4f85b332-e339-4823-a514-b76d5e407205 · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. liepos 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo T. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo T. P. ieÅ¡kinį atmesti bei priteisė atsakovei J. S.-M. iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 197,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-262/2019 ieÅ¡kovo T. P. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

2. Teisme gautas ieÅ¡kovo T. P. praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo, kuriuo ieÅ¡kovas prašė atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymÄ iki 2020 m. sausio mėnesio (imtinai); nuo 2020 m. vasario mėnesio teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti dalimis – 6 mėnesiams, mokant atsakovei po 200 Eur per mėnesį. Teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkino.

3. Teisme taip pat gautas ieÅ¡kovo T. P. praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese civilinėje byloje Nr. e2-2130-595/2018 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) iki sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo ir visiÅ¡ko įsiteisėjimo.

4. Atsakovė J. S.-M. nuomonės dėl ieškovo prašymo nepareiškė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netekino.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo T. P. praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo, kuriuo ieÅ¡kovas prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ iki 2020 m. sausio mėnesio (imtinai); nuo 2020 m. vasario mėnesio teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti dalimis – 6 mėnesiams, mokant atsakovei po 200,00 Eur per mėnesį.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kadangi teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atidėti ir iÅ¡dėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ , kas patvirtina ieÅ¡kovo reikalavimo nepagrįstumÄ , nebeliko teisinio pagrindo spręsti ir dėl tokio reikalavimo bÅ«simo vykdymo užtikrinimo taikant laikinÄ sias apsaugos priemones – tai yra stabdymo vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje. III. Atskirojo skundo argumentai 8. Atskiruoju skundu apeliantas T. P. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir sprendimÄ pakeisti - taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese civilinėje byloje Nr. e2-2130- 595/2018 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo.

9. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl kurio užtikrinimo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra neįsitesėjęs, o ieÅ¡kovas kreipsis su atskiruoju skundo į Vilniaus apygardos teismÄ dėl nutarties panaikinimo, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo. Todėl tai pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir Å¡iame atskirajame skunde skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti. IeÅ¡kovas pagal pateiktus įrodymus neturi lėšų sprendimui įvykdyti, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jo gyvenimas taptų dar labiau suvaržytas.

10. Teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovas negalėtų įgyvendinti sprendimo vykdymo kitose priverstinio vykdymo bylose, kuriuose kas mėnesį mokÄ po 300 Eur. Tai paskatintų dar didesnės žalos atsiradimÄ , nes minėti antstoliai imtųsi priverstinio poveikio priemonių areÅ¡tuodami ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ - kas papildomai kainuotų lėšas ir nuostolius ieÅ¡kovui, dar labiau suvaržytų jo finansinę situacijÄ ir sprendimo įvykdymas dar labiau nusitęstų laike.

11. IeÅ¡kovas bet kada gali patirti papildomÄ Å¾alÄ dėl antstolių, jiems imantis priverstinio poveikio priemonių bei skaičiuojant dideles papildomas pinigų sumas vykdymo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas nebegalėtų tenkinti net bazinių pragyvenimo poreikių dėl areÅ¡tuotų sÄ skaitų, taigi sprendimo pradėjimas vykdyti jį atidedant nuo 2020 vasario mėn. ir jį iÅ¡dėstant 6 mėn. terminui, dar labiau nusitęstų, pasunkėtų, todėl atsakovei bÅ«tų dar vėliau atlyginama. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12.

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovo T. P. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant užtikrinti procesinį praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo, kuriuo ieÅ¡kovas prašė atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymÄ iki 2020 m. sausio mėnesio (imtinai); nuo 2020 m. vasario mėnesio teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti dalimis – 6 mėnesiams, mokant atsakovei po 200 Eur per mėnesį.

14. PareiÅ¡kimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese civilinėje byloje Nr. e2-2130-595/2018 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) iki sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo ir visiÅ¡ko įsiteisėjimo.

15. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 5 puntÄ , 178 straipsnį praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalį teikiant skundÄ dėl antstolio veiksmų gali bÅ«ti teikiamas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (žr. pvz.:Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).

Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lyga yra ta, jog, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebÅ«tų pažeidžiamos iÅ¡ieÅ¡kotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iÅ¡ pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, žr. pvz.:, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2007 m. balandžio 4 d. Civilinėje byloje pagal A. K. skundÄ dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis R. V., L. B., bylos Nr. 3K-3-136/2007).

18. Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodydamas, jog teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo T. P. praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo, kuriuo ieÅ¡kovas prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ iki 2020 m. sausio mėnesio (imtinai); nuo 2020 m. vasario mėnesio teismo sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti dalimis – 6 mėnesiams, mokant atsakovei po 200 Eur per mėnesį. Nors pirmosios instancijos teismo paminėta nutartis dėl atsisakymo iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ dar nėra įsiteisėjusi ir dėl jos pateiktas atskirasis skundas, tačiau įvertinus tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo preliminariai vertinant nepagrįstas taigi nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – preliminaraus reikalavimo pagrįstumo.

Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju bÅ«tų neproporcinga priemonė kreditorės atžvilgiu ir nepagrįstai pažeistų jos galimybę kuo operatyviau gauti prievolės įvykdymÄ .

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis paliktina nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Mikonienė