4f700857-18fc-4096-b0fc-e127110e925c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-175/2010         Procesinio sprendimo kategorijos:                1.1.8.1.1; 1.2.3.2.2;                 1.2.3.2.6; 2.1.7.4                                                                                                                                                                                                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2010 m. gegužės 6 d.   Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,              dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,  gynėjui Steponui Cirtautui,nuteistajam S. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. V. gynėjo advokato Stepono Cirtauto apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir nubaustas laisvės atėmimu 14 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.             IÅ¡ S. V. priteista G. J. 6 112 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 28 d., apie 10-11 val., (duomenys neskelbtini), motinos E. V. gyvenamojo namo kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė A. R. keturis smÅ«gius į nosį, deÅ¡inę akį, kairį paakį, virÅ¡utinę lÅ«pÄ , rankų pirÅ¡tų nagais padarė odos nudrėskimus deÅ¡inėje kaklo pusėje, be to, lovoje gulinčiam A.

R. virve suriÅ¡o kojas per kelio sÄ narius, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam judėti ir gintis, pasinaudojo jo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle – A. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (4,19 promilės), skutimosi peiliuku „Gillette“ atliko daugiau kaip vienÄ pjÅ«vį, prapjovė A. R. kapÅ¡elį ir pjaudamas bei iÅ¡plėšdamas, iÅ¡raudamas paÅ¡alino sėklides. Tokiu bÅ«du S. V. padarė A. R. pjautines kapÅ¡elio žaizdas ir paÅ¡alino sėklides, nutraukė sėklinius virželius, padarė kraujosruvas kapÅ¡elyje bei deÅ¡iniojo kirkÅ¡nio kanale, užpilvaplėviniame tarpe, mažajame dubenyje Å¡lapimo pÅ«slės aplinkoje deÅ¡inėje pusėje, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies pasaite ir aklosios žarnos kirmėlinės ataugos pasaitėlyje, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Dėl sėklidžių paÅ¡alinimo, pažeidus sėklidžių arterijas ir venas, iÅ¡sivysčius Å«miam iÅ¡oriniam nukraujavimui, A. R. mirė, taip S. V. jį tyčia itin žiauriai nužudė.             Nuteistojo S. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, iÅ¡ viso netyrė kaltininko tyčios turinio, jo psichikos bÅ«senos nusikaltimo padarymo metu, dėl to buvo Å¡aliÅ¡kas, bylÄ iÅ¡nagrinėjo skubotai, nepagrįstai pripažino, kad             S. V. turi atsakyti už kvalifikuotÄ tyčinį A.

R. nužudymÄ itin žiauriai ir nukentėjusiajam esant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog A. R. turėjo fizinių ar psichikos negalavimų ir dėl to negalėjo suprasti S. V. veikos pobÅ«džio. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad jis Å¡ito negalėjo suvokti dėl ligos ar sÄ monės praradimo. A. R. kraujyje rasta 4,19 promilių etilo alkoholio, tačiau byloje nesurinkta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog S. V. specialiai jį nugirdė ir pasinaudojo jo girtumu.

Pats A. R. atsisėdęs lovoje pasakė: ,,Pjauk“, todėl S. V. negalėjo suvokti, kad taip sakydamas jis yra bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir nesuvokia, kÄ kalba bei ko praÅ¡o. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 135/09 (03) nurodoma, jog, be pagrindinių sužalojimų,          A. R. veide rasti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti keturiais trauminiais poveikiais, tačiau specialistas juos įvertino kaip nežymius, nereikÅ¡mingus ir sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Jie galėjo bÅ«ti padaryti ir atsitrenkus.

Be to, specialistas nurodė, kad nosies nugarėlės odos nubrozdinimas galėjo bÅ«ti padarytas dar anksčiau. Ant lavono savigynos žymių nerasta, jo rankos nesužalotos, ant jų nėra suriÅ¡imo pėdsakų. Specialisto iÅ¡vadoje nenurodyta, jog dėl Å¡ių nežymių sužalojimų A. R. galėjo netekti sÄ monės. Liudytojų V. V. ir R. B. parodymai patvirtina, kad ant nukentėjusiojo veido rasti kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į kelio pavirÅ¡ių ar kietus bukus daiktus.Jau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog suriÅ¡imo virve pėdsakai rasti tik ant vienos – deÅ¡inės – kojos kelio sÄ nario ir blauzdos virÅ¡utinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje.

Specialistas neužfiksavo jokių suriÅ¡imo pėdsakų ant kairės kojos ir rankų. Tai rodo, kad A. R. kojos tarpusavyje nebuvo suriÅ¡tos. Be to, atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ nerastas daiktinis įrodymas – virvė ar panaÅ¡us į jÄ daiktas. Tokiu bÅ«du teismo iÅ¡vada, jog S. V. sumuÅ¡us A. R. ir jam suriÅ¡us kojas Å¡is buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės bei negalėjo prieÅ¡intis, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, niekas iÅ¡ liudytojų tokių aplinkybių nepatvirtino. Apeliantas neginčija, kad pačiam A.

R. praÅ¡ant S. V. iÅ¡pjovė jam sėklides ir pjovimo vietas apibarstė jodoformo milteliais, bet žaizdų neužsiuvo, nes apie tai tuo metu nepagalvojo. Tačiau nesutinka su teiginiu, jog ginamasis iÅ¡ nukentėjusiojo pasityčiojo ir, palikdamas jį kambaryje, tyčia trukdė suteikti medicinos pagalbÄ . S. V. neužrakino namo lauko durų ir A. R. specialiai namuose neslėpė. IÅ¡eidamas iÅ¡ namo jis paliko A. R. nesuprasdamas, kad dėl tokių veiksmų Å¡is gali nukraujuoti ir mirti, o pavakare grįžęs į namus ir pamatęs nebekvėpuojantį A.

R. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei policijÄ . Negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, jog A. R. padaryta daug kÅ«no sužalojimų, nes specialisto iÅ¡vadoje teigiama, kad kapÅ¡elio žaizdos padarytos atliekant keletÄ pjÅ«vių, nenurodant konkretaus pjÅ«vių skaičiaus. Kitose kÅ«no vietose didesnių sužalojimų nerasta. Nuteistasis S. V. yra įgijęs veterinaro specialybę, jam ilgÄ laikÄ teko pagal jÄ dirbti Å«kyje, ne kartÄ kastruoti gyvulius. Jis žinojo, kaip tai atliekama, ir turėjo patirtį.

Dėl to A. R. ne kartÄ praÅ¡ytas jį iÅ¡kastruoti, bÅ«damas neblaivus bei dėl patirtos sunkios galvos traumos S. V. nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog tokiais veiksmais A. R. gali padaryti sunkų kÅ«no sužalojimÄ ar atimti gyvybę, nesuvokė itin žiauraus gyvybės atėmimo bÅ«do ypatumo. Å iai veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas paties A. R. elgesys, tai turėtų bÅ«ti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, S. V. prisipažino paÅ¡alinęs A.

R. sėklides, savo poelgį vertina blogai, gailisi, ir tai taip pat pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. S. V. anksčiau neteistas, gerai charakterizuojamas, apie jį yra geri atsiliepimai iÅ¡ Sovietų Armijos.Kelia abejonių S. V. atliktos teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės iÅ¡vada, nes jÄ atliekant nebuvo tinkamai įvertintos Å¡ios aplinkybės: prieÅ¡ keletÄ metų autoįvykyje S. V. patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , penkis mėnesius buvo komos bÅ«senos, po to jam nustatytas antros grupės neįgalumas (darbingumo lygis 35 procentai); jis tris kartus bandė žudytis, tris kartus gydytas įvairaus lygio psichiatrijos gydymo įstaigose; jo elgesys destruktyvus, bÅ«dingas esant ryÅ¡kiems galvos smegenų pakenkimams.

Å ie duomenys kelia pagrįstÄ abejonę, ar S. V. gali bÅ«ti visiÅ¡kai pakaltinamas, nes jo veiksmų esmės supratimas aiÅ¡kiai apsunkintas. Visas Å¡ias aplinkybes teisme nurodė liudytojai E. V. ir A. V.Gynėjo nuomone, nustatytomis aplinkybėmis, kaip padarė S. V., sveikos psichikos žmogus niekada nebÅ«tų galėjęs daryti tokios „operacijos“ ir nebÅ«tų taip pasielgęs po jos. Dėl to bÅ«tina paskirti teismo psichiatrijos pakartotinę ambulatorinę komisijinę kompleksinę ekspertizę.Nuteistojo S. V. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.Nuteistojo S. V. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegijos nuomone, S. V. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)              20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                          Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia bylÄ nagrinėjusį teismÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ , tačiau skundo motyvai to nepagrindžia, o bylos medžiaga neįrodo.Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas įžiÅ«ri, nesutikdamas su įrodymų vertinimu.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė teismÄ pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytÄ Ä¯rodymų vertinimo tvarkÄ , o kaltininko versijos atmetimas nuosprendyje, tai pagrindžiant byloje surinktais įrodymais, negali bÅ«ti pripažįstamas teismo Å¡aliÅ¡kumu.Å aliÅ¡kumas susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, jei bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl    BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių.Byloje nėra duomenų, kad nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl S. V. kaltės. Tai, jog teismas įrodymus vertino kitaip, nei pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nereiÅ¡kia teismÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ .

Duomenų, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos kuris nors teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių, byloje taip pat nėra.Nepasitenkinimas teismo sprendimu nėra pagrindas teismÄ laikyti Å¡aliÅ¡ku.Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog S. V., pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, tyčia itin žiauriai nužudė A. R., ir jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus.

Teismo nustatytų objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių S. V. gynėjas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčija. Jo ginamasis neneigia iÅ¡pjovęs sėklides A. R., t. y. pripažįsta padaręs sužalojimÄ , turintį tiesioginį priežastinį ryšį su pastarojo mirtimi.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto iÅ¡vada Nr. M 135/09 (03), nustatė, kad A. R. mirties priežastis yra sėklidžių paÅ¡alinimas su sėklidžių arterijų ir venų pažeidimu, dėl ko iÅ¡sivystė Å«mus iÅ¡orinis nukraujavimas (t. 1, b. l. 58-60).Gynėjas skunde ginčija subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – kaltę motyvuodamas, jog teismas netyrė kaltininko tyčios turinio.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltės formos ir rÅ«Å¡ies klausimus pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė teisingai, teismo padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.Baudžiamosios teisės teorijoje kaltė apibrėžiama kaip asmens, padariusio pavojingÄ veikÄ , vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais.

Esant materialiosioms nusikalstamų veikų sudėtims, kaltės formos iÅ¡reiÅ¡kia asmens psichinį santykį ne tik su pačia padaryta pavojinga veika, bet ir su įstatyme numatytais padariniais.Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik iÅ¡aiÅ¡kinus paties kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pavojingumÄ , padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be kaltininko suvokimo bei įvertinimo, yra nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys     Nr. 2K-296/2008, 2K-815/2007, 2K-120/2007) apie kaltininko tyčios turinį baudžiamojoje byloje dėl nužudymo teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo, etc.Å ioje byloje teismo iÅ¡vados dėl S. V. kaltės grindžiamos bÅ«tent nurodytų aplinkybių visumos įvertinimu.Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jo ginamasis nesuvokė nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės.BejėgiÅ¡ka bÅ«klė konstatuojama tada, kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar psichikos savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Asmens bejėgiÅ¡ka bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sÄ monę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichikos bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes, be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę ir ja pasinaudodamas atimti gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 13 punktas).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis buvo sunkaus girtumo bÅ«klės. Liudytojai    V.

V. ir R. B. teisme parodė, jog dar prieÅ¡ įvykį nukentėjusysis buvo labai girtas, su juo nebuvo galima susikalbėti, jis nepastovėjo ant kojų. Nuteistasis irgi teigė, kad A. R. į jo namus atėjo girtas, iki įvykio jis pats ne kartÄ davė jam iÅ¡gerti. Nuteistasis neneigė, jog A. R. buvo girtas ir įvykio metu.Atlikęs toksikologinį tyrimÄ ekspertas A. R. kraujyje rado 4,19 promilių, o Å¡lapime – net 6,19 promilių etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį.

Ekspertai taip pat konstatavo, kad dėl apsvaigimo nukentėjusysis galėjo atlikti aktyvius veiksmus, t. y. judėti, vaikščioti, bet sunkus neblaivumas, prilygstantis apsinuodijimui alkoholiu, trukdė tai daryti. Ekspertai nenustatė nukentėjusiojo kūne savigynos žymių, tai paaiškinę sunkiu girtumu (t. 1,         b. l. 58-60). Beje, pats S. V. parodė, jog nukentėjusysis nešaukė, nesiblaškė, buvo ramus. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada A.

R. prieÅ¡ sužalojimÄ dėl girtumo buvus bejėgiÅ¡kos bÅ«klės bei negalėjus aktyviai pasiprieÅ¡inti S. V. veiksmams, yra pagrįsta ir teisinga. TokiÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2008, 2K-98/2009).IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog nužudymo metu A. R. bejėgiÅ¡ka bÅ«klė dėl sunkaus girtumo nuteistajam buvo akivaizdi ir jis ta bÅ«kle pasinaudojo atimdamas gyvybę.Nepagrįstas gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojų V.

V. ir R. B. parodymai patvirtina, jog nukentėjusiojo veide rasti kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į kelio pavirÅ¡ių ar kietus bukus daiktus, kadangi Å¡ioje byloje iÅ¡ viso nėra liudytojų, mačiusių, kaip buvo sužalotas ir nužudytas A. R.PrieÅ¡ingai, liudytojų V. V., K. G., R. B., J. Venckaus ir paties nuteistojo S. V. parodymai patvirtina, kad prieÅ¡ įvykį A. R. veide nesimatė jokių sužalojimų.Apeliantas skunde teigia, jog pagal specialisto iÅ¡vadÄ sužalojimai nukentėjusiojo veide galėjo bÅ«ti padaryti atsitrenkus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiti, ne pagrindiniai, sužalojimai neturėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Kita vertus, ekspertai nurodė sužalojimų padarymo mechanizmÄ , ir iÅ¡ specialisto iÅ¡vados turinio neseka, jog sužalojimai veide paaiÅ¡kinami atsitrenkimu.Jau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. M. 135/09 (03) nurodyta, kad nukentėjusiojo kÅ«ne rasti sužalojimai padaryti mirties dienÄ , nedaug laiko prieÅ¡ mirtį.Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A.

R. galėjo sumuÅ¡ti tik S. V., buvęs su juo visÄ naktį savo namuose.Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nerasta virvė ar panaÅ¡us į jÄ daiktas, kuria buvo suriÅ¡tos nukentėjusiojo kojos, tokiu bÅ«du ginčydamas nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę. Å i aplinkybė nepaneigia nuteistojo kaltės. IÅ¡ nuotraukų, pridėtų prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, matyti S. V. namuose buvus daug į virvę panaÅ¡ių daiktų (t. 1, b. l. 13, 16, 17). Tai, kad konkretus, panaÅ¡us į virvę daiktas nebuvo paimtas ir tirtas, nenuginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados A.

R. buvus suriÅ¡tÄ . Juo labiau kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 135/09 (03) duomenų matyti, jog skersos krypties lygiagrečių siaurų juostų pavidalo kraujosruvos deÅ¡inės kojos kelio sÄ nario ir blauzdos virÅ¡utinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje, sprendžiant iÅ¡ formos, dydžio ir iÅ¡sidėstymo, galėjo atsirasti nuo suriÅ¡imo virve. Tai, kad analogiÅ¡kos kraujosruvos nerastos kairėje kojoje, nusikaltimo vertinimui įtakos neturi, nes dėl tam tikrų priežasčių jos galėjo neužsifiksuoti. Gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jo ginamasis nukentėjusiajam gyvybę atėmė itin žiauriai.Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ ir teismų praktikÄ nužudymas kvalifikuojamas pagal   BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų.

Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nukentėjusysis po pavartoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ . Nužudymas itin žiauriai gali bÅ«ti pripažintas ir tada, kai prieÅ¡ atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iÅ¡ nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbÄ jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kÅ«no anatominį vientisumÄ , arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį kvalifikuojamÄ jį požymį, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 punktas).SÄ voka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, todėl kiekvienu atveju apie itin žiaurų nužudymo ypatumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis.Gynėjas neteisus apeliaciniame skunde ginčydamas tariamÄ teismo iÅ¡vadÄ , kad A.

R. padaryta daug kÅ«no sužalojimų, nes skundžiamame nuosprendyje to nenurodyta.Beje, aptariamu atveju nebÅ«tina nustatyti daugybės kÅ«no sužalojimų, nes A. R. nužudymas pripažintas itin žiauriu todėl, kad S. V., palikdamas nukentėjusįjį likimo valiai, tyčia nesuteikė medicinos pagalbos ir jos neiÅ¡kvietė, pažeidė aukos kÅ«no vientisumÄ bei sukėlė didelį skausmÄ .Gynėjas vėlgi ginčija tariamÄ teismo iÅ¡vadÄ , jog S. V. tyčia trukdė suteikti medicinos pagalbÄ nukentėjusiajam, apeliaciniame skunde motyvuodamas, kad jis nukentėjusiojo neslėpė, neužrakino namo lauko durų.

Skundžiamame teismo nuosprendyje tokios teismo iÅ¡vados nėra.Kita vertus, Å¡ie gynėjo skundo argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip tinkamos pagalbos suteikimas nukentėjusiajam, nes iÅ¡ paties S. V. parodymų matyti, jog jis, iÅ¡pjovęs A. R. sėklides, išėjo dirbti Å«kio darbų, Å¡erti gyvulių ir iki 16 val. negrįžo, palikdamas nukentėjusįjį vienÄ . S. V. per visÄ dienÄ nepasidomėjo nukentėjusiojo bÅ«kle, nors pats pripažino, kad iÅ¡kastravęs gyvulius juos kurį laikÄ stebėdavo.

Be to, nuteistasis taip pat parodė, jog kastruodamas gyvulius visada žaizdas užsiÅ«davo, o nukentėjusiajam to nepadarė. Tai teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad kaltininkas negalėjo nesuprasti, jog A. R. gali nukraujuoti ir mirti.Tai, kad nuteistasis, pamatęs nebekvėpuojantį nukentėjusįjį, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ , negali bÅ«ti laikoma bandymu padėti ar suteikti pagalbÄ A. R. , nes kaltininko elgesys iki to momento, kol sugrįžo į namus ir pamatė jau mirusį nukentėjusįjį, patvirtina, jog jis tyčia nesuteikė pagalbos asmeniui, kurį pats sužalojo.

Jau aptartoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 135/09 (03) nurodyta, kad kapÅ¡elio žaizdos padarytos aÅ¡triu pjaunančiu įrankiu, atliekant daug pjÅ«vių. Sėkliniai kanalėliai bei deÅ¡inysis sėklinis virželis atidalinti buku bÅ«du – nutraukiant, iÅ¡plėšiant sėklides. Didelės kraujosruvos deÅ¡iniojo kirkÅ¡nio kanale, užpilvaplėviniame tarpe mažajame dubenyje Å¡lapimo pÅ«slės aplinkoje bei gaubtinės žarnos kylančiosios dalies pasaite ir kirmėlinės ataugos pasaitėlyje atsirado iÅ¡plėšiant, iÅ¡raunant deÅ¡iniÄ jÄ sėklidę kartu su virželiu.Visi sužalojimai nukentėjusiajam padaryti prieÅ¡ mirtį, esant gyvam.Nuteistasis teisme teigė, jog kastruodamas gyvulį jį suriÅ¡davo arba suleisdavo raminamųjų vaistų.

Nukentėjusiajam jokių vaistų jis nesuleido.Taigi minėtos iÅ¡vados apie padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį ir paties nuteistojo parodymai leidžia teigti, kad A. R. prieÅ¡ mirtį jautė labai didelį skausmÄ .Nors nusikaltimo metu nukentėjusysis buvo labai girtas ir dėl to aktyviai nesiprieÅ¡ino nuteistojo veiksmams, tai nereiÅ¡kia, jog jis nejautė stipraus skausmo.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad S. V. ilgai dirbo veterinaru, ne kartÄ kastravo gyvulius, žinojo, kaip tai atliekama, ir turėjo patirtį.

Taigi bÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių S. V. negalėjo nesuvokti, jog savo veiksmais sukelia aukai didžiulį skausmÄ , ir kokių padarinių gali sukelti atlikti veiksmai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kuriomis nužudytas nukentėjusysis A. R., pirmosios instancijos teismas nuteistojo padarytÄ veikÄ teisingai kvalifikavo kaip nužudymÄ itin žiauriai. Å is teismo sprendimas atitinka susiformavusiÄ teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-609/2005, 2K-472/2008).Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė atlikta, tinkamai neįvertinus visų duomenų apie nuteistÄ jį, todėl mano, kad bÅ«tina paskirti pakartotinę ambulatorinę komisijinę kompleksinę ekspertizę.Å is skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.Ikiteisminio tyrimo metu S. V. paskirta stacionarinė kompleksinė komisijinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kad bÅ«tų paÅ¡alintos abejonės, ar darydamas nusikaltimÄ jis galėjo teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.Atlikus stacionarinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (t. 2, b. l. 31-33) nustatyta, jog tyrimo metu S. V. diagnozuotas potrauminis sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

S. V. nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam diagnozuotas potrauminis sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.              S. V. nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas.IÅ¡ aptariamo teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-29 tiriamosios dalies turinio matyti, jog ekspertams buvo žinomos gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad S. V. 1993 metais autoįvykyje patyrė galvos traumÄ , nuo 1993-06-10 iki 1993-07-14 gydytas Klaipėdos miesto ligoninės Neurochirurgijos skyriuje, kur jam konstatuota galvos smegenų kontÅ«zija; tais pačiais metais įraÅ¡ytas į psichiatrijos įskaitÄ , jam diagnozuota potrauminė silpnaprotystė; nuo 1993-07-22 iki 1993-10-26 gydytas Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuotas psichoorganinis sindromas su silpnaprotystės reiÅ¡kiniais galvos smegenų traumos pasėkoje; 1993 metais pripažintas antros grupės invalidu, po metų – trečios grupės invalidu; nuo 1996-04-18 iki 1996-05-02 gydytas Skuodo rajoninės centrinės ligoninės Nervų ligų skyriuje, jam diagnozuotas trauminės kilmės psichoorganinis sindromas; nuo 1999-04-20 iki 1999-05-12 vėl gydytas Skuodo rajono ligoninės Neurologijos skyriuje, diagnozuotas potrauminis sindromas; nuo 1999-11-05 iki 1999-11-23 pakartotinai gydytas Skuodo rajono ligoninės Neurologijos skyriuje, diagnozuotas somatoforminis sutrikimas, potrauminis sindromas, organinis nuotaikos sutrikimas; nuo 2000-07-05 iki 2000-07-12 ir nuo 2001-05-29 iki 2001-06-11 pakartotinai gydytas Skuodo rajono ligoninės Neurologijos skyriuje, diagnozuotas somatoforminis sutrikimas, potrauminis sindromas; nuo 2003-01-28 iki 2003-02-26 gydytas Å vėkÅ¡nos psichiatrijos ligoninėje, diagnozuotas potrauminis sindromas; nuo 2003-03-17 iki 2003-05-02 ir nuo 2003-09-29 iki 2003-10-17 pakartotinai gydytas Å vėkÅ¡nos psichiatrijos ligoninėje, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, potrauminis sindromas.Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė Klaipėdos universitetinės ligoninės raÅ¡tÄ ir epikrizę (t. 3, b. l. 28, 31) bei UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro raÅ¡tÄ dėl S. V. sveikatos bÅ«klės (t. 3, b. l. 30), tačiau iÅ¡ jau aptarto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-29 matyti, jog Å¡iuos duomenis ekspertai žinojo ir įvertino darydami ekspertizę.

Naujų duomenų, kurių ekspertai nežinojo ir neįvertino, gynėjas nepateikė.Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės duomenimis. Komisijos, sudarytos iÅ¡ keturių ekspertų, turinčių 22 m., 24 m., 18 m. ir 23 m. ekspertinio darbo staÅ¾Ä , suraÅ¡ytas aktas yra iÅ¡samus, objektyviai atspindintis S. V. psichikos sveikatos bÅ«klę, todėl nėra motyvų juo abejoti ir teisinio pagrindo skirti naujÄ ekspertizę vien todėl, jog byloje esančios stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vados yra nepalankios nuteistajam.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimÄ .Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad S. V. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį; įvertino kaltininko asmenybę, jog jis neteistas, turi negaliÄ , jo darbingumo lygis yra 35 procentai (t. 1, b. l. 199).Teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nuteistasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.Nėra pagrindo tenkinti gynėjo praÅ¡ymo pripažinti ginamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino paÅ¡alinęs A.

R. sėklides, savo poelgį vertina blogai, gailisi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog S. V. viso bylos proceso metu davė tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus.

Jis prisipažino iÅ¡pjovęs A. R. sėklides, tačiau niekada nepripažino kitų smurto veiksmų, teigė taip pasielgęs ne savo iniciatyva, bet A. R. praÅ¡omas. Tik dalies kaltės pripažinimas nelaikomas nuoÅ¡irdžiu. Kita vertus, nuteistojo elgesys po nusikaltimo, pagalbos nesuteikimas nerodo jo pastangų suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmių. Teisėjų kolegija S. V. gailėjimÄ si vertina kaip formalų, neatitinkantį aptariamai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti keliamų reikalavimų.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia teismÄ neatsižvelgus, kad veikai padaryti įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, ir praÅ¡o Å¡iÄ aplinkybę pripažinti S. V. atsakomybę lengvinančia.Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, leidžiančių tenkinti šį gynėjo praÅ¡ymÄ .Sprendžiant, ar veikai padaryti turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ nusikalsti.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog įvykio metu A.

R. neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų iÅ¡provokavę nuteistÄ jį S. V. jį nužudyti. Gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. IÅ¡ nuteistojo S. V. parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad gynėjas tokį nukentėjusiojo elgesį sieja su neva jo paties praÅ¡ymu paÅ¡alinti jam sėklides. Å iÄ nuteistojo versijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Kita vertus, toks labai girto nukentėjusiojo iÅ¡sakytas praÅ¡ymas, net jei jis ir bÅ«tų buvęs, įvertinus nuteistojo gyvenimo bei profesinę veterinaro patirtį, negalėtų bÅ«ti laikomas provokuojančiu elgesiu.Taigi nukentėjusysis prieÅ¡ nuteistÄ jį neatliko jokių neteisėtų ar jo asmenį itin įžeidžiančių veiksmų, kurie bÅ«tų suformavę pastarojo vidines paskatas nusikalsti, t. y.

A. R. sÄ moningai tyčia neskatino S. V. pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.Beje, nuteistasis pats pripažino, jog bÅ«damas blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs. Å ioje situacijoje girtas kaltininkas sureikÅ¡mino aptartas aplinkybes ir padarė nusikaltimÄ .Dėl iÅ¡dėstytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Negalima sutikti su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad ginamasis gerai charakterizuojamas.Liudytojai V.

V., A. V., V. J. iÅ¡ tiesų nuteistÄ jį apibÅ«dino kaip gerÄ veterinarÄ ir gerÄ Å¾mogų, kai Å¡is bÅ«davo blaivus, tačiau A. V. ir V. J. vieningai parodė, jog iÅ¡gėręs jis bÅ«davo agresyvus, jo bijojo ne tik V. J., bet ir paties nuteistojo motina, kuri dėl sÅ«naus agresyvumo iÅ¡sikėlė gyventi pas kitÄ sÅ«nų.Tai, kad apie S. V. geri atsiliepimai iÅ¡ Sovietų Armijos, neturi esminės reikÅ¡mės bausmės dydžiui, nes byloje esantys padėkos raÅ¡tai charakterizuoja S. V. prieÅ¡ 25 metus.Teisėjų kolegijos nuomone, S. V. paskirta vidutinės trukmės bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti nuosprendžio.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo S. V. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                     Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                  Valdimaras Bavėjanas                  Elena Vainienė