2022-07-05 Nr. AB-18370-3-61-3-04017-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1006-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04017-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alevista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alevista“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alevista“ (toliau – ir UAB „Alevista“, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) nutarimą Nr. MĮPN-127 „Dėl UAB „Alevista“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta 289 Eur bauda už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi pareiškėjo pateiktoje rinkai šviežioje paukštienoje buvo nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Infantis. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba nepagrįstai konstatavo Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba priėmė Nutarimą ne tik vadovaudamasi teisės aktais, kurie neturi būti taikomi nagrinėjant pareiškėjo pažeidimą, bet ir netinkamai aiškino imperatyvių Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų nuostatas, pažeidė bendruosius teisės principus, Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, Nutarimu pažeidžiamas proporcingumo principas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, nesivadovavo Komisijos Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005), Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 nuostatomis, kuriose įtvirtinta, jog šviežioje paukštienoje, kuri pateikta į rinką, jų tinkamumo vartoti laikotarpiu negali būti aptikta tik Salmonella typhimurium ir Salmonella enteritidis, o ne visų Salmonella rūšių.

4. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) nuostatomis, kurios tik apibrėžia bendrąjį reikalavimą, jog nesaugus maistas yra neteikiamas į rinką, ir Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog maisto verslo operatoriai turi užtikrinti, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus, tačiau nesivadovavo Reglamento 2073/2005 I priede įtvirtintais reikalavimais dėl mikrobiologinių Salmonella kriterijų šviežioje atvėsintoje vištienoje.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnyje nustatyta, jog maisto verslo operatoriai turi užtikrinti, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Šio reglamento I priedo 1.28 punkte įtvirtinta, kad šviežioje paukštienoje negali būti aptinkama Salmonella Typhimurium, Sallmonella Enteritidis. Pradinėje Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 redakcijoje I priedo I skyriuje paukštienos atžvilgiu buvo įtvirtintas vienintelis reikalavimas, kad produkcijoje nebūtų aptikta Salmonella, t. y. nebuvo išskirta, kokie konkrečiai Salmonella bakterijų tipai yra draudžiami, o įtvirtintas bendras draudimas visų rūšių Salmonella atžvilgiu. Nurodė, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 preambulės konstatuojamąsias dalis, darytina neginčytina išvada, jog Reglamentu (EB) Nr. 1086/2011, keičiant Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo I skyrių, siekiama įtvirtinti ES lygmeniu vienodą draudimą, t. y. uždrausti dviejų rūšių salmonelių serotipus (Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium) šviežioje paukštienoje, nes, atsižvelgiant į salmonelių paplitimo pasikeitimus, visų rūšių salmonelių uždraudimas šviežioje paukštienoje būtų neproporcinga priemonė siekiamam tikslui pasiekti. ES teisės aktų leidėjas siekia suvienodinti salmonelių reikalavimų šviežioje paukštienoje reikalavimus, kad jie būtų vienodi ES lygmeniu, o skirtingu reglamentavimu nebūtų trukdoma laisvam prekių judėjimui tarp ES šalių ir užtikrinama sąžininga konkurencija. ES teisės aktų leidėjas siekė, kad ES valstybės narės, atlikdamos bakteriologinius šviežios paukštienos tyrimus, vadovautųsi vienodus kriterijus sukuriančiu Reglamentu (EB) Nr. 1086/2011, kuris įtvirtina, jog šviežioje paukštienoje negali būti aptikta tik dvejų serotipų salmonelių (Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium).

6. Pareiškėjas įvertino, kad priimtas Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėjo, kad tiek pareiškėjas, tiek bet koks kitas ūkio subjektas negali užtikrinti, jog rinkai pateikta šviežia paukštiena atitiktų reikalavimus, kurie jam nėra žinomi. Nutarimu konstatuoto pažeidimo patvirtinimas ir baudos už jį paskyrimas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įtvirtintam reikalavimui, kad teisė negali būti nevieša, nes nėra priimtas joks teisės aktas, kuris numatytų, jog šviežioje vištienoje jos pateikimo rinkai momentu negalima aptikti bet kokios rūšies Salmonella serotipų. Pripažįstant, kad pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo nuostatas dėl to, kad šviežioje paukštienoje buvo rasta Salmonella infantis, būtų sukuriamas papildomas ribojimas, kuris nenumatytas Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 nuostatose, o tai savaime reikštų, jog tai yra neproporcingas ribojimas, kuris sukelia per didelius ribojimus ekonomikai, būtų patvirtintas reglamentavimas, kuriuo sukuriamas ribojimas laisvam prekių judėjimui ES, nes Lietuvos Respublikos lygmeniu būtų pritaikyti išskirtinai griežti reikalavimai šviežiai paukštienai. Pareiškėjas įvertino, kad sukuriama situacija, kai šviežia paukštiena, kurioje aptinkamos bet kokios rūšies Salmonella, yra pripažįstama nesaugia Lietuvoje, tačiau kitose ES šalyse šviežia paukštiena pripažįstama nesaugia tik tada, kai šviežioje paukštienoje aptinkama Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 1.28 punktu draudžiami aptikti salmonelių serotipai: Salmonella typhimurium ir Salmonella enteritidis.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti. Nesutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad jie atsietai siekia taikyti Europos Sąjungos teisę. Skundu jie siekė iš esmės išsiaiškinti, ar gali būti nustatyti draudimai kitiems salmonėlės serotipams nei numatyta Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priede, tai yra Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium.

8. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Nutarimas buvo priimtas įvertinus tą faktą, kad pareiškėjo šviežioje paukštienoje, teikiamos rinkai, buvo nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Infantis ir tuo pažeisti Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a ir b punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

10. Atsakovas nurodė, kad kompetentinga institucija gali nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus kilus įtarimams, jog maistas nesaugus (Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 str.). Tai, kad Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo I skyriaus 1.28 papunktis išskiria tik du Salmonella serotipus, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, nepanaikina tos aplinkybės, kad kiti salmoneliu serotipai, kurių yra apie 150, yra patogeniški žmogui ir sukelia tiesioginį poveikį jį vartojusių asmenų sveikatai. Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 suteikia diskrecijos teisę valstybių narių kompetentingoms institucijoms imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, atliekant Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 882/2004) numatytus oficialios kontrolės veiksmus. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatos numato, kad nesaugus maistas, t. y. kuris kenkia žmonių sveikatai, į rinką neteikiamas.

11. Tarnyba pažymėjo, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – NMVRI) 2017 m. atliko rizikos vertinimą (toliau – ir Rizikos vertinimas) dėl salmonelių serotipų patogeniškumo, kurioje nurodė, kad šviežioje, smulkintoje paukštienoje ar jos pusgaminiuose ir iš jos pagamintuose produktuose, vartojamuose išvirus, aptinkami visi salmonelių serotipai gali būti patogeniški žmogui.

12. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra maisto tvarkymo subjektas ir vykdo gamybos procesus, todėl jam, kaip ir kitiems subjektams, vykdantiems maisto tvarkymo veiklą, yra taikomi Lietuvos higienos normos HN 216:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-168 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 216:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 2016:2006) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose maisto tvarkymo veiklą, nustatyti reikalavimai.

13. Pažymėjo, kad pareiškėjas Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 priedo I skyriaus 1.28 papunkčio nuostatą vertina ir taiko atsietai nuo kitų ES reglamentų ir nacionalinių teisės aktų. Tarnyba kiekvieną atvejį dėl pavojaus maisto saugai ir žmonių sveikatai vertina individualiai ir, siekdama užkirsti kelią nesaugaus maisto pateikimui į rinką, o jam patekus – likviduoti pavojų, vadovaujasi, visų pirma, Reglamento (EB) Nr. 882/2004, Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 ir kitų ES reglamentų bei Maisto įstatymo ir kitų nacionalinių teisės aktų nuostatomis, jas taiko sistemiškai, o ne atskirai.

14. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad maisto tvarkymo subjektams taikomi itin aukšti rūpestingumo ir atidumo standartai, atsižvelgiant į tai, jog jie tiekia rinkai produktą, t. y. maistą, turintį tiesioginės įtakos žmonių sveikatai. Maisto tvarkymo subjektai turi elgtis maksimaliai rūpestingai, kad visuose maisto tvarkymo etapuose užtikrintų maisto saugą.

15. Pažymėjo, kad Nutarimas yra proporcingas nustatytiems pažeidimams.

16. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ir kitose Europos Sąjungos valstybėse taikomi draudimai paukštienai užkrėstai ne tik Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium, bet ir kitiems salmonėlės serotipams.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alevista“ skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 289 Eur bauda už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Teismas nustatė, kad:

20.1. Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, reaguodama į Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (RASFF) paskelbtą 2019 m. gegužės 13 d. pranešimą Nr. 20190513-016 (toliau – ir Pranešimas) apie atvėsintoje viščiukų broilerių mažojoje filė, partijos Nr. 11801, tinkamumo vartoti terminas iki 2019 m. gegužės 2 d., kilmės šalis (duomenys neskelbtini), nustatytus patogeninius mikroorganizmus – Salmonella Infantis (2019 m. gegužės 9 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolas Nr. 1-19/09771/1-5M (toliau – ir Tyrimų protokolas), 2019 m. gegužės 13 d. atliko Įmonės neplaninį patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas), kurio metu surašė Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 33GMTS-202 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte užfiksuota, kad Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2019 m. balandžio 29 d. iš (duomenys neskelbtini), tinkamumo vartoti terminas iki 2019 m. gegužės 2 d. (toliau – ir Produktas) mėginius Salmonella 25 g nustatymui. Pagal gautus Tyrimo protokolo rezultatus, Produkte nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Infantis. Patikrinimo metu, patikrinus atsekamumą, nustatyta, kad viščiukai broileriai be vidaus organų, šviežūs, gauti iš (duomenys neskelbtini). UAB „Alevista“ siunta užregistruota 2019 m. balandžio 28 d., suteiktas partijos Nr. 118/01, paukštiena išpjaustyta 2019 m. balandžio 28 d. į 18 produktų pozicijų, viso 2605,7 kg. Patikrinimo metu Produkto nerasta, visa paukštiena realizuota Lietuvos Respublikos rinkai.

20.2. Tyrimo metu nustačius, jog UAB „Alevista“ pateikė rinkai šviežias viščiukų broilerių dalis: krūtinėlių filė 476,3 kg, krūtinėlių mažoji filė 140,7 kg, ketvirčiai 649,2 kg, sparneliai 296,1 kg, šlaunelės 192,4 kg, nugarėlės ilgos 56,8 kg, nugarėlės 202,7 kg, krūtinkauliai 112,7 kg, krūtinėlės 15,3 kg, odelės 86,4 kg, blauzdelės 74,3 kg, viščiukų broileriai 17,6 kg, ketv. kaulai 31,2 kg, didžioji filė 18,2 kg, kulšelių mėsa 156,5 kg, vištienos faršas 30 kg, petukai 36,4 kg, sparnelių vidurinė dalis 12,9 kg, kilmės šalis (duomenys neskelbtini), partijos Nr. 118/01, iš viso 2605,7 kg, kurioje nustatyta Salmonella Infantis, ir įvertinus Tyrimo protokolo rezultatus, Tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad Produkcija yra nesaugi ir neatitinka Reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2002 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463) 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 papunkčio, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir priėmė 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 33SV-94 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo uždraudė tiekti rinkai nesaugų produktą, UAB „Alevista“ įpareigota pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti.

20.3. Tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, remdamasi Sprendimu ir Tyrimų protokolu, surašė 2019 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 33MjPP-21 (toliau – ir Protokolas), kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas pateikė rinkai nesaugius maisto produktus, kurie neatitiko 2002 m. sausio 28 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, dėl to, kad Lietuvos Respublikos rinkoje buvo išplatinta 18 skirtingų šviežių atvėsintų viščiukų broilerių dalių, kuriose nustatyta Salmonella infantis. Šiuo pagrindu buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

20.4. Pareiškėjas Tarnybai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė savo argumentus, kodėl jis nesutinka su Protokole kvalifikuotu Maisto įstatymo pažeidimu. Komisija, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktus duomenis ir Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtino, jog UAB „Alevista“, nesilaikydama reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, pateikė Lietuvos Respublikos rinkai nesaugų maisto produktą – šviežias viščiukų broilerių dalis, iš viso 2605,7 kg, kurioje nustatyta Salmonella Infantis ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, todėl, atsižvelgiant į tai, priėmė 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą byloje „Dėl UAB „Alevista“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo pareiškėjui paskyrė 289 Eur baudą.

20. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp proceso šalių nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėjo pateiktoje rinkai Produkcijoje buvo nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Infantis.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, nurodė, kad Tarnyba netinkamai taikė Europos Sąjungos teisės normas, reglamentuojančias paukštienos saugumo reikalavimus, priimdama Nutarimą rėmėsi Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatomis, kurios tik apibrėžia bendrąjį reikalavimą, jog nesaugus maistas yra neteikiamas į rinką, ir Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio l dalimi, kurioje įtvirtinta, kad maisto verslo operatoriai turi užtikrinti, jog maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus kriterijus, tačiau nesivadovavo Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priede įtvirtintais reikalavimais dėl mikrobiologinių Salmonella kriterijų šviežioje atvėsintoje vištienoje. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad Reglamentui (EB) Nr. 2073/2005 įvardijus tik 2 šviežioje paukštienoje draudžiamus Salmonella serotipus (Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium), visi kiti serotipai šviežioje paukštienoje nėra draudžiami. Taigi, kaip nurodė teismas, skunde pareiškėjas įrodinėja, jog Tarnyba netinkamai pritaikė Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 nuostatas, pagal kurias šviežioje paukštienoje negali būti aptinkami tik du Salmonella serotipai – typhimurium ir enteritidis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pažeidžiamas proporcingumo bei laisvo prekių judėjimo principai.

22. Teismas visų pirma apžvelgė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 14 punktą, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 14 straipsnio 4 dalies a punktą, 17 straipsnio 1 dalį, Maisto įstatymo 2 straipsnio 11 punktą, Maisto įstatymo 7 straipsnio 5 dalį.

23. Teismas nurodė, kad ginčo atveju, vertinant pareiškėjo argumentus, jog Tarnyba netinkamai pritaikė Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 nuostatas, pagal kurias šviežioje paukštienoje negali būti aptinkami tik du Salmonella serotipai – typhimurium ir enteritidis, aktualiu laikytinas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2017 metais atliktas rizikos vertinimas dėl salmonelių serotipų patogeniškumo, kuriame nurodyta, jog šviežioje, smulkintoje paukštienoje ar jos pusgaminiuose ir iš jos pagamintuose produktuose, vartojamuose išvirus, aptinkami visi salmonelių serotipai gali būti patogeniški žmogui. Epidemiologiniai duomenys nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad skirtingi salmonelių serotipai yra mažiau ar daugiau patogeniški. Salmoneliozė ir kampilobakteriozė yra dažniausiai registruojamos per maistą plintančios zoonozės visame Europos regione. Europos maisto saugos tarnybos (angl. European Food Safety Authority; (toliau – ir ESFA)) bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. European Centre of Disease Prevention and Control; (toliau – ir ECDC)) duomenimis, daugiausia susirgimų sukėlusių salmonelių serotipų dešimtuke yra S. Enteritidis, S. Thypimurium, S. Infantis, S. Kentucky ir kt. Teismas pažymėjo, kad apie pusę su broileriais siejamų žmonių salmoneliozės atvejų yra sukėlę kiti nei reglamento (EB) Nr. 2073/2005 priedo I skyriaus 1.28 papunktyje nurodyti salmonelių serotipai.

24. Teismas nurodė, kad Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 nustato tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologinius kriterijus ir įgyvendinimo taisykles, kurių turi laikytis maisto verslo operatoriai. Kompetentinga institucija gali nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus kilus įtarimams, jog maistas nesaugus (reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 str.). Tai, kad minėto reglamento I priedo I skyriaus 1.28 papunktis išskiria tik du Salmonella serotipus, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, nepanaikina tos aplinkybės, kad kiti salmoneliu serotipai, kuriu yra apie 150, yra patogeniški žmogui ir sukelia tiesioginį poveikį jį vartojusių asmenų sveikatai. Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 suteikia diskrecijos teisę valstybių narių kompetentingoms institucijoms imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, atliekant Reglamente (EB) Nr. 882/2004 numatytus oficialios kontrolės veiksmus. Teismas pažymėjo, kad Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatos numato, jog nesaugus maistas, t. y. kuris kenkia žmonių sveikatai, į rinką netiekiamas.

25. Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 nustato tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologinius kriterijus ir įgyvendinimo taisykles, kurių turi laikytis maisto verslo operatoriai. Kompetentinga institucija gali nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus kilus įtarimams, jog maistas nesaugus (reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 str.). Tai, kad minėto reglamento I priedo I skyriaus 1.28 papunktis išskiria tik du Salmonella serotipus, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, kaip nurodė teismas, nepanaikina tos aplinkybės, jog kiti salmonelių serotipai, kurie yra patogeniški žmogui ir sukelia tiesioginį poveikį jį vartojusių asmenų sveikatai, negali būti ribojami. Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 suteikia diskrecijos teisę valstybių narių kompetentingoms institucijoms imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, atliekant Reglamente (EB) Nr. 882/2004 numatytus oficialios kontrolės veiksmus.

26. Teisėjų kolegija apibendrino, kad Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatos numato, jog nesaugus maistas, t. y. kuris kenkia žmonių sveikatai, į rinką netiekiamas.

27. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo atveju aktualu ir tai, jog Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad tai, jog maisto produktas atitinka jam taikomas konkrečias nuostatas, kompetentingoms institucijoms nedraudžia imtis atitinkamų jo pateikimą į rinką ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti jį iš rinkos, jei yra pagrindo įtarti, kad, nepaisant minėto atitikimo, šis maistas yra nesveikas.

28. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 1 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad oficiali kontrolė atliekama siekiant nustatyti, ar laikomasi taisyklių, kuriomis, visų pirma, siekiama: 1) užkirsti kelią tiesiogiai ar per aplinką atsirasti pavojui žmonėms ir gyvūnams, likviduoti šį pavojų arba jį sumažinti iki priimtino laipsnio; 2) garantuoti teisingą pašarų ir maisto prekybos praktiką ir ginti vartotojų interesus. Maisto įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka maisto kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus.

29. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba kiekvieną atvejį dėl pavojaus maisto saugai ir žmonių sveikatai privalo vertinti individualiai, siekiant užkirsti kelią nesaugaus maisto pateikimui į rinką, o jam patekus – likviduoti pavojų. Tarnyba privalo sistemiškai vadovautis reglamento (EB) Nr. 882/2004, Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 ir kitų ES reglamentų bei Maisto įstatymo ir kitų nacionalinių teisės aktų nuostatomis, jas taikyti sistemiškai, o ne atskirai.

30. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Tarnyba taikė aktą, neaktualų priimant Nutarimą – Lietuvos higienos normą HN 2016:2006.

31. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 2016:2006 1 dalyje yra nurodyta, jog HN 2016:2006 nustato maisto produktų tvarkymo mikrobiologinius kriterijus, taikomus Lietuvos Respublikoje veikiantiems maisto produktų gamintojams, įgyvendinant rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstą savikontrolę. Lietuvos higienos normos HN 2016:2006 2 punktas nustato, kad šioje higienos normoje išdėstyti kriterijai papildo Reglamente (EB) Nr. 2073/2005 nustatytus maisto produktų tvarkymo proceso higienos mikrobiologinius kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje gaminamų maisto produktų specifiką bei su maisto produktų vartojimu susijusią riziką visuomenės sveikatai. Lietuvos higienos normos HN 2016:2006 4 punkte nustatyta, kad maisto produktus draudžiama tiekti rinkai, jei juose yra patogeninių mikroorganizmų (25 g arba 25 ml produkto jų neturi būti) ar viršyta užterštumo riba, nustatyta šioje higienos normoje.

32. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija, jog jis yra maisto tvarkymo subjektas ir vykdo gamybos procesus, todėl jam, kaip ir kitiems subjektams, vykdantiems maisto tvarkymo veiklą, yra taikomi Lietuvos higienos normos HN 2016:2006 ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose maisto tvarkymo veiklą, nustatyti reikalavimai. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog Nutarimo priėmimo momentu Produkcija jau buvo realizuota, nesudaro pagrindo išvadai, kad minėta norma tampa neaktuali.

33. Teismas pažymėjo ir tai, kad Tarnyba 2019 m. gegužės 13 d. surašė sprendimą dėl produkto tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo, kuriame buvo konstatuota, jog Produkcija yra nesaugi, kad pareiškėjui buvo nurodytos pareigos uždrausti tiekti rinkai nesaugų produktą, pašalinti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti, kad tas pareigas pareiškėjas pripažino, todėl konstatuotina, kad skundžiamame Nutarime tinkamai pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.

34. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 suteikia diskrecijos teisę valstybių narių kompetentingoms institucijoms imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, atliekant Reglamente (EB) Nr. 882/2004 numatytus oficialios kontrolės veiksmus bei riboti nesaugios produkcijos pateikimą vartotojams, nėra pagrindo išvadai, kad Nutarimu buvo pažeisti proporcingumo bei laisvo prekių judėjimo principai bei, kad Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo gaminami maisto produktai yra tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai, todėl tiekiama maisto produkcija gali turėti tiesioginės įtakos žmonių sveikatai. Atsižvelgus į tai, visuomenės sveikatos apsauga ir vartotojų teisėtų interesų apsauga, kaip nurodė teismas, laikytina viena iš konstitucinių vertybių ir viešojo intereso objektu.

36. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro metinėse sergamumo užkrečiamomis ligomis Lietuvoje ataskaitose skelbiama, kad salmoneliozė Lietuvoje yra dažniausiai pasitaikanti per maistą plintanti žmonių bakterinė žarnyno infekcija. Mokslinių tyrimų duomenimis, bet kuris salmonelių serotipas, kurių šeimininkai ne vien gyvūnai, gali sukelti įvairaus sunkumo žmonių virškinamojo trakto susirgimus ir kelti grėsmę visuomenės sveikatai.

37. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, koks Salmonella serotipas tyrimo metu yra nustatomas, tai nesudaro pagrindo teigti, jog aptikus kitą serotipą nei nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 papunktyje, produktas yra saugus ir gali būti tiekiamas žmonėms vartoti. Tarnyba, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatomis, vykdydama oficialią kontrolę, turi teisę atlikti tyrimus dėl kitų Salmonella serotipų nustatymo bei juos atitinkamai nustačius, konstatuoti, kad produktas yra nesaugus ir riboti jo patekimą į rinką.

38. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo naikinti Nutarimą, kuriame, laikantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2 dalies ir 125 straipsnio 1 dalies nuostatų, paskirta pažeidimo pobūdį ir pavojingumą atitinkanti mažesnė, negu įstatyme numatytas baudos vidurkis, piniginė bauda.

39. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme teikiami argumentai, susiję su Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 keisto Reglamentu (EB) Nr. 1086/2011 vertinimu, prieštarauja Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 tikslams ir vertintini kaip pareiškėjo subjektyvios gynybinės pozicijos priemonė. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad būtų pateikiamas prejudicinis sprendimas dėl Reglamento (EB) Nr. 178/2002, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 ir Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 nuostatų išaiškinimo, atmetė.

III. 40. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo UAB „Alevista“ skundą ir panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą byloje „Dėl UAB „Alevista“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ Nr. MĮPN-127, nusprendžiant, kad byla „Dėl UAB „Alevista“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ yra nutraukiama nesant Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo; 2) priteisti pareiškėjo UAB „Alevista“ naudai iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos UAB „Alevista“ patirtas bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį.

41. Pareiškėjas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teisės viešumo principui, nurodo šiuos argumentus:

41.1. Teismas, priimdamas Sprendimą, vadovaujasi Rizikos vertinimu kaip dokumentu, kuriuo remiantis galima daryti išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti Tarnybos Nutarimą, tačiau Rizikos vertinimas ne tik, kad nebuvo pateiktas į bylą, bet nėra žinomas ir verslo subjektams, tame tarpe ir pareiškėjui, kurie, turėtų vadovautis Rizikos vertinimu, kuriame galimai yra nustatyta, jog šviežioje, smulkintoje paukštienoje ar jos pusgaminiuose ir iš jos pagamintuose produktuose, vartojamuose išvirus, aptinkami visi salmonelių serotipai gali būti patogeniški žmogui.

41.2. Teismas, darydamas išvadą, kad salmoneliozė Lietuvoje yra dažniausiai pasitaikanti per maistą plintanti žmonių bakterinė žarnyno infekcija, remiasi Užkrečiamų ligų ir AIDS centro metinėmis sergamumo užkrečiamomis ligomis Lietuvoje ataskaitomis (toliau – ir Ataskaitos), tačiau Ataskaitų egzistavimas ir jų paskelbimo pobūdis nėra aiškus, nes Ataskaitos Tarnybos nebuvo pateiktos į bylą, o taip pat nėra aišku, ar jos yra viešai paskelbtos.

41.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime suformuota teismo pozicija dėl Ataskaitos ir Rizikos vertinimo pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, tiek jos atžvilgiu formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas; 2003 m. spalio 29 d. nutarimas), pareiškėjui (kaip ir kitiems subjektams), neturint realios galimybės susipažinti su Rizikos vertinimu ir Ataskaita, jų pagrindu negali atsirasti teisės ir pareigos, o tuo labiau negali būti skiriama bauda.

42. Dėl netinkamo ES teisės aktų aiškinimo ir taikymo pareiškėjas nurodo, kad:

42.1. Teismas priėmė nepagrįstą išvadą dėl Tarnybos kompetencijos atlikti tyrimus šviežioje mėsoje dėl bet kokių Salmonella serotipų aptikimo šviežioje vištienoje ir dėl sankcijų taikymo remiantis, jog šviežioje vištienoje aptikta bet kokių Salmonella serotipų, o ne tokių, kurie įvardinti Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 1.28 papunktyje, nes netinkamai aiškino Reglamento 2073/2005 Tarnybai suteikiamas kompetencijos ribas, t. y. netinkamai aiškino Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 straipsnyje vartojamas sąvokas „kitus mėginius“, „kitus tyrimus“, „kitus mikroorganizmus“. Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 straipsnyje naudojamos sąvokos „kitus mėginius“, „kitus tyrimus“, „kitus mikroorganizmus“ reiškia, jog kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė savo nuožiūra imti tik tokius mėginius ir tyrimus, kurie nėra išsamiai reglamentuoti Reglamente (EB) Nr. 2073/2005.

42.2. Pareiškėjas paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog Reglamente (EB) Nr. 2073/2005 yra išsamiai reglamentuota visų Salmonella serotipų tyrimų atlikimas šviežioje paukštienoje, darytina išvada, kad Tarnyba neturi teisės atlikti tyrimų dėl kitų Salmonella serotipų nustatymo šviežioje vištienoje ir jų aptikimo atveju konstatuoti, jog šviežia vištiena yra netinkama žmonėms naudoti, nes tyrimai ir reglamentavimas Salmonella serotipų atžvilgiu nepatenka į apibrėžimą „kiti mėginiai“, kiti tyrimai“, „kiti mikroorganizmai“, kurie yra įtvirtinti Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 straipsnyje.

42.3. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 preambulės konstatuojamąsias dalis, galima daryti neginčytiną išvadą, kad Reglamentu (EB) Nr. 1086/2011, keičiant Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo I skyrių, siekiama įtvirtinti ES lygmeniu vienodą draudimą, t. y. uždrausti dviejų rūšių salmonelių serotipus (Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium) šviežioje paukštienoje, nes atsižvelgiant į salmonelių paplitimo pasikeitimus visų rūšių salmonelių draudimas šviežioje paukštienoje būtų neproporcinga priemonė ja siekiamam tikslui pasiekti. Nagrinėjant Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 preambulės 5 konstatuojamąją dalį taip pat galima daryti išvadą, kad ES teisės aktų leidėjas siekia suvienodinti salmonelių reikalavimų šviežioje paukštienoje reikalavimus, kad jie būtų vienodi ES lygmeniu, o skirtingu reglamentavimu nebūtų trukdoma laisvam prekių judėjimui tarp ES šalių ir užtikrinama sąžininga konkurencija. ES teisės aktų leidėjas siekė, kad ES valstybės narės, atlikdamos bakteriologinius šviežios paukštienos tyrimus, vadovautųsi vienodus kriterijus sukuriančiu Reglamentu (EB) Nr. 1086/2011, kuris įtvirtina, jog šviežioje paukštienoje negali būti aptikta tik dviejų serotipų salmonelių (Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium).

43. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaravimo bendrosioms įrodinėjimo taisyklėms pareiškėjas teigia, kad:

43.1. Tarnyba neįvykdė savo pareigos įrodyti, jog Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų pagrindu yra draudžiama pateikti į rinką šviežią vištieną, kurioje yra aptikta Sallmonela infantis. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad: Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2017 m. atliko rizikos vertinimą dėl salmonelių serotipų patogeniškumo, kurioje nurodė, kad šviežioje, smulkintoje paukštienoje ar jos pusgaminiuose ir iš jos pagamintuose produktuose, vartojamuose išvirus aptinkami visi salmonelių serotipai gali būti patogeniški žmogui (bylos tomas I, 39 psl.); užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro metinėse sergamumo užkrečiamomis ligomis Lietuvoje ataskaitose skelbiama, kad salmoneliozė Lietuvoje yra dažniausiai pasitaikanti per maistą plintanti žmonių bakterinė žarnyno infekcija (bylos tomas I, puslapis 43). Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba tokių savo teiginių, paremtų Rizikos vertinimu ir Ataskaita, nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, t. y. Tarnyba nepateikė į bylą nei Rizikos vertinimo, nei Ataskaitos, todėl nėra galimybės patikrinti, ar Tarnybos formuojama pozicija dėl Rizikos vertinime ir Ataskaitoje nustatytų aplinkybių iš tiesų yra teisinga ir aktuali sprendžiant byloje egzistuojantį ginčą. Darytina išvada, kad Tarnyba neatliko jai teisės aktuose ir teismų praktikoje formuojamos pareigos ir neįrodė, kad Rizikos vertinime ir Ataskaitoje yra suformuluotos aplinkybės, kurias atsiliepime į skundą pateikia Tarnyba.

43.2. Teismas, priimdamas sprendimą, sprendimo tekste pateikia analogiškus Tarnybos suformuluotiems argumentus, kurie galimai yra įvardinti Ataskaitoje ir Rizikos vertinime, tačiau teismas šiais argumentais remiasi neatlikęs įrodymų tyrimo, t. y. teismas remiasi neva egzistuojančiais rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo pateikti į bylą, todėl nėra aišku, ar jie iš viso yra egzistuojantys, o jeigu ir yra egzistuojantys, tai kokio pobūdžio informacija yra pateikiama Ataskaitoje ir Rizikos vertinime. Taigi, Tarnyba atsiliepime į skundą, pateikdama savo argumentaciją, nesilaikė bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, nes nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentacijos realumą. Teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priimdamas sprendimą, nes rėmėsi rašytiniais įrodymais, kurių realus egzistavimas, juose suformuluota informacija nebuvo nustatinėjama posėdžio metu, nes nei Ataskaita, nei Rizikos vertinimas nebuvo pateikti į bylą.

44. Dėl proporcingumo principo pažeidimo pareiškėjas nurodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 preambulės 9 ir 10 dalyje iškeltas siekis išlaikyti geriausią pusiausvyrą tarp žmonių salmoneliozės dėl paukštienos vartojimo atvejų skaičiaus mažinimo ir to reikalavimo taikymo ekonominių pasekmių, uždraudžiant šviežioje vištienoje tik Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium, t. y. Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 nuostatomis numatyta, kad salmoneliozės sumažinimo tikslui pasiekti proporcingas ribojimas yra Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium aptikimo šviežioje vištienoje draudimas. Pripažįstant, kad pareiškėjas pažeidė Maisto įstatymo nuostatas dėl to, kad šviežioje vištienoje buvo rasta Salmonella infantis, būtų sukuriamas papildomas ribojimas, kuris yra nenumatytas Reglamento (EB) Nr. 1086/201 nuostatose, o Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 tikslas yra sukurti išsamų reglamentavimą dėl visų Salmonella serotipų, o ne tik dviejų, kurių atžvilgiu yra suformuluotas draudimas, t. y. nors Reglamente (EB) Nr. 1086/2011 įtvirtinta, jog šviežia vištiena yra netinkama žmonėms kai joje aptinkami tik du Salmonella serotipai, tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 konstatuojamąsias dalis darytina išvada, kad šiuo reglamentu sukuriamas išsamus reglamentavimas dėl visų Salmonella serotipų galimumo aptikti šviežioje vištienoje. Taigi, toks kaip Nutarime įtvirtintas Maisto įstatymo pažeidimo konstatavimas pažeistų proporcingumo principą, nes Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 nuostatomis aiškiai yra siekiama sukurti reglamentavimą, kuriuo šviežioje paukštienoje būtų draudžiama aptikti tik dviejų rūšių salmoneles: Salmonella typhimurium ir Salmonella enteritidi.

45. Pareiškėjo nuomone, yra pažeidžiamas laisvas prekių judėjimo principas. Pareiškėjas paaiškina, kad nepanaikinus Nutarimo ir patvirtinus Nutarime Tarnybos pateiktą reglamentavimo išaiškinimą, jog šviežioje paukštienoje negali būti aptikta jokių rūšių Salmonella, būtų patvirtintas reglamentavimas, kuriuo sukuriamas ribojimas laisvam prekių judėjimui ES, nes Lietuvos Respublikos lygmeniu būtų pritaikyti išskirtinai griežti reikalavimai šviežiai paukštienai, taip pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1086/2011 nuostatomis bandomą pasiekti teisės aktų suvienodinimą ES lygmeniu dėl reikalavimų šviežiai paukštienai. Tokiu būdu būtų sukuriama situacija, kai šviežia paukštiena, kurioje aptinkamos bet kokios rūšies Salmonella, yra pripažįstama nesaugia Lietuvoje, tačiau kitose ES šalyse šviežia paukštiena pripažįstama nesaugia tik tada, kai šviežioje paukštienoje aptinkama Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 1.28 punktu draudžiami aptikti salmonelių serotipai: Salmonella typhimurium ir Salmonella enteritidis. Taigi, pareiškėjas apibendrina, kad šviežia paukštiena, kuri atitinka ES lygiu taikomus standartus, yra pripažįstama saugia vienoje ES valstybėje narėje, tačiau yra pripažįstama nesaugia kitoje valstybėje narėje. Prekyba preke, kuri atitinka jai taikomus ES lygmeniu suformuotus reikalavimus, leidžiama vienoje ES valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje nepagrįstai ribojama.

46. Pareiškėjas nurodo, kad tiek Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 nuostatose, tiek pačios Lietuvos higienos normos HN 2016:2006 nuostatose yra aiškiai numatyta, jog Lietuvos higienos normoje HN 2016:2006 įtvirtinti proceso higienos kriterijai nėra taikomi pateiktiems į rinką maisto produktams, o ginčo atveju šviežia vištiena, atliekant tyrimus dėl Salmonella serotipų, jau buvo pateikta į rinką. Darytina išvada, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 2016:2006 ir Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 nuostatas Lietuvos higienos normoje HN 2016:2006 nustatyti kriterijai nėra taikomi vištienai, dėl kurios buvo surašytas Nutarimas, nes vištiena tyrimo atlikimo metu jau buvo pateikta į rinką.

47. Taigi, pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Nutarimą, nes teismas, nagrinėdamas ginčą, byloje netinkamai aiškino ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, jų tarpusavio ryšį, o dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis visuma pateiktų argumentų, egzistuoja pagrindas panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta panaikinti Nutarimą, nusprendžiant, kad byla „Dėl Pareiškėjos MĮ pažeidimo“ yra nutraukiama nesant Maisto įstatymo pažeidimo.

48. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

49. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neginčijo Nutarimu nustatytos aplinkybės, kad jo pateiktoje rinkai Produkcijoje buvo nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Infantis, ir nepagrįstai pateiktame apeliaciniame skunde teigia, jog jokiam teisės akte nėra numatyta, kad šviežioje vištienoje jos pateikimo rinkai momentu negalima aptikti bet kokios rūšies Salmonella serotipų. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo I skyriaus 1.28 papunktis išskiria tik du Salmonella serotipus, kurie negali būti aptinkami šviežioje paukštienoje, tačiau tai nepanaikina tos aplinkybės, kad kiti salmonelių serotipai, kurie yra patogeniški žmogui ir sukelia tiesioginį poveikį jį vartojusių asmenų sveikatai, negali būti ribojami. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatos numato, kad nesaugus maistas, kuris kenkia žmonių sveikatai, į rinką netiekiamas.

50. Atsakovas pažymi, kad ginčo atveju yra aktualu ir tai, jog Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad tai, jog maisto produktas atitinka jam taikomas konkrečias nuostatas, kompetentingoms institucijoms nedraudžiama imtis atitinkamų jo pateikimą į rinką ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti jį iš rinkos, jei yra pagrindo įtarti, kad, nepaisant minėto atitikimo, šis maistas yra nesveikas.

51. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos higienos normos HN 2016:2006 1 dalimi, 2 ir 4 punktais, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 1 straipsniu, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 14 punktu, 14 straipsnio 1 dalies b punktu, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog nėra priimtas joks teisės aktas, kuris numatytų, kad šviežioje vištienoje jos pateikimo rinkai momentu negalima aptikti bet kokios rūšies Salmonella serotipų, atmetami.

52. Tarnyba nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi NMVRVI atliktu rizikos vertinimu bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro metinėmis sergamumo užkrečiamomis ligomis Lietuvoje ataskaitomis. Atsakovas pažymi, kad EFSA skelbiamos ataskaitos ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro metinėmis sergamumo užkrečiamomis ligomis Lietuvoje ataskaitos yra viešai prieinamos šių institucijų internetiniuose tinklalapiuose. Be to, atsakovas pažymi, kad Tarnybos internetiniame tinklalapyje nuolat yra skelbiami pranešimai spaudai, kuriuose viešinama informacija vartotojams ir maisto tvarkymo subjektams apie nesaugią paukštieną, kurioje nustatoma tarša patogeniniais mikroorganizmais – Salmonella spp. bakterijomis.

53. Pažymi, kad Tarnyba, siekdama užtikrinti vieną pagrindinių maisto teisės nuostatų tikslų – visuomenės sveikatos ir vartotojo, kaip silpnosios šalies, teisių apsaugą, priėmė rinkos ribojimo priemonę – sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui tiekti rinkai nesaugų produktą, įpareigojo susigrąžinti nesaugų produktą iš vartotojų, surinkti nesaugų produktą iš rinkos ir jį sunaikinti. Minėtas tikslas galėjo būti įgyvendintas tik priėmus sprendimą pareiškėjui, kuris turėjo žinoti ir žinojo išplatinto produkto tolimesnius maisto tiekimo grandinės subjektus. Pareiškėjas sprendimo neskundė, tuo patvirtindamas, kad sutinka su nustatyta aplinkybe, jog buvo pateiktas nesaugus produktas, kuris neatitinka teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam nėra žinomi jokie reikalavimai, atmestini, nes pareiškėjas sprendimu jau buvo informuotas, jog pateikė rinkai nesaugų produktą.

54. Tarnybos nuomone, atsakomybė pareiškėjui pritaikyta tinkamai ir pagal galiojančias teisės normas, o pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės, kaip maisto grandinėje dalyvaujančio subjekto, sietinas su vieninteliu tikslu – gauti kuo didesnį pelną (nesiimant jokių priemonių, kaip pavyzdžiui, ieškoti patikimų verslo partnerių, gaminančių saugią paukštieną, dažniau atlikti savikontrolės tyrimus, nustačius patogeninius mikroorganizmus, imtis neatidėliotinų veiksmų netiekti rinkai nesaugios produkcijos, o jau pateiktą susigrąžinti), tačiau pabrėžtina, kad minėtas tikslas neturėtų nustelbti Konstitucijos garantuojamos ir vienos iš svarbiausių visuomenės vertybių – žmonių sveikatos.

55. Atsakovo nuomone, Tarnybos Nutarimas priimtas tinkamai, atsižvelgiant tiek į Europos Sąjungos, tiek į nacionalinius teisės aktus.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

56. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimo, kuriuo įmonei paskirta bauda už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi pareiškėjo pateiktoje rinkai šviežioje paukštienoje buvo nustatyti patogeniniai mikroorganizmai – Salmonella Infantis.

57. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

58. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ES teisės taikymu teismas pažymi, kad atsakydamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo klausimą, Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali laikyti nesaugiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, maisto produktus, kuriuos sudaro šviežia paukštiena ir kuriuose buvo nustatyta kitų patogeninių mikroorganizmų, o ne Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte nurodytų salmonelių serotipų (2022 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas UAB „Romega“ prieš Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, C‑89/21, EU:C:2022:313, 28 p.). Pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs. Ši nuostata, atsižvelgiant į jos svarbą siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą, kaip numatyta šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, Teisingumo Teismo vertinimu, turi būti aiškinama plačiai (žr., minėto Teisingumo Teismo sprendimo UAB „Romega“ 23 p.).

59. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad net jei nagrinėjamu atveju šviežioje paukštienoje nustatyti serotipai, t. y. Salmonella Kentucky ir (arba) Salmonella Infantis, atrodo, yra mažiau paplitę nei Salmonella Typhimurium ir Salmonella Enteritidis, vis dėlto negalima atmesti neigiamo pirmųjų dviejų serotipų salmonelių poveikio sveikatai. Taigi, kompetentingas nacionalinis teismas, remdamasis Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, kaip ji išaiškinta minėtame sprendimo 23 punkte, anot Teisingumo Teismo, turi patikrinti, ar šių serotipų salmonelių, nenurodytų Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte, buvimas leidžia įtarti, kad aptariama šviežia paukštiena yra nesaugi, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2–5 dalis, ir pateisinti šios institucijos priemones kaip „tinkamas priemones“, priimtas remiantis pirmąja nuostata (žr., minėto Teisingumo Teismo sprendimo UAB „Romega“ 26-27 p.).

60. Apibendrinant, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis reikšmingos ES teisės normos, pagal kurias draudžiamas konkrečių serotipų salmonelių buvimas šviežioje paukštienoje, neimplikuoja išvados, kad kitokių serotipų salmonelėmis užkrėsta šviežia paukštiena atitinkamai turėtų būti laikoma saugia. Taigi, kompetentinga kontroliuojanti institucija turi diskreciją Reglamento 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutės reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento 178/2002 14 straipsnio, reglamentuojančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų, jei tokioje paukštienoje nustatyti Reglamente 2073/2005 nenurodyti salmonelės serotipai šiai institucijai leidžia įtarti, kad toks maistas yra nesaugus, kaip tai suprantama pagal minėto Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio nuostatas.

61. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjo patiekta į rinką šviežia paukštiena buvo apkrėsta Salmonella Infantis mikroorganizmais, t. y. tokiais, kurie nenurodyti Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte. Atsižvelgiant į Teisingumo teismo išaiškinimus vertintina ar byloje įrodyta, ar Salmonella Infantis užkrėsta šviežia paukštiena turėtų būti laikoma nesaugia. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas įrodė, kad Salmonella Infantis užkrėsta šviežia paukštiena turėtų būti laikoma nesaugia. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo, kaip kompetentingos, veikiančios maisto saugos srityje, institucijos motyvuoti paaiškinimai, kurie, be kita ko, grindžiami ir mokslo duomenimis. Pareiškėjas priešingų įrodymų nepateikė ir atsakovo teiginių nenuginčijo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad nustatyta aplinkybė dėl pareiškėjo produkcijos (šviežios paukštienos) užkrato Reglamente Nr. 2073/2005 nenustatytų serotipų salmonelėmis, kurie, vadovaujantis šioje srityje egzistuojančių mokslinių tyrimų duomenimis, laikomi turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis atsakovui pagrįstai leido laikyti aptariamą šviežią paukštieną nesaugia, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2–5 dalis.

62. Teisėjų kolegijos nuomone, maisto saugai keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su žmonių sveikatos apsaugos sritimi. Todėl šiame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimus); valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai – sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimą).

63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir akcentuojant minėtoje konstitucinėje jurisprudencijoje nurodytų pareigų, tenkančių valstybei žmonių sveikatos apsaugos srityje, tinkamo ir veiksmingo vykdymo tikslo svarbą, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodytais salmonelės serotipais, turinčiais neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, užkrėsta šviežia paukštiena laikytina nesaugiu maisto produktu Reglamento (EB) Nr. 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto prasme.

64. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teisės viešumo principui, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2017 metais atlikto rizikos vertinime dėl salmonelių serotipų patogeniškumo ar Užkrečiamų ligų ir AIDS centro metinėmis sergamumo užkrečiamomis ligomis Lietuvoje ataskaitose būtų nustatytos teisės normos. Todėl šie dokumentai nėra teisė, apie kurios viešumo būtinybę yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, todėl susiję su tuo apelianto argumentai atmetami.

65. Apelianto argumentai, kad atsakovas neturi teisės atlikti tyrimų dėl kitų Salmonella serotipų nustatymo šviežioje vištienoje ir jų aptikimo atveju konstatuoti, jog šviežia vištiena yra netinkama žmonėms naudoti, prieštarauja Teisingumo Teismo jurisprudencijai nurodytai šios nutarties 58-60 punktuose ir todėl teismo yra atmetami.

66. Apeliantas yra nubaustas dėl to, kad padarė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Šioje teisės normoje yra nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Kaip nurodyta aukščiau, byloje įrodyta, kad pareiškėjas patiekė nesaugų maistą į rinką, t. y. padarė įstatymu draudžiamą veiką. Dėl apelianto paminėtos Higienos normos jam bauda nepaskirta, todėl jos interpretavimas ir aiškinimas šioje byloje reikšmės neturi.

67. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

68. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alevista“ apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alevista“ apeliacinį skundą atmesti,

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė

part_150622fddb904311a729e2c88bf6fb8a_end