4f804df4-97d3-4a2c-9cb3-b2e7136defb9 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-100-589/2023 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03538-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7719-452/2022 pagal ieÅ¡kovo M.

B. ieÅ¡kinį atsakovei S. B. ir atsakovės S. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. B. (toliau – ir ieÅ¡kovas) prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1369-400/2022 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto 2 pastraipÄ ir nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi A.

B. bendravimo tvarkÄ .

2. Atsakovė S. B. (toliau – ir atsakovė) prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kinį atmesti, nustatyti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1369-400/2022, 4 punktÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo sÅ«nui iÅ¡laikymÄ po 385 Eur mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

3. Parengiamojo posėdžio metu Å¡alys pateikė pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, prašė jÄ patvirtinti, o civilinę bylÄ nutraukti. IeÅ¡kovas nurodė, kad pasiraÅ¡yta taikos sutartis atitinka jo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ ir yra suprantama, taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės aiÅ¡kios. Atsakovė patvirtino, kad taikos sutarties sÄ lygos atitinka jos interesus, taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės jai yra aiÅ¡kios. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nutartimi praÅ¡ymas tenkintas, patvirtina taikos sutartis, ieÅ¡kovo M. B. ir atsakovės S. B. sudaryta 2022 m. spalio 12 d.; civilinė byla dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui nutraukta; priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir 56,42 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui 60,50 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir vaiko teisių apsaugos tarnyba) atstovė parengiamojo posėdžio metu pateikė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių pateiktos taikos sutarties tvirtinimas neprieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams, todėl gali bÅ«ti tvirtinama. Teismas, įvertinęs byloje vykstančio ginčo pobÅ«dį, byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei taikos sutarties sÄ lygas, sprendė, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui ir ja nepažeidžiamos nepilnamečio vaiko, bylos Å¡alių ar kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi teisėti interesai, todėl praÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylÄ tenkintinas.

Teismas Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo galiÄ ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

6. Teismas nustatė, jog taikos sutartyje Å¡alių nuodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas paliekamas spręsti teismui įstatymų nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį ir 98 straipsnį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alims susitarus užbaigti bylÄ taikiai, nė viena iÅ¡ Å¡alių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iÅ¡ Å¡alių naudai ir Å¡iuo atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrosios taisyklės dėl teismo pareigos ex officio paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši išimtis taikoma tuo atveju, jeigu taikos sutartį sudariusios bylos šalys nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, – tuomet teismui nekyla bendroji pareiga paskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas vertino, kad nei ieÅ¡kovo, nei atsakovės elgesys, vedant bylÄ teisme ir sudarant taikos sutartį, negali bÅ«ti traktuojamas kaip netinkamas. Tokį Å¡alių elgesį, kuomet jos derėjosi, gera valia iÅ¡sprendė kilusį ginÄÄ ir sudarė taikos sutartį, taip nedidindamos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, siekdamos greito ir ekonomiÅ¡ko civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo, atsižvelgiant į tai, jog jos turi nepilnametį vaikÄ , teismas laikė sÄ Å¾iningu ir tinkamu. Teismas, nenustatęs Å¡alių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 2 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendė, jog Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra paskirstomos.

8. Atsižvelgęs į tai, kad Å¡alys bylÄ baigė taikos sutartimi, teismas sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 25 proc. žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį ir antrinės pagalbos iÅ¡laidų. Å alims sudarius taikos sutartį, jam grÄ Å¾inama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, 25 proc. nesumokėto žyminio mokesčio dalis priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas M. B. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės arba perduoti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

10. IeÅ¡kovo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė paskirstyti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes, pirma, Å¡alys to prašė, antra, iÅ¡laidų teismas nepaskirsto tik tuo atveju, kai Å¡alys neiÅ¡reiÅ¡kia valios dėl jų paskirstymo. Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai sudaroma taikos sutartis, pagal pobÅ«dį iÅ¡ esmės atitinka proceso rezultatÄ , kuris galėjo atsirasti priėmus analogiÅ¡kÄ teismo sprendimÄ . Ä®manoma nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu faktiÅ¡kai laimėjo bylÄ , o kas jÄ pralaimėjo. Todėl jeigu sudarydamos taikos sutartį Å¡alys nepareiÅ¡kė nuomonės arba nesutarė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, turi bÅ«ti taikomos bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisyklės.

11. Pažymi, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl visiško ieškinio reikalavimo patenkinimo (100 proc.) ir dalinio priešieškinio reikalavimo patenkinimo (67 proc.) (dar vieno priešieškinio reikalavimo atsakovė taikos sutartimi atsisakė), todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi atitinkamo teismo sprendimo dėl šių išlaidų paskirstymo.

12. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė S. B. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

13. Nurodo, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nustatė, kad šalys savo procesinėsmis teisėmis nepiktnaudžiamo, todėl pagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisė savo iniciatyva, gavęs duomenis apie atsiradusiais išlaidas. Mano, kad teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, jokių procesinės teisės normų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų 14.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal ieÅ¡kovo M.

B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame iÅ¡dėstytus argumentus. Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo 15. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirstyti, patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nagrinėjamu atveju taikos sutartį nutartimi patvirtinęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡alims taikos sutarties 4 punkte nurodžius, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas paliekamas spręsti teismui, nenustačius Å¡alių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 2 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra paskirstomos. Pirmosios instancijos teismas priteisė tik valstybės teikiant garantuojamÄ teisinę pagalbÄ atsakovei turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

17. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame, be kitų argumentų, nurodo, kad Å¡alys susitarė perduoti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ spręsti teismui, todėl pastarasis turėjo taikyti bendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo taisykles ir paskistyti ne tik valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, bet ir ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, kuriais argumentuojant nuspręsta Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų Å¡ioje civilinėje byloje, patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, nepaskirstyti, iÅ¡ dalies pritaria atskirojo skundo argumentui, kad Å¡iuo atveju nebuvo teisinio pagrindo vadovautis CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis iÅ¡imtį iÅ¡ bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. TokiÄ teismų praktikÄ iÅ¡ esmės formuoja ir kasacinis teismas civilinėse bylose, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės – Å¡alims sudarius taikos sutartį ir joje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustačius sutarties sÄ lygÄ , kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti teismui.

Tokiu atveju Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal bendrÄ sias Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019). Tačiau Å¡i nustatyta aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirtymo klausimÄ .

19. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Å alies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Å alių procesinės teisės ir pareigos iÅ¡vardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o Å¡io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Jei Å¡alis Å¡ių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali bÅ«ti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktÄ ).

21. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylÄ nutraukus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, įvertinus bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ , Å¡alių apdairumÄ , rÅ«pestingumÄ atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ , ir kt. Turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir spręsdamas dėl byloje Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, vertino tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuose nepasisakė apie tai, kaip vertino Å¡alių procesinį elgesį iki ieÅ¡kinio padavimo, vis tik byloje esanti įrodymų visuma neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl proceso atsakomybė tenka iÅ¡imtinai ar didesne dalimi atsakovei.

IÅ¡ byloje esančių tiek ieÅ¡kovo, tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad bylos Å¡alys viena kitÄ kaltino nesilaikant laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kuriÄ bylos Å¡alys sudarė 2022 m. birželio 14 d. tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos tarnybai. Specialistės, dalyvavusios Atvejo nagrinėjimo posėdyje ir vertinusios priežastis, dėl kurių Å¡alims nepavyksta įgyvendinti laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , nuomone, abu tėvai labai skirtingai supranta Å¡iÄ tvarkÄ , todėl jiems buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl aiÅ¡kesnės ir tikslesnės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat pasiÅ«lyta pakeisti (padidinti) vaiko iÅ¡laikymo dydį, kadangi vaikas turi specialių poreikių ir patiriamos iÅ¡laidos jo poreikių užtkrinimui yra didesnės nei įprastai tokio paties amžiaus vaikui.

Atsakovė dar Atvejo nagrinėjimo posėdyje (2022 m. liepos 8 d.) teikė paaiÅ¡kinimus, jog ketina kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir jau yra paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ vykdyti privalomÄ mediacijÄ . Todėl ieÅ¡kovas neįgijo jokio pranaÅ¡umo (bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo prasme) vien dėl tos aplinkybės, kad į teismÄ teisminės gynybos kreipėsi anksčiau nei atsakovė.

23. Å iuo atveju neturi esminės teisinės reikÅ¡mės ir atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad taikos sutartimi buvo sutarta patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavus didesne apimtini, lyginant su atsakovės patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalimi. Tai, kad Å¡alys ginÄÄ iÅ¡sprendė kompromiso keliu, t. y. gera valia susitarė tiek dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tiek iÅ¡laikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas nepagrįstai.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės, neabejotinai bÅ«tų tenkinęs ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tokiomis pat proporcijomis, kokiomis Å¡alys sutarė iÅ¡spręsti ginÄÄ , sudarydamos taikos sutartį. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 24. Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (sudaroma taikos sutartis), todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

26. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rita Dambrauskaitė