4f7256a0-e4da-4e6f-a80a-9425f1ceecaa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2612/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Z. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1132-368/2013 pagal ieÅ¡kovo K.

Z. ieÅ¡kinį atsakovui Z. R. dėl skolos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :                                        I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. Z. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Z. R. 209 000 Lt negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 10 450 Lt palÅ«kanas už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2695 Lt žyminį mokestį.

Sutartyje nebuvo nustatytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas. IeÅ¡kovas 2012-07-20 pareikalavo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo raginimo gavimo grÄ Å¾inti paskolÄ , tačiau atsakovas paskolos negrÄ Å¾ino.IeÅ¡kovas K. Z. prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 219 450 Lt sumai atsakovui Z. R. priklausančias lėšas, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pažymėjo, kad 219 450 Lt dydžio ieÅ¡kinio suma yra didelė, o atsakovas yra fizinis asmuo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies: areÅ¡tavo 219 450 Lt sumai atsakovui Z. R. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leidžiant Å¡iais daiktais naudotis, bet uždraudžiant Å¡iuos daiktus iÅ¡nuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti; daiktų nesant, ar esant nepakankamai, už trÅ«kstamÄ sumÄ areÅ¡tuoti atsakovui Z.

R. priklausančias banko sÄ skaitose esančias lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kovu K. Z.. Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio sumÄ ir pridėtus dokumentus, taip pat į tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, sprendė, jog jeigu iki sprendimo įsiteisėjimo turtas bÅ«tų perleistas tretiesiems asmenims, kiltų reali grėsmė bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas Z.

R. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas priimdamas sprendimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė jokių motyvų, kodėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį laiko tikėtinai pagrįstu, nors įstatymas nustato, kad teismas byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ .CPK 147 straipsnio 5 dalies 5 punktas reikalauja, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo bÅ«ti nurodoma asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), tačiau teismo nutartyje Å¡ie duomenys nėra nurodyti.   IeÅ¡kovas K.

Z. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Atsakovo teiginiai, kad teismas nenurodė motyvų dėl ieÅ¡kovo reikalavimo tikėtino pagrįstumo, yra nepagrįsti. Teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad laikinÄ sias apsaugos priemones taiko atsižvelgiant ne tik į didelę ieÅ¡kinio sumÄ , bet ir į ieÅ¡kinio priedus, t. y. dokumentus, kurie yra pasiraÅ¡yti ir atsakovo paraÅ¡u, ir akivaizdžiai parodantys ieÅ¡kinio tikėtinÄ pagrįstumÄ .Teismas nutartyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieÅ¡kovo K.

Z. reikalavimui užtikrinti, o tai, kad nutartyje nenurodytas ieÅ¡kovo asmens kodas ir gyvenamoji vieta, nesudaro pagrindo Å¡iÄ nutartį panaikinti. Be to, Å¡ių duomenų nenurodymas nesutrukdė antstoliui Å¡iÄ nutartį įvykdyti.Atsakovo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galėtų bÅ«ti įvykdytas. IÅ¡ turto apraÅ¡o matyti, kad atsakovui priklausančio turto vertė sudaro 25 000 Lt. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu, teisėtumo klausimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, iki byla bus iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės, vertinamas ne ieÅ¡kinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Taigi teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nevertina pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. IÅ¡ CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas negalėtų bÅ«ti priimtas, kartu tampa aiÅ¡ku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Kartu pažymėtina, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinÄ pagrįstumÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovas Z. R. ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jo turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumÄ . AtskirÄ jį skundÄ grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neįvertino ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo ir, pažeisdamas CPK 147 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus, nenurodė asmens, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos.Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi, kaip minėta, aplinkybė, jog teismas nutartyje nenurodė preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo, savaime nereiÅ¡kia, kad teismas tokio vertinimo neatliko.

Jei teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Preliminariai (prima facie) vertinant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , nėra pagrindo abejoti, kad tuo atveju, jei iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės pasitvirtintų, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo galimybė egzistuoja.

Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminaraus ieškinio pagrįstumo tiesiogiai neaptarė, tačiau tai nereiškia, kad jo ir neįvertino. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. preliminariu sprendimu ieškinys yra patenkintas. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo procesiniu sprendimu pasisako tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo, o ne dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , nesprendžiama, ar ieÅ¡kinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė CPK 147 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytų asmens, kurio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rekvizitų, tačiau Å¡i aplinkybė vertintina kaip formalus pažeidimas, nesudarantis pagrindo spręsti apie skundžiamos nutarties neteisėtumÄ .

Juo labiau, kad minėtų duomenų nenurodymas nesutrukdė tinkamai įvykdyti Å¡iÄ nutartį.Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. spalio 3 d. nutartimi pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo K. Z. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo Z. R. turto atžvilgiu taikymo.Teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad bylos Å¡alys turi pareigÄ sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str.), pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.), rÅ«pintis greitu ir teisingu ginčo iÅ¡sprendimu.

Byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, pateikė atskirÄ jį skundÄ ar kitÄ procesinį dokumentÄ , teismas turi teisę paskirti baudÄ (CPK 95 str.).Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              ArtÅ«ras Driukas