2023-08-16 Nr. ANB-593-4-68-3-00041-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3743/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00041-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kurioje priimti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. birželio 30 d. nutarimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. birželio 30 d. nutarimu E. P. nubaustas administracine nuobauda – 700 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkas 2022 m. gegužės 19 d. muitinės deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė muitinės duomenų apdorojimo sistemos priemonėmis, pateikė neteisingus duomenis, susijusius su prekių muitine verte. Patikrinimui pateiktuose dokumentuose ir muitinei pateiktos deklaracijos 22 langelyje nesutampa valiuta, t. y. deklaruota 101 804,16 USD vietoj 101 804,16 Eur, dėl šios priežasties atsirado 1638 Eur PVM mokesčio nepriemoka. Taip buvo pažeista 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 15 straipsnio 2 dalis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. birželio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir E. P. atstovo advokato E. Vinckaus skundas netenkintas.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi E. P. atstovo advokato E. Vinckaus apeliacinis skundas netenkintas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. atstovas advokatas E. Vinckus prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį (prašyme nurodyta – nutarimą) ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį.

Prašyme nurodoma, kad apygardos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimą, nustatytą ANK 211 straipsnio 3 dalyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023) ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 567 straipsnis), taip buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pareiškėjo teigimu, E. P. veiksmai nepagrįstai, tinkamai neįvertinus susidariusios situacijos ir realaus veikos pavojingumo, buvo kvalifikuoti kaip prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas, o teismų išvados dėl E. P. kaltės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. E. P. iš karto po muitinės pareigūno kreipimosi, kilus abejonių dėl neteisingai nurodyto valiutos kodo, pateikė tiekėjo pataisytą sąskaitą su teisingu valiutos kodu ir kartu paprašė leisti pataisyti elektroninės importo deklaracijos (toliau – ir EID) duomenis. Taigi, priešingai nei konstatavo teismai, deklaracijoje pateiktų duomenų patikslinimą inicijavo pats E. P..

Teismų išvados, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galima taisyti elektroninės importo deklaracijos, yra nepagrįstos ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalį, deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų, jei dėl to muitinės deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios iš pradžių buvo joje nurodytos. Nagrinėjamu atveju prekių valiutos kodo iš USD į EUR taisymas jokiu būdu EID deklaruotų prekių nepakeistų tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms. Šiuo atveju Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima taisyti EID, nėra. Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1B-822 patvirtintų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių 4.1 ir 4.7 punktų nuostatas, po elektroninės importo deklaracijos importo muitinės įstaigai pateikimo galima pataisyti pateiktą deklaraciją iki elektroninių pranešimų apie priimtą sprendimą tikrinti importuojamas prekes išsiuntimo. Tokie pranešimai nagrinėjamu atveju nebuvo išsiųsti. Taip pat teismų išvados prieštarauja Kioto konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.27, 3.28, 3.39 standartams, pagal kuriuos leidžiama deklarantui pataisyti jau pateiktą prekių deklaraciją, jei tuo metu, kai gaunamas toks prašymas, muitinės įstaiga dar nėra pradėjusi tikrinti prekių deklaracijos ar prekių, be to, net ir pradėjus tikrinti deklaraciją, ją leidžiama pataisyti, jei deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos, o baudos už padarytas klaidas neskiriamos, jei klaidos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo.

Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad E. P. sąmoningai nepasirinko priešingo teisei elgesio, EID nurodė neteisingą valiutos kodą dėl prekių siuntėjo pateiktoje sąskaitoje padaryto techninio pobūdžio apsirikimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad dėl padarytos klaidos nekilo jokių pasekmių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, E. P. netrauktinas administracinėn atsakomybėn. Priešingas situacijos vertinimas reikštų, kad deklarantas niekada negalėtų patikslinti jau pateiktos EID duomenų.

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. atstovo advokato E. Vinckaus prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015, 2AT-23-303/2021 ir kt.).

Iš paduoto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismų išvadomis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, E. P. kaltės, prašyme išdėstytų teisės aktų nuostatų aiškinimo. Nors prašyme nurodyta, kad teismai padarė esminį materialiosios teisės ir proceso teisės pažeidimus, bet šių pagrindų buvimą pareiškėjas grindžia teiginiais, kuriuose savaip interpretuojamos bylos aplinkybės, pateikiamas subjektyvus (išimtinai pareiškėjui palankus) šių aplinkybių vertinimas ir teisės aktų nuostatų aiškinimas. Taigi, prašymo argumentai iš esmės suponuoja naują (pakartotinį) įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių tikrinimą. Tačiau tai, kaip minėta, nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat ir pareiškėjo nurodyti argumentai dėl, jo nuomone, netinkamo teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo yra tik pareiškėjo pateikiama subjektyvi teisės aktų nuostatų aiškinimo interpretacija, o ne teisiškai reikšmingi argumentai, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pažymėtina ir tai, kad prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės akcentuojamos tos pačios aplinkybės, kurios buvo vertinamos tiek apylinkės, tiek apygardos teisme. Teismų priimtuose sprendimuose išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl EID su neteisingai nurodytu valiutos kodu pateikimo aplinkybių, E. P. kaip muitinės tarpininko atstovui keliamų rūpestingumo ir atidumo standartų, kaltės formos, taip pat teismai motyvuotai atmetė pareiškėjo argumentus dėl teisės aktų nuostatų aiškinimo. Prašyme išdėstyti argumentai motyvuotų teismų išvadų nepaneigia, o vien tai, kad teismai padarė kitokias išvadas, nei norėtų pareiškėjas, nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai, ir nepagrindžia administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė

Audronė Kartanienė