2023-10-11 Nr. DBT-76-3-61-3-10291-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-49/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10291-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų J. V. ir R. V. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl atsakovės prievolės leisti įrengti įvažą, tretieji asmenys J. V., Z. K., J. A. K., G. K., G. V., V. V., V. V., S. L., R. L., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovai (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjai) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė panaikinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) (anksčiau – valstybės įmonė; toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2022 m. lapkričio 22 d. atsisakymą išduoti įvažos (toks terminas vartojamas ieškovų procesiniuose dokumentuose; cituojant ieškovų procesinius dokumentus, bus paliekamas šis terminas, kartu nurodant ir vieningą terminą - nuovaža) įrengimo sąlygas, įpareigojant suderinti įvažos (nuovažos) įrengimo sąlygas.

Pareiškėjai (pagal tuometinę procesinę situaciją) skunde nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su (skunde nurodytais) trečiaisiais suinteresuotais asmenimis priklauso 0,996 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjams priklauso didžioji dalis Žemės sklypo, sudaranti daugiau nei 60 proc. Kaip, be kita ko, pareiškėjai nurodė skunde, šios bylos ir ginčo esmė yra tai, kad pareiškėjai kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis negali pakeisti Žemės sklypo paskirties, nes atsakovė (Direkcija) atsisako išduoti įvažos (nuovažos) nuo pagrindinio miestelio kelio į Žemės sklypą įrengimo sąlygas, motyvuodama tuo, kad Žemės sklypas yra greta (duomenys neskelbtini) gatvės (B kategorijos rajoninis kelias Nr. 1922) ir atstumai galimi tarp įvažų (nuovažų) tik kas 150 metrų. Pareiškėjai (pagal tuometinę procesinę situaciją) gavo 2022 m. lapkričio 24 d. atsakovės pranešimą, kuriuo atsakovė atsisakė išduoti įvažos (nuovažos) įrengimo sąlygas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi perdavė bylą Kauno apylinkės teismui.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, Direkcijos įstatus, 2023 m. sausio 2 d. įregistruotus Juridinių asmenų registre, tam tikrą specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, sprendė, kad Direkcija neatlieka viešojo administravimo funkcijų; ginčas nėra viešojo administravimo srities ginčas. Teismo vertinimu, kilęs ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1, 2 dalys, 103 straipsnio 1 punktas).

Patikslintu ieškiniu, paduotu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, ieškovai teismo prašo pripažinti, kad jie turi teisę įrengti įvažą (nuovažą) į Žemės sklypą, įpareigojant atsakovę (Direkciją) išduoti įvažos (nuovažos) įrengimo sąlygas ir suderinti įvažą (nuovažą), kad būtų galima pakeisti žemės sklypo paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis).

Kaip, be kita ko, nurodoma patikslintame ieškinyje, atsakovė nepagrįstai atsisako derinti įvažą (nuovažą) į Žemės sklypą, dėl ko ieškovai ir tretieji asmenys negali pakeisti Žemės sklypo paskirties, suformuoti sklypus ir atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Direkcija atsisako išduoti įvažos (nuovažos) įrengimo sąlygas, motyvuodama tuo, kad Žemės sklypas yra greta (duomenys neskelbtini) gatvės (B kategorijos rajoninis kelias Nr. 1922) ir atstumai galimi tarp įvažų (nuovažų) tik kas 150 metrų. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) miestelio centre, kuri yra viena didžiausių centrinių gyvenviečių Kauno rajone. Žemės sklypas buvo suformuotas 1999 m. kaip žemės ūkio paskirties sklypas ir tuo metu nebuvo numatyta (suprojektuota) įvaža (nuovaža) nuo pagrindinio miestelio kelio į Žemės sklypą. Ieškovų teigimu, Žemės sklypo formavimo metu iš esmės buvo padaryta klaida ar įvyko nesusipratimas ir įvaža (nuovaža) nebuvo teisiškai įforminta. Ieškovai nurodo, kad Direkcija privalo suderinti įvažą (nuovažą) į Žemės sklypą dėl toliau nurodomų priežasčių:

1) nėra jokio kito patekimo į Žemės sklypą, kaip tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės; 2) Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 leidžia nukrypti nuo minėto reglamento nuostatų, atsižvelgiant į sudėtingas vietines sąlygas, technines ir ekonomines priežastis (3 punktas); 3) Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau – ir Reglamentas STR 2.06.04:2014), leidžia nukrypti nuo nustatytų atstumų; 4) įvažos (nuovažos) įrengimas nepablogins eismo sąlygų, nes miestelyje ribojantis greitis yra 50 km/val.; 5) be įvažos (nuovažos) negalima pakeisti Žemė sklypo paskirties, dėl ko negalima naudoti Žemės sklypo pagal įstatymais leidžiamą paskirtį; 6) be įvažos (nuovažos) negalima atsidalinti iš Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės; 7) greta Žemės sklypo tame pačiame kelyje yra labai daug kitų įvažų (nuovažų) neišlaikant 150 m atstumo; 8) įvažos (nuovažos) nederinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Ieškovai pateikia, jų nuomone, aukščiau nurodytas priežastis pagrindžiančius argumentus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Direkcijos atsisakymo ieškovams išduoti prisijungimo sąlygas įvažai (nuovažai) į ieškovų Žemės sklypą įrengti nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922 Raudondvaris-Naujieji Bernatoniai-Žemaitkiemis. Teismo vertinimu, ieškovų ginčijamas Direkcijos atsisakymas dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo yra susijęs su Direkcijai viešojo administravimo srityje, siekiant tenkinti viešuosius interesus, pavestų valstybinės reikšmės kelių priežiūros, plėtros ir su tuo susijusių darbų kokybės vertinimo bei stebėsenos funkcijų įgyvendinimu (Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalis).

Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš administraciniam teismui pateikto pirminio skundo, bendrosios kompetencijos teismui pateikto patikslinto ieškinio, kitų procesinių dokumentų bei byloje esančių duomenų, Direkcija, atsakydama į ieškovo R. V. 2022 m. spalio 25 d. prašymą išduoti prisijungimo sąlygas, 2022 m. lapkričio 22 d. raštu informavo, kad ji (Direkcija) jau buvo nagrinėjusi prašymus dėl tiesioginės nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1922 Raudondvaris-Naujieji Bernatoniai-Žemaitkiemis (apie 0,76 km) ir į juos atsakiusi 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. (6.6)2-939, 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. (6.6E)2E-1583, 2020 m. birželio 6 d. raštu Nr. (6.6E)2E-5427 ir 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. (6.6E)2E-5427, todėl sąlygų neišduoda.

Patikslintame ieškinyje, paduotame bendrosios kompetencijos teismui, ieškovai teismo prašo pripažinti, kad jie (ieškovai) turi teisę įrengti įvažą (nuovažą) į Žemės sklypą, įpareigojant Direkciją išduoti įvažos (nuovažos) įrengimo sąlygas ir suderinti įvažą (nuovažą), kad būtų galima pakeisti Žemės sklypo paskirtį; be kita ko, remiasi Civilinio kodekso 1.138 straipsniu, kuris reglamentuoja civilinių teisių gynimą. Pagal tai, kaip expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) formuluojami ieškinio reikalavimai, nėra prašoma panaikinti Direkcijos 2022 m. lapkričio 22 d. atsisakymą išduoti prisijungimo sąlygas numatomai nuovažai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 720 „Dėl biudžetinės įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pertvarkymo į valstybės įmonę“, biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos buvo pertvarkyta į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją. 2023 m. sausio 2 d. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo pertvarkyta į AB (taip pat žr. https://lakd.lt/apie-mus). (Anksčiau aptartas atsakovės atsakymas ieškovei buvo pateiktas atsakovei veikiant kaip VĮ; šiuo metu, minėta, teisinis statusas yra AB).

Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai valstybinės reikšmės keliai ar jų ruožai perduodami patikėjimo teise Vyriausybei nutarus įrašyti kelią ar jo ruožą į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalis). Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 100 dalis).

Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu (Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalis). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos (Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalis).

Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius kelius, krašto kelius, rajoninius kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas reglamentuojamas Kelių įstatymo 5 straipsnyje; AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos įgaliojimai šioje srityje numatyti aptariamo straipsnio 3 dalyje.

Pagal priskirtų funkcijų pobūdį, atsakovė (šiuo metu – AB (anksčiau – VĮ)) Lietuvos automobilių kelių direkcija gali veikti tiek privatinės, tiek viešosios teisės reglamentuojamoje srityje (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35/2023, 2023 m. balandžio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2023).

Atsakovė yra susisiekimo komunikacijų (valstybinės reikšmės rajoninio kelio) savininko teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo (valstybinės reikšmės rajoninio kelio valdytoja), keliamo ginčo atveju veikianti kaip subjektas, kuriam teisės aktais pavesta spręsti dėl galimybių ties privačiu žemės sklypu projektuoti (įrengti) nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Šia atsakovės veikla realizuojamos kontrolės bei tikrinimo funkcijos, užtikrinant viešosios teisės aktų (lot. acte iuris imperii), be kita ko, Reglamento STR 2.06.04:2014, reikalavimų, susijusių su valstybinės reikšmės keliais, laikymąsi. Šiuo atveju, atsakovė veikia, visų pirma, viešosios teisės reglamentuojamoje srityje.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo tarp ieškovės ir atsakovės dėl galimybės ieškovei prisijungti prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio atveju, dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35/2023, 2023 m. balandžio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2023, 2023 m. vasario 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2023).

Šiuo atveju, byloje keliamas ginčas nėra susijęs su atsakovės, kaip valstybinės reikšmės kelią patikėjimo teise valdančio subjekto, įgyvendinančio atitinkamas su valstybei priklausančio valstybinės reikšmės kelio valdymu (pvz., remontu, rekonstrukcija) susijusias teises ir pareigas, veiksmais ir iš to kylančiais civiliniais teisiniais padariniais. Todėl aptariamosios bylos ir bylų, kuriose priimtos specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-8/2022 (dėl žalos, kildinamos iš valstybinio kelio statinių neišmontavimo) bei 2022 m. birželio 16 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-28/2022 (dėl kelio rekonstrukcijos techninio darbo projekto koregavimo), ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra skirtingas (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35/2023, 2023 m. balandžio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2023).

Byloje keliamas ginčas dėl galimybės ieškovei prisijungti prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio, yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Tai, kad ieškinio reikalavimai formuluojami prašant pripažinti, jog ieškovai turi teisę įrengti įvažą (nuovažą) į Žemės sklypą, įpareigojant atsakovę (Direkciją) išduoti įvažos (nuovažos) įrengimo sąlygas ir suderinti įvažą (nuovažą), kad būtų galima pakeisti žemės sklypo paskirtį, per se (lot. savaime) nelemia ginčo rūšinio teismingumo (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35/2023).

Atsižvelgiant į tai, kas minėta anksčiau, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, pagal teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovų J. V. ir R. V. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl atsakovės prievolės leisti įrengti įvažą, tretieji asmenys J. V., Z. K., J. A. K., G. K., G. V., V. V., V. V., S. L., R. L., Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys