4f89f45f-60f9-4dbe-af1d-e428fca863d4 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-417/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43653-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.3; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės I.

Č., jos gynėjui advokatui Vaidui BatÅ«rai, gynėjai advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. Č. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020-11-24 nuosprendžio, kuriuo I. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagal A. J. laidavimÄ 2 (dvejų) metų terminui.

Laidavimas paskirtas su 20 MGL (1 000 Eur) užstatu, kuris iki 2020-11-30 turi bÅ«ti įmokėtas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Luminor Bank“ banke, banko kodas 40100, sÄ skaitos Nr. LT13 4010 0430 0004 0204. Baudžiamoji byla I. Č. nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020-11-03. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis I.

Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas automobilis „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. I. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas vidutinis girtumas, o bÅ«tent 2020-11-01, apie 4.39 val., degalinės „Trevena“ aikÅ¡telėje, adresu Vilniaus g. 29B, Kretingoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas 1,64 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu I. Č. (toliau – ir apeliantė) su Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020-11-24 nuosprendžio dalimi, kuria jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas trejiems metams ir turto (automobilio „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas), nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones iki vienerių metų – terminÄ , jį skaičiuojant nuo 2020-11-03, ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I.

Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl specialiosios teisės atėmimo termino 2.1. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi uždraudimo naudotis vidurkis yra 3 metai. Tačiau net tais atvejais, kai asmuo pagal savo asmenines savybes ir elgesį yra žymiai pavojingesnis, pagal teismų praktikÄ , skiriama žymiai trumpesnė teisės vairuoti atėmimo trukmė (vieneri metai ir Å¡eÅ¡i mėnesiai).

Pvz., asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 2811 straipsnyje nustatytÄ veikÄ , vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė bent dvi avarines situacijas, vairavo neblaivus ir po to, kai dėl tokio elgesio jį sudrausmino kitas eismo dalyvis, taigi sÄ moningai elgėsi pavojingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu (kasacinio teismo nutartis 2K-168-511/2020). 2.2. Nagrinėjamu atveju teismas nors ir pripažino lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad I. Č. pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), darbovietėje charakterizuojama labai gerai, dirba ir gauna nuolatines pajamas, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, tačiau individualizuodamas bausmę ir skaičiuodamas teisės vairuoti uždraudimo trukmę į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė.

Teismas paskyrė tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonę kaip ir bÅ«tų paskyręs bet kuriam kitam asmeniui, kuris kaltės nepripažįsta, nedirba, nesigaili, negauna stabilių pajamų, piktybiÅ¡kai elgiasi. I. Č. asmenybė nuo iÅ¡vardytų savybių skiriasi, todėl į jas teismas turėtų atsižvelgti realiai individualizuodamas baudžiamojo poveikio priemonę, o ne tik formaliai konstatuodamas teigiamas jos savybes. 2.3. Teismas individualizuodamas Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę neatsižvelgė ir į kitas svarbias aplinkybes:

I. Č. kartu su dukra G. G. turi vykti į darbÄ ir iÅ¡ jo (G. G. dirba (duomenys neskelbtini)). Nuvykti į darbÄ ir grįžti galima tik asmeniniu transportu. Atstumas iki darbo 12 km ((duomenys neskelbtini)). G. G. studijuoja (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, tad pastarajai bÅ«nant paskaitose I. Č. reikia kažkaip nuvykti į darbÄ ir grįžti; I. Č. sutuoktinis P. Č. nuo 2021-01-18 iÅ¡vyksta į (duomenys neskelbtini), kuri turėtų trukti iki 2021 m. liepos mėn., todėl sutuoktinis nuvežti į darbÄ ir parvežti neturės galimybės. 2.4.

Dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 Lietuva patenka į labiausiai paveiktų Å¡alių trejetÄ , dėl to taikomos itin griežtos karantino priemonės, tarp kurių nuo 2020-12-15 numatytas uždraudimas bendrauti daugiau kaip vienam Å¡eimos Å«kiui, uždraudimas iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios savivaldybės teritorijos, nustatomi ribojimai judėjimui gyvenamosiose vietovėse, numatomas nuotolinis mokymasis, darbas ir kt. I. Č. darbo pobÅ«dis reikalauja bÅ«ti darbo vietoje, nes turi užtikrinti tinkamÄ (duomenys neskelbtini), maisto gamybos ir maitinimo patalpų sanitarinę, higienos priežiÅ«rÄ , kontrolę.

Dėl taikomų karantino priemonių kaltinamoji į darbÄ gali nuvykti tik savo automobiliu ir joks kitas asmuo iÅ¡ kito Å¡eimos Å«kio to padaryti negali. 2.5. Å iuo metu susiklostė iÅ¡skirtinės, ypatingos ir nuo I. Č. veiksmų bei valios nepriklausančios aplinkybės – karantinas, dėl kurio kaltinamoji netekusi teisės vairuoti negalės nuvykti į darbÄ ir iÅ¡ jo grįžti, todėl neteks ne tik darbo, bet ir pragyvenimui reikalingų stabilių pajamų, kurių gavimÄ teismas įvertino teigiamai.

Kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu Å¡ių aplinkybių nenumatė ir negalėjo numatyti, todėl egzistuoja pagrindas skirti minimalų vienerių metų specialiosios teisės atėmimo terminÄ . 2.6. Ä®vertinant tai, kad kaltinamosios duktė G. G. dėl COVID-19 universitete turi mokytis nuotoliniu bÅ«du, todėl laikinai gali kaltinamÄ jÄ nuvežti į darbÄ ir iÅ¡ jo parvežti, įvertinant proporcingumo principÄ , bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir paskyrus minimalų – vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

Toks terminas bÅ«tų proporcingas įvertinant tai, kad nuo kitų metų rudens sesijos G. G., tikėtina, mokysis ne nuotoliniu bÅ«du. Be to, dėl taikomų karantino suvaržymų, judėjimo, bendravimo apribojimų, I. Č. ir kitais valstybėje visuotinai taikomais suvaržymais apribota galimybė padaryti naujus pažeidimus, bendrauti su kitais asmenimis. I. Č. apibÅ«dinančios savybės yra teigiamos, nes ji pripažino padariusi nusikaltimÄ , gailisi, darbe charakterizuojama labai gerai, gauna stabilias pajamas.

Tai, kad pažeidimo padarymo metu buvo sukeltas eismo įvykis, esminės reikšmės neturi. Paties pažeidimo padarymo pobūdis nėra pavojingas, didelės žalos nepadarė. Toks eismo įvykis niekuo neišsiskiria iš kitų, kai manevruojant nestipriai užkliudoma šalia stovinti transporto priemonė ir tik nežymiai apgadinama. Dėl turto konfiskavimo 2.7. I. Č. priklausantis automobilis „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, kuriuo naudojasi I. Č., jos sutuoktinis P. Č. ir dukra G.

G. Å¡eimos poreikiams tenkinti, nuvykti ir parvykti į darbÄ . Kitų transporto priemonių I. Č. Å¡eima neturi ir neturi lėšų įsigyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84 straipsnio 1 dalis numato, kad, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas Å¡eimos turtu. Å eimos turtas turi bÅ«ti naudojamas tik bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Å is Å¡eimos turtas yra bÅ«tinas tiek I.

Č., tiek jos dukrai nuvykti į darbÄ ir grįžti iÅ¡ darbo, nuvykti apsipirkti, I. Č. prižiÅ«rėti senyvo amžiaus tėvus, todėl konfiskavus šį Å¡eimos turtÄ tiek I. Č., tiek jos Å¡eimos nariai patirs ir kitas baudžiamajame įstatyme tiesiogiai nenumatytas poveikio priemones bei suvaržymus – neteks galimybės nuvykti į darbÄ , dirbti ir gauti stabilias pajamas, rÅ«pintis artimaisiais. Tai neigiamai atsilieps tiek I. Č., tiek jos Å¡eimos nariams. 2.8. I. Č. nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad transporto priemonės palikimas jos dispozicijoje prieÅ¡tarautų teisingumo principui, nes tai bus viena iÅ¡ priemonių, galėsiančių esmingai apriboti jos galimybes toliau naudotis Å¡iuo turtu ir turės teigiamos įtakos elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimÄ , kad ji daugiau nebenusikals.

Automobilio konfiskavimas I. Č. elgesiui turės daugiau neigiamos įtakos nei teigiamos, nes ji ir jos Å¡eimos nariai neturės su kuo nuvykti į darbÄ ir grįžti. Tai gali sÄ lygoti kaltinamosios stabilių pajamų praradimÄ , Å¡iÄ aplinkybę teismas jau įvertino kaip teigiamÄ poveikį darančiÄ aplinkybę. Kita vertus, net ir konfiskavus automobilį, I. Č. neapribota teisė savo vardu įsigyti kitÄ automobilį, todėl abejotina, ar automobilio konfiskavimas gali esmingai pakeisti jos elgesį.

Be to, automobilio konfiskavimas neatitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktikos (kasacinio teismo nutartys, primtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-50-788/2018, 2K-7-130-699/2015).

3. Atsižvelgiant į tai, kad į bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme atvyko ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pasirinktas gynėjas, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėja, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės pageidaujant, kad jai atstovautų advokatas V. BatÅ«ra, advokatė A. Zaburienė atleista nuo dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

4. Teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. Č. ir jos gynėjas advokatas Vaidas BatÅ«ra prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – konfiskuoti ne transporto priemonę, kuri yra naudojama visos atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡eimos narių, tačiau konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 5.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

6. Apeliantė neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Nagrinėjamu atveju taip pat nekyla ginčas dėl apeliantės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, būtent dėl baudžiamojo poveikio priemonių atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės individualizavimo teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino 7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ) netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paskyrė per griežtÄ trejų metų Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ . Apeliantės įsitikinimu, nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ (pvz., minimalų), baudžiamojo poveikio priemonė bÅ«tų veiksminga ir proporcinga bei bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.

8. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, remiantis Å¡io kodekso 67, 68, 681, 682, 71, 72, 721, 722, 723 ir 724 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau Å¡ių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas.

9. BK 67 straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

10. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose Å¡io klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo iÅ¡vados dėl KET pažeidimo pobÅ«džio, ar asmuo sÄ moningai Å¡iurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis iÅ¡vengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobÅ«džio ir nenumatant galimų padarinių.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 2811 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET.

11. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog I. Č., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje nustatyta didesnė negu 1,5 promilės, vairavo transporto priemonę, t. y. ypač Å¡iurkščiai pažeidė KET. I. Č. Å¡ios aplinkybės neginčija, prisipažįsta bÅ«dama neblaivi vairavusi transporto priemonę, sutinka, jog jai turi bÅ«ti atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones), tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per ilgÄ â€“ 3 metų – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminÄ .

12. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laikÄ , atsižvelgtina į visumÄ aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmÄ , kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

13. Nors apeliantė darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 104–108), anksčiau neteista, nėra psichiatrinio gydymo įskaitoje, taip pat neįtraukta į priklausomybės ligų turinčių asmenų įskaitÄ (b. l. 91), tačiau iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 57–60) nustatyta, jog 2020 m. apeliantė yra bausta administracine tvarka už 4 administracinius nusižengimus.

Visi keturi administraciniai nusižengimai yra padaryti pažeidžiant bÅ«tent KET reikalavimus – virÅ¡ijant leistinÄ greitį. Pažymėtina, jog nustatyto leistino greičio virÅ¡ijimas taip pat pripažįstamas vienu Å¡iurkščiausių KET pažeidimu. Be to, greitis virÅ¡ytas ne nežymiai, tačiau nuo 17 iki 38 km/val. Be to, apeliantė ir anksčiau administracine tvarka bausta už KET pažeidimus. Nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo keturias galiojančias administracines nuobaudas. Å ios aplinkybės, apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, parodo apeliantės atsainų požiÅ«rį į teisės aktais nustatytų taisyklių, ypač reglamentuojančių saugaus eismo reikalavimus, laikymÄ si.

Be to, būdama neblaivi I. Č. nagrinėjamu atveju sukėlė eismo įvykį.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, atsižvelgusi į tai, kad apeliantė vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, jai nustatytas 1,64 promilių girtumas, vairuodama neblaivi, sukėlė eismo įvykį – apgadino kito asmens transporto priemonę, padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, dirba, neteista, administracine tvarka bausta, tačiau vairuodama neblaivi sukėlė eismo įvykį, į valstybės BK 2811 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumÄ kelyje ir užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad bÅ«tų užtikrintas visuomenės saugumas, pritaria baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo iÅ¡vadai, kad jai nustatytinas 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo taikymo – terminas, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2020-11-03 (b. l. 76 – 79).

Atsižvelgusi į tai, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apeliantei nurodytas baudžiamosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo taikymo – terminas yra treji metai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendžio rezoliucinę dalį patikslinti nurodant, kad apeliantei specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo taikymo terminas yra dveji metai.

15. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai reikia vykti į darbÄ , nuvykti į darbÄ ir grįžti galima tik asmeniniu transportu, atstumas iki darbo 12 km. Be to, apeliantės sutuoktinis turėjo iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini), kuri turėtų trukti iki 2021 m. liepos mėn., todėl sutuoktinis apeliantės nuvežti į darbÄ ir parvežti neturės galimybės. Tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiÅ¡kėjo, kad apeliantės sutuoktinis į (duomenys neskelbtini) neiÅ¡vyko, todėl argumentai, susiję su apeliantės sutuoktinio galimybių nuvežti į ir parvežti apeliantę iÅ¡ darbo nebuvimu nebeanalizuojami kaip nebeaktualÅ«s. Kita vertus, net ir nustačius vienerių metų specialiosios teisės atėmimo terminÄ apeliantei, aplinkybė, susijusi su jos sutuoktinio negalėjimu apeliantės nuvežti į darbÄ ir parvežti iÅ¡ darbo nėra reikÅ¡minga, nes, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) buvo planuota tik iki 2021 m. liepos mėnesio, o apeliantei net ir minimaliam terminui taikoma baudžiamojo poveikio priemonė bÅ«tų buvusi kur kas ilgesnė, negu jos sutuoktinio (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantei yra pagrindas nustatyti minimalų specialiosios teisės atėmimo terminÄ , nes jos sutuoktinis iÅ¡vyksta į (duomenys neskelbtini), neturi jokios logikos.

16. Teisėjų kolegija ir aplinkybę, kad apeliantė turi vykti į darbÄ asmeniniu transportu, vertina kaip nepakankamÄ specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimui. Pažymėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę apeliantę žinojo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau Å¡i aplinkybė nebuvo pakankama sulaikyti apeliantę nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl ji negali bÅ«ti vertinama ir kaip apsauginis apeliantės prieÅ¡ingo teisei elgesio ateityje veiksnys.

17. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus konstatuotina, jog apeliantė aplaidžiai elgiasi su jai tokia svarbia specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones, yra abejinga tam, kad vairuojant neblaiviai gali kilti padarinių, taip demonstruoja savo nedrausmingumÄ , aplaidų požiÅ«rį į savo pačios ir kitų eismo dalyvių saugumÄ . Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė turi bÅ«ti paskirta ilgesniam negu minimalus laikotarpis tam, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir asmuo nebekartotų teisei prieÅ¡ingo elgesio.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo 18. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iÅ¡ pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtÄ remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klausimÄ , nurodė, kad apeliantė nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodama jai priklausantį automobilį „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be to, apeliantė su jai priklausančia transporto priemone sukėlė eismo įvykį – apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tačiau iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, jog transporto priemone naudojasi ne tik apeliantė, tačiau visa jos Å¡eima (sutuoktinis ir dukra).

Be to, nagrinėjamu atveju nėra paneigta aplinkybė, kad automobilis yra įgytas santuokos metu ir laikytinas abiejų sutuoktinių nuosavybe, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neginčytinai priklauso pačiai apeliantei. Atsižvelgus į Å¡iÄ aplinkybę, taip pat į tai, kad nenustatyti BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai, kada gali bÅ«ti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau yra pagrindas svarstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ apeliantės klausimÄ (BK 75 straipsnio 5 dalis).

20. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumÄ .

21. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi bÅ«ti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis Å¡iuo principu, įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis. Å iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-03-15, 2009-04-10, 2011-01-31, 2013-12-06 nutarimai).

22. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimÄ , turi diskrecijÄ spręsti, ar iÅ¡ asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

23. Pažymėtina ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nors teismo sprendimas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės turi bÅ«ti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ , apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamÄ veikÄ nėra nuteisiamas.

Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , atsižvelgė į tai, kad ji dirba, anksčiau nėra teista, padarytas nesunkus nusikaltimas, dėl kurio ji prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Ä®sitikinęs, kad laiduotojas vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ apeliantės elgesiui, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kita vertus, sprendimas taikyti automobilio konfiskavimÄ teismo nuosprendyje motyvuojamas tuo, kad transporto priemonės, su kuria padarytas nusikaltimas, palikimas apeliantės dispozicijoje prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl konfiskavo nusikaltimo padarymo metu apeliantės vairuotÄ transporto priemonę. Teismo vertinimu, tai bus viena iÅ¡ priemonių, galėsiančių esmingai apriboti apeliantės galimybes toliau naudotis Å¡iuo turtu ir turės teigiamos įtakos jos elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimÄ , kad ji daugiau nebenusikals, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o jÄ atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nebus suformuotas asmens nebaudžiamumo jausmas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

25. Teisėjų kolegija pritaria baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas BK 72 straipsnio nuostatų taikymui, tačiau, kaip minėta, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra paneigta aplinkybė, kad automobilis yra įgytas santuokos metu ir laikytinas abiejų sutuoktinių nuosavybe, į tai, kad automobilis „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas kitų Å¡eimos narių, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju svarstytinas iÅ¡ apeliantės iÅ¡ieÅ¡kotino konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos proporcingumo klausimas.

26. Pažymėtina, kad situacija, kai vidutiniÅ¡kai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę ir sukelia eismo įvykį, rodo didesnį vairuotojo neatsakingumÄ , į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl turto ar jo vertės konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilis priklauso apeliantės Å¡eimai, taigi, nesant teisinės galimybės jo konfiskuoti, net ir po teismo nuosprendžio automobilį valdyti ir toliau liko galimybė ir pačiai apeliantei.

Å i aplinkybė sustiprina prevencinę automobilio vertės konfiskavimo reikÅ¡mę. Todėl nagrinėjamu atveju svarstytina, ar konfiskuotina visa automobilio vertė, ar tik jos dalis. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilio „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 5 680 Eur (b. l. 30). Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant visÄ transporto priemonės vertės konfiskavimÄ , bÅ«tų nepakankamai atsižvelgta į byloje esančias apeliantės teigiamas charakteristikas, taip pat į tai, kad ji nėra nuteista byloje, bet atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendimas konfiskuoti visÄ santykinai didelę automobilio vertę Å¡iuo atveju suvaržytų atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės apeliantės teises daugiau, negu yra bÅ«tina.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad I. Č. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl iÅ¡ieÅ¡kotina suma nustatytina 2 000 Eur. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais, konstatuotina, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 72 straipsnio nuostatas – ir nepagrįstai iÅ¡ apeliantės konfiskavo automobilį „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl I.

Č. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendis keistinas iš apeliantės išieškant dalį – 2 000 Eur – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, nusprendžia: Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis pakeisti I.

Č. paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ I. Č. konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2 000 Eur. Patikslinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2020-11-24 nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirta I. Č. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020-11-03, ir nurodyti, kad I.

Č. baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas yra 2 (dveji) metai. Kitas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Teisėjai Dalius Jocys Eduardas Maškevičius Aurelija Sadauskaitė