2020-02-10 Nr. CB-1372-2-13-3-03365-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2020 m. sausio 31 d. gautu atsakovės L. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą, Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šalių pareikštus priešinius reikalavimus dėl lėšų priteisimo ir įgaliojimo pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas, priešieškinis atmestas. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2020-02-10 Nr. CB-1372-2-13-3-03365-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2020 m. sausio 31 d. gautu atsakovės L. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą, Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šalių pareikštus priešinius reikalavimus dėl lėšų priteisimo ir įgaliojimo pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas, priešieškinis atmestas. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Full text
Nr. DOK-524/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03365-2018-7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. sausio 31 d. gautu atsakovės L. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šalių pareikštus priešinius reikalavimus dėl lėšų priteisimo ir įgaliojimo pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas, priešieškinis atmestas. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.87, CK 6.193 straipsnius; tenkinę ieškovo reikalavimą pagal išorinį sandorį (įgaliojimą), motyvuojamose sprendimų dalyse iš esmės pripažino, kad ieškovo vidinė valia buvo ne neatlygintinai pavesti atsakovei jo vardu atlikti tam tikrus veiksmus, bet už juos atsiskaityti. Teismų išvados ir motyvai laikomi prieštaringais ir nenuosekliais; ieškovo byloje pateiktus paaiškinimus, kuriuos teismai pripažino, atsakovė laiko neatitinkančiais vienašaliame sandoryje raštu užfiksuotos jo valios; vien dėl tokios valios neatitikties, atsakovės nuomone, teismai turėjo pagrindą įgaliojimą pripažinti apsimestiniu sandoriu (dalyje dėl neatlygintinumo). Atsakovė teigia, kad įgaliojimu buvo dengiamas turtinių teisių pirkimas–pardavimas, tačiau teismai, netenkinę priešieškinio reikalavimo pripažinti įgaliojimą apsimestiniu sandoriu, neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų viseto, ignoravo ieškovo paaiškinimus dėl jo ketinimų atsiskaityti. Kasaciniame skunde taip pat keliami CK 6.306 straipsnio, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies pažeidimo, netinkamai ir nevisapusiškai įvertintų įrodymų, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos klausimai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nenagrinėjama prašymo sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti L. M. (a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. sausio 31 d. Swedbank AB sumokėtą 675 (šešis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas