2022-04-14 Nr. BB-2834-1-01-1-34422-2020-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-101-648/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34422-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.2;

1.1.8.10.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusiosios L. A. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 30 d. nukentėjusiosios L. Ž. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 1 d. nukentėjusiojo M.

M. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusiojo M. G. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 2 d. nukentėjusiojo S. Č. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 3 d. nukentėjusiojo A. S. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 5 d. nukentėjusiosios J. U. turto vagystė ir sugadinimas) už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskiriant po tris mėnesius laisvės atėmimo, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 4–5 d. nukentėjusiojo V.

N. turto vagystė ir sugadinimas) už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskiriant po tris mėnesius laisvės atėmimo, 178 straipsnį 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 6 d. O. U. individualių teisinių paslaugų įmonės turto vagystė ir sugadinimas) už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskiriant po tris mėnesius laisvės atėmimo, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 7 d. UAB „Opus Album“ turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiojo D. D. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 7 d. nukentėjusiojo R.

P. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 8 d. nukentėjusiojo A. S. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusiosios V. U. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 9–10 d. nukentėjusiojo E. M. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 9–10 d. nukentėjusiojo T. K. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 13 d. nukentėjusiosios I.

M. turto vagystė ir sugadinimas) už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskiriant po tris mėnesius laisvės atėmimo, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 13–14 d. nukentėjusiojo V. M. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 17 d. nukentėjusiojo M. V. turto vagystė ir UAB „Manjana“ turto sugadinimas) už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskiriant po tris mėnesius laisvės atėmimo, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 19 d. nukentėjusiojo A.

P. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 20 d. nukentėjusiosios E. M. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 20 d. nukentėjusiojo T. Ž. turto vagystė ir sugadinimas) už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskiriant po tris mėnesius laisvės atėmimo, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 19–21 d. nukentėjusiosios A. V. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 22 d. nukentėjusiosios G.

N. turto vagystė) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugsėjo 11–13 d. nukentėjusiojo P. B. turto vagystė ir UAB „Bitė Lietuva“ nedidelės vertės turto sugadinimas) už 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už 187 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką paskiriant trisdešimties parų areštą, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 24 d. pasikėsinimas pavogti nukentėjusiojo J.

G. turtą) laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (3 dalį), sudariusios idealiąją sutaptį, subendrintos apėmimo būdu ir už kiekvieną porą sutaptį sudariusių nusikalstamų veikų paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pridedamų bausmių dalį nustatant lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams), ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams keturiems mėnesiams.

Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 1 d. nutartis, kuria nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 ir 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už trisdešimt tris laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. padarytas nusikalstamas veikas, pasireiškusias įsibrovimu į saugyklą – automobilį ir jame esančio svetimo turto (vaizdo registratorių ir kito turto) pagrobimu (pasikėsinimu pagrobti), o kai kuriais atvejais – ir svetimo turto sugadinimu (detalesnis kaltinimo aprašymas yra pirmosios instancijos teismo nuosprendyje).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. Š. prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

3. Kasatorius skunde nurodo, kad subendrindamas jam paskirtas bausmes teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1–4 dalis. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį skirdamas subendrintą bausmę teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šioje byloje teismas nusprendė už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais. Nors teismas ir nurodė, kad paskirtas bausmes bendrina dalinio sudėjimo būdu, tačiau iš subendrintos bausmės dydžio matyti, kad subendrinant bausmes taikytas ne dalinio, bet visiško bausmių sudėjimo būdas, o tai nulėmė per griežtos, viršijančios sankcijos vidurkį bausmės paskyrimą. Kasatorius pažymi, kad prisipažino dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, gailisi dėl jų padarymo, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl mano, kad yra pagrindas sušvelninti jam paskirtą bausmę.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo K. Š. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad teismas, subendrindamas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 1–4 dalis. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmės minimali trukmė yra trys mėnesiai, todėl net ir tais atvejais, kai skiriama minimali trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas, negali būti pridėta mažesnė laisvės atėmimo bausmės dalis. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir BK 63 straipsnio 4 dalyje. Dėl to, subendrindamas už kelias nusikalstamas veikas K. Š. paskirtas bausmes ir paskirdamas nuosprendyje nurodyto dydžio subendrintą laisvės atėmimo bausmę, teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

4.2. Kasacinio skundo argumentai dėl teismo paskirtos per griežtos bausmės nepagrįsti. BK 63 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, skiriant bausmę už kelias nusikalstamas veikas, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jei skiriama kitos rūšies bausmė – BK nustatyto tos bausmės maksimalaus dydžio. Iš skundžiamo nuosprendžio ir nutarties matyti, kad už kiekvieną iš dvidešimt šešių K. Š. veikų paskirta laisvės atėmimo trims mėnesiams bausmė, taigi K. Š. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 63 straipsnio 7 dalyje nustatyto maksimalaus bausmės dydžio. Į visas kitas kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis grindžiamas švelnesnės bausmės skyrimas, spręsdami dėl bausmės dydžio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsižvelgė, todėl dar kartą jas vertinti ir švelninti nuteistajam bausmę nėra pagrindo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo K. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 63 straipsnio taikymo

6. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai subendrino kasatoriui paskirtas už kelias nusikalstamas veikas bausmes, nes nurodė, kad vadovavosi BK 63 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią už kelias nusikalstamas veikas paskiriamos bausmės subendrinamos iš dalies sudedant, nors realiai paskirtas bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu, kuris nurodytas BK 63 straipsnio 4 dalyje.

7. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 3 dalį, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad kasatorius buvo nuteistas už trisdešimt tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvidešimt šešios nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (tarp jų ir viena, kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį), šešios pagal BK 187 straipsnio 1 dalį bei viena pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Už savarankiškas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtos bausmės buvo subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už savarankiškas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, apėmimo būdu motyvuojant tuo, kad jos sudaro idealiąją sutaptį. Su šiuo sprendimu nesutikti nėra teisinio pagrindo, jo neginčija ir nuteistasis. Taip apėmimo būdu subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos už kitas nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Kadangi visos subendrinamos bausmės buvo lygios trims mėnesiams laisvės atėmimo, galutinė bausmė taikant dalinio sudėjimo būdą buvo paskirta prie vienos iš paskirtų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmių pridedant už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką tris mėnesius laisvės atėmimo, t. y. mažiausią pagal BK 63 straipsnio 4 dalį galimą pridedamos laisvės atėmimo bausmės dydį. Vien tai, kad taip subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu gaunama galutinė bausmė pagal savo dydį prilygsta bausmei, kuri būtų paskirta bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes teismas, subendrindamas bausmes, jokių BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Dėl per griežtos bausmės

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019).

10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino to, kad kasatorius prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties sprendimų dėl kasatoriui skirtinos bausmės matyti, kad teismai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kitas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir už daugumą kasatoriaus įvykdytų savarankiškų nusikalstamų veikų skyrė jam minimalios trukmės laisvės atėmimo ar arešto bausmes. Taip pat pažymėtina, kad galutinės subendrintos bausmės dydį nulėmė didelis jo įvykdytų nusikalstamų veikų skaičius, o ne savarankiškų jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumas. Esant tokioms aplinkybėms, švelninti K. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo K. Š. kasacinį skundą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis