4f87d33f-7ecb-437e-a9bc-d77fd7ea757a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1480-908/2016Proceso Nr. 1-01-1-01164-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.1.6.6; 2.1.15.7. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Valdonei Kutytei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajam A. S.,gynėjui advokatui P. L.,nukentėjusiajai T. B. B.,draudimo kompanijos ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovui advokatui D.

B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio sutrumpinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, neteistas, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) kėbulų paruošėju, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu: (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį. n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. S. 2016 m. sausio 8 d., apie 7.35 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å eÅ¡uolių gatvės pirma eismo juosta nuo VirÅ¡uliÅ¡kių gatvės pusės privažiavęs reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä su JustiniÅ¡kių gatve, kurioje ketino sukti į deÅ¡inę, į JustiniÅ¡kių gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 76 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu sankryžoje ties raudonu Å¡viesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į deÅ¡inę, vairuotojams leidžiama sukti į deÅ¡inę ir degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, tačiau prieÅ¡ įvažiuodami į sankryÅ¾Ä jie privalo sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žStop“ linija“ ar „Stop“ linijÄ , ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta, tai yra, privažiavęs reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä su JustiniÅ¡kių gatve, kurioje jo atžvilgiu degė raudonas Å¡viesoforo signalas, ties kuriuo buvo pritvirtinta lentelė su žalia į deÅ¡inę nukreipta rodykle, jis nesustojo prieÅ¡ „Stop“ linijÄ ir neįsitikino, kad įvažiuojant į sankryÅ¾Ä nebus trukdoma pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kerta, dėl to tęsdamas važiavimÄ vairuojamu automobiliu partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę per Å eÅ¡uolių gatvės važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėja ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ T.

B. B., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.   Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog stovėjo prie Šešuolių - Justiniškių g. sankryžos, Šešuolių g., pirmoje eismo juostoje, ketindamas sukti į Justiniškių gatvę. Degė raudonas šviesoforo signalas, bet buvo papildoma rodyklė. Toje sankryžoje labai sunku įvažiuoti. Pažiūrėjo, kad nėra automobilių, suko į dešinę.

Nukentėjusiosios nematė, nes skubėjo, trÅ«ko atidumo. Pajuto nedidelį smÅ«gį. IÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo dar priėjo viena moteris. Jis paklausė, ar nukentėjusiajai skauda. PrieÅ¡ tai jis paskambino greitajai ir policijai. Su kita moterimi Teresę įkėlė į automobilį. Vėliau su nukentėjusiÄ ja bendravo telefonu, skambino paklausti, kaip Å¡i jaučiasi, tarėsi dėl kompensacijos, susitarti nebepavyko. Nukentėjusiosios atsiprašė. Nori dar kartÄ atsipraÅ¡yti už padarytÄ Å¾alÄ , labai gailisi.

IÅ¡vadas padarė, dabar labai atsargiai važiuoja, sustoja prie kiekvienos perėjos. Darbinėms funkcijoms atlikti jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. MaÅ¡inas, kurias suremontuoja, jam tenka nuvairuoti į atstovybę. Su nukentėjusiÄ ja sudarė susitarimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Suma pagal susitarimÄ sumokėta (b. l. 109-110).Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Be kaltinamojo A.

S. visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, apžiÅ«ros protokolais, kitais įrodymais, iÅ¡tirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.Nukentėjusioji T. B. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2016-01-08, apie 07.30 val., Vilniuje, nuo savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), priėjo reguliuojamÄ JustiniÅ¡kių – Å eÅ¡uolių gatvių sankryÅ¾Ä , kurioje norėjo pereiti į kitÄ Å eÅ¡uolių gatvės pusę, link stotelės. Ji įžengė į Å eÅ¡uolių gatvės važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjos ribose pėstiesiems pradėjus mirksėti žaliam Å¡viesoforo signalui.

Geltonas Å¡viesoforo signalas užsidegė jai pasiekus saugumo salelę, todėl ji liko stovėti salelėje. Kai pėstiesiems vėl užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, ji nuo saugumo salelės įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį ir toliau ramiu tempu perėja ėjo į kitÄ Å eÅ¡uolių gatvės pusę. Negali pasakyti kiek buvo eismo juostų, skirtų jos judėjimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės privažiuoti sankryÅ¾Ä , tačiau atsimena, kad jose buvo prieÅ¡ sankryÅ¾Ä stovinčių automobilių.

Kai jau beveik buvo praėjusi visÄ važiuojamÄ jÄ dalį ir kaire koja žengė ant Å¡aligatvio ji pajuto smÅ«gį į tuo metu važiuojamosios dalies ribose dar likusiÄ deÅ¡inę kojÄ . Nuo smÅ«gio nugriuvo ant Å¡aligatvio. Netrukus, kad nesuÅ¡altų, jÄ kliudžiusio automobilio vairuotojas ir dar kažkokia moteris jÄ Ä¯sodino į automobilį. Tada ji atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio priekinis langas buvo apÅ¡alęs ir pravalytas tik mažame plote ties vairuotojo vieta. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams vairuotojas nurodė moterį kaip liudytojÄ , kuri tariamai matė, kaip ji papuolė po automobilio galiniais ratais.

Kaip ji suprato, vairuotojas net nematė kaip ji praeidinėjo pro jo automobilio priekinę dalį. Jai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ji turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, taip pat kreiptis į draudimo bendrovę „Ergo“, kurioje buvo draustas įvykio kaltininko automobilis. IeÅ¡kinį reikÅ¡ tuo atveju jeigu visos žalos neatlygins draudimo bendrovė (b. l. 32).Liudytoja Z. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2016-01-08, apie 07.35 val., Vilniuje, ėjo Å eÅ¡uolių gatvės Å¡aligatviu nuo VirÅ¡uliÅ¡kių gatvės pusės link JustiniÅ¡kių gatvės. Kelio važiuojamoji dalis jai buvo iÅ¡ kairės pusės. Artėdama prie sankryžos su JustiniÅ¡kių gatve, kurioje ketino pereiti į kitÄ JustiniÅ¡kių gatvės pusę, ji pastebėjo, kad ant Å¡aligatvio, ties Å eÅ¡uolių gatvės pirmoje eismo juostoje prieÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtÄ sustojusio automobilio deÅ¡inės pusės galiniu ratu pargriuvo moteris.

Ji, kaip ir minėto automobilio vairuotojas, priėjo prie moters. Vairuotojas teiravosi, ar ji matė, iÅ¡ kur pėsčioji atėjo, tačiau ji atsakė mačiusi tik patį pėsčiosios nugriuvimÄ . Vairuotojas taip pat aiÅ¡kino, kad jis prieÅ¡ pėsčiosios partrenkimÄ pastarosios nematė. Kadangi lauke buvo labai Å¡alta, iki atvyks iÅ¡kviesta greitoji medicininė pagalba ji su vairuotoju įsodino moterį į automobilį (b. l. 35).Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 246/2016(01), nustatyta, kad A.

S. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 22).Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 268/2016(01), nustatyta, kad T. B. B. eismo įvykio metu buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 25).Remiantis ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto pateikta iÅ¡vada nustatyta, kad T. B. B. eismo įvykio metu patyrė minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ deÅ¡inėje čiurnoje bei deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio apatinių trečdalių lūžius.

Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 29).Ä®vykio vietos ir transporto priemonės apžiÅ«rų metu nustatyta, kad 2016-01-08 eismo įvykis kilo Vilniuje, Å eÅ¡uolių gatvės važiuojamojoje dalyje, jos 3-ų juostų eismo pusėje, skirtoje važiuoti link sankryžos su JustiniÅ¡kių gatve, prieÅ¡ Å eÅ¡uolių ir JustiniÅ¡kių gatvių sankirtÄ esančioje horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje 4 m pločio pėsčiųjų perėjoje, skirtoje pereiti Å eÅ¡uolių gatvę.

MinėtÄ Å eÅ¡uolių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę nuo prieÅ¡ingos krypties eismo pusės skiria apie 12 m pločio saugumo salelė. Transporto eismas sankryžoje, tuo pačiu ir pėsčiųjų judėjimas minėta perėja reguliuojamas Å¡viesoforais. Prie Å¡viesoforo, reguliuojančio Å eÅ¡uolių gatve sankryÅ¾Ä privažiavusio transporto eismÄ , raudono signalo sekcijos pritvirtinta žalia rodyklė, leidžianti sankryžoje sukti į deÅ¡inę ir degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui.

A. S. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninė apžiÅ«ra atlikta; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale; draudimo liudijimo nr. LT/ACA 7016641) po įvykio stovėjo Å eÅ¡uolių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti link sankryžos su JustiniÅ¡kių gatve, pirmoje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi (nežymiai pasuktas į deÅ¡inę pusę), kelio ilgio atžvilgiu – priekine dalimi (puse korpuso) pravažiavęs tolimesnę pėsčiųjų perėjos ribÄ (žiÅ«rint eismo kryptimi).

Automobilio apžiÅ«ros metu ant jo dalių akivaizdžių didesnių apgadinimų nerasta. Ant automobilio priekinio bamperio deÅ¡inės pusės buvo rastas apie 5 cm ilgio įbrėžimas, o ant deÅ¡inės pusės galinių durų – iÅ¡siskirianti purvo dėmė, tikėtina nurodantys automobilio vietas, kuriomis buvo kontaktuota su pėsčiÄ ja  (b.l. 6-16).Civiliniu ieÅ¡kiniu, teisme gautu 2016-06-16, nukentėjusioji T. B. B. iÅ¡ kaltinamojo A. S. ir draudimo kompanijos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašė priteisti 3901,33 eurų turtinės ir 5780 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ bei iÅ¡laidas advokatui (b. l. 85-88).ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas pateikė duomenis apie nukentėjusiajai 2016-05-30 pervestus 816 eurų (720 eurų neturtinei žalai ir 96,60 turtinei žalai atlyginti (b. l. 117,118).

IÅ¡ DNB lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad A. S. 2016-08-17 pervedė į T. B. B. sÄ skaitÄ 2400 eurų (b. l. 119).Nurodytų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. S., vairuodamas automobilį, pažeidė KET 76 punkto reikalavimus. KET 76 punkte nurodyta, kad jeigu sankryžoje ties raudonu Å¡viesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į deÅ¡inę, vairuotojams leidžiama sukti į deÅ¡inę ir degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, tačiau prieÅ¡ įvažiuodami į sankryÅ¾Ä jie privalo sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žStop“ linija“ ar „Stop“ linijÄ , ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

A. S. privažiavęs reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä , kurioje jo atžvilgiu degė raudonas Å¡viesoforo signalas, ties kuriuo buvo pritvirtinta lentelė su žalia į deÅ¡inę nukreipta rodykle, nesustojo prieš „Stop“ linijÄ ir neįsitikino, kad įvažiuojant į sankryÅ¾Ä nebus trukdoma pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kerta, tęsdamas važiavimÄ vairuojamu automobiliu partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ Teresę B. B.. Dėl Å¡io KET punkto pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu ir buvo nesunkiai sutrikdyta T.

B. B. sveikata. Kaltinamasis veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Å ie kaltinamojo A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo A. S. gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, žalÄ kaltinamasis atlygino (posėdžio metu pateikė tai patvirtinančius dokumentus), kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja visiÅ¡kai atsiskaitė ir susitarime nurodyta, kad ateityje ji pretenzijų A.

S. dėl žalos atlyginimo neturės. Naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Šiam prašymui pritarė kaltinamasis, nukentėjusioji, prokuroras. Neprieštaravo draudimo kompanijos atstovas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, jog dėl žalos atlyginimo jie susitarė. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako, suprasdama teisines pasekmes, jos jai išaiškintos. Teismo posėdžio metu teismui buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad S. S. sumokėjo T.

B. B. jų 2016-08-16 taikos sutartyje susitartÄ 2400 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Kaltinamasis A. S. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ (BK 16 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiÅ¡kai, nukentėjusiosios atsiprašė. T. B. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia, dėl žalos atlyginimo susitarė, žalÄ kaltinamasis jai atlygino.

Teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas A. S. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamÄ veikÄ A. S. padarė bÅ«damas blaivus, jo darbinė veikla yra susijusi su transporto priemonių valdymu, jis nuo 2016 m. sausio 8 d. nėra padaręs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, t. y. pakeitė savo elgesį, ankščiau baustas administracine tvarka už KET tik tris kartus, paskutinį kartÄ 2009-09-27 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 3 d., nenustatyta, kad jo padaryti KET pažeidimai bÅ«tų itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s, galiojančių nuobaudų neturi, jam nėra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones.Teisminio nagrinėjimo metu T.

B. B. civilinio ieÅ¡kinio atsisakė (b. l. 117).Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : A. S., padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiÄ ja T. B. B. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A. S. atžvilgiu nutraukti.IÅ¡aiÅ¡kinti A. S., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tÄ patį laikotarpį padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , Å¡is sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                          Eglė Gruodienė