2021-04-21 Nr. AB-8511-3-61-3-03884-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-239-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03884-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, LLRA-KŠS) su skundu (toliau – ir skundas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir atsakovas, VRK) neteisėtai vilkino išnagrinėti LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą ir neveikimu sukliudė pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teises;

2) pripažinti, kad VRK pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus gero viešojo administravimo principus ir netinkamai įgyvendino jai priskirtas funkcijas nagrinėjant, vertinant ir priimant sprendimus dėl LLRA-KŠS skundų ir prašymų dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų;

3) pripažinti, kad VRK organizuojant ir vykdant 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus gero viešojo administravimo principus ir netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnyje jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir uždavinius;

4) panaikinti VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. Sp-255 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pripažinimo negaliojančiais“ (toliau – ir 2020 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. Sp-255);

5) įpareigoti VRK išnagrinėti 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą iš esmės, atlikti išsamią prašyme nurodytų veiksmų analizę ir pateikti pagrįstas išvadas: a) ar 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai vyko remiantis rinkimų įstatymais, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais; b) ar rinkimų įstatymų ir principų buvo laikomasi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; c) dėl neigiamos A. T. ir Viešosios įstaigos „Laisvės TV“ (toliau – ir Laisvės TV) vykdytos šmeižto kampanijos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rinkimų metu prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA-KŠS poveikio rinkimų rezultatams; d) dėl A. T. ir Laisvės TV vykdytos šmeižto kampanijos organizatorių statuso politinės kampanijos laikotarpiu; e) dėl A. T. ir Laisvės TV vykdytos šmeižto kampanijos visų veiksmų finansavimo šaltinių; f) dėl A. T. ir Laisvės TV vykdytos šmeižto kampanijos atskaitomybės ir finansavimo limitų ribų pažeidimų; g) dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio l, 2, 3 dalies, 52 ir 53, 91 straipsnių, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 12, 16, 19, 21 ir 23 nuostatų pažeidimo;

6) įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją pradėti tyrimą dėl galimų administracinių teisės pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio „Politinės reklamos skleidimo reklamų nesilaikymas“ ir 93 straipsnio „Politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimas“ ir paskirti administracines nuobaudas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi skundą buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. vasario 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo LLRA-KŠS skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas dėl skundo reikalavimų, nustatė, kad skundo pirmuoju, antruoju ir trečiuoju reikalavimais pareiškėjas prašo pripažinti juose nurodytus faktus. Teismas pažymėjo, kad jis vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai. Teismas taip pat nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai dėl faktinių aplinkybių pripažinimo negali būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Nurodė, kad ketvirtuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti VRK Sprendimą Nr. Sp-255, kuriuo netenkintas LLRA-KŠS atstovės rinkimams D. V. 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymas pripažinti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais.

Spręsdamas dėl minėto reikalavimo teismingumo, teismas vadovavosi Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Teismas konstatavo, kad VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-257 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ (toliau – Sprendimas Nr. Sp-257) nusprendė: „1. Nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo, vykusio 2020 m. spalio 25 d., rezultatus 68 vienmandatėse rinkimų apygardose (1 priedas). 2. Nustatyti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje (2 priedas). 3. Nustatyti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius sąrašų eiles (3 priedas). 4. Nustatyti pagal rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Lietuvos Respublikos Seimo narius (4 priedas). 5. Įteikti Lietuvos Respublikos Seimo nario pažymėjimus išrinktiems Seimo nariams 2020 m. lapkričio 3 d. 13 val. 6. Paskelbti galutinius 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.“

Teismas nurodė, kad Sprendimu Nr. Sp-257 Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus, todėl, pagal Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalies nuostatą, pareiškėjas turėjo teisę per 24 valandas nuo Sprendimo Nr. SP-257 paskelbimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. SP-255 skųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui, kurie ne vėliau kaip per 48 valandas turėtų pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Teismas padarė išvadą, kad skundų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pasibaigus balsavimui nagrinėjimas priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai, todėl ketvirtąjį pareiškėjo reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. Sp-255, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas sprendė, kad penktasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti VRK iš esmės išnagrinėti 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą, yra išvestinis iš ketvirtojo pareiškėjo reikalavimo, todėl taip pat nenagrinėtas administracinių teismų ABTĮ nustatyta.

Šeštuoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Komisiją pradėti tyrimą dėl galimų administracinių teisės pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio „Politinės reklamos skleidimo reklamų nesilaikymas“ ir 93 straipsnio „Politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimas“ ir paskirti administracines nuobaudas.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Iš pareiškėjo prie skundo pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl institucijų neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas vertino, kad skunde nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas šiuo aspektu kreipėsi į atsakovą, o pastarasis atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, bei pažymėjo, kad VRK, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo skundą, priėmė 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. Sp-255, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas inicijavo ginčą šioje byloje, todėl minimas skundo reikalavimas irgi nėra nagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, kuriais atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jau antrą kartą nepagrįstai atsisako priimti nagrinėti LLRA-KŠS skundą, nurodydamas kiekvieną kartą vis kitus tokio atsisakymo motyvus.

Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakydamas priimti LLRA-KŠS skundą, teismas nurodė pareiškėjui, kad dėl VRK sprendimų ar neveikimo jis turi kreiptis į LVAT, taigi laikė reikalavimą dėl VRK neveikimo nagrinėtinu ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau nurodė, kad toks ginčas yra nagrinėtinas aukštesnės pakopos teisme, t. y. LVAT, o dėl VRK sprendimo, susijusio su Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais pasiūlė kreiptis į Seimą ar Prezidentą. Pažymi, kad teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje rėmėsi ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, o skundžiamoje nutartyje teismas remiasi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, todėl teismo pozicija dėl LLRA-KŠS skundo priimtinumo yra nenuosekli, prieštaringa, nepagrįsta bei neatitinkanti LVAT išaiškinimų, o teismas tuos pačius pareiškėjo veiksmus vertina skirtingai.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, antrą kartą atsisakydamas priimti nagrinėti LLRA-KŠS skundą, skundžiamoje nutartyje visiškai nepaisė LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutarties išaiškinimų ir visiškai nevertino 2020 m. lapkričio 27 d. skundo teisinių argumentų (skundo II dalis) bei priedų prie šio skundo turinio (priedo Nr. 1 ir kt.), todėl padarė neatitinkančias faktinių aplinkybių išvadas.

Pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad „pareiškėjas nekelia ginčo dėl institucijų neveikimo ar vilkinimo “, kad „skunde nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas šiuo aspektu kreipėsi į atsakovą“ yra nepagrįsta, nes iš skundo turinio bei priedų akivaizdu, kad pareiškėjas kreipėsi į VRK visa eile skundų, pranešimų ir pareiškimų dėl rinkimų įstatymų pažeidimų dar tebevykstant rinkiminei kampanijai, t. y. iki balsavimo, tačiau atsakovas vilkino šių skundų nagrinėjimą, nesiėmė jokių veiksmų ir priėmė nepagrįstą ginčijamą sprendimą Nr. 255 visiškai ne dėl to, dėl ko kreipėsi pareiškėjas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skundo pirmuoju, antruoju ir trečiuoju reikalavimais prašo pripažinti juose nurodytus faktus, o teismas nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai dėl faktinių aplinkybių pripažinimo negali būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmais trimis skundo rezoliucinės dalies punktais prašė pripažinti: kad VRK neteisėtai vilkino išnagrinėti LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą ir neveikimu sukliudė pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teises; kad VRK pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus gero viešojo administravimo principus ir netinkamai įgyvendino jai priskirtas funkcijas nagrinėjant, vertinant ir priimant sprendimus dėl LLRA-KŠS skundų ir prašymų dėl Seimo rinkimų; kad VRK, organizuodama ir vykdydama Seimo rinkimus, pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus gero viešojo administravimo principus ir netinkamai vykdė VRK įstatymo 3 straipsnyje jos kompetencijai priskirtas funkcijas ir uždavinius.

Pareiškėjas teigia, kad nei viename iš skundo 1-jo, 2-jo ir 3-jo reikalavimų nėra prašoma pripažinti juose nurodytus faktus ar perimti viešojo administravimo institucijos funkcijas, taip pat neprašoma faktinių aplinkybių konstatavimo. Nurodo, kad LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartyje yra išaiškinęs, kad „iš pareiškėjo skundo turinio ir jame formuluojamų reikalavimų nustatyta, kad pareiškėjas yra nepatenkintas VRK veikimu (neveikimu), nagrinėjant LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą ir šį prašymą išnagrinėjus priimtu 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-255. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui akcentuoja tai, kad nors VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-255 nusprendė „netenkinti 2020 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės rinkimams D. V. prašymo pripažinti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais “, o LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašyme toks reikalavimas apskritai nebuvo pareikštas.“

Pareiškėjas nurodo, kad prie skundo pridėtame LLRA-KŠS atstovės 2020 m. rugsėjo 21 d. prašyme VRK pateikiama informacija apie tai, jog politinės kampanijos laikotarpiu, viešojoje erdvėje pasirodė aktyviai skleidžiama informacija, nukreipta prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA-KŠS ir jo kandidatus, prašoma nedelsiant įvertinti šmeižto kampaniją prieš politinės kampanijos dalyvį, šios kampanijos organizatorių statusą bei veiklų finansavimo šaltinius, atskaitomybę ir finansavimo limitų ribų užtikrinimą, deklaruotų kampanijos veiklų atitikimą įstatymų nuostatoms bei užkardyti galimus įstatymų ir demokratijos procesų pažeidimus. Nurodo, kad būtent šis LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymas buvo išnagrinėtas VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-255, kurį pareiškėjas skundžia kaip nepagrįstą ir neteisėtą, o taip pat skundžia VRK veiksmus, vilkinant šio ir kitų pareiškimų (skundo priedas Nr. 1, priedas Nr. 3 ir priedas Nr. 4) nagrinėjimą ir VRK neveikimą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti nagrinėti skundo 1-ąjį, 2-ąjį ir 3-iąjį reikalavimus neatitinka LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartyje nurodyto išaiškinimo, kad ginčai dėl kitų VRK sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose.

Pareiškėjas pažymi, kad LLRA-KŠS skundo 1-sis, 2-sis ir 3-sis reikalavimai yra tiesiogiai susiję su VRK viešo administravimo funkcijų nevykdymu bei vilkinimu, todėl tokie klausimai yra nagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka. Nurodo, kad LLRA-KŠS 2020 m. lapkričio 27 d. skundo II dalyje yra detaliai suformuluotas skundo teisinis pagrindas ir yra nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į VRK, prašydamas tinkamai įgyvendinti VRK uždavinius, įtvirtintus VRK įstatymo 3 straipsnyje, o ne pripažinti negaliojančiais Seimo rinkimų rezultatus. Tikėtina, kad VRK tinkamai įgyvendinus uždavinius, būtų atsiradusi būtinybė pripažinti Seimo rinkimų rezultatus negaliojančiais, tačiau šiuo pranešimu toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir todėl neturėjo būti nagrinėtas.

Pabrėžia, kad skundžiamas VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. Sp-255 yra individualus administracinis teisės aktas, priimtas viešojo administravimo subjekto VRK, viešojo administravimo srityje, pareiškėjui sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti priimti nagrinėti 4- ąjį skundo reikalavimą panaikinti VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. Sp-255 kaip nenagrinėtiną teismų, kadangi VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-257 oficialiai paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus ir skundų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pasibaigus balsavimui nagrinėjimas priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Pareiškėjas pažymi, kad tiek iš skundo turinio, tiek iš prie šio skundo pridėto D. V. 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas neprašė pripažinti Seimo rinkimų rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais, bet kreipėsi į VRK dėl rinkimų įstatymų pažeidimų, taigi teismo išvada, kad tokio skundo „dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pasibaigus balsavimui nagrinėjimas priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai“ vien datų požiūriu yra nelogiškas, nes rinkimai vyko 2020 m. spalio 11 d., o LLRA-KŠS atstovės prašymas VRK pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d., taigi niekaip negali būti vertinamas kaip paduotas pasibaigus balsavimui.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju VRK turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą sustabdyti neigiamą politinę reklamą prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA-KŠS ir jo kandidatus, įvertinti šios kampanijos įtaką rinkimų teisėtumui bei, nustačius šiukščius rinkimų įstatymų ar principų pažeidimus, pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais ir skelbti pakartotinius rinkimus, tačiau to nepadarė, t. y. neatliko jai pavestų funkcijų. VRK turėjo pareigą įpareigoti nutraukti neteisėtus rinkimų agitacijos veiksmus, tačiau to nepadarė, todėl ir rinkimų rezultatai negali būti laikytini teisėtais, nes rinkimai įvyko pažeidžiant konstitucinius Seimo rinkimo principus, Seimo rinkimų įstatymą ir kitus įstatymus. Dėl šiurkščių rinkimų įstatymų ir rinkimų principų pažeidimo, VRK turėjo pareigą pripažinti Seimo rinkimų rezultatus negaliojančiais, tačiau ir to VRK nepadarė.

Pareiškėjas nurodo, kad teisminėje praktikoje ne vieną kartą yra pasisakyta, kad ginčai dėl VRK sprendimų ar neveikimo nagrinėtini bendrąja ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundai pirmąja instancija nagrinėjami apygardų administraciniuose teismuose, todėl pirmosios instancijos teismo išvada skundžiamoje nutartyje, kad nėra VRK atsisakymo nagrinėti skundą ir nėra ginčo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pažymi, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Nurodo, kad skundžiamas VRK sprendimas tiesiogiai palietė pareiškėjo pasyviąją rinkimų teisę (teisę kandidatuoti Seimo rinkimuose ir būti išrinktam), nes dėl politinę kampaniją prieš pareiškėją vykdžiusių A. T. ir Laisvės TV veiksmų, t. y. dėl neteisėtos politinės kampanijos ir neteisėtos politinės reklamos skleidimo, buvo pažeista LLRA-KŠS ir jos narių teisė į teisingus ir sąžiningus rinkimus. VRK vykdant viešąjį administravimą, dėl jos priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl jos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 1 dalimi, gali būti paduodamas skundas apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tarptautinių stebėtojų ESBO padarytose išvadose dėl Lietuvos Respublikoje vykusių Seimo rinkimų taip pat konstatuojamas VRK neveiklumas pareiškėjo atžvilgiu bei teisminės gynybos galimybių stoka Lietuvoje

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo LLRA-KŠS atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundo pirmuoju, antruoju ir trečiuoju reikalavimu siekiama pripažinti juose nurodytus faktus, bet kadangi administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, tokie reikalavimai negali būti nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad ketvirtasis skundo reikalavimas panaikinti VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. Sp-255 yra susijęs su Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais, bei konstatavo, kad skundų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pasibaigus balsavimui nagrinėjimas priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai. Teismas nurodė, kad penktasis reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą, yra išvestinis iš ketvirtojo pareiškėjo reikalavimo, todėl taip pat nenagrinėtas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pasisakydamas dėl šeštojo skundo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, teismas nurodė, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl institucijos neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, bei nepateikia duomenų, kad atsakovas atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl sprendė, kad ir šeštasis pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš bylos dokumentų ir skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į VRK dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 52 straipsnio ir 53 straipsnių ir dėl Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15, 16, 19, 21 ir 23 straipsnių pažeidimų, prašydamas nedelsiant įvertinti pradėtą neigiamą šmeižto kampaniją prieš politinės kampanijos dalyvį, šios kampanijos organizatorių statusą politinės kampanijos laikotarpiu, planuojamų veiklų finansavimo šaltinius, atskaitomybę ir finansavimo limitų ribų užtikrinimą, deklaruotų kampanijos veiklų atitikimą aukščiau paminėtų įstatymų nuostatoms bei užkardyti galimus įstatymų ir demokratijos procesų pažeidimus (skundo priedas Nr. 1).

2020 m. spalio 3 dieną pareiškėjas kreipėsi į VRK dėl galimų rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų platinant nepažymėtą leidinį, prašydamas įvertinti nurodytą informaciją baudžiamųjų įstatymų prasme, bei užtikrinti demokratinių rinkimų procesą (skundo priedas Nr. 3).

2020 m. spalio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į VRK, nurodydamas apie galimus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimus, bei prašydamas skubiai (t. y. prieš antrąjį Seimo rinkimų turą) imtis priemonių ir užtikrinti, kad skleidžiama politinė reklama atitiktų įstatymų reikalavimus, o už tendencingai skleidžiamą nepažymėtą ir paslėptą politinę reklamą būtų taikoma įstatymuose numatyta atsakomybė (skundo priedas Nr.4).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nurodo (skundo 4 punktas), kad 2020 m. spalio 14 d. skundu (skundo priedas Nr. 4) kreipėsi į VRK dėl visų anksčiau paminėtų aplinkybių išnagrinėjimo artimiausiame VRK posėdyje, bei prašydamas nustatyti, kad vykdant Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje buvo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams; pripažinti 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais ir paskelbti pakartotinius rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tačiau prie skundo pridėtuose dokumentuose tokio turinio 2020 m. spalio 14 d. LLRA-KŠS skundo, adresuoto VRK, nėra pateikta.

Pareiškėjas ketvirtuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. Sp-255 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pripažinimo negaliojančiais“, kuriuo netenkintas 2020 m. rugsėjo 21 d. LLRA-KŠS atstovės rinkimams D. V. prašymas pripažinti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad skundžiamas VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. Sp-255 buvo priimtas atsižvelgiant į 2020 m. spalio 30 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės L. M. išvadą Nr. 3-111 (1.2.) „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pripažinimo negaliojančiais“ (toliau – ir Išvada), kurioje, be kita ko, teigiama, kad VRK 2020 m. rugsėjo 21 d. gavo LLRA-KŠS atstovės rinkimams skundą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnio 2 dalimi ir 92 straipsnio nuostatomis, prašoma: 1) nustatyti, kad vykdant 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams“; 2) pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. spalio 11 d. rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais; 3) paskelbti pakartotinius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Iš Išvados turinio matyti, kad joje buvo vertinamos pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 21 d. skunde (skundo priedas Nr. 1) nurodytos aplinkybės dėl A. T. ir Laisvės TV pradėtos neigiamos šmeižto kampanijos prieš politinės kampanijos dalyvį, šios kampanijos organizatorių statuso politinės kampanijos laikotarpiu, planuojamų veiklų finansavimo šaltinių atskaitomybė ir finansavimo limitų ribų užtikrinimo, 2020 m. spalio 3 d. skunde (skundo priedas Nr.3) nurodyto leidinio platinimo aplinkybės, bei šių aplinkybių įtaka Seimo rinkimų rezultatams.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas pirmuoju, antruoju ir trečiuoju skundo reikalavimais prašė teismo pripažinti, kad VRK neteisėtai vilkino išnagrinėti LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą; kad VRK pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus gero viešojo administravimo principus ir netinkamai įgyvendino jai priskirtas funkcijas nagrinėjant, vertinant ir priimant sprendimus dėl LLRA-KŠS skundų ir prašymų dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų bei organizuojant ir vykdant 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir jame formuluojamų reikalavimų, taip pat iš atskirojo skundo argumentų daroma išvada, kad pareiškėjas yra nepatenkintas VRK veikimu (neveikimu), nagrinėjant LLRA-KŠS 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą ir šį prašymą išnagrinėjus priimtu 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-255, todėl spręstina, kad minėti skundo pirmasis, antrasis ir trečiasis reikalavimai yra išvestiniai iš skundo ketvirtojo reikalavimo, t. y., skirtingai, nei skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, minėtais reikalavimais nėra siekiama konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes, bet siekiama įvertinti VRK veiksmus (neveikimą) nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 2 d. ir vėlesnius skundus (skundo priedai Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4) bei priimant 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. Sp-255. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad penktasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymą yra išvestinis iš ketvirtojo pareiškėjo reikalavimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 21 d. VRK pateikto skundo, kurio turinys atitiktų Išvadoje minimo 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymo turinį, teismui nepateikė, taip pat nepateikė jokio kito panašaus turinio dokumento. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. skunde (skundo priedas Nr.1), kurio aplinkybės buvo nagrinėtos Išvadoje, yra vadovaujamasi Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 1–3 dalimis, 52 ir 53 straipsnių nuostatomis, taip pat Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15, 16, 19, 21 ir 23 straipsnio nuostatomis, t. y. preziumuojami galimi Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai, todėl vertintina, kad pareiškėjo skundai VRK buvo teikiami dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama pareiškėjo atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui išdėstytus argumentus, kad VRK yra viešojo administravimo subjektas, kuris priėmė skundžiamą individualų administracinį aktą (2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. Sp-255), pažymi, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl rinkimų įstatymų ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pažeidimo, tačiau skundų dėl rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimų padavimą reglamentuoja ABTĮ II skyriaus III skirsnis. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad VRK sprendimus gali apskųsti Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus. Taigi ABTĮ įtvirtinta, kad rinkimų ginčų specifiką reglamentuoja konkretūs tų rinkimų tvarką nustatantys teisės aktai. Šiuo atveju aktualus Seimo rinkimų įstatymas, kuris nustato skirtingą VRK sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos (21 str.) ir priimtų pasibaigus balsavimui (86 str.), apskundimo tvarką. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjo skundžiamas VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. Sp-255 buvo priimtas pasibaigus balsavimui. Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalyje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nustatyta, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VRK 2020 spalio 31 d. sprendimo Nr. Sp-255 panaikinimo (Seimo rinkimų įstatymo 86 str. 6 d.), nurodė, kad VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. Sp-257 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ oficialiai paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus, todėl pareiškėjas turėjo teisę per 24 valandas nuo šio sprendimo paskelbimo skųsti VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. SP-255, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, Seimui ar Respublikos Prezidentui. Atitinkamai Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas turėtų pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad skundų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų pasibaigus balsavimui nagrinėjimas priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai, t. y. nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad skundo pirmasis, antrasis, trečiasis ir penktasis reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti VRK 2020 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. SP-255, todėl, atsisakius priimti reikalavimą dėl minėto sprendimo panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinius reikalavimus.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė skundų dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų padavimo tvarką reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundo 1-5 reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-14-662/2016).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VRK įpareigojimo pradėti tyrimą dėl galimų administracinių teisės pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio „Politinės reklamos skleidimo reklamų nesilaikymas“ ir 93 straipsnio „Politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimas“ ir paskirti administracines nuobaudas, pažymėjo, kad skunde nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas šiuo aspektu kreipėsi į atsakovą, o pastarasis atsisakė atlikti jo prašomus veiksmus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes nėra ginčo (2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-320-261/2020). Pažymėtina ir tai, kad teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo subjekto funkcijų.

Iš pareiškėjo kartu su skundu pateiktų dokumentų nėra nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VRK dėl įpareigojimo pradėti galimų administracinių nusižengimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio „Politinės reklamos skleidimo reklamų nesilaikymas“ ir 93 straipsnio „Politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimas“ tyrimą (pareiškėjo 2020 m. spalio 3 d. prašyme (skundo priedas Nr. 3) yra prašoma įvertinti prašyme nurodomas aplinkybes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas), bei kad VRK atsisakė tą padaryti. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nesant duomenų apie atsisakymą at vilkinimą minėtus veiksmus atlikti, negali būti nagrinėjamas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Vertindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, nors ir vadovaudamasis ne visai tinkamais motyvais, bet iš esmės tinkamai įvertino jam pateikto pareiškėjo skundo, inter alia (be kita ko) jame išdėstytų argumentų ir reikalavimų turinį, prie skundo pridėtus dokumentus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl skundo nagrinėjimo ABTĮ tvarka, todėl tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodytais motyvais ir naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė Virginija Volskienė