2020-04-01 Nr. AB-6372-3-64-3-00764-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Veslava Ruskan

Administracinė byla Nr. eA-556-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00764-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delca Invest“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delca Invest“ skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. R., R. R., E. R., A. G., R. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Delca Invest“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2018 m. vasario 8 d. individualų administracinį aktą Nr. (7.18)S-483 „Dėl pritarimo visuomenei svarbių statinių projektavimui“; 2) įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administraciją pritarti pareiškėjo savitarnos automobilių plovyklos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad plėsdamas automobilių savitarnos plovyklų tinklą Lietuvoje, nusprendė vieną automobilių savitarnos plovyklą statyti pareiškėjo pagal nuomos sutartį valdomame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 25 d. įvyko viešasis aptarimas su visuomene dėl plovyklos projektinių pasiūlymų, o viešojo aptarimo metu išsakytos pastabos/pasiūlymai užfiksuoti 2018 m. sausio 25 d. viešojo susirinkimo protokole.

3. Paaiškino, kad susirinkime dalyvavusiems asmenims, kurie iki viešojo susirinkimo pabaigos pateikė pasiūlymus/klausimus/prašymus dėl plovyklos projektinių pasiūlymų sprendinių, buvo atsakyta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o projektiniai pasiūlymai, protokolas ir jo priedai buvo įkelti į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir Infostatyba) derinti Administracijai.

4. Atsakovas 2018 m. vasario 8 d. priėmė individualų administracinį aktą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nepritarė plovyklos projektiniams pasiūlymams. Pareiškėjas nesutinka su nepritarimo projektiniams sprendiniams motyvais, teigė, kad atsakovas nepagrįstai nederino plovyklos projektinių sprendinių, todėl administracinis aktas turėtų būti panaikintas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Sprendimą nederinti projektinių pasiūlymų priėmė vienu pagrindu: statytojas privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Nors Sprendime ir nurodyti kiti argumentai, tačiau pareiškėjas iš jo turinio negali suprati, ar dėl šių argumentų atsakovas taip pat nepritaria projektinių pasiūlymų sprendiniams ar ne. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neįgyvendino pareigos kartu su kitais dokumentais pateikti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) 61 punkte nurodytus duomenis, pagrindžiančius, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Remdamasis Statybos įstatymo normomis pareiškėjas teigė, kad tuo atveju, jeigu statytojas siekia gauti specialiuosius reikalavimus projektavimui (Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis), atlikdamas visuomenės informavimo procedūras (Statybos įstatymo 37 straipsnis), jam nereikia pateikti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytos informacijos, kadangi Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai įtvirtinta teisės normos taikymo išimtis.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atstovas vyr. savivaldybės architektas, dalyvavęs plovyklos projektinių pasiūlymų visuomenės informavimo procedūrose 2018 m. sausio 25 d. šį klausimą buvo iškėlęs ir jam buvo paaiškinta bei atsakyta, jog kai atliekamos projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros (visuomenės informavimo), Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, Reglamento 60 punktas nėra taikomas toje dalyje, kur nustatytas reikalavimas pateikti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytą informaciją. Apie tai, kad šis klausimas jau buvo keltas ir į jį atsakyta, yra užfiksuota 2018 m. sausio 25 d. protokole.

7. Atsakovas Sprendime, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, teigia, kad plovykla yra techninio aptarnavimo stotis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 68 punktu jai turi būti taikoma minimali 11 metrų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona tarp techninės priežiūros aptarnavimo objekto ir gyvenamųjų namų langų. Sprendime nurodyti motyvai susiję su techninėmis aptarnavimo stotimis ir joms taikomomis sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonomis yra teisiškai nepagrįsti, Sprendimas šiuo klausimu nemotyvuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje pateikto individualaus administracinio akto apibrėžimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

8. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo įsitikinimu, plovykla nėra techninio aptarnavimo stotis. Pareiškėjo nuomone, techninio aptarnavimo stotis apima tik transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuves, kurios Apraše nurodomos kaip „Dirbtuvės“. Net ir laikant plovyklą techninio aptarnavimo stotimi ir jai taikant Sąlygų 68 punkte nustatytą minimalų 11 metrų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos atstumą, Sprendime niekur neužsimenama, kad plovyklos projektiniais sprendiniais būtų pažeistas minėtas 11 metrų atstumo reikalavimas. Taigi Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

9. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Sąlygų 68 punkte nurodomas minimalus 11 metrų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos atstumas turi būti skaičiuojamas nuo techninio aptarnavimo stoties iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų. Plane matyti, kad nuo plovyklos iki artimiausio gyvenamojo namo langų yra 28 metrai 32 centimetrai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis numato, kad projektiniai pasiūlymai yra pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Taršos poveikio zonų nustatymas projektinių pasiūlymų rengimo stadijoje nepatenka į projektinių pasiūlymų rengimo apimtį, kadangi taršos poveikio zonos yra nustatomos statinio projekto rengimo etape. Sprendime atsakovas nurodė tik faktinius duomenis dėl žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų reljefo (altitudžių) skirtumo, projektuojamos plovyklos atstumo iki gretimų žemės sklypų ribos, tačiau visiškai nenurodė teisės akto, kurį pažeidžia projektiniai sprendiniai, todėl atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ, nes nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.

10. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad bendra pareiškėjo pozicija yra tokia, jog kai atliekamos projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros, jokių Statybos įstatyme numatytų sutikimų iš gretimų žemės sklypų savininkų ar statinių savininkų nereikia gauti, jeigu tokie projektiniai pasiūlymai nepažeidžia norminių atstumų nustatytų teisės aktų reikalavimų ar apsaugos zonų reikalavimų ar panašių reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjo parengti projektiniai pasiūlymai nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, trečiųjų asmenų teisių, gretimų žemės sklypų savininkų teisių ta apimtimi, kurią numato teisės aktai.

Sprendime nėra individualizuota teisinė problema, todėl pareiškėjui neaišku, kaip jį vertinti. Sprendime nurodyta, kad pablogės gretimų sklypų padėtis dėl taršos, aplinkos oro užterštumo ir paviršinio vandens patekimo į kaimyninius sklypus. Nurodyta faktinė aplinkybė, tačiau nėra teisinio pagrindimo Sprendime, pareiškėjui nėra aiški elgesio taisyklė, nustatyta pagal šį individualų aktą. Pareiškėjo, kiek jam suprantama iš Sprendimo, projektiniams pasiūlymams nepritarta dėl to, kad nepateikti nurodytų asmenų sutikimai, tačiau šis nesutikimas yra perteklinis, nes esant projekto viešinimo procedūroms, pareiškėjui nėra įstatyme numatyto reikalavimo gauti besiribojančių sklypų savininkų sutikimą.

Atsakovas Sprendime nenurodė nei vieno argumento dėl to, kad būtų nustatytas reikalavimas derinti su besiribojančiais sklypais projektinius pasiūlymus. Kita priežastis yra ta, kad projektuojama techninė stotis ir tokiai stočiai yra numatomas 11 metrų atstumas iki gyvenamųjų namų langų, tačiau plovykla nėra techninio aptarnavimo stotis. Techninės aptarnavimo stotys yra statiniai, skirti techniniai priežiūrai teikti. Pareiškėjas nestato statinio, kuris turėtų sienas ir stogą, o stato plovimo bloką ir stoginę, kuriam nereikalingas statybos leidimas, todėl atsakovo argumentas yra teisiškai nepagrįstas.

Pažymėjo, kad jeigu teismas darytų išvadą, jog pareiškėjo ketinama statyti plovykla yra techninio aptarnavimo stotis, pareiškėjo projektiniai pasiūlymai nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų taip, kaip tai numatyta specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkte, kadangi atstumai iki artimiausių gyvenamųjų namų yra 28,32 m. Taigi projektiniai pasiūlymai, net ir laikant plovyklą techninio aptarnavimo stotimi, atitinka nustatytus reikalavimus. Dėl nepritarimo motyvų, jog savitarnos automobilių plovykla galbūt pablogins gretimų sklypų padėtį apsisaugant nuo taršos, aplinkos oro užterštumo ir paviršinio vandens patekimo į sklypus, nes tarp pareiškėjo sklypo ir gretimų sklypų yra susidaręs aukščių (atlitudžių) skirtumas ir dėl to bėgs nuotekos į gretimus sklypus, paaiškino, kad šis motyvas teisiškai nepagrįstas.

Projektuojamuose pasiūlymuose yra numatyta, kad visos nuotekos bus surenkamos į pareiškėjo žemės sklypo vidų. Be to, aplinkos, oro užterštumo, paviršinio vandens patekimo, transporto eismo ir visi kiti klausimai nėra nagrinėjami projektinių pasiūlymų stadijoje. Šie klausimai yra nagrinėjami techninio projekto rengimo metu prieš pačią statybą, todėl atsakovo atsisakymas derinti tuos sprendinius, kurie yra nesprendžiami projektinio pasiūlymo rengimo stadijoje, yra nepagrįstas, nes šitų sprendinių detalizacija projektiniuose pasiūlymuose nebuvo aptariama.

11. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. per Infostatyba pakartotinai gavo prašymą informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbų statinių projektavimą. Pareiškėjo pasirinktoje vietoje Administracijos patalpose 2018 m. sausio 25 d. 17.00 val. buvo pradėtas viešas susirinkimas projektiniams pasiūlymams svarstyti dalyvaujant pareiškėjui, projektuotojui, atsakovo atstovui bei besiribojančių žemės sklypų savininkams. Susirinkimo metu projektuotojas supažindino susirinkimo dalyvius su projektiniais pasiūlymais ir atsakinėjo į viešo susirinkimo dalyvių klausimus.

Susirinkime buvo išreikšti nepritarimai projektiniams pasiūlymams bei pateiktos pastabos. Projektuotojas 2018 m. vasario 2 d. pasinaudodamas Infostatyba sistema atsakovui pateikė prašymą pritarti visuomenei svarbių statinių projektavimui su pageidavimu gauti specialiuosius reikalavimus. Atsakovas, vadovaudamasis Reglamento 67 punktu, išnagrinėjęs gautus dokumentus, 2018 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą nepritarti projektiniams pasiūlymams ir apie tai paskelbė Infostatyba sistemoje, savivaldybės interneto svetainėje ir 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. (7.18)S-483 „Dėl pritarimo visuomenei svarbių statinių projektavimui“ informavo pareiškėją Infostatyba nurodytu adresu, kuris dėl nerasto adresato grįžo.

Projektuotojui 2018 m. vasario 12 d. elektroniniu paštu rašto kopija išsiųsta Infostatyba sistemoje nurodytu adresu. Nepritarimo plovyklos projektiniams pasiūlymams motyvai:

1) pareiškėjas nei su 2018 m. sausio 5 d. prašymu informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą, nei su 2018 m. vasario 2 d. prašymu pritarti visuomenei svarbių statinių projektavimui, nepateikė Reglamento 60 punkte nurodytų dokumentų, kurie pagrįstų, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais asmenimis, t. y. besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų;

2) Sąlygų 68 punkte nurodyti minimalūs sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos atstumai tarp automobilių techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų. Nagrinėjamu atveju minimalus atstumas tarp gyvenamųjų namų langų ir plovyklos yra 11 metrų. Akivaizdu, kad projektiniuose pasiūlymuose plovyklos taršos zona iki 8 metrų atstumu patenka į gretimus gyvenamosios paskirties žemės sklypus, kuri apribos tuose sklypuose veiklas;

3) projektiniuose pasiūlymuose tarp įvažiavimo į projektuojamą sklypą ir ribos su besiribojančiais žemės sklypais, žemės paviršiaus reljefo aukščių skirtumas yra apie 2 metrus, kur besiribojantys gyvenamosios paskirties žemės sklypai yra žemiau nei projektiniuose pasiūlymuose nagrinėjamas žemės sklypas. Nagrinėjant projektinius pasiūlymus bei viešo susirinkimo metu iškilo klausimų, kaip bus sprendžiamas projektuojamo sklypo reljefas, aukščių skirtumas su besiribojančiais sklypais, kur automobilių aikštelė 1 metro atstumu nuo gretimo sklypo ir pan.

Pareiškėjas projektiniuose pasiūlymuose nepateikė ir neaiškino pagrindinių sprendinių idėjos dėl aukščių skirtumų, motyvuodamas, kad jie bus sprendžiami techninio projekto metu. Reglamento 13 priedo 4 punkte nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas techninis projektas ar techninis darbo projektas. Akivaizdu, kad projektinių pasiūlymų viešinimo atvejais architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja privalomai ir suprantamai turi būti paviešinta projektinių pasiūlymų etape, dalyvaujant suinteresuotai visuomenei, bet ne techninio projekto etape.

Skundo argumentas, kad Administracija Sprendimą nederinti projektinių pasiūlymų priėmė išimtinai tik vienu pagrindu, neteisingas. Jeigu pareiškėjas pateiktų Reglamento 60 punkte nurodytus dokumentus, pagrindžiančius, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais asmenimis (šiuo atveju su besiribojančių žemės sklypų savininkais), galbūt rašytiniu susitarimu (sutikimu) būtų susitarta dėl taršos zonos buvimo besiribojančiuose žemės sklypuose, žemės paviršiaus reljefo aukščių skirtumų ir kitų galimų sprendinių.

13. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neteisingai interpretuoja teisės normas, ignoruodamas savo prievolę, su prašymu informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis (Reglamento 60 punktas). Jeigu projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis prieš viešo svarstymo etapą, netikslinga specialiųjų reikalavimų išdavimo etape pakartotinai suderinti projektinius pasiūlymus su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Sprendime aiškiai nurodyta, kad transporto priemonių techninės priežiūros aptarnavimo objekto sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona neapsiriboja projektuojamo sklypo ribose, bet net 8 metrus patenka į gretimus žemės sklypus. Vadovaujantis Reglamento 67 punktu atsakovas įstatymiškai įpareigotas vertinti pareiškėjo 2018 m. sausio 5 d. prašymą informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą. Pareiškėjas nurodė, kad nuo plovyklos iki artimiausio gyvenamojo namo langų yra 28 m ir 32 cm atstumas. Tarp projektinių pasiūlymų plano nebuvo ir jis atsakovui nėra žinomas.

14. Nurodė, kad nekomentuoja sprendinių, kurie nebuvo viešinti ir aptarti susirinkime, bet pateikiami teismui. Su šiais sprendiniais visuomenė nebuvo supažindinta. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo minimo plano naujai pateikti esminiai sprendiniai kitokie, negu buvo pateikti ir aptarti susirinkime. Akivaizdu, kad teismui pateiktame plane naujai pavaizduota taršos zona patenka į gretimus žemės sklypus bei naujai suprojektuota 1,80 m aukščio atraminė sienutė, kuri nebuvo viešinta ir aptarta susirinkime. Pareiškėjas šiuo nauju planu pripažįsta esamą reljefo skirtumą. Atsakovas pažymėjo, kad teisės normose reglamentuojami atstumai matuojami nuo plovyklos kaip statinio, o ne nuo įrenginių. Taigi galima teigti, kad nuo keturių vietų plovyklos ir įvažiavimo į teritoriją iki gyvenamųjų namų Sąlygų 68 punkte reglamentuota 11 metrų taršos zona. Projektinių pasiūlymų atveju taršos zona iki 8 m atstumu patenka į gretimus sklypus, tai akivaizdžiai pažeidžia teisės aktų nuostatas ir gretimų sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus, dėl to kaimyninių žemės sklypų savininkai susirinkime nepritarė plovyklos projektiniams pasiūlymams, kurie darys neigiamą poveikį jų žemės sklypams. Sprendimas nepritarti projektiniams sprendiniams neatima teisės statyti ir neužkerta kelio pakartotinai viešinti projektinius sprendimus bei jiems gauti pritarimą teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad plovyklos projektiniai pasiūlymai buvo viešinami antrą kartą, pirmą kartą projektiniams pasiūlymams nepritarta dėl kitų aplinkybių.

15. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą, žemės sklypo bendraturčių ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai būtini, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas laikosi pozicijos, kad esant besąlyginei prievolei, nustatytai Statybos įstatymo 37 straipsnyje ir Reglamento 61 punkte, gavus pagrindinius dokumentus, t. y. prašymą, pranešimą, projektinius pasiūlymus ir žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, jei tokie sutikimai privalomi, savivaldybės interneto svetainėje paskelbia pranešimo informaciją ir projektinius pasiūlymus, taip pradėdama viešinimo procesą.

Kartu laikydamasi protingumo pozicijos, kad trūkstamus duomenis, jeigu tokie privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, kaip besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, galima pateikti iki viešo susirinkimo ar viešo susirinkimo metu, bet ne vėliau kaip savivaldybės prašant pritarti projektiniams pasiūlymams, t. y. priimant sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams. Nuo techninio aptarnavimo stočių, kai postų skaičius 10 ir mažiau, iki gyvenamųjų namų numatyta 11 metrų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona.

Automobilių plovyklos statinys suprojektuotas 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos, akivaizdu, kad likusi dalis iš 11 metrų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos iki 8 metrų patenka į gretimus gyvenamosios paskirties žemės sklypus, taip apribojant juose numatytą veiklą. Akivaizdu, kad pastačius automobilių savitarnos plovyklą, kurios apsaugos zona patektų į gretimus žemės sklypus, ateityje kaimyninių žemės sklypų savininkams sukurtų prievolę gauti automobilių savitarnos plovyklos savininko ar naudotojo rašytinį pritarimą dėl statinių statybos savo žemės sklypo dalyje, kuri patenka į gretimo sklypo statinio apsaugos zoną, tai kaimynams apribotų veiklą savo žemės sklypuose.

Dėl reljefo, žemės sklypų paviršiaus altitudžių skirtumo, kur gretimi gyvenamosios paskirties žemės sklypai yra apie 2 metrus žemiau nei įvažiavimas į automobilių savitarnos plovyklos žemės sklypą bei aikštelę jame, viešo susirinkimo metu iškilo klausimų, kaip bus sprendžiamas projektuojamo sklypo reljefas, aukščių skirtumas su besiribojančiais sklypais, kur automobilių aikštelė 1 metro atstumu nuo gretimo sklypo ir pan. Pareiškėjas projektiniuose pasiūlymuose nepateikė ir neaiškino pagrindinių sprendinių idėjos dėl aukščių skirtumų, motyvuodamas, kad jie bus sprendžiami techninio projekto metu.

Pažymėjo, kad projektinių pasiūlymų viešinimo atvejais architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja suprantamai turi būti paviešinta projektinių pasiūlymų etape, dalyvaujant suinteresuotai visuomenei.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. R. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

17. Paaiškino, kad kuomet buvo pateiktas projektas viešinimui, su juo susipažino, įvertino situaciją ir sunerimo, nes gretimų sklypų savininkų situacija aiškiai ir neatitaisomai pablogėtų. Susirinkimo metu gretimų sklypų savininkai, o jų yra septyniolika, nepritarė projekto sprendiniams. Vietos bendruomenė, kuri gyvena ir vaikšto (duomenys neskelbtini) gatve, kreipėsi į savivaldybę ir pateikė apie 250 žmonių parašus nepritarti parengtiems savitarnos automobilių plovyklos projektiniams pasiūlymams. Pirmojo viešojo svarstymo metu nebuvo pritarta projektiniams pasiūlymams, nes pareiškėjas parengė projektą, kuriame plovykla atsidūrė trečiojo suinteresuoto asmens sklypo ribose. Antrajame svarstyme trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal projektinius pasiūlymus, pastačius savitarnos plovyklą, jo sklypas sužemėtų, o dar pastačius atraminę sienelę bendras aukštis virš jo žemės sklypo būtų 4,30 m. Projektinių sprendinių viešinimo metu visos pastabos buvo išsakytos.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

19. Paaiškino, kad sutinka su P. R. nurodytais argumentais, papildomai neturi ką paaiškinti.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 5 d. pateikė prašymą informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą. 2018 m. sausio 25 d. įvyko viešasis susirinkimas dėl savitarnos automobilių plovyklos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų svarstymo. Protokole nurodyta, kad 2018 m. sausio 23 d. gauti du identiški raštai su pastabomis ir pasiūlymais, 2018 m. sausio 25 d. gauti du identiški raštai su pastabomis ir pasiūlymais. Administracija 2018 m. vasario 8 d. sistemoje „Infostatyba“ prašymui pritarti visuomenei svarbių statinių projektavimo pasiūlymams nepritarė, 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. (7.18)S-483 „Dėl pritarimo visuomenei svarbių statinių projektavimui“ informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą.

22. Teismas nurodė, kad Administracija nepritarimą, išdėstytą 2018 m. vasario 8 d. rašte Nr. (7.118)S-483, grindė tuo, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto reikalavimais dėl Reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies numatomo projektavimo statytojas teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui apie tai informuoti visuomenę. Su prašymu teikiami projektiniai pasiūlymai, projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija, Reglamento 61 punkte nurodyti duomenys apie statinius ir jų dalis ir dokumentai, pagrindžiantys, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Projektuojama automobilių savitarnos plovykla priskiriama transporto priemonių techninės priežiūros aptarnavimo objektui, kur techninės priežiūros darbams ir statybos projektams yra keliami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 nustatyti reikalavimai bei minimali 11 metrų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona tarp techninės priežiūros aptarnavimo objekto ir gyvenamųjų namų langų, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 68 punkte.

23. Siekiant ginčą išspręsti iš esmės, būtina nustatyti, ar šiuo konkrečiu atveju, pateikus projektinį pasiūlymą svarstyti viešame susirinkime, atsiranda sąlygos, kurios įpareigoja pareiškėją gauti gretimų sklypų savininkų sutikimus, kurie turi būti pateikti kartu su prašymu pritarti projektiniams pasiūlymams.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas parengė projektinį pasiūlymą dėl savitarnos automobilių plovyklos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Aiškinamajame rašte nurodė, kad planuojama statyti naujos statybos nesudėtingą statinį: kitos paskirties pastatą – valdymo bloką, kitos paskirties inžinerinį statinį – stoginę (savitarnos automobilių plovyklą). Projektuojamojoje savitarnos automobilių plovykloje aptarnaujami tik lengvieji automobiliai. Priešais plovyklos išvažiavimą projektuojamos stovėjimo vietos, numatomi automobilių dulkių siurbliai, kilimėlių valymo, šluosčių ir pardavimo aparatai. Taip pat greta numatomas langų skysčio papildymo aparatas. Sklype numatomos 4 automobilių parkavimo vietos, viena iš jų pritaikyta žmonėms su negalia.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kaip vieną iš argumentų, kodėl atsakovas nepagrįstai nepritarė projektiniams pasiūlymams, nurodo tai, jog Administracija galbūt klydo teigdama, kad plovykla yra techninio aptarnavimo stotis, todėl jai taikoma sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad plovykla nėra techninio aptarnavimo stotis, ir nurodo, jog techninio aptarnavimo stotis apima tik transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuves, kurios yra nurodomos Aprašo 9 punkte, ir būtų laikoma techninio aptarnavimo stotimi tik tuo atveju, jeigu plovykloje būtų plaunami transporto priemonių varikliai. Pareiškėjas remdamasis tuo, kad plovykloje nebus plaunami varikliai teigia, jog savitarnos plovykla negali būti laikoma techninio aptarnavimo stotimi. Teismas su pareiškėjo argumentais nesutiko ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ patvirtintų aplinkos apsaugos reikalavimų 8 punkte numatyta, kad techninė priežiūra – technologinės priemonės ir operacijos, kuriomis siekiama palaikyti nustatytus techninius reikalavimus atitinkančią transporto priemonės būklę. Techninės priežiūros darbai – bet kuri iš šių veiklų: gedimo diagnostika, reguliavimo darbai, tepalų ir kitų skysčių keitimas, plovimas, padangų ir ratų keitimas, balansavimas, pripūtimas ir kt. Minėto aprašo 5 punkte numatyta, kad asmenims, kurie atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą ir neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, taikomi aprašo 5.1–5.3 punktai. Teismas atsižvelgdamas į minėto aprašo nuostatas sprendė, kad pareiškėjui yra taikomas šis aprašas, jo 3 punkte įtvirtinta, kad šio aprašo nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems Dirbtuves ir vykdantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, transporto priemonių plovimo, pakartotinės apdailos veiklą, rengiantiems tokių dirbtuvių statybos projektus, taip pat institucijoms, kontroliuojančioms aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui vykdymą.

26. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjas nevykdys automobilių variklio plovimo paslaugų, todėl negali būti laikoma techninio aptarnavimo stotimi. Aprašo 9 punktas numato reikalavimus, kokiems darbams turi būti įrengiamos dirbtuvės bei kokius reikalavimus minėtos dirbtuvės turi atitikti. Aprašo 9 punkte numatyta, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla: variklio, transmisijos, pakabos, stabdžių sistemos, kuro sistemos remontas ir techninė priežiūra, įskaitant variklių plovimą, tepalų ar kitų skysčių keitimą, transporto priemonių pakartotinė apdaila ir pan. – pripažįstama potencialiai taršia ir turi būti vykdoma dirbtuvių patalpose, kurios privalo atitikti nurodytus reikalavimus. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad veikla, kuri nepatenka į aprašo 9 punktą, tačiau yra apibrėžta jo 8 punkte, yra priskiriama techninio aptarnavimo ir remonto darbams, tačiau jie gali būti vykdomi ir ne dirbtuvių patalpose. Atitinkamai automobilių plovimo veiklai yra taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtinti aplinkos apsaugos transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui keliami reikalavimai.

27. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 5 d. pateikė Administracijai prašymą informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė projektinius pasiūlymus, kurių bylos dokumentų skiltyje „Brėžinių žiniaraštis“ nurodyta, kad visuomenei susipažinti be kitų dokumentų pateikti šie brėžiniai: 1) 2016-100-PP-SP-01 „Sklypo planas M1:500“, 2) 2016-100-PP-SP-02 „Sklypo dangų planas. M1:500“; 3) 2016-100-PP-SA-01 „Savitarnos automobilių plovyklos aukšto planas. M1:100“; 4) 2016-100-PP-SA-02 „Savitarnos automobilių plovyklos stogo planas. M1:100“; 5) 2016-100-PP-SA-03 „Savitarnos automobilių plovyklos fasadai M1:100“; 6) 2016-100-PP-SA-04 „Savitarnos automobilių plovyklos fasadai M1:100“; 7) 2016-100-PP-SA-05 „Savitarnos automobilių plovyklos pjūvis M1:100“; 8) 2016-100-PP-SA-06 „Savitarnos automobilių plovyklos vizualizacija“. Pareiškėjas visuomenei susipažinti neteikė dokumento 2016-100-PP-SP-01 „Sklypo planas M1:500“, kuris yra pateiktas teismui kaip vienas iš pareiškėjo teiktų projektinių pasiūlymų brėžinių. Brėžinyje, pateiktame svarstyti visuomenei (2016-100-PP-SP-01 „Sklypo planas M1:500“), nėra nurodyti visi atstumai nuo techninės aptarnavimo stoties, kurie patvirtintų, kad statinys atitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punkto reikalavimus ir pareiškėjui tokiu atveju nekyla pareiga suderinti projektinius pasiūlymus su gretimų sklypų savininkais.

28. Teismas nurodė, kad iš brėžinio matyti, jog vakarinėje sklypo dalyje nuo techninio aptarnavimo stoties iki sklypo ribos yra 3 metrų atstumas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad gretimo sklypo 8 metrai patenka į gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zoną. Gretimas sklypas yra gyvenamosios paskirties, todėl minėto sklypo savininkui nepagrįstai būtų apribotos teisės jo sklype projektuoti ir/ar statyti gyvenamosios paskirties statinį.

29. Teismas sprendė, kad Administracija padarė teisingą išvadą ir 2018 m. vasario 8 d. rašte Nr. (7.18)S-483 „Dėl pritarimo visuomenei svarbių statinių projektavimui“ nurodė, kad savitarnos automobilių plovyklai, esant techninio aptarnavimo stočiai, net 8 metrai patenka į gretimus žemės sklypus, todėl neturint dokumentų, pagrindžiančių, jog projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, negalimas ir savivaldybės administracijos pritarimas projektiniams pasiūlymams, nes tai nepagrįstai pažeistų gretimų sklypų savininkų teises bei padarytų neleistiną poveikį žemės sklypui, t. y. gretimo sklypo savininkas būtų priverstas savo sklype projektuoti, statyti gyvenamąjį namą ne arčiau kaip 8 metrai iki pareiškėjui priklausančio sklypo ribos.

30. Teismas vertino, kad rytinėje sklypo dalyje esančio gretimo sklypo savininkas viešo susirinkimo metu neturėjo galimybės įvertinti, ar projektuojama savitarnos automobilių plovykla nepažeidžia Aprašo 68 punkto nuostatų jo atžvilgiu, nes nėra nurodytas atstumas nuo techninio aptarnavimo stoties iki gretimo sklypo gyvenamojo namo langų. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad pareiga supažindinti su projektiniais sprendiniais kyla būtent pareiškėjui, todėl pateikiami sprendiniai turi būti aiškūs ir išsamūs, o norintieji su jais susipažinti turi suprasti jų prasmę, tačiau ne patys imtis iniciatyvos, aiškinantis jų atitiktį įstatymams ir kitiems norminiams aktams.

31. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad atliekant viešinimo procedūras nėra reikalinga pateikti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose numatytus suderinimus. Iš pateiktų projektinių pasiūlymų matyti, kad pareiškėjas siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 2 punktu, pareiškėjas teikdamas prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, o kartu gauti ir specialiuosius reikalavimus, turėjo pateikti projektinius pasiūlymus, suderintus su šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Pareiškėjas nei prašymo pateikimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų, patvirtinančių gretimų sklypų savininkų suderinimus dėl projektinių pasiūlymų.

32. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog nesutinka su atsakovo argumentu, kad žemės sklype ketinamos statyti plovyklos ir gretimų žemės sklypų altitudžių skirtumas pablogins gretimų gyvenamųjų sklypų padėtį apsisaugant nuo taršos poveikio, aplinkos oro užterštumo ir paviršinio vandens patekimo į kaimyninius sklypus. Teigė, kad atsakovas nesilaikė VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes nenurodė teisės akto nuostatos, kuri galbūt pažeista projektiniais sprendimais. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedas nustato projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju. Minėto priedo 3.1 punktas numato, kad projektinių pasiūlymų paskirtis: išreikšti statytojo sumanymo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad savitarnos automobilių plovykloje planuojama įrengti atraminę sienelę. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas kaip projektinių pasiūlymų dalis sklypo plano brėžinys, parengtas 2018 m. kovo mėn. ir nepristatytas viešame svarstyme.

33. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“ 4.5 punkto, 12 punkto nuostatomis, konstatavo, kad atraminė sienelė yra priskiriama kitų inžinerinių statinių kategorijai, todėl vadovaujantis STR 1.04.04:2017 reglamento nuostatomis pareiškėjas, teikdamas projektinius pasiūlymus, turėjo suprojektuoti statinį – atraminę sienelę ir ją pateikti visuomenei susipažinti. Atsakovas 2018 m. vasario 9 d. priimdamas sprendimą nepritarti projektiniams pasiūlymams ir neturėdamas 2018 m. kovo mėn. suprojektuoto žemės sklypo plano su nauju sprendiniu, pagrįstai nurodė, kad pateikti projektiniai pasiūlymai pablogins gretimų gyvenamųjų sklypų padėtį apsisaugant nuo taršos poveikio, aplinkos oro užterštumo ir paviršinio vandens patekimo į kaimyninius sklypus, tačiau neturėjo pagrindo išdėstyti plačiau, nes pareiškėjas nepateikė duomenų.

34. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, nurodė, jog Administracijos 2018 m. vasario 8 d. raštas Nr. (7.18)S-483 „Dėl pritarimo visuomenei svarbių statinių projektavimui“ yra motyvuotas ir aiškus. Jame detaliai pareiškėjui nurodyti atsakovo argumentai bei teisės normos, kurių pagrindu yra nepritarta projektiniams pasiūlymams. Tai, kad pareiškėjas vertina, jog savitarnos plovykla nėra techninio aptarnavimo stotis, nesudaro pagrindo minėtą atsakovo Sprendimą pripažinti nemotyvuotu bei neatitinkančiu VAĮ. Teismas kitus pareiškėjo skundo ir atsakovo atsiliepimo argumentus laikė nereikšmingais, todėl plačiau dėl jų nepasisakė.

III. 35. Pareiškėjas UAB „Delca Invest“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

36. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjas ir atlikdamas viešinimo procedūrą privalo gauti gretimų žemės sklypų sutikimus, jeigu tokie sutikimai reikalingi pagal teisės aktų reikalavimus. Tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi netinkamai taikytos ir aiškintos Statybos įstatymo ir Reglamento teisės normos.

37. Pareiškėjas, remdamasis Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatomis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aiškindamas minėtas teisės normas padarė išvadą, jog Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimai yra reikalingi nepaisant to, kad pareiškėjas atliko visuomenės informavimo apie projektinius pasiūlymus procedūrą pagal Statybos įstatymo 37 straipsnyje nustatytą reguliavimą, tačiau tokios išvados yra nepagrįstos. Statybos įstatymo 37 straipsnis numato atskirą procedūrą, kurios metu visuomenė supažindinama su parengtais projektiniais pasiūlymais. Kai yra atliekama visuomenės informavimo apie projektinius pasiūlymus procedūra pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio reikalavimus, tokiu atveju iš statytojo nėra reikalaujama pateikti sutikimų, suderintų su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Taigi Statybos įstatymo 24 straipsnyje nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad tais atvejais kai specialieji reikalavimai yra gaunami atliekant visuomenės informavimo procedūras dėl projektinių pasiūlymų, visais atvejai nereikia pateikti nei projektinių pasiūlymų suderinimo, nei sutikimų su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis.

38. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir netinkamai aiškino Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnį, dėl to priėjo prie visiškai nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas atliekantis viešinimo procedūrą pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį papildomai dar turėjo gauti ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus/suderinimus. Dėl šios priežasties netinkamai pritaikius teisės normas byla buvo išnagrinėta neteisingai.

39. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime ketinamą statyti automobilių savitarnos plovyklą visiškai nepagrįstai prilygino techninio aptarnavimo stočiai, todėl nepagrįstai sprendė, kad automobilių savitarnos plovyklai turėtų būti taikoma Sąlygų 68 punkte nurodyta 11 metų apsaugos zona. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė techninio aptarnavimo stoties sąvokos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Apraše nurodytu techninės priežiūros apibrėžimu bei tuo pagrindu padarė išvadą, kad automobilių savitarnos plovykla yra techninio aptarnavimo stotis ir atmetė pareiškėjo argumentus, jog Apraše nurodytos dirbtuvės galėtų būti techninio aptarnavimo stotis, o ne bendra techninės apžiūros paslauga automatiškai reiškia, kad tai yra techninio aptarnavimo stotis.

40. Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktai neatskleidžia techninio aptarnavimo stoties sąvokos, nurodytos Sąlygų 68 punkte, todėl techninio aptarnavimo stoties sąvoka turėtų būti atskleista įstatymo aiškinimo būdu. Teigia, kad Aprašo 3 punkte nurodyta, jog Aprašo nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) dirbtuves ir vykdantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, transporto priemonių plovimo, pakartotinės apdailos veiklą, rengiantiems tokių dirbtuvių statybos projektus, taip pat institucijoms, kontroliuojančioms aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui vykdymą. Taigi, kad Aprašo nuostatos būtų taikomos, turi būti šių sąlygų visetas: asmenys turi valdyti (naudoti) dirbtuves ir vykdyti jose transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, transporto priemonių plovimo, pakartotinės apdailos veiklą. Jeigu nėra bent vienos iš šių sąlygų Aprašo nuostatos netaikomos. Be to, Aprašo 1 punkte nurodyta, kad jis nustato aplinkos apsaugos reikalavimus transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvių (toliau – ir Dirbtuvės) įrengimui. Be to, Aprašo 9 punktas nustato, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla: variklio, transmisijos, pakabos, stabdžių sistemos, kuro sistemos remontas ir techninė priežiūra, įskaitant variklių plovimą, tepalų ar kitų skysčių keitimą, transporto priemonių pakartotinė apdaila ir pan., pripažįstama potencialiai taršia ir turi būti vykdoma Dirbtuvių patalpose, kurios privalo atitikti Aprašo reikalavimus. Aprašo reikalavimai dėl transporto priemonių techninės priežiūros yra taikomi tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad statinys – pastatas yra Dirbtuvės, be to Dirbtuvės dar turi būti įrengtos patalpose, todėl nepagrįsta yra ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad Aprašo nuostatos reglamentuoja ir ne tik Dirbtuvių veiklą.

41. Pareiškėjo teigimu, nors tiesiogiai ir nėra niekur pateikiama techninio aptarnavimo stoties sąvoka, tačiau galima daryti pagrįstą išvadą, kad Dirbtuvės galėtų būti laikomos techninio aptarnavimo stotimis. Pareiškėjo planuojama statyti automobilių savitarnos plovykla susideda iš stoginės (be sienų) ir valdymo bloko, todėl automobilių savitarnos plovykla negali būti laikoma patalpa. Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktas patalpą apibrėžia kaip sienomis ir kitomis atitvaromis apribotą statinio erdvę. Tokiu būdu pripažinti, kad automobilių savitarnos plovykla yra Dirbtuvės, nėra teisinio pagrindo, kadangi automobilių savitarnos plovykla neatitinka reikalavimų keliamų Dirbtuvėms, taigi automobilių savitarnos plovykla nėra techninio aptarnavimo stotis, todėl jai negali būti taikomi sanitarinės apsaugos zonos reikalavimai, įtvirtinti Sąlygų 68 punkte.

42. Pareiškėjas pažymi, kad Sąlygų 68 punktas labai aiškiai nurodo, jog 11 metrų sanitarinės apsaugos zona yra taikoma iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų. Byloje įrodyta, kad 11 metrų atstumu nuo automobilių savitarnos plovyklos nėra nei vieno gyvenamojo ar kitos paskirties namo, tuo labiau – šiuo atstumu langų, todėl net jeigu ir laikyti, kad automobilių savitarnos plovykla yra techninio aptarnavimo stotis, 11 metrų atstumas iki artimiausio vieno gyvenamojo ar kitos paskirties namo yra išlaikomas. Įstatymo leidėjas apibrėždamas Sąlygų 68 punktą neįvardino sąlygos, kad sanitarinė apsaugos zona turi būti iki gyvenamosios paskirties žemės sklypo, o labai aiškiai įvardino, kad 11 metrų sanitarinė apsaugos zona turėtų būti taikoma iki statinių langų. Dėl šių priežasčių visiškai nepagrįsti ir neteisėti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad sanitarinė apsaugos zona pagal Sąlygų 68 punktą taikoma ir gyvenamosios paskirties žemės sklypui, nes tai neva pažeidžia savininko interesus.

43. Nors teismas rėmėsi CK 4.99 straipsniu, tačiau sprendime visiškai nenurodė koks būtų neigiamas neleistinas poveikis gretimiems žemės sklypams, jeigu būtų statoma automobilių savitarnos plovykla pareiškėjų valdomame žemės sklype. Be to, liko nepaneigta aplinkybė, kad minėtoje zonoje gretimų žemės sklypų savininkai neturės teisės statyti statinius (gyvenamuosius namus). To nedraudžia ir Sąlygos. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindžia ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatomis, tačiau 6 priedo 1 punktas aiškiai apibrėžia, kad rašytinius pritarimus statinio projektui, kurio apsaugos zona apima kitiems savininkams priklausančius statinius, reikia gauti iš tų statinių savininkų, tačiau šioje byloje yra aiškiai nustatyta, kad menamos 11 metrų sanitarinės apsaugos zonos ribose nėra jokio kito statinio. Todėl teismas netinkamai aiškina ir taiko STR 1.05.01:2017 6 priedo 1 punkto reikalavimus.

44. Pareiškėjas akcentuoja, kad taršos poveikio zonų (sanitarinės apsaugos zonos) nustatymas Projektinių pasiūlymų rengimo stadijoje nepatenka į projektinių pasiūlymų rengimo apimtį (Reglamento 13 priedas), kadangi taršos poveikio zonos (sanitarinės apsaugos zonos) yra nustatomos statinio projekto rengimo etape (pavyzdžiui reikalavimai statinio projekto rengimui dėl taršos poveikio zonų yra nustatyti Reglamento 7.4.1 p.). Taigi atsakovas apskritai neturi teisės Projektinių pasiūlymų derinimo stadijoje vertinti į Projektinių pasiūlymų rengimo apimtį nepatenkančių sprendinių, tokių kaip taršos poveikio zonos. Taip pat pareiškėjo įsitikinimu, žemės sklypo žemės sutvarkymo sprendiniai prieš įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę nėra Projektinių pasiūlymų sudėtinė dalis, todėl pareiškėjas nepagrįstai įpareigojamas prisiimti daugiau pareigų nei jam nustato teisės aktai. Reglamento 13 priede nėra jokių reikalavimų dėl žemės sklypo sutvarkymo sprendinių, ar žemės sklypo altitudžių, skersinių pjūvių, tačiau visi šie reikalavimai yra nustatyti statytojui rengiant statinio techninį projektą. Projektiniai pasiūlymai yra supaprastina procedūra statytojui pastatyti nesudėtingą statinį, tačiau pirmosios instancijos teismas ir atsakovas sudarė situaciją, kai iš esmės ši procedūra visiškai neveikia, kadangi pareiškėjas yra verčiamas išeiti už Projektinio pasiūlymo reikalavimo ribų ir rengti dokumentą atitinkantį statinio techninį projektą. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas reikalavimus keliamus techninio projekto sprendiniams visiškai be jokio teisinio pagrindo priskyrė projektinių pasiūlymų sudėčiai. Žemės sklypo sutvarkymas nėra architektūrinė statinio idėja, todėl reikalavimas pateikti žemės sklypo sutvarkymo idėją yra perteklinis, nepatenkantis į Reglamento 13 priedo 3.1 punkto apibrėžimą.

45. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepripažino pareiškėjo pateikto brėžinio įrodymu, kuriuo pareiškėjas įrodinėjo atstumus iki arčiausiai esančių statinių, tačiau kai vertino projektinių pasiūlymų sprendinius per žemės sutvarkymo prizmę, jau šiuo įrodymu rėmėsi nurodydamas, kad neva pareiškėjas suprojektavo atraminę sienelę. Pareiškėjas pažymi, kad nėra suprojektavęs nei atraminės sienelės, nei jokio kito sprendinio, kuriuo būtų sprendžiamas žemės sklypo sutvarkymo klausimas, nes tai nepatenka į projektinių pasiūlymų apimtį pagal Reglamento 13 priedą. Žemės sklypo altitudžių klausimai privalo būti sprendžiami ne projektinių pasiūlymų rengimo metu, tačiau Techninio projekto rengimo metu ir jie būtų nustatyta tvarka išspręsti. Taigi teisiškai nereikšmingi yra sprendime pateikti išaiškinimai dėl atraminės sienelės kvalifikavimo, kadangi šis sprendinys nėra projektinių pasiūlymų sudėtinė dalis.

46. Pareiškėjas teigia, kad kadangi pirmosios instancijos teismas ir atsakovas, priimdami sprendimus netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, pareiškėjui nustatė daugiau pareigų rengiant projektinius pasiūlymus nei tą nustato Reglamento 13 priedas, todėl teismo sprendimas ir atsakovo Sprendimas yra neteisėti ir naikintini.

47. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

48. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatų, akivaizdu, jog šis straipsnis nesusijęs su ginču ir (ar) projektinių pasiūlymų visuomenės informavimu, jame reglamentuojama tvarka specialiesiems reikalavimams gauti, kai neprivaloma atlikti visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio nuostatas, tačiau tai nėra šio ginčo objektas ir tai nėra susiję su pritarimu ar nepritarimu projektiniams pasiūlymams.

49. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas automobilių savitarnos plovyklą nepagrįstai prilygino techninio aptarnavimo stočiai, nurodo, kad lietuvių kalbos žodynas žodį „stotis“ aiškina, kaip: 1) traukinių, autobusų, laivų sustojimo vieta; 2) specialios paskirties įmonė ar įstaiga. Sąlygų 68 punkte sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos dydis reglamentuotas ne tik nuo pastatų – požeminių, požeminių-antžeminių garažų, bet ir nuo statinių – atvirų mašinų aikštelių bei techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų. Akivaizdu, kad techninio aptarnavimo stotis tai automobilių techninio aptarnavimo vieta kurioje atliekama automobilių techninė priežiūra ir (ar) remontas, ir šiai vietai (objektui) keliami Aprašo bei Sąlygų 68 punkto reikalavimai.

50. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjas Sąlygų 68 punkte nėra įvardinęs, kad Taršos zona turėtų būti taikoma iki esamų statinių langų, kas suponuoja, kad Taršos zoną būtina skaičiuoti ne tik iki esamų statinių, bet ir iki galimų statinių, nepažeidžiant teisės aktų bei kitų asmenų teisių ir interesų. Reglamento 6 priedo „Privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo“ 1 punkte nustatyta, kad jei suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių, privaloma gauti tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus. Jei Taršos zoną vertinsim tik iki esamų statinių langų ir Taršos zoną nustatysim gretimuosiuose žemės sklypuose be gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo, ateityje, norint statyti statinius gretimuose žemės sklypuose, kurie pateks į pareiškėjo statinių apsaugos zonas, gretimų žemės sklypų savininkams atsiras prievolė gauti pareiškėjo, o esant atitinkamam pareiškėjo įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus. Todėl pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija bei padarė išvadą, kad savitarnos automobilių plovyklai, esant techninio aptarnavimo stočiai, sanitarinei apsaugos ir taršos poveikio zonai 8 metrais patenkant į gretimus žemės sklypus, neturint dokumentų, pagrindžiančių, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, negalimas ir atsakovo pritarimas projektiniams pasiūlymams, nes tai nepagrįstai pažeistų gretimų sklypų savininkų teises bei padarytų neleistiną poveikį žemės sklypui, t. y. gretimo sklypo savininkas būtų priverstas savo sklype projektuoti, statyti gyvenamąjį namą ne arčiau kaip 8 metrai iki pareiškėjui priklausančio sklypo ribos, nors tokių gyvenamųjų pastatų statybos norminiai aktai reglamentuoja mažesnius atstumus iki sklypų ribų.

51. Atsakovas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl Taršos zonų nustatymo projektinių pasiūlymų rengimo stadijoje, nurodo, kad Taršos zonų dydžiai yra nustatyti Sąlygų 68 punkte ir jie privalomi visuose projekto rengimo etapuose, tiek projektinių pasiūlymų rengimo ir visuomenės informavimo, tiek techninio, techninio – darbo ar darbo projektų rengimo metu. Tiek atsakovas, tiek visuomenė, vadovaudamiesi Reglamento 62 punktu, turi teisę vertinti projektinius pasiūlymus ir teikti pasiūlymus (pastabas) bei atsakovui nustatyta papildoma pareiga pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams, nurodant nepritarimo motyvus (Reglamento 67 p.).

52. Atsakovas taip pat nurodo, kad projektiniai pasiūlymai nėra skirti pastatyti nesudėtingąjį statinį, kaip teigia pareiškėjas, jų paskirtis detalizuota Reglamento 13 priedo 3.1–3.5 papunkčiuose.

53. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prie skundo pateikė priedą Nr. 5 „Sklypo planas su atstumais iki gyvenamųjų ar visuomeninės paskirties pastatų“, kurio sprendiniai nebuvo paviešinti visuomenei, su kuriais visuomenė nebuvo supažindinta. Pirmosios instancijos teismui pateikto priedo sprendiniuose aukščių skirtumą pareiškėjas grindė 1,8 m aukščio atramine sienute, dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė pateiktą sprendinį bei vertino kaip vieną iš galimų žemės paviršiaus aukščių skirtumų sprendimo idėjų. Argumentas, kad pareiškėjas nėra suprojektavęs nei atraminės sienutės, nei jokio kito sprendinio, kuriuo būtų sprendžiamas žemės sklypo sutvarkymo klausimas bei, kad žemės sklypo paviršiaus altitudžių klausimai privalo būti sprendžiami ne projektinių pasiūlymų rengimo metu, o Techninio projekto rengimo metu rodo pareiškėjo neapsisprendimą dėl atraminės sienutės (vieno iš galimo žemės aukščių skirtumo sprendinių), nepateikiant sprendinio idėjos visuomenės informavimui projektinių pasiūlymu metu, bet jį teikiant vertinti pirmosios instancijos teismui. Esant žemės paviršiaus aukščių skirtumui ir nesant sprendiniui atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, besiribojančių žemės sklypų savininkams sunku vertinti paviešintus sprendinius bei prievolę pareiškėjui turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus). Sprendžiant, kad žemės paviršiaus aukščių skirtumas bus sprendžiamas atramine sienute, atsiranda prievolė pareiškėjui turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus) jei 1,8 metrų aukščio atraminė sienutė yra 1 metru atstumu nuo sklypo ribos, t. y. esant didesniam atraminės sienutės aukščiui už horizontalų atstumą iki sklypų ribos.

54. Atsakovas pažymi, kad visi, tiek architektūros bei kitos pagrindinių sprendinių idėjos susijusios su gretimybėmis privalo būti pateiktos visuomenei, t. y. žemės sklypo plano sprendiniai su gretima urbanistine aplinka (Reglamento 13 priedo 8.2.1 p.), visuomenės informavimo apie numatomą statinių projektavimą projektinių pasiūlymu metu.

55. Atsakovo nuomone, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, todėl prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. R. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

57. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog savitarnos plovyklą pripažinus techninio aptarnavimo stotimi, atsakovo Sprendimas nepritarti savitarnos plovyklos projektiniams pasiūlymams būtų teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad reiškėjas nepagrįstai ginčija patį faktą, jog savitarnos plovykla yra techninio aptarnavimo stotis pagal Aprašą ir, atitinkamai, savitarnos plovyklos projektiniams pasiūlymams (jų parengimui, apimčiai, turiniui, viešinimui, derinimui su gretimųjų sklypų savininkais, yra taikomi visi reikalavimai, kurie taikomi techninio aptarnavimo stočiai.

58. Pažymi, kad Aplinkos ministerijos rašte yra nurodyta, jog aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1 – 405 patvirtinto Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo nuostatos taikomos visiems asmenims, vykdantiems transporto priemonių plovimo veiklą, nepriklausomai nuo to, ar ji vykdoma pastate ar inžineriniame statinyje. Byloje nėra ginčo ir pareiškėjas patvirtino, jog adresu: (duomenys neskelbtini), ketina verstis būtent transporto priemonių plovimo veikla. Todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ketino įrengti būtent techninio aptarnavimo stotį – nepriklausomai nuo to, kokia būtų plovyklos statinio forma (pastatas arba inžinerinis statinis) ir nepriklausomai nuo to, kokiu būdu planuota teikti transporto priemonių plovimo paslaugas (savitarnos ar „nesavitarnos“ būdu). Iš byloje esančių ginčijamų projektinių pasiūlymų (nuotraukų) akivaizdžiai matyti, jog planuota projektuoti ir statyti savitarnos automobilių plovykla turi sienas ir atitvarus, todėl yra priskiriama būtent paslaugų paskirties pastatams (patalpoms).

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad pareiškėjo ketinta projektuoti ir statyti savitarnos automobilių plovykla yra paslaugų paskirties pastatas (patalpos), skirtos vykdyti transporto priežiūros (plovimo ir valymo) paslaugas, tai yra dirbtuvės pagal Aprašo 1, 3, 8 ir 9 punktų imperatyviąsias nuostatas. Neginčijamai įrodžius, jog pareiškėjas ketino projektuoti ir statyti dirbtuves (Techninio aptarnavimo stotį) tampa akivaizdu, kad atsakovas priėmė absoliučiai pagrįstą ir teisėtą sprendimą nepritarti pareiškėjo projektiniams pasiūlymams, kuriuose nesilaikyta dirbtuvėms keliamų projektinių reikalavimų. Pareiškėjas pats pripažįsta ir neginčija, jog, rengdamas projektinius pasiūlymus, neatsižvelgė į dirbtuvėms (Techninio aptarnavimo stotims) keliamus imperatyviuosius projektinius reikalavimus ir minėtų imperatyvių reikalavimų pareiškėjas nepagrįstai nesilaikė.

60. Pareiškėjui nesilaikant imperatyviųjų reikalavimų, taikomų Techninio aptarnavimo stočių (Dirbtuvių) projektinių pasiūlymų rengimui, atsakovas pagrįstai nepritarė ydingiems projektiniams pasiūlymams, ką pagrįstai ir teisėtai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 61. Pareiškėjas UAB „Delca Invest“ nuo 2017 metų yra žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Pareiškėjas nurodytame sklype nusprendė statyti automobilių savitarnos plovyklą. UAB „Rusnė“ (toliau – ir Projektuotojas) parengė automobilių savitarnos plovyklos statybos sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai).

62. Atsakovas 2018 m. sausio 5 d. per Infostatybą gavo Projektuotojo prašymą informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą. Atsakovas 2018 m. sausio 9 d. Kelmės rajono savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje paskelbė Projektinius pasiūlymus kartu su visa pateikta informacija.

63. 2018 m. sausio 25 d. vyko viešas susirinkimas Projektiniams pasiūlymams svarstyti, dalyvaujant pareiškėjui, Projektuotojui, atsakovui bei besiribojančių žemės sklypų savininkams (tretieji suinteresuotieji asmenys), Projektuotojas supažindino susirinkimo dalyvius su projektiniais pasiūlymais ir atsakinėjo į viešo susirinkimo dalyvių klausimus. Susirinkime buvo išreikšti nepritarimai Projektiniams pasiūlymams bei pateiktos pastabos.

64. Projektuotojas 2018 m. vasario 2 d. per Infostatybą atsakovui pateikė prašymą (pritarti visuomenei svarbių statinių projektavimui bei gauti specialiuosius reikalavimus, prie prašymo pridėdamas automobilių savitarnos plovyklos Projektinių pasiūlymų viešo svarstymo dalyvių sąrašą, protokolą, gautų ir motyvuotai atmestų pateiktų pasiūlymų įvertinimą su paaiškinimais.

65. Atsakovas, vadovaudamasis Reglamento 67 punktu, išnagrinėjęs gautus dokumentus (Projektinius pasiūlymus, protokolą, viešo susirinkimo dalyvių sąrašą, gautus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus) 2018 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą nepritarti Projektiniams pasiūlymams ir apie tai paskelbė Infostatyboje, Kelmės rajono savivaldybės interneto svetainėje ir Raštu informavo pareiškėją.

66. Atsakovas 2018 m. vasario 8 d. sprendimą grindžia tuo, kad:

1) pareiškėjas nepateikė Reglamento 60 punkte nurodytų dokumentų, kurie pagrįstų, jog projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais asmenimis, t. y. besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų;

2) Sąlygų 68 punkte reglamentuoti privalomi sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos atstumai nuo techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų langų, Projektinių pasiūlymų viešinimo atveju kai automobilių ar postų skaičius 10 ir mažiau, taršos zonos atstumas nuo atviros automobilių aikštelės iki gyvenamųjų namų langų yra 10 metrų, o nuo plovyklos (techninio aptarnavimo objekto) iki gyvenamųjų namų langų 11 metrų, Projektiniuose pasiūlymuose plovyklos taršos zona iki 8 metrų atstumu patenka į gretimus trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamosios paskirties žemės sklypus, taip ateityje apribojant tuose sklypuose veiklą, dėl ko gretimų žemės sklypų savininkai išreiškė susirūpinimą, dėl galbūt pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų;

3) Projektiniuose pasiūlymuose tarp įvažiavimo į projektuojamą sklypą ir ribos su besiribojančiais trečiųjų suinteresuotųjų asmenų žemės sklypais, žemės paviršiaus reljefo aukščių skirtumas yra apie 2 metrus, kur trečiųjų suinteresuotųjų asmenų besiribojantys gyvenamosios paskirties žemės sklypai yra žemiau nei Projektiniuose pasiūlymuose nagrinėjamas žemės sklypas, nagrinėjant Projektinius pasiūlymus iškilo klausimų, kaip bus sprendžiamas projektuojamo sklypo reljefas, žemės paviršiaus aukščių skirtumas su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų besiribojančiais sklypais, kur automobilių aikštelė 1 metru atstumu nuo gretimo sklypo ribos ir pan., pareiškėjas Projektiniuose pasiūlymuose nepateikė ir neaiškino pagrindinių sprendinių idėjos dėl žemės paviršiaus aukščių skirtumų, motyvuojant, kad jie bus sprendžiami techninio projekto metu, Reglamento 13 priedo 3.1 papunktyje pareiškėjui nustatyta prievolė išreikšti sumanyto projektuoti statinio ar jo dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, Projektiniuose pasiūlymuose turi būti paaiškinami ir pagrindžiami projektinių pasiūlymų sprendiniai (Reglamento 13 priedo 8.1 papunktis), Projektiniai pasiūlymai yra vienas iš privalomųjų dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas techninis projektas ar techninis darbo projektas (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, Reglamento 13 priedo 4 punktas).

67. Pareiškėjas savo skunde (tiek paduotame pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame) nurodo tokius esminius nesutikimo su skundžiamu administraciniu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu: 1) kai yra atliekama visuomenės informavimo apie projektinius pasiūlymus procedūra pagal Statybos įstatymo 37 straipsnio reikalavimus, tokiu atveju iš statytojo nėra reikalaujama pateikti sutikimų, suderintų su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, nes Statybos įstatymo 24 straipsnyje nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad tais atvejais kai specialieji reikalavimai yra gaunami atliekant visuomenės informavimo procedūras dėl projektinių pasiūlymų, visais atvejais nereikia pateikti nei projektinių pasiūlymų suderinimo, nei sutikimų su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis; 2) pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pareiškėjo ketinamą statyti automobilių savitarnos plovyklą visiškai nepagrįstai prilygino techninio aptarnavimo stočiai, todėl nepagrįstai sprendė, kad automobilių savitarnos plovyklai turėtų būti taikoma Sąlygų 68 punkte nurodyta 11 metų apsaugos zona; 3) pareiškėjo įsitikinimu, Žemės sklypo žemės sutvarkymo sprendiniai prieš įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę nėra Projektinių pasiūlymų sudėtinė dalis, todėl pareiškėjas yra nepagrįstai įpareigojamas prisiimti daugiau pareigų, nei jų jam nustato teisės aktai.

V. 68. Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 45 dalyje (2017 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIII-426 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

69. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo: <...> 13) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus; <...> 15) kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios dėl statinio statybos kitų statinių apsaugos zonose arba kitose teritorijose, kuriose taikomi teisės aktuose nustatyti norminiai atstumai iki kitų statinių ar kitokie teisės aktuose nustatyti statinių statybos ribojimai dėl kitų (esamų) statinių, gauti tų statinių savininkų arba statinių valdytojų, naudotojų sutikimus, kai jie įgalioti tokius sutikimus suteikti. Kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, tokius sutikimus privaloma gauti iki pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties pakeitimo.

70. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta (ginčijamo sprendimo priėmimo metu), kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinių griovimo projektai vykdant teismų sprendimus ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus rengiami tik Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

71. Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad specialiesiems reikalavimams gauti, išskyrus atvejus, kai jie gaunami atlikus visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas, statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir: 1) aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir statinio (statinių grupės) duomenimis; 2) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), suderintus su šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, o atvejais, nenustatytais šio įstatymo 37 straipsnyje, – šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimus.

72. Statybos įstatymo 37 straipsnyje (Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių projektinius pasiūlymus) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.

73. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (Reglamento) 60 punkte buvo nustatyta (ginčijamo sprendimo priėmimo metu), kad statytojas apie Reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, apie numatomą statinio ar statinio dalies projektavimą Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnyje nustatytais atvejais (toliau šiame skyriuje – statiniai), parengtus šių statinių projektinius pasiūlymus teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) apie tai informuoti visuomenę. Prašyme nurodoma ar statytojas kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) pritarimu projektiniams pasiūlymams, pageidauja gauti specialiuosius reikalavimus [5.1]. Su prašymu teikiami į kompiuterinę laikmeną įrašyti projektiniai pasiūlymai, projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija, 61 punkte nurodyti duomenys apie statinius ar jų dalis ir dokumentai, pagrindžiantys, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo [5.1] 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių ir rekonstruojamų statinių ar statinių dalių projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus. Prašymą, projektinius pasiūlymus ir kitus dokumentus teikiant nuotoliniu būdu, pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) www.planuojustatyti.lt, užpildomi atitinkami laukai, nurodytose vietose pridedami privalomi teikti dokumentai juos formuojant pagal [5.39] nurodytus reikalavimus. Kompiuterinėje laikmenoje įrašyti projektiniai pasiūlymai turi būti pasirašyti juos parengusių asmenų elektroniniais parašais.

74. Reglamento 67 punkte buvo nustatyta (ginčijamo sprendimo priėmimo metu), kad Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) per 5 darbo dienas po 66 punkte nurodytos kompiuterinės laikmenos gavimo ar protokolo su priedais paskelbimo IS „Infostatyba“ pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, savivaldybės interneto svetainėje ir informuoja statytoją.

75. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (redakcija nuo 1996 m. sausio 11 d.) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (Sąlygų) XIV skyriaus (Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos) 68 punkte (2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1400 punkto redakcija) buvo nustatyta (ginčijamo sprendimo priėmimo metu), kad nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai: <...> nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių, kai mašinų skaičius 10 ir mažiau iki gyvenamųjų namų 10 m, <...> nuo techninio aptarnavimo stočių, kai postų skaičius 10 ir mažiau iki gyvenamųjų namų 11 m <...>.

76. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo (Aprašo) 8 punkte (2011 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. D1-920 punkto redakcija) nustatyta, kad <...> techninė priežiūra – technologinės priemonės ir operacijos, kuriomis siekiama palaikyti nustatytus techninius reikalavimus atitinkančią transporto priemonės techninę būklę. Techninės priežiūros darbai – bet kuri iš šių veiklų: gedimų diagnostika, reguliavimo darbai, tepalų ir kitų skysčių keitimas, plovimas, padangų ir ratų keitimas, balansavimas, pripūtimas ir kt. <...>.

77. Aprašo 3 priede nurodyti transporto priemonės techninės priežiūros ir remonto veiklų kodai ir pavadinimai, tarp kurių nurodyta savitarnos plovykla.

78. Aprašo 1 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas nustato aplinkos apsaugos reikalavimus transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvių įrengimui, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidarančių atliekų ir nuotekų tvarkymui, aplinkos oro apsaugai. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad Aprašo tikslas – mažinti neigiamą transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos poveikį aplinkai.

VI. 79. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad remiantis Statybos įstatymo 37 straipsniu buvo vykdomas visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą, visuomenė dalyvavo svarstant statinių projektinius pasiūlymus. Atsakovas (savivaldybės administracija) informavo visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių – savitarnos plovyklos projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Taigi nagrinėjamu atveju buvo vykdoma visuomenės informavimo procedūra, kaip ir teritorijų planavimo procese, o suinteresuotai visuomenei turėjo būti sudaryta galimybė susipažinti su numatomu statinių projektavimu bei teikti dėl to pasiūlymus. Visuomenės informavimo procedūra yra reikalinga tam, kad su visuomenei svarbių statinių projektavimu būtų supažindintas platus asmenų ratas (suinteresuota visuomenė), kurių gyvenimo sąlygoms statyba gali daryti reikšmingą poveikį. Suinteresuota visuomenė gali teikti savo pasiūlymus dėl statinių projektavimo.

80. Įgyvendinant Statybos įstatymo 37 straipsnyje nurodytą visuomenės informavimą apie numatomą statinių projektavimą iškilo klausimai, susiję su konkrečių besiribojančių žemės sklypų savininkų teisėmis, į kurias gali būti įsiterpiama vykdant statybą. Remiantis konstituciniu nuosavybės apsaugos principu nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės neliečiamumo principas statybos procese yra užtikrinamas nustatant, kad, jeigu yra įsiterpiama į kito asmens nuosavybę, tai gali būti daroma tik savininko sutikimu. Nuosavybės apsaugos principas įgyvendintas minėtose Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose. Jeigu vykdant statybą yra įsiterpiama į kito asmens nuosavybę, tai gali būti daroma tik savininko sutikimu, kurį statytojas privalo iš savininko gauti. Statytojo vykdomos visuomenės informavimo procedūros teisės aktuose nustatytais atvejais negali pakeisti ir nekeičia konkrečių normų dėl nuosavybės teisės apsaugos ir nepaneigia ir negali paneigti statytojo pareigos gauti iš savininko sutikimą bet kokia forma įsiterpiant į kito asmens nuosavybę. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas kaip statytojas įvykdęs visuomenės informavimo procedūrą ir informavęs suinteresuotą visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą, neprivalo laikytis konkrečių asmenų nuosavybės teisės apsaugos, kai numatoma statyba įsiterpiama į kito asmens nuosavybę.

81. Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis nustato statytojo bendro pobūdžio pareigas, kurias jis turi atlikti norėdamas gauti specialiuosius reikalavimus. Iš šios normos matyti, kad ji reguliuoja tokius atvejus (susijusius su 37 straipsnio taikymu), kai statytojas, gavęs pritarimą projektiniams pasiūlymams ir jeigu tai yra būtina, įvykdęs 37 straipsnio nuostatas, vėliau kreipiasi dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašydamas pritarti Projektiniams pasiūlymams, kartu prašė išduoti ir specialiuosius reikalavimus, kaip tai yra numatyta Reglamente, kai statytojas kreipdamasis dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams, kartu gali prašyti išduoti ir specialiuosius reikalavimus. Todėl ginčijamu atveju netaikytina Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis. Bet kokiu atveju ši norma, kaip ir kitos Statybos įstatymo normos, nustatančios statytojo teises ir pareigas, negali būti aiškinama taip, kad tokiu aiškinimu būtų paneigiamas konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas.

82. Atsakovas, remdamasis Aprašo 8 punktu ir 3 priedo reikalavimais pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo planuojama statyti savitarnos plovykla yra priskirtina techninio aptarnavimo stočiai, kuri yra nurodoma Sąlygose kaip vienas iš Gamybinių ir komunalinių objektų, kuriam nustatomos sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Kadangi Sąlygose nėra pateikta techninio aptarnavimo stoties sąvoka, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi Aprašo normomis ir teisingai sprendė, kad savitarnos plovykla priskirtina tokiam objektui.

83. Atsakovas padaręs teisingą išvadą, kad pareiškėjo planuojama statyti savitarnos plovykla priskirtina vienam iš Sąlygose nurodytų gamybinių ir komunalinių objektų – techninio aptarnavimo stočiai, pagrįstai sprendė, jog tokiam objektui turi būti taikomas Sąlygų 68 punktas ir nustatomos sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, t. y. turi būti vertinama, kur yra jų ribos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad planuojamos statyti savitarnos plovyklos sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, kaip jos yra apibrėžiamos Sąlygų 68 punkte, yra už pareiškėjo nuomojamo sklypo ribų ir įsiterpia į tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise valdomus sklypus. Jeigu ūkio subjektas planuoja statyti objektą (vykdyti ūkinę veiklą), ir dėl šios planuojamos veiklos bus nustatyti apribojimai kituose privačiuose žemės sklypuose, tai gali būti padaryta tik laikantis minėtų taisyklių dėl nuosavybės teisių apsaugos, turi būti gaunami kitų sklypų savininkų sutikimai. Atsakovas nustatęs, kad pareiškėjas prašė pritarimo Projektiniams pasiūlymams, negavęs žemės savininkų, į kurių sklypus įsiterpia planuojamos statybos (ir planuojamos vykdyti veiklos) sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos, teisėtai sprendė, kad negali pritarti šiems Projektiniams pasiūlymams. Atsakovas teisingai sprendė, kad nebuvo pateikti visi Reglamente nurodyti dokumentai, kartu nebuvo įvykdyti ir Statybos įstatyme nustatyti reikalavimai, kuriais įgyvendintas nuosavybės teisės apsaugos principas.

84. Atsakovas teisingai akcentavo, kad Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, prie kurių pagal Statybos įstatymą priskiriami ir projektiniai pasiūlymai, todėl Projektiniuose pasiūlymuose turėjo būti pateiktos ir paaiškintos pagrindinių sprendinių idėjos dėl žemės paviršiaus aukščių skirtumų (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teisingai akcentavo, kad Projektiniuose pasiūlymuose tarp įvažiavimo į projektuojamą sklypą ir ribos su besiribojančiais trečiųjų suinteresuotųjų asmenų žemės sklypais, žemės paviršiaus reljefo aukščių skirtumas yra apie 2 metrus, kur trečiųjų suinteresuotųjų asmenų besiribojantys gyvenamosios paskirties žemės sklypai yra žemiau nei Projektiniuose pasiūlymuose nagrinėjamas žemės sklypas. Todėl pareiškėjas Projektiniuose pasiūlymuose ir su jais visuomenei svarstyti pristatytuose dokumentuose turėjo pateikti ir paaiškinti, kaip bus sprendžiamas projektuojamo sklypo reljefas, žemės paviršiaus aukščių skirtumas su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų besiribojančiais sklypais, kur automobilių aikštelė 1 metro atstumu nuo gretimo sklypo ribos ir pan.

85. Dėl nurodytų motyvų, atsakovo sprendimas nepritarti Projektiniams pasiūlymams yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo naikinti šį sprendimą.

86. Nepatenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Delca Invest“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė