir sutinka su teismo padarytomis išvadomis.

Papildomai nurodo, kad dėl opozicijos finansavimo klausimo atsakovas pateikia netikslius duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl 2010 metais vykusių (duomenys neskelbtini) Prezidento rinkimų finansavimo buvo kalbėta ne su keliomis, o tik su vienos (duomenys neskelbtini) opozicinės partijos atstovais, t. y. su (duomenys neskelbtini) atstovais. Tuo tarpu tiek Migracijos departamentui, tiek ir Užsienio reikalų ministerijai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo vienintelė (duomenys neskelbtini) opozicinė politinė jėga.

Be to, siekiant objektyviai ištirti visas su pabėgėlio prašymu susijusias aplinkybes, atsakovas galėjo ir turėjo informuoti pareiškėją apie tai, kad iš (duomenys neskelbtini) yra gauta atitinkama informacija. Tai suteiktų galimybę pareiškėjui dar ikiteisminėje stadijoje imtis iniciatyvos ir aiškintis visas tokio atsakymo priežastis. Tuo tarpu dėl atsakovo nenoro bendradarbiauti nustatant tiesą, pareiškėjas visas aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) opozicijos rėmimu, pradėjo aiškintis tik po to, kai po kai buvo susipažinta su prieglobsčio byla.

Aplinkybių aiškinimasis užtruko, tačiau pareiškėjui pavyko išsiaiškinti, kad 2010 metais su juo tiesiogiai kontaktavęs asmuo turėjo sąsajų ir su (duomenys neskelbtini), todėl natūralu, jog jo atmintyje visų pirma ir užsifiksavo atitinkamos partijos pavadinimas. Be to, pažymėtina, kad panašiai skamba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalbose naudojami ir abiejų opozicinių partijų sutrumpinimai. Atitinkamus faktus patvirtino ir pirmos instancijos teismui liudijęs opozicinės (duomenys neskelbtini) lyderis S. V.

Pastarojo asmens liudijimas svarbus ir tuo aspektu, kad buvo patvirtinta, jog I. K. finansiškai rėmė S. V. vadovaujamos (duomenys neskelbtini) opozicinės partijos parengiamuosius veiksmus, kurie susiję su 2010 metais vykusiais (duomenys neskelbtini) Prezidento rinkimais bei tai, kad jam buvo išduota atitinkamą faktą liudijanti padėka. S. V. parodymai yra logiški, nuoseklūs ir neprieštaringi. Jie negali būti atmetami ir dėl to, kad net ir Lietuvoje žinomos (duomenys neskelbtini) opozicinės partijos vadovas tikrai nevyktų į Lietuvos teismą liudyti bei nerašytų administracinėje byloje esančio pareiškimo, jei pareiškėjo parodymai apie įvykius neatitiktų objektyvios tikrovės. Padėkos rašto išdavimas pats savaime nesukelia jokios grėsmės, nes pareiškėjas neužsiėmė neteisėta veikla.

Pareiškėjas neteigė, kad padėkos rašto suradimas nulėmė jam iškeltos baudžiamosios bylos politinį atspalvį, tačiau tvirtino, kad šis faktas tapo dar vienu argumentu jį persekioti ir siekti nuteisimo, įkalinimo ir susidorojimo.

Kaip neobjektyvius ir vienpusiškus pareiškėjas vertina ir kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atstovas nedalyvavo visose trijose jo apklausose. Be to, pareiškėjo atstovas nėra tas asmuo, kuris gali konstatuoti faktą, kad jo atstovaujamam asmeniui jo teisės ir pareigos buvo išaiškintos kokybiškai ir suprantamai, nes specifinių dalykų perteikimui reikalingos aukščiausio (vertėjo) lygio kalbinės žinios. Pareiškėjas pažymi, kad neigdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo konstatuotą pažeidimą, atsakovas vis dėl to pripažįsta faktą, jog apklausiant pareiškėją egzistavo jam nesuprantama teisinė spraga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. (15/6-8) 12PR-3 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 8 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gyveno (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros 2013 m. balandžio 5 d. pagalbos prašymą, kuriuo, vadovaujantis 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, prašoma išduoti (duomenys neskelbtini) pilietį I. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Pareiškėjas 2014 m. liepos 11 d. buvo sulaikytas Vilniuje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 13 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi nutarta išduoti (duomenys neskelbtini) pilietį I. K. (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui, atidedant jo faktinį perdavimą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnams, kol bus baigtas su juo susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas ir jis atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę, jeigu tokia būtų paskirta. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį ir kardomąją priemonę panaikino, paleido jį teismo salėje. Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas negali būti išduotas (duomenys neskelbtini) baudžiamajam persekiojimui dėl aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9 straipsnio 4 dalyje ir Baudžiamojo proceso kodekso 71 straipsnio 4 dalyje, kol nebus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės (Prieglobsčio byla Nr. (duomenys neskelbtini), I t., b. l. 71–77).

Pareiškėjas 2014 m. liepos 15 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Migracijos departamento 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (15/6-9)15PR-174 pareiškėjui suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašytojo bylos aplinkybes, 2015 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-3 nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais ir 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje nustatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis ir nėra priežasčių pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

Remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjas turi kokių nors sąsajų su (duomenys neskelbtini) opozicinių partijų veikla ir ar dėl šios aplinkybės jam grįžus į pilietybės valstybę grėstų susidorojimas. Vertinant pareiškėjo nurodytų aplinkybių patikimumą, pažymėtina, kad teismo posėdyje dalyvavęs (duomenys neskelbtini) opozicijos atstovas S. (S.) V. patvirtino, jog pareiškėjas finansiškai rėmė (duomenys neskelbtini) partiją. Migracijos departamentas, tirdamas šią aplinkybę, 2014 m. spalio 24 d. raštu Nr. (15/6-8)5K-403(RN) kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, kuri, neatskleisdama pareiškėjo bylos aplinkybių, atliko tyrimą ir nustatė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas rėmė opozicines organizacijas. Tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad buvo kalbama tik su (duomenys neskelbtini) atstovais apie 2010 m. Prezidento rinkimų kampaniją ir jos rėmėjus, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neginčijamai išvadai, kad pareiškėjas nerėmė opozicinių organizacijų veiklos.

Kalbant apie I. K. inkriminuojamų galimų nusikalstamų veikų (duomenys neskelbtini) teisinį turinį, nuoseklumą bei vertinimą bendros politinės situacijos bei žmogaus teisių apsaugos pareiškėjo pilietybės valstybėje kontekste, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos apeliacinis teismo vertinimus, išdėstytus 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartis ir kardomoji priemonė bei pareiškėjas paleistas teismo salėje. Šioje nutartyje teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros prašyme nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu pateikiamas I. K. inkriminuojamų galimų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas, nurodomos prieštaringai, dėl to turėjo būti reikalaujama, kad (duomenys neskelbtini) pateiktų patikslinančius duomenis.

Šiuo atveju teisėjų kolegija, vertindama nagrinėjamos administracinės bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikimą, vadovaudamasi protingumo principu, konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nėra susijęs su (duomenys neskelbtini) opozicinių organizacijų veikla, jų finansavimu bei kad dėl šios veiklos jam pilietybės valstybėje negresia susidorojimas (ABTĮ 57 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta išvada apie žmogaus teisių padėtį bei apie (duomenys neskelbtini) opozicinių partijų veiklos rėmėjų padėtį (duomenys neskelbtini), todėl, nesant patikimų duomenų apie elgesį su opozicinių organizacijų rėmėjais (duomenys neskelbtini), negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pilietybės valstybėje pareiškėjui negrėstų jokie negatyvūs padariniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas konkrečiu atveju tyrimą atliko paviršutiniškai. Nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė