4f751c4f-e9ef-4262-abf3-463bef8e819b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1267-1013/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50194-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1; 2.1.10.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, kaltinamajam M. B., nukentėjusiajam ir civilinei ieÅ¡kovui D. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (septynios veikos), ir jam paskirta subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimo bausmė; vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirtas 45 parų areÅ¡tas; vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 30 parų areÅ¡tas. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areÅ¡tas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

M. B. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 13.30 val. iki 2019 m. lapkričio 15 d. 11.21 val., bÅ«damas nuomojamame bute, kuris nuosavybės teise priklauso D. S., esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent televizorių „Samsung“ su televizoriaus valdymo pulteliu ir priedėlio valdymo pulteliu, kurių vertė 236 eurų, televizoriaus priedėlį kurio vertė 100 eurų, televizoriaus laikiklį kurio vertė 42 eurai, televizoriaus laidus ir kabelius kurių vertė 20 eurų, viso pagrobė nukentėjusiajam D.

S. priklausančio turto už 398 eurų. M. B. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Bylos duomenys Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M.

B. savo kaltę pripažino pilnai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Parodė, jog tiesiog rado skelbimÄ , kad nukentėjusysis D. S. nuomoja butÄ , kur galėtų apsistoti (patvirtino, kad kaltinime buto adresas nurodytas teisingai - (duomenys neskelbtini)). Jis pastarajam paskambino, jie susitiko ir Å¡is jam iÅ¡nuomojo butÄ , tačiau tÄ dienÄ jis pinigų neturėjo, todėl susitarė, kad atsiskaitys už nuomÄ kitÄ dienÄ , jam tÄ butÄ iÅ¡nuomojo be pinigų, tiesiog parodė viskÄ ir padavė raktus. KitÄ dienÄ internete jis rado skelbimÄ , kad žmogus superka televizorius.

Jis bute nukabino televizorių, paėmė valdymo pultelius ir laidus ir pardavė viskÄ atvažiavusiam asmeniui už 110 Eur ir Å¡is iÅ¡važiavo. KitÄ dienÄ jis iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė, paskambino D. S. ir pasakė, kad tiesiog tÄ televizorių sudaužė ir iÅ¡metė, pamelavo tokį dalykÄ . Vėliau jis telefonu keletÄ kartų kalbėjo su nukentėjusiuoju, jog grÄ Å¾ins, pinigus perves ir viskas taip tęsėsi, bet jis nieko negrÄ Å¾ino. Jis taip pasielgė, kadangi tada jam reikėjo pinigų.

Jis suvokė, kad pasisavino svetimÄ turtÄ . Nukentėjusiajam iki Å¡iol nėra atlyginęs padarytÄ Å¾alÄ . Apie pareikÅ¡tÄ 550 Eur civilinį ieÅ¡kinį žino, su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka ir žalÄ atlygins. Patikslino, kad vagystė įvyko sekančiÄ dienÄ , po to, kai iÅ¡sinuomojo butÄ . Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. B. parodė, kad įtarime nurodytÄ datÄ ir laiku nuomojosi butÄ adresu (duomenys neskelbtini) iÅ¡ D. S.. 2019 m. lapkričio 15 d. per „Skelbiu.lt“ rado asmenį, kuris superka įvairius daiktus, su Å¡iuo susisiekė nurodytu telefono numeriu ir susitarė, kad Å¡is nupirks iÅ¡ jo televizorių „Samsung“ su televizoriaus valdymo pulteliu ir priedėlio valdymo pulteliu, televizoriaus priedėlį, televizoriaus laikiklį, televizoriaus laidus ir kabelius.

Asmuo atvyko jo nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), ir jis Å¡iam pardavė minėtus daiktus. Už kiek pardavė tiksliai nepamina, maždaug apie 100-140 eurų. Asmens kuris pirko daiktus duomenų iÅ¡saugojęs neturi. Dėl įvykio labai iÅ¡gyvena, taip pasielgė nes labai trÅ«ko pinigų, nors žino, kad tai neteisėtas elgesys, nuoÅ¡irdžiai gailisi, nori atlyginti žalÄ ir susitaikyti su D. S. (b. l. 94-95). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas M. B. parodė, kad dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Kadangi yra davęs pirminius iÅ¡samius parodymus, juos tvirtina, papildyti daugiau neturi ko. Žalos nukentėjusiajam iki Å¡iol neatlygino, nes neturėjo pinigų. dėl nusikaltimo padarymo labai pergyvena. ŽalÄ galės atlyginti kai gaus pirmÄ algÄ , įsidarbino, dirba tik dvi savaites, kai gaus algÄ mano žalÄ atlygins. Labai stengsis (b. l. 106-107). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. S. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jis pagal verslo liudijimÄ iÅ¡nuomoja laikinai minėtÄ butÄ . 2019 m. lapkričio 13 d. jam paskambino iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo ir pasakė, kad nori iÅ¡sinuomoti butÄ 2 dienom.

Jis pasakė, kad butas yra laisvas ir galima jį iÅ¡sinuomoti. Asmuo atsiuntė iÅ¡ savo minėto telefono numerio žinutę su savo duomenimis: M. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Jie susitiko, jis parodė butÄ ir davė Å¡iam nuo buto raktus ir Å¡is apsistojo bute. 2019 m. lapkričio 15 d. apie 11.21 val., jam parašė žinutę nuomininkas M. B., kurioje Å¡is nurodė, kad jau iÅ¡sikrausto iÅ¡ buto, tačiau naktį netyčia sudaužė 300 eurų vertės televizorių Samsung, todėl žalÄ jam atlygins Å¡iandien.

M. B. parašė jam, kad Å¡iam neskambintų, nes Å¡is turi pokalbį banke ir gali bendrauti tik žinutėmis. Jis laukė, kol Å¡is atsilieps į jo skambučius, tačiau Å¡is vis rašė jam žinutes, kad pinigus jam grÄ Å¾ins ir kalbėti negali. Jis pradėjo įtarti, kad Å¡is apgaudinėja ir pinigų neatiduos, o televizorių pardavė. Kai jis atvyko apžiÅ«rėti buto, jis pamatė, kad nėra ne tik televizoriaus, bet ir televizoriaus priedėlio ir 2 pultelių – televizoriaus ir priedėlio.

Jis Å¡io paklausė raÅ¡ydamas žinutę, kur yra pultai ir televizoriaus priedėlis, Å¡is atrašė, kad viskÄ iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių dėžę, o Å¡iukÅ¡les iÅ¡vežė automobilis. Jis priedėlio ir televizoriaus dokumentus turi, galės pateikti vėliau. Televizorius juodos spalvos, korpusas plastikinis, priedėlis irgi juodas, plastikinis. Priedėlio vertė yra 100 eurų. Ant jų namo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Jis peržiÅ«rėjo vaizdo medžiagÄ ir pamatė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., 15.18 val., į jų kiemÄ Ä¯važiavo baltos spalvos automobilis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio priėjo nuomininkas ir Å¡ie kažkÄ dėjo į bagažinę, tačiau nesimato, kÄ Å¡ie dėjo. Jis mano, kad nuomininkas televizorių paėmė iÅ¡ buto ir jį pardavė. Taip pat jis nerado buto įėjimo durų spynos 2 raktelių, kurių vertė yra 100 eurų, vieno raktelio vertė 50 eurų. IÅ¡ viso jam padaryta 500 eurų žala. Taip pat Å¡is jam yra nesumokėjęs už nuomÄ 80 eurų (b. l. 23-24). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D.

S. parodė, kad jis rado buto raktus kitoje dėžutėje, todėl raktai nėra dingę. Raktus perdėjo į kitÄ dėžutę valytoja (b. l. 27). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. S. parodė, jog M. B. iki Å¡ios dienos, tai yra iki 2019 m. lapkričio 25 d., negrÄ Å¾ino jam pinigų už televizorių, priedėlį, pultelius, televizoriaus laikiklio detales, o taip pat iki Å¡ios dienos nesusimokėjo jam už nuomÄ (b. l. 33). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D.

S. parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo nuosavybė. Butas apdraustas bendrovėje „Compensa“. Į draudimo bendrovę pranešė apie pavogtÄ televizorių, bet gavo raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ , kad tai nedraudiminis įvykis, nes nebuvo įsilaužymo pėdsakų. Atsižvelgiant į tai, jokios iÅ¡mokos negavo (b. l. 46). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. S. parodė, kad draudimo bendrovė „Compensa“ jam iÅ¡mokėjo dalį lėšų, t.y. 286,26 eurų, nors anksčiau teigė, kad tai ne draudiminis įvykis, pridės nuostolio apskaičiavimo žalÄ , gautÄ iÅ¡ draudimo bendrovės, t.y.

„Compensa“ paskaičiavo ir jam jau sumokėjo 286,26 eurų. Nori paaiÅ¡kinti, kad civilinio ieÅ¡kinio sumos jis nekeis, kadangi neprivalo mažinti civilinio ieÅ¡kinio sumos įtariamojo naudai. Jeigu įtariamasis jam atlygintų žalÄ , tai tÄ dalį sumos, kuriÄ iÅ¡mokėjo draudimas, jis grÄ Å¾intų draudimui, kadangi jo pastangos gauti draudimo iÅ¡mokÄ negali bÅ«ti pagalba įtariamajam sumažinti atsakomybės naÅ¡tÄ . Taip pat nori paaiÅ¡kinti, kad yra bendravęs su M., kuris yra perpirkęs iÅ¡ įtariamojo jo televizorių su priedais, Å¡is minėjo, kad turi du pultelius ir priedėlį nuo jo televizoriaus, tačiau Å¡ių daiktų jis neims, jie jam nereikalingi, kadangi neturi kur jų panaudoti  (b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Å . (M. Å .) parodė, kad dirba pagal individualiÄ veiklÄ , skelbimuose suradęs įvairius daiktus nebrangiai juos nuperka ir vėliau parduoda. Internete yra patalpinęs savo reklamÄ , todėl žmonės norintys greitai parduoti daiktus gali patys jį surasti, taip jam nereikia ieÅ¡koti klientų pačiam. 2019 m. lapkričio 15 d. telefonu su juo susisiekė asmuo, nepamena ar prisistatė, kuris pasiÅ«lė jam nebrangiai nupirkti televizorių. Pokalbio metu jie aptarė koks tai televizorius, kokia jo bÅ«klė, už kokiÄ kainÄ gali jį nupirkti ir adresÄ kuriuo turėtų atvykti.

Tuomet vyko į (duomenys neskelbtini) g. kur susitiko su asmeniu, kiek pamena Å¡is buvo Å¡viesių plaukų, vidutinio kÅ«no sudėjimo ir 180-185 cm Å«gio, vardo ir pavardės nežino. Å is jam atnešė televizorių Samsung, 32 colių, juodos spalvos, kiek pamena su pulteliu ir priedėliu kurį vis dar turi namuose ir galėtų grÄ Å¾inti savininkui. Jis pastarajam sumokėjo 30 eurų, turi tai užrašęs savo darbo knygoje, vėliau atsiųs įraÅ¡o nuotraukÄ . Daugiau to asmens nematė. Labai greitai minėtÄ televizorių „Samsung“ jis pardavė kitam pirkėjui per interneto svetainę „Skelbiu.lt“, jo duomenų neturi (b. l. 79-80).

IÅ¡ 2019 m. gruodžio 3 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad D. S. atpažino asmenį Nr. 4 – M. B.. Atpažino iÅ¡ apvalios pailgos veido formos, sučiauptų lÅ«pų, antakių, akių formos, didelės nosies, plaukų kirpimo bei ilgo kaklo (b. l. 37-44). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis D. S. elektroniniu paÅ¡tu pateikė pavogtų daiktų, darbų, pirkimo sÄ skaitas: televizoriaus Samsung vertė – 236 Eur; TV priedelis – apie 100 Eur; televizoriaus laikiklio detalė – 26 Eur; montavimo darbai – 58 Eur; neapmokėtas pragyvenimas bute už dvi dienas – 80 Eur (b. l. 50-57).

IÅ¡ byloje esančio savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. S. pateikė nuostolio apskaičiavimÄ Å¾alos byloje Nr. 9129158-1, kur nurodyta iÅ¡moka – 286,26 Eur (b. l. 63-64) IÅ¡ 2020 m. kovo 2 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. Å . pateikė televizoriaus priedėlį „Arris“ ir televizoriaus pultelį „Arris“ (b. l. 82). IÅ¡ 2020 m. kovo 4 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti M. Å . pateikti daiktai (b. l. 84).

Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13). Byloje esančiame 2019 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), esančios vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotos nuotraukos. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 13 d. 15.23 val. prie baltos spalvos automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės stovi du asmenys, vienas iš jų yra M.

B., kitas nenustatytas asmuo, asmenys kažkÄ deda į minėto automobilio bagažinę (b. l. 65-71). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, iÅ¡ pranešėjo nuomojamo buto dingo televizorius. Nuomininkas telefonu prisipažino, kad jį sudaužė ir iÅ¡metė (b. l. 6-7). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas Tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikÅ¡minga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavÄ , ir to nori.

Vagystės atveju kaltininkas įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018). Kaltinamasis M. B. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B., pripažindamas, jog pavogė nukentėjusiojo D. S. priklausančius daiktus, paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis D.

S. jam įvykio metu buvo iÅ¡nuomojęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡sinuomojo butÄ , internete jis rado skelbimÄ , kad žmogus superka televizorius, todėl jis bute nukabino televizorių, paėmė valdymo pultelius ir laidus ir pardavė atvažiavusiam asmeniui minėtus daiktus už 110 Eur; pripažino, kad nors suvokė, kad pasisavina svetimÄ turtÄ , tačiau jis taip pasielgė, nes jam tuo metu reikėjo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. B. taip pat patvirtino, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , parodydamas, jog 2019 m. lapkričio 15 d. per „Skelbiu.lt“ rado asmenį kuris superka įvairius daiktus, su Å¡iuo susisiekė nurodytu telefono numeriu ir susitarė, kad Å¡is nupirks iÅ¡ jo televizorių „Samsung“ su televizoriaus valdymo pulteliu ir priedėlio valdymo pulteliu, televizoriaus priedėlį, televizoriaus laikiklį, televizoriaus laidus ir kabelius; asmuo atvyko jo nurodytu adresu t. y. (duomenys neskelbtini) ir jis Å¡iam pardavė minėtus daiktus; už kiek pardavė tiksliai neatsimena, maždaug apie 100-140 eurų; taip pasielgė nes labai trÅ«ko pinigų, nors žino, kad tai neteisėtas elgesys (b. l. 94-95).

Pažymėtina, kad pagrobtų daiktų vertę, t. y. kad bendra pagrobtų daiktų vertė yra 398 Eur, patvirtina nukentėjusiojo D. S. į bylÄ pateikti duomenys (b. l. 48, 50-57). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip patvirtino teismo posėdžio metu kaltinamasis M. B., jis suvokė, jog pasisavina svetimÄ turtÄ , tačiau jis taip pasielgė, nes jam tuo metu reikėjo pinigų, nekyla abejonių, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Be paties kaltinamojo M. B. prisipažinimo, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltę patvirtina ir visuma kitų byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiojo D.

S. parodymai, liudytojo M. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, 2019 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenys, 2019 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys, 2019 m. gruodžio 3 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo duomenys ir kita byloje esanti medžiaga. Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis M. B. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 13.30 val. iki 2019 m. lapkričio 15 d. 11.21 val., bÅ«damas nuomojamame bute, kuris nuosavybės teise priklauso D.

S., esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent televizorių „Samsung“ su televizoriaus valdymo pulteliu ir priedėlio valdymo pulteliu, kurių vertė 236 eurų, televizoriaus priedėlį kurio vertė 100 eurų, televizoriaus laikiklį kurio vertė 42 eurai, televizoriaus laidus ir kabelius kurių vertė 20 eurų, viso pagrobė nukentėjusiajam D. S. priklausančio turto už 398 eurus. Å i kaltinamojo M. B. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir M.

B. kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai. Dėl bausmės skyrimo Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numato keletÄ alternatyvių bausmių – vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M.

B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ â€“ įvykdytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurio metu buvo pagrobtas svetimas 398 Eur vertės turtas (padaryta žala neatlyginta), į nustatytÄ kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis (b. l. 123), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 124), baustas administracine tvarka (b. l. 118-122), teistas (b. l. 116-117), duomenų apie gydymÄ si nuo psichikos ar priklausomybės ligų nėra.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis M. B. teisiamas jau trečiÄ kartÄ , Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu (septyni apysunkiai nusikaltimai padaryti 2019 m. birželio mėnesį) bei Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamasis nusižengimas padarytas 2019 m. gruodžio 21 d.) jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taigi kaltinamasis darė nusikalstamas veikas per gana trumpÄ laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepripažįsta visuomenėje vyraujančių socialinių normų, todėl, teismo vertinimu, bausmei keliami tikslai bus pasiekti M. B. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytÄ areÅ¡to bausmę, nustatant bausmės artimÄ numatytam bausmės vidurkiui už nusikaltimÄ (BK 49 str. 3 d.), t. y. už padarytÄ nusikaltimÄ skirtina – 51 paros areÅ¡to bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam M.

B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 34 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. paskirtos subendrintos 45 parų arešto bausmės, dalinio bausmių sudėjimo būdu, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir M. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 70 parų areštas.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

SprendimÄ tenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti 550 Eur turtinę žalÄ (b. l. 48). Šį reikalavimÄ jis grindžia televizoriaus verte – 236 Eur, televizoriaus priedelio verte – 100 Eur, televizoriaus laikiklio verte – 42, laidų bei kabelių verte – 20 Eur, montavimo darbų verte – 40 Eur, neapmokėto pragyvenimo bute verte – 80 Eur, iÅ¡laidomis, susijusiomis su vykimu į policijos įstaigÄ , parkavimu, darbo vietos palikimu – 32 Eur (b. l. 48).

D. S. pateikė dokumentus bei sÄ skaitas, kuriais grindžia padarytÄ turtinę žalÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog televizoriaus Samsung vertė – 236 Eur; TV priedėlio – apie 100 Eur; televizoriaus laikiklio detalės – 26 Eur; montavimo darbai – 58 Eur (b. l. 50-57). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. S. paaiÅ¡kino, kad palaiko savo pareikÅ¡tÄ 550 Eur dydžio pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Jo teigimu, žalÄ sudaro kaltinime nurodytų pavogtų daiktų vertė, 40 Eur remonto iÅ¡laidos, susijusios su naujų daiktų sumontavimu bei nesumokėta 80 Eur suma už pragyvenimÄ .

Priežastinį ryšį tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nesumokėtų nuompinigių sieja su tai, kad pati nusikalstama veika susieta su nuoma. Kaltinamasis nuomodamas butÄ turėjo sumokėti nuomÄ ir atlyginti žalÄ , kuriÄ padarė gyvendamas. Pagarsinus nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, jis jį patvirtino ir palaikė, nes jam nebuvo atlyginta jokia žalos dalis. Dėl to, kad draudimo bendrovė „Compensa“ atlygino dalį padarytos žalos paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ pradžių draudimo bendrovė nenorėjo atlyginti žalos, nes teigė, kad tai nedraudiminis įvykis, nes nebuvo įsilaužimo žymių, bet vėliau, kadangi nutraukė sutartį, tada jis kreipėsi į Lietuvos bankÄ , kuris draudimo sutartyje rado kažkokių „kabliukų“, tada draudimo bendrovė „Compensa“, kaip jam teigė, tiesiog nenorėjo „terliotis“ ir kompensavo dalį pinigų – už televizorių, priedėlį ir laikiklį sumokėjo 280 Eur sumÄ .

Nors televizoriaus priedelis ir Å¡io pultas buvo vėliau surasti, tačiau jis atsisakė juos pasiimti, kadangi jo butas yra nuomojamas per „Airbnb“, atvyksta nauji svečiai, todėl jis privalėjo nupirkti naujÄ Ä¯rangÄ tÄ pačiÄ dienÄ . Vagystės dienÄ jis jau užsakinėjo naujÄ televizorių ir kitus dalykus, kuriuos nupirko kitÄ savaitę. Jis negalėjo laukti, kol jam kažkas kažkÄ kompensuos, dėl to jis nusipirko naujÄ televizorių, priedėlį ir viskÄ Ä¯sirengė. PaaiÅ¡kino, jog jei jis bÅ«tų atgavęs tÄ pultelį ir priedėlį, jis vis tiek negalėjo bÅ«ti naudojamas su naujais daiktais, kadangi visa nauja komplektacija buvo suformuota, televizorius ir priedėlis buvo įsigytas iÅ¡ naujo, o senasis pultelis ar priedėlis niekur nebÅ«tų pritaikytas.

Jis priedėlio nenorėjo vėliau atsiimti, kadangi atgavus priedelį jis niekur neturėtų kur jo dėti. NaujÄ technikÄ Ä¯sigijo, kad galėtų visÄ technikÄ naudoti. Kai jis įsigijo naujÄ jÄ Ä¯rangÄ , tada jis dar nežinojo kur pagrobtoji technika buvo, kadangi jam M. B. sakė, kad jie buvo sulaužyti. Jis tada nežinojo kuo tikėti – M. B. ar prielaida, kad daiktai buvo pavogti. Tai, kur pagrobti daiktai buvo, jis sužinojo po kokių trijų mėnesių. Taigi kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų bei nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimu teismo posėdžio metu, civiliniu ieÅ¡kiniu reikalaujama atlyginti 550 Eur turtinės žalos atlyginimo suma grindžiama pagrobto turto verte, nesumokėtu užmokesčiu už buto nuomÄ bei patirtais nuostoliais dėl vykimo į policijos įstaigÄ iÅ¡laidomis.

Visgi teismas, spręsdamas dėl M. B. civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad konstatuota kaltinamojo M. B. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagrobiant iÅ¡ nukentėjusiojo M. B. turtÄ bei priežastinį ryšį tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo patirtos žalos. Teismas pažymi, jog D. S. buvo nurodęs, kad kaltinamasis jam nesumokėjo už nuomÄ ir todėl jis patyrė turtinę žalÄ . Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad pati nusikalstama veika susieta su nuoma, tačiau nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje sprendžiamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl pagrobto D.

S. turto, o ne kaltinamojo M. B. atsiskaitymo už buto nuomÄ klausimas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir D. S. padarytos žalos, kuri susijusi su negautomis pajamomis už buto nuomÄ , nėra priežastinio ryÅ¡io, todėl jo praÅ¡oma atlyginti 80 Eur dydžio suma dėl nuomos Å¡iuo atveju yra nepriteistina. Be kita ko, dalis žalos nukentėjusiajam buvo atlyginta draudimo bendrovės, pagal draudimo bendrovės „Compensa“ nuostolio apskaičiavimo žalos byloje Nr. 9129158-1 duomenis, nukentėjusiajam D. S. buvo sumokėta 286,26 Eur dydžio iÅ¡moka (b. l. 63-64).

Tokias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. S.. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta žalos dalis nukentėjusiajam jau buvo atlygintina draudimo bendrovės, nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam jau atlygintÄ Å¾alos dydį. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis susijusius su pagrobtu turtu, praÅ¡omÄ priteisti atlygintinos žalos dydį, kuris nėra aiÅ¡kiai per didelis, įvertinęs priežastinį ryšį tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neginčija pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies (t. y. netenkinant reikalavimo, susijusio su buto nuoma bei iÅ¡skaičiuojant draudimo bendrovės atlygintÄ sumÄ ) ir iÅ¡ M.

B. nukentėjusiajam D. S. priteistina 183,74 Eur turtinės žalos atlyginimo. Dėl kitų klausimų M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – televizoriaus priedėlis „Arris“ ir pultelis „Arris“, nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (2020 m. kovo 4 d.

Kvitas B serija BBB Nr. 3PK001986) (b. l. 86-87) – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini nukentėjusiajam D. S.. Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdeÅ¡imt vienos) paros areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti 34 (trisdeÅ¡imt keturių) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. paskirtos subendrintos areÅ¡to bausmės, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du pridėti bausmės, paskirtos Å¡iuo nuosprendžiu, dalį ir M. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 70 (septyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ .

Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktÄ pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. M. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ M. B. nukentėjusiajam D. S. 183,74 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus septyniasdeÅ¡imt keturis centrus) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – televizoriaus priedelį „Arris“ ir pultelį „Arris“, nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Å«kio poskyrį (2020 m. kovo 4 d. Kvitas B serija BBB Nr. 3PK001986) – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nukentėjusiajam D. S.. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad:

1. AreÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtÄ pataisos įstaigÄ (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) atlikti areÅ¡to bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ privalo raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti areÅ¡to bausmės ir nepraneÅ¡us pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieÅ¡ka. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Šėlienė