2023-10-04 Nr. AB-17581-3-61-3-06666-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2348-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06666-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 23S67864 (toliau – ir Sprendimas) nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), 2) įpareigoti Migracijos departamentą prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 1 d., paprašė prieglobsčio, nes priklauso LGBT bendruomenei, kuri (duomenys neskelbtini) yra persekiojama. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30809 (toliau – ir pirmasis sprendimas), kuris buvo panaikintas Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 6K-1684 (toliau – ir Komisijos sprendimas), nes ginčijamame sprendime daromos išvados nemotyvuotos.

2.2. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas pareiškėjo teiginius vertino išskirtinai atsižvelgdamas į informaciją, gautą iš Nyderlandų prieglobsčio institucijos, neatsižvelgdamas į naujai pateiktas aplinkybes bei nevykdydamas pareigos bendradarbiauti.

2.3. Atsakovas visiškai ignoravo Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimą byloje A, B ir C prieš Nyderlandus. Nors atsakovas ir teigia, jog jo apklausą atliko remiantis specialiu DSSH metodu, bet Sprendime joks vertinimas dėl to, ar pareiškėjas priklauso LGBT bendruomenei ar ne, neatliktas.

2.4. Pareiškėjas 2023 m. kovo 15 d. atsakovui pateikė papildomus paaiškinimus, papildomos apklausos metu atsakė į visus klausimus, buvo pasiruošęs bendradarbiauti, tačiau Migracijos departamentas procedūros metu nesusisiekė dėl papildomų paaiškinimų. Pareiškėjo manymu, atsakovas nevertino tam tikrų aplinkybių, jas visiškai ignoravo. Pareiškėjas pateikė fotografijas su draugu (duomenys neskelbtini), kuris gavo prieglobstį dėl tų pačių priežasčių, kurias nurodė pareiškėjas. Pareiškėjas pateikė ir gyvenamosios vietos nuomos sutartį, kuri įrodo, kad su (duomenys neskelbtini) jis gyvena kartu.

2.5. Pareiškėjas su savo partneriu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kūrė ir dabar toliau kuria gyvenimą kartu. Jeigu atsakovui pateikti įrodymai buvo nepakankami, jis privalėjo informuoti, kokie įrodymai pagrįstų jo ir (duomenys neskelbtini) santykius. Sprendime duomenų apie tai, kad būtų susisiekta su jo draugu (duomenys neskelbtini), taip pat nėra. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tokiu savo elgesiu pažeidė pareigą bendradarbiauti su juo.

2.6. Pareiškėjo įsitikinimu, iš Sprendimo akivaizdu, kad atsakovas iš jo tikėjosi šių santykių įrodymo su (duomenys neskelbtini), tačiau tai būtų grubus Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Chartijos (toliau – ir Chartija) pažeidimas. Remdamasis ESTT jurisprudencija pareiškėjas teigė, jog atsakovas ne tik negali tokių įrodymų reikalauti, tačiau negalėtų jų ir priimti pareiškėjui pateikus.

2.7. Dėl atsakovo abejonių, ar socialinio tinklo „Facebook“ paskyra priklauso pareiškėjo tėvui, pareiškėjas pažymėjo, jog paskyros priklausymą jo tėvui įrodo publikuotas galimybių pasas, kurio tikrumą patvirtina ir informacija iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės tinklapio. (duomenys neskelbtini) išduotame pase yra atskirai nurodomas motinos vardas, o tėvo vardas nenurodomas, nes tėvo vardas įrašomas iš karto po duoto vardo, o po jo seka senelio vardas. Prieglobsčio prašytojo pase įrašytas vardas (duomenys neskelbtini) reiškia, kad jam duotas vardas – (duomenys neskelbtini), jo tėvo vardas – (duomenys neskelbtini), o senelio – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentui pateiktame pase ir jo tėvo publikuotame galimybių pase identifikuojamas tas pats asmuo – (duomenys neskelbtini), jo tėvas. Atsakovas šių paaiškinimų niekaip nevertino, juos visiškai ignoravo.

2.8. Pareiškėjo nuomone, jeigu būtų atliktas tyrimas dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, iš kurios jis sulaukė grasinimų, kuri aktyvi iki šiol, Migracijos departamento darbuotojas būtų radęs ir paties pareiškėjo nuotrauką, kurią paskyros savininkas publikavo 2020 m. balandžio mėn. Paskyros savininkas organizuoja religines piligrimines keliones iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tai akivaizdžiai liudija jo religingumą.

2.9. Nors atsakovas nurodė, jog buvo identifikuotas trūkumų daugetas, tačiau lyginant pareiškėjo ir jo draugo (duomenys neskelbtini) pasakojimus buvo identifikuotas tik vienas tariamas trūkumas, kiti trūkumai grindžiami 2015–2016 m. jo teikta informacija Nyderlandų institucijoms. Atsakovas naudoja Nyderlandų institucijos surinktą ir kaip nepatikimą identifikuotą informaciją tik siekdamas patvirtinti savo poziciją, kuria vadovaudamasis, nevertindamas naujai pateiktų aplinkybių, galėtų atmesti jo prieglobsčio prašymą kaip nepagrįstą. Net įvertinus tai, kad 2015–2016 m. Nyderlandų institucijos buvo pripažintas nepatikimu, jo pasakojimas atmestas, Migracijos departamento neatleidžia nuo pareigos įvertinti naujas aplinkybes.

2.10. Atsakovas tendencingai vertino ne pateiktas aplinkybes Lietuvoje, o jo prieglobsčio prašymą Nyderlanduose, kuris jau buvo išnagrinėtas Nyderlandų prieglobsčio institucijos. Pareiškėjas pats pasisakė prašęsis prieglobsčio Nyderlanduose dėl kitos priežasties, ne priklausymo LGBT bendruomenei, atsakovas tendencingai prieglobsčio prašymo aplinkybes grindė ir vertino apklausų, atliktų Nyderlandų institucijoje, metu surinkta informacija.

2.11. Teiginiai, kad jis dėl savo priklausymo LGBT bendruomenei gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) buvo vertinti išskirtinai remiantis 2015–2016 m. Nyderlanduose surinktos informacijos pagrindu, t. y. apklausos, kuri buvo atlikta dar iki įvykių 2020 m. pradžioje – 2021 m. pabaigoje, kuriais pareiškėjas ir grindžia savo prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas ignoravo jo papildomus paaiškinimus.

2.12. Migracijos departamente apklausos metu pareiškėjas minėjo, kad Nyderlanduose dėl priklausymo LGBT nekalbėjo, tik apie studijas toje šalyje, nes dar buvo jaunas. Be to, ir jo advokatas pritarė apie savo orientaciją neužsiminti, tai galėtų padaryti vėliau.

2.13. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. priklauso LGBT ir negali pasikeisti. Šiuo metu jau gali drąsiai ir atvirai apie tai kalbėti. Kad yra kitoks, suprato apie 2010 m. palaiko santykius su draugu (duomenys neskelbtini), iš Nyderlandų grįžo dėl meilės jam, nors turėjo studijuoti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Atsakovas atliko naują išsamų ir objektyvų pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimą, kuris buvo grindžiamas ne tik pirmojo sprendimo priėmimo metu žinomomis aplinkybėmis, bet ir vėliau gauta informacija, t. y. 2023 m. vasario 24 d. iš Nyderlandų Karalystės Imigracijos ir natūralizacijos tarnybos (toliau – ir IND) gauta informacija, 2023 m. balandžio 6 d. pareiškėjo apklausos metu gauta informacija. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nebuvo įpareigotas paneigti savo 2021 m. sprendimų išvadas. Sprendime padarytos išvados dėl bendro pareiškėjo nepatikimumo, pasakojimo prieštaringumo bei nenuoseklumo, todėl Sprendime nevertintas jo priklausymas ar nepriklausymas LGBT bendruomenei.

3.2. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad nepagrįstai buvo sureikšmintas faktas, jog pareiškėjas, prašydamas prieglobsčio Nyderlanduose, 2015 m. nenurodė savo priklausymo LGBT, nes jo bendras nepatikimumas buvo grindžiamas ne tik šia aplinkybe, kad jis šio fakto nenurodė, bet ir tai, kad jis apklaustas 4 kartus neigė, jog priklausė LGBT, taip pat klaidino Migracijos departamentą, nes teikdamas prašymą 2021 m. rugpjūčio 24 d. bei apklausiamas 2021 m. spalio 11 d. tvirtino, kad Nyderlanduose dėl jo prieglobsčio prašymo sprendimas nebuvo priimtas. Ginčijamame Sprendime nurodyti ir kiti pareiškėjo pasakojimo IND ir Migracijos departamentui nenuoseklumai ir prieštaravimai.

3.3. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimas buvo susijęs su 2022 m. gegužės 5 d. prieglobstį Lietuvoje gavusio (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis. Kiekvieno užsieniečio situacija ir vertinimas yra individualus, todėl, nepriklausomai nuo to, kad užsienietis (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui pateikė nuotraukas, kuriose jis yra su prieglobsčio prašytoju, prieglobstis jam buvo suteiktas ne tik dėl šių nuotraukų ir ne tik dėl to, kad jis yra laikomas LGBT asmeniu. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, todėl vien ta aplinkybė, kad asmuo yra priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei, nebūtinai reiškia, kad jis dėl to susiduria su padidinta rizika patirti persekiojimą. Sprendimas dėl užsieniečio (duomenys neskelbtini) buvo priimtas įvertinus jo individualią situaciją, o pareiškėjo atveju ginčijamame sprendime buvo įvertinta individuali pareiškėjo situacija, jo pateikti dokumentai, pasakojimas lyginamas su teiktais 2015 m. Nyderlanduose, taip pat lyginamas ir su užsieniečio (duomenys neskelbtini) pasakojimu, tačiau Sprendimu nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio.

3.4. Tyrimo metu identifikavus, jog 2016 m. rugsėjo 21 d. IND priėmė sprendimą atsisakyti suteikti prieglobstį ir išsiųsti pareiškėją, nustačius, kad jis klaidino tyrimą, teikdamas suklastotus dokumentus ir tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, o Hagos apygardos teismui patvirtinus šio sprendimo teisėtumą, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo teikiamų paaiškinimų ir įrodymų patikimumo. 2023 m. balandžio 6 d. apklausos metu pareiškėjui buvo užduodami patikslinantys klausimai, susiję su iš IND gauta informacija apie ankstesnį prieglobsčio prašymą. Šios apklausos metu pareiškėjas patvirtino, kad be neteisingai nurodytos gimimo datos, jokių neteisingų ar melagingų duomenų IND 2015–2016 m. nebuvo pateikęs, taip pat nurodė prisimenantis IND teiktą informaciją.

3.5. 2023 m. balandžio 6 d. apklausos metu pareiškėjui nurodžius, kad IND pateiktose apklausos transkripcijose buvo užfiksuota, jog jis prašėsi prieglobsčio dėl religinės diskriminacijos, nes yra sunitas, persekiojo (duomenys neskelbtini), jis visą tai paneigė.

3.6. Tyrimo metu palyginus pareiškėjo ir jo draugo (duomenys neskelbtini) duotus parodymus matyti, jog skiriasi aplinkybės, apibūdinančios tariamo persekiojimo pradžią, t. y. kuomet pareiškėjas buvo aptiktas lytinio akto metu kartu su (duomenys neskelbtini).

3.7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jam persekiojimas kyla būtent iš tėvo, tačiau jis pats nurodo, jog jokių tiesioginių žodinių grasinimų nei iš tėvo, nei kitų giminaičių nesulaukęs.

3.8. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) laikinai gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta ir prieglobsčio prašyme nurodyti tariamo persekiojimo veiksmai vykdyti (duomenys neskelbtini) gubernijoje, tyrimo metu buvo įvertintas abiejų vietovių beatodairiško smurto lygmuo. Atsakovas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gubernijoje beatodairiškas smurtas nevyksta, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gubernijoje vyksta beatodairiškas smurtas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo konkrečioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pritaikęs „slankiojančios skalės“ principą, esant žemam beatodairiško smurto lygiui, atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymo) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2021 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Purvėnų pasienio užkardos veikimo teritorijoje pareigūnai sulaikė nelegalių migrantų grupę, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną atvykdami iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp minėtų asmenų buvo ir pareiškėjas. Jis 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Migracijos skyrių su prašymu dėl prieglobsčio.

5.2. Migracijos departamentas 2021 m spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30809, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtas atsakovo sprendimas buvo panaikintas 2021 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimu Nr. 6K-1684, konstatavus, kad ginčijamame sprendime daromos išvados nemotyvuotos.

5.3. Migracijos departamente 2023 m. balandžio 6 d. vyko organizuota pareiškėjo apklausa. Jos metu pareiškėjas paaiškino, kad yra homoseksualus, priklauso LGBT socialinei grupei, neišpažįsta jokios religijos. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo draugą (duomenys neskelbtini), su kuriuo palaikė intymius santykius nuo 2010 m. Kadangi (duomenys neskelbtini) nepripažįstami homoseksualūs santykiai, jie kartu nusprendė pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo santykiai su tėvu 2015 m. buvo labai geri, todėl leido vykti į Nyderlandus studijuoti. 2015 m. nepavyko išvykti kartu su (duomenys neskelbtini), nes trūko lėšų vykti abiem. Būdamas Nyderlanduose, pareiškėjas įkalbėjo (duomenys neskelbtini) tėvus, kad šis taip pat atvyktų studijuoti, (duomenys neskelbtini) tėvai leido jam vykti į Nyderlandus. Tačiau (duomenys neskelbtini), vykdamas neteisėtai per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, buvo sulaikytas, o pase padarytas įrašas, draudžiantis atvykti į (duomenys neskelbtini).

5.4. Pareiškėjas, 2015 m. atvykęs į Nyderlandų Karalystę, pasiprašė prieglobsčio. Atsisakius suteikti prieglobstį, padedamas Tarptautinės migracijos organizacijos (toliau – ir TMO), pareiškėjas savanoriškai grįžo į (duomenys neskelbtini) 2017 m. Susitikęs su (duomenys neskelbtini), nusprendė antrą kartą bėgti į (duomenys neskelbtini), tačiau į šią šalį atvykti pavyko tik jam vienam, nes (duomenys neskelbtini) pase dar galiojo draudžiantis įrašas.

5.5. Prieglobsčio prašytojas 2018 m. vėl grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki 2020m. pabaigos – 2021 m. pradžios, kuomet (duomenys neskelbtini) mama užtiko juos abu lytinio akto metu (duomenys neskelbtini) šeimos namuose. Motina pradėjo grasinti, jog praneš apie tai sūnaus broliams ir pareiškėjo tėvui, kaltino pareiškėją dėl santykių su (duomenys neskelbtini). Jie abu iš karto pasišalino iš (duomenys neskelbtini) šeimos namų. Tuomet pareiškėjas iš savo namų pasiėmė pinigų, kelis asmeninius daiktus ir kartu su (duomenys neskelbtini) pabėgo iš (duomenys neskelbtini) miesto. Draugo brolis dirba policijos pareigūnu, tačiau jiems pasisekė, nes tuo metu jis buvo darbe. Abu jaunuoliai pabėgo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prospektą, pas draugą (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandus. Sužinojęs socialiniame tinkle „Facebook“ apie nesudėtingą galimybę gauti Baltarusijos Respublikos vizą, prieglobsčio prašytojas išvyko į Minską. Išvykęs iš (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio mėn. per susirašinėjimo programėlę „Messenger“ gavo grasinančias žinutes iš tėvo.

5.6. Atsakovas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 23S67864 nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas išanalizavo Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnio 2 punktą, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d punktą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Prieglobsčio tvarkos aprašas) 97 punktą.

7. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į jo kilmės valstybę, įvertino išsamią informaciją, surinktą ne tik Lietuvoje, tačiau taip pat atsižvelgė ir į IND informaciją. Taip pat atsakovas, siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį bei priėmė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka įstatyme numatytų sąlygų dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo. Pareiškėjo paaiškinimai dėl savo asmeninės patirties ir galimo patirti persekiojimo yra itin abstraktūs, bendro pobūdžio, pasakojimas apie jo individualią situaciją (seksualinę orientaciją bei galimą tėvo persekiojimą) stokoja konkretumo ir individualumo, neatitinka apie kilmės valstybę surinktos informacijos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad prieglobsčio prašytojas turi pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jeigu grįžtų į kilmės valstybę.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas surinko aktualią šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją ir ją išdėstė skundžiamame Sprendime. Surinkta informacija buvo aktuali pareiškėjo pasakojimui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jam galėtų kilti grėsmė. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Vienintele grėsmės priežastimi pareiškėjas nurodė tėvo grasinimus, tačiau pažymėtina, jog tarptautinė apsauga nėra taikoma dėl šeimoje kylančių konfliktų. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į vietos valdžios / teisėsaugos institucijas dėl apsaugos. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kilmės šalyje kreipėsi į policiją dėl grasinimų, kurių sulaukė iš tėvo, o institucija būtų atsisakiusi tokią apsaugą suteikti.

9. Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

10. Teismas, vertindamas visą pateiktą medžiagą, pritarė atsakovo argumentams, jog pareiškėjo pasakojimas, tiek įrodymai įvertinti ne atsietai, o visumoje, ir jų pagrindu daromos pagrįstos išvados dėl bendro pareiškėjo nepatikimumo. Teismas taip pat pritarė atsakovo pozicijai, kad nėra nenustatytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl sutiko, jog jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas pagrįstai atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas bei įvertinus jo atvykimo į Lietuvą aplinkybes (atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų)), teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas iki 2023 m. gegužės 15 d. Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

12. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

13. Netenkinęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

15.1. Teismo išvados prieštarauja prieglobsčio teisės pagrindiniams principams bei paties atsakovo teiginiams (Migracijos departamentas savo atsiliepime nurodė, kad „sprendime nevertintas pareiškėjo priklausymas/nepriklausymas LGBT bendruomenei“ (Atsiliepimo 3 psl.), tai iš esmės paneigia teismo teiginį, kad „atsakovas pareiškėjo pasakojimo apie jo homoseksualumą nelaikė patikimu). Pats atsakovas nurodo, pareiškėjo jam pateikto pasakojimo nevertinęs, dėl bendro patikimumo trūkumų, tai reiškia, kad pareiškėjo įvardintos priežastys, dėl kurių jis (duomenys neskelbtini) bus persekiojamas, apskritai nebuvo vertintos, o toks atsakovo elgesys neatitinka prieglobsčio teisės standartų.

15.2. Migracijos departamentas teigia, kad pareiškėjo apklausą atliko remiantis specialiu DSSH metodu, tačiau Sprendime joks vertinimas dėl to, ar pareiškėjas priklauso LGBT bendruomenei ar ne, atliktas nebuvo. Kokiais atvejais teismas mano, kad priklausymo LGBT bendruomenei materialinis faktas neturi būti vertinamas, nepaisant to, kad baimė siejama su priklausymu LGBT bendruomenei, teismas neįvardina, o toks teiginys prieštarauja pačios prieglobsčio procedūros esmei.

15.3. Teismas ir Migracijos departamentas visiškai ignoravo ESTT išaiškinimą byloje A, B ir C prieš Nyderlandus (69 pastraipa).

15.4. Teismo teiginys, kad tarptautinė apsauga nėra taikoma dėl šeimoje kylančių konfliktų, neatitinka Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno.

15.5. Pareiškėjas nesutinka su įrodymų vertinimu (netinkamai vertinti pareiškėjo pateikti įrodymai bei paaiškinimai apie bendravimą su draugu (duomenys neskelbtini), apie tėvo grasinimus). Be to, atsakovas nevertino ir nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų.

15.6. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas su juo nebendradarbiavo.

15.7. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumento dėl neprofesionalaus atsakovo darbuotojų, atlikusių apklausą ir vertinimą, pareigų atlikimo. Kaip matyti iš gairių, susijusių su LGBTI grupei priklausančių asmenų prieglobsčio prašymo nagrinėjimu, siekiant tinkamai įvertinti tokį prieglobsčio prašymą ir tinkamai taikyti DSSH metodiką, būtinas specialus pasirengimas ir specialios žinios, tačiau įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas laikėsi visų standartų ir, ar atsakovo kompetencija yra pakankama tinkamai užduoti ir tinkamai įvertinti klausimus, kai naudojamas DSSH metodas. Be to, atsakovas uždavė netinkamai suformuluotus klausimus.

15.8. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti laikotarpio.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

16.1. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 83 straipsnio 5 dalimi, akcentuoja, kad tyrimo metu prieglobsčio prašytojo teikti duomenys buvo pagrįstai atmesti, nepriskiriant jiems įrodomosios galios bei nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas tikslingai klaidino tyrimą. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyti prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Atitinkamai, atmetus didžiąją dalį prieglobsčio prašytojo teiktų duomenų bei įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas ir praeityje klaidino IND teikdamas prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad nėra tikslinga toliau vertinti asmens priklausomybę LGBT.

16.2. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja ESTT sprendimą byloje A, B ir C prieš Nyderlandus. Atsakovas nurodo minėto ESTT sprendimo 71 pastraipą ir akcentuoja, kad „pirmas kartas“ nėra suvokiamas kaip pirmas prieglobsčio prašymas plačiąja prasme, o „pirmas kartas“ kai jam buvo suteikta galimybė paaiškinti persekiojimo priežastis, t. y. prašymo suteikti prieglobstį išreiškimas raštu ar žodžiu tik atvykus į Europos Sąjungos valstybę (šiuo atveju Nyderlandus) arba pirminė apklausa. Nyderlanduose buvo atliktos 4 pareiškėjo apklausos, suteikta kitų galimybių atskleisti pareiškėjui tariamai gręsiantį persekiojimą dėl buvimo LGBT bendruomenės nariu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta galimybė teikti paskesnį prieglobsčio prašymą, tačiau šis tokia galimybe net nepasinaudojo ir sutiko, savo noru grįžti į (duomenys neskelbtini), nepaisydamas tariamai jam kylančios grėsmės. Be to, IND buvo įvertinęs pareiškėjas vienos iš apklausų metu buvo nurodytą aplinkybę, kad buvo nepagrįstai apkaltintas lytinių santykių turėjimu su draugu (duomenys neskelbtini).

16.3. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Migracijos departamentas vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes apklausų metu tiek IND, tiek Migracijos departamentui.

16.4. Migracijos departamento Sprendime nėra konstatuota, kad šeimos nariai negali būti persekiojimo vykdytojai.

16.5. Visi pareiškėjo papildomi dokumentai ir įrodymai buvo užregistruoti ir analizuoti tyrimo metu, o tai kas atsispindi Sprendime.

16.6. DSSH modelis buvo sukurtas mokslininkų būtent tam, kad prieglobsčio prašymus nagrinėjantys viešojo sektoriaus darbuotojai galėtų atlikinėti apklausas su asmenimis, kurie prieglobsčio prašymus grindžia persekiojimu, patiriamu dėl priklausymo LGBTI bendruomenei. Gairėse nėra nurodoma, kad asmuo, atliekantis apklausas pagal DSSH modelį, privalo turėti specialų pasirengimą ar specialias žinias arba pasitelkti asmenį, turintį tokias žinias (psichologą).

16.7. Pareiškėjui nebuvo užduoti klausimai, susiję su asmens seksualine praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 23S67864, kuriuo nesuteiktas pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga, taip pat nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Migracijos departamento surinktą informaciją, atliktą apklausą, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad prieglobsčio prašytojas turi pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jeigu grįžtų į kilmės valstybę. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Migracijos departamento 2023 m. gegužės 15 d. Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvados prieštarauja atsakovo surinktai informacijai, be to, neatitinka Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno. Teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo argumentų bei ignoravo ESTT 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą sujungtose bylose C-148/13, C-149/13 ir C-150/13. Pareiškėjas nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

22. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

23. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

24. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

27. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas neteisėtai kirto valstybės sieną atvykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Jis 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Migracijos skyrių su prašymu dėl prieglobsčio. Migracijos departamentas 2021 m spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S30809, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kuris buvo panaikintas 2021 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimu Nr. 6K-1684, konstatavus, kad ginčijamame sprendime daromos išvados nemotyvuotos.

30. Migracijos departamentas, gavęs iš IND informaciją, nustatė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašė religinės diskriminacijos pagrindu (nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir gyveno mieste, kuriame (duomenys neskelbtini) sudaro mažumą). Pareiškėjas apklausų metu buvo nurodęs, kad nėra homoseksualus.

31. Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad yra homoseksualus, priklauso LGBT, neišpažįsta jokios religijos. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo draugą (duomenys neskelbtini), su kuriuo palaikė intymius santykius nuo 2010 m. Kadangi (duomenys neskelbtini) nepripažįstami homoseksualūs santykiai, jie kartu nusprendė pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo santykiai su tėvu 2015 m. buvo labai geri, todėl leido vykti į Nyderlandus studijuoti. Pareiškėjas, 2015 m. atvykęs į Nyderlandų Karalystę, pasiprašė prieglobsčio. Atsisakius suteikti prieglobstį, pareiškėjas savanoriškai grįžo į (duomenys neskelbtini) 2017 m. Susitikęs su (duomenys neskelbtini), nusprendė antrą kartą bėgti į (duomenys neskelbtini), tačiau į šią šalį atvykti pavyko tik jam vienam, nes (duomenys neskelbtini) pase dar galiojo draudžiantis įrašas. Prieglobsčio prašytojas 2018 m. vėl grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki 2020 m. pabaigos – 2021 m. pradžios, kai (duomenys neskelbtini) mama užtiko juos abu lytinio akto metu (duomenys neskelbtini) šeimos namuose. Motina pradėjo grasinti, jog praneš apie tai sūnaus broliams ir pareiškėjo tėvui, kaltino pareiškėją dėl santykių su (duomenys neskelbtini). Jie abu iš karto pasišalino iš (duomenys neskelbtini) šeimos namų. Tuomet pareiškėjas iš savo namų pasiėmė pinigų, kelis asmeninius daiktus ir kartu su (duomenys neskelbtini) pabėgo iš (duomenys neskelbtini) miesto. Nurodė, kad draugo brolis dirba policijos pareigūnu, tačiau jiems pasisekė, nes tuo metu jis buvo darbe. Abu jaunuoliai pabėgo į (duomenys neskelbtini), pas draugą iš Nyderlandų. Sužinojęs socialiniame tinkle „Facebook“ apie nesudėtingą galimybę gauti Baltarusijos Respublikos vizą, prieglobsčio prašytojas išvyko į Minską. Išvykęs iš (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio mėn. per susirašinėjimo programėlę „Messenger“ gavo grasinančias žinutes iš tėvo.

32. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 23S67864 nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2023 m. balandžio 6 d. apklausos metu ir IND apklausų metu nurodytą informaciją apie galimą grėsmę kilmės šalyje, sutinka su atsakovo išvada, jog pareiškėjo pasakojimas yra prieštaringas ir nėra nuoseklus.

34. Pirma, pareiškėjas IND apklausų metu nurodė, kad yra musulmonas (duomenys neskelbtini) yra gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjo teigimu, jo šeimą persekiojo (duomenys neskelbtini) pakraipos valdžios ir liaudies mobilizacijos pajėgos (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jis nėra religingas, tėvas yra musulmonas šiitas, religingas ir palaiko santykius su (duomenys neskelbtini).

35. Antra, pareiškėjo pasakojimo dalis apie tai, kada pareiškėjas informavo savo teisininką Nyderlanduose, jog jis priklauso LGBT, nėra nuosekli. Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. metu pareiškėjas nurodė, kad informavo teisininką, kai IND 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas buvo apskųstas teismui. Vėliau uždavus patikslinantį klausimą, pareiškėjas nurodė, kad informavo teisininką likus vienam mėnesiui iki savanoriško grįžimo į kilmės šalį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas į kilmės šalį išvyko tik 2017 m. spalio 9 d., nors Hagos apygardos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, buvo priimtas 2016 m. spalio 20 d. Pareiškėjas apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo neteikė.

36. Trečia, Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad skiriasi pareiškėjo ir jo draugo (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės apie tai, kada juos kartu pamatė pareiškėjo draugo (duomenys neskelbtini) mama.

37. Ketvirta, IND, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, savo iniciatyva įvertino aplinkybę dėl pareikštų kaltinimų (paskleistų gandų), jog pareiškėjas galimai turėjo lytinių santykių su kitu vyru. Pareiškėjas IND apklausos metu nurodė, kad jo tėvas nepatikėjo paskleistais gandais. Tuo metu pareiškėjas palaikė gerus santykius su tėvu, kuris apmokėjo pareiškėjo kelionę į Nyderlandus.

38. Be to, vertinant pareiškėjo baimę būti persekiojamam kilmės šalyje, pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas ne kartą buvo grįžęs į kilmės šalį (2015 m. išvyko į Nyderlandus ir grįžo 2017 m., po to buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir grįžo į kilmės šalį 2018 m.). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui grįžus į kilmės šalį, jis būtų buvęs persekiojamas.

39. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, jog jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Prieglobsčio prašytojo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nesąlygoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jos asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamento atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą. Pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas nebendradarbiavo su juo ir nesiekė pašalinti pasakojimo prieštaravimų, yra deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

40. Dėl pareiškėjo argumento, jog Sprendime nėra pateiktas vertinimas dėl to, ar pareiškėjas priklauso LGBT bendruomenei ar ne, pažymėtina, kad, kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, atsakovas, atlikdamas 2023 m. balandžio 6 d. apklausą, vadovavosi DSSH metodu bei uždavė klausimus šiuo aspektu bei įvertino pareiškėjo atsakymus visų aplinkybių kontekste. Aplinkybė, jog skundžiamame Migracijos departamento Sprendime nėra atskiros išvados dėl to, ar pareiškėjas priklauso LGBT ar ne, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovas nustatė pareiškėjo pasakojimo bei informacijos, teiktos IND ir Migracijos departamentui, prieštaravimus. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo elgesį (pareiškėjas nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo, savanoriškai išvyko iš Nyderlandų ir nepateikė per metus laiko naujo prieglobsčio prašymo dėl seksualinės orientacijos), sprendė, kad pareiškėjas paneigė poreikį gauti tarptautinę apsaugą.

41. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus dėl netinkamai suformuluotų klausimų kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. apklausos metu buvo užduoti klausimai, vadovaujantis DSSH metodu. Be to, apklausos metu dalyvavo pareiškėjo advokatė, kuri neleido užduoti pareiškėjui klausimų, kurie, advokatės nuomone, neatitiko ESTT praktikos.

42. Teisėjų kolegija pareiškėjo teiginius, jog Nyderlanduose jis bijojo prisipažinti dėl savo orientacijos bei dėl pareiškėjo nurodyto ESTT pateikto išaiškinimo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo sujungtose bylose C-148/13, C-149/13 ir C-150/13 69 pastraipoje, vertina kritiškai. Pažymėtina, kad pareiškėjas Nyderlanduose (vienoje iš draugiškiausių valstybių LGBT bendruomenės nariams) praleido iš viso 2 metus (pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė 2015 m. spalio 25 d. ir išvyko 2017 m. spalio 9 d.). Be to, pareiškėjas po Hagos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo šioje valstybėje praleido dar metus. Taigi, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti naują prieglobsčio prašymą dėl seksualinės orientacijos.

43. Vertinant atsakovo Sprendimą dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, pažymėtina, kad papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, konstatuotina, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Atsižvelgiant į tai, jog kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gubernijose), beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustačius, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais jų nekartodama, ir šias sprendimo dalis palieka nepakeistas.

45. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis