2023-11-15 Nr. AB-20328-3-61-3-02454-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2422-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02454-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Selenas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Selenas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – D. Z., K. G. ir N. Ž.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Selenas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) 2021 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ1994 (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu Bendrovei skirta 5 646 Eur bauda už tai, kad 2021 m. kovo 16 d. Bendrovėje dirbo K. G., D. Z. ir N. Ž., nesudarius su jais darbo sutarties ir apie tai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, t. y. už tai, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

3. Pareiškėjas teigė, kad fiziniai asmenys K. G., D. Z. ir N. Ž. nedirbo Bendrovės naudai. Byloje nėra surinktų įrodymų, kad Bendrovė ir minėti fiziniai asmenys būtų susitarę dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nustatytų DK 34 straipsnyje. Šalims nesusitarus dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, darbo sutartys nei de facto, nei de jure nebuvo sudarytos, todėl Bendrovė neturėjo prievolės pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neatsižvelgė į fizinių asmenų pateiktus paaiškinimus, jog jie Bendrovėje tą dieną atliko bandomąsias užduotis, kad jie dvejojo ar nori įsidarbinti, todėl dėl būtinųjų darbo sąlygų nebuvo sutarę. Manė, kad atsakovas nepagrįstai nustatė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Šią aplinkybę patvirtino tai, kad atsakovas neįpareigojo Bendrovės sudaryti rašytines darbo sutartis su N. Ž. ir D. Z. ir neįpareigojo minėtiems asmenims sumokėti sulygtą atlyginimą. Atsakovas neatliko vertinimo, kokio dydžio atlygis turėtų būti sumokėtas tariamai dirbusiems asmenims ir priėmė neišsamų individualų administracinį teisės aktą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto išsamumo principo.

5. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad fiziniai asmenys, apie kuriuos nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, dirbo pareiškėjo naudai. Šiuos faktus patvirtino 2021 m. kovo 16 d. apie 11.40 val. VDI Vilniaus skyriaus ir Vilniaus policijos komisariato pareigūnų atlikto patikrinimo duomenys.

7. Atsakovas teigė, kad anksčiau minėti fiziniai asmenys nurodė atėję pasibandyti dirbti, o dėl pasibandymo tarėsi su vadove. Pažymėjo, kad pasibandymas yra būdingas darbo teisiniams santykiams. Išbandyti darbuotojus ar darbuotojams išbandyti darbo vietą, turėjo būti sudarytos darbo sutartys tarp šalių. Pareiškėjo vadovė 2021 m. kovo 16 d. paaiškinime VDI nurodė, kad nespėjo sudaryti darbo sutarčių su N. Ž. ir K. G.. Šios aplinkybės rodė, kad pareiškėjo vadovei buvo suprantama naujų darbuotojų priėmimo į darbą tvarka ir kad su darbuotojais reikia sudaryti darbo sutartis.

8. Atsakovas paaiškino, kad viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nustatytų DK 34 straipsnyje, yra atlygintinumas. Šiuo konkrečiu atveju tiek K. G., tiek N. Ž. nurodė taręsi dėl darbo užmokesčio su įmonės vadove, tik D. Z. nenurodė, kad dirba už atlygį. Tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikino atlygintinumo fakto. Pažymėjo, kad būtent iš šių fizinių asmenų pateiktų paaiškinimų buvo nustatyti darbo sutarties požymiai, asmenų paaiškinimų aspektai buvo vertinami ir per DK 36 straipsnio 1 dalies prizmę.

9. Atsakovas teigė, kad VDI neturėjo teisinės pareigos įpareigoti pareiškėją sudaryti rašytines darbo sutartis su N. Ž. ir D. Z., nes VDI tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad darbo santykiai su N. Ž. ir D. Z. tęsėsi po VDI atlikto patikrinimo, iš įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad nei N. Ž., nei D. Z. netęsė darbų įmonėje. K. G. nuo 2021 m. balandžio 9 d. buvo įdarbintas UAB „Selenas“, todėl VDI, sprendimo priėmimo metu jau neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti pareiškėją sudaryti darbo sutartį.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

11. Teismas nustatė, kad:

11.1. VDI darbo inspektoriai kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais 2021 m. kovo 16 d. 11.40 val. atliko tyrimą pagal gautą informaciją dėl galimai išnaudojamų užsienio piliečių ir galimai nelegalių darbuotojų siuvykloje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri priklauso UAB „Selenas“. Siuvyklos patalpose nustatyti dirbantys asmenys, kurių pareiškėjo apdraustųjų sąraše patikrinimo metu nebuvo: K. G., D. Z. ir N. Ž..

11.2. N. Ž. paaiškino, kad: „Aš atėjau į UAB Selenas administracines patalpas šiandien 2021-03-16 9 val. atlikti bandomąsias užduotis ir pareigas. Prieš savaitę buvo pokalbis dėl darbo vietos, todėl susitarėme pasibandyti naujas pareigas ir pasižiūrėti. Apie darbo užmokestį buvo kalbėta, apie darbo sąlygas buvo kalbėta, tačiau iki galo nebuvo nuspręsta. Pirmąją dieną, šiandien, atsakinėjau į laiškus, parašiau pretenziją, mano darbą prižiūrėjo ir instruktavo įmonės direktorė H. A.. Darbo sutartis nepasirašyta, nes ją manau pasirašysime po bandomojo mano laikotarpio, kuris truks apie kelias dienas, savaitę. Bandausi administracijos pareigoms, buvo sutarta pirmą dieną užtrukti apie 3 valandas. Darbo vieta ir priemonės man buvo suteiktos. Pasiūlymą dėl darbo gavau per pažįstamus“.

11.3. D. Z. paaiškino, kad: „Atėjau į UAB Selenas darbui įsidarbinti pabandymui. Davė siūti su spec. mašina trikotažinis kostiumas. Atėjau pirmą dieną prabuvau pora valandų. Darbo birža baigėsi, bandysiu siūti, nes šiaip specialybė ir dirbau siuvimo technologu. Tariausi tel. su UAB direktore A. Pavardės nežinau. Dėl darbo užmokesčio nesitariau, nežinau ar darbinsiuosi. Ruošiausi pabūti ir pabandyti iki 14:00. Gaminį džemperį padavė direktorė, parodė pavyzdį džemperio ir siūles kurias reikės nupelfaliuoti plokščiasiūle mašina. Reikėjo prasiūti džemperio apačią rankoves, priekio priekaklį. Prasiuvau 5 vnt. džemperio. Šiaip ateiti dirbti kvietė daug anksčiau, bet nemano specialybei, baigėsi biržos laikas, atėjau pabandyti. Darbo sutarties nepasirašinėjau“. VDI ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad D. Z. užfiksuota dirbanti su įmonės pardavinėjamu gaminiu, juodu džemperiu.

11.4. K. G. paaiškino, kad: „Atėjau į darbą 03.16 d. pabandyti siūti siuvau su dviadate. Siuvau sijono detales pradėjau siūti 2 <nesuprantama>, apie 10 vnt. Dėl darbo šnekėjau su vadove A. Skelbimą dėl darbo radau internete. Penktadieni 03.12 tel. kalbėjau su A. Pasakė, kad alga bus kiek pasiųsiu detalių. Darbo sutarties nepasirašęs šiandiena siuvau pirmą dieną nuo 9:00 val. Noriu laikinai išsidarbinti šioje įmonei.“ Asmuo užfiksuotas siuvantis sijono detales. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2021 m. balandžio 9 d. K. G. įdarbintas įmonėje.

11.5. Vadovė H. A. paaiškino, kad: „1. N. Ž. atėjo į pokalbį 2021 03 16 d. 9:00 ryto patikrinau žmogaus raštingumą, paprašiau parašyti keletą laiškų darbo sutartį nespėjau sudaryti. 2. K. G. buvo atėjęs kovo 15 d. testavimui meistro prašymui buvo pakviestas 16 d. kovo. Atėjo apie 8:00 val. ryto, nurodimas kas atlikti gavo nuo meistrės. Su darbu sauga pasirašytinai ne supažindintas, darbo sutartis sudaryti dar nespėjau. 3. D. Z. paprašė padaryti savo darbus su spec. mašina (plokščiasiūle) buvo išnuomota siuvimo mašina nuomos sutarties nėra. Darbo instruktažas pravestas žodžiu. Atėjo apie 8:30 iki 9:00 ryto ir parodžiau siuvimo mašiną“.

11.6. VDI tyrimo metu nustatė, kad UAB „Selenas“ turi internetinę svetainę (duomenys neskelbtini), kurioje analogiški D. Z. patikrinimo metu siūti kostiumėliai (džemperiai) „Bethany Black“ yra pardavinėjami po 99 Eur. Svetainėje taip pat yra suknelė „Vitalija“, kurios detalės panašios į K. G. siūtas sijono detales. Nuomos sutartis, kurią nurodo esant tarp įmonės ir D. Z., byloje nebuvo pateikta, taip pat D. Z. ir įmonės vadovės paaiškinimai nesutampa, o tokius vadovo paaiškinimus galima traktuoti kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Patikrinimo metu D. Z., K. G. ir N. Ž. nurodė, kad atvyko pasibandyti dirbti, darbo sutartis nepasirašyta. VDI, atlikusi tyrimą, Nutarimu pareiškėjui skyrė 5 646 Eur baudą už tai, kad 2021 m. kovo 16 d. įmonėje dirbo K. G., D. Z. ir N. Ž., nesudarius su jais darbo sutarties ir apie tai nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, t. y. už tai, kad pareiškėjas pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

12. Teismas, įvertinęs ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus (DK 42 str. 2 d., Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p., 4 d. 3 p., 57 ir 58 str.) ir patikrinimo metu surinktus įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip darbdaviui kilo Užimtumo įstatyme nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Teismas sprendė, kad 2021 m. kovo 16 d. UAB „Selenas“ nelegaliai dirbo 3 (trys) asmenys, nes tikrinimo metu darbo sutartys nebuvo pateiktos, pranešimai apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pateikti. Pareiškėjas skunde iš esmės neigė padarytą pažeidimą, teigė, kad minėti asmenys nedirbo pareiškėjo naudai, kita vertus, teigė, jog šie asmenys pareiškėjui atliko bandomąsias užduotis. Taigi, teismo vertinimu, iš esmės pareiškėjas pripažino, jog trys fiziniai asmenys VDI pareigūnų patikrinimo dieną pareiškėjo naudai atliko pareiškėjo jiems pavestas užduotis.

13. Taip pat teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, pareiškėjas su asmenimis turėjo sudaryti darbo sutartis ir sulygti išbandymo laikotarpį šalims pasibandyti ar tinka darbas ir ar tinka darbuotojas Bendrovei. Pareiškėjas šiuo atveju pagal minėtų fizinių asmenų paaiškinimus, kad jie atliko pareiškėjo jiems pavestas užduotis, VDI pareigūnų patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes, kad asmenys realiai dirbo pareiškėjo siuvyklos patalpoje, užfiksavo atliktų darbų rezultatus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas teisės aktų nuostatų nesilaikė.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1924-1122/2021 pareiškėjo vadovę pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – baudą. Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis H. A. nuo 2010 m. birželio 18 d. yra paskirta (išrinkta) UAB „Selenas“ direktore, todėl 2021 m. kovo 16 d., būdama atsakinga, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat Bendrovės įstatuose ir Bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent ji turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su D. Z., K. G. ir N. Ž., t. y. H. A., tuo metu ėjusi įmonės vadovės pareigas, buvo atsakinga tiek už darbo sutarčių su šiais asmenimis sudarymą, tiek už tinkamą pranešimą apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nurodytoje administracinio nusižengimo byloje, dėl kurios buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, buvo išsamiai teismo apklausti neteisėtai dirbę darbuotojai, pareiškėjo vadovė taip pat davė išsamius paaiškinimus. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog pareiškėjo vadovė žinojo, suprato apie D. Z., K. G. ir N. Ž. faktiškai atliekamas darbo funkcijas UAB „Selenas“ naudai, sutiko su tuo ir leido šiems asmenims dirbti, neatlikusi minėtų įstatyme nustatytų pareigų, susijusių su šių asmenų įdarbinimu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-1121/2022 paliko galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą.

15. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde dėstomais argumentais, jog byloje nustatyti fiziniai asmenys nedirbo pareiškėjo naudai ar kad nebuvo sutarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Iš liudytojos N. Ž. parodymų buvo matyti, kad ji atliko administratorės užduotis, naudojo darbo priemones (nutarimo 4–5 lapas), liudytojas K. G. parodė, kad tikrinimo dieną siuvo tam tikras detales pareiškėjo gaminamai produkcijai naudodamas darbdavio priemones (nutarimo 5 lapas). Liudytoja D. Z. parodė, kad dukrai norėjo pasisiūti džemperį, pripažino, kad bandė siūti ant įmonės džemperių, apie atlygį negalvojo. Įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais teismai išsamiai įvertino liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, tiek tarpusavyje, tiek su kitomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje taip pat pateikti patikrinimo metu daryti vaizdo įrašai, kuriuose fiksuoti pirminiai liudytojų paaiškinimai, darbo vieta, atliktas darbdavio naudai darbas (vaizdo įrašas „Justo 1“ – K. G., įrašas „Gintaras 1“ – D. Z., įrašas „Kastytis 1“ – N. Ž.).

16. Teismo įsitikinimu, tai, kad nebuvo sutarta dėl konkretaus darbo užmokesčio ar jo mokėjimo detalių, nereiškė, kad tarp šalių nesusiklostė darbo teisiniai santykiai.

17. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimo nepagrįstumą įrodė tai, jog juo nebuvo nustatyti pareiškėjui jokie įpareigojimai, nors pagal įstatymą nustačius nelegalaus darbo faktą būtina juos nustatyti. Teismas nesutiko su šiais pareiškėjo skundo argumentais, kadangi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalis nustato, jog, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, Inspekcija duoda tam tikrus įpareigojimus darbdaviui. Dėl to papildomų galimų poveikio priemonių davimas ar nedavimas neįtakoja Nutarimu paskirtos sankcijos (baudos) teisėtumo ir / ar pagrįstumo.

18. Teismas, įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, byloje pateiktus fizinių asmenų rašytinius paaiškinimus, patikrinimo metu užfiksuotus rezultatus, surašytus administracinio pažeidimo protokolus, sulyginęs šiuos duomenis su teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo byloje liudytojų duotais parodymais, darė išvadą, kad Nutarimas atitinka galiojančios redakcijos VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą viešojo administravimo principą – išsamumo, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, Nutarime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Nutarime remiamasi patikrinimo vietoje užfiksuotais rezultatais, taip pat fizinių asmenų pateiktais rašytiniais paaiškinimais, pareiškėjo vadovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo skunde dėstomais argumentais, kad Nutarimas yra neišsamus.

19. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė teismo, netenkinus skundo, sumažinti paskirtą baudą. Teismas nustatęs, kad pagrįstai konstatuota neteisėta veika, Nutarime taip pat individualizuota sankcija, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes sprendė, jog VDI, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė 5 646 Eur baudą (finansinę sankciją) pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, todėl nebuvo pagrindo jos mažinti.

20. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad VDI, pareiškėjo patikrinimo metu veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo įsitikinimu, patikrinimo metu nustatytų bei surinktų faktinių aplinkybių visuma leido teigti, kad pareiškėjas, nesudaręs su minėtais asmenimis darbo sutarčių ir apie tai nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Taigi, priešingai, nei teigė pareiškėjas, VDI išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo sukurtas neteisėtas sąlygas dirbti D. Z., K. G. ir N. Ž. ir pagrindė, kodėl jos prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nebuvo priimtas, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 22. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1924-1122/2021, kurioje pareiškėjo vadovė H. A. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 95 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusižengimą. Bylą išnagrinėjęs teismas be pagrindo vadovavosi šioje byloje nustatytais faktais kaip turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį neįrodinėtinomis aplinkybėmis, t. y. prejudiciniais faktais laikomi kitoje byloje nustatyti faktai, jeigu nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje byloje dalyvauja tie patys asmenys. Išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nors ir buvo nustatinėjamos šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su N. Ž., D. Z. ir K. G. veiksmais 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjui priklausančiose patalpose, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nedalyvavo. Nesant vienos iš prejudicinės galios sąlygos, t. y. nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje byloje dalyvauja tie patys asmenys, pirmosios instancijos teismo minėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės prejudicinės galios šiam ginčui nesukūrė. Nesant prejudicinės galios, pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino kitoje byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais teismai jau išsamiai įvertino liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, tiek tarpusavyje, tiek su kitomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, teismo sprendimą motyvavo byloje nesančiais įrodymais, neatskleidė ginčo esmės.

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo bylos nagrinėjimo iš esmės metu neištirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, atsakovas į bylą pateikė 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjo patalpose darytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota N. Ž., D. Z. ir K. G.. Atsakovo teigimu, vaizdo įrašų medžiaga patvirtino nelegalaus darbo faktą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad: „Byloje taip pat pateikti patikrinimo metu daryti vaizdo įrašai, kuriuose fiksuoti pirminiai liudytojų paaiškinimai, darbo vieta, atliktas darbdavio naudai darbas (vaizdo įrašas „Justo 1“ – K. G., įrašas „Gintaras 1“ – D. Z., įrašas „Kastytis 1“ – N. Ž.)“. Nors byla pirmojoje instancijoje buvo nagrinėjama net du kartus, tačiau minėti vaizdo įrašai bylos nagrinėjimo iš esmės metu atliktoje įrodymų tyrimo stadijoje nebuvo peržiūrėti, t. y. jų tyrimas nebuvo atliktas. Neatlikus vaizdo įrašų turinio tyrimo, nėra galimybės patikrinti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių, susijusių su galimai nelegalaus darbo faktu. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

25. Pareiškėjo nuomone, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo ir asmenų, kuriuos įvardino kaip liudytojus, parodymais (skundžiamo teismo sprendimo 5 lapo 2 pastraipa), tačiau nei N. Ž., nei K. G., nei D. Z. liudytojais byloje nebuvo. Nors teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl liudytojų N. Ž., D. Z. ir K. G. šaukimo ir juos apklausti atsisakė, tačiau priimtame sprendime minėtus asmenis įvardino kaip liudytojus ir liudytojų parodymų, kurių tyrimas nebuvo atliktas, pagrindu motyvavo sprendimą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo ne tik byloje neištirtais įrodymais, bet ir užkirto kelią pareiškėjui užduoti klausimus N. Ž., D. Z. ir K. G.. Pareiškėjas pažymi, kad 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje įtraukė N. Ž., K. G. ir D. Z., inter alia byloje pasiūlė pateikti atsiliepimus į pareiškėjo skundą. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims byloje nepateikus atsiliepimų į pareiškėjo skundą ir neatvykus į teismo posėdį, pareiškėjas teismo prašė taikyti įstatymo analogiją ir trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, taip sudarant galimybė minėtu asmenis apklausti dėl atsakovui 2021 m. kovo 16 d. duotų paaiškinimų, susijusių su galimai nelegaliu darbu. Tačiau teismas tokio prašymo netenkino. Teismui nesudarius galimybės byloje apklausti N. Ž., K. G. ir D. Z., tačiau tokius asmenis įvardinus liudytojais ir neapklaustų liudytojų paaiškinimais motyvuotas teismo sprendimas negali būti pripažintas atitinkančiu ABTĮ bei laikomas pagrįstu ir teisėtu. Taigi, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 80 ir 86 straipsniuose keliamų reikalavimų ir yra priimtas pažeidžiant ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo nuomone, dėl tokio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog papildomų poveikio priemonių pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalį pareiškėjui paskyrimas ar nepaskyrimas neturi įtakos Nutarimu paskirtos sankcijos (baudos) teisėtumui ir / ar pagrįstumui, nėra tinkamai motyvuota. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalis yra imperatyvi, nes institucijai nėra suteikta diskrecijos teisė skirti ar neskirti teisės normoje nurodytus įpareigojimus. Tuo atveju, jei atsakovas būtų surinkęs įrodymus apie nelegalaus darbo faktą, jis privalėjo spręsti ir dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 d. 1–2 punktuose nurodytų įpareigojimų taikymo. Tačiau atsakovas net nevertino ar tariami darbo santykiai nėra pasibaigę, nenustatinėjo ir nevertino kokio dydžio atlygis turėtų būti sumokėtas tariamai dirbusiems asmenims, taigi, nenustatė nelegalaus darbo objektyviųjų požymių. Pareiškėjas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, dėl ko priėmė sprendimą, neatitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neprašo sumažinti jam paskirtos baudos dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – nelegalaus darbo atvejų Bendrovėje anksčiau nenustatyta, pareiškėjas užkirto kelią žalingoms pasekmėms ir padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir aplinkybės, kad atsakovo apklausti N. Ž., K. G. ir D. Z. patvirtino, jog tai buvo pirmoji jų bandomųjų užduočių atlikimo diena. Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad pareiškėjas teikia siuvimo paslaugas, kad Bendrovė susiduria su finansiniais iššūkiais. Tokias aplinkybes apie Bendrovės patiriamus nuostolius patvirtina viešai prieinami duomenys iš portalo www.rekvizitai.lt. Įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką dėl sankcijos proporcingumo, pareiškėjo vertinimu, yra aplinkybių visuma, sudaranti pagrįstą pagrindą paskirti minimalią baudą, kad būtų pasiektas numatytas ekonominio poveikio priemonės tikslas – taikyta atsakomybė už padarytą pažeidimą, sankcijos dydis išliktų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau nei būtina.

28. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti apeliacinį skundą.

29. Atsakovas dėl pareiškėjo nurodyto ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies pažeidimo teigia, kad jo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1924-1122/2021. Kadangi šiuo atveju abiejose bylose yra sprendžiamas tas pats klausimas, t. y. ar pareiškėjo direktorės veiksmai 2021 m. kovo 16 d. leidžiant dirbti darbuotojams K. G., D. Z. ir N. Ž. atitinka nelegalaus darbo požymius, todėl daro išvadą, kad abi bylos yra glaudžiai susijusios ir tarp jų yra prejudicinis ryšys. Atsakovas pabrėžia, kad minimoje administracinio nusižengimo byloje patrauktas įmonės atsakingas asmuo, o Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje patrauktas specialus subjektas juridinis asmuo, veikiantis atstovaujant įmonės atsakingam asmeniui, tai yra tie patys įvykių dalyviai. Šių įvykių dalyviai tiek administracinio nusižengimo byloje tiek Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje gina darbdavio interesus jiems priimtina apimtimi vienodai.

30. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo minimo ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies pažeidimo, akcentuoja, kad jo nuomone, teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes ir aktualią teisminę praktiką priėmė teisingą sprendimą UAB „Selenas“ atžvilgiu. Teismas savo ruožtu buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą, kol visapusiškai bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo byla. Nurodytoje administracinio nusižengimo byloje, dėl kurios buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, buvo išsamiai teismo apklausti neteisėtai dirbę darbuotojai, išsamius paaiškinimus davė ir pareiškėjo vadovė. Teismas taip pat įvertino byloje pateiktus fizinių asmenų rašytinius paaiškinimus, patikrinimo metu užfiksuotus rezultatus, surašytus administracinio pažeidimo protokolus ir sulygino šiuos duomenis su teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo byloje liudytojų duotais parodymais. Taigi, teismo sprendimas vadovautis prejudicinį ryšį turinčioje byloje išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtos bylos duomenimis, VDI nuomone, yra atitinkantis ABTĮ 80 ir 86 straipsnių keliamus reikalavimus.

31. Atsakovo nuomone, aplinkybės, kad Inspekcija neįpareigojo pareiškėjo sudaryti rašytines darbo sutartis su N. Ž. ir D. Z. nepanaikina nelegalaus darbo fakto. Kadangi darbo santykiai su šiais asmenimis nesitęsė, o VDI neturi teisės nurodyti darbdaviui kuriuos darbuotojus darbinti, o kuriuos ne, VDI nematė būtinybės įpareigoti UAB „Selenas“ įdarbinti N. Ž. ir D. Z.. Be to, įmonė savo inciatyva, be VDI įpareigojimo, nuo 2021 m. balandžio 9 d. į darbą priėmė VDI patikrinimo metu nustatytą nelegaliai dirbusį asmenį, K. G.. Atsakovas sutinka su teismo argumentu, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalis nustato, jog, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, Inspekcija duoda tam tikrus įpareigojimus darbdaviui. Dėl to papildomų galimų poveikio priemonių davimas ar nedavimas neįtakoja ginčijamu nutarimu paskirtos sankcijos (baudos) teisėtumo ir / ar pagrįstumo.

32. Atsakovas, vertindamas aplinkybes dėl baudos pareiškėjui mažinimo pažymi, kad šiuo atveju UAB „Selenas“ atstovė, direktorė H. A. nurodė, jog su pažeidimu nesutinka, bei neigė nelegalų darbą. VDI patikrinimo metu užfiksuoti net trys nelegaliai dirbantys asmenys, kas VDI nuomone yra didelis skaičius. Teismų praktikoje nelegalaus darbo pažeidimai, kaip administraciniai nusižengimai, pagal jų pobūdį priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų. Taip pat pažymi, kad bet kokiu atveju nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Atsakovo nuomone, UAB „Selenas“ paskirtas sankcijos dydis (5 646 Eur) iš esmės yra teisingo dydžio teisiniams tikslams pasiekti bei nepažeidžiantis teisės principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Inspekcijos 2021 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 5 646 Eur bauda už DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VDI, pareiškėjo patikrinimo metu veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo įsitikinimu, patikrinimo metu nustatytų bei surinktų faktinių aplinkybių visuma leido teigti, kad pareiškėjas, nesudaręs su D. Z., K. G. ir N. Ž. darbo sutarčių ir apie tai nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Teismo vertinimu, VDI išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo sukurtas neteisėtas sąlygas dirbti D. Z., K. G. ir N. Ž. ir pagrindė, kodėl jos prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Teismas sprendė, jog VDI, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė 5 646 Eur baudą (finansinę sankciją) pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, todėl nėra pagrindo jos mažinti.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo spendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant proceso ir materialinės teisės normas, neatskleidus ginčo esmės, todėl naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, nes teismo sprendimą motyvavo byloje nesančiais įrodymais. Taip pat skundžiamas teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 80 ir 86 straipsniuose keliamų reikalavimų ir yra priimtas pažeidžiant ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei vieno patikrinimo metu nustatytų galimai nelegaliai dirbusių asmenų skaičių, yra pagrindas pareiškėjui paskirti minimalią 2 604 Eur (po 868 Eur už kiekvieną asmenį) baudą.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. <...>

38. Teisėjų kolegija nurodo, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

39. Byloje yra nustatyta, kad 2021 m. kovo 16 d. apie 11.40 val. siuvyklos patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, K. G., D. Z. ir N. Ž. dirbo darbus teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. VDI Nutarime taip pat konstatavo, kad minėti asmenys dirbo teisės aktų nustatyta tvarka, nesudarę rašytinių darbo sutarčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei darbdavys (pareiškėjas), nei minėti darbuotojai negalėjo VDI darbuotojam pateikti nei rašytinių darbo sutarčių, nei kitų dokumentų, kurių pagrindu jie teisėtai dirbtų. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinus ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir patikrinimo metu surinktus įrodymus, nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip darbdaviui kilo Užimtumo įstatyme nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Byloje esančių įrodymų visetas pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad 2021 m. kovo 16 d. UAB „Selenas“ nelegaliai dirbo 3 (trys) asmenys, nes tikrinimo metu darbo sutartys nebuvo pateiktos, pranešimai apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pateikti.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo byloje nesančiais įrodymais, kadangi rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1924-1122/2021 nustatytomis aplinkybėmis ir liudytojų parodymais, taip pažeisdamas ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį.

41. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

42. Dėl ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje išdėstytos teisės normos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

l) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims keiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 58 (dabar 57 str.) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybes turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose“ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017).

43. Tiek šioje administracinėje byloje, tiek administracinių nusižengimų byloje Nr. A5.-1924-1122/2021 (Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-1121/2022 paliko galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą) dalyvauja ta pati institucija – Inspekcija; administracinių nusižengimų byloje administracinėn atsakomybė trauktas asmuo betarpiškai susijęs su šios administracinės bylos pareiškėju; administracinių nusižengimų byloje aptarinėta ta pati teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė – nelegalus darbas trijų fizinių asmenų UAB „Selenas“, todėl aptarti procesiniai dokumentai pripažįstami turintys esminę įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Duomenų, paneigiančių aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, nenustatyta.

44. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi administracinio nusižengimo byloje, dėl kurios buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo apklaustų metu gautais išsamiais neteisėtai dirbusių darbuotojų bei vadovės paaiškinimais ir liudijimais. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog pareiškėjo vadovė žinojo, suprato apie D. Z., K. G. ir N. Ž. faktiškai atliekamas darbo funkcijas UAB „Selenas“ naudai, sutiko su tuo ir leido šiems asmenims dirbti, neatlikusi DK 42 straipsnio 2 dalyje ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų pareigų, susijusių su šių asmenų įdarbinimu.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

46. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Nutarimu paskirto baudos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 Eur iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos baudos dydžio. Tai, kad nelegalaus darbo atvejų Bendrovėje anksčiau nenustatyta, pareiškėjo teigimu, jis užkirto kelia žalingoms pasekmėms ir padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, ar kad Bendrovė susiduria su finansiniais iššūkiais (tokias aplinkybes apie Bendrovės patiriamus nuostolius turėtų patvirtinti viešai prieinami duomenys iš portalo www.rekvizitai.lt.), savaime nereiškia, kad Bendrovei turėjo būti skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda, ypač įvertinus aplinkybes, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo tyrimo metu Bendrovę atstovaujantis asmuo nesutiko su pažeidimo padarymu, nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar kitokių reikšmingų baudos dydžio mažinimui aplinkybių.

48. Nagrinėjau atveju, teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalį nustatančią, jog neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, Inspekcija duoda tam tikrus įpareigojimus darbdaviui, Inspekcijos papildomų galimų poveikio priemonių davimas ar nedavimas nedaro įtakos ginčijamu Nutarimu paskirtos sankcijos (baudos) teisėtumui ir / ar pagrįstumui.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

50. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Selenas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė