2025-11-19 Nr. AB-20046-3-61-3-06291-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1136-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06291-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. patikslintą skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Energetikos skyriaus 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. A51-65152/23(3.3.2.26E-ENE) „Dėl skundo dėl neteisėto rinkliavos reikalavimo“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jam nuosavybės teise priklauso nebaigtos statybos (64 proc. baigtumas) gyvenamosios paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2017 m. vasario 1 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

2.2. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. gavo savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) mokėjimo pranešimą Nr. 10584486, kuriame nurodyta, kad jis yra rinkliavos mokėtojas, rinkliavos laikotarpis – nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., mokėtina suma – 100 Eur. Pareiškėjas 2020 m. vasario 21 d. gavo VASA vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 11130685, kuriuo reikalaujama sumokėti 420,52 Eur už 2018–2020 m. laikotarpį. Nesutikdamas su vietinės rinkliavos prievole (420,52 Eur), pareiškėjas Administracijai 2020 m. kovo 17 d. pateikė skundą (reg. Nr. A.50-9853/20) „Dėl neteisėto rinkliavos reikalavimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 17 d. skundas), manydamas, jog nei VASA, nei Administracija nenurodė teisinio pagrindo apmokestinti nebaigtos statybos Namą, kuris yra negyvenamas ir, kuriame nėra deklaruotų asmenų.

2.3. Komunalinių atliekų surinkimo MKA konteineris Nr. 13-L-408638 (toliau – ir Konteineris) pareiškėjui niekada nebuvo perduotas, komunalinių atliekų surinkimo paslauga pareiškėjas niekada nesinaudojo ir ši paslauga niekada nebuvo teikiama. Pareiškėjas nesutiko su VASA Komunalinių atliekų turėtojų registre (toliau – ir Registras) užfiksuota informacija, jog iš pristatyto Konteinerio viso buvo surinkta ir išvežta 78,20 kg komunalinių atliekų. Konteinerių aptarnavimo grafikas pats savaime neįrodo, jog buvo / yra generuojamos atliekos ir pareiškėjui teikiama komunalinių atliekų surinkimo paslauga. Tai, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekonovus“ du kartus per savaitę aptarnauja gatvę, kurioje yra Namas, nepatvirtina, kad buvo / yra ištuštinamas ir Namo Konteineris. Nei VASA, nei atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad išvežamos komunalinės atliekos – 78,20 kg yra sugeneruotos ir išmestos pareiškėjo. Konteineris stovi viešoje vietoje, kuri yra nuolat filmuojama ant gatvės apšvietimo stulpų sumontuotomis kameromis, taigi atsakovas turi techninę galimybę patikrinti Namo teritorijos vaizdo kamerų įrašus ir įsitikinti, kad pareiškėjas Konteineriu niekada nesinaudojo. Vietinė rinkliava gali būti taikoma individualiems gyvenamiesiems namams, kurie turi deklaruotų ir (ar) nuolatinių gyventojų.

2.4. Atsakovas 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. A51-68671/20(3.3.2.26E-ENE) „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 25 d. sprendimas) išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą. Nesutikdamas su atsakovo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2020 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 21-R-563(AG-479/-4-2020) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, atsakovo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą.

Atsakovas, vykdydamas Komisijos sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. A51-107797/20(3.3.2.26E-ENE) (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas) pateikė pareiškėjui atsakymą. Nesutikdamas su 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-229-624/2022 (toliau – ir 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą nagrinėti iš naujo.

Atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą ir 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 5-75136/33(3.3.2.26E-ENE) (toliau – ir 2022 m. gegužės 30 d. sprendimas) sprendė, kad VASA pareiškėjui teisėtai apskaičiavo rinkliavą pagal suformuotą mokėjimo pranešimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu atsakovo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą išnagrinėti iš naujo. Atsakovas Sprendimu ketvirtą kartą išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą. Atsakovas eilinį kartą ignoravo pareiškėjo prašymą pateikti konkrečius, teisės aktais pagrįstus išaiškinimus dėl pareiškėjui taikomo vietinės rinkliavos pagrindo, neatsižvelgė į prejudicinę galią bylos šalims turinčių teismų sprendimų išaiškinimus, ketvirtą kartą pareiškėjui neatsakė į esminius 2020 m. kovo 17 d. skundo klausimus.

2.5. Lingvistiškai aiškinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) 1 priedo 2 punkto redakcijas, galiojusias nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuo 2020 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į šioje normoje nurodytus skiriamuosius ženklus, teiginys „kuriuose yra deklaruotų gyventojų“ taikomas ir 1 ar 2 būstų namams, sodo namams, todėl atsakovo Sprendimas neatitinka Rinkliavos nuostatuose numatytų teisės normų esmės ir prasmės. Nei šis, nei kiti atsakovo priimti sprendimai nepagrindžia, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo skaičiuojami mokesčiai už vietinę rinkliavą, kai atliekų tvarkymo administratoriaus sprendimu Konteineris prie pareiškėjui priklausančio Namo nebuvo pastatytas (vietinės rinkliavos rinkimo pradžios momentas – 2018 m. gegužės 1 d., Konteinerio pastatymo momentas – 2019 m. rugsėjo 30 d.).

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjui vietinė rinkliava yra skaičiuojama, nes jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje – nebaigtą statyti Namą. Sprendime Administracija tiksliai nurodė, kokiai nekilnojamojo turto kategorijai atliekų administratorius priskyrė pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Namą ir kokiu pagrindu šį nekilnojamojo turto objektą (toliau – ir NTO) įtraukė į Registrą. Administracija iš atliekų administratoriaus 2023 m. kovo 30 d. raštu Nr. A51-56737/23(3.3.2.26E-ENE) pareikalavo duomenų, kokiu teisiniu pagrindu nekilnojamojo turto objektas – Namas įtrauktas į Registrą ir kada, kokiu pagrindu Konteineris. Administracija išsamiai ir argumentuotai atsakė į pareiškėjo keliamą klausimą, kaip atliekų administratorius Namą įtraukė į Registrą, jį apmokestino vietinės rinkliavos mokesčiu bei jam priskyrė Konteinerį. VASA 2023 m. balandžio 11 d. pateikė atsakymą Nr. SD-8149, kuriame atsakoma į pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundo paklausimus, taip pat VASA 2023 m. balandžio 3 d. atliko faktinį objekto patikrinimą ir nustatė, kad buvo konteineryje šiukšlių, taigi Namas, nors ir nenaudojamas, kaip teigia pareiškėjas, bet gali generuoti ir generuoja atliekas, susidarančias tiek statybos metu, tiek objekto priežiūros metu.

4.2. Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojusi 2018 m. kovo 28 d.–2019 m. gruodžio 22 d.) 1 priedo 2 punkte nurodyta, kad vietine rinkliava apmokestinami gyvenamosios paskirties individualūs namai, t. y.: 1) individualūs gyvenamieji namai – 1 arba 2 būstų namai ir sodo namai, kuriuose yra deklaruotų gyventojų ir 2) naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai šeimai. Sprendime pareiškėjui nurodyta, kad jam priklausantis NTO (Namas, kuris, kaip teigia pareiškėjas, yra nebaigtas statyti, t. y. nenaudojamas gyventi ir kuriame nėra deklaruotų gyventojų) įtraukimo į Registrą dieną atitiko Rinkliavos nuostatų 1 priedo 2 punkto antroje dalyje nurodytą NTO apibrėžimą, todėl įtraukiant į Registrą buvo priskirtas „Gyvenamoji – individualūs namai“ kategorijai.

4.3. Visuose ginčo laikotarpiu galiojusiuose Rinkliavos nuostatuose pareiškėjui priklausantis NTO atitiko „Gyvenamoji – individualūs namai“ kategoriją ir buvo priskiriamas tai pačiai gyvenamųjų namų kategorijai ir nebuvo keičiamas, kadangi visose ginčo laikotarpiu galiojančiose Rinkliavos nuostatų redakcijose atitiko tą patį nustatytą NTO apibrėžimą. Rinkliavos nuostatų formuluočių žodžiais „taip pat“ nusakomas reikalavimas, kad name būtų deklaruotų gyventojų keliamas būtent ir tik sodo namams. Rinkliavos nuostatus aiškinat sistemiškai pagal jų prasmę matosi, kad visose Rinkliavos nuostatų redakcijose buvo laikomasi nuoseklumo ir reikalavimas turėti deklaruotų gyventojų nuo pat pradžių buvo keliamas nuosekliai tik sodo namams.

4.4. Turto nenaudojimo atvejais Rinkliavos nuostatai numato galimybę taikyti vietinės rinkliavos lengvatą arba NTO išbraukti iš Registro, jeigu yra visos Rinkliavos nuostatose nurodytos aplinkybės. Vietinės rinkliavos lengvata taikoma vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 36 punktu. Kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį (redakcija, galiojusi 2018 m. kovo 28 d.–2019 m. gruodžio 22 d.), taip pat Rinkliavos nuostatų 76 punkte įtvirtinant, kad kintamoji vietinės rinkliavos dalis neskaičiuojama vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (Rinkliavos nuostatų redakcija, galiojusi 2020 m. sausio 1 d.–2020 m. liepos 10 d. ir 2020 m. liepos 11 d.–2020 m. gruodžio 31 d.).

4.5. Pareiškėjas nei teikdamas 2020 m. kovo 17 d. skundą Administracijai, nei kreipdamasis su patikslintu skundu į teismą neįrodė, kad pareiškėjo Name atliekos negali susidaryti, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 10-403 „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 7.1 punktu, ne tik remonto metu, bet netgi vykdant statybos darbus statybvietėje turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikinai laikomos susidarančios: komunalinės atliekos − maisto likučiai, tekstilės gaminiai, kitos buitinės ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas, taigi atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją nebuvo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjui priklausančiame NTO atliekų nesusidaro, todėl nebuvo pagrindo taikyti vietinės rinkliavos lengvatos kintamajai vietinės rinkliavos daliai. Pareiškėjas to daryti niekada ir neprašė, pareiškėjo Konteineryje buvo užfiksuotos atliekos, taip pat nebuvo pagrindo priimti sprendimą dėl pareiškėjui priklausančio NTO išbraukimo iš Registro, nes jo Namas atitinka „Gyvenamoji – individualūs namai“ kategoriją. Tai, kad pareiškėjui nebuvo priskirtas Konteineris nepanaikino pareiškėjo prievolės mokėti vietinę rinkliavą. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 10.3 punktu vietinės rinkliavos mokėtojas privalo naudoti jam priskirtą konteinerį mišrioms komunalinėms atliekoms šalinti, o tais atvejais, kai konteineris nepriskirtas, kreiptis į VASA dėl naudojamo konteinerio priskyrimo arba aprūpinimo konteineriu Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445, (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Taip pat pareiškėjas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį galėjo užsisakyti VASA savitarnos svetainėje adresu https://vasa.lt/prasymai. Pareiškėjas nepateikė dokumentų ar įrodymų, kur yra išvežamos ir kaip sutvarkytos statybinės ir kitos atliekos kitais būdais atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, todėl nepagrįstai teigiama, jog vien dėl to, jog Namas nebaigtas statyti ir negyvenamas, nesusidaro komunalinės atliekos.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nebaigtos statybos (64 proc. baigtumas) namas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2017 m. vasario 1 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

6.2. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. gavo VASA vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10584486, kuriame nurodyta, kad jis yra rinkliavos mokėtojas, rinkliavos laikotarpis – nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., mokėtina suma – 100 Eur. Taip pat pareiškėjas 2020 m. vasario 21 d. gavo VASA vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 11130685, kuriuo VASA reikalauja sumokėti 420,52 Eur vietinę rinkliavą už 2018, 2019 ir 2020 m.

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime Nr. 11130685 nurodyta prievole mokėti 420,52 Eur, Administracijai 2020 m. kovo 17 d. pateikė skundą „Dėl neteisėto rinkliavos reikalavimo“, ir teigė, jog nei VASA, nei Administracija nenurodė teisinio pagrindo apmokestinti Namą, kuris yra negyvenamas ir kuriame nėra deklaruotų asmenų.

6.4. Atsakovas 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą. Nesutikdamas su atsakovo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2020 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 21-R-563(AG-479/-4-2020) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pateikė pareiškėjui atsakymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą. Atsakovas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu sprendė, kad VASA pareiškėjui teisėtai apskaičiavo vietinę rinkliavą pagal suformuotą mokėjimo pranešimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu panaikino atsakovo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir įpareigojo pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą išnagrinėti iš naujo. Atsakovas Sprendimu ketvirtą kartą išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą.

7. Teismas aptarė Sprendimo turinį, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Taisyklių, Rinkliavos nuostatų, nustatė, kad Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150, (toliau – Sąrašas), o Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles, patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija) (toliau – ir Vietinės rinkliavos dydžio nustatymo taisyklės). Teismas analizavo vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos mokėtojo sąvokas, įtvirtintas Taisyklėse bei Rinkliavos nuostatuose.

8. Teismas nustatė, kad VASA 2021 m. vasario 21 d. suformuotame vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime Nr. 11130685, kurį prašė panaikinti pareiškėjas, nurodyta, jog 170,52 Eur rinkliava paskaičiuota gyvenamosios–individualios paskirties objekto, esančio adresu Balsių g. 47, Vilnius, savininkui – pareiškėjui už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Minėtame mokėjimo pranešime Nr. 11130685 taip pat nurodyta, jog pareiškėjas yra skolingas 250,00 Eur vietinės rinkliavos už praeitus laikotarpius, t. y. 100 Eur – už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 150 Eur – už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

9. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Namas priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, byloje taip pat pripažįstama aplinkybė, jog Namas yra nebaigtos statybos, o Administracija pripažįsta, kad ginčo NTO yra negyvenamas ir jame nėra deklaruotų asmenų.

10. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad atsakovo Sprendimas neatitinka Rinkliavos nuostatų 1 priedo 2 punkte nurodytų teisės normų esmės ir prasmės, teismas priėjo prie išvados, kad Administracijos Sprendime ši aplinkybė įvertinta. Teismas nustatė, jog Sprendime remtasi VASA 2023 m. balandžio 11 d. atsakymu Nr. SD-8149, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundo paklausimus ir paaiškinta, jog nepriklausimai nuo to, ar asmuo faktiškai gyvena nurodytame NTO ar ne, jeigu minėtas NTO pagal savo paskirtį yra skirtas gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai šeimai, vadovaujantis Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojusi 2018 m. kovo 28 d.–2019 m. gruodžio 22 d.) 3 punktu, NTO vietinė rinkliava taikoma visiems savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis (1 priedas), nuo vietinės rinkliavos skaičiavimo Vilniaus miesto savivaldybėje pradžios, NTO turėjo būti įtrauktas į Registrą.

Pareiškėjui priklausantis NTO įtraukimo į Registrą dieną atitiko Rinkliavos nuostatų 1 priedo 2 punkto (redakcija, galiojusi 2018 m. kovo 28 d.–2019 m. gruodžio 22 d.) antroje dalyje nurodytą NTO apibrėžimą, todėl įtraukiant į Registrą buvo priskirtas „Gyvenamoji – individualūs namai“ kategorijai. Teismas sutiko su Sprendime pateikta išvada, kad Rinkliavos nuostatai nereikalauja, jog individualiuose gyvenamuosiuose namuose būtų deklaruotų gyventojų., nes toks reikalavimas keliamas sodo namams. Rinkliavos nuostatai turi būti vertinami sistemiškai.

Sodo paskirties pastatai apmokestinami pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedo 13 punktą. Tačiau tais atvejais, kai sodo paskirties pastatuose yra deklaruotų gyventojų, tokie pastatai apmokestinami pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedo 2 punktą. Aptaręs Rinkliavos nuostatų 1 priedo 2 punktą, teismas priėjo prie išvados, kad tiek pagal Rinkliavos nuostatų redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., tiek pagal Rinkliavos nuostatų redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. sausio 1 d., tam, kad NTO savininkas turėtų prievolę mokėti vietinę rinkliavą, nekilnojamojo turto objektas turi atitikti Rinkliavos nuostatų 1 priede nurodytas nekilnojamojo turto kategorijas.

Teismas vertino, jog pažodžiui aiškinant Rinkliavos nuostatų 1 priedo 2 punktą, tiek redakciją, galiojusią iki 2019 m., tiek redakciją, galiojusią nuo 2020 m., Rinkliavos nuostatai nereikalauja, kad individualiuose gyvenamuosiuose namuose būtų deklaruotų gyventojų, o toks reikalavimas keliamas sodo namams.

11. Teismas vadovavosi Rinkliavos nuostatų punktais dėl vietinės rinkliavos kontrolės, skundų nagrinėjimo tvarkos, analizavo Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, teismų formuojamą praktiką vietinės rinkliavos mokėjimo / atleidimo nuo jos mokėjimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektais. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Namui nebuvo priskirtas konteineris, nėra duomenų, kad Namas buvo naudojamas, vietinės rinkliavos paslaugos teikiamos; pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo suteikti jam konteinerį, Konteineris prie Namo pastatytas VASA sprendimu, atliekų susidarymo aplinkybės, atsižvelgiant ir į jų kiekį (70 kg nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. vasario 22 d.), nėra aiškios. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad anksčiau prie Namo nebuvo konteinerio, pati savaime nepatvirtina, jog Name nesusidarė komunalinės atliekos, pavyzdžiui, tokios atliekos galėjo būti šalinamos kitais būdais (iš jų – ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais). Teismas vadovavosi Rinkliavos nuostatų 10.3 punktu dėl konteinerio naudojimo / priskyrimo tvarkos, akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią aplinkybė, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu galbūt faktiškai neturėjo ir (ar) nesinaudojo konteineriu, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

12. Teismas pažymėjo, jog Sprendime nurodyta, kad atsakovas 2023 m. balandžio 3 d. atliko kontrolinį patikrinimą, nustatė, kad prie pareiškėjui priklausančio NTO yra pastatytas ir turtui priskirtas atliekų surinkimo Konteineris bei jame yra surinktas nedidelis kiekis atliekų. NTO iš gatvės pusės yra su plėvele uždengtais langais, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar NTO iš esmės gali būti naudojamas pagal paskirtį ir, ar jame yra vykdoma kita veikla, kurios metu turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikomos susidarančios: komunalinės atliekos – maisto likučiai, tekstilės gaminiai, kitos buitinės ir kitokios atliekos, nesant pareiškėjo pateiktų įrodymų. Teismas sprendė, jog minėtos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai dėl atlikto kontrolinio patikrinimo prie Namo, patikrinimo metu nustačius, jog Konteineryje yra surinktas nedidelis kiekis atliekų, o pareiškėjas atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Rinkliavos nuostatų prasme.

13. Teismas pažymėjo, kad turto nenaudojimo atvejais Rinkliavos nuostatai numato galimybę taikyti vietinės rinkliavos lengvatą arba NTO išbraukti iš Registro, jeigu yra visos Rinkliavos nuostatuose nurodytos aplinkybės. Aptaręs Rinkliavos nuostatų punktus, pagal kuriuos neskaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji, teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui neteikė prašymo bei dokumentų, kurie įrodytų, kad pareiškėjas nesinaudoja Namu.

14. Nustatęs, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, teismas atmetė pareiškėjo skundą, nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

III. 15. Pareiškėjas S. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Administracijos Sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės arba panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundą iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo argumentus (faktines aplinkybes (Namas nebaigtas statyti, jokie gyventojai Name nėra deklaruoti, niekas negyvena, vietinė rinkliava paskaičiuota nesant Konteinerio, Konteineris pastatytas be pareiškėjo sutikimo ir pageidavimo prie Namo, viešoje vietoje prie pat gatvės), teisinį reguliavimą (Atliekų tvarkymo įstatymo 301 str. 1 d. (vietinės rinkliavos mokestis taikomas tik naudojamam NTO), Komisijos ir teismų jau priimtus sprendimus šiame ginče) ir akcentuoja šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad reikalavimas dėl deklaruotų gyventojų ar nuolatinio gyvenimo taikomas sodų rūšies objektams, o ne individualiems gyvenamiesiems namams, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Namas, pareiškėjas yra rinkliavos mokėtojas. Aptarus Rinkliavos nuostatų 8.1 punktą, 1 priedo nekilnojamojo turto objektų, kuriems taikoma vietinė rinkliava, sąrašo 2 punktą, teigiama, kad Rinkliavos nuostatai aiškiai nurodo, jog vietinė rinkliava gali būti taikoma tik gyvenamiesiems individualiems namams, taip pat sodo namams, kuriuose yra deklaruotų gyventojų ir kurie visi, nepaisant jų formos (tai būtų gyvenamasis namas ar sodo namas) yra naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų. Iš teismo sprendimo turinio lieka neaišku, kokiomis teisės normomis vadovaujantis buvo nustatyta pareiškėjo prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

16.2. Teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020 negali būti taikoma, kadangi skiriasi nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybės – nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad Namas nėra naudojamas ir gyvenamas, tuo tarpu administracinėje byloje Nr. eA-16-629/2020 buvo užfiksuota, jog nekilnojamojo turto objekte (sodyboje), dėl kurio apmokestinimo kilo ginčas yra auginamos avys, ūkio darbus dirbo darbininkas, būnantis šioje sodyboje ir t. t. Teismas privalėjo vadovautis tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa su šios bylos aplinkybėmis (pvz., 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015; 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-640/2013; ir kt.).

16.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendime buvo teisingai pastebėjęs, jog VASA priskaičiuotos pareiškėjui atliekų susidarymo aplinkybės, atsižvelgiant į jų kiekį (70 kg per 1,5 metų) nėra aiškios. VASA savavališkai pastatyto Konteinerio atliekų susidarymo aplinkybės taip pat nėra aiškios – t. y. nėra nustatyta, kad į VASA savavališkai pastatytą Konteinerį šiukšles meta pareiškėjas. Pareiškėjas gyvena ir yra deklaruotas visiškai kitu adresu (duomenys neskelbtini), už atliekų išvežimą ir tvarkymą sąžiningai sumoka. Teismo išvados, susijusios su atsakovo kontroliniu patikrinimu, Konteineriu bei jame esančiu nedideliu kiekiu atliekų, nelogiškos ir nepagrįstos, nes Konteineris stovi viešoje vietoje, praeinamoje (duomenys neskelbtini), į jį šiukšles gali mesti bet kas; byloje esančioje nuotraukoje matomas atliekų kiekis patvirtina, kad pareiškėjas negeneruoja atliekų ir negali būti laikomas „atliekų turėtoju“.

16.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos bylas, pasisakyta, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas. Todėl būtent vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus įtvirtintus nuostatuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012). Atsakovas neįrodė skaičiuojamo vietinės rinkliavos mokesčio pagrįstumo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti Namą.

16.5. Sprendime nėra nurodyta teisinio Namo įtraukimo į Registrą pagrindo, tuo pažeidžiant VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus: draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius), įstatymo viršenybės, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia.

17. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir papildomai akcentuoja šiuos argumentus:

18.1. Vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu galbūt faktiškai nesinaudojo konteineriu, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs, išvestiniai, lingvistiniai samprotavimai neatitinka Rinkliavos nuostatuose įtvirtinto reguliavimo ir nėra pakankami paneigti pareiškėjo prievolei kaip nekilnojamojo turto savininkui laikytis Rinkliavos nuostatų nustatytos tvarkos mokėti mokesčius. Kadangi pareiškėjui priklausančio NTO paskirtis visu ginčo laikotarpiu nesikeitė, nebuvo teisinio pagrindo keisti turto kategorijos, kuriai priskirtas pareiškėjo NTO.

18.2. Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar asmenys šiuo turtu naudojasi ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018 ir joje nurodytą praktiką). Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą (pastoviąją ir (ar) kintamąją dalis) vykdymo pareiškėjas gali būti atleistas Rinkliavos nuostatuose nustatytais pagrindais ir tvarka teikiant prašymą taikyti lengvatą. Pagal galiojančią teismų praktiką, asmuo gali būti atleistas nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo tik tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje <...> atliekos nesusidaro ir akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju“, tačiau „tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

18.3. VASA turėjo pareigą ne tik įtraukti pareiškėjui priklausantį NTO į Registrą, tačiau ir visu ginčo laikotarpiu neturėjo teisinio pagrindo įtrauktą NTO išbraukti iš Registro, kadangi pareiškėjui buvo priskirtas Konteineris, buvo teikiama atliekų surinkimo paslauga, nebuvo įrodymų, kad NTO yra sudegęs, sunaikintas arba pažeistas, taip pat nebuvo nustatyta, kad nėra galimybių komunalinėms atliekoms susidaryti. Pareiškėjas yra vietinės rinkliavos mokėtojas Rinkliavos nuostatų taikymo aspektu, todėl jam rinkliava apskaičiuota pagrįstai taikant savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius.

18.4. Pareiškėjas į vietinę rinkliavą mokančių asmenų registrą buvo įtrauktas vadovaujantis Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojusi 2018 m. kovo 28 d.–2019 m. gruodžio 22 d.) 1 priedo 2 punkto pagrindu. Administracija Sprendime aiškiai nurodė, kad pareiškėjui priklausantis NTO, įregistravus jį Nekilojamojo turto registre, įtraukimo į Registrą dieną atitiko Rinkliavos nuostatų 1 priedo 2 punkto antroje dalyje nurodytą NTO apibrėžimą, todėl įtraukiant Namą į Registrą, jis buvo priskirtas „Gyvenamoji – individualūs namai“ kategorijai ir pagal tvarką apmokestintas.

18.5. Komunalinės atliekos tai nėra tik mišrios išrūšiuotos atliekos, tai yra ir tekstilės, didelių gabaritų, pavojingosios, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, elektros ir elektroninės atliekos, kurios turi būti šalinamos arba į atliekoms šalinti skirtus konteinerius (pvz. tekstilės ir pakuočių ir antrinių žaliavų atliekos) arba pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Išvardintų atliekų surinkimo ir tvarkymo patiriamos sąnaudos yra apmokamos vietinės rinkliavos lėšomis, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nesinaudojo tekstilės atliekų, pakuočių ir antrinių žaliavų konteineriais, didelių gabaritų aikštelių teikiamomis paslaugomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. A51-65152/23(3.3.2.26E-ENE) „Dėl skundo dėl neteisėto rinkliavos reikalavimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo S. L. 2020 m. kovo 17 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad Administracijos Sprendimu atsakyta į pagrindinius pareiškėjo 2020 m. kovo 17 d. skundo argumentus, be kita ko, jog pareiškėjui priklausantis NTO įtraukimo į Registrą dieną atitiko Rinkliavos nuostatų 1 priedo 2 punkte nurodytą NTO apibrėžimą, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio lieka neaiškus teisinis Namo įtraukimo į Registrą pagrindas, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Ginčo santykius reguliuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas, Vietinės rinkliavos dydžio nustatymo taisyklės bei ginčo laikotarpiu 2018–2020 m. aktualūs Rinkliavos nuostatai.

24. Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 str. 3 d.).

25. Vietinės rinkliavos dydžio nustatymo taisyklių 17 punkte nurodyta, jog sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (toliau – įgalioti asmenys). Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas savivaldybių sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį ar kitus kriterijus, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija <...> (Vietinės rinkliavos dydžio nustatymo taisyklių 18 p.).

26. Pagal Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150, 1 eilutę pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai) priskirti gyvenamosios paskirties pastatams, išnašoje () paaiškinant, jog nekilnojamojo turto paskirtis – teisės aktais leidžiama, nuosavybės dokumentuose nurodyta arba faktiškai vykdoma teisėta viena ar keletas veiklos rūšių, vykdomų nekilnojamojo turto objektuose.

27. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Rinkliavos nuostatus, kurių 7.5 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.) nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vėlesnės redakcijos Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 6.6 punkte vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.

28. Pagal Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.) 1 priedo Nekilnojamojo turto objektų kategorijos 2 eilutę į vietine rinkliava apmokestinamų NTO kategorijų sąrašą patenka gyvenamosios – individualių namų kategorijos nekilnojamasis turtas, apibūdinamas kaip individualūs gyvenamieji namai – 1 arba 2 būstų namai ir sodo namai, kuriuose yra deklaruotų gyventojų. Naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai šeimai. Pagal Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 1 priedo Nekilnojamojo turto objektų (NTO) rūšių sąrašas 2 eilutę į vietine rinkliava apmokestinamų NTO rūšių sąrašą patenka gyvenamosios – individualių namų rūšies nekilnojamasis turtas, apibūdinamas kaip individualūs gyvenamieji namai – 1 arba 2 būstų namai, taip pat sodų namai, kuriuose yra deklaruotų gyventojų, kuriems mišrių komunalinių atliekų išvežimo grafikas nustatytas 1 kartą per 2 savaites. Naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai šeimai. Pagal to paties priedo 3 eilutę į vietine rinkliava apmokestinamų NTO rūšių sąrašą patenka gyvenamosios – individualių namų rūšies nekilnojamasis turtas (kassavaitinis aptarnavimas), apibūdinamas kaip individualūs gyvenamieji namai – 1 arba 2 būstų namai ir sodo rūšies objektai, įskaitant sodo namus, kuriuose yra deklaruotų gyventojų, kuriems mišrių komunalinių atliekų išvežimo grafikas nustatytas 1 kartą per savaitę esant aptarnavimo galimybei. Naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai šeimai.

29. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama Rinkliavos nuostatus, iš esmės laikėsi Atliekų tvarkymo įstatyme, Vietinės rinkliavos dydžio nustatymo taisyklėse nurodytų reikalavimų ir vietine rinkliava apmokestino nekilnojamojo turto objekto savininką pagal nekilnojamojo turto paskirtį.

30. Pareiškėjas tiek 2020 m. rugsėjo 17 d. skunde, tiek skunde teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nuosekliai laikosi pozicijos, kad jam nekyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą, nes nenurodytas teisinis pagrindas vietinę rinkliavą taikyti individualiems gyvenamiesiems namams, kurie yra nebaigti statyti, negyvenami, juose nėra deklaruotų asmenų.

31. Administracija Sprendime aiškiai nurodė, kad pareiškėjo valdomas NTO – vienbutis gyvenamasis namas – į Registrą buvo įtrauktas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įvertinus tai, kad Namas yra gyvenamosios paskirties, ir įtraukimo į Registrą dieną atitiko Rinkliavos nuostatų 1 priedo 2 eilutėje nurodytą NTO kategoriją. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išaiškino, jog Rinkliavos nuostatai nereikalauja, kad individualiuose gyvenamuosiuose namuose būtų deklaruotų gyventojų, toks reikalavimas keliamas sodo namams. Vadovaudamasi sisteminiu, loginiu ginčui taikytinų teisės normų aiškinimo būdu, atsižvelgdama į vietinės rinkliavos paskirtį ir tikslus, apmokestinamų NTO kategorijų (rūšių) sąrašą, teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvada šiuo aspektu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su pareiškėjo argumentais dėl taikytinos teisės normos esmės ir prasmės, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir padarė nepagrįstas išvadas. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo situaciją ar teisės aktų nuostatas, nedaro teismo sprendimo neišsamiu, neteisėtu ar nepagrįstu.

33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog nebaigtas statyti Namas negeneruoja atliekų ir pareiškėjas negali būti laikomas „atliekų turėtoju“, pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-641-1047/2023).

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; ir kt.).

35. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau savo naujausioje jurisprudencijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (taip, kaip yra nagrinėjamu atveju), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

36. Vilniaus miesto savivaldybė, patvirtinusi Rinkliavos nuostatus, turto nenaudojimo atvejais numatė galimybę taikyti vietinės rinkliavos lengvatą arba NTO išbraukti iš Registro, jeigu yra visos Rinkliavos nuostatose nurodytos aplinkybės. Tiek Administracija Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė į Registrą įtraukto NTO apmokestinimo tvarką turto nenaudojimo atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi patys (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1470-492/2022).

37. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas atsakovui neteikė prašymo bei dokumentų, kurie įrodytų, kad pareiškėjas nesinaudoja ginčo objektu, t. y. Namu. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad pareiškėjas, gavęs VASA 2018 m. rugsėjo 20 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10584486 bei susipažinęs su VASA 2018 m. spalio 8 d. išaiškinimu dėl dvinarės vietinės rinkliavos Vilniaus mieste, kurią privalo mokėti visi atliekų turėtojai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantys nekilnojamąjį turtą, o taip pat informaciją apie tai, kada atliekų turėtojams nereikia mokėti vietinės rinkliavos kintamosios dalies, nesinaudojo teisės aktų nustatyta tvarka bei VASA išaiškinimu. Gavęs VASA 2020 m. vasario 21 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 11130685, pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. skunde kėlė klausimus dėl jo Namo apmokestinimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau neužpildė prašymo lengvatos taikymo turto nenaudojimo atveju formos, aptariama galimybe nesinaudojo. Taigi šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad Namu ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamasi, kad Namo adresu nebuvo jokių mišrių atliekų ir komunalinės atliekos nebuvo ar negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aplinkybė, jog nebuvo teikti jokie įrodymai apie tai, kad nekilnojamojo turto savininkas turi teisę nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies, nebuvo kreipęsis dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo ir neprašė jį atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies dedamosios mokėjimo akcentuota ir faktinėmis bylos aplinkybėmis panašioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eTA-484-502/2023, kurioje, be kita ko, prieita prie išvados, kad vietinė rinkliava jos mokėtojui buvo pagrįstai apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

38. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (pvz., dėl be pareiškėjo pageidavimo ar sutikimo prie Namo atvežto ir pastatyto Konteinerio, dėl atsakovo kontrolinio patikrinimo) yra išsamiai įvertinti ir pagrįstai atmesti pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai juos įvertino bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei proceso normas, nenukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis