2015-11-19 Nr. AB-22463-3-61-3-03236-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2219-756/2015 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03236-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 19 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2014 m. birželio

9 d. įsakymą Nr. 1P-726 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. D.“. Pareiškėjas paaiškino, kad yra Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorius, atliekantis pareigas Šalčininkų kelio poste. Ginčijamu įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) Socialinių reikalų komiteto narys, todėl prieš skiriant jam tarnybinę nuobaudą reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas. Dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo, kaip Profesinės sąjungos atstovaujamojo – renkamojo valdymo organo nariui, Muitinės departamentas į profesinę sąjungą nesikreipė, nors apie tai, kad jis yra Profesinės sąjungos valdymo organo narys, atsakovas buvo informuotas 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 1P-209.

Todėl, pareiškėjo manymu, skiriant jam nuobaudą buvo pažeistos Profesinių sąjungų įstatymo ir Kolektyvinės sutarties nuostatos. Kadangi priimant įsakymą buvo pažeista ne tik tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra, bet ir padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti panaikintas. Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 24–27) prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija jam paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo, neneigia padaryto tarnybinio nusižengimo ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl Muitinės departamentas daro išvadą, kad pareiškėjas padarytą tarnybinį nusižengimą pripažįsta.

Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1B-261 ir apie tai 2014 m. balandžio 25 d. raštu buvo informuota Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, kurios narys yra pareiškėjas. Raštas buvo išsiųstas 2014 m. balandžio 25 d. 9.10 val. faksu (8 5) 235 6280 į Vilniaus teritorinę muitinę, kurioje Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai suteiktos patalpos profesinės sąjungos veiklai vykdyti ir jos korespondencijos dėžutė (Profesinei sąjungai skirtus raštus į korespondencijos dėžutes paskirsto Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojai jų gavimo dieną).

Profesinė sąjunga šį raštą gavo ir 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 1P-209 pranešė, kad pareiškėjas yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys. Atlikus tarnybinį patikrinimą 2014 m. gegužės 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada 2014 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu buvo pateikta Profesinei sąjungai susipažinti. Profesinei sąjungai bei pareiškėjui susipažinus su tarnybinio patikrinimo išvada, buvo priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsakovas 2014 m. gegužės 22 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, raštas buvo išsiųstas taip pat faksu ir gautas tinkamai.

Duomenų, kad Profesinei sąjungai skirti raštai nebuvo gauti, nėra. Be to, nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas pagal 2005 m. birželio 30 d. kolektyvinę sutartį ar kitus teisės aktus ar susitarimus nėra atsakingi už Profesinei sąjungai skirtos korespondencijos dėžutės saugojimą ir priežiūrą, negali tikrinti šioje dėžutėje esančių dokumentų kiekio ir jų teksto, todėl pagal nusistovėjusią praktiką perduodant Profesinei sąjungai skirtus raštus nurodytu būdu, raštų įteikimo pareiga Profesinės sąjungos nurodytu jai patogiu būdu yra atlikta tinkamai.

Pareiga rūpintis Profesinei sąjungai skirta korespondencijos dėžute, ją tikrinti ar pasirinkti bei suderinti su muitinės įstaigomis kitą dokumentų gavimo būdą priklauso jai pačiai. Ji niekada nesikreipė į muitinės įstaigą dėl korespondencijos gavimo būdo pakeitimo, kadangi nuolat gaudavo ir gauna tokiu būdu jai siunčiamus raštus. Kito adreso Profesinė sąjunga neturi. Taigi atsakovas padarė išvadą, kad šalims toks korespondencijos gavimo būdas yra priimtinas, o siunčiami raštai laikomi gautais nuo jų įdėjimo į Profesinei sąjungai skirtą korespondencijos dėžutę.

Per nustatytą 14 dienų terminą negavus Profesinės sąjungos atsakymo Muitinės departamento generalinis direktorius 2014 m. birželio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-726, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Profesinei sąjungai buvo žinoma apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo išvadas, kadangi Profesinė sąjunga atstovavo pareiškėją viso tarnybinio patikrinimo metu, todėl tiek Profesinė sąjunga, tiek ir pats pareiškėjas galėjo būti pakankamai aktyvūs ir patys domėtis tarnybinės nuobaudos skyrimo eiga. Tačiau jokių paklausimų apie ketinimą skirti tarnybinę nuobaudą ar negautą prašymą dėl sutikimo ją skirti iš Profesinės sąjungos nebuvo gauta, nors pareiškėjas su tarnybinio patikrinimo išvadomis buvo supažindintas 2014 m. gegužės 19 d., o tarnybinė nuobauda paskirta praėjus 20 dienų.

Pagal nusistovėjusią praktiką, jeigu Profesinė sąjunga sutinka duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, į Muitinės departamento raštą neatsako, todėl tai prilygsta sutikimo davimui. Skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeistos jos skyrimo procedūros.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu (b. l. 131–135) pareiškėjo J. D. skundą atmetė. Teismas iš pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2014 m. kovo 4 d. raštu Nr. (15.65/02)-2V4758 kreipėsi į Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos viršininką dėl tyrimo atlikimo (b. l. 47). Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnyba 2014 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 6B-997 kreipėsi į Muitinės departamentą ir nurodė, kad informacijos tikrinimo metu surinkti duomenys leidžia teigti, kad Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius J. D. pažeidė pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 ir 7.4 punktus, todėl siūlė perduoti medžiagą Muitinės departamento Personalo administravimo skyriui dėl tarnybinio patikrinimo J.

D. atlikimo (b. l. 45). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1B-261 buvo sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti (b. l. 40). Pareiškėjui 2014 m. balandžio 28 d. buvo įteiktas 2014 m. balandžio

25 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 41). Muitinės departamentas 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (5.46)3B-4898

kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą ir informavo, kad J. D. atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas (b. l.

38). Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsakydama į 2014 m. balandžio

25 d. raštą, 2014 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 1P-209 nurodė, kad Profesinės sąjungos įgaliotas asmuo dalyvaus atliekamo tarnybinio patikrinimo procedūroje, prašė informuoti apie patikrinimo eigą bei sudaryti galimybę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Taip pat informavo, kad J. D. yra Profesinės sąjungos valdymo organų narys (b. l. 39). Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2014 m. gegužės 13 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1273, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas J. D. netinkamai atliko savo pareigas ir padarė tarnybinį nusižengimą. Siūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Su tarnybinio patikrinimo išvadomis pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2014 m. gegužės 19 d. (b. l. 29–33). Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus vyriausioji inspektorė elektroniniu paštu tarnybinio patikrinimo išvados projektą 2014 m. gegužės

13 d. išsiuntė Profesinei sąjungai (b. l. 34). Muitinės departamentas 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (5.34)3B-5895 kreipėsi į Muitinės

darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. D. (b. l. 35). Muitinės departamento 2014 m.

birželio 9 d. įsakymu Nr. 1P-726 pareiškėjui J. D. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 28). Iš bylos medžiagos teismas nustatė ir tai, kad Vilniaus teritorinė muitinė ir Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2005 m. birželio

30 d. sudarė kolektyvinę sutartį (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) (b. l. 15–19). Pareiškėjas J.

D. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujamojo-renkamojo valdymo organo – Socialinių reikalų komiteto – narys (b. l. 21). Ginčas byloje kilo dėl tarnybinės nuobaudos J. D. skyrimo procedūrinių pažeidimų, t. y. dėl to, jog skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo gautas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas. Padaryto tarnybinio nusižengimo faktinės aplinkybės byloje nėra ginčijamos. Muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas).

Šio Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta muitinės pareigūnų teisė dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, o muitinės profesinių sąjungų įgaliotiems atstovams teisė dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Statuto 35 straipsnio, reglamentuojančio tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, o 2 dalyje – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Kolektyvinės sutarties 35 punkte numatyta, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti faktinę aplinkybę, ar 2014 m. gegužės 22 d. atsakovo raštas Nr. (5.34)3B-5895, kuriuo buvo prašoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą J. D., buvo pateiktas Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai. Atsakovo teigimu, prašymas duoti sutikimą buvo išsiųstas į Vilniaus teritorinėje muitinėje esantį faksą, o pareiškėjo atstovė teigia, jog atsakovas į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. D., kuris yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo narys, nesikreipė.

Tiek teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjo ir atsakovo atstovės pripažino, jog Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos patalpos ir korespondencijai skirta dėžutė yra Vilniaus teritorinėje muitinėje. Visą Profesinei sąjungai skirtą korespondenciją – tiek gautą paštu, tiek faksu administruoja (deda į tam skirtą korespondencijos dėžutę) atsakingi Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojai, pašaliniai asmenys

prieigos prie dokumentų administravimo neturi. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. J., dirbanti Muitinės departamento Dokumentų valdymo

skyriaus vyriausiąja specialiste, parodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai skirti dokumentai, tame tarpe ir gaunami faksu, neregistruojami ir dedami į Profesinei sąjungai skirtą dėžutę. Atvejų, kad atsiųstas faksas nepasiektų adresatų, išskyrus šį atvejų, nėra buvę. Profesinei sąjungai skirtą korespondenciją atsiima asmeniškai jos pirmininkė L. D.. Ar 2014 m. gegužės 22 d. faksu buvo gautas raštas dėl sutikimo skirti nuobaudą, liudytoja neprisiminė. Muitinės departamento fakso numeris yra (8 5) 266 6005 (b. l. 24). Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus fakso „HP LaserJet M1536dnf MFP“, iš kurio buvo išsiųstas Muitinės departamento 2014 m. gegužės 22 d. raštas Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, 2014 m. gegužės 22 d. ataskaitos lapas patvirtina, kad jis buvo išsiųstas 2014 m. gegužės

22 d. 9 val. 27 min. 43 sek. į Vilniaus teritorinėje muitinėje esantį faksą Nr. (8 5) 235 6280 (b. l. 37). Vilniaus teritorinėje muitinėje esančio fakso, kurio numeris +370 5 235 6280 2014 m. gegužės 25 d. ataskaita patvirtina, kad iš Muitinės departamento atsiųstas raštas gautas tinkamai (b. l. 36). Nors iš minėtų ataskaitų matyti, kad fakso išsiuntimo laikas yra 3 minutėmis ankstesnis nei užfiksuotas jo gavimo laikas, tai paaiškintina skirtingu šių dviejų faksimilinių aparatų nustatymo laiku, nes tą pačią dieną kito iš Muitinės departamento tuo pačiu numeriu Vilniaus teritorinei muitinei išsiųstas fakso gavimo laikas skiriasi tokiu pačiu laiko intervalu (išsiųstas 2014 m. gegužės 22 d. 8 val. 54 min., o gautas 08 val.

51 min.). Muitinės departamento Vidinės komunikacijos sistemos duomenys taip pat patvirtina, kad Muitinės departamentas adresatui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai 2014 m. gegužės 22 d. 9 val. 27 min. faksu išsiuntė dokumentą, kurio registracijos Nr. (5.46)3B-5895, pavadinimas „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, o trumpas turinys „Dėl leidimo skirti tarnybines nuobaudas E. L. ir J. D.“ (b. l. 116–122). Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Muitinės departamentas 2014 m. gegužės 22 d. raštą Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ išsiuntė faksu, o jis Vilniaus teritorinėje muitinėje, kurioje yra Profesinės sąjungos korespondencijos dėžutė, buvo gautas.

Kolektyvinės sutarties 94–95 punktuose nustatyta, kad Profesinė sąjunga Vilniaus teritorinėje muitinėje veikia savarankiškai, o Vilniaus teritorinė muitinė pagal galimybes suteikia Profesinei sąjungai patalpas, ryšio bei kitas priemones reikalingas veiklai vykdyti. Vilniaus teritorinei muitinei pagal šią sutartį nėra nustatyta pareigos užtikrinti Profesinei sąjungai skirtos korespondencijos dėžutės apsaugą ar priežiūrą, todėl, teismo vertinimu, Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai skirtų raštų (gautų paštu, faksu) įdėjimas į korespondencijos dėžutę yra tinkamas korespondencijos administravimas, atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad Profesinė sąjunga dėl tokio būdo jokių pretenzijų nebuvo pareiškusi, taip pat ir savo iniciatyva nebuvo ėmusis kokių nors veiksmų, siekdama nustatyti kitokią korespondencijos administravimo tvarką (gaunamus raštus registruojant, atsiimant pasirašytinai ir pan.).

Pareiga rūpintis Profesinei sąjungai skirta korespondencijos dėžute, ją tikrinti, derinti atitinkamą korespondencijos gavimo tvarką priklauso pačiai Profesinei sąjungai. Be to, nors Profesinė sąjunga atskiro susitarimo dėl dokumentų gavimo Vilniaus teritorinės muitinės faksu nebuvo sudariusi, darytina išvada, kad toks dokumentų siuntimo būdas buvo naudojamas ir buvo jai priimtinas, kadangi ji šiuo faksu siųstus raštus gaudavo ir į juos atsakinėjo (pavyzdžiui, 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 1P-209, išsiųsdama jį elektroniniu paštu, atsakė į faksu 2014 m. balandžio 25 d. 9 val. 10 min. išsiųstą Muitinės departamento raštą Nr. (5.46)3B-4898, b. l. 38–39).

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Muitinės departamentas, prieš priimdamas 2014 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1P-726, kuriuo J. D. paskyrė tarnybinę nuobaudą, tinkamai įgyvendino teisės aktais jam nustatytą pareigą gauti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, nes dėl tokio sutikimo kreipėsi 2014 m. gegužės

22 d. raštu Nr. (5.34)3B-5895, jį išsiųsdamas Profesinei sąjungai faksu. Negavęs jokio atsakymo į prašymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui atsakovas, nepažeisdamas tarnybinės nuobaudos procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, priėmė ginčijamą įsakymą. Dėl nurodytų aplinkybių tenkinti pareiškėjo reikalavimo skunde išdėstytais argumentais ir panaikinti Muitinės departamento 2014 m. birželio

9 d. įsakymą Nr. 1P-726 nėra teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėjas J. D. apeliaciniu skundu (b. l. 140–141) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo

9 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

1. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Pareiškėjas, remdamasis Statuto 16 straipsnio 3 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Kolektyvinės sutarties 35 punktu, pažymėjo, kad dėl sutikimo skirti jam tarnybinę nuobaudą Muitinės departamentas turėjo kreiptis į Profesinę sąjungą, tačiau to nepadarė. Skirdamas tarnybinę nuobaudą be išankstinio Profesinės sąjungos sutikimo, atsakovas pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį ir Kolektyvinės sutarties 33 punktą.

2. Pareiškėjo teigimu, nuo 2012 m. sausio 1 d. (Muitinės departamentui perėmus vykdyti centralizuotas personalo valdymo funkcijas), buvo sutarta, kad visi Profesinei sąjungai adresuoti raštai ir kita informacija bus siunčiama elektroniniu paštu, o Profesinė sąjunga visą informaciją Muitinės departamentui taip pat siųs elektroniniu paštu. Šis žodinis susitarimas yra vykdomas, ir tai patvirtina faktas, kad Muitinės departamentas 2014 m. balandžio 25 d.

raštu Nr. (5.46)3B-4898 informavo Profesinę sąjungą apie pareiškėjo J. D. atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, Profesinė

sąjunga, atsakydama į šį raštą, pranešė Muitinės departamentui apie tai, kad pareiškėjas yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys. Be to, Muitinės departamentas elektroniniu paštu persiuntė Profesinei sąjungai pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvados projektą (pareiškėjas pažymėjo, kad buvo išsiųstas tik projektas, o ne pats dokumentas, kurį pasirašė komisijos nariai).

3. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas nėra atsakingi už Profesinei sąjungai skirto korespondencijos langelio saugojimą ir priežiūrą. Pareiškėjo manymu, jeigu Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas pasirinko tokį dokumentų perdavimo Profesinei sąjungai būdą, tai jos ir yra atsakingos už tai, kad tas raštas patektų konkrečiam adresatui. Muitinės departamentas nepersiuntė elektroniniu paštu 2014 m. gegužės 22 d. rašto Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šio rašto gavimą faktą Profesinėje sąjungoje. Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 145–148) prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė abiejų ginčo šalių bei liudytojų parodymus, tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pagrįsdamas teiginį, kad Muitinės departamentas kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, atsakovas rėmėsi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodė, kad Muitinės departamentas objektyviai negali išsiųsti rašto originalo Profesinei sąjungai kitokiu būdu, išskyrus pristatyti jį į Vilniaus teritorinę muitinę (kurioje Profesinei sąjungai suteiktos patalpos), nes tokį adresą savo dokumentuose nurodo pati Profesinė sąjunga. Tai reiškia, kad minėtoje muitinės įstaigoje dokumentai, įskaitant ir pašto darbuotojų pristatomus dokumentus, pristatomi Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojams (kurie vėliau tuos dokumentus perskirsto). Apeliantas neteisingai nurodo, kad visi dokumentai Profesinei sąjungai yra siunčiami tik elektroniniu paštu, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog Muitinės departamento 2014 m. gegužės

25 d. raštas Nr. (5.46)3B-4898 profesinei sąjungai pateiktas tuo pačiu būdu, kaip ir prašymas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. minėtas raštas pateiktas faksu. Be to, po 2012 m. sausio 1 d. įvykusio personalo valdymo funkcijų centralizavimo Muitinės departamente įvyko Muitinės departamento profesinės sąjungos ir Muitinės departamento atstovų susitikimas, kurio 2012 m. kovo 13 d. protokole Nr. 5B-57 užfiksuota, jog šalys susitarė, kad jeigu siūloma skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamo organo nariui, būtina raštu kreiptis į Profesinę sąjungą. Tačiau kreipimasis raštu nereiškia dokumento siuntimo tik elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui priimtas praėjus net 18 kalendorinių dienų nuo prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. D. įteikimo Profesinei sąjungai dienos, o Profesinei sąjungai buvo žinoma apie pradėtą tarnybinį patikrinimą (Muitinės departamento 2015 m. balandžio 25 d. raštas Nr. (5.46)3B-4898 išsiųstas Profesinei sąjungai tokiu pat būdu, kurį ginčija pareiškėjas, į šį raštą Profesinė sąjunga atsakė 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 1P-209).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumo pareiškėjui J. D., kuris yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organo narys, negavus išankstinio Profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1P-726, kurį jis prašo panaikinti. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog Muitinės departamentas tinkamai įgyvendino teisės aktais nustatytą pareigą gauti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias su Muitinės departamento pareiga kreiptis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo skirti jam nuobaudą (Statuto 16 str. 3 d., Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1, 2 d., Kolektyvinės sutarties 33, 35 p.), tačiau apeliaciniame skunde iš esmės nurodo argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisėjų kolegija, ir patikrinusi bylą vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu, tad plačiau šiuo aspektu nepasisako.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda J. D. skirta teisėtai ir pagrįstai, aktuali Statuto 16 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams (darbuotojas, išrinktas į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą) skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. birželio 30 d. tarp Profesinės sąjungos ir Vilniaus teritorinės muitinės buvo

pasirašyta kolektyvinė sutartis (b. l. 15–19), kurios 35 punkte nustatyta, jog prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą

darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Pagal Kolektyvinės sutarties 33 punktą darbdavys, sudaręs komisiją pareigūno tarnybiniam nusižengimui tirti, ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie tai informuoja Profsąjungą ir sudaro galimybę jos darbe stebėtojo teisėmis dalyvauti įgaliotam Profsąjungos atstovui. Bylos duomenimis nustatyta, kad Muitinės departamento 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1B-261 buvo sudaryta komisija Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus J. D. galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (b. l. 40). Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą atsakovas 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (5.46)3B-4898 informavo apie J. D. veiksmų tarnybinio patikrinimo anksčiau minėtu įsakymu pradėjimą (b. l. 38). Apie informacijos dėl J. D. tarnybinį patikrinimą galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti gavimą Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga patvirtino 2014 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 1P-204 (b. l. 39). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo Muitinės departamento 2014 m. gegužės 22 d. rašto Nr. (5.34)3B-5895 ,,Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ (trumpas turinys ,,Dėl leidimo skirti nuobaudas E. L. ir J. D.“) išsiuntimo Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai faksu aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad minėtas raštas Vilniaus teritorinėje muitinėje, kurioje yra Profesinės sąjungos korespondencijos dėžutė, buvo gautas.

J. D. teigia, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo susitarta, jog visi Muitinės departamento adresuoti Profesinei sąjungai raštai ir kita informacija bus siunčiama elektroniniu paštu. Šis apeliacinio skundo argumentas nepatvirtina, kad Profesinė sąjunga negavo Departamento 2014 m. gegužės 22 d. rašto Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl minėtos pareigos buvimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas įrodė, jog Departamento 2014 m. gegužės 22 d. raštas Nr. (5.34)3B-5895 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ buvo išsiųstas iš Departamento, o Profesinė sąjunga jį gavo. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio

27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 26 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamą organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog tokius terminus nustatantis teisinis reglamentavimas reikalingas siekiant, kad nebūtų nepagrįstai užvilkintas tarnybinės nuobaudos skyrimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-552/2007; 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju Profesinei sąjungai nepateikus atsakymo

apie sutikimą arba nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui J. D., tokie Profesinės sąjungos veiksmai pagrįstai laikyti

sutikimu skirti nuobaudą pareiškėjui. Pažymėtina, jog tiek pareiškėjas, tiek ir Profesinė sąjunga žinojo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, todėl būdami atidūs ir rūpestingi galėjo patys aktyviai domėtis šiuo procesu, tačiau jokių veiksmų neatliko. Jokio atsakymo nepateikimas per nustatytą terminą, t. y. tylėjimas, prilyginamas sutikimui skirti tarnybinę nuobaudą. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose ir panašiose bylose. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo J. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą atmesti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė