2017-04-12 Nr. AB-8374-3-62-3-00292-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-378-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00292-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos automobilių kelių direkcijos, VĮ Alytaus regiono keliams, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir VĮ Alytaus regiono keliai 6119 Eur turtinę ir 300 Eur neturtinę žalą.

Nurodė, jog 2016 m. gruodžio 31 d. apie 12.00 val. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje įvyko eismo įvykis, kurio metu, trečiasis suinteresuotas asmuo, N. S. vairuodamas pareiškėjui B. K., priklausantį automobilį Mitsubishi L200, dėl slidžios kelio dangos posūkyje nuslydo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu Nissan X-trail. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nurodė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nes eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, ir konstatavo slidžią kelio dangą. Eismo įvykio metu buvo sugadintas pareiškėjui priklausantis automobilis Mitsubishi L200, kurio vidutinė rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 7920 Eur, po eismo įvykio transporto priemonės nustatyta likutinė vertė 1801 Eur. Tokiu būdu dėl atsakovo VĮ „Alytaus regiono keliai“ neveikimo t. y. neprižiūrint Kelio, pareiškėjas patyrė 6119 Eur žalą. Dėl transporto priemonės sugadinimų pareiškėjas ja negalėjo naudotis ilgą laiką ir dėl to patyrė nepatogumus, kuriuos vertino 300 eurų dydžio suma.

II. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2017 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-38/2014.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti žalą, kuri atsirado transporto priemonei nuslydus nuo važiuojamosios dalies ir susidūrus su priešpriešas atvažiuojančiu automobiliu, dėl ko, automobilis buvo apgadintas. Akcentavo, kad ginčas yra susijęs su valstybės, kaip inžinierinio statinio (kelio) savininkės, atsakomybe pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį. Nurodė, jog Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Konstatavo, kad ginčai dėl tokios žalos atlyginimo teismingi bendrosios kompetencijos teismui ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu skundą atsisakė priimti. Išaiškino pareiškėjui jo teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą, dėl skundo priėmimo, iš naujo spręsti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nurodė, kad ginčas turi būti sprendžiamas pagal CK 6.266 straipsnį. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Nurodė, jog teismų praktikoje yra nustatyta, kad į CK 6.266 straipsnyje nustatytą atsakomybės apimtį nepatenka netinkamas pareigos vykdymas prižiūrėti ir tvarkyti kelius nuo gamtinių atmosferos sukeltų kliūčių (apledėjimo). Dėl kelio apledėjimo, pareiškėjo manymu, atsakomybė kyla pagal CK 6.271 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis, kuria, pareiškėjo skundą teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia žalos atlyginimo, kurią kildina iš atsakovų Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir VĮ Alytaus regiono keliai neteisėtų veiksmų, pasireiškusių dėl netinkamos kelio priežiūros, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas.

Visų pirma, svarbu paminėti, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti byloje Nr. T-38/2014, siekdama suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką, pagal kurią ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nusprendė, kad aptariami ginčai peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, kadangi yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnį. Todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjo cituojamoje byloje, Specialioji teisėjų kolegija nusprendė, kad ginčas turi būti priskirtinas administracinio teismo kompetencijai, tik dėl to, kad byla buvo iškelta administraciniame teisme ir ilgą laiką buvo būtent administracinių teismų žinioje. Bylai buvus tokioje proceso stadijoje naujo proceso pradėjimą bendrosios kompetencijos teismuose vertino, kaip nesuderinamą su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, todėl šią bylą, nutarė, kad tikslinga būtų baigti administraciniame teisme.

Kaip matyti, Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 7 d. byloje Nr. T-22-2014, laikėsi jau suformuotos praktikos, ir sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, citavo 2014 m. kovo 28 d. nutartį T-38/2014, kurioje buvo konstatuota, kad ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) numatytos administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, nes yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų pagal CK 6.266 straipsnį, todėl sprendė, kad tokio pobūdžio ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Todėl, įvertinus pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvus, Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo B. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė