4f92eff6-e38b-489e-b7b4-29d1338dfb10 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-231-606/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01490-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. V. ir jo atstovo advokato D. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 17 d. nutarties,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji tyrėja V. L. 2018 m. lapkričio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 31-ANR_P-1989-2018 F. V. už tai, kad 2018 m. spalio 8 d., apie 16 val., F. V. Å¡uo vokiečių aviganis, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), privačioje teritorijoje, kuri aptverta tvora ir ant vartelių pakabintas informacinis užraÅ¡as „Piktas Å¡uo“, bÅ«damas palaidas, be pavadėlio ir antsnukio, įkando mažametei G. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresniojo teismo eksperto R. P. P. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1810/2018 (3) G. R. buvo padaryti nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimai, be to, Å¡uo jÄ iÅ¡gÄ sdino. Taigi F. V. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 4 punktÄ (gyvÅ«no laikytojas privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. G. 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 31-ANR_N-2066-2018 F. V. už anksčiau minėtÄ nusižengimÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį paskyrė 150 Eur baudÄ .

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose 2018 m. lapkričio 23 d. gautas F. V. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. lapkričio 6 d. priimto nutarimo Nr. 31-ANR_N-2066-2018. Skundu buvo nesutinkama su pareiÅ¡kėjui paskirta administracine nuobauda ir nurodyta, kad jam nepagrįstai taikytas Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 punktas. PareiÅ¡kėjas nesutiko, kad jo Å¡uo bÅ«tų kam įkandęs, nes tada bÅ«tų buvę klyksmo, riksmo ir kažkas tikrai bÅ«tų girdėjęs triukÅ¡mÄ . F. V. taip pat nesutiko ir su eksperto iÅ¡vada, nes G. R. padaryti kÅ«no sužalojimai nepanaÅ¡Å«s į didelio Å¡uns įkandimÄ , be to, pareiÅ¡kėjui kilo klausimų, kaip ekspertas nustatė, kad sužalojimai atsirado nuo Å¡uns įkandimų. F. V., be kita ko, nurodė, kad pati nukentėjusioji į privačiÄ valdÄ pateko savavaliÅ¡kai.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 31-ANR_N-2066-2018 paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. V. skundas netenkintas. Nutartyje nurodyta, kad byloje esantys įrodymai prieÅ¡tarauja F. V. skunde iÅ¡dėstytai pozicijai ir yra pakankami konstatuoti jo veikoje esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, požymius. Padaryta iÅ¡vada, jog F. V. kaltė padarius šį administracinį nusižengimÄ yra įrodyta.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas F. V. ir jo atstovas advokatas D. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Taip pat praÅ¡oma apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ , rėmėsi tik nepilnamečių liudytojų A. K., T. K. bei nepilnametės nukentėjusiosios G. R. prieÅ¡taringais paaiÅ¡kinimais, nepagrįstai atmesdamas kitus bylos duomenis. A. K. paties įvykio nematė, tačiau, prieÅ¡ įkÄ sdamas G. R., Å¡uo įkando jai, tai jÄ labai iÅ¡gÄ sdino, o po to ji, sulaukusi mamos, iÅ¡vyko namo. Ji nematė, kaip Å¡uo įkando G. R., o apie įvykį po kurio laiko jai papasakojo pati nukentėjusioji. T. K. taip pat nematė, kaip G. R. įkando F. V. Å¡uo. Jai apie tai iÅ¡ karto po įvykio pasakė G. R., kuri namuose jai parodė po įkandimo likusias žaizdas, kurios kraujavo. Vienintelė G. R. parodė, kad jai du kartus įkando F. V. Å¡uo. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog Å¡iuo atveju sunku logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti nepilnamečių T. K. ir G. R. veiksmus, nes po to, kai vokiečių aviganis galbÅ«t įkando A. K., vaikai, matydami, kad Å¡uo agresyvus, nėjo į namus, kur jie bÅ«tų saugÅ«s, nepranešė apie tai namuose buvusiems F. V., V. Å . ar E. V., tačiau liko lauke ir toliau suposi bei žaidė. Be to, Å¡iems prieÅ¡taringiems, nelogiÅ¡kiems G. R. ir T. K. parodymams prieÅ¡tarauja bylos duomenys, t. y. 2018 m. spalio 12 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1810/2018 (03) užfiksuoti duomenys, fotonuotraukose užfiksuoti G. R. padaryti sužalojimai, fotonuotraukose užfiksuoti vokiečių aviganio N. virÅ¡utinių ir apatinių iltinių dantų pėdsakai bei liudytojos veterinarės D. K. parodymai.

Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog 2018 m. spalio 12 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1810/2018 (03) konstatuota, kad apžiÅ«rint G. R. kÅ«nÄ nustatyta: deÅ¡inio žasto vidurinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje puslankio formos nelygiais kraÅ¡tais 0,8 x 0,1 cm dydžio žaizda, pasidengusi rusvai raudonos spalvos plutele, bei krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame nugariniame pavirÅ¡iuje apatinių Å¡onkaulių aukÅ¡tyje užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje puslankio formos taip pat nelygiais kraÅ¡tais 2,5 cm ilgio žaizda, pasidengusi analogiÅ¡ka plutele, sutepta briliantine žaluma. Å ie sužalojimai fiksuoti fotonuotraukose, tačiau ir vizualiai matyti, kad jų negalėjo padaryti vokiečių aviganis, kurio dantų pėdsakų fotonuotraukos buvo pateiktos prijungti prie bylos medžiagos. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtino veterinarė D. K., kuri, apžiÅ«rėjusi fotonuotraukose fiksuotus G. R. padarytus sužalojimus bei juos įvertinusi, nurodė, kad pagal dantų struktÅ«rÄ suaugęs vokiečių aviganis turėtų kÄ sti plačiau nei užfiksuota nuotraukose, o matomas lankelis yra labai mažų dantukų ir per daug iÅ¡linkęs, lyginant su vilkÅ¡unio įkandimais. Raselo terjero ar panaÅ¡aus dydžio Å¡uns dantų struktÅ«ra galėtų atitikti tokį įkandimÄ . Taigi apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog, prieÅ¡ingai nei nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, veterinarijos gydytoja kategoriÅ¡kai paneigė labai svarbiÄ aplinkybę, kurios pagrindu F. V. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, t. y. aplinkybę, kad F. V. priklausantis Å¡uo įkando G. R.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių F. V. kaltę, padarius administracinį nusižengimÄ , byloje nėra. Teigiama, jei pirmosios instancijos teismui sukėlė abejonių veterinarės D. K. parodymai, siekdamas paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus, teismas privalėjo į posėdį kviesti specialisto iÅ¡vadÄ pateikusį medicinos ekspertÄ R. P. P., kad pastarasis paaiÅ¡kintų, ar sužalojimus G. R. padarė suaugęs Å¡uo – vokiečių aviganis. Jei specialistas negalėtų atsakyti į šį klausimÄ be specialaus tyrimo, byloje turėtų bÅ«ti skiriama gyvulio dantų pėdsakų trasologinė ekspertizė.

Apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, jog byloje nenustatyta, kad dėl F. V. veikimo ar neveikimo buvo padaryta žala G. R. sveikatai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Argumentai ir motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia nutartį, paremti subjektyvia teismo nuomone bei prieÅ¡tarauja objektyviems bylos duomenims. Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino aplinkybes, susijusias su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais padariniais – padaryta žala, nors iÅ¡ esmės F. V. skundas ir buvo argumentuojamas tuo, jog jo Å¡uo jokios žalos niekam nepadarė, o vaikus sužalojo T. K. mamai priklausantis Å¡uo. Vis dėlto Å¡ios aplinkybės, suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ bei priimant nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, nebuvo iÅ¡tirtos ir įvertintos.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. G. 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. V. ir jo atstovo advokato D. P. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog byloje buvo atsižvelgta į ANK 617 straipsnio l dalies reikalavimus, iÅ¡samiai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyvių visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone bei ANK 569 straipsnyje nurodytais kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, kuriuo konstatuota, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog F. V. veiksmais yra padarytas administracinis nusižengimas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmiausia bÅ«tina pažymėti, jog apeliaciniame skunde bylÄ praÅ¡oma nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka.

Å is praÅ¡ymas gali bÅ«ti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. PraÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Apygardos teismas nurodo, jog apeliaciniame skunde praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka niekaip nemotyvuotas, t. y. apeliaciniame skunde pateiktas praÅ¡ymas negali bÅ«ti laikomas motyvuotu, kadangi tik formaliai nurodoma, jog skundÄ praÅ¡oma nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės, kurios nebuvo iÅ¡tirtos pirmosios instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, jog jokių naujų aplinkybių, kurios nebÅ«tų iÅ¡nagrinėtos teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ar nebÅ«tų iÅ¡tirtos tyrėjo, priėmusio nutarimÄ ir paskyrusio administracinę nuobaudÄ , apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo F. V. ir jo atstovas advokatas D. P. nenurodė, todėl kyla tik jau iÅ¡tirtų ir žinomų įvykio aplinkybių vertinimo klausimas. Visus reikÅ¡mingus argumentus ir motyvus tiek F. V., tiek jo atstovas galėjo nurodyti apeliaciniame skunde ir Å¡ia procesine teise pasinaudojo.

Taip pat pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo F. V. dalyvavo 2019 m. sausio 29 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu, taigi galėjo pateikti prašymus, užduoti ir atsakyti į klausimus, teikti savo paaiškinimus. Kaip matyti iš informacinių pažymų (b. l. 55, 66–67, 89–92, 103–105) ir posėdžių garso įrašų, F. V. šiomis procesinėmis teisėmis taip pat pasinaudojo.

Taigi, atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, bei įvertindamas aplinkybę, jog praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka yra nemotyvuotas, apygardos teismas nutaria administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. V. ir jo atstovo advokato D. P. apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nes tai niekaip nepadarys įtakos reikÅ¡mingų duomenų analizei ir vertinimui. Apygardos teismo manymu, nesama jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti nustatytos, nagrinėjant skundÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neiÅ¡nagrinėjęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių, neobjektyviai iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepaÅ¡alinęs tarp jų esančių prieÅ¡taravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako bÅ«tent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju F. V. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo bÅ«ti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų aplinkybių, įrodymai įvertinti nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų.

Administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymÄ , todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas minėto teisės akto pažeidimas. Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 5 d.) 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos gyvÅ«nų laikytojų pareigos: 1) nuolat rÅ«pintis gyvÅ«nų gerove ir apsauga; 2) laikytis Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvÅ«nų gerovę ir apsaugÄ , reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , skundžiamÄ nutartį ir apeliacinį skundÄ , sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ , rėmėsi iÅ¡skirtinai tik nepilnamečių liudytojų A. K., T. K. ir nepilnametės nukentėjusiosios G. R. parodymais, nepagrįstai atmesdamas kitus byloje esančius duomenis. Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, kad po mokyklos susitiko su draugėmis. Visos susitiko pas T. K., kurios seneliui priklausė vokiečių aviganis. Kai jos atėjo, tas didelis kaimynų Å¡uo jau buvo paleistas lakstyti kieme, o T. K. Å¡uo buvo kambary. T. K. Å¡nekėjosi su G. R., o A. K. suposi ant supynės ir nesupranta, kÄ padarė, kad jai tas Å¡uo ėmė ir įkando. Å uo gulėjo A. K. už nugaros, gal kad ji prilietė Å¡unį, nors to nejuto, bet tas Å¡uo ėmė ir jai įkando. Tada A. K. suklykė ir pradėjo bėgti, o T. K. pasakė, kad reikia stovėti ir ramiai bÅ«ti, tada Å¡uo „atsikabins“. Taip A. K. ir padarė, tai Å¡uo daugiau prie jos nebelindo. A. K. po to paskambino mamai ir pasakė, kad jai įkando Å¡uo, o mama liepė eiti namo. Apie tai, kad G. R. įkando T. K. kaimynų Å¡uo, sužinojo, kai per kÅ«no kultÅ«ros pamokÄ pamatė žaizdas ant G. R. rankos ir nugaros. G. R. pasakė, kad jai įkando T. K. kaimynų Å¡uo, bet kai G. R. įkando, A. K. Å¡alia nebuvo (b. l. 103). Taigi vien iÅ¡ pačios nepilnametės liudytojos A. K. parodymų yra akivaizdu, kad ji nematė paties įvykio, nes tuo metu jau buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ T. K. namų, ir negali paliudyti, jog bÅ«tent F. V. Å¡uo įkando G. R.

Teisme liudytoja T. K. paaiÅ¡kino, kad po pamokų su draugėmis G. R. ir A. K. atvažiavo pas jÄ Ä¯ namus. Å iek tiek pažaidusios namie, išėjo pasisupti į laukÄ . Kieme lakstė palaidas Å¡uo N. IÅ¡ pradžių N. įkando A. K., kuri paskambino mamai, o mama liepė važiuoti namo. IÅ¡važiavus A. K., ant sÅ«pynių suposi G. R. ir besisupdama įspyrė N., tada N. puolė G. R. G. R., nuÅ¡okusi nuo sÅ«pynių, pradėjo bėgti, o N. jÄ vytis. T. K. liepė G. R. gultis ir nejudėti, tik negali pasakyti, ar po Å¡ių žodžių pati G. R. atsigulė, ar jÄ parvertė Å¡uo. Kai G. R. atsigulė, Å¡uo daugiau nebepuolė. Ir G. R., ir A. K. N. įkando tÄ pačiÄ dienÄ ir beveik tuo pačiu laiku. T. K. nematė, kuriuo momentu Å¡uo grybÅ¡telėjo G. R., bet kai Å¡uo atsitraukė, G. R. verkė. Tada jos nuėjo į namus ir T. K., kad draugė nusiramintų, kol atvažiuos G. R. mama, davė paglostyti savo maÅ¾Ä Å¡uniukÄ . N. dažnai palaida bėgioja po kiemÄ , bet po Å¡io įvykio N. nebepaleidžia. Mažas Å¡uniukas nėra T. K. draugams įkandęs, bet kai įsižaidžia ar labai iÅ¡erzini gali įkÄ sti (b. l. 103–104). Nepaisant to, jog liudytoja T. K. pakankamai detaliai aptarė įvykio aplinkybes, tačiau pati pripažino, jog to momento, kai neva F. V. Å¡uo įkando (grybÅ¡telėjo) G. R., ji nematė. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta T. K. mama N. V., kuri pažymėjo, jog pati apie įvykį nieko nežinojo, jai viskÄ papasakojo dukra T. K. N. V. taip pat patvirtino, kad T. K. nematė, kas įvyko, tik atsisukusi iÅ¡vydo, jog didysis Å¡uo uostinėja G. R. (b. l. 91–92). Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tiek nepilnametės liudytojos T. K., tiek jos mamos parodymais, daro iÅ¡vadÄ , kad T. K. nematė ir negali patvirtinti, jog bÅ«tent administracinėn atsakomybėn traukiamo F. V. Å¡uo įkando nukentėjusiajai G. R., nes liudytoja tuo metu buvo nusigręžusi. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir prie bylos medžiagos prijungtas 2018 m. spalio 15 d. N. V. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kurį ji suraÅ¡iusi iÅ¡ dukros T. K. žodžių ir kuriame nurodoma, jog dukra fiziÅ¡kai nematė, kad Å¡uo bÅ«tų kandęs, nes tuo metu, kai G. R. suposi, ji buvo nusisukusi skinti obuolių (b. l. 26).

Nukentėjusioji G. R. teismo posėdžio, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , po pamokų, ji su A. K. ir T. K. nuvažiavo į T. K. namus. Priėjus prie namo vartų, ji pamatė didelį Å¡unį ir iÅ¡sigando, bet jai buvo pasakyta, kad nebijotų, nes tas Å¡uo nieko jai nepadarys. Pradžioje visos trys žaidė T. K. namuose, po kurio laiko, kai atsibodo bÅ«ti namuose, išėjo į laukÄ pasisupti. Kai A. K. suposi, nežino, kas atsitiko tam Å¡uniui, bet jis puolė mergaitę, A.

K. pradėjo cypti, verkė, o kažkuriuo momentu A. K. pasakė, kad jai įkando Å¡uo, ir paskambinusi savo mamai laukė, kol jos atvažiuos pasiimti. Po kurio laiko G. R. suposi ir tas Å¡uo prie jos priėjo, todėl ji supdamasi galėjo jam įspirti, nes Å¡uo pradėjo pykti ir puolė jÄ . Ji verkė, nes labai iÅ¡sigandusi buvo. Tas Å¡uo norėjo Å¡okti ant jos ir įkando į Å¡onÄ . Ä®kando pirmÄ kartÄ ant supynės ir ji tada nuÅ¡okusi nuo sÅ«pynių pradėjo bėgti. Å uo puolė jÄ vytis, tada G.

R. iÅ¡girdo, kaip jai liepė kristi ant žemės ir nejudėti, tai ji negali tiksliai pasakyti, ar pati krito, ar jÄ parvertė Å¡uo. Kai gulėjo, jautė priėjusį Å¡unį Å¡alia savęs. Å uo jai įkando į rankÄ ir į deÅ¡inį Å¡onÄ . Kuriuo momentu antras įkandimas buvo, ji nebeatsimena, nes buvo labai iÅ¡sigandusi. Rankoje paprastas įkandimas buvo, bet irgi skaudėjo. T. K. namuose laukė, kol jos atvažiuos pasiimti mama. Atvažiavusiai mamai G. R. papasakojo, kad įkando Å¡uo, bet mama nelabai kreipė į tai dėmesį.

Namuose mama apžiÅ«rėjo žaizdas, bet nieko nedarė. KitÄ dienÄ mama pasakė viskÄ tėčiui. Anksčiau pas T. K. buvo buvusi, bet nepamena, ar tas Å¡uo buvo palaidas (b. l. 104). Taigi matyti, jog pirmosios instancijos teismas F. V. kaltę dėl netinkamos gyvÅ«no priežiÅ«ros, dėl kurios neva buvo pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, grindė bÅ«tent tik pačios nukentėjusiosios parodymais. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apeliaciniame skunde yra visiÅ¡kai pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad mergaičių elgesys neatrodo logiÅ¡kas ir atitinkantis situacijÄ .

Jei, kaip nurodė pati nukentėjusioji, bijojo kieme lakstančio palaido Å¡uns, nesuprantama, kodėl pas T. K. susirinkusios mergaitės išėjo į kiemÄ Å¾aisti ir suptis ant sÅ«pynių. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl mergaitės, bÅ«damos neva itin iÅ¡sigandusios, liko kieme po to, kai galbÅ«t Å¡uo įkando A. K. – neleido laiko saugiai namie, nėjo kviesti pagalbos ar ieÅ¡koti suaugusių asmenų, kurie galėtų padėti tokioje situacijoje. Be to, neaiÅ¡ku, ar pačių mergaičių elgesys neiÅ¡provokavo gyvÅ«no, galbÅ«t sužalojusio G.

R., įkandimų. Bylos medžiagoje esančiame E. Å . paaiÅ¡kinime nurodyta, jog 2018 m. spalio 8 d., bÅ«dama namuose, pro langÄ matė, kaip kieme mergaitės tÄ sė, stumdė gulintį Å¡unį (b. l. 28). Vis dėlto, net ir Å¡ie parodymai nepatvirtina, kad G. R. įkando bÅ«tent F. V. priklausantis vokiečių aviganis. Pastebėtina, kad G. R. parodymai nevisiÅ¡kai atitinka tas faktines aplinkybes, kurias, apklausiamas teisme, nurodė jos tėvas T. R.

Nukentėjusysis T. R., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad po įvykio kitÄ rytÄ , ruoÅ¡damasi į mokyklÄ , dukra pasakė, kad vakar buvo pas draugę svečiuose ir jÄ Å¾aidžiant lauke sukandžiojo Å¡uo – įkando į rankÄ ir į nugarÄ . Tada jis pasižiÅ«rėjo, kur tos žaizdos yra, užfiksavo jas. Buvo pasimetę, kodėl dukra nesakė iÅ¡ karto, bet dukra sakė, kad bijojo pasisakyti. Dukrai iÅ¡vykus į mokyklÄ , jis nuvažiavo į darbÄ ir darbe pradėjo analizuoti situacijÄ , kÄ tokiu atveju daryti, kad iÅ¡ Å¡uns savininko sužinotų, kada Å¡uo buvo vakcinuotas nuo pasiutligės. Pasibaigus pamokoms, pasiėmė dukrÄ , kad nuvažiuotų į įvykio vietÄ ir susižinotų daugiau informacijos. Atvykus pasitiko F. V., o po kiemÄ lakstė palaidas vilkÅ¡unis. Dukra, pamačiusi Å¡unį, iÅ¡kart vėl pradėjo klykti iÅ¡ baimės ir slėptis tėvui už nugaros. Dukra aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė, kad tai tas pats aviganis, kuris jÄ sukandžiojo, ir tÄ Å¡unį nurodė. T. R. pasistengė sužinoti dėl vakcinacijos. Å uns savininkai per tÄ laikÄ nė karto neatėjo jų atsipraÅ¡yti, paklausti, kokia dukters sveikata. Dukrai 10 metų, nepasakė dėl to, kad jautėsi esančios kaltos, jog Å¡uo užpuolė jas, o kodėl, nežino. G. R. su T. K. mokosi toje pačioje klasėje, bendrauja 2 metus. Po įvykio sužinojo, kad T. K. laiko maÅ¾Ä Å¡uniukÄ . T. R. neklausė, ar tÄ dienÄ dukra žaidė su T. K. Å¡uniuku (b. l. 91). IÅ¡ to, kas yra aptarta, matyti, jog T. R. nėra žinomos visos įvykio faktinės aplinkybės, paties įvykio eigos mechanizmas, nes net neužsiminta apie neva įvykusį A. K. sukandžiojimÄ , kurį nepilnametės liudytojos ir nukentėjusioji G. R. savo parodymuose itin detaliai aptarė. Be to, nors jis tvirtina, kad dukra nurodžiusi F. V. priklausantį Å¡unį kaip tÄ , kuris jai įkando, tačiau pats T. R. įvykio nestebėjo ir Å¡ių dukros žodžių jo parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti.

IÅ¡vadÄ , kad T. R. nėra tiksliai žinomos įvykio aplinkybės ir jo eiga, patvirtina prie bylos medžiagos prijungtas jo 2018 m. spalio 17 d. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodė, kad, dukrai besisupant T. K. namo kieme esančiose sÅ«pynėse, Å¡uo bėgo pasiimti nukritusį obuolį, prasilenkdami jie abu susitrenkė. Po to Å¡uo puolė dukrÄ ir jai įkando į deÅ¡inę rankÄ bei nugarÄ (b. l. 32). Taigi matyti, jog Å¡iame paaiÅ¡kinime taip pat nėra užsiminta apie aplinkybę, kad neva Å¡uo pirmiausia įkando nepilnametei A. K. Be to, nurodyta, kad Å¡uo dukrai įkando ne tik į rankÄ , bet ir į nugarÄ , t. y. nepažymėta, kad į deÅ¡inį Å¡onÄ . Jau anksčiau padarytÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. L. 2018 m. spalio 18 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame užfiksuoti T. R. parodymai, kad visos trys mergaitės žaidė privataus namo kieme ir, kaip pasakojo duktė, ji suposi ant sÅ«pynės. Vienu metu, Å¡uniui bėgant pro besisupančiÄ dukterį, Å¡uo lodamas puolė G. R., dėl to dukra bandė pabėgti, bet buvo pargriauta ar nugriuvo pilvu ant žemės. Po to Å¡uo pradėjo dukrÄ draskyti dantimis ir įkando į nugarÄ bei deÅ¡inę rankÄ . G. R. gulėjo ant žemės tol, kol visa tai pamačius A. K. ir jai pradėjus klykti, Å¡uo puolė prie A. K. ir įkando mergaitei į kojÄ . Vėliau Å¡uo atsitraukė ir mergaitės sugebėjo užsidaryti namuose (b. l. 36–38). Taigi akivaizdu, jog tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti T. R. parodymai prieÅ¡tarauja nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiosios nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Å iuo atveju buvo tvirtinama, kad Å¡uo pirmiausia užpuolė G. R., o iÅ¡ karto po to A. K. Tuo tarpu mergaitės tvirtino, jog buvo atvirkščiai ir tuo metu, kai Å¡uo užpuolė G. R., A. K. jau buvo iÅ¡vykusi namo.

Pastebėtina ir dėl T. R. nurodomo streso bei iÅ¡gÄ sčio, kad G. R. pas T. K. lankėsi jau ne pirmÄ kartÄ (pažįstamos apie vienerius metus laiko) ir F. V. Å¡unį anksčiau buvo mačiusi, taigi įvykio dienÄ jis mergaitei neturėjo kelti iÅ¡skirtinės baimės. Taip pat nesutiktina su tvirtinimu, kad G. R. tėvai apie mergaitės sužalojimus sužinojo tik kitÄ dienÄ po įvykio, nes 2018 m. spalio 8 d. mergaitė tėvams apie Å¡uns įkandimÄ nepasisakė. Pati G. R. mama S. R., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog tÄ dienÄ Ä¯ darbÄ paskambino dukra ir paklausė, ar po pamokų gali nuvažiuoti pas T.

K. Ji leido, pasakė, kad po darbo atvažiuos pasiimti. S. R. tÄ dienÄ gerai atsimena, nes dėl dukros už telefonÄ gavo mokėti didelės sumos sÄ skaitÄ . Taigi važiavo pasiimti jau supykusi ant dukros. Kai dukra pasakė, kad jai įkando Å¡uo, S. R. nelabai sureagavo, dar apÅ¡aukė dėl tos sÄ skaitos (b. l. 104). Taigi matyti, jog bent jau G. R. mamai įvykis buvo žinomas tÄ pačiÄ dienÄ . Pažymėtina, kad visų kitų liudytojų ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo F. V. parodymai jau buvo detaliai aptarti pirmosios instancijos teismo nutartyje, taigi apygardos teismas nebesikartoja ir dėl jų atskirai nepasisako, pažymėdamas, jog jie taip pat negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad F.

V. Å¡uo įkando nukentėjusiajai G. R., nes įvykio nė vienas iÅ¡ jų tiesiogiai nematė. Apibendrinant visa tai, kas kol kas aptarta, darytina iÅ¡vada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. V. kaltė, padarius administracinį nusižengimÄ , negali bÅ«ti grindžiama vien nukentėjusiosios G. R. parodymais, o kiti liudytojai savo parodymuose negali pateikti duomenų, pagrindžiančių F. V. kaltę, nes paties įvykio, t. y. kaip F. V. priklausantis vokiečių aviganis įkando nukentėjusiajai G.

R., nematė. Konstatuotina, kad vien ta aplinkybė, jog F. V. paleido po aptvertÄ sklypÄ , kuriuo bendrai naudojasi dar viena Å¡eima, Å¡unį be priežiÅ«ros, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jis neužtikrino, jog jo laikomas gyvÅ«nas nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, ir taip bÅ«tų pažeidęs Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 5 d.) 20 straipsnio 2 dalies 3 bei 4 punktus.

Abejones dėl to, jog nukentėjusiajai galėjo įkÄ sti ir ne administracinėn atsakomybėn traukiamo F. V. Å¡uo, sustiprina liudytojos D. K. parodymai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme, veterinarė nurodė, kad ji operavo tÄ Å¡unį balandžio mėnesį, buvo rimta operacija – gimda paÅ¡alinta, Å¡uo turėjo labai daug auglių, bet jis labai gero charakterio ir buvo gaila tokį Å¡unį migdyti. Dėl Å¡io gyvÅ«no ji pasižymėjo, kad labai geras Å¡uo. Pagal dantų struktÅ«rÄ suaugęs vokiečių aviganis plačiau turėtų kÄ sti, nei užfiksuota nuotraukose, ir tas lankelis yra labai mažų dantukų, per daug iÅ¡linkęs, jei lygintumėm su vilkÅ¡unio įkandimais.

Raselo terjero ar panaÅ¡aus dydžio Å¡uns dantų struktÅ«ra galėtų atitikti tokį įkandimÄ (b. l. 91). Atsižvelgiant į tokius liudytojos parodymus, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Å¡i liudytoja kategoriÅ¡kai negalėjo paneigti, jog tokių įkandimų apskritai negalėjo padaryti vokiečių aviganis. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog liudytoja aiÅ¡kiai patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai neatitinka tokių, kokie bÅ«na įkandus vokiečių aviganiui.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir bylos medžiagoje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. G 1810/2018 (03), kadangi joje konstatuota, jog G. R. buvo padarytos kÄ stinės žaizdos deÅ¡inio žasto vidurinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje bei krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame nugariniame pavirÅ¡iuje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 29–30). Taigi akivaizdu, jog specialisto iÅ¡vadoje yra tik nustatyta, kad G. R. sužalojimus padarė Å¡uo, t. y. nekonstatuota, kad G. R. sukandžiojo bÅ«tent vokiečių aviganis.

PrieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų nepaÅ¡alina ir papildomų abejonių įneÅ¡a aplinkybė, jog T. K. tėvai augina mažesnės veislės Å¡unį, bÅ«tent Raselo terjerÄ , kurio kandimo ypatybės labiau atitiktų sužalojimus, nustatytus G. R. Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad jei pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl liudytojos D. K. parodymų teisingumo ir pagrįstumo, tai buvo galima iÅ¡sikviesti apklausti specialisto iÅ¡vadÄ pasiraÅ¡iusį Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnįjį teismo medicinos ekspertÄ R.

P. P., kad jis paaiÅ¡kintų, ar nukentėjusiajai G. R. užfiksuotus sužalojimus galėjo padaryti vokiečių aviganių veislės Å¡uo, jei jam informacijos nepakaktų – buvo galima skirti byloje užduotį atlikti ekspertinį tyrimÄ . Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. R. padaryti sužalojimai (užfiksuotos įkandimo žymės) (b. l. 33, 82–84) neatitinka prijungimui prie raÅ¡ytinės bylos medžiagos pateiktose fotonuotraukų kopijose užfiksuotų F. V. priklausančio vokiečių aviganio N. iltinių dantų pėdsakų (b. l. 53–54).

Taigi ir objektyvÅ«s bylos medžiagoje esantys duomenys nepatvirtina F. V. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ .

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, be to, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp jų.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad bÅ«tent dėl F. V. veikimo ar neveikimo bÅ«tų padaryta žala G. R. sveikatai ar kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimÄ galėjo padaryti F. V. (remiantis, kuriais tik galima manyti, jog nukentėjusiajai G. R. galėjo įkasti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. V. Å¡uo), nepakanka iÅ¡vadai apie F. V. kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Vien nustatytos abstrakčios aplinkybės, kad nukentėjusiÄ jÄ G. R. 2018 m. spalio 8 d. sukandžiojo Å¡uo, kai ji buvo svečiuose pas T. K., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), privačioje teritorijoje, kuri aptverta tvora ir ant vartelių pakabintas informacinis užraÅ¡as „Piktas Å¡uo“, kieme lakstant palaidam ir be antsnukio F.

V. šuniui, nepakanka konstatuoti F. V. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo.

Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus jÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra pagrindas jÄ panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. V. ir jo atstovo advokato D. P. apeliacinį skundÄ :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ F. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Edita Lapinskienė