4f9997fb-9aca-481c-8a59-5e628e845d56 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                   Baudžiamoji byla Nr. 1A–10/2014Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00117-2007-7               Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                1.1.4.4.5.; 1.2.19.1.; 1.2.19.3.; 2.4.6.4.3.                                                                                                                          LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 20 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,gynėjams advokatams Sauliui Zakarevičiui, Vytautui Antanui Vilučiui, Vidui-Pranui Makauskui, Gintarui Dabkevičiui, Linui Drazdauskui,nuteistiesiems V. V., B. J.,iÅ¡teisintajam V. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistųjų A.

A. B., V. V., B. J. bei L. B. ir B. J. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo: V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. V. V. baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 95 str. 1 d. 1 p.

a) p.).V. V. iš kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).Be to, iš V. V. valstybės naudai priteista 100 100 (šimtas tūkstančių šimtas) litų konfiskuotino turto vertės (BK 72 str. 5 d.).L. B. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteista:pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams laisvės atėmimo; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir L. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėti 25 MGL dydžio (3250 Lt) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . B. J. pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. B. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 20 MGL dydžio (2600 Lt) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . A. A. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Adolfui A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – sumokėti 10 MGL dydžio (1300 Lt) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

V. M. iÅ¡ kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :              V. V. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas valstybės tarnautoju, susitarė savo ir kitų juridinių asmenų naudai priimti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį ir jį tiesiogiai priėmė už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent:             jis, dirbdamas Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotoju, pagal 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 9 str. 1 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdydamas įgaliojimus apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procedÅ«rose bei pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 str. 1 d. ir 32 str. 3 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 10 str. 8 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.4.5 p., Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdydamas įgaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privatinėn nuosavybėn valstybinę žemę, jis pagrįstai nepritarė detaliojo plano (duomenys neskelbtini) derinimui, 0,0194 ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimui, jo pardavimui bei 0,353 ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimui, jo pardavimui, kadangi Å¡ių sklypų pardavimas prieÅ¡taravo Žemės reformos įstatymo 13 str. 1d. 4 punktui.

Apie tai informavo L. B., B. J. ir AdolfÄ A. B. 2007 m. spalio 26 d. pokalbio metu.             Po Å¡io pokalbio L. B. ir B. J. susitarė duoti kyšį V. V., kad jis atliktų neteisėtus veiksmus - pritartų detaliojo plano suderinimui, sklypų suformavimui ir pardavimui, o su A. A. B. susitarė, kad Å¡is padės joms tai padaryti.             TÄ pačiÄ dienÄ , apie 18 val. 30 min. Jonavoje, prie prekybos centro „Iki“, esančio Basanavičiaus g. 80, automobilyje L.

B. ir B. J. bendrai perdavė A. A. B. paketÄ su pinigais kaip dalį kyÅ¡io, nurodydamos pastarajam Å¡iuos pinigus perduoti V. V. ir derėtis dėl galutinės kyÅ¡io sumos, po ko A. A. B. apie 18 val. 45 min. bare – restorane „Arma“, esančiame Vytauto g. 15 susitarė su V. V., kad Å¡is, už minėtų veiksmų atlikimÄ , priims 100000 litų kyšį, apie 19 val. automobilyje perdavė gautus papirkimui pinigus, o V. V. kaip dalį kyÅ¡io priėmė.             2007 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje V.

V. A. A. B. nurodė, kad dalis kyÅ¡io – 20000 litų turi bÅ«ti pervesta Pilietinės demokratijos partijai kaip auka, Å¡iÄ informacijÄ pastarasis perdavė B. J. ir L. B., ir Å¡i, veikdama susitarimo su bendrininkais ribose, 2007 m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje, esančiame Laisvės al. 86 penkiais pavedimais po 4000 litų V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P. vardu į Pilietinės demokratijos partijos sÄ skaitÄ pervedė 20000 litų.             2007 m. lapkričio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, A.

A. B. iÅ¡ L. B. ir B. J. papirkimui gavo dar vienÄ paketÄ su pinigais, kurį lapkričio 11 d. apie 13 val. Jonavoje perdavė V. V., o Å¡is juos priėmė.             Toliau tęsdama nusikalstamÄ veikÄ L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais perduoti valstybės tarnautojui 100000 litų kyšį ribose, 2007 m. gruodžio 6 d. apie 12 val. 30 min. kavinėje „Presto“, esančioje Laisvės al. 90, Kaune, perdavė A. A. B. paketÄ su likusiais pinigais, o pastarasis tÄ pačiÄ dienÄ apie 18 val.

Kauno miesto savivaldybės patalpose, esančiose Laisvės al. 96, Kaune, paketÄ su pinigais perdavė V. V., o Å¡is juos priėmė.             V. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent:             jis, dirbdamas Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotoju, pagal 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo Nr. VIII-359 17 str. 1 p., 1997-09-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 100 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 10 str. 2 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.4.2 p., Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. vykdydamas įgaliojimus atkuriant nuosavybės teises, 2007 m. liepos 2 d. 15 val. 43 min.

Kaune, L. S. g. 10 kabinete Nr. 311 priėmė iÅ¡ V. S. 100 litų kyšį už nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ D. S. į 3,52 ha žemės (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du V. V. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 4 dalyje, tačiau dėl Å¡io kaltinimo baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.             V. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad V. M. organizavus, bÅ«damas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotoju, nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, taip pat suklastojo tikrÄ dokumentÄ - Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 02-06-13850, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o bÅ«tent:             V.

M., siekdamas faktiÅ¡kai savo nuosavybėn įgyti M. G. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, susitarė su V. G., turinčiu sÅ«naus M. G. 2005 m. spalio mėn. 17 d. notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ tvarkyti ir valdyti M. G. priklausančius žemės sklypus, kad V. G. parduos jo nurodytam asmeniui minėto sklypo dalį. BÅ«damas įsitikinęs, jog pagal esamÄ faktinę situacijÄ jokia nauja statyba Å¡ioje sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, pasinaudodamas savo kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko faktine įtaka, V.

M. atliko veiksmus, turėdamas tikslÄ neteisėtai įgyti teisę Å¡ioje sklypo dalyje statyti pastatus. Žinodamas, jog yra bÅ«tina parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ir padalinti sklypÄ Ä¯ du, 2007 m. pradžioje paprašė V. V., kad Å¡is surastų tokį projektÄ galinčiÄ parengti bendrovę. V. V. susitarus su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. S., kad Å¡io vadovaujamos bendrovės darbuotojai parengs nurodyto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , 2007 m. gegužės mėn. pabaigoje projektas buvo parengtas. 2007 m. gegužės 25 d. buvo suraÅ¡ytas ir V.

V. patvirtintas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 3Ž-35(13.8.). V. M., suprasdamas, jog pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus, atspindinčius realiÄ faktinę situacijÄ , jokių statinių statyba siekiamoje įsigyti sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, kadangi Å¡i sklypo dalis yra vandens telkinio apsaugos zonoje, 2007 m. birželio 7 d. ir 18 d. telefoninių pokalbių metu bei 2007 m. liepos 3 d. betarpiÅ¡kai vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, nurodė V.

V. organizuoti projekto korektūras, kad projekte ir Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo bus tvirtinamas projektas, būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog abiejuose padalintuose sklypuose yra seni pastatų pamatai, kurie, jo įsitikinimu, suteiktų galimybę ateityje sklypuose statyti pastatus. V. V., pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 9 str. 1 p., 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turėdamas įgaliojimus apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procedūrose, pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 11 str. 4 p., 2001-12-04 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. IX-628 27 str. 3 d. 4 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.5.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turėdamas įgaliojimus vandens telkinių apsaugos zonų tvarkymo srityje, siekdamas palaikyti gerus, draugiškus santykius su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku V.

M., ir todėl vykdydamas neteisėtus jo nurodymus, susitarė su E. S., kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai perdarys projektÄ . V. V. 2007 m. rugpjūčio 24 d. apie 16 val., veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, nuvyko į M. G. priklausantį žemės sklypÄ ir nurodė V. G. V. M. atiteksiančiame sklype įkasti pamatų blokus bei taip imituoti neva buvusius senus pamatus ir pažymėjo ribas, kuriose reikia imituoti pamatus. V. G. iÅ¡ V. V. sužinotÄ informacijÄ 2007 m. rugpjūčio 26 d. perdavė V.

M., kuris V. G. nurodė imituoti pamatus, taip pat nurodė L. B. pateikti pamatų blokus, statybinę technikÄ bei darbininkus. Nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki spalio 19 d. daugkartinių telefoninių pokalbių ir susitikimų metu jis nurodė V. G. ir L. B. įkasti sklype pamatų blokus, dėl to 2007 m. rugsėjo 29 d. ir 2007 m. spalio 19 d. M. G. sklypo dalyje buvo įkasti pamatų blokai ir taip buvo imituoti seni pamatai, kuriuos V. V. nurodymu 2007 m. lapkričio 8 d. projekte pažymėjo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai.

V. M., vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, daugkartinių telefoninių pokalbių ir susitikimų metu V. V. nurodė organizuoti, kad projektas, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, būtų kuo greičiau patvirtintas Kauno apskrities viršininko įsakymu ir būtų atliktos visos kitos reikalingos procedūros. V. V., vykdydamas V. M. nurodymus, davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojams - 2007 m. liepos 6 d. Žemės tvarkymo departamento direktorei R.

S. nurodė organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte darytinų pakeitimų suderinimÄ Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriuje, 2007 m. gruodžio 27 d. Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai J. M. nurodė į projekto pakeitimus, t. y. pamatų pažymėjimÄ nekreipti dėmesio, nereikalauti paaiÅ¡kinimų ir skubos tvarka parengti Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo projektÄ , kuriuo bÅ«tų patvirtintas tikrovės neatitinkantis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,0038 ha, o sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0055 ha užstatytos teritorijos.

Po to V. V. nurodymu paminėtas įsakymo projektas buvo pateiktas pasiraÅ¡yti Kauno apskrities virÅ¡ininkui R. M., ir Å¡is, nežinodamas, jog projekte yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys bei pasitikėdamas projektÄ parengusiais apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojais, 2007 m. gruodžio 28 d. pasirašė įsakymÄ Nr. 02-06-13850 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-07-02 įsakymo Nr. 02-06-7477 pripažinimo netekusiu galios bei žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (Kėdainių r.)“.

Tokiu bÅ«du V. V., veikdamas per R. M. kaip asmenį be kaltės, suklastojo šį tikrÄ dokumentÄ . Dėl visų Å¡ių V. V. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iÅ¡kraipytos valstybės institucijos – Apskrities virÅ¡ininko administracijos funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo vardas, tai pat buvo pažeisti 2001-12-04 Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo Nr. IX-628 20 str. 1 d. numatyti pavirÅ¡inio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos tikslai, 20 str. 3 d. 4 p. reikalavimai, draudžiantys pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonoje keisti esamÄ užstatymo linijÄ , Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 XXIX sk. 127.9.1. p. reikalavimai, draudžiantys vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos Å¡laito briaunos, 1995-12-12 Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 27 str. 1 d. 3 p. reikalavimas, kad prieÅ¡ teikiant tvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi bÅ«ti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje.

             Iš kaltinimų pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį V. V. buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).             L. B., B. J. ir A. A. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, jie valstybės tarnautojui davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, siekdama neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, o būtent:             L.

B. ir B. J., 2007 m. spalio 26 d., po pokalbio su Kauno apskrities viršininko pavaduotoju V. V., pagal 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 9 str. 1 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdančiu įgaliojimus apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procedūrose bei pagal 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 str. 1 d. ir 32 str. 3 d. 2 p., 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 10 str. 8 p. ir 18 str. 1 d., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.4.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 13 p. ir 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p., vykdančiu įgaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privačion nuosavybėn valstybinę žemę, supratusios, kad šis pagrįstai nepritaria detaliojo plano (duomenys neskelbtini) derinimui, 0,0194 ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimui, jo pardavimui bei 0,353 ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimui, jo pardavimui, susitarė duoti kyšį šiam valstybės tarnautojui, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus - pritartų detaliojo plano suderinimui, sklypų suformavimui ir pardavimui, o su A.

A. B. susitarė, kad Å¡is padės joms tai padaryti.             TÄ pačiÄ dienÄ , apie 18 val. 30 min. Jonavoje, prie prekybos centro „Iki“, esančio Basanavičiaus g. 80, automobilyje L. B. ir B. J. bendrai perdavė A. A. B. paketÄ su pinigais kaip dalį kyÅ¡io, nurodydamos pastarajam Å¡iuos pinigus perduoti V. V. ir derėtis dėl galutinės kyÅ¡io sumos, po to A. A. B. apie 18 val. 45 min. bare – restorane „Arma“, esančiame Vytauto g. 15 susitarė su V. V., kad Å¡is, už minėtų veiksmų atlikimÄ , priims 100000 litų kyšį, o apie 19 val. automobilyje A.

A. B. perdavė gautus papirkimui pinigus kaip dalį kyÅ¡io V. V..             2007 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje V. V. A. A. B. nurodė, kad dalis kyÅ¡io – 20000 litų turi bÅ«ti pervesta Pilietinės demokratijos partijai kaip auka, Å¡iÄ informacijÄ pastarasis perdavė L. B. ir B. J..              2007 m. lapkričio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, A. A. B. iÅ¡ L. B. ir B. J. papirkimui gavo dar vienÄ paketÄ su pinigais, kurį lapkričio 11 d. apie 13 val.

Jonavoje perdavė V. V..             L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais ribose, 2007 m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje, esančiame Laisvės al. 86 penkiais pavedimais po 4000 litų V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P. vardu į Pilietinės demokratijos partijos sÄ skaitÄ pervedė 20000 litų.             L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais B. J. ir A. A. B. perduoti valstybės tarnautojui 100000 litų kyšį ribose, 2007 m. gruodžio 6 d. apie 12 val. 30 min. kavinėje „Presto“, esančioje Laisvės al. 90, Kaune, perdavė A.

A. B. paketÄ su likusiais pinigais, o pastarasis tÄ pačiÄ dienÄ apie 18 val. Kauno miesto savivaldybės patalpose, esančiose Laisvės al. 96, Kaune, paketÄ su pinigais perdavė V. V..                          Taip pat L. B. nuteista už tai, kad, vykdydama A. A. B. perduotÄ V. V. nurodymÄ dalį kyÅ¡io – 20000 litų pervesti Pilietinės demokratijos partijai kaip aukÄ , 2007 m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje, esančiame Laisvės al. 86, pardavimų vadybininkei J.

P. nurodė, kad neva partijÄ po 4000 litų nori paremti V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P., o pastarajai užpildžius kasos pajamų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymus Nr. (duomenys neskelbtini) ant Å¡ių kasos pajamų orderių ir mokėjimų nurodymų pasirašė už minėtus asmenis, taip suklastodama Å¡iuos tikrus dokumentus.             Be to ji, Pilietinės demokratijos partijos iždininkei J. Č. pagal sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e esančius duomenis trimis egzemplioriais užpildžius aukų lapus serija AK Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje tarp 2008 m. vasario 12 d. ir kovo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ant Å¡ių aukų lapų pasirašė už V.

G., H. D., L. J., B. M. ir A. P., taip suklastodama Å¡iuos tikrus dokumentus.             V. M. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d. organizavo valstybės tarnautojo – Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo V. V., piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, taip pat tuo, kad jis organizavo tikro dokumento - Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 02-06-13850, suklastojimÄ , dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o bÅ«tent:             jis, siekdamas faktiÅ¡kai savo nuosavybėn įgyti M.

G. priklausančio žemės sklypo, esančio Angirių k., Kėdainių raj., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, susitarė su V. G., turinčiu sÅ«naus M. G. 2005 m. spalio mėn. 17 d. notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ tvarkyti ir valdyti M. G. priklausančius žemės sklypus, kad V. G. parduos jo nurodytam asmeniui minėto sklypo dalį. BÅ«damas įsitikinęs, jog pagal esamÄ faktinę situacijÄ jokia nauja statyba Å¡ioje sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, pasinaudodamas savo kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko faktine įtaka, V.

M. atliko veiksmus, turėdamas tikslÄ neteisėtai įgyti teisę Å¡ioje sklypo dalyje statyti pastatus. Žinodamas, jog yra bÅ«tina parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ir padalinti sklypÄ Ä¯ du, 2007 m. pradžioje paprašė V. V., kad Å¡is surastų tokį projektÄ galinčiÄ parengti bendrovę. V. V. susitarus su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. S., kad Å¡io vadovaujamos bendrovės darbuotojai parengs nurodyto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , 2007 m. gegužės mėn. pabaigoje projektas buvo parengtas. 2007 m. gegužės 25 d. buvo suraÅ¡ytas ir V.

V. patvirtintas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 3Ž-35(13.8.). Jis, suprasdamas, jog pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus, atspindinčius realiÄ faktinę situacijÄ , jokių statinių statyba siekiamoje įsigyti sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, kadangi Å¡i sklypo dalis yra vandens telkinio apsaugos zonoje, 2007 m. birželio 7 d. ir 18 d. telefoninių pokalbių metu bei 2007 m. liepos 3 d. betarpiÅ¡kai vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, nurodė V.

V. organizuoti projekto korektūras, kad projekte ir Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo bus tvirtinamas projektas, būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog abiejuose padalintuose sklypuose yra seni pastatų pamatai, kurie, jo įsitikinimu, suteiktų galimybę ateityje sklypuose statyti pastatus. V. V., pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 9 str. 1 p., 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 5 str. 5 d. 2 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.3.1 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turėdamas įgaliojimus apskrities lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo procedūrose, pagal 1994-12-15 Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo Nr. I-707 11 str. 4 p., 2001-12-04 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. IX-628 27 str. 3 d. 4 p., Kauno apskrities viršininko administracijos nuostatų, patvirtintų Kauno apskrities viršininko 2004-11-23 įsakymu Nr. V-453 13.5.5 p., Kauno apskrities viršininko pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-07-25 įsakymu Nr. 367 15 p., Kauno apskrities viršininko 2006-07-28 įsakymo „Dėl Kauno apskrities viršininko, pavaduotojų ir sekretoriaus kompetencijos“ Nr. V-281 1.2 p. turėdamas įgaliojimus vandens telkinių apsaugos zonų tvarkymo srityje, siekdamas palaikyti gerus, draugiškus santykius su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku V.

M., ir todėl vykdydamas neteisėtus jo nurodymus, susitarė su E. S., kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai perdarys projektÄ . V. V. 2007 m. rugpjūčio 24 d. apie 16 val., veikdamas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, nuvyko į M. G. priklausantį žemės sklypÄ ir nurodė V. G. V. M. atiteksiančiame sklype įkasti pamatų blokus bei taip imituoti neva buvusius senus pamatus ir pažymėjo ribas, kuriose reikia imituoti pamatus. V. G. iÅ¡ V. V. sužinotÄ informacijÄ 2007 m. rugpjūčio 26 d. perdavė V.

M., kuris V. G. nurodė imituoti pamatus, taip pat nurodė L. B. pateikti pamatų blokus, statybinę technikÄ bei darbininkus. Nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki spalio 19 d. daugkartinių telefoninių pokalbių ir susitikimų metu jis nurodė V. G. ir L. B. įkasti sklype pamatų blokus, dėl to 2007 m. rugsėjo 29 d. ir 2007 m. spalio 19 d. M. G. sklypo dalyje buvo įkasti pamatų blokai ir taip buvo imituoti seni pamatai, kuriuos V. V. nurodymu 2007 m. lapkričio 8 d. projekte pažymėjo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai.

Jis, vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, daugkartinių telefoninių pokalbių ir susitikimų metu V. V. nurodė organizuoti, kad projektas, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, būtų kuo greičiau patvirtintas Kauno apskrities viršininko įsakymu ir būtų atliktos visos kitos reikalingos procedūros. V. V., vykdydamas V. M. nurodymus, davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotojams - 2007 m. liepos 6 d. Žemės tvarkymo departamento direktorei R.

S. nurodė organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte darytinų pakeitimų suderinimÄ Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriuje, 2007 m. gruodžio 27 d. Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai J. M. nurodė į projekto pakeitimus, t. y. pamatų pažymėjimÄ nekreipti dėmesio, nereikalauti paaiÅ¡kinimų ir skubos tvarka parengti Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo projektÄ , kuriuo bÅ«tų patvirtintas tikrovės neatitinkantis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog sklype Nr. 151-1 yra 0,0038 ha, o sklype Nr. 151-2 – 0,0055 ha užstatytos teritorijos.

Po to V. V. nurodymu paminėtas įsakymo projektas buvo pateiktas pasiraÅ¡yti Kauno apskrities virÅ¡ininkui R. M., ir Å¡is, nežinodamas, jog projekte yra įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys bei pasitikėdamas projektÄ parengusiais apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojais, 2007 m. gruodžio 28 d. pasirašė įsakymÄ Nr. 02-06-13850 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-07-02 įsakymo Nr. 02-06-7477 pripažinimo netekusiu galios bei žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (Kėdainių r.)“.

Tokiu bÅ«du V. V., veikdamas per R. M. kaip asmenį be kaltės, suklastojo šį tikrÄ dokumentÄ . Dėl visų Å¡ių V. V. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iÅ¡kraipytos valstybės institucijos – Apskrities virÅ¡ininko administracijos funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo vardas, tai pat buvo pažeisti 2001-12-04 Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo Nr. IX-628 20 str. 1 d. numatyti pavirÅ¡inio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos tikslai, 20 str. 3 d. 4 p. reikalavimai, draudžiantys pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonoje keisti esamÄ užstatymo linijÄ , Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 XXIX sk. 127.9.1. p. reikalavimai, draudžiantys vandens telkinių apsaugos zonose statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos Å¡laito briaunos, 1995-12-12 Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 27 str. 1 d. 3 p. reikalavimas, kad prieÅ¡ teikiant tvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi bÅ«ti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje.                          Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras praÅ¡o Kauno apygardos 2011 m. liepos 1 dienos nuosprendį pakeisti:pripažinti V.

V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;pripažinti V. V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;V. V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo su už kyÅ¡io priėmimÄ skirta bausme bÅ«dais ir galutinę bausmę skirti 5 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo pataisos namuose;pripažinti V.

M. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;pripažinti V. M. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę;V. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinės bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams; įpareigoti be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.             Prokuroras teigia, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl V.

V. ir V. M. iÅ¡teisinimo keistinas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, nevertino duomenų visumos, iÅ¡vadas grindė tik tais duomenimis, kurie tarpusavyje vienas kitam neprieÅ¡taravo, tuo suteikdamas prioritetÄ vienai duomenų grupei prieÅ¡ kitÄ . Vertindamas iÅ¡tirtus duomenis, teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo kaltinamųjų, liudytojų A. V. ir V. G. parodymus, užsiminė ir apie kitų liudytojų parodymus tose dalyse, kur jie patvirtina kaltinamųjų versijÄ , taip pat pažymėjo raÅ¡ytinio dokumento - kadastro ir registro bylos - svarbÄ teismo iÅ¡vadoms, tačiau neanalizavo operatyvinės veiklos metu surinktų duomenų, neatliko jų turinio analizės ir lyginamojo vertinimo su oponuojančiais duomenimis.

Teismas kritikavo kaltinimo pozicijÄ kaip subjektyviÄ , traktuojant garso įrašų turinį, tačiau nuosprendyje garso įrašų turinio neaiÅ¡kino. Prokuroras nurodo, kad STT pareigÅ«nų 2007-08-13 10.55 val. ir 2007-08-20 08.49 val. užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai liudija, jog pamatų, kurie buvo reikalingi suinteresuotiems asmenims jų tikslui pasiekti, įvykio vietoje nebuvo. Teismas, vertindamas kaltinamųjų ir dalies liudytojų parodymus, nelygino jų su garso įrašų turiniu. Prokuroras teigia, kad tai padarius, paaiÅ¡kėtų, jog įvykio subjektų parodymai neatitinka faktinių aplinkybių. 2007-07-03 vykusio susitikimo tarp V.

M. ir V. V. metu aiÅ¡kiai kalbama apie tai, kad reikia klastoti dokumentus ir pakeisti juose esamÄ situacijÄ Ä¯ faktiÅ¡kai negalimÄ ir neegzistuojančiÄ . Vėlesni V. V. skambučiai ir telefoniniai pokalbiai tai patvirtina. Teismas nepaaiÅ¡kino, kokiÄ reikÅ¡mę vertinant kaltinamųjų veiksmus turėjo 2007-06-18 10.03 val. prasidėjęs V. V. ir V. M. pokalbis, kuriame pastarasis pats pripažino, jog jam žinoma, kad pamatų ten nėra. Taip pat teismas turėjo paaiÅ¡kinti V. M. ir V. G. bei L. B. telefonu iÅ¡sakytus teiginius naujų pamatų klojimo organizavimo metu;

V. G. ir L. B. 2007-10-22 11.53 val. prasidėjusį pokalbį apie naujai klotų pamatų pėdsakų panaikinimÄ bei daugelį kitų pokalbių garso įrašų. Å ie asmenys pakalbių turinio ir savo dalyvavimo juose neneigė. Be to, teismas nevertino ir liudytojo V. G. parodymuose esančių prieÅ¡taravimų, lyginant juos su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. IÅ¡ teisėtai ir objektyviai operatyvinės veiklos metu užfiksuotų duomenų matyti, kad vietoje, dėl kurios vyko Å¡is procesas, tikslui pasiekti reikalingų pamatų nebuvo.

Dėl to suinteresuoti asmenys, pažeisdami įstatymus, juos „padarė". Teismo iÅ¡vados, kad faktiÅ¡kai pamatai ten buvo yra neteisėtos ir nepagrįstos. Nuosprendžio teiginys, kad V. G. ir L. B. vykdė „senų pamatų atstatymÄ , tai yra blokų uždėjimÄ ant iÅ¡likusių požeminių pamatų dalies" rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , kadangi bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad minėti asmenys dėjo blokus bÅ«tent ant senų pamatų, net jei jie bÅ«tų egzistavę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neteisinga ir pirmos instancijos teismo išvada dėl didelės žalos požymių nebuvimo. Įvertinus tai, kad V. V. ir V. M. veikoje yra nusikaltimo požymiai, akivaizdu, jog apskrities viršininko pavaduotojo ar Seimo Pirmininko nusikalstami veiksmai, padaryti jiems būnat šiose pareigose, diskreditavo valstybės institucijas.             Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.                          Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl kyšio priėmimo iš V.

S. epizodo, apeliantas nurodo, kad priėmus teismo sprendimÄ dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrÅ«ksta, nes iÅ¡nyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Turto konfiskavimas baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, todėl Å¡iems santykiams pasibaigus Å¡ios priemonės taikymas negalimas. Teismas nepagrįstai taikė 100 Lt vertės turto konfiskavimÄ valstybės naudai.              Be to, nuteistasis teigia, kad teismo iÅ¡vados dėl Å¡io kaltinimo yra lakoniÅ¡kos, formalios, teismas neįvertino duomenų prieÅ¡taringumo.

Skunde cituojami liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo (1 t. 36-43 b. l.) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. Apeliantas nurodo, kad liudytojo parodymai nepagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, galimai surašyti tyrėjo nuožiūra. V. S. nepagrįstai teigė, kad iš V. V. kalbų suprato, jog reikia duoti kyšį. Jis (V. V.) to nenurodė nei tiesiogiai, nei užuominomis. V. S. parodymai yra nepatikimi, kadangi ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis skirtingai nurodė svarbias aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, jog kyÅ¡io suma buvo 200 Lt, teisminio bylos nagrinėjimo metu – 100 Lt. Tai rodo liudytojo pozicijos nenuoseklumÄ ir parodymų nepatikimumÄ . 2010-11-29 teismo posėdžio metu liudytojas parodė, jog jam atrodo, kad paliko 100 Lt, STT pareigÅ«nai sakė - 200 Lt. Teisme V. S. kategoriÅ¡kai nurodė, kad kai kurios aplinkybės, nurodytos ikiteisminio tyrimo metu, yra ne jo žodžiai, o tyrėjo suraÅ¡ytos frazės. Neįvertinęs Å¡io liudytojo parodymų patikimumo, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.             Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog V.

S. neprisimena. Lankytojų be iÅ¡ankstinio užsiraÅ¡ymo kreipimasis į jį dėl delsimo grÄ Å¾inti žemę buvo kasdieninis reiÅ¡kinys, todėl Å¡io įvykio neprisimena. Vėliau, teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡iÄ situacijÄ paaiÅ¡kino plačiau ir parodė, kad Å¡iek tiek pamena V. S. apsilankymÄ pas jį. Nurodė, jog pamena, kaip V. S. buvo pas jį apsilankęs keletÄ kartų per dienÄ , kvietė kartu papietauti, po to ant stalo paliko kažkokį kvietimÄ ar nuolaidų kuponÄ , jis Å¡io daikto nevertino, kaip turinčio materialinę vertę, ir galimai iÅ¡metė.

Teismas nepagrįstai jo (V. V.) parodymus vertino kaip gnybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nenustatyta, jog jis V. S. pažinojo iki 2007 m. liepos 2 d., todėl ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad V. S. nepažįsta, yra teisingi. Atsižvelgiant į jo, kaip apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo darbų apimtis, t. y. jo pasiraÅ¡ytų ir nagrinėtų su nuosavybės atstatymu susijusių dokumentų kiekius, normalu, jog galima neprisiminti vieno iÅ¡ asmenų, kuriam atkurta nuosavybė.

Baigus ikiteisminį tyrimÄ susipažinęs su visais dokumentais, taip pat vaizdo įraÅ¡ais, jis prisiminė daugiau. Vertinant jo ir V. S. parodymus, esminių prieÅ¡taravimų dėl laiko, vietos, pokalbio turinio nenustatyta. Kiti bylos duomenys, kuriais teismas rėmėsi kaip įrodymais, tiesiogiai nepagrindžia jo (V. V.) kaltės ir neprieÅ¡tarauja jo duotiems parodymams bei pozicijai ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu.             Liudytojas T. T. parodė, kad buvo atkurtos V. S. nuosavybės teisės, buvo nesutarimų tarp paveldėtojų, todėl nuosavybės teisių atkÅ«rimas užtruko ilgiau, lyginant su kitom bylom, V.

V. skambino dėl kadastrinių matavimų, kad paruoÅ¡ti įsakymÄ ir viskas buvo atlikta per 8 dienas, po skambučio buvo atlikti kadastriniai matavimai ir paruoÅ¡tas įsakymas, V. V. skambutis turėjo įtakos, ne dažnai V. V. skambindavo dėl bylų paspartinimo, normali praktika, kad pavaduotojas priima piliečius ir skambina vedėjui. Teismas Å¡io liudytojo parodymus nepagrįstai vertino kaip netiesioginį jo (V. V.) kaltės įrodymÄ . Jo dėmesys lankytojui negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip suinteresuotumas, bylos duomenimis nenustatyta, kad jis bÅ«tų reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį.

Net pagal V. S. pateiktÄ versijÄ , pastarasis galimai pinigus perdavė po skambučio, o ne prieÅ¡ skambutį T. T.. SÄ Å¾iningas jo, kaip valdininko, elgesys nepagrįstai traktuojamas kaip galimas poveikis pavaldiniui.             Teismas vadovavosi 2007-10-24 operatyvinių veiksmų protokole (2 t. 157-161 b. l.) ir 2007-10-22 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole (2 t. 162-163 b. l.) užfiksuotais duomenimis, tačiau nepaÅ¡alino juose esančio prieÅ¡taravimo ir neatitikimo. Pagal minėtuose protokoluose užfiksuotÄ laikÄ jis (V.

V.) turėjo skambinti T. T. prieÅ¡ V. S. užeinant pas jį į darbo kabinetÄ , nors 207-10-24 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole (vaizdo įraÅ¡e) matoma, jog jis T. T. skambino V. S. akivaizdoje. Å ie protokolai negali bÅ«ti tinkamais įrodymais. Be to, teismas Å¡ių duomenų nevertino, o apsiribojo tik formaliu jų perraÅ¡ymu.             Teismas taip pat rėmėsi ekspertizės aktu Nr. 11-175(11), kuriame nurodyta, jog tirti pateiktoje laikmenoje užfiksuotų vaizdų kokybė nėra tinkama identifikuoti objektÄ , kurį 2007-07-02 15 val. 43 min.

V. S. perduoda V. V., ir kurį Å¡is įsideda į kiÅ¡enę. Byloje nenustatyti nei perduoto daikto spalviniai požymiai, ne matmenys, t y. nenustatytas vienintelis galimas objektyvus duomuo, kuris paneigtų V. V. parodymus ir patvirtintų kaltinimo versijÄ . Vertinant V. S. duomenų prieÅ¡taringumÄ , Å¡i aplinkybė svarbi kaltės įrodinėjimo prasme.             Apeliantas taip pat ginčija teismo iÅ¡vadas dėl kyÅ¡io priėmimo iÅ¡ L. B. ir B. J.. Teigia, jog teismas nepagrįstai jo, L.

B. ir B. J. parodymus vertino kaip gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad A. A. B. parodymų patikimumÄ patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, bei nustatytos esminės bylos aplinkybės. Dauguma byloje surinktų įrodymų nepatvirtina A. A. B. parodymų. Å io asmens parodymai vertintini kaip įvykių interpretacija, siekiant iÅ¡vengti galimo baudžiamojo persekiojimo. Teismas, pripažindamas A. A. B. parodymus jo (V. V.) kaltės įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, be to, teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

             Nuteistasis nurodo, jog chronologiÅ¡kai analizuojant įvykių eigÄ , matyti, kad 2007-10-26 16:30 jo kabinete įvyko susitikimas tarp jo, A. A. B., L. B., B. J., L. P. ir R. M.. Å i aplinkybė užfiksuota 2007-10-27 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole. Å io susitikimo nepaneigė nė vienas jame dalyvavęs asmuo. Teismas, vertindamas jo (V. V.) žodžius, pasakytus Å¡iame susitikime, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis turėjo kategoriÅ¡kÄ ir nekintamÄ nuomonę dėl sklypo formavimo.

IÅ¡ užfiksuoto pokalbio matyti, kad jis (V. V.) turėjo savo pozicijÄ apie tai, jog byloje minimi žemės sklypai neįterptiniai. R. M. suabejojo statybų (duomenys neskelbtini) teisėtumu, todėl paprašė pateikti statybų leidimÄ . Pagrindinė pokalbio tema ir ginčas – ar Å¡ioje byloje minimas sklypas įsiterpęs, ar ne. Pokalbio pabaigoje buvo sutarta, jog interesantės kitÄ dienÄ R. M. ir (ar) jam (V. V.) pateiks statybos leidimÄ , kurio neturėjo pokalbio metu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarp jo, L.

B., B. J., A. A. B. ir kitų asmenų buvo tik dalykinis bendravimas, užfiksuotuose šių asmenų pokalbiuose nebuvo nieko nusikalstamo. Pokalbyje dalyvavę asmenys, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, neakcentavo nei išskirtinio jo dėmesio šiam projektui, nei kategoriškos nuomonės. Skunde nuteistasis V. V. cituoja L. B., B. J. ir liudytojos L. P. parodymus.             Teismas akcentavo kaltinimo teiginį, jog jis (V. V.), dirbdamas Kauno apskrities viršininko pavaduotoju, vykdydamas atitinkamais aktais suteiktus įgaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privačion nuosavybėn valstybinę žemę, pagrįstai nepritarė detaliojo plano (duomenys neskelbtini). derinimui, 0,0194 ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimui, jo pardavimui bei 0,353 ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimui, jo pardavimui, kadangi šie sklypai nėra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), apie tai informavo L.

B., B. J. ir A. A. B. 2007 m. spalio 26 d. pokalbio metu. Teismo iÅ¡vada, kad jis veikė neteisėtai, yra nepagrįsta. V. V. nurodo, kad jo nuomonę pakeitė papildoma dokumentų studija ir esamos padėties analizė. Vertinant sklypų formavimo ir detalaus plano parengimo situacijÄ , svarbu pažymėti, jog Å¡iuo klausimu Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-528-259/2009 pagal ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ buvo nusprendęs, jog 0,0194 ha valstybinės žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. 1901/0176:24 yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų.

Å iuo sprendimu teismas pagal ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ atmetė reikalavimus pripažinti negaliojančiu 2007-12-03 KAV įsakymÄ Nr. 02-01-12818 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) pardavimo", kuriuo leista parduoti B. J. ir L. B. 0,0194 ha žemės sklypÄ . Taip pat nurodė, jog laikytini teisėti 2007-12-14 KAV įsakymas Nr. 02-1-13629 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomo sklypo kadastro duomenų nustatymo", taip pat KAV įsakymas Nr. 02-01-355 „Dėl B.

J. ir L. B. nuosavybės teise valdomo sklypo kadastro duomenų nustatymo". Nelaikytinas neteisėtu ir KAV 2008-03-05 įsakymas Nr. 02-01-2180 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) pardavimo -valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sÄ lygomis 0,0353 ha žemės sklypo pardavimo".             2011-01-25 buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo dalinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 34/2011, kurioje konstatuota, jog žemės plotas, kuris yra parduotas L.

B. ir B. J. ir prijungtas prie jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, yra nelaisvas, jis yra užstatytas keliu, todėl negalėjo bÅ«ti pripažintas įterptiniu ir parduotas.             Baudžiamosios bylos procese nėra pagrindo vertinti sprendimus minėtose civilinėse bylose, tačiau, vertinant sklypų formavimo situacijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad priimant 2007-12-03 KAV įsakymÄ Nr. 02-01-12818 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) pardavimo, kuriuo leista parduoti B.

J. ir L. B. 0,0194 ha žemės sklypÄ .", 2007-12-14 KAV įsakymÄ Nr. 02-1-13629 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomo sklypo kadastro duomenų nustatymo", taip pat KAV įsakymÄ Nr. 02-01-355 „Dėl B. J. ir L. B. nuosavybės teise valdomo sklypo kadastro duomenų nustatymo", 2008-03-05 KAV įsakymÄ Nr. 02-01-2180 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)) pardavimo - valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sÄ lygomis 0,0353 ha žemės sklypo pardavimo" egzistavo teisiÅ¡kai sudėtingas Å¡ių klausimų sprendimas.             Sudėtinga teisinė situacija negali bÅ«ti tiesiogiai vertinama kaip jo (V.

V.) neteisėtas veikimas. Jo nuomonės pasikeitimas dėl sÄ vokų „įterptinis sklypas“ ar „neįterptinis sklypas“ nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu kyÅ¡io paėmimÄ ir neteisėtus veiksmus. Ä®vertinus dviejų instancijų teismų priimtus sprendimus civilinėse bylose, nėra prasmės aptarinėti kitų asmenų parodymų, kadangi pažeidimai, dėl kurių Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-34/2011 pripažino neteisėtais aukščiau minėtus Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymus, tiesiogiai nesietini su jo (V.

V.) veiksmais, visi šie pažeidimai vertintini kaip atskirų valdžios institucijų nepakankamo bendradarbiavimo ir teisės aktų skirtingo vertinimo pasekmė.             Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad po pokalbio, įvykusio 2007-10-26 jo darbo kabinete, L. B. ir B. J. susitarė duoti jam kyšį, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus pritartų detaliojo plano suderinimui, sklypų suformavimui ir pardavimui, o su A. A. B. susitarė, kad šis padės joms tai padaryti.

LogiÅ¡kai vertinant, susitarimas duoti 100 000 litų kyšį turėjo įvykti 2007-10-26 po susitikimo jo darbo kabinete ir iki susitikimo tÄ pačiÄ dienÄ Jonavoje. Tačiau B. J. ir L. B. susitarimo nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys, po pokalbio jo darbo kabinete B. J. ir L. B. bendravimas neužfiksuotas. A. A. B. tinkamai nepaaiÅ¡kino susitarimo duoti kyšį aplinkybių, o B. J. ir L. B. neigė tokio nusikalstamo susitarimo faktÄ . A. A. B. naudojamo telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) suvestinėje nurodyta, kad 2007-10-26 17:30:40 ir 18:04:27 jam skambino iÅ¡ tel. (duomenys neskelbtini), t. y.

B. J.. L. B. skambučių iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) neužfiksuota (t. 18 b 1. 63-89). Byloje yra duomenys, jog 2007-10-26 18:22 A. A. B. skambina V. V., paklausia ar Å¡is „deklaravimo vietoj" ir ar galėtų pasimatyti. V. V. sutinka, pasiÅ«lo atvažiuoti į JonavÄ , paskambinti kai bus centre. Pagal B. parodymus, tai skambutis, kuomet B. J. ir L. B. praÅ¡omas jis sutiko su juo (V. V.) susitikti ir dar kartÄ iÅ¡dėstyti jų motyvus. Teismas nevertino A. A. B. parodymų kompleksiÅ¡kai, parinko tik kaltinimo prasme naudingas aplinkybes, be to, nelygino pastarojo parodymų su kitų kaltinamųjų duotais parodymais.

A. A. B. nenurodė konkrečių aplinkybių, kurioms esant jis tarėsi B. J. ir L. B.. Skunde nuteistasis cituoja A. A. B. duotus parodymus. Apeliantas abejoja, kad A. A. B. galėjo apčiuopti kas buvo paketuose, jei nurodyta suma buvo galimai perduota per tris kartus, kadangi pagal galimÄ paketo apimtį ir kupiÅ«rų skaičių pakete, tai turėjo bÅ«ti sunkiai identifikuojama kaip pinigai ar jų pakuotė.             Nuosprendyje nurodoma, jog 2007 m. lapkričio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, A.

A. B. iÅ¡ L. B. ir B. J. papirkimui gavo dar vienÄ paketÄ su pinigais, kurį lapkričio 11 d. apie 13 vai. Jonavoje perdavė V. V., o Å¡is juos priėmė. Å i aplinkybė neparemta įrodymais, kaltinimas grindžiamas prielaida. Pagal A. A. B. duotus parodymus negalima nustatyti nei kur, nei kada, nei kokiÄ sumÄ pinigų gavo ir perdavė, todėl jo parodymai laikytini nepatikimais.              Byloje nustatyta, kad B. J. ir L. B. tarėsi pas kÄ pasiskolinti pinigų. Tačiau vien tai, kad jos ieÅ¡kojo pasiskolinti didelės pinigų sumos, nesudaro pagrindo pripažinti, jog tai kyÅ¡iui skirti pinigai.

Interpretuodamas operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis bei A. A. B. parodymus, apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų apie 100 000 Lt sumos faktinį egzistavimÄ . Kaltinimo pozicija kvalifikuojant veikÄ pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už didesnės nei 250 vertės kyÅ¡io priėmimÄ , pagrįsta prielaida, kylančia tik iÅ¡ prieÅ¡taringų A. A. B. parodymų. Nenustačius konkretaus susitarimo tarp jo (V. V.), A. A. B., L. B., B. J., nėra pagrindo teigti, jog buvo pažadėta mokėti, susitarta dėl mokėjimo ar reikalaujama didesnės nei 250 MGL t. y. 100000 Lt sumos.             Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai 20 000 Lt paramÄ Pilietinės demokratijos partijai pripažino kyÅ¡io dalimi, priimta kito asmens naudai.

Skunde cituoja ir interpretuoja 2008-02-14 slapto sekimo protokole užfiksuotus duomenis (11 t. 16-17 b. l.) ir savo parodymus. Apibendrinant nurodo, kad dėl paramos partijai į jį kreipėsi Kauno apskrities viršininkas R. M., jis apie tai pasakė A. A. B.. Visi pokalbiai šiuo klausimu su A. A. B. buvo konsultacinio pobūdžio ir apskrities viršininko pavedimo vykdymas.             Nuteistasis cituoja ir interpretuoja A. A. B. parodymus apie kyšio davimo aplinkybes. Tvirtina, kad šie parodymai negali būti vertinami kaip kaltės įrodymai, kadangi yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Tačiau visuose parodymuose A. A. B. pabrėžė, kad tiksliai nežino sumos, kuriÄ jam (V. V.) perdavė, kadangi pinigų niekada nematė ir neskaičiavo. Apelianto nuomone, abejotina tokia situacija, kad iÅ¡ pradžių mokama kažkokia pinigų suma, o po to tariamasi kiek mokėti. Be to, pagal A. A. B. duotus parodymus pakete galėjo bÅ«ti ne pinigai, o suvenyras, B. J. ir L. B. neįvardijo, kad paketuose pinigai.             Apeliantas teigia, kad jo ir A. A. B. parodymai dėl esminių aplinkybių, kurios užfiksuotos slapto sekimo protokoluose, sutampa.

Faktiškai prieštaravimai egzistuoja tik dėl galimo pinigų įteikimo fakto. Nuteistasis nurodo, jog kyšio nepriėmė, A. A. B. – jų nematė, o įvardijamos kyšio davėjos pinigų niekam neperdavė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytas nusikaltimo dalykas – pinigai, visi kaltinti asmenys, išskyrus A. A. B., davė nuoseklius ir tarpusavyje neprieštaraujančius parodymus, yra pagrindas abejoti A. A. B. parodymų patikimumu.             Nuteistųjų L.

B. ir B. J. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2001 m. liepos 1 d. nuosprendį ir iÅ¡teisinti L. B. ir B. J.. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.             Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3. 1.

4. punkto reikalavimus, kadangi nuosprendyje netinkamai dėstė įrodymus, jų neanalizavo ir neatskleidė jų tarpusavio ryšio, o tik atkartojo kaltinamojo akto teiginius bei citavo kaltinamųjų ir liudytojų parodymus. Be to, teismas pažeidė aukščiau minėto nutarimo 3. 1. 5. ir 3. 1.

8. punktų reikalavimus, kadangi nenurodė jokių argumentų dėl 2007-11-10 ir 2007-12-06 veikos epizodų įrodytumo. Teismas nenurodė motyvų, kodėl vadovavosi tik A. A. B. parodymais, neatsižvelgė į tai, jog 2007-11-10 neva įvykusio pinigų perdavimo aplinkybės nenustatytos, nevertino nuoseklių ir išsamių kaltinamųjų parodymų. Apelianto manymu, kad buvo pažeistas rungimosi principas, kadangi visiškai neįvertinti kaltinamųjų parodymai, deklaratyviai nurodant, kad tai yra tik gynybinė pozicija, o taip pat nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi neanalizuojant įrodymų laikoma, kad kaltinamieji yra kalti dėl jiems inkriminuojamos veikos.

Atsižvelgiant į Å¡iuos pažeidimus, 2007-11-10 ir 2007-12-06 epizodai negali bÅ«ti laikomi įrodytais.             Be to, teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi rėmėsi iÅ¡imtinai A. A. B. parodymais. Teismas nepagrįstai L. B., B. J. ir V. V. parodymus vertino kaip gynybos pozicijÄ , o A. A. B. parodymus laikė atitinkančiais esmines įvykio aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad kaltinamojo A. A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, jis keletÄ kartų pakeitė savo nuomonę dėl to, kokie daiktai ir kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti V.

V., nebuvo įsitikinęs ar perduoti pinigai ar kažkokios kitos materialinės vertybės, t. y. suvenyrai, kvepalai, brangenybės, tačiau tuo pačiu teigė, kad perdavė 100 000 Lt; teisiamojo posėdžio metu jis negalėjo prisiminti ar tikrai Jonavoje su V. V. kalbėjo apie atlygį; ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metunegalėjo atsiminti jokių 2007-11-10 susitikimo su L. B. ar B. J. aplinkybių, tačiau buvo įsitikinęs, kad toks sutikimas buvo; negalėjo paaiÅ¡kinti kokio formato paketÄ ar segtuvÄ L.

B. jam perdavė 2007-12-06 susitikimo metu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. A. B. nurodė, kad tų dokumentų buvo labai daug ir jis jų visų neprisimenu, būdavo atvejų, kai jam paduodavo dokumentus V. V., jie būdavo skubūs, ir turėdavo skubiai juos perduoti moterims, todėl net nežiūrėdavo kas ten per dokumentai. Iš šio teiginio matyti, kad A. A. B. nuolatos tarpininkavo tarp L. B. su B. J. ir V. V., nuolatos perdavinėdavo dokumentus, kurių, kaip patvirtina ir A. A. B., buvo labai daug. Tais kartais, kai A.

A. B., jo manymu, perdavinėjo pinigus, jis taip pat nežiÅ«rėjo ar segtuvuose, maiÅ¡eliuose pinigai, kiek ten yra pinigų ar kokie ten yra dokumentai. A. A. B. rėmėsi tik savo nuojauta ir spėjimais dėl to, kada buvo perduodami dokumentai, o kada pinigai. Ä®vertinus tai, kad iÅ¡vada apie kaltinamųjų kaltę yra pagrįsta tik vieno kaltinamojo parodymais, o tie parodymai yra pagrįsti prielaidomis, manytina, kad teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad L. B. ir B. J. V. V. perdavė pinigus ar kitokias materialines vertybes, sudarančias kyÅ¡io dalykÄ .             Be to, apeliantas nurodo, kad A.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tačiau toje apklausoje nedalyvavo nei kaltinamieji, nei jų gynėjai ir apie apklausÄ jie nebuvo informuoti. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu A. A. B. negalėjo atsiminti įvykių aplinkybių, gynyba neturėjo galimybių paÅ¡alinti kilusių abejonių teisme užduodant A. A. B. klausimus ir gaunant į juos atsakymus. Teisingo ir sÄ Å¾iningo proceso principas neleidžia tokių duomenų kurie surinkti pažeidžiant gynybos teisę užduoti A.

A. B. klausimus, laikyti įrodymais ir jais remtis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.             Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog kaltinamojo V. V. kabinete vyko sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prijungimo ir pirkimo galimybės svarstymas, kuriame dalyvavo L. B., B. J., A. A. B. ir V. V., ir kiti specialistai, kur pastarasis (V. V.) nesutiko su sklypų pardavimu, teigdamas, kad tai prieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams, bei A. A. B. iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl tokio sklypų formavimo neteisėtumo.

Tačiau tai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių nes, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, minėto pokalbio metu dar nebuvo aiÅ¡kios sklypų prijungimo ir pirkimo aplinkybės, o V. V. su R. M. sprendimÄ atidėjo iki tol, kol susipažins su dokumentais.             IÅ¡ operatyvinių veiksmų protokolų (t. 9 b. l. 137-141) matyti, kad 2007-10-24 tarp V. V. ir R. M. įvyko pokalbis dėl sklypų. IÅ¡ Å¡io pokalbio matyti, kad V. V. ir R. M. svarsto dėl sklypo padalinimo teisėtumo, kalba, kad padalyta Å¡iek tiek dirbtinokai.

Tačiau iÅ¡ pokalbio iÅ¡klotinės matyti, kad pokalbio pabaigoje, V. V. su R. M. nusprendžia, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti bÅ«tų lengviau nuvažiavus į pačiÄ vietÄ . 2007-10-24 pokalbio tarp V. V. ir R. M. metu jie neprieina prie vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl to, ar derėtų patvirtinti tokį detalųjį planÄ . 2007-10-26 V. V. kabinete įvyksta pokalbis tarp jo ir A. A. B. (t. 9 b. 1. 142-146). V. V. iÅ¡sako savo abejones. Pokalbio pabaigoje nusprendžiama, kad A. A. B. paskatins L. B. ir B. J. atneÅ¡ti dokumentus, gatvės sprendinį, statybų projektÄ , leidimÄ statyboms.

Tos pačios dienos vakarÄ V. V. kabinete įvyksta susitikimas tarp jo, A. A. B., L. B., B. J., L. P. ir R. M. (t. 9 b. 1. 147-157). V. V. iÅ¡dėsto jau anksčiau minėtas abejones, paaiÅ¡kina, kad tarp dabar turimų dokumentų yra kolizija, kad, jo nuomone, bÅ«tų geriau formuoti atskirÄ sklypÄ . L. B., B. J. ir A. A. B. pradėjus praÅ¡yti priimti kitokį sprendimÄ , nes pagal įstatymÄ galima rasti argumentų tiek sklypų sujungimui, tiek iÅ¡skyrimui, V. V. klausia ar yra leidimas statyboms. To paties klausia ir į kabinetÄ užėjęs R.

M.. B. J. pasako, kad jos turi leidimÄ rekonstrukcijai, kurį gali atneÅ¡ti pirmadienį. Pokalbis baigiasi tuo, kad R. M. pasako, kad suprato esmę, kad reikia skubiai spręsti, susitaria, kad pirmadienį bus pristatytas leidimas. V. V. taip pat sako atneÅ¡ti dokumentus pirmadienį, o tada jie pažiÅ«rės.             IÅ¡ Å¡ių pokalbių, darytina iÅ¡vada, kad V. V. ir R. M. nebuvo linkę iÅ¡ karto pritarti detaliajam planui, kuriuo sklypas iÅ¡skiriamas į dvi dalis, tačiau sprendimo nepriėmė, nutarė tai padaryti vėliau, kai gaus visus reikiamus dokumentus.

Iš to, kad jie reikalavo papildomų dokumentų, galima spręsti, kad jie turėjo reikšmės sprendimo priėmimui, gavus tuos papildomus dokumentus, priklausomai nuo jų turinio sprendimai galėjo būti priimami tiek teigiami, tiek neigiami. Teismo išvada, kad V. V. 2007-10-26 įvykusio pokalbio metu nesutiko su sklypų pardavimu, teigdamas, kad tai prieštarauja įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsta. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad po neva įvykusio A. A. B., B. J., L. B. ir V. V. susitikimo Jonavoje, kur sutarta dėl kyšio bei kyšis paimtas avansu, V.

V. pozicija dėl sklypų suformavimo ir pardavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) absoliučiai pasikeitė. Teigdamas, kad Jonavoje buvo susitarta dėl kyÅ¡io ir jis duotas avansu, teismas rėmėsi tik A. A. B. parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s.             Įvertinus tai, kad apie kyÅ¡io perdavimo faktÄ liudija tik A. A. B. parodymai manytina, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad kyÅ¡is buvo perduotas. Be to, A. A. B. parodymai nėra tikslÅ«s ir konkretÅ«s. Jis nurodė, kad 2007-10-26, prieÅ¡ jo ir V.

V. susitikimÄ Jonavoje, L. B. jam perdavė maiÅ¡Ä , kuriame galimai buvo pinigai ar kitokios materialinės gėrybės. Tačiau, kaip patvirtina pats A. A. B., jis nežinojo, kas yra maiÅ¡e ir jo turinio nematė.                          Remiantis A. A. B. parodymais, Jonavoje įvykusio pokalbio tarp jo ir V. V. metu, pastarasis paaiÅ¡kino, kad situacija nėra bloga, bet ilgai trunka procedÅ«ros. Tai reiÅ¡kia, kad, V. V. susipažinęs su dokumentais, dar prieÅ¡ A.

A. B. pasiÅ«lant susimokėti, pasakė, kad iÅ¡ esmės L. B. ir B. J. praÅ¡ymÄ galima patenkinti. Tuomet. A. A. B., anot jo parodymų, sumanė pasiÅ«lyti V. V. kyšį už paslaugas. Toliau, anot A. A. B., jis suderėjo su V. V. 100 000 Lt sumÄ ir paliko V. V. automobilyje L. B. anksčiau perduotÄ maiÅ¡Ä su dokumentais, kuriame buvo praÅ¡ymai kad Jonavos rajono bendrajame plane bÅ«tų numatyta galimybė keisti žemės paskirtį, taip pat sklypų žemėlapiai ir schemos.             Apeliantas teigia, kad A.

A. B. parodymai apie tai, kad jis paliko maiÅ¡Ä neva su brangenybėmis ar pinigais V. V. maÅ¡inoje yra nenuoseklÅ«s ir nelogiÅ¡ki. Kaip pripažįsta pats A. A. B., jis nežinojo ar maiÅ¡e yra pinigai. Tai reiÅ¡kia, kad net jei maiÅ¡e bÅ«tų pinigai, A. A. B. nežinojo kiek pinigų ten galėjo bÅ«ti. L. B. ir B. J. neprašė A. A. B., kad jis siÅ«lytų V. V. pinigus. Jis savavaliÅ¡kai pasiÅ«lė V. V. kyšį ir nepasitaręs su L. B. ir B. J. suderėjo jo dydį. Tokie parodymai yra abejotini, nes jeigu maiÅ¡e bÅ«tų pinigai, jis turėtų žinoti kiek jų yra, kad palikdamas V.

V. maÅ¡inoje nesuklystų, t. y. nepaliktų per daug ar per mažai pinigų, nei suderėjo. Be to, jei A. A. B. bÅ«tų sutaręs su L. B. ir B. J., kad reikia siÅ«lyti kyšį, abejotina ar jos patikėtų A. A. B. nuspręsti kokio dydžio kyšį jos turi duoti. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu A. A. B. parodė, kad L. B. ir B. J. neprašė perduoti V. V. kyÅ¡io, nebuvo jokios kalbos apie galimÄ jo dydį. Abejotina, kad A. A. B., nepasitaręs su tariamomis kyÅ¡io davėjomis galėjo nuspręsti, kad 5 proc. suma nuo 4 mln. litų joms netinka, o 100 000 Lt tinka, t. y. priimti sprendimus dėl ne savo pinigų.             Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad sklypų suformavimas ir jų pardavimas buvo neteisėti.

Nurodo, jog žemės sklypų formavimo aplinkybės buvo nagrinėjamos civilinėje byloje ir Kauno apygardos teismas 2009-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-528-259/2009 atmetė Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį, kuriuo, tarp kitų reikalavimų, buvo reikalaujama pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymÄ Nr. A-2153. Apeliacinės instancijos teismas 2011-01-25 daline nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 34/2011 nutarė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimų panaikinti 2007-06-26 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2153 ir nurodė, kad 195 kv. m.

žemės plotas yra įterptinis pagrindinio sklypo atžvilgiu. Tai reiÅ¡kia, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymas Nr. A-2153, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, yra teisėtas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad L. B. ir B. J. pagrįstai prašė pripažinti 195 kv. m. žemės plotÄ Ä¯terptiniu ir jokių neteisėtų veiksmų kaltinamosios neprašė atlikti.             Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamosios L.

B. kaltė dėl bankinių pavedimų ir aukų lapų klastojimo pilnai įrodyta ekspertizės išvada, kur konstatuota, kad juose pasirašė L. B.. Apeliantas nurodo, jog DnB Nord banko mokėjimo nurodymuose ir kasos pajamų orderiuose yra padaryti įrašai, kad aukotojai yra V. G., H. D., L. J., T M. ir A. P., tačiau tai nėra jų parašo imitacijos. Apklausiami liudytojais šie asmenys patvirtino, kad jie buvo informuoti apie tai, jog jų vardu bus aukojami pinigai ir nė vienas iš jų dėl to neprieštaravo.

Aukodama pinigus partijai banke L. B. nurodė, kad nori paaukoti kitų asmenų vardu. Jai buvo išduoti penki mokėjimo nurodymai ir kasos pajamų orderiai, kuriuose banko darbuotojos akivaizdoje L. B. nurodė aukotojų vardus ir pavardes. Tokių L. B. veiksmų negalima vertinti kaip dokumentų klastojimo, nes ji nesiekė sukurti ir nesukūrė imitacijos, kad ant mokėjimo nurodymų ir kasos pajamų orderių pasirašė V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P.. L. B. buvo žinoma, kad banke galima pervesti pinigus kitų asmenų vardu, todėl gavusi mokėjimo nurodymus ir kasos pajamų orderius ji nurodė būtent aukotojų vardus.

Kadangi aukotojai buvo iÅ¡ anksto davę sutikimÄ aukoti jų vardais, L. B. jiems žalos nepadarė ir pretenzijų jai nepareikÅ¡ta.             Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad L. B. kaltė dėl aukų lapų klastojimo pilnai įrodyta, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas pasirašė ant aukų lapų H. D. ir A. P. vardais. Kaltinamosios kaltė negali bÅ«ti preziumuojama ir papildomai neargumentuojant konstatuojama, kad kaltinamosios kaltė yra įrodyta, kai byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtus aukų lapus pasirašė bÅ«tent L.

B.. Teismas, nurodydamas, kad jos kaltė dėl dokumentų klastojimo yra pilnai įrodyta, grubiai pažeidė vienÄ pamatinių baudžiamojo proceso principų - nekaltumo prezumpcijos principÄ .             Teismas konstatavo, kad dalies kyÅ¡io - 20 000 litų - pervedimas partijai, nusikalstamos veikos kvalifikacijai ir kyÅ¡io dydžiui neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi dispozicijoje yra nurodyta objektyvusis požymis - kyÅ¡io paėmimas kitų naudai. Kaltinamojo V. V. vieningas sumanymas buvo paimti 100 000 litų kyšį.

KyÅ¡io paskirstymas, panaudojimas neturi jokios reikÅ¡mės veikos kvalifikacijai. Apeliantas nurodo, kad nors BK 225 straipsnio sudėtis numato kyÅ¡io priėmimÄ kitų naudai, tačiau veikos padarymo metu galiojęs BK 227 straipsnis (2007-06-28 redakcija) nenumatė, kad baudžiama už kyÅ¡io davimÄ trečiajam asmeniui. BK 227 straipsnio nuostata, kad už papirkimÄ baudžiamas ir asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyÅ¡i trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, įsigaliojo tik 2011-07-05, t. y. po to, kai Pilietinės demokratijos partijai buvo pervesta 20 000 Lt dydžio parama.

Vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusiu BK 227 straipsniu (2007-06-28 redakcija), veikos kvalifikacijai turi įtakos tai, kad dalis neva V. V. perduoto kyÅ¡io buvo pervesta Pilietinės demokratijos partijai, kuri nėra nei valstybės tarnautojas, nei jam prilygintinas asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio mėn. 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad pagal BK 227 straipsnį papirkimo objektyvieji požymiai realizuojami pasiÅ«lymu, pažadu duoti kyšį arba kyÅ¡io davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ jo veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tu pačių rezultatų.

Ä®vertinus BK 227 straipsnyje (2007-06-28 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius ir tai, kad Pilietinės demokratijos partija nėra valstybės tarnautojas ar jam prilygintinas asmuo, matyti, kad valstybės tarnautojui ar jam prilygintinam asmeniui kyÅ¡is nėra pasiÅ«lytas, pažadėtas duoti arba duotas. Darytina iÅ¡vada, kad L. B. veiksmų, kuriais ji parėmė Pilietinės demokratijos partijÄ , negalima kvalifikuoti, kaip papirkimo.             Apeliaciniu skundu nuteistoji B.

J. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti. Nurodo, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, be to, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi įrodymus traktavo iÅ¡imtinai jos nenaudai, nevertino jai palankių įrodymų.              Teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformavimu ir perleidimu buvo atlikti neteisėti veiksmai.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo. Apeliantė nurodo, kad ginčo teisinių santykių prasme aktualus Lietuvos respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad „Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektams“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-06-19 nutarimu Nr. 659 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektų sÄ raÅ¡o patvirtinimo" patvirtintas valstybinės reikÅ¡mės istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektų sÄ raÅ¡as. Ä® šį sÄ raÅ¡Ä ginčo teritorija (žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nepatenka. Taigi pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymÄ nebuvo jokių teisinių kliūčių priimti aktus ir sudaryti sandorius, kurių tariamu neteisėtumu paremtas nuosprendis.             Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Vyriausybė kultÅ«ros ministro teikimu, pritarus Valstybinei paveldo komisijai, nacionalinės reikÅ¡mės kultÅ«ros paveldo objektus skelbia kultÅ«ros paminklais.

KultÅ«ros paminklus, kurie gali bÅ«ti iÅ¡saugoti ir prieinami visuomenei tik priklausydami Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise, Vyriausybė kultÅ«ros Ministro teikimu įraÅ¡o į valstybinės reikÅ¡mės istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektų sÄ raÅ¡Ä â€œ. Taigi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas iÅ¡imtine nuosavybės teise turi priklausyti tik tie paveldo objektai, kurie įraÅ¡yti į valstybinės reikÅ¡mės istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektų sÄ raÅ¡Ä .             Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Rezervatų ir KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko žemė yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė.

Kitose saugomose teritorijose žemės nuosavybė yra valstybinė ir (ar) privati“. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „senamiesčių, istorinių miestų ir miestelių dalių, etnokultÅ«rinių kaimų ir kitų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių apsaugai taikomas kultÅ«rinių draustinių statusas“. Taigi ginčo teritorija (žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) vertintina kaip kultÅ«rinis draustinis ir pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymÄ nebuvo jokių teisinių kliūčių priimti aktus ir sudaryti sandorius, kurių tariamu neteisėtumu paremtas nuosprendis.             Teismas neįvertino aukščiau paminėtų teisės aktų prieÅ¡taringumo ir neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatas buvo galima priimti ir sudaryti aktualius administracinius aktus ir sandorius.             Apeliantė taip pat nurodo, jog Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad „Šis įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarkÄ ".

Taigi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (negalimos privatizuoti žemės sÄ raÅ¡as) gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai žemė yra privatizuojama bÅ«tent Å¡io įstatymo, o ne kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog „Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio - Å¡ių sklypų savininkams".

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.15. punktas įtvirtina analogiÅ¡kÄ teisinį reglamentavimÄ ir detalizuoja Å¡iÄ Ä¯statyminę normÄ . Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „Pagal Žemės reformos įstatymÄ suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka''''.             Ginčo teritorijoje esantys žemės sklypai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nebuvo formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka ir jų pardavimui nebuvo taikomos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatos, nes Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas nereglamentuoja teisinių santykių, kai žemės sklypai be aukciono parduodami kaip įterptiniai;

žemės sklypai buvo parduoti nesivadovaujant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta asmenų, įsigyjančių žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, eile; žemės sklypai parduoti privatiems asmenims taikant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , suteikiantį prioritetinę teisę gretimų žemės sklypų savininkams įsigyti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų esančiÄ valstybinę žemę, kurios pagrindu gali bÅ«ti suformuoti įterptiniai žemės sklypai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas įtvirtina specialųjį reguliavimÄ palyginus su Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis. IÅ¡vadÄ dėl specialaus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo teisinio reguliavimo patvirtina ir ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas buvo priimtas vėliau už Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymÄ , todėl, vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad vėlesnis įstatymas turi virÅ¡enybę prieÅ¡ ankstesnįjį, ginčo teisiniams santykiams turėtų bÅ«ti taikomos bÅ«tent Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos.

Nustatant, ar žemės sklypai galėjo bÅ«ti perleisti privačion nuosavybėn turėjo bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnis, kuriame įtvirtinamas baigtinis Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančios žemės sÄ raÅ¡as, o ne Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnis. Apibendrinat darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypų perleidimas privačion nuosavybėn buvo galimas ir tai neprieÅ¡taravo jokiems ginčo teisinius santykius, reglamentuojantiems teisės aktams.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog aktualiais aktais ir sandoriais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13 straipsnio 4 punktas.             Apeliantė taip pat nurodo, kad įterptinio žemės sklypo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.1., 2.15. punktai. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, prijungta 195 kv. m. valstybinės žemės dalis iš vakarų pusės (Laisvės al. pusės) ribojasi su privačiu žemės sklypu; iš rytų pusės (Kęstučio g. pusės) - su keliu, reikalingu visuomenės poreikiams, t. y. aptarnauti su juo susijusius žemės sklypus, į kuriuos nėra jokių galimybių įvažiuoti iš Laisvės al. pusės. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kelias apibūdinamas kaip inžinierinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

Ginčo teritorijoje kelias, su kuriuo ribojasi prijungta 195 kv. m. valstybinės žemės dalis, priskirtinas vidaus keliams (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 3 d. 2 p.); įvertinant tai, kad detaliojo plano rengimo metu valstybinės žemės plotas, kurio dalies pagrindu buvo suformuota 195 kv. m. valstybinės žemės dalis, turėjo ribÄ su A. Mickevičiaus gatve (t. y. keliu), Å¡is žemės sklypas vertintinas kaip besiribojantis su A. Mickevičiaus g. iÅ¡ pietų pusės. Apeliantės teigimu, teisės aktai nedraudžia detaliojo planavimo metu formuojant įterptinį sklypÄ suformuoti tokio ploto įterpinį sklypÄ , kuris neapimtų viso laisvos valstybinės žemės ploto; iÅ¡ Å¡iaurės pusės žemės sklypas ribojasi su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vientisa siena.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog 2007-06-26 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2153 patvirtintu detaliuoju planu suformuotas įterptinis 195 kv. m. valstybinės žemės sklypas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.15 punkto nuostatas tiek ploto, tiek įsiterpimo atžvilgiu, todėl toks žemės sklypas galėjo ir buvo detaliuoju planu suformuotas kaip įterptinis ir prijungtas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).             Analogiškas išvadas galima padaryti ir dėl 2008-02-07 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-63, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir suformuotas 358 kv. m.

įterptinis sklypas. Pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ prijungiamoje 358 kv. m. valstybinės žemės dalyje negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, nes jos plotas nesiekė 400 kv. m. ir joje buvo bÅ«tina įrengti pravažiavimÄ Ä¯ kitus kvartalo sklypus, į kuriuos nėra galimybių įvažiuoti iÅ¡ Laisvės al. pusės. Be to, detaliuoju planu suformuotas 358 kv. m. įterptinis sklypas visiÅ¡kai atitinka įsiterpimo kriterijų, nes: iÅ¡ vakarų pusės (Laisvės al. pusės) ribojasi su privačiu žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini); iÅ¡ rytų pusės (Kęstučio g. pusės) ribojasi su privačiu žemės sklypu adresu A.

Mickevičiaus; iš pietų pusės (A. Mickevičiaus g. pusės) ribojasi su A. Mickevičiaus gatve (t. y. keliu); iš šiaurės pusės ribojasi su privačiu žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog 2008-02-07 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-63 patvirtintu detaliuoju planu suformuotas įterptinis 358 kv. m. valstybinės žemės sklypas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" 2.15 punkto nuostatas tiek ploto, tiek įsiterpimo atžvilgiu, todėl šis žemės sklypas taip pat galėjo ir buvo detaliuoju planu suformuotas kaip įterptinis ir prijungtas prie žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini).

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, jog abu žemės sklypai galėjo bÅ«ti suformuoti kaip įterptiniai, t. y. jie atitiko įterptinio žemės sklypo kriterijus.              Atsižvelgiant į tai, kad veiksmai, susiję su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformavimu ir jų perleidimu, neatitinka neteisėtumo kriterijaus, teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji (B. J.) siekė neteisėtų veiksmų atlikimo, ir jos atžvilgiu taikė BK 227 straipsnio 2 dalies nuostatas.             Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo duotas kyÅ¡is, kurio dydis virÅ¡ija 250 MGL, o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ taikyti BK 227 straipsnio 2 dalį.

Konstatuodamas tariamo kyÅ¡io dydį teismas rėmėsi iÅ¡imtinai A. A. B. parodymais, tačiau pats A. A. B. nėra tiksliai nurodęs, kokio dydžio kyÅ¡is tariamai buvo perduotas V. V.. A. A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, jis keletÄ kartų pakeitė savo nuomonę dėl to, kokie daiktai ir kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti V. V., ir negalėjo patvirtinti ar buvo perduoti pinigai ar kitos materialinės vertybės, t. y. suvenyrai, kvepalai, brangenybės. A.

A. B. konkrečiai nenurodė esminių aplinkybių, susijusių su tariama nusikalstama veika. Teismas neįvertino A. A. B. parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo. A. A. B. parodymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais tariamo kyšio dydį. Be to, byloje neįrodytas ir kyšio davimo faktas. A. A. B. nenurodė, kas tariamai buvo perduota V. V. – pinigai, kvepalai, brangenybės ar dokumentai. Nesant duomenų, kurie leistų nustatyti, koks konkrečiai objektas tariamai buvo perduotas V.

V., nėra pagrindo teigti, jog tai buvo kyÅ¡is. Apeliantė pažymi, kad byloje nustatyta, jog A. A. B. sistemingai V. V. perduodavo įvairaus pobÅ«džio dokumentus, susijusius su V. V. pareigų vykdymu. Teismas, neįvertinęs įrodymų nepakankamumo, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kyÅ¡io davimo faktas yra įrodytas.             Nuteistoji taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju ji apskritai negalėjo suvokti, ar veiksmai, susiję su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformavimu ir pardavimu, vertintini kaip teisėti ar neteisėti, nes tokių veiksmų teisėtumui/neteisėtumui nustatyti yra bÅ«tinos itin gilios teisinės žinios, kurių ji neturi ir dėl to objektyviai neturėjo galimybių nustatyti ir įvertinti tokio pobÅ«džio aplinkybių.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos kaltę dėl kyÅ¡io davimo ar siekimo duoti tokio pobÅ«džio kyšį. Teismas nepagrįstai konstatavo visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.              Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. B. praÅ¡o Kauno apygardos tesimo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti: atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti; perduoti jį M.

Å . pagal laidavimÄ teismo nuožiÅ«ra nustatytam terminui. Apeliantas teigia, kad teismas, nepakankamai įvertino jį charakterizuojančius duomenis, neaptarė visų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nepasisakė, kodėl jis negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nurodo, kad praeityje nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, daug metų buvo Kauno miesto Tarybos nariu, dirbo mero pirmuoju pavaduotoju, savivaldos ir ekonomikos, miesto plėtros ir ekologijos, socialinių reikalų ir darbo komitetuose, įvertintas kaip kvalifikuotas savivaldos specialistas, atliko stažuotes bei dalyvavo konferencijose užsienio Å¡alyse, yra JAV Kentukio valstijos Bouling Grin miesto Garbės pilietis, Džeferson grafystės Garbės kapitonas, apdovanotas Norvegijos karaliaus KareliÅ¡kuoju padėkos ženklu, be to, nuo 1996 m. yra Kauno stalo teniso federacijos pirmininkas, po nusikalstamos veikos padarymo dirba UAB „Kauno liftai“ inžinieriumi ir administracijos charakterizuojamas puikiai, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

Teismas, skirdamas jam bausmę, nesvarstė galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atiduoti jį M. Å . pagal laidavimÄ . Apeliantas nurodo, kad M. Å . tris kadencijas buvo Kauno miesto Tarybos deputatu, turi „Profesijos riterio" garbes vardÄ , dirba meistru „Yit Kausta“, charakterizuojamas itin teigiamai, be to, jų Å¡eimos artimai bendrauja, kartu praleidžia daug laiko, atostogų metu vyksta į keliones. Teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis.

Apeliantas teigia, kad teismo nuosprendis didžiÄ ja dalimi yra pagrįstas jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismo paskirtas įpareigojimas be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms trukdys tinkamai atlikti visuomenines pareigas, kadangi jam, kaip Kauno stalo teniso federacijos pirmininkui, dažnai tenka iÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos.

Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL dydžio (1300 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ jam, nors ir dirbančiam pensininkui, yra per didelė.             Atsikirtimu į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis V. M. praÅ¡o prokuroro skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį.             Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė LR Generalinės prokuratÅ«ros departamento prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti pilnai jame iÅ¡dėstytais motyvais, o nuteistųjų Adolfo A.

B., V. V., B. J. ir nuteistųjų L. B. ir B. J. gynėjo advokato S. J. skundus atmesti kaip nepagrįstus. IÅ¡teisintasis V. M. ir jo gynėjas advokatas Pranas Makauskas prašė prokuroro skundÄ atmesti, o nuteistieji A. A. B., V. V., B. J. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų skundus tenkinti juose iÅ¡dėstytais motyvais.             LR Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistųjų Adolfo A. B., B. J. ir nuteistosios L.

B. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.              Dėl prokuroro apeliacinio skundo motyvų              Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti nuosprendį, kuriuo V. V. ir V. M. buvo iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 228 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų taisykles, kadangi iÅ¡vadas grindė tik tais duomenimis, kurie tarpusavyje viena skitam neprieÅ¡taravo – liudytojų A.

V. ir V. G. parodymais, tačiau neanalizavo operatyvinės veiklos metu surinktų duomenų ir neatliko jų turinio analizės.Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama prokuroro skunde, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, kad V. M. ir V. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas įrodymus vertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybai interesais, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. BK 228 straipsnyje esančio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad dėl tokios veikos padarymo kilo įstatyme nustatyti padariniai – padaryta didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Apelianto nuomone, byloje nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių, duodančių pagrindÄ spręsti, kad V. M. organizavus ir pasinaudojus savo, kaip Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko faktine įtaka, V. V., bÅ«damas valstybės tarnautoju, prieÅ¡ingai tarnybos interesams ir siekdamas asmeninės naudos, atliko konkrečius kaltinime nurodytus veiksmus, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o taip pat suklastojo tikrÄ dokumentÄ .              Kaltinimas V. M. organizavus piktnaudžiavimÄ tarnyba ir tikro dokumento suklastojimÄ grindžiamas esmine iÅ¡vada, kad žinodamas, jog pagal esamÄ faktinę situacijÄ jokia nauja statyba M.

G. priklausančio žemės sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, nes Å¡is yra vandens telkinio apsaugos zonoje, tačiau siekdamas faktiÅ¡kai savo nuosavybėn įgyti šį žemės sklypÄ ir neteisėtai įgyti teisę statyti pastatus, susitarė su V. G., kuris turėjo sÅ«naus M. G. įgaliojimÄ tvarkyti ir valdyti jam priklausančius žemės sklypus dėl minėto žemės sklypo pardavimo A. V.. Žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto parengimui, V. M., kaip Seimo pirmininkas, kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotojÄ V.

V., kad Å¡is surastų tokį projektÄ galinčiÄ parengti bendrovę, o pastarasis susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi E. S. dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo į du sklypus projekto parengimo. 2007 m. gegužės mėnesio pabaigoje projektas buvo parengtas, o 2007 m. gegužės 25 d. buvo suraÅ¡ytas ir V. V. patvirtintas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 3Ž-35 (13.8). Be to, V. M., suprasdamas, jog pagal parengtus teritorijų planavimo dokumentus, atspindinčius realiÄ situacijÄ , jokių statinių statyba siekiamoje įsigyti sklypo dalyje pagal teisės aktų nuostatas nėra leidžiama, nes sklypo dalis yra vandens telkinio zonoje, 2007 m. birželio 7 d. ir 18 d. telefoninių pokalbių metu bei 2007 m. liepos 3 d. betarpiÅ¡kai vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, nurodė V.

V. organizuoti projekto korektūras, kad projekte ir Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo bus tvirtinamas projektas, būtų nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog abiejuose padalintuose sklypuose yra seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę ateityje sklypuose statyti pastatus.              Analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis buvo grindžiamas kaltinimas ir V. V., t.y., kad jis, kaip Kauno apskrities viršininko pavaduotojas, pagal kaltinime nurodytus atitinkamus teisės aktus turėdamas įgaliojimus vandens telkinių apsaugos zonų tvarkymo srityje, siekdamas palaikyti gerus ir draugiškus santykius su Lietuvos Seimo Pirmininku V.

M. ir todėl vykdydamas neteisėtus jo nurodymus, susitarė su E. S., kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai perdarys projektÄ . Po to V. V., prieÅ¡ingai tarnybos interesams, nurodė V. G. vietoje, o vėliau ir daugkartinių telefoninių pokalbių bei susitikimų metu kur įkasti pamatų blokus V. M. atiteksiančiame sklype ir tokiu bÅ«du imituoti neva buvusius senus pamatus, bei pažymėjo ribas kuriose reikia imituoti pamatus. Dėl Å¡ios veikos 2007 m. rugsėjo 29 d. ir 2007 m. spalio 19 d. M. G. sklypo dalyje buvo įkasti pamatų blokai ir taip imituoti seni pamatai, kuriuos V.

V. nurodymu 2007 m. lapkričio 8 d. projekte pažymėjo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Tai, kad projektas, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kuo greičiau bÅ«tų patvirtintas Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu ir bÅ«tų atliktos visos kitos reikalingos procedÅ«ros, vykdydamas V. M. nurodymus, V. V. davė neteisėtus nurodymus jam pavaldiems ir kaltinime nurodytiems Kauno apskrities administracijos darbuotojams organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte darytinų pakeitimų suderinimÄ Kėdainių rajono Žemėtvarkos skyriuje, nurodė nekreipti dėmesio į projekto pakeitimus – pamatų pažymėjimÄ bei skubos tvarka parengti Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo projektÄ , kuriuo bÅ«tų patvirtintas tikrovės neatitinkantis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,0038 ha, o sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0055 ha užstatytos teritorijos.             IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir remdamasis betarpiÅ¡kai teisiamajame posėdyje iÅ¡irtų raÅ¡ytinių įrodymų visetu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad seni buvusių statinių pamatai nebuvo imituojami, o blokų uždėjimÄ ant iÅ¡likusių požeminių pamatų dalies, siekdami palengvinti matininkų darbÄ ir nustatant buvusio statinio kampus, vykdė V.

G. ir L. B.. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė ir ta aplinkybe, jog ikiteisminio tyrimo metu suradus ir prijungus Å¡iame žemės sklype buvusių pastatų inventorizacinę bylÄ , tyrėjams tapo žinomi duomenys, kad M. G. priklausančiame sklype iÅ¡ tikrųjų buvo pastatai su pamatais. Senų pamatų antžeminės dalies atstatymas nėra pamatų imitavimas ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi nebuvo pažeista įstatyme įtvirtinta imperatyvi norma, draudžianti vandens telkinio zonoje statyti bet kokius naujus statinius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad V. M. neorganizavo V. V. atlikti neteisėtus veiksmus ir tokiu bÅ«du piktnaudžiauti tarnyba bei suklastoti tikrÄ dokumentÄ , o V. V. tiesiogiai neatliko kaltinime jam nurodytų veiksmų, sudarančių piktnaudžiavimo tarnybÄ ir tikro dokumento suklastojimo sudėtį.              Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas neanalizavo operatyvinės veiklos metu surinktų duomenų ir jų nevertino, o iÅ¡vadas grindė tik tais duomenimis, kurie tarpusavyje vienas kitam neprieÅ¡taravo, tuo suteikdamas prioritetÄ vienai duomenų grupei prieÅ¡ kitÄ , teisėjų kolegijos vertinami kaip deklaratyvÅ«s. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek V.

M. bei V. V. teisinančius, tiek juos kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė - išteisinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais, bei nurodė, kuriais iš jų rėmėsi išteisindamas kaltinamuosius, taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad duomenų vertinimas turi pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, tačiau pats apeliantas savo reikalavimams pagrįsti iÅ¡imtinai remiasi operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis, skunde tik užsiminta apie prieÅ¡taravimus liudytojo V. G. parodymuose ir jokiais argumentais neparemtas teiginys, jog bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie buvusio statinio pamatų buvimÄ sklype. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sampratÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamÄ teismų praktikÄ , piktnaudžiavimo objektyvioji pusė iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iÅ¡ tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai, konkrečios institucijos veiklos tikslai, tvarka, iÅ¡kraipoma veiklos esmė, turinys ir menkinamas tarnybos prestižas.

Taigi, paprastai piktnaudžiavimas pasireiškia tarnybinės padėties panaudojimu ar pasinaudojimu ja priešingais nei tarnybos interesais. Kaip buvo minėta, veikai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnį, būtina nustatyti ir didelės žalos požymį, kuris yra vertinamasis.Kaip jau kolegijos buvo pažymėta, kaltinime išdėstyta V. V. ir V. M. neteisėtos veikos objektyvioji pusė pasireiškė tuo, kad jie žinodami, jog M. G. priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nauja statyba teisės aktais yra neleidžiama, tačiau V.

M. siekiant A. V. vardu įsigyti sklypo dalį ir ten statyti statinius, pasitelkdami į pagalbÄ V. G. bei V. B., įkasant sklypo ribose pamatų blokus, imitavo neva ten buvusius senus pamatus. Didelės žalos požymis kaltinime grindžiamas tuo, kad V. M. organizavus ir vadovaujant neteisėtai veiklai, o V. V. tiesiogiai atliekant neteisėtus veiksmus, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iÅ¡kraipytos valstybės institucijos – Apskrities virÅ¡ininko administracijos funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo vardas.Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, numatyto BK 228 straipsnyje, subjektyvioji pusė dažniausiai apibÅ«dinama tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ â€“ supranta, kad pažeidžia atitinkamus tarnybÄ reglamentuojančius įstatymus ir kitus įteisės aktus, supranta, kad taip panaudodamas savo tarnybinę padėtį ar ja pasinaudodamas, veikia prieÅ¡ingai tarnybos interesams ir numato, kad dėl tokios veikos neiÅ¡vengiamai atsiras ( ar yra reali galimybė atsirasti ) didelė žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Tuo pačiu kaltininkas nori ir siekia savo veikos padarinių ir sÄ moningai leidžia jiems kilti. Organizatorius nebÅ«tinai privalo turėti vienodus įgalinimus priimant sprendimus dėl bendrai visos nusikalstamos veikos vykdymo, todėl V. M. veika buvo kvalifikuota su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį, nes pagal savo kompetencijÄ negalėdamas pats savarankiÅ¡kai atlikti teisės aktuose numatytų veiksmų, bÅ«tinų žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projektui patvirtinimui, Å¡iam tikslui organizavo V.

V. piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi bei tikro dokumento suklastojimÄ . IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, kad V. M. ir V. V. gali bÅ«ti pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tikro dokumento suklastojimo ir Å¡ių veiksmų organizavimo tik tuo atveju, jeigu žinodami, kad M. G. priklausančiame sklype niekada anksčiau nebuvo statinių ir prieÅ¡ingai galiojantiems teisės aktams, siekdami įteisinti bÅ«simÄ neteisėtÄ statybÄ , nurodė imituoti senus pamatus sklypo ribose, tuo tikslu įkasant pamatų blokus.

Be to, būtina papildomai nustatyti ar šiuo metu A. V. priklausantis sklypas iš tikrųjų patenka į vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, kuriose yra ribojama ūkinė veikla. Taigi, jų atsakomybę pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnį suponuoja atitinkamų teisės aktų, kuriais reglamentuojamas vandens telkinių apsaugos zonos teisinis režimas, pažeidimas. Kaltinime nurodyta, kad trijų teisės aktų nesilaikymas nulėmė V. M. ir V. V. atsakomybę pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį.

PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonų teisinis statusas apibrėžtas LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje ( 2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija ) kurioje nurodyta, jog tam, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai bÅ«tų apsaugoti nuo erozijos, bÅ«tų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraÅ¡tovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sÄ lygos rekreacijai, yra iÅ¡skiriamos pavirÅ¡inio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos ir jos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta.

To paties įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama keisti esamÄ užstatymo linijÄ . PavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų naudojimo apribojimus nustato LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 127.9 ir 127.9.1 punktas, kuriame nurodyta, kad Å¡iose zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos Å¡laito briaunos.

LR Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikalaujama, kad prieÅ¡ teikiant tvirtinti, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi bÅ«ti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje ( 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija ). PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, padalinant sklypÄ Ä¯ du atskirus sklypus, galiojantiems teisės aktams neprieÅ¡taravo.

Teisėjų kolegija sutinka su šiomis teismo išvadomis ir apeliacinio skundo ribose pasisako dėl pagrindinių įrodymų, kuriais remiantis byloje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, savo išvadoms pagrįsti teismas palygino sugretindamas tarpusavyje kaltinamųjų V. M. ir V. V. parodymus, juos analizavo remdamasis liudytojų A. V., V. G., L. B., E. S. ir kitų liudytojų parodymais, tyrė operatyvinės veiklos metus surinktus duomenis, taip pat išsamiai analizavo ir motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo papildomai dėl telefoninių pokalbių ir susitikimų su V. M., V. V. ir E. S. apklausti V. G. ir L. B., iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2008-03-12 ir 2006-12-21 VÄ® „Registrų centras“ pažymėjimai apie žemės sklypų įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre su planu, o taip pat iÅ¡teisintojo V. M. gynėjo posėdyje papildomai pateikti dokumentai – nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai apie (duomenys neskelbtini) M.

G. ir A. V. vardu įregistruotus du žemės sklypus, tačiau kaltinimo versija iÅ¡teisintiesiems padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nepasitvirtino. V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007 m. į jį kreipėsi jo svainis A. V. bei V. G. su praÅ¡ymu padėti sutvarkyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalijimo projektÄ . Tų pačių metų gegužės mėnesį bÅ«damas darbo reikalais Kaune, susitiko su tuometiniu apskrities virÅ¡ininku R.

M. bei jo pavaduotoju V. V. ir privačiai paprašė jų pasidomėti kaip galima pagal galiojančius teisės aktus kompleksiÅ¡kai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimÄ , t.y. sklypÄ (duomenys neskelbtini) padalinti į dvi dalis ir padaryti vienodÄ priėjimÄ prie vandens telkinio, projektu. V. M. tvirtino, kad Å¡iame projekte jis tarpininkauja A. V. ir pageidauja, kad pagal galimybes per optimalų laikotarpį bÅ«tų paruoÅ¡tas projektas. V. V. netrukus jį informavo, kad surado bendrovę (duomenys neskelbtini) , kuri per kelis mėnesius gali paruoÅ¡ti projektÄ už 2000 Lt.

Apie tai jis informavo A. V. ir V. G., tačiau žemėtvarkos specialistams parengus projektÄ ir jam su V. V. liepos 3 dienÄ susipažinus su projektu, paaiÅ¡kėjo, kad jis neatitiko tikrovės, nes jame pavaizduoti ne buvusios lentpjÅ«vės ir prie jos buvusių statinių, o tik gaterio pamatai. V. M. patvirtino, kad apie tai, kad jam aktualiame žemės sklype anksčiau iki gaisro stovėjo statiniai, buvo žinoma, nes matė tuos statinius tuomet, kai buvo rajono meru, be to jie matosi ir orto fotonuotraukoje. Taip pat Å¡ie statiniai 1998 metais buvo įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro ir kadastro įmonėje.

Jam buvo žinomos LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-08-11 įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 patvirtintos Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, kurių 39 punkte numatyta, kad projekto sprendinių brėžinyje, priklausomai nuo planavimo darbų turinio turi bÅ«ti pažymimos užstatytos teritorijos. V. M. savo parodymuose pabrėžė, kad Å¡iuo projektu nebuvo siekiama statybų ir tai buvo tik žemėtvarkos projektas, kuris numato tik žemės naudmenų sudėties pakeitimÄ , todėl jokių nurodymų nei V.

V., nei L. G., jog reikalinga imituoti statinio pamatus jis nedavė. Projektas buvo tikslinamas tuo tikslu, kad jis atitiktų realiÄ situacijÄ , todėl apie tai ne kartÄ kalbėjo su V. V., kurio prašė, kad visas projektas bÅ«tų daromas laikantis teisės aktų ir pagal atitinkamas procedÅ«ras. Nors L. G. 2007 m. rugpjūčio 27 d. skambino ir kalbėjo apie ketinimÄ imituoti trÅ«kstamÄ pamatų dalį, įkasant atitinkamose sklypo vietose blokus, tačiau V. M. tvirtinimu, V. G. buvo atsakyta, kad šiais klausimais jis nėra jam patarėjas.Palyginus V.

M., V. V. bei V. G. parodymus, kuriuos jie davė pirmosios instancijos teisme ir papildomai apklausus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, matyti kad jie tarpusavyje dėl esminių faktinių byloje tiriamų aplinkybių sutampa ir vieni kitus papildo. V. V. taip pat parodė, kad V. M. privačiai, o ne kaip Seimo pirmininkas, kreipėsi į jį praÅ¡ydamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra galimybė pagal galiojančius teisės aktus parengti projektÄ ir padalinti privatų žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime į du sklypus, bei kokia geodezinius darbus atliekanti bendrovė gali tai padaryti.

Tuo reikalu jis bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu E. S., kuris sutiko, kad jo vadovaujamos įmonės specialistai atliks reikalingus matavimus vietoje ir parengs sklypo padalinimo projektÄ , kurį vėliau įsakymu galės patvirtinti Kauno apskrities virÅ¡ininkas. V. V. parodė, kad atliekant sklypo padalinimo ar sujungimo projektÄ , yra padaroma bendra žemės sklypo toponuotrauka, po to atliekami kiekvieno atskiro sklypo geodeziniai matavimai. Jis taip pat patvirtino, kad rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime padalinimo projektÄ , inventorizacijos bylos neturėjo, tačiau žemėtvarkos departamente atspausdintoje orto fotonuotraukoje aiÅ¡kiai matėsi buvusio pastato kontÅ«ras ( buvo iÅ¡likę pamatai ) ir dėl to jam su E. S. nekilo abejonių dėl Å¡ioje anksčiau buvusio statinio.

Kadangi sklypas buvo apaugęs žole ir geodezinius matavimus atliekantys specialistai negalėjo tiksliai nustatyti kurioje vietoje buvo seno statinio pamatai, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir rodydamas V. G. orto fotonuotraukÄ paaiÅ¡kino, kad jis privalo pagal Å¡ioje nuotraukoje matomÄ perimetrÄ kastuvu atkasti iÅ¡likusius pamatus tam, jog geodezininkai galėtų juos matyti ir įtraukti į projektÄ . V. V. savo parodymuose pabrėžė, kad jis įspėjo V. G. nieko dirbtinai neatstatinėti ir atkasus pamatus parodyti tik tai, kas yra iÅ¡likę.

Tačiau V. G. vengdamas atlikti sunkesnį ir kruopÅ¡tumo reikalaujantį darbÄ , kas yra senų pamatų atidengimas, nuėjo paprastesniu keliu – atvežė naujus blokus ir juos įkasė buvusio statinio kampuose, tokiu bÅ«du atkurdamas trÅ«kstamus senų pamatų fragmentus, nors tokio nurodymo jis ir nebuvo gavęs. Apeliacinio skundo teiginius, kad V. M. ir V. V. žinodami, kad dalinamame M. G. priklausančiame žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio nebuvo senų statinių, todėl pamatai buvo imituojami, paneigia 2007-07-03 d. 15 val. 09 min.

įvykęs tarpusavio pokalbis, kuris užfiksuotas V. V. kabinete atliktais operatyviniais veiksmais. Skunde raÅ¡oma, kad tuo metu kabinete įvyko susitikimas, kurio metu V. V. susitarė su V. M. klastoti dokumentus ir pakeisti juose esamÄ situacijÄ Ä¯ faktiÅ¡kai negalimÄ ir neegzistuojančiÄ . Tokie skundo argumentai nėra pagrįsti, nes jie padaryti neįvertinus aptariamo pokalbio turinio, bei kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų. Kaip matyti iÅ¡ įvykusio pokalbio turinio, kabinete komentuojamas parengtas sklypų padalinimo projektas ir V.

M. pastebi, kad vienoje dalinamo sklypo pusėje nepavaizduoti pamatai. Toliau pokalbio metu V. M. aiÅ¡kina V. V., kad toje vietoje stovėjo lentpjÅ«vė ir negali bÅ«ti tokie maži pamatai, kokie parodyti projekte ( 3 t., b.l. 42-45 ). Å io pokalbio turinys patvirtina V. M. parodymus teisme, kad pradiniame projekte buvo pavaizduoti tik stovėjusios gaterinės pamatai, o didesnių pastatų pamatai liko nepažymėti. Nors toliau skunde teigiama, kad tolesni V. M. ir V. V. pokalbiai patvirtina jų susitarimÄ klastoti dokumentus, tačiau tokie apelianto teiginiai vertintini kaip abstraktaus pobÅ«džio prielaidos, nes jie nepagrįsti konkrečiais įrodymais.

Kaip padaryti pataisas rengiamame projekte sprendžiama 2007-07-06 d. įvykusių telefoninių pokalbių tarp V. V. ir E. S. metu, kai V. V., bÅ«damas įsitikinęs, kad seni pamatai pažymėti nepilnai, žada pasiųsti geodezininkus į vietÄ , kad jie galėtų tiksliai pamatuoti ir po to bus galima koreguoti planus. Ä® tai E. S. pasiÅ«lo nupjauti žolę, kad pamatai matytųsi, po ko „jie atvažiuos, užkoordinuos ir viskÄ parodys“ ( 3 t., b.l. 49-53 ).    Liudytojas V. G. taip pat parodė, kad V.

M. ir V. V. jam neliepė įkasti papildomų blokų imituojant senų pamatų buvimÄ , tačiau matininkams reikalaujant, kad pamatų kampai matytųsi virÅ¡uje ir vengiant su jais tolesnio konflikto, jis savarankiÅ¡kai nutarė senų pamatų neatkasinėti, tačiau pažymėti jų buvimo vietÄ naujai atvežtais ir įkastais pamatų blokais. Tuo klausimu jis kreipėsi į L. B., kuris turėjo Å¡ių darbų atlikimui reikalingÄ technikÄ .Apeliacinės instancijos teisme buvo pagarsintas operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotas 2007 m. rugpjūčio 26 d.

įvykęs pokalbis telefonu tarp V. M. ir V. G., kurio metu pastarasis sako, „ jisai atžymėjo vietas kur reikia padaryti imitacijÄ pamatų, įkasti pamatus...“, „...kad antrame sklype bÅ«tų“, o V. M. jam atsako „nu čia jau aÅ¡ tau ne patarėjas“ ( t. 3, b.l. 111-112 ). Dėl Å¡io pokalbio apeliacinio teismo posėdyje V. G. parodė, jog V. M. iÅ¡ tikro domėjosi sklypo reikalais, nes norėjo kuo greičiau atsikratyti Å¡ia problema, jog sklypai bÅ«tų greičiau padalinti ir įteisinti, tačiau „pamatų imitacijos“ terminÄ jis pavartojo ne ta prasme, nes kalba ėjo apie pamatų atstatymÄ tokiu bÅ«du, kad juos pamatytų projektuotojai.

Šio pokalbio turinys pilnai atitinka V. M. parodymus, kad jis nenurodė nei pats, nei per V. V. užsiimti projekto klastojimu įkasant blokus toje vietoje kur anksčiau nebuvo statinių ir nesileido su L. G. į techninio pobūdžio klausimus kaip tie darbai turi būti atlikti. Ši aplinkybė patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad V. M. rūpinosi savo svainio sklypo projekto parengimo reikalais, tačiau buvo įsitikinęs, kad M. G. priklausančiame ir dalinamame sklype buvo seni statiniai, kurių pamatų likučiai turi atžymėti rengiamame projekte.

Tokias iÅ¡vadas patvirtina ir liudytojo A. V. teisme duoti parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai tyrė ir vertino. A. V. parodė, kad niekada nesinaudojo savo giminaičio V. M., kaip Seimo pirmininko įtaka, sklypo pardavimo klausimus derino su V. G., o kai buvo nuvažiavęs pažiÅ«rėti į vietÄ , matė iÅ¡likusius pamatų fragmentus, jam pasiteiravus, kas čia buvo, V. G. jam paaiÅ¡kino, jog stovėjo lentpjÅ«vė, gateris. Ä® V. M. jis kreipėsi tik kaip į giminaitį, norėdamas susitarti su projektuotojais dėl pigesnės kainos atliekant geodezinius darbus ir parengiant projektÄ .Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L.

G. parodymų turinys, tačiau teismas į Å¡iuos prieÅ¡taravimus neatsižvelgė ir jų tinkamai nevertino. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, nes kaip matyti į teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies turinio, pirmosios instancijos teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu L. G. duotus parodymus ir aiÅ¡kinosi ar jie iÅ¡ esmės skiriasi. L. G. teisme parodė, kad jam susidarė įspÅ«dis, jog stengiamasi įrodyti V. M. suinteresuotumÄ dėl A. V. vardu perkamo žemės sklypo.

IÅ¡ tikro, jis, kaip rinkėjas kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkėje Seimo nariu iÅ¡rinktÄ V. M. pagalbos, nes matininkai norėjo, kad seni statinio pamatai bÅ«tų pavirÅ¡iuje, tačiau nesimatė tik pačių pamatų kampų. Sugretinus L. G. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nustatyta, kad esminėse bylai reikÅ¡mingose aplinkybėse jie sutampa, nes V. G. buvo įsitikinęs, jog M. G. priklausančiame sklype anksčiau buvo pastatai ir po žemėmis yra likę jų pamatai, o konfliktas su geodezinius matavimus atlikusiais specialistais kilo nesuradus bendro sutarimo kaip pažymėti rengiamame projekte trÅ«kstamus, tačiau po žeme iÅ¡likusius senų pamatų fragmentus.

Å i iÅ¡vada grindžiama remiantis V. G., V. M., V. V. parodymais, o taip pat operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotais telefoniniais pokalbiais. 2007-10-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2007-08-17 d. 14 val. 18 min. geodezininkas skambina L. G. ir klausia jo „ten kaip ten tie pamatai yra kažkokie ar jie normaliai matosi“, į kÄ V. G. atsako „ kad matosi, matosi normaliai, bet ne visi kontÅ«rai likę <...> yra matyt dalis nugriautų virÅ¡utinės dalies <...> jis jiems parodytų visus kontÅ«rus, nes vienas kampas, prieÅ¡ingas kampas matosi, vidurį ten kur buvo gaterinės didžiulės pamatai tebėra <...> kai kur, kampuose, matyt buldozeriu kažkada tai lygino, po gaisro <...> to pastato likučiai visi sudegė“.

Geodezininkas įspėja, kad ten normaliai turėtų matytis, kad ten nereikėtų kasinėti ( t. 3, b.l. 88-89 ).Pagal liudytojo N. J. parodymus, 2007 metais į jį dėl žemės sklypo padalinimo kreipėsi V. G. ir jis pavedė atlikti geodezinius darbus E. G. ir K. S.. Pirmasis žemės padalinimo projektas V. G. netiko, nes nebuvo parodyti visi pamatai. TÄ aplinkybę, kad sklype buvo seni pamatai, patvirtino liudytojas K. S., kuriam įsakymu buvo pavesta padalinti sklypÄ . IÅ¡ K. S. parodymų ir operatyvinės veiklos metu 2007-08-17 d. užfiksuoto pokalbio su V.

G., nustatyta, kad pamatai buvo ieÅ¡komi ir buvo rasti, tačiau reikėjo atkasti kampus, kad bÅ«tų galima pilnai juos pažymėti projekte. Liudytojas E. G., kuris dirbo geodezininku (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kino, kad nebuvo įsitikinęs ar tose sklypo vietose, kur parodė V. G., yra pamatai, nes netikrino, tačiau vizualiai pamatų nesimatė. Tai atitinka V. G. parodymus ir toje dalyje, kad jis, vengdamas papildomų iÅ¡laidų atkasinėjant senus pamatus, nusprendė atlikti lengvesnį darbÄ ir padedant L.

B. pažymėtose vietose įkasti pamatų blokus. Remdamasis ir liudytojo E. S. – (duomenys neskelbtini) vadovo – parodymais, teismas pagrįstai konstatavo, kad V. M. į jį nesikreipė dėl žemėtvarkos projekto, o V. V. tikrai neprašė, jog į projektÄ bÅ«tų įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys, kalba su V. V. buvo apie tai, kaip galima iÅ¡taisyti projekto trÅ«kumus, pažymint trÅ«kstamas pamatų dalis. Dėl Å¡io projekto rengimo E. S. pabrėžė, kad geodezininkai privalo parodyti pamatus, jeigu jie ten tiktai yra.

IÅ¡ 2007-10-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad V. M. 2008-08-17 d. 17 val. 35 min. skambino V. G. ir iÅ¡Â pokalbio turinio aiÅ¡kiai matyti, kad abu yra sÄ Å¾iningai įsitikinę, kad senų pastatų pamatai sklype yra, tačiau nesimato kampų, nes jie buvo nuardyti po gaisro. V. G. aiÅ¡kina V. M., kad „ nu tai nemato jie čia pamatų kampų <...>matai, kad buvo, buvę pamatai nuardyti<...> apylinkė kada buvo atsiuntus po gaisro“.Senų statinių buvimÄ M. G. priklausančiame žemės sklype iki jo padalinimo įrodo ne tik aptarti įrodymai, tačiau ir raÅ¡ytiniai dokumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino kaip įrodymÄ , kad V.

V. ir V. M. neklastojo tikro dokumento, o siekė, jog rengiamo projekto sprendiniai atitiktų realiÄ situacijÄ . Baudžiamojoje byloje yra (duomenys neskelbtini) sklypo pastatų inventorizacijos byla, kurios dokumentai patvirtina, kad sklype buvo pastatai su betoniniais pamatais: lentpjÅ«vė, Å«kio pastatas, stoginė, priestatas, kurie 2003 metais sudegė ( 5 t., b.l. 176-194, 8 t., b.l. 141-152 ). IÅ¡ apeliacinio skundo įmanoma suprasti, kad prokuroras ginčija teismo iÅ¡vadas, remdamasis dviem 2007-10-13 ir 2007-08-20 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, tačiau sklypo apžiÅ«ros protokoluose užmiksuoti duomenys kaip tik atitinka V.

M., V. G. ir L. B. parodymus - patvirtina senų pamatų buvimo faktÄ ir paneigia skundo teiginius, kad jie imituojami. 2007-08-13 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 10 val. 55 min. buvo apžiÅ«rėtas sklypas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) tvenkiniu ir užfiksuotas įvažiavimas į sklypÄ bei jame esantys buvusio statinio pamatų liekanos, o 2007-08-20 protokole nurodyta, kad 8 val. 49 min. apžiÅ«rėjus M. G. priklausantį sklypÄ , užfiksuotas įvažiavimas ir esančių pamatų liekanos.

Dalis sklypo nuÅ¡ienauta, o likusi dalis apaugusi žolėmis ( 3 t., b.l. 64-65, 96-97 ). Byloje surinkti ir teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad V. G. praÅ¡ymu V. B. atvežė pamatų blokus ir juos užkasė tose vietose, kuriose senų pamatų kampų nesimato. Dėl V. G. praÅ¡ymo užkasti žemės sklype pamatų blokus, L. B. parodė, kad jam Å¡itie darbai neatrodė keisti, nes jis pagalvojo apie toje pačioje stovėjusiÄ lentpjÅ«vę, kuriÄ galbÅ«t ketinama atstatyti ir todėl jam nebuvo susidaręs įspÅ«dis, jog pamatai yra imituojami.

Atsakydamas į klausimus apeliacinės instancijos teisme L. B. patvirtino ankstesnius, teisme duotus parodymus bei tikslino, kad nei V. G., nei V. M. jam niekada nesakė, kad bus daroma pamatų imitacija. Jam viskas atrodė natÅ«raliai, nes vieni pastatai nugriuvo, kiti sudegė ir pamatus jis sumontavo toje vietoje, kur buvo senieji pastato pamatai. L. B. ir V. G. pokalbiai telefonu yra užfiksuoti operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kiÅ¡ kurių matyti, kad jie kalbasi apie blokų atvežimÄ , jų užkasimÄ , reikalingos technikos organizavimÄ ( 3 t., b.l. 117-118, 132-133, 170-172, 175-176, 4 t., b.l. 27-29 ).

Nors iÅ¡ esmės V. M. ir V. V. kaltė įrodinėjama remiantis operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, taip pat ir pokalbiais vykusiais V. V. kabinete, tačiau nei viename pokalbyje V. M. ir V. V. nesiÅ«lė V. G. imituoti senų pamatų buvimÄ užkasant sklype blokus, kas patvirtina teismo iÅ¡vadas, jog blokų įkasimas buvo daromas tik V. G. iniciatyva. Å iÄ aplinkybę papildomai apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojas L. B., kuris teigė, jog blokų atvežimas ir užkasimas buvo V.

G. sprendimas, tačiau nei V. G., nei V. M. jam niekada nesakė, kad bus daroma pamatų imitacija ( 26 t., b.l. 168 ). Byloje yra 2007-10-08 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2007-10-07 d. 17 val.10 min. V. M. skambino L. B., klausia „ar ten viskas tvarkoje, galima siųsti ten tuos projektuotojus“, į kÄ L. B. atsako, jog „dar reikėtų su Vilgelmu susitikti <...sakė, kad viskas tvarkoje, o dabar vakar skambino, jog reikia dar kai kÄ padaryti...>“ ( 3 t., b.l. 179-180 ).

Tai, kad naujų blokų įkasimas, siekiant palengvinti projektuotojų darbÄ rengiant sklypo padalijimo projektÄ , buvo vykdomas sklypo pardavėjo V. G. iniciatyva, parodo operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotas V. G. ir L. B. pokalbis, kuris vyko 2007-10-22 d. 11 val. 53 min. ( 4 t., b.l. 55-56 ). V. G. praneÅ¡a L. B., kad „atvažiavo žiÅ«rėti kÄ Äia jam reiks daryti, žiÅ«ri, kad jau viskas padaryta“. L. B. siÅ«lo „badyti ir žiÅ«rėti kÄ rasi“ Toliau L. B. aiÅ¡kina, „kad ir su traktorium dar sulyginta, dabar rankomis atkasti, kad matytųsi kur yra, ar reikia Å¡ito<...>V.

G. atsako, jis mano dabar nereikia, biškį žolė suželia, o atkas kai jau ruošis atvažiuoti meistrai, žemėtvarkininkai<...>svarbu kad jie matys, atrodys kaip, lopeta kai atvalinės ir užsižers tie traktoriaus pėdsakai, žolė užžels nieks nekreips dėmesio <...> maža kas pravažiavo“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame pokalbyje nei V. M., nei V. V. nedalyvavo, o dar prieš tai, kai V. G. siūlė V. M. atvežti ir įkasti blokus, pastarasis atsakė, kad „jis jam ne patarėjas“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis apie kaltinimų V. M. ir V. V. nepagrįstumÄ remiantis ne tik jau aptartais įrodymais – kaltinamųjų, liudytojų parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, tačiau ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuos teismas pilnai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai tyrė ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas. Å ių iÅ¡vadų apeliantas savo skunde neginčija.

Byloje yra Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filialo (duomenys neskelbtini) kaime esančio žemės sklypo ( inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuometinis savininkas - (duomenys neskelbtini) ŽŪB ) inventorizacijos byla, kurioje esantys dokumentai patvirtina, kad 1998-06-22 šiame sklype buvo trys statiniai – 1973 metais pastatyta lentpjūvė, ūkinis pastatas ir stoginė. Kadangi buvo atlikta šių statinių teisinė registracija, juridine prasme jie vertinami kaip statiniai ir tai nebuvo savavališka statyba ( 8 t., b.l. 141-152 ), be to ir šiuo metu jie nėra išregistruoti teisės aktuose nustatyta tvarka.

Pagal pastatų inventorines žinias statiniai stovėjo ant betoninių ir stulpinių pamatų. Å iame nuosprendyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad 2003 metais Å¡ie statiniai sudegė ir tai patvirtina byloje esanti gaisro bylos kopija. Tame pačiame bylos tome ( b.l. 165, 179 ) yra sklypo aeronuotraukos, kuriose aiÅ¡kiai matyti senų statinių griuvėsiai ir virÅ¡ žemės likę pamatų fragmentai. Å ie dokumentai patvirtina V. M. ir V. G. parodymus, kad jie žinojo apie statinių įregistravimÄ ir faktinį buvimÄ , todėl nėra pagrindo ir teigti, jog rengiant projektÄ pamatai buvo imituojami.

Projekte buvo siekiama pažymėti faktinę situacijÄ , kad žemės sklype buvo pastatai su pamatais ir po gaisro liko dalis pamatų bei stulpiniai pamatai po žeme, kurie ten atsidÅ«rė sutvarkius sklypÄ po gaisro. Dar pažymėtina ir tai, kad statinių pamatai neturėjo teisinio nuosavybės statuso, todėl M. G. ir A. V., kaip pirkimo-pardavimo sandorio Å¡alys, nebuvo ribojami perkamo sklypo konfigÅ«racijos nustatymu ir jų susitarimas, kad riba eitų per griuvėsius neprieÅ¡taravo galiojantiems teisės aktams.

Baudžiamojoje teisėje dokumento suklastojimu laikomas jo tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Nors V. V. buvo kaltinamas, kad žinodamas apie projekte įraÅ¡ytus tikrovės neatitinkančius duomenis, pateikė Kauno apskrities virÅ¡ininkui R. M. pasiraÅ¡yti 2007-12-28 d. įsakymÄ Nr. 02-06-13850 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007-07-02 įsakymo Nr. 02-06-7477 pripažinimo netekusiu galios bei žemės sklypo ( registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, tačiau Å¡io įsakymo pagrindu atlikta teisinė sklypų registracija nėra panaikinta ir yra galiojanti.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktas VÄ® „Registrų centras“ 2008-03-12 pažymėjimas Nr. 16157 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad A. V. iÅ¡ M. G. įsigytame pagal pirkimo-pardavimo sutartį 0,5429 ha dydžio žemės sklype, į vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas patenka tik 0,4471 ha dydžio sklypo dalis. Likusi A. V. priklausančio 0,0958 ha dydžio žemės sklypo dalis iÅ¡ viso nepatenka į vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, todėl jose nėra ribojama Å«kinė veikla, taip pat ir statinių statyba ( 26 t., b.l. 132-138 ).

Å i aplinkybė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo žinoma, nes M. G. priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) centrinės gyvenvietės teritorijoje ir joje esančios saugomos teritorijos režimÄ reglamentuoja „Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų“ 125 punktas. Pagal 1986 m. Žemėtvarkos instituto parengtÄ vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų ir pakrantės apsaugos juostų planÄ , (duomenys neskelbtini) tvenkinio ties M. G. sklypu apsaugos juostos plotis yra 20 metrų.

Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registro duomenų banke įregistruoti duomenys ( 2006-12-21 pažymėjimas ) buvo pakoreguoti, dėl ko pakito ir vandens telkinio apsaugos zonoje esančio A. V. priklausančio sklypo dalies plotas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad jokia žala nepadaryta, nes senų pamatų antžeminės dalies atstatymas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Įstatyme yra įtvirtinta imperatyvi norma, draudžianti tik vandens telkinio apsauginėje zonoje statyti bet kokius statinius.

Patikslinus sklypo kadastrinius duomenis nustatyta, kad A. V. priklausančio sklypo dalyje iÅ¡ viso neribojama Å«kinė veikla ir statinių statyba, todėl V. M. nebuvo jokio tikslo organizuoti V. V. nusikalstamai veikai, o pastarajam veikti prieÅ¡ingai tarnybai interesais kaltinime nurodytu bÅ«du ir aplinkybėmis. Dėl V. V., L. B. ir B. J. apeliacinių skundų motyvų kyÅ¡io priėmimo epizode Nuteistieji V. V., B. J. bei nuteistųjų L. B. ir B. J. gynėjas advokatas S. Juzukonis apeliaciniais skundais praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 01 d. nuosprendį, kuriuo jie buvo pripažinti kaltais, padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 225 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 3 dalyje ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus ir tai sutrukdė bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jų kaltės padarius nusikalstamas veikas, apeliantai pagrindinį dėmesį skiria kito nuteistojo Adolfo A. B. parodymų kritikai, nurodydami, kad jie yra nenuoseklÅ«s, nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taringi, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skirtingai nurodė objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui svarbias aplinkybes.

Chronologine tvarka analizuodami įvykių eigÄ , apeliantai nurodo, jog tarp jų ir A. A. B. sprendžiant sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prijungimo ir pirkimo galimybes buvo tik dalykinio pobÅ«džio bendravimas ir operatyvinių veiksmų atlikimo metu nusikalstamų veiksmų užfiksuota nebuvo.Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas byloje iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , A. A. B. parodymus vertino kaip atitinkančius esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o V. V., L. B. ir B. J.

– kaip gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Remdamasis byloje iÅ¡tirtais įrodymais, teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo įrodytomis Å¡ias esmines įvykio aplinkybes: operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais nustatyta, kad V. V. kabinete vyko sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prijungimo ir pirkimo galimybės svarstymas, kuriame dalyvavo L. B., B. J., A.A. B. ir pats V. V., kiti specialistai. Teismas konstatavo, kad pasitarimo metu V. V. nesutiko su sklypų pardavimu, nes tai prieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams ir iÅ¡sako A.

A. B. savo pozicijÄ dėl tokio sklypų formavimo neteisėtumo, vėliau įvyko A. A. B., B. J., L. B. ir V. V. susitikimas Jonavoje, kur buvo sutarta dėl kyÅ¡io davimo ir jo paėmimo avansu, po ko iÅ¡ operatyvinėmis priemonėmis užfiksuoto V. V. pokalbio matyti, jog iÅ¡ esmės pasikeičia jo pozicija dėl sklypų minėtoje vietoje suformavimo galimybės ir pardavimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog pats V. V. po susitikimo Jonavoje ėmėsi iniciatyvos suformuoti ir parduoti Å¡iuos sklypus.

Teismo nuomone, neginčytinai įrodyta ir tai, kad V. V. perdavė A. A. B. reikalavimÄ , kad dalis kyÅ¡io turi bÅ«ti paaukota Pilietinės demokratijos partijai, tuo tikslu perduoda atitinkamus blankus, kuriuos L. B. kitų asmenų pavardėmis užpildo ir perveda 20000 Litų minėtai partijai. Kaip vienÄ iÅ¡ esminių aplinkybių, įrodančių, kad V. V. buvo duotas kyÅ¡is už palankių sprendimų priėmimÄ suformuojant ir parduodant sklypus teismas nurodė ir tai, kad L. B. ir B. J. tuo pačiu metu, po susitikimo Jonavoje, ieÅ¡kojo kur pasiskolinti pinigų ir tai atitinka A.

A. B. parodymus dėl kyÅ¡io davimo V. V. laiko. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų kaltinimui V. V. pagrįsti, bÅ«tent, kad jis susitarė savo ir kitų juridinių asmenų naudai priimti didesnės nei 250 MGL vertės – 100 000 Lt. - kyšį ir jį tiesiogiai priėmė už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tačiau pripažino, kad kyÅ¡io dydis nuosprendyje nustatytas remiantis iÅ¡imtinai tik A. A. B. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl kyÅ¡io priėmimo iÅ¡ L.

B. ir B. J. epizode, atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimams. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama apie bylos tyrimo eigoje padarytus procesinius pažeidimus renkant įrodymus, o taip pat juos tiriant bei vertinant pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau, Å¡ie skundo argumentai yra nepagrįsti, nes tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti bei iÅ¡nagrinėti bylÄ ir kurie bÅ«tų paveikę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimÄ , kolegija nenustatė.

Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, yra gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ä®rodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistųjų V. V., L. B. ir B. J. kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kadangi A. A. B. parodymų kritika užima pagrindinę vietÄ V. V., L. B. ir B. J. apeliaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija privalo atlikti iÅ¡samiÄ jų analizę, po ko Å¡iuos parodymus palyginti su kitais byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais bei atsakant į apeliacinių skundų argumentus jų ribose padaryti atitinkamas iÅ¡vadas.

IÅ¡analizavus A. A. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje ir juos palyginus su parodymais, kuriuos jis davė papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nustatyta, kad juose yra nenuoseklumų aiÅ¡kinantis esmines kaltinimo kyÅ¡io priėmimo epizode aplinkybes.Ikiteisminio tyrimo metu A. A. B. pirmÄ kartÄ buvo apklaustas įtariamuoju 2008 m. kovo 14 d. Å ios apklausos metu jis parodė, kad į jį kreipėsi ar tai B. ar tai J. ir prašė Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijoje pasidomėti ar tvarkomi dokumentai dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo prijungiant laisvÄ valstybinę žemę ir pardavimo.

Tuo klausimu jis pagalbos kreipėsi į V. V. ir organizavo jo susitikimÄ su L. B. ir B. J. Kauno apskrities administracijos patalpose. Kadangi V. V. Å¡io įvykusio pokalbio metu nepažadėjo greitai iÅ¡spręsti rÅ«pimus klausimus, kartu su L. B. ir B. J. jis važiavo į JonavÄ kur susitiko su V. V. ir perdavė Å¡iam abiejų moteriÅ¡kių jam perduotÄ pakelį su pinigais. A. A. B. patvirtino, kad pokalbio metu V. V. pažadėjo padėti spręsti žemės sklypų suformavimo ir pardavimo klausimus už 100 000 Lt. atlygį, kurios dalis turi bÅ«ti įforminta kaip parama partijai ir apie tai jis iÅ¡ karto informavo automobilyje jo laukusias L.

B. ir B. J., kurios su V. V. pasiÅ«lyta suma sutiko. Pirmosios apklausos įtariamuoju metu A. A. B. parodė, kad paraginus V. V., dalį kyÅ¡iui skirtų pinigų jis priėmė iÅ¡ L. B. „Presto“ kavinėje Kaune ir perdavė tuos pinigus V. V. ( t. 2, b.l. 124-125 ). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A. A. B. iÅ¡ esmės patvirtino ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, t.y., kad dalį pinigų jis perdavė V. V. Jonavoje pirmojo susitikimo metu ir tuo pačiu V. V. pareikalavo, kad už palankų sprendimÄ dėl žemės sklypų jam reikia sumokėti 100 000 Lt.

Dalis Å¡ių pinigų turi bÅ«ti įforminta kaip parama Pilietinės demokratijos partijai. A. A. B. taip pat patikslino, kad prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į komandiruotę, V. V. paragino jį sumokėti likusius pinigus ir gavęs „Presto“ kavinėje, Kaune, iÅ¡ L. B. paketÄ , tÄ pačiÄ dienÄ Kauno savivaldybėje jį perdavė V. V.. Nors A. A. B. tvirtino, kad realiai pinigų jis nematė ir neskaičiavo, nes abu kartus jie buvo supakuoti, tačiau jis įsitikinęs, kad V. V. perduodavo pinigus, nes bendra kyÅ¡io suma, jam tarpininkaujant buvo suderinta tarp L.

B. su B. J. bei V. V. ( t. 2, b.l. 128-130 ). Pirmosios instancijos teisme A. A. B. davė neiÅ¡samius parodymus, paaiÅ¡kindamas, kad jis nebegali prisiminti visų aplinkybių, kurios susijusios su atlygio V. V. už palankaus sprendimo priėmimÄ , davimu, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu A. A. B. duotus parodymus. Tuo pačiu A. A. B. pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu apie tiriamas įvykio aplinkybes jo duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. A. B. keitė ankstesnius parodymus, vengė konkrečių atsakymų į jam užduodamus klausimus dėl susitikimo su V. V. Jonavoje ir susitarimo su juo dėl perduotino kyÅ¡io dydžio, aplinkybių. A. A. B. parodė, kad 100 000 Lt. kyÅ¡io sumÄ jam nurodė ne V. V., o iÅ¡ karto po sulaikymo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nas E. Č., taip pat, kad pakete, kurį jis Jonavoje gavo iÅ¡ L. B. ir B. J. buvo ne pinigai, o galėjo bÅ«ti vyriÅ¡ki kvepalai ar panaÅ¡io dovanos.

Dėl kito nusikalstamos veikos epizodo A. A. B. parodė, kad tuo metu, kai L. B. „Presto“ kavinėje jam perdavė paketÄ , kurį jis nedelsdamas atidavė V. V., jame irgi buvo pinigai, o kažkokie dokumentai, galbÅ«t žemėlapiai. ( t. 26, b.l. 206-207 ). Tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, 2012 m. gegužės 23 d. įvykusiame teismo posėdyje, A. B. patvirtino, kad jo parodymai yra užraÅ¡yti teisingai, nes V. V. buvo užsiminęs, kad visa reikalinga suma yra 100 000 Lt. ir dalis tos sumos turi bÅ«ti įforminta kaip parama partijai.

Kai bÅ«damas Jonavoje po derybų su V. V. jis sugrįžo į automobilį ir apie pastarojo reikalaujamÄ 100 000 Lt. dydžio sumÄ pasakė B. ir J., jos buvo nepatenkintos ( t. 26, b.l. 171-173 ).   Vertinant A. A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose duotų parodymų visumÄ ir palyginus juos su kitais byloje surinktais ir teismo betarpiÅ¡kai įvertintais raÅ¡ytiniais įrodymais – operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktais ir protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialistų iÅ¡vadomis dėl detaliųjų planų sprendinių, susijusių su ginčo sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitikimo Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, byloje apklaustų liudytojų N. V., V.

K., V. L., V. P., A. S. parodymais, darytina iÅ¡vada, kad objektyviai teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinka tie A. A. B. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, bei iÅ¡ dalies - pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme 2012 m. gegužės 23 d. Ta aplinkybė, kad 2012 m. spalio 10 d. įvykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. A. B. stengėsi nuslėpti kyÅ¡io perdavimo faktÄ ir tokiu bÅ«du savo parodymus suderinti su V. V., L. B. ir B. J. apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyta gynybine pozicija, turi bÅ«ti vertinama kaip jo pastangos padėti apeliantams iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Remiantis surinktų įrodymų analize, apelianto V. V. teiginiai, jog dauguma byloje surinktų įrodymų visiškai nepatvirtina A. A. B. parodymų, o jo parodymai daugiau vertintini kaip įvykių interpretacija siekiant išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo, teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami. Apeliantai V. V., L. B. bei B. J. skunduose nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir liko neišnagrinėtos pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje.

Be A. A. B. parodymų kritikos, apeliaciniuose skunduose nemažai dėmesio skiriama detaliųjų planų dėl šioje byloje aktualių žemės sklypų rengimo procedūroms, laikantis pozicijos, kad visi veiksmai, susiję su sprendinių dėl žemės sklypų priėmimu Kauno apskrities administracijoje buvo teisėti. Šiuos skundų argumentus teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose taip pat įvertins kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais, kuriais remiantis teismas pripažino apeliantus kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo A. A. B. versija, kad jo parodymai dėl kyÅ¡io perdavimo V. V. buvo inspiruota ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų, taip pat paneigta ir liudytojo E. Č. parodymais, kuriuos jis davė apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas E. Č. parodė, kad 2007 metais jis užėmė STT Kauno valdybos virÅ¡ininko pareigas. Jam žinoma, kad 2007 m. gruodžio mėnesį STT pareigÅ«nai buvo sulaikę A. A. B., nes buvo įtariama, kad pastarasis Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotojui V. V. perdavė kyšį už asmenims palankių sprendimų priėmimÄ Å¾emės sklypų pardavimo klausimais.

Su A. A. B. kalbėjosi savo kabinete kol atvyko prokuroras ir gynėjas, kyÅ¡io sumos jam nenurodė, nes pats nežinojo kokia suma buvo perduota, tik pasiÅ«lė A. A. B. geranoriÅ¡kai duoti parodymus ir paaiÅ¡kinti visas įvykio aplinkybes. Taip pat pokalbio metu A. A. B. nebuvo rodomi su byla susiję dokumentai, nuotraukos ar kita vaizdo medžiaga, nes Å¡iais dokumentais disponavo ne jis pats, o prokuroras.PrieÅ¡ingai nei teigiama V. V., L. B. ir L. J. apeliaciniuose skunduose, kad dėl konkrečios kyÅ¡io sumos už palankaus sprendimo priėmimÄ tarpininkaujant A.

A. B. nebuvo susitarta ir pinigai nebuvo perduoti, be tiesioginių įrodymų – A. A. B. parodymų, netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai vertino kaip kaltę pagrindžiančius įrodymus.Apelianto V. V. skunde teigiama, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad po 2007-10-26 įvykusio pokalbio jo darbo kabinete, L. B. ir B. J. susitarė jam duoti kyšį, kad jis atliktų neteisėtus veiksmus – pritartų detaliojo plano suderinimui, sklypų suformavimui ir pardavimui, o A.

A. B. padės tai padaryti. Å iuos teiginius apeliantas grindžia tuo, kad po pokalbio kabinete objektyviai byloje neužfiksuotas L. B. ir B. J. bendravimas Å¡ia tema. Kolegijos nuomone, vien tai, kad apeliantas nesutinka su nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas ir selektyviai atrinkdamas byloje esančius įrodymus, pateikdamas savo gynybinei pozicijai pagrįsti savitÄ jų vertinimÄ , nėra pagrindas teigti apie neobjektyvų ir Å¡aliÅ¡kÄ nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių iÅ¡tyrimÄ .2007-11-27 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2007-10-26 d. 16 val. 32 min.

V. V. kabinete įvykęs susitikimas tarp jo, A. A. B., L. B., B. J., L. P. ir R. M., kurio metu aptariami žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), projektavimo klausimai. V. V. šio pokalbio metu tvirtai laikosi nuomonės, kad sklypai nėra įsiterpę tarp privačių sklypų, todėl gali būti suformuoti kaip savarankiški ir dėl tos priežasties jie negali būti parduoti L. B. ir B. J.. Ikiteisminio tyrimo metu išsamius parodymus apie šį pokalbį davė A.

A. B., kuris kartu su L. B. ir B. J. prašė V. V. rasti galimybę suformuoti žemės sklypus ir juos parduoti ( t. 9, b.l. 147-157, t. 2, b.l. 131-132 ). Vėliau operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti V. V., A. A. B., L. B. ir B. J. tarpusavio susitikimai, telefoniniai pokalbiai, apie kuriuos iÅ¡samius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė A. A. B., patvirtina teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes dėl įvykusio susitarimÄ priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tokiu bÅ«du teigiamai iÅ¡spręsti L.

B. ir B. J. rÅ«pimų žemės sklypų klausimÄ . Kaip matyti iÅ¡ apeliacinių skundų turinio, B. J. neigia tÄ dienÄ buvusi Jonavoje, o L. B., prisitaikydama prie byloje surinktų įrodymų tvirtina, kad Jonavoje tÄ dienÄ lankėsi, tačiau kitais nei kaltinime nurodytais reikalais. Byloje yra nustatyta, kad A. A. B. tÄ pačiÄ 2007 m. spalio 26 d. iÅ¡ anksto susitaręs su V. V. atvyksta kartu su L. B. ir B. J. į JonavÄ , kur pastarųjų praÅ¡ymu bando įkalbėti V. V. teigiamai spręsti joms rÅ«pimus žemės sklypų planavimo ir pardavimo klausimus.

Apie tai išsamiai parodė A. A. B., be to, operatyvinių veiksmų atlikimo metu nustatyta, kad jis skambino V. V., siūlė jam susitikti Jonavoje. Tuo pačiu metu L. B. naudojamo telefono suvestinėje nurodyta veikimo celė, kuri yra Jonavos mieste ( t. 2, b.l. 132, t. 9, b.l. 158-161, t. 19, b.l. 73-97 ). Nors nuteistieji kategoriškai nesutinka su nuosprendžio išvadomis, kad susitikimo Jonavoje metu L. B. ir L. J. perdavė per A. A. B., o V. V. priėmė „avansu“ dalį kyšio už palankaus sprendimo dėl žemės sklypų priėmimo, tačiau šiuos apeliacinių skundų teiginius paneigia teismo ištirti įrodymai, su kurių vertinimu kolegija sutinka.

Nuosprendyje teisingai pabrėžta, kad kyÅ¡io dydžio suma yra paremta A. A. B. parodymais, tačiau kolegija pažymi, jog Å¡iuos parodymus jis ne kartÄ nuosekliai pavirtino ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme 2012-05-23 d. A. A. B. taip pat patvirtino, kad jo anksčiau duoti parodymai yra teisingi ir pakartojo, kad V. V. pasiÅ«lyta 100 000 Lt. suma iÅ¡ pradžių Å¡okiravo apeliantes, tačiau su Å¡iuo V. V. pasiÅ«lymu jos sutiko. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų duomenų analizė, palyginant juos su A.

A. B. parodymų turiniu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų nusikalstama veika pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota teisingai.Nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad A. A. B. parodymai dėl kyÅ¡io dalies jam perdavimo Jonavoje yra nepakankamai informatyvÅ«s, nes jis nematė ar gniužulu pavadintame pakete yra pinigai, be to neatsakė į klausimÄ ar buvo perduoti kokie nors dokumentai. Tokius apeliacinio skundo teiginius kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Kaip jau buvo minėta, neginčijamai nustatyta, kad A. A. B., susitaręs dėl susitikimo vietos ir laiko su V. V., kartu su L. B. ir B. J. buvo atvykęs į JonavÄ 2007-10-26 d. vakare. A. A. B. ne kartÄ savo parodymuose patvirtino, kad jos dviese įkalbinėjo jį tartis su V. V., kad bÅ«tų priimtas jų atžvilgiu palankus sprendimas dėl žemės sklypų ir viena iÅ¡ jų padavė jam į gniužulÄ suvyniotÄ paketÄ , kuris buvo įdėtas į polietileninį maiÅ¡elį, sakydamos kad tai yra avansas.

V. V. automobilyje jis tęsė pradėtÄ diskusijÄ , kuri vyko jo kabinete tÄ pačiÄ dienÄ ir užsiminė V. V., kad abi moteriÅ¡kės gali atsilyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje vietoje A.A. B. parodymai yra pakankamai informatyvÅ«s, nes jis nuosekliai parodė, kad V. V. svarstė koks turėtų bÅ«ti neteisėto atlygio dydis ir apsisprendė, jog turėtų užtekti 100 000 Lt. ( t. 2, b.l. 128-132 ). A. A. B. taip pat tikslino, kad gniužulo formos paketas, kurį jis perdavė V. V. automobilyje buvo stačiakampio gretasienio formos ir jo manymu, tai buvo į polietileninį maiÅ¡elį suvyniotos pinigų kupiÅ«ros.

Apeliantų motyvai, kad A. A. B. važiavo susitikti su V. V. kitais reikalais ir perduoti jam reikalingus dokumentus, atmestini, kaip neatitinkantys byloje iÅ¡tirtų įrodymų ir prieÅ¡taraujantys elementariai logikai. Pirma, byloje yra nustatyta, kad susitikimas buvo organizuojamas ir vyko konspiratyviai, kas nebÅ«tina, jei reikėjo tik atiduoti kokius nors dokumentus. Antra, A. A. B. apibÅ«dintas paketas į kurį buvo sudėtos pinigų kupiÅ«ros nepanaÅ¡us į atitinkamo formato paketÄ kuriame galėjo bÅ«ti sudėti dokumentai.

Byloje nustatytų aplinkybių taip pat neatitinka dalis A. A. B. parodymų apeliacinės instancijos teisme ir apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai apie tai, kad V. V. galėjo būti perduotos kokios nors dovanos, o ne pinigai. Atsižvelgdama į A. A. B. parodymų visumos analizę, kolegija sprendžia, kad jis savo parodymus suderino su apeliantų skunduose išdėstytais teiginiais. Nauja A. A. B. versija prieštarauja ne tik byloje ištirtiems įrodymams, kuriuos teismas tinkamai įvertino, tačiau ir elementariai logikai.

Byloje nustatyta, kad dalis kyÅ¡io – 20 000 Lt. buvo pervesta 2007 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje kaip auka Pilietinės demokratijos partijai ir tai patvirtina A. A. B. parodymus, jog buvo kalbama apie pinigus ir viso V. V. perduotino kyÅ¡io sumÄ . Tarp A. A. B. ir V. V. nebuvo susitarimo, kad už palankių B. J. ir L. B. sprendimų priėmimÄ bus atsilyginta konkrečiomis dovanomis, nes V. V. sutiko padėti nuteistosioms už 100 000 Lt. kyšį, kurį turėjo perduoti A. A. B.. Be to, tęstinis nusikalstamos veikos pobÅ«dis netiesiogiai patvirtina, kad buvo perdavinėjami pinigai, o ne kvepalai ar juvelyriniai gaminiai, kaip savo parodymuose mėgino teigti A.

A. B..  2007-11-27 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas 2007-10-31 įvykęs A. A. B. ir V. V. susitikimas pastarojo kabinete ir iÅ¡ jų tarpusavio pokalbio turinio matyti, kad V. V. iÅ¡ esmės, palyginus su 2007-10-26 įvykusiu susitikimu, pakeitė savo pozicijÄ dėl sklypų Laisvės alėjoje ir A. Mickevičiaus gatvėje ir svarsto kokiu bÅ«du galima paveikti Kauno apskrities administracijos virÅ¡ininkÄ R. M., kad Å¡is pasiraÅ¡ytų reikiamus dokumentus. Apie tokio turinio įvykusį pokalbį su V.

V. savo parodymuose pilnai patvirtino ir A. A. B.. Remiantis Å¡ių įrodymų viseto analize, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vados apie tai, kad Jonavoje buvo sutarta dėl 100 000 Lt. kyÅ¡io sumos už palankių sprendimų dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavimo, yra pagrįstos ir apeliacinių skundų argumentais nepaneigtos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į kolegijos nuomone objektyviai nustatytÄ aplinkybę, kad praėjus penkioms dienoms nuo pirmo pasitarimo žemės sklypų klausimais, V.

V. kardinaliai pakeitė savo nuomonę ir net ėmėsi iniciatyvos spręsti kokiu bÅ«du paveikti savo tiesioginį vadovÄ , kad jis pasiraÅ¡ytų reikiamus dokumentus. Tokiu bÅ«du yra įrodyta, kad 2007 m. spalio 26 d. apie 18 val. 30 min., Jonavoje, automobilyje L. B. ir B. J. bendrai perdavė A. A. B. paketÄ su pinigais kaip dalį kyÅ¡io, nurodydamos pastarajam perduoti Å¡iuos pinigus V. V., po ko A. A. B. susitarė su V. V., kad už pritarimÄ detaliojo plano suderinimui, sklypų suformavimui ir pardavimui priims 100 000 Lt. kyšį ir automobilyje priėmė jam perduoto kyÅ¡io dalį.Apeliaciniuose skunduose sutartinai teigiama, kad A.

A. B. tiksliai nežino sumos, kuriÄ per tris kartus perdavė V. V., nes pinigų niekada nematė ir neskaičiavo. Tokie teiginiai kolegijos vertintini kaip niekuo nepagrįsti apeliantų samprotavimai, iÅ¡dėstyti tikslu pagrįsti savo gynybinę versijÄ . Byloje yra nustatyta, kad A. A. B. atliko tarpininko vaidmenį tarp V. V. ir L. B. su B. J., tikslu padėti joms iÅ¡spręsti klausimus, susijusius su sklypų pirkimu, todėl jam nebuvo bÅ«tinumo kontroliuoti ar dėl kyÅ¡io priėmimo ir dydžio susitarę asmenys laikosi žodžio.

Šį teiginį patvirtina ir ta aplinkybė, kad jokių tarpusavio kontaktų tarp V. V. ir L. B. su B. J. byloje neužfiksuota. Apeliantai savo skunduose taip pat neigia, kad 2007 m. lapkričio 10 d. A. A. B.s iÅ¡ L. B. ir B. J. papirkimui gavo dar vienÄ paketÄ su pinigais, kurį lapkričio 11 d., apie 13 val. Jonavoje perdavė V. V., o Å¡is tuos pinigus priėmė. Nuteistasis V. V. savo argumentus grindžia tuo, kad Å¡i teismo nustatyta aplinkybė neparemta jokiais įrodymais, o tik prielaidomis. Teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes nuosprendžio iÅ¡vados yra pagrįstos teismo iÅ¡tirtais ir sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais įvertintais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo įrodyta, kad A. A. B. papirkimui iÅ¡ L. B. ir B. J. gavo dar vienÄ paketÄ su pinigais, kurį 2007-11-11 d. apie 13 val. perdavė V. V.. A. A. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tÄ dienÄ buvo dar vienas pinigų perdavimas V. V.. Palyginus operatyvinių veiksmų atlikimo metu nustatytus faktinius duomenis su jo parodymais, nustatyta įrodinėjimo prasme svarbi aplinkybė, kuri patvirtina, kad 2007-11-11 d. Jonavoje V. V. buvo perduota dalis kyÅ¡io. A. A. B. parodė, kad pinigus vienÄ naktį laikė savo namuose, nes V.

V. buvo iÅ¡vykęs į Druskininkus, susitikti dienÄ jie negalėjo, o vakare jam buvo nedrÄ su su pinigais važiuoti į JonavÄ ( t. 2, b.l. 133 ). IÅ¡ 2007-11-14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2007-11-10 d. 11 val. 27 min. ir 2007-11-11 d. 12 val. 10 min. ir 12 val. 49 min. tarp V. V. ir A. A. B. įvyko trys telefoniniai pokalbiai, kurių metu V. V. praneÅ¡a, kad yra konferencijoje Druskininkuose, kitÄ dienÄ â€“ abu susitaria susitikti ir po to A. A. B. praneÅ¡a, kad laukia prie vaistinės ( Jonavoje ), į kÄ V.

V. atsako, „kad tuoj“ ( t. 9, b.l. 166-171 ). Apeliantai skunduose taip pat kelia abejones nuosprendžio iÅ¡vadomis dėl 2007-12-06 kyÅ¡io perdavimo V. V. aplinkybių, nes neįrodyta, jog L. B. su B. J. prieÅ¡ pinigų perdavimÄ rinko kyÅ¡iui reikalingÄ pinigų sumÄ , be to, nenustatyta, kokio dydžio paketÄ A. A. B. perdavė Kauno m. savivaldybėje V. V. ir ar iÅ¡ viso ten buvo pinigai. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliantų skunduose, 2007 m. gruodžio 4-6 įvykiai, susiję su paskutinės kyÅ¡io dalies perdavimu yra pakankamai informatyvÅ«s ir nekelia abejonių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Kaip matyti iÅ¡ 2007-12-05 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinio, 2007-12-04 09 val. 16 min. A. A. B. skambina V. V. ir siÅ«lo susitikti, tačiau pastarasis praneÅ¡a, kad iÅ¡važiuoja į komandiruotę. TÄ pačiÄ dienÄ A. B. skambina L. B., siÅ«lo susitikti, nes turi „problemų su popieriais“. Kad iÅ¡ tikro tarp nuteistųjų gruodžio 4-5 dienomis vyko intensyvus bendravimas dėl likusios kyÅ¡io sumos perdavimo aplinkybių įrodo ir ta aplinkybė, kad tÄ pačiÄ 2007-12-05 d. 10 val. 32 min.

B. J. aptaria su L. B. pinigų pasiskolinimo galimybes ir kalba apie V. V. kelionę ( t. 10, b.l. 26-37 ). Veikos kvalifikacijos ir įrodymų pakankamumo aspektu neturi reikÅ¡mės kokiÄ tiksliai pinigų sumÄ L. B. su B. J. ketino pasiskolinti ir pas kÄ skolinosi, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. V. paraginus, A. A. B. ėmėsi aktyvių veiksmų tarpininkaudamas, kad bÅ«tų perduota likusioji sutarto kyÅ¡io sumos dalis. Nuteistasis A. A. Balutis davė iÅ¡samius parodymus dėl paskutinės kyÅ¡io dalies perdavimo aplinkybių ir parodė, kad gruodžio 4-5 dienomis, tikslu perduoti likusiÄ pinigų sumÄ V.

V., derino susitikimų su juo, o taip su L. B. susitikimo detales ( t. 2, b.l. 135 ), kol susitaria susitikti 2007-12-06 „Presto“ kavinėje. 2008-03-14 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjas A. A. B. parodė, kad su L. B. susitiko „Presto“ kavinėje, Kaune, kur pastaroji jam į portfelį įdėjo A4 formato paketÄ , kurį jis tÄ pačiÄ dienÄ Kauno m. savivaldybėje asmeniÅ¡kai perdavė V. V. ( t. 2, b.l. 128-129 ). Nuteistojo A. A. B. parodymus dėl susitikimo su L. B. aplinkybių ir jam perduoto paketo su pinigais ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯vykusio susitikimo su V.

V., kurio metu Å¡is paketas jam buvo perduotas, pilnai patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti telefoniniai pokalbiai bei vaizdo įraÅ¡ai. 2007-12-10 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad L. B. į kavinę „Presto“ atvyko 2007-12-06 d. 12 val. 23 min., o A. A. B. – 12 val. 25 min. TrečiÄ susitikimo minutę jiems besikalbant, L. B. iÅ¡ savo krepÅ¡io iÅ¡siėmė standų A3 formato paketÄ , tuo metu A. A. B. ant stalo padėjo savo krepšį ir atvertė jo kraÅ¡tÄ ir L.

B. į jį įdėjo minėtÄ paketÄ ( t. 10, b.l. 65-   66 ). TÄ pačiÄ dienÄ SMS praneÅ¡imu ir telefoniniu pokalbiu A. A. B. suderina su V. V. susitikimo Kauno m. savivaldybėje vietÄ ir laikÄ ir 18 val. 05 min.- 18 val. 07 min. perduoda šį paketÄ V. V.. Byloje yra duomenys, kad 2007-12-10 d. operatyvinių veiksmų atlikimo metu A.A. B. ir V. V. buvo slaptai sekami ir jų susitikimas bei paketo perdavimas yra užfiksuoti techninėmis vaizdo fiksavimo priemonėmis. IÅ¡ Å¡io vaizdo įraÅ¡o matyti, kaip 18 val. 05 min.

A. A. B. įeina į savivaldybę rankose laikydamas paketÄ , jie abu pasisveikina, o 18 val. 07 min. V. V. sveikinasi rankos paspaudimu su E. T. bei S. Ž. ir kaire ranka laiko palto kiÅ¡enėje prispaudžiant už palto kairiojo skverno laikomÄ paketÄ . Esantys netikslumai A. A. B. parodymuose dėl paketo, kuris su pinigais buvo perduotas V. V., formato, nėra esminiai ir neduoda pagrindo abejoti, kad V. V. 2007-12-06 priėmė iÅ¡ L. B. ir B. J. per A. A. B. perduotÄ paskutinę kyÅ¡io dalį. Kolegijos nuomone, byloje yra pilnai įrodyta, kad 2007 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje V.

V. per A. A. B. nurodžius, jog dalis kyÅ¡io – 20 000 Lt. turi bÅ«ti pervesta Pilietinės demokratijos partijai kaip auka, L. B., veikdama susitarimo su bendrininkais ribose, 2007m. gruodžio 3 d. „DnB NORD“ banko Kauno skyriuje penkiais pavedimais po 4000 Lt. V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P. vardu į Pilietinės demokratijos partijos sÄ skaitÄ pervedė 20 000 litų.Nuteistasis V. V. ginčija teismo iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie pinigai, priskiriami jam kaip dalis kyÅ¡io, buvo pervesta partijai, o nuteistoji L.

B. teigia, kad klastojimo penkių asmenų vardais pervedant pinigus partijai nebuvo, nes Å¡ie asmenys buvo iÅ¡ anksto davę sutikimÄ , kad pinigai bÅ«tų aukojami jų vardais. Be to, byloje neįrodyta, kad ant aukų lapų pasirašė L. B., ne kitas asmuo. Å ie apeliantų teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, byloje nenustatyta, kad R. M., kaip partijos narys ir tiesioginis V. V. vadovas bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų siekdamas paremti partijÄ , todėl teismo iÅ¡vada, kad Å¡io užmaskuota forma perduodamos kyÅ¡io dalies iniciatoriumi buvo V.

V., yra nepaneigta. Antra, pervesti pinigus kaip aukÄ partijai buvo V. V. sugalvota kyÅ¡io priėmimo forma, o ne tai padaryti apsisprendusių asmenų veiksmai. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje laikoma, kad visos kyÅ¡ininkavimo veikos yra siejamos su kaltininko – konkretaus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens – turimų įgaliojimų vykdymu nepriklausomai nuo to, ar minėtų įgaliojimų vykdymas yra teisėtas ar neteisėtas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo iÅ¡vadai, kad dalis kyÅ¡io – 20 000 Lt. buvo įteiktas užmaskuotai – kaip auka pilietinės demokratijos partijai, tačiau tokia kyÅ¡io paėmimo forma nepanaikina veikos nusikalstamo pobÅ«džio.

Pinigų pervedimas partijai yra viena iš tęstinės veikos sudedamųjų dalių, kadangi visa sutarto kyšio suma buvo nukreipta vienam tikslui, kad L. B. ir B. J. turėtų galimybę įsigyti žemės sklypus.   Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kyšio dalies – 20 000 Lt. pervedimas politinei partijai yra įrodytas nenuginčijamais objektyviais faktiniais duomenimis – bankiniais pavedimais, aukų lapais, ekspertizės išvada, kad šiuose dokumentuose pasirašė L.

B., bei liudytojų V. G., H. D., L. J., B. M. ir A. P. parodymais, kad jie niekada ir jokiai partijai pinigų neaukojo. IÅ¡ liudytojo L. G. parodymų matyti, kad 2006 m. jis buvo iÅ¡vykęs į JAV ir į LietuvÄ nebuvo sugrįžęs. Liudytojas B. M. parodė, kad nors jis ir pažįsta L. B. ir girdėjo apie jos ketinimus paaukoti partijai pinigus, tačiau pats asmeniÅ¡kai ant dokumentų nepasirašė ir partijai pinigų nepervedė. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir liudytojas L. J.. Liudytojas A. P. parodė, kad L.

B. ir B. J. kalbėjo tik apie piniginę aukÄ vaikų namams jo vardu, tačiau nežino, kodėl tai reikėjo daryti jo vardu. H. D. nors ir pažįsta abi nuteistÄ sias, tačiau kalbos apie pinigų aukojimÄ su jomis nebuvo. 2008-05-21 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-21(08) nurodyta, kad rankraÅ¡tinius įraÅ¡us mokėjimo nurodymuose, DnB NORD banke paimtuose 2007-12-03 Kasos pajamų orderiuose, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, Pilietinės demokratijos partijos bÅ«stinėje bei V. V. gyvenamojoje vietoje paimtuose Aukų lapuose rankraÅ¡tinius įraÅ¡us padarė ir kitų asmenų vardais pasirašė L.

B.. Å ie įrodymai patvirtina su A. A. B. parodymų teisingumÄ , kad 2007-10-26 Jonavoje buvo sutarta bendra kyÅ¡io suma ir, kad iÅ¡ Å¡ios 100 000 Lt. sumos V. V. pageidavo, jog 20 000 Lt. buvo įforminta kaip auka Pilietinės demokratijos partijai. Remdamasi iÅ¡dėstytu, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad L. B. nusikalstama veika dėl tikrų dokumentų suklastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota tinkamai.Nuteistieji V. V., L. B. ir B. J. savo skunduose nemažai dėmesio skiria žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teisinio statuso vertinimui, t.y. ar pagal galiojančius teisės aktus Å¡ie sklypai galėjo bÅ«ti traktuojami kaip įterptiniai tarp privačių žemės sklypų ar neįterptiniai.

Apelianto V. V. nuomone, žemės sklypų teisinis statusas, remiantis šį statusÄ reglamentuojančiais teisės aktais, nėra vienareikÅ¡mis kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, todėl sudėtinga teisinė situacija negali bÅ«ti tiesiogiai vertinama kaip jo neteisėtas veikimas. Nuomonės pasikeitimas po 2007-10-26 pasitarimo Kauno savivaldybėje dėl sÄ vokos „įterptinis sklypas“ ar „neįterptinis sklypas“ yra nepakankamas įrodymas, patvirtinantis kyÅ¡i priėmimÄ ir neteisėtus veiksmus.Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje konstatavo, kad V.

V., vykdydamas įgaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privatinėn nuosavybėn valstybinę žemę, pagrįstai nepritarė detaliojo plano (duomenys neskelbtini), derinimui ir dviejų žemės sklypų suformavimui bei jų pardavimui, nes jų pardavimas prieštaravo Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktui ir apie tai informavo A. A. B., L. B. bei B. J. 2007 m. spalio 26 d. pokalbio metu, o nuomonę iš esmės pakeitė ir susitarė, kad padės teigiamai išspręsti žemės sklypų suformavimo ir pardavimo klausimus po susitarimo priimti kyšį.

Nors V. V. skunde ir teigia, kad jo nuomonę pakeitė papildoma dokumentų studija ir esamos padėties analizė, tačiau Å¡is argumentas prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, kuriuos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo. Nuo pirmojo pasitarimo, kurio metu V. V. pareiÅ¡kė kategoriÅ¡kai neigiamÄ pozicijÄ dėl galimybės leisti pirkti sklypus iki antrojo pokalbio su A. A. B. spalio 31 d. buvo praėjusios tik keturios dienos, todėl per tokį trumpÄ laikotarpį apeliantas neturėjo realios galimybės tinkamai iÅ¡analizuoti realiÄ situacijÄ bei papildomai susipažinti su dideliu kiekiu dokumentų.

Nuteistasis V. V. pats prieÅ¡tarauja savo teiginiams, toliau skunde tvirtindamas, kad dėl žemės sklypų statuso buvo susiklosčiusi sudėtinga teisinė situacija. Tokio pobÅ«džio V. V. skundo argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų, kad lemiamu veiksniu, paskatinusiu V. V. pakeisti nuomonę dėl žemės sklypų suformavimo ir pardavimo buvo jo ir A. A. B. 2007-10-26 d. susitikimas Jonavoje, kurio metu jis priėmė dalį kyÅ¡io ir susitarė dėl visos jam perduotinos kyÅ¡io sumos.  Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ LR Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ( 1997 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. VIII-370 redakcija ), žemė yra neprivatizuojama, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įraÅ¡ytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ ( kultÅ«ros vietovių sÄ raÅ¡Ä ), taip pat yra buvusių dvarų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kad kyšį V.

V. priėmė už neteisėtÄ veikimÄ , pagrįstai rėmėsi ne tik minėto įstatymo norma, tačiau ir poįstatyminiais teisės aktais. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies teritorijoje, kuri patenka į KultÅ«ros paveldo objektÄ , kuris KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1999-10-28 d. įsakymu Nr. 292 įraÅ¡ytas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä ir 2005-04-29 d. KultÅ«ros ministro įsakymu yra pripažintas saugomu ( t. 4, b.l. 71 ) ir tai V.

V. pagal jo kompetencijÄ buvo žinoma.Baudžiamojoje teisėje kyÅ¡ininkavimu už neteisėtÄ veikimÄ laikomi tie atvejai, kai kaltininkas kyÅ¡io davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti atlikdamas neteisėtus veiksmus, t.y. tokius, kokių kaltininkas negali ir neturi atlikti vykdydamas įgaliojimus, konkrečiai Å¡ioje byloje - prieÅ¡tarauja įstatymams ir poįstatyminiams aktams. Byloje nustatyta, kad V. V., turėdamas įgaliojimus parduodant ar kitaip perleidžiant privačion nuosavybėn valstybinę žemę, neteisėtu veikimu atliko Å¡iuos veiksmus – pasirašė vietoje A.

L. 2007-10-3,4 Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. 40-12-SK352 bei vizavo pasiraÅ¡ydamas 2008-02-28 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakyme „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro nustatymo ( Kauno m. ) Nr. 02-01-2169 ( t. 6, b.l. 71, t. 13, b.l. 33-34 ). Tai sudarė sÄ lygas parduoti sklypus ne aukciono bÅ«du, po ko  L. B. ir B. J. pirkimo-pardavimo sutartimi Å¡iuos žemės sklypus įsigijo nuosavybėn. Šį faktÄ teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja A.

L., kuri parodė, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantys sklypai buvo formuojami dviem detaliaisiais planais ir iÅ¡kilus abejonėms dėl vieno sklypo formavimo, ji derinimo protokole nepasirašė. Abejonės kilo dėl to, kad valstybinę žemę buvo bandoma prijungti prie privačios. Remdamasis LR Teritorijų planavimo ir veikos padarymo metu galiojusio LR apskrities valdymo įstatymo normomis, taip pat poįstatyminiais teisės aktais, kurių normos apibrėžė apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo kompetencijÄ ir įgaliojimus žemėtvarkos srityje, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

V. tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtÄ veikimÄ , vykdant įgaliojimus. Detaliųjų planų rengimas, žemės sklypų formavimas, keičiant jų ribas ir plotÄ bei pardavimas ne aukciono bÅ«du reglamentuojamas LR galiojančiais teisės aktais. Ar žemės sklypų suformavimas parengiant detaliuosius planus ir jų pardavimas privatiems asmenims atitinka Å¡iuos teisės aktus, teismas iÅ¡samiai analizavo remdamasis 2008-06-20 atliktu specialisto tyrimu. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog tiek žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) ribos buvo keičiamos ir todėl buvo rengiami detalieji planai, kuriuose laisvoje valstybinėje žemėje buvo suplanuoti atitinkamai 0,0194 ha ir 0,0353 ha žemės sklypai.

Rengiant detaliuosius planus bÅ«tina laikytis LR Žemės įstatymo normų reikalavimų, nes Å¡io Ä®statymo 10 straipsnio 5 dalies 1 ir 4 punkte, tarp kitų yra įtvirtinta ir nuostata, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio Å¡ių sklypų savininkams. Dėl Å¡ioje byloje aktualių 0,0194 ha ir 0,0353 ha žemės sklypų pardavimo, specialistas nurodė, kad LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintÄ teritorijos detalųjį planÄ jame nenumatyta suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar ( ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ( gatvių ), kurie nevirÅ¡ija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,05 ha teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities virÅ¡ininko sprendimu gali bÅ«ti parduodami be aukciono besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina arba iÅ¡nuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų savininkams.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. A-2153 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ , pagal kurį prie esamo 767 kv. m. žemės sklypo buvo prijungta laisva 195 kv. m. valstybinė žemė ir pasiÅ«lė Kauno apskrities virÅ¡ininkui jį parduoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkui, nors pagal pateiktus dokumentus 0,0194 ha naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas nebuvo įsiterpęs tokiu bÅ«du, kaip numatyta LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

Remiantis šia specialisto išvada yra paneigiami apeliacinių skundų argumentai, jog žemės sklypai remiantis skunduose nurodytų įstatymų normomis buvo parduoti teisėtai. Konstatuotina, kad 0,0194 ha naujai suformuotas žemės sklypas, kuris ribojosi su privačiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), šio sklypo savininkėms buvo parduotas nesilaikant LR Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies ir jau minėto Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatų – jis nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar ( ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ( gatvių ).

Be to, įvertinus esamos situacijos kadastro žemėlapio iÅ¡traukÄ , matyti, kad prieÅ¡ pradedant rengti abu detaliuosius planus, laisvos valstybinės žemės plotas prie abiejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo daug didesnis negu nurodyta 1999-06-02 Vyriausybės nutarimo Nr. 692 1.18 punkte ( buvęs 2.15 p. ).Tų pačių teisės aktų reikalavimai turėjo bÅ«ti taikomi ir formuojant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). detaliojo plano sprendiniais suformuotas 0,0358 ha naujas, kitos paskirties laisvos valstybinės žemės sklypas nebuvo įsiterpęs tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ( gatvių ), be to nesuderintas ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja kitų Å¡alia esančių sklypų detalaus iÅ¡planavimo projekto sprendiniams, kadangi neatitinka Å¡iuo projektu siÅ«lomo suformuoti sklypo ribų ir dydžio.

Jau buvo minėta, kad detalaus plano sprendiniai prieÅ¡tarauja ir kompetetingų valstybės institucijų aktais patvirtintam Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡ui, nes sklypai yra Kauno miesto istorinės dalies teritorijoje.Apelianto V. V. veikimo neteisėtumÄ sudarant sÄ lygas nupirkti privačion nuosavybėn du žemės sklypus Kauno miesto centre, patvirtina ir civilinėje byloje nustatyti faktiniai duomenys, kuri nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo neįrodinėjami ir turi prejudicinę reikÅ¡mę. Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka 2011-01-25 buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį eilei atsakovų, tarp kurių buvo ir L.

B. bei L. J. dėl detaliųjų planų, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais ( civilinė byla Nr. 2A-34/2011 ). Apeliacinės instancijos teismas daline nutartimi nustatė, kad nors sklypas (duomenys neskelbtini) ir galėjo bÅ«ti suformuotas kaip įterptinis, tačiau pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , negalėjo bÅ«ti privatizuota, nes yra Kauno miesto istorinės dalies teritorijoje, kuri patenka į kultÅ«ros paveldo objektÄ ir yra saugoma.

Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog 116 kv. m. žemės plotas, kuris buvo parduotas L. B. ir B. J. ir prijungtas prie jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, yra nelaisvas ir užstatytas kelių, todėl pagal LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto negalėjo būti pripažintas įterptiniu ir parduotas. Remdamasis šiomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino negaliojančiais du 2007 m. gruodžio 3 d. ir 2008 m. kovo 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymus Nr. 02-01-12812 ir Nr. 02-01-2780 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( kadastriniai adresai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kauno m. ), pardavimo“, bei atitinkamai pripažino negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurias B.

J. ir L. B. buvo parduota 194 kv. m. ir 353 kv. m. valstybinės žemės. ( t. 26, b.l. 184-204 ). Tai, kad Å¡ie sklypai negalėjo bÅ«ti privatizuoti 2011-11-09 nutartyje pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ kasacine tvarka ( civilinė bylÄ Nr. 2K-3-355/2011 ).Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo V. V. nusikalstama veika pagal BK 225 straipsnio 3 dalį kvalifikuota yra tinkamai, nes jis susitarė priimti savo naudai ir priėmė už neteisėtÄ veikimÄ didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, vykdant įgaliojimus.

Nuteistųjų L. B. ir B. J. nusikalstama veika kaip papirkimas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes jos, padedant A. A. B. davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, siekdamos neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus. Nors nuteistosios L. B. ir B. J. apeliaciniuose skunduose nesutinka, kad įsigyjant nuosavybėn žemės sklypus buvo veikiama neteisėtai, tačiau motyvas ir tikslas nėra būtini papirkimo sudėties požymiai. Byloje nustatyta, kad L. B. ir B. J. siūlydamos ir duodamos per A.

A. B. atlygį už valstybės tarnautojo veiksmų atlikimÄ , vykdant įgaliojimus, buvo įsitikinusios, kad toks atlygis buvo neteisėtas.Skundžiamu nuosprendžiu V. V., L. B. ir B. J. bausmės paskirtos vadovaujantis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas, skirdamas V. V. ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padaryta sunki, korupcinio pobÅ«džio nusikalstama veika vieÅ¡ame socialinio gyvenimo sektoriuje.

Ä®vertinus padarytos veikos sunkumÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , V. V. paskirta mažesnė už BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga, todėl nėra juridinio pagrindo jÄ suÅ¡velninti. Nuteistosioms L. B. ir B. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Atsižvelgus į BK 54 straipsnyje 2 dalyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, Å¡velninti Å¡ias bausmes nėra juridinio pagrindo. Be to, teismas pagrįstai taikė BK 75 straipsnį iÅ¡ laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ atidėjo dvejiems metams. Dėl nuteistojo Adolfo A. B. apeliacinio skundo motyvų Nuteistojo A. A. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nors ir atidėdamas jos vykdymÄ ir papildomai skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nepakankamai atsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis, aptarė ne visas byloje esančias lengvinančias aplinkybes ir nepasisakė kodėl jo negalima atiduoti pagal laidavimÄ .

Teismas tyrėjo atsižvelgti ir į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl kyÅ¡io priėmimo ir papirkimo didžiÄ ja dalimi yra grindžiamas remiantis jo nuoÅ¡irdžiais parodymais.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymÄ vieneriems metams kartu su baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgė į A. A. B. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, anksčiau neteistas, į tai, kad bendrininkų grupėje jis atliko padėjėjo vaidmenį, t.y.

įvertino visas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Nuteistojo A.

A. B. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Å iame BK straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apysunkius tyčinius nusikaltimus ir nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki ketverių metų. TokiÄ bausmę užtraukiantis tyčinis nusikaltimas, kaip nustatyta BK 11 straipsnio 4 dalyje, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos kvalifikacija ir jos priskirtinumas apysunkiams nusikaltimams atitinka įstatymÄ bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ , todėl nustatyta viena iÅ¡ BK 40 straipsnio 1 dalyje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iÅ¡ kategorijų – apysunkiam tyčiniam nusikaltimui.Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Byloje ( t. 24, b.l. 127 ) yra M. Å . praÅ¡ymas perduoti jo atsakomybėn A. A. B. pagal laidavimÄ , kuriame nurodyta, kad A. A. B. yra jam pažįstamas kaip nuoÅ¡irdus žmogus, visada linkęs padėti tiems, kuriems reikia pagalbos ir yra įsitikinęs, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė kitų asmenų įtakoje ir ji buvo daugiau atsitiktinė jo elgesio pasekmė. M. Å . pasižada dėti visas pastangas, kad A. A. B. ateityje nepažeistų įstatymų. Prie praÅ¡ymo pridėtas M. Å . gyvenimo apraÅ¡ymas ir charakteristika duoda pagrindo manyti, kad galimas laiduotojas yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.

Vis dėlto bylos dokumentai rodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje Å¡io praÅ¡ymo tenkinimo klausimas buvo ignoruojamas ir iÅ¡ viso neaptartas, todėl skundžiamo nuosprendžio trÅ«kumus privalo iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmoji sÄ lyga – asmuo nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti padaręs pirmÄ kartÄ . IÅ¡ Å¡ioje baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio matyti, kad A.

A. B. per laikotarpį nuo 2007 m. spalio 26 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d. atliko iÅ¡tisÄ sekÄ veiksmų, kurių visuma įvertinta kaip vieninga tęstinė veika ir kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibÅ«dinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 40 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

A. A. B. nusikalto pirmÄ kartÄ , padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, todėl Å¡ioje byloje yra viena iÅ¡ įstatymo nustatytų sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte – kaltininkÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.Antroji bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga yra tada, kai nustatoma, kad asmuo visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiÅ¡kinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausieji bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus.

GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti žalingus savo veikos padarinius. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. A. B. atsakomybę lengvinančia atsakomybę tai, kad jis prisipažino, davė teisingus parodymus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir abejoja A.

A. B. parodymų nuoÅ¡irdumu duodant parodymus pirmosios instancijos teisme, tačiau yra saistoma paduotų apeliacinių skundų ribose ir negali pabloginti nuteistojo padėties nesant paduoto prokuroro skundo dėl Å¡ios nuosprendžio dalies. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala nėra vienas iÅ¡ papirkimo kvalifikuotos sudėties, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl į Å¡iÄ sÄ lygÄ galima neatsižvelgti.Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – tai pagrindas manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi žalos požymio nėra, Å¡ioje byloje bÅ«tina spręsti, ar A. A. B., jeigu jis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å ios sÄ lygos taikymas ir tuo pačiu A. A. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ kolegijai kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. A. B. iÅ¡ esmės savo parodymus ir juos priderino prie V. V., L. B. bei B. J. parodymų. Nepripažinimas savo kaltės ir pačios nusikalstamos veikos neigimas, siekiant padėti kitiems bendrininkams iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ , neduoda pagrindo manyti, kad ir pats A.

A. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Kadangi atleisti A. A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nenustatyta visų privalomų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, vienerių metų laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas ir jos vykdymo atidėjimas, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apelianto skundas jame iÅ¡dėstytais motyvais negali bÅ«ti tenkinamas.

Dėl nuteistojo V. V. apeliacinio skundo motyvų kyÅ¡io priėmimo iÅ¡ V. S. epizode Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. V., dirbdamas Kauno apskrities virÅ¡ininko pavaduotoju ir vykdydamas teisės aktuose numatytus įgaliojimus nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo srityje, 2007 m. liepos 2 d. 15 val. 43 min., Kaune, L. S. g. 10 kabinete Nr. 311 priėmė iÅ¡ V. S. 100 litų kyšį už nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ D. S. į 3,52 ha žemės (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 4 dalyje.

Nustatęs, kad nusikalstamos veikos padarymo faktas yra įrodytas, teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl Å¡io kaltinimo V. V. nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai ( BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis ).Apeliaciniame skunde V. V. nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl įrodymų Å¡iame epizode vertinimo ir teigia, kad nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų priėmus kyšį iÅ¡ V. S., turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto iÅ¡dėstytais teiginiais ir daro iÅ¡vadÄ , kad turi bÅ«ti priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nepadarius V.

V. veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas ( BPK 1 straipsnio 1 dalis ). Taip pat pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Â kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu ( BPK 44 straipsnio 6 dalis ).

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus ( BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai ). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

AnalogiÅ¡ki įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį turi bÅ«ti taikomi ir įrodinėjant kyÅ¡ininkavimÄ â€“ neginčijamai privalo bÅ«ti nustatytas faktas, kad valstybės pareigÅ«nas ar jam prilygintas asmuo priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį ir kokia forma kyÅ¡is buvo perduotas.Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas kaip pagrindiniu įrodymu, kad V. V. priėmė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį, rėmėsi liudytojo V.

S. parodymais ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, kur užfiksuota kaip V. S. ant stalo padeda pinigus, sakydamas „jums už gerÄ darbÄ â€œ. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo V. S. parodymai nėra pakankamai informatyvÅ«s, kuriais remiantis galima bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai spręsti, kad jis V. V. ant stalo paliko pinigus. Teisiamajame posėdyje V. S. parodė, kad tvarkė nuosavybės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ â€“ reikalus pas V.

V. buvo užėjęs tikslu papraÅ¡yti, kad pastarasis, pasinaudodamas savo įtaka, papraÅ¡ytų žemėtvarkos specialistų tuos klausimus greičiau iÅ¡spręsti. Toliau V. S. parodo, kad paliko V. V. pinigų pietums, gal 100 Lt., tačiau tiksliai atsiminti negali, nes jau praėjo daug metų. Liudytojo V. S. parodymų objektyvumu duoda pagrindo abejoti ta aplinkybė, kad apklausos metu ikiteisminį tyrimÄ atlikę STT pareigÅ«nai jį įtikinėjo, remdamiesi filmuota medžiaga, sakyti, jog paliko V. V. ne 100 Lt., o 200 Lt.

Susipažinus su 2007-10-24 operatyvinių veiksmų atliktu vaizdo įraÅ¡u, nustatyta tai, jog 15 val. 43 min. V. S. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukia kažkokį popierių ir jį padeda ant darbo stalo, o V. V. kaire ranka paima šį popierių bei pakiÅ¡Ä jį po knyga ( t. 2, b.l. 157-161 ). Pirmosios instancijos teismas taip pat suabejojo ar tai buvo pinigai, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodydamas, kad V. S. iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukia galimai pinigus. Atlikus objekto ekspertizę pagal vaizdÄ , buvo duota iÅ¡vada, kad vaizde užfiksuotas objektas nėra tinkamas identifikuoti, todėl teismas kaip patikimu įrodymu dėl kyÅ¡ininkavimo fakto rėmėsi tik V.

S. parodymais, kad Å¡is davė 100 Lt. dydžio kyšį.Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos bÅ«tų galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas, besÄ lygiÅ¡kai V. V. kaltinančiu įrodymu pripažinęs V. S. parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigta V. V. versija apie tai, kad V. S. ant stalo jam paliko nuolaidų kuponÄ pietums, kurį jis iÅ¡nešė iÅ¡ kabineto ir iÅ¡metė. Kadangi kaltinimas V.

V. priėmus mažesnės nei 1 MGL dydžio – 100 Lt. - kyšį buvo grindžiamas tik prielaida, pirmosios instancijos privalėjo priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ( BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o ne nutraukti bylÄ suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u s p r e n d ė :              Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį pakeisti.             Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje baudžiamoji byla V.

V. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir priimti naujÄ nuosprendį: iÅ¡teisinti V. V. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitoje dalyje nuteistojo V. V. skundÄ atmesti.             Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro, nuteistųjų Adolfo A.

B., B. J. bei L. B. ir B. J. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus atmesti.             KitÄ Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                    Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                                                     Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                                Kęstutis Jucys              Â