2025-09-08 Nr. BB-4063-1-01-1-25343-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2940/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25343-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. J. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises ir sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė jo teisę į teisingą procesą, nes 2022 m. liepos 7 d., prieš apklausiant kaip liudytoją, jam nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save, o vėliau teisme šie parodymai buvo panaudoti prieš jį. Teismai jo parodymus, duotus teisme, vertino kaip prieštaringus, nes ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymus vertino neišsamiai, iškreipė jų turinį, tinkamai neišanalizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą ir savo sprendimuose nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir nevertino parodymų patikimumo bei padarė neteisingas išvadas. Liudytojų A. J. ir K. J. parodymai nepagrįstai įvertinti kaip teisingi, paneigiantys kasatoriaus parodymus ir įrodantys jo kaltę. A. J. parodymus paneigia liudytojas V. K. A. J. paties įvykio nematė, todėl jos parodymai negali būti laikomi teisingais, be to, ji yra nukentėjusiojo motina ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Liudytoja K. J. yra A. J. sesuo, todėl taip pat suinteresuota bylos baigtimi Ji taip pat nematė įvykio. Dėl šių priežasčių jųdviejų parodymai neturi būti laikomi patikimi. Teismai ignoravo kasatorių teisinančius įrodymus. Kadangi pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, tačiau to nepadarė.

Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad jis vairavo elektrinį motociklą, o ne paspirtuką, todėl turėjo važiuoti gatvės važiuojamąja dalimi, o ne dviračių taku, mano, kad teismai šiuo atveju netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas. Nuteistasis teigia, kad nei parduotuvėje įsigyjant paspirtuką, nei jam pateiktoje paspirtuko naudojimo instrukcijoje nebuvo jokių užuominų, kad ši transporto priemonė turi būti registruojama kaip motociklas, draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir atliekama techninė apžiūra, todėl jis negalėjo žinoti, kad su šia transporto priemone negali važiuoti dviračių taku. Apie tai, kad padidinus paspirtuko greitį, atjungiant jungtį prie priekinio rato, padidės paspirtuko galingumas ir pasikeis šios transporto priemonės kategorija, taip pat niekas neįspėjo. Kasatorius neturi tiek specialių žinių, kad galėtų tai suprasti.

Pasak kasatoriaus, jo veiksmuose nėra visų nusikalstamos veikos sudėties elementų. Bendrasis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimas kasatoriui inkriminuotas nepagrįstai. Teismai nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų, kad tais atvejais, kai pažeidžiami specialieji KET reikalavimai ir šie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su BK 281 straipsnyje nurodytais padariniais, bendrųjų KET reikalavimų pažeidimai papildomai nenurodomi. Teismai, įtraukdami į kaltinimą perteklinį KET punktą, apsunkino kasatoriaus teisę gintis. Be to, nepagrįstai nurodytas KET 57 ir 127 punktų pažeidimas. Jis neprivalėjo važiuoti 3–7 km/val. greičiu, nes važiavo dviračių tako dalimi, skirta dviračių eismui ir joje pėstieji negali vaikščioti. Eismo priemonės vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų ir jis neturės staigiai stabdyti ar keisti judėjimo krypties, todėl neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl teorinės tikimybės, kad kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių.

Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai konstatavo, kad tarp jam inkriminuotų KET pažeidimų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šių išvadų teismai tinkamai nemotyvavo ir, nukrypdami nuo suformuotos teismų praktikos, nepagrindė visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize. Nuteistasis susiklosčiusioje situacijoje neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Susidūrimas įvyko ne dėl jo kaltės. Ekspertizės akte nustatyta, kad pėsčiojo A. J. veiksmai buvo nepriimtini ir lėmė eismo įvykio kilimą. Taip pat nustatyta, kad eismo įvykiui kilti turėjo reikšmės neprižiūrėti, matomumą ribojantys krūmai. Tačiau ši aplinkybė, turinti esminę reikšmę atsakomybei kilti, nevertinta. Teismai nesivadovavo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami nuteistojo naudai.

Be to, neteisingai išspręstas civilinės atsakomybės klausimas. Nors į bylą civiline atsakove buvo įtraukta savivaldybės administracija, civilinis ieškinys jos atžvilgiu nepagrįstai ir neteisėtai paliktas nenagrinėtas, o neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteistas iš Transporto priemonių draudikų biuro. Savivaldybės administracija, būdama atsakinga už tinkamą dviračių tako priežiūrą, šios pareigos laiku nevykdė, nes tarp takų esanti gyvatvorė buvo kelis kartus aukštesnė negu 0,5 m. Kadangi tarp savivaldybės administracijos neatliktų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, ši institucija privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų iš esmės atitinka nuteistojo G. J. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei norėtų nuteistasis, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados (tarp jų ir dėl subjekto, iš kurio priteista neturtinė žala (nutarties 59 punktas)). Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nuteistojo teiginiai apie įstatymuose garantuotų procesinių teisių suvaržymą, teisės principų nesilaikymą yra deklaratyvūs.

Šiame kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl neišaiškinimo teisės duoti parodymus prieš save ir dėl perteklinio kaltinimo, įtraukus bendro pobūdžio KET pažeidimą. Tačiau šiais aspektu apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo ginčijamas ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje šiais klausimais nepasisakė, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Darius Kantaravičius