4f930d61-1e30-46bf-ba6f-39bca0f3add3 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla 1 A – 878 – 491 / 2014Proceso Nr. 1-54-1-00482-2012-0Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.4.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų ArtÅ«ro Ridiko ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant : prokurorui Gražvydui Kazlauskui, gynėjai advokatei Dovilei Baniulei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundÄ dėl 2014 m. rugsėjo 22 d.

Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas :- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 6 mėnesių.

IÅ¡ A. S. ir S. V. priteista :- nukentėjusiajai M. V. – 1640 Lt turtinei ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti;- AB „ (duomenys neskelbtini) “ – 229 Lt turtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau jis nuosprendžio neskundžia. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismas NUSTATĖ:S. V. nuteistas už tai, kad :1) 2013-10-08 apie 19 – 20 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A.

S., turėdamas tikslÄ pagrobti M. V. turtÄ , pasikėsino įsibrauti į jos gyvenamÄ jį namÄ ir plėšimo bÅ«du užvaldyti jos turtÄ â€“ pinigus, tačiau Å¡io nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes sutrukdė nukentėjusioji M. V. iÅ¡eidama į laukÄ ;2) 2013-10-09 apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. S., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , užsidėję kaukes, atsineÅ¡tais pagaliais iÅ¡dauždami M.

V. gyvenamojo namo trijų kambarių langų stiklus, pro langÄ Ä¯sibrovė į jos gyvenamÄ jį namÄ , kur reikalaudami atiduoti pinigus panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t.y. pargriovė jÄ ant grindų, grasino papjauti ir pakarti, užlaužė M. V. už nugaros rankas, taip atimdami galimybę nukentėjusiajai prieÅ¡intis ir nežymiai sutrikdydami jos sveikatÄ , pagrobė jos turtÄ â€“ prožektorių 20 litų vertės, 8000 litų, bei sudaužė Å¡eÅ¡is langų stiklus bendros 200 litų vertės, tuo bendrai padarydami nukentėjusiajai M.

V. 8220 litų turtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę taikant BK 62 str. nuostatas, t. y. atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ . Nurodo, jog supranta, kad jo pasikėsintos padaryti ir padarytos nusikalstamos veikos yra sunkÅ«s nusikaltimai, už kurias įstatymų leidėjas numatė griežtas laisvės atėmimo bausmes ir kad tokiu atveju nėra galimybės taikyti BK 75 str. nuostatas (bausmės vykdymo atidėjimas).

Tačiau apeliantas tvirtina iÅ¡kart padaręs rimtas iÅ¡vadas ir neketinantis ateityje nusikalsti. Jau per pirmÄ jÄ apklausÄ jis prisipažino padaręs Å¡iuos nusikaltimus, parodė, kur yra paslėpti nusikaltimo padarymo įrankiai, kas padėjo greičiau ir operatyviau iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kartu pabrėžia, jog neginčija nusikaltimu padarytos turtinės žalos bei jos dydžio, o iki pradedant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme jis nukentėjusiajai M. V. atlygino pusę padarytos žalos.

Be to, po nuosprendžio paskelbimo draudimo kompanijai jis atlygino pusę patirtos žalos. Pabrėžia, jog tuo atveju, jei nuteistasis A. S. neatlygintų jam tenkančios civilinio ieÅ¡kinio dalies, tai padarytų jis pats. Nuteistasis pažymi ir tai, jog tai buvo pirmi jo nusikaltimai, po to jis daugiau nepadarė jokio teisės pažeidimo. Mano, kad jam turėtų bÅ«ti taikomos BK 62 str. nuostatos ir skiriama Å¡velnesnė bausmė – atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį bei pateiktÄ apeliacinį skundÄ daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo S. V. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė už jas teisingas bausmes.

Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtÄ bausmę ir kelia klausimÄ dėl aplinkybių, kurios galėjo bÅ«ti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis. Atsižvelgdamas į tai skundÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.Apeliantas skunde tvirtina, kad jau pirmoje apklausoje jis parodė, kur yra paslėpti nusikaltimo padarymo įrankiai, kas padėjo greičiau ir operatyviau iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimų padarymo aplinkybes, iki pradedant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai M.

V. atlygino pusę padarytos žalos bei po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo draudimo kompanijai atlygino pusę patirtos žalos. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl jų gailisi. Taigi, apelianto geranoriÅ¡kumas prisipažįstant savo atliktus veiksmus bei įvykio aplinkybių nurodymas policijos pareigÅ«nams apylinkės teismo buvo įvertintas bei į tai buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę.

Tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo sutikti, kad Å¡iuo atveju yra dalis sudėtinių alternatyvių BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės elementų – kaltininkas padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ne tik apeliantas, tačiau ir jo bendrininkas prisipažino padaręs jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jokių papildomų ar sunkiai nustatomų aplinkybių Å¡ioje byloje nebuvo, o baudžiamoji byla teisme buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (3 t., 162 b. l.).

Taigi, aplinkybė, jog apeliantas praktiÅ¡kai nurodė visas nusikalstamų veikų aplinkybes apylinkės teismo buvo nustatyta bei įvertinta, juo labiau kad tai lėmė ir nuteistojo teisinę padėtį Å¡velninančio įstatymo nuostatų taikymÄ (paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu taikant BK 641 str. nuostatas). Papildomai pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo ne tik prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis, nesudaro pagrindo pripažinti dvi BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytas aplinkybes, kadangi nuoÅ¡irdus gailėjimas ir padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis tėra alternatyvios sÄ lygos, kurių keleto egzistavimas papildomai kaip dar viena BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta lengvinanti aplinkybė nėra pripažįstama.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir kitÄ apeliacinio skundo argumentÄ , jog apylinkės teismas neįvertino to, kad nuteistasis atlygino dalį nusikaltimais padarytos žalos. IÅ¡ties, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas nukentėjusiajai M. V. atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos (3 t., 155 b. l.), dalį padarytos žalos atlygino draudimo kompanijai AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 186 b. l.) bei sumokėjo skundžiamu nuosprendžiu jam priteistas proceso iÅ¡laidas (3 t., 186 b. l.).

Žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos.

Å iuo atveju apeliantas iÅ¡ties dalį nukentėjusiajai padarytos žalos atlygino iki nuosprendžio priėmimo, stengiasi paÅ¡alinti likusiÄ Å¾alÄ . O iÅ¡ nuosprendžio matosi, kad apylinkės teismas tai įvertino ir į Å¡ias aplinkybes atsižvelgė skirdamas S. V. bausmę. Tokiu bÅ«du priimant skundžiamÄ nuosprendį apelianto nurodomos aplinkybės teismui buvo žinomos, jis jas vertino bei laikė reikÅ¡mingomis, todėl apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į Å¡iuos duomenis, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Papildomai pažymėtina, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas turi diskrecijÄ tam tikras aplinkybes pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis. Taigi, nustatęs tam tikrus duomenis teismas turi teisę, tačiau ne pareigÄ pripažinti, kad Å¡ie duomenys yra BK 59 str. ar 60 str. numatytos atitinkamai kaltininko atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju tai, kad apeliantas atlygino dalį žalos ir yra pasiryžęs atlyginti kitÄ dalį iÅ¡ties yra reikÅ¡mingos, kaip minėta pirmiau, apylinkės teismo buvo įvertintos nustatant jam laisvės atėmimo bausmės dydį.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas Å¡iuo atveju apeliantui paskyrė ne per griežtas bausmes. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 41 ir 54 str. nuostatomis, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį (pasikėsinta padaryti ir padaryta nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d., yra sunkÅ«s nusikalimai, abi veikos tyčinės, viena iÅ¡ jų baigta), į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti prieÅ¡ senyvo amžiaus moterį, kuri praktiÅ¡kai neturėjo jokių galimybių apsiginti nuo jaunesnių bei fiziÅ¡kai stipresnių užpuolikų, nusikaltimas padarytas nakties metu, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudotas grubus fizinis smurtas), į jo asmenybę (anksčiau nėra teistas, nėra duomenų, kad bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų, per metus nėra baustas administracine tvarka, dirba pagal verslo liudijimÄ , nevedęs), į kitas jį charakterizuojančias aplinkybes (nukentėjusiajai atlygino dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, yra pasiruošęs atlyginti ir kitÄ dalį padarytos žalos), į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ (prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir dėl to gailisi) bei į dvi atsakomybę sunkinančias (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui).

Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes, kurios šiuo atveju buvo reikšmingos teisingos bausmės skyrimui. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės (ir tai vienintelė BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta rūšis), kurių dydis nustatytas mažesnis, nei numatytas šios bausmės vidurkis. Negana to, paskirtos bausmės buvo subendrintos apeliantui palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, o subendrinta bausmė dar papildomai sumažinta vienu trečdaliu.

Taigi, manyti, jog teismas Å¡iuo atveju netinkamai pritaikė įstatymÄ ir skyrė nuteistajam neteisingÄ bausmę, kolegija neturi jokio pagrindo. Skunde apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi darbÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ ir dėl to labai gailisi, o Å¡iuo metu jau yra padaręs iÅ¡vadas dėl savo netinkamo elgesio yra svarbios ir reikÅ¡mingos. Tačiau nusikalto bÅ«damas pilnamečiu, nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas, yra sunkÅ«s, o tai iÅ¡kart eliminuoja galimybę jam taikyti BK 75 str. nuostatas ir spręsti klausimÄ dėl jam skirtos bausmės vykdymo atidėjimo.

Apelianto teisinė padėtis galėtų bÅ«ti Å¡velninama tik BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatų pagrindu, tačiau, įvertinus aukščiau paminėtas Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kolegija pripažįsta, kad nėra pakankamo pagrindo, nes kita, su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rÅ«Å¡is, nebÅ«tų teisinga. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, S. V. gynėja advokatė D. Baniulė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistojo valstybei priteisti 182 Lt (52,71 Eur) už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

Å is praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡ esmės skiriasi. O bÅ«tent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiÅ¡kianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar iÅ¡teisintajam gynėjÄ apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, Å¡ie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo.

Kolegijos vertinimu tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos už antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jų negali bÅ«ti priteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismasN U T A R Ė :Nuteistojo S. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              ArtÅ«ras Ridikas             Evaldas Vanagas