N-575-450-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-450/2012

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00531-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarties G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 23 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, G. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 60 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. birželio 21 d., 18 val. 58 min., Klaipėdos rajone, Liepojos g. 7, vairuodama transporto priemonę „Lexus RX 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodama 69 km/h greičiu, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus.

G. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama Institucijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, panaikinti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 12 d. nutartimi G. S. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, paliko nepakeistą.

II. Apeliaciniu skundu G. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį. Mano, kad byloje surinkti duomenys yra nepakankami ir nepatikimi pažeidimo įrodymui. Pažymi, kad byloje nepateikta gamintojo nurodyta greičio matuoklio tiksli veikimo schema, kurioje būtų išdėstytas greičio matuoklio veikimo principas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su G. S. apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/h, užtraukia baudą vairuotojams nuo 40 iki 100 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl G. S. kaltės padarius ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Byloje esantis greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokolas (b. l. 11), kuriame užfiksuota, kad pirma eismo juosta važiuojantis automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoja 69 km/h greičiu, greičio matuoklio „GTC – GS11“ patikros sertifikatas (b. l. 20), Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 27 d.

įsakymo Nr. V-74 Dėl stacionaraus automobilių greičio matuoklio GTC – GS11 metrologinio įteisinimo kopija (b. l. 21), Institucijos atstovo G. K. paaiškinimai teismo posėdžių metu (b. l. 25-26, 38-39) bei minėtas greičio matavimo priemonės sertifikatas (b. l. 31-35) neabejotinai patvirtina, kad G. S., 2010 m. birželio 21 d., 18 val. 58 min., Klaipėdos rajone, Liepojos g. 7, vairuodama transporto priemonę „Lexus RX 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 69 km/h greičiu, taip viršydama didžiausią leistiną 50 km/h greitį.

Pagrindo abejoti greičio matuoklio užfiksuotu transporto priemonės važiavimo greičiu nėra. Nors apeliantė teigia, kad užfiksuotas 69 km/h greitis buvo antra eismo juosta važiavusios transporto priemonės, šią versiją pirmosios instancijos teismas paneigė surinktais įrodymais. Institucijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad radaras veikia nuo kelyje įmontuotų jutiklių, tarp kurių yra tam tikras atstumas, kirtus atstumą tarp 1-2 jutiklio, daroma pirma nuotrauka, po to, privažiavus radarą, daroma antra nuotrauka (b. l. 25).

Pažymėtina, kad greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole esančiose fotonuotraukose užfiksuotos automobilio „Lexus RX 300“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėtys kelyje atitinka šiuos paaiškinimus. Be to, nusrodytas aplinkybes patvirtina ir matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatas, kurio 3.1 punkte numatyta, jog automobilių greičio matuoklis nustato pažeidimus vienos ar dviejų kilpų detektorių pagalba; ant kiekvienos eismo juostos plento paviršiaus įtaisomos po dvi kilpas (b. l. 34). Tokiu būdu, minėto greičio matuoklio veikimo principas, kartu su aptartų įrodymų visuma, paneigia G.

S. abejonės, jog greičio matuoklis galėjo neteisingai nustatyti, kuria eismo juosta važiavęs automobilis viršijo didžiausią leistiną greitį.

Kadangi įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti, o nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pilnai pakanka išvadai dėl apeliantės kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą bei abejonėms dėl greičio matuoklio užfiksuotų duomenų paneigti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išreikalauti greičio matuoklio veikimo schemos.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. S. kaltė dėl ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas