4f8a6fbf-598e-430b-b996-5642013ee12e · Kauno apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-94-966/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00114-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9; 21.11.10

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal E. N. atstovės advokatės Daivos BalčiÅ«nienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. kovo 15 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį J. R. atžvilgiu nutraukta. Institucija padarė iÅ¡vadÄ , kad pateiktų įrodymų analizė neleidžia konstatuoti, jog J. R. veiksmai organizuojant susitikimÄ su draugais 2021 m. liepos 9 d., buvo nukreipti prieÅ¡ sÅ«naus G. R. interesus ir, kad jo veiksmuose yra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi E. N. skundo dėl Institucijos nutarimo netenkino. Teismas pažymėjo, kad J. R. neblaivumas objektyviai nebuvo nustatytas, todėl nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. R. savo, kaip tėvo, valdžiÄ bÅ«tų panaudojęs prieÅ¡ingai vaiko interesams, administracinio nusižengimo teisena pagrįstai buvo nutraukta.

3. Apeliaciniame skunde E. N. atstovė advokatė Daiva BalčiÅ«nienė (toliau – ir pareiÅ¡kėjos atstovė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ J. R. paskirti nuobaudÄ pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

3.1. Skunde nurodoma, kad Institucija ir teismas nepagrįstai tėvo valdžios panaudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams ir vaiko teisės į saugiÄ aplinkÄ pažeidimo įrodinėjimÄ sukoncentravo į J. R. girtumo nustatymÄ pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintas metodikas. J. R. piktnaudžiavimas tėvo valdžia pasireiÅ¡kė ir mažamečio vaiko interesus pažeidė ne konkretus tėvo girtumo laipsnis, o pats faktas, kad tėvas, pagal teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ pirmÄ kartÄ pasiėmęs į savo namus mažametį vaikÄ , neužsiėmė su vaiku, neskyrė jam reikiamo dėmesio, nesidomėjo jo poreikiais, o vietoje to su draugais vartojo alkoholį vaiko akivaizdoje.

3.2. Skunde pažymima, kad J. R. bendravimas su sÅ«numi vyko pagal teismo nutartimi nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , J. R. sÅ«nų pirmÄ kartÄ pasiėmė į savo namus, vaikui tai buvo nauja, neįprasta aplinka. Namas nepritaikytas vaikų saugumui, todėl jį reikėjo nuolatos stebėti. PareiÅ¡kėja, nuvykusi į J. R. namus, rado jį pusnuogį, susivėlusį, akivaizdžiai apsvaigusį, sėdintį prie stalo, ant stalo buvo alkoholis. Pas J. R. namuose tuo metu buvo vaikui svetimi asmenys. Visas nurodytas aplinkybes patvirtina vaizdo įraÅ¡as. J. R. pats pripažino, kad buvo vartojamas antras alkoholio butelis ir buvo akivaizdu, kad alkoholio vartojimas dar nebuvo baigtas. Nors alkoholio vartojimas prie vaikų įstatymais nėra draudžiamas, tačiau alkoholio vartojimas prižiÅ«rint mažametį vaikÄ vertintinas vaiko saugumo požiÅ«riu. Situacija, kai vienintelis iÅ¡ vaiko tėvų yra akivaizdžiai apsvaigęs, yra aukÅ¡tos rizikos veiksnys, nes pavartojus alkoholio sutrinka koordinacija, sulėtėja reakcija, apsvaigęs žmogus negali tinkamai įvertinti rizikos, dingsta padorumo ribos, girdint vaikui nekontroliuojamas pokalbių turinys. PareiÅ¡kėjÄ sÅ«nų augina alkoholio nevartojančioje aplinkoje. Alkoholio vartojimas vaiko akivaizdoje vaikui žalingas, nes vaikų mÄ stymo, elgesio bei vertybinės nuostatos formuojasi stebint suaugusiųjų elgesį. Å iuo atveju visos faktinės aplinkybės buvo iÅ¡tirtos, tačiau netinkamai įvertintos ir netinkamai aiÅ¡kintas bei taikytas įstatymas.

4. Institucijos atsiliepime praÅ¡oma pareiÅ¡kėjos atstovės skundÄ atmesti. Atkreiptas dėmesys, kad J. R. neblaivumas pagal patvirtintas metodikas nebuvo nustatytas, pareiÅ¡kėja jo neblaivumÄ grindžia tik vaizdo įraÅ¡u bei savo pačios teiginiais. Vaizdo įraÅ¡as, neatlikus neblaivumo nustatymo veiksmų pagal patvirtintÄ metodikÄ , nėra vertinamas kaip įrodymas girtumui nustatyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nutarimas (nutartis) priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, ar jame padarytos iÅ¡vados dėl pažeidimo sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime (nutartyje) sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

6. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigÅ«no)) prerogatyva. Tai nepaneigia proceso dalyvių teisės teikti siÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokie pasiÅ«lymai (nuomonė) teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuoti ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ J. R. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį tvirtinant, kad Institucija, priimdama tokį sprendimÄ , įstatymÄ pritaikė neteisingai, o apylinkės teismas, nagrinėdamas skundÄ , Å¡ios klaidos neiÅ¡taisė. Kaip matyti Å¡i skundo turinio, administracinio nusižengimo sudėtis J. R. veikoje yra grindžiama aplinkybėmis, kad J. R. pagal teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmÄ kartÄ jį pasiėmęs į namus, neužsiėmė su vaiku, neskyrė jam dėmesio, nesidomėjo jo poreikiais, su vaikui svetimais asmenimis vartojo alkoholį, sudarė vaikui nesaugiÄ aplinkÄ ir rodė jam neigiamÄ pavyzdį. Apygardos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ paduoto skundo ribose, pareiÅ¡kėjos atstovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

8. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ ar panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmenines teise ir pareigas apibrėžiančio CK 3.165 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teises ir pareigas vaikams įtvirtina ir kiti įstatymai, be kita ko – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas).

9. Apeliacinio skundo argumentų kontekste aktualus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnis, kurio 15 dalyje pateikta vaikui nesaugios aplinkos apibrėžtis. Pagal Å¡iÄ normÄ , vaikui nesaugi aplinka, tai vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai jo raidai dėl nepriežiÅ«ros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių. Vaiko nepriežiÅ«ra pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 4 punktÄ suprantama kaip tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ ar už vaiko priežiÅ«rÄ atsakingo asmens nuolatinis vaikui bÅ«tinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Taigi, skunde tvirtinant, kad J. R. savo veiksmais (neveikimu) ar elgesiu sudarė vaikui nesaugiÄ aplinkÄ , negalėjo užtikrinti tinkamos jo priežiÅ«ros, turi bÅ«ti pakankamai objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, kad aplinka vaikui nebuvo saugi (kilo pavojus jo gyvybei, sveikatai, normaliai raidai) ir, kad jis nebuvo prižiÅ«rimas taip, kaip tai apibrėžiama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tokios aplinkybės, atlikus tyrimÄ pagal E. N. pareiÅ¡kimÄ dėl administracinio nusižengimo, nebuvo nustatytos.

10. Kaip matyti iÅ¡ skundo argumentų, esmine aplinkybe, įrodančia, kad J. R. neužtikrino vaiko priežiÅ«ros, sudarė jam nesaugiÄ aplinkÄ , yra laikoma tai, kad J. R., namuose bÅ«nant mažamečiui vaikui, vartojo alkoholinius gėrimus su kitais, vaikui nepažįstamais asmenimis. Å iai aplinkybei pagrįsti buvo pateiktas E. N. darytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas jos apsilankymas J. R. namuose. Vis tik Å¡is vaizdo įraÅ¡as, prieÅ¡ingai, negu tvirtinama skunde, tėvo valdžios panaudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams neįrodo. Pateiktame vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ tikrųjų yra užfiksuota, kad prie stalo sėdi vyras be marÅ¡kinėlių, ant stalo maistas, taurės su skysčiu. Užfiksuota ir tai, kaip filmuojantis asmuo (E. N.) nuo žemės paima tamsios spalvos (galimai vyno) butelį. Tačiau prieÅ¡ingai, nei tvirtinama skunde, aplinkybės, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikas buvo nesaugioje aplinkoje ir neprižiÅ«rimas, Å¡iame įraÅ¡e nėra užfiksuotos, o jokių kitų E. N. teiginius patvirtinančių objektyvių duomenų nebuvo gauta.

11. Sutinkant su skundžiamos nutarties argumentais, kad J. R. neblaivumas (girtumas) pagal patvirtintas metodikas nebuvo patikrintas (nustatytas), pažymėtina ir tai, kad ne vien tik Å¡i aplinkybė teikia pagrindÄ pareiÅ¡kėjos atstovės skundo argumentų nelaikyti pagrįstais ir juos atmesti. Skunde tvirtinama, kad J. R., atvykus pareiÅ¡kėjai, buvo akivaizdžiai apsvaigęs, tačiau byloje esantis vaizdo įraÅ¡as tokios J. R. bÅ«klės (bÅ«senos) vertinimo nesuponuoja. Nors ant stalo matyti taurės su gėrimu, vartojantis alkoholį J. R. aptariamame įraÅ¡e nėra užfiksuotas. Taip pat neužfiksuota, kad atvykus pareiÅ¡kėjai (vaiko motinai), J. R. bÅ«tų elgęsis neadekvačiai, kad jo koordinacija bÅ«tų sutrikusi, kalba neriÅ¡li, kad jis bÅ«tų agresyvus ar atlikęs kokius nors kitus grėsmę (pavojų) pareiÅ¡kėjai ar vaikui keliančius veiksmus. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota ir tai, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėja įeina į namus ir eina link terasos, vaikas su moterimi yra patalpoje, vaikas su ja aktyviai bendrauja. Nors E. N. teigė, kad moteris buvo akivaizdžiai girta, Å¡i aplinkybė jokiais objektyviais duomenimis taip pat nepagrįsta.

12. Ä®vertinus aptartų aplinkybių visumÄ , taip pat tai, kad pareiÅ¡kėja visÄ laikÄ , kai jos ir J. R. sÅ«nus buvo tėvo (J. R.) namuose, kartu nebuvo ir nesant jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių J. R. elgesį vertinti kaip prieÅ¡ingÄ teisei ANK 73 straipsnio 1 dalies prasme, skundo argumentai dėl tinkamos priežiÅ«ros neužtikrinimo bei nesaugios aplinkos sudarymo laikytini aiÅ¡kiai nepagrįstais. Nesaugios aplinkos sudarymas skunde motyvuojamas ir tuo, kad vaikui aplinka buvo nauja, neįprasta, nepritaikyta mažų vaikų saugumui, namuose buvo vaikui svetimi asmenys, tačiau tokie skundo teiginiai laikytini deklaratyviais ir vertintini kaip subjektyvi faktinių aplinkybių interpretacija. Kaip matyti iÅ¡ Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. kovo 2 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieÅ¡kovo (J. R.) gyvenamasis bÅ«stas įvertintas kaip tinkamas vaiko poreikių patenkinimui, pritaikytas vaiko saugumui, įrengti atskiri kambariai žaidimui ir miegui. Taip pat nustatyta, kad vaikas jam nepažįstamų asmenų nebijo, noriai bendravo, nejautė diskomforto. Å iÄ aplinkybę parvirtina ir E. N. darytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame, kaip minėta, užfiksuotas aktyvus ir laisvas vaiko bendravimas su jam svetima moterimi. Nepagrįstais laikytini ir teiginiai, kad J. R. su vaiku neužsiėmė, neskyrė jam dėmesio, nesidomėjo poreikiais, kadangi tai patvirtinančių objektyvių duomenų (faktų) teismui patektoje medžiagoje nėra, o aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai atvykus į namus, vaikas tuo metu buvo ne su tėvu, o virtuvėje su kitu asmeniu (I. Z.), vaiko nepriežiÅ«ros niekaip neįrodo.

13. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina ir tai, kad pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu. Siekiant padaryti iÅ¡vadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumÄ , kuriÄ sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38/2014, 2K-10-693/2018).

14. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių turinti veika nebuvo padaryta. Nenustatyta, kad mažamečiui vaikui bÅ«nant savo tėvo namuose, bÅ«tų kilusi grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei dėl nesaugios aplinkos ar vaiko nepriežiÅ«ros. Vien tai, kad galimai buvo vartojamas alkoholis, nenustačius, kad J. R. buvo neblaivus ir dėl to negalėjo pasirÅ«pinti savo vaiku, kad vaikas buvo paliktas be priežiÅ«ros, nesaugioje, grėsmę jam keliančioje aplinkoje, nėra aplinkybė, dėl kurios bÅ«tų pagrindas J. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ ir taikyti jam administracinę atsakomybę.

15. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos (nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka) J. R. praÅ¡ymu, kadangi pareiÅ¡kėja (E. N.) nesudarė sÄ lygų (trukdė) vaiko tėvui bendrauti su vaiku, dėl tokio trukdymo J. R. ne kartÄ teko kreiptis pagalbos, praÅ¡ant padėti susitarti su vaiko motina dėl galimybės bendrauti su vaiku. Å ios aplinkybės nustatytos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, J. R. 2021 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį (dėl galimai neteisėto E. N. patekimo į J. R. namus 2022 m. liepos 9 d., triukÅ¡mo kėlimo, filmavimo), Å¡is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2022 m. kovo 9 d. nutarimu. Taigi akivaizdu, kad E. N. ir J. R. santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Å ios aplinkybės, kartu įvertinus tai, kad su pareiÅ¡kimu dėl administracinio nusižengimo į Valstybinės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrių E. N. kreipėsi 2022 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po tariamo nusižengimo padarymo, taip pat po to, kai J. R. inicijuotas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, teikia pagrindÄ abejoti skunde nurodomų aplinkybių objektyvumu. PareiÅ¡kėja, bÅ«dama įsitikinusi, kad jos vaiko teisės ir teisėti interesai dėl tėvo valdžios naudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams yra pažeidžiami, vaikui daroma žala, turėdama objektyviÄ galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas, to iÅ¡ karto nepadarė. Nors kreipimosi į kompetentingas institucijas laikas savaime nėra aplinkybė, įrodanti pareiÅ¡kime dėl nusižengimo padarymo nurodytų aplinkybių neobjektyviam (nepagrįstumÄ ), vis tik nelogiÅ¡ka ir neįtikima, kad vaiko motina, bÅ«dama įsitikinusi dėl vaikui daromos žalos, nebÅ«tų ėmusis jokių priemonių, kad kaltas asmuo bÅ«tų patrauktas atsakomybėn.

16. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, kuriomis abejoti aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Tiek Institucija, priimdama nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , tiek apylinkės teismas, atmesdamas skundÄ , pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. R. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas byloje nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti, todėl vien tai, kad teismas, akcentuodamas J. R. neblaivumo nenustatymÄ pagal patvirtintas metodikas, kitų duomenų (aplinkybių) plačiau neaptarė, nėra pagrindas skundžiamÄ nutartį naikinti. Teismo iÅ¡vada, kad tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. R. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , yra pagrįsta ir teisinga, todėl vien tik motyvacijos trÅ«kumas nutarties nedaro neteisėta ir (ar) nepagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistÄ ir E. N. atstovės advokatės Daivos BalčiÅ«nienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Jurga Vasiliauskienė