4f6b1d02-6c2a-484e-89fa-87767d7d67cf · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-518-907/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03427-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 24 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei M. V., atsakovui R. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

J. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir pagal atsakovo R. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai 1. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė jai priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. 858,59 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-3).

2. Ataskovas R. J. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jam priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 878,47 Eur pinigines lėšas, gautas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, 201,32 Eur nuostolių atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 109-113).

3. Ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė M. V. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, jog 2019-10-27 Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje R. J., vairuodamas transporto priemonę V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovas, kuris apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir R. J. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta transporto priemonės V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl ieÅ¡kovei, kaip Å¡ios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 858,59 Eur draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.

Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) 59.4 punktu, 60.1 punktu, atsakovui, kaip 2019-10-27 eismo įvykio kaltininkui, kuris apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ regreso tvarka.

Nors atsakovas prieÅ¡taravimuose dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nurodo, kad jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios, pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ sprendžiant asmens atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ . Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius iÅ¡vada, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktÄ - pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu.

Å iuo atveju sprendžiant, ar atsakovas žinojo apie dėl jo kaltės įvykusį eismo įvykį, vertintina administracinės bylos medžiaga. Å iaulių apylinkės teismo 2020-03-17 nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra fiksuoti įvykio liudytojų parodymai, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad eismo įvykio metu buvo girdimas susidÅ«rimo garsas - atsakovas turėjo ir galėjo girdėti automobilių susidÅ«rimo garsÄ , ypač turint galvoje, kad atsakovas vairavo lengvÄ jÄ transporto priemonę, eismo įvykis įvyko naktį, kai eismo įvykio vietoje neturėjo bÅ«ti nei intensyvaus eismo, nei kitų didelių garsų, kurie atsakovui bÅ«tų trukdę iÅ¡girsti transporto priemonių susidÅ«rimo garsÄ .

Atsakovo administracinio nusižengimo byloje nurodytos aplinkybės, kad jis automobilių susidÅ«rimo garso negirdėjo dėl jo vairuojamo automobilio salone garsiai grojančios muzikos, neÅ¡alino atsakovo civilinės atsakomybės - tai tik patvirtina, kad atsakovas prieÅ¡ingai, nei reguliuoja CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatos, nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Dėl nurodyto darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent atsakovo nepakankamai rÅ«pestingas ir apdairus elgesys manevruojant automobiliu ir lėmė tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, padarė žalÄ ir galiausiai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsitrenkė į stovinčiÄ transporto priemonę atlikdamas pavojingÄ manevrÄ - važiuodamas atbuline eiga. Atlikdamas tokį manevrÄ atsakovas turėjo stebėti aplink esančias kliÅ«tis ir atlikęs manevrÄ Ä¯sitikinti, kad toliau važiuoti yra saugu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad statiniai, želdiniai, kitos transporto priemonės bÅ«tų sudarę kliÅ«tį atsakovui pamatyti nukentėjusiÄ transporto priemonę. Nutarime taip pat fiksuota, jog atsakovas, atsitrenkęs į transporto priemonę Mazda 6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo (Nutarimo 6 p.), kad kažkas įvyko, pats suprato, turėjo pasitikrinti, ar nepadaryta žala, pats pripažino, jog turi ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä , todėl yra atidesnis ir privalo jausti transporto priemonės gabaritus. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas suvokė, jog apgadino transporto priemonę. Nors atsakovas nurodė, jog negirdėjo susidÅ«rimo garso, nes garsiai klausėsi muzikos, tačiau tai jau yra nesilaikymas kelių eismo taisyklių, vairuotojas turi taip klausytis muzikos, kad jis girdėtų aplinkÄ , policijos ar greitosios medicinos pagalbos skleidžiamus garsus, negalėjo tiek pasigarsinti muzikÄ , kad negirdėtų aplinkos.

Nors atsakovas neginčija administracinių nusižengimų byloje priimto nutarimo, tačiau civiliniame procese administracinėje byloje nustatytos aplinkybės vertintinos kitaip. Liudytojai nurodė, jog buvo tolėliau, ir tai girdėjo susidÅ«rimo garsÄ . Buvo apgadinta bagažinės dangtis, galinis bamperis, kairės pusės galinis žibintas. Žalos sÄ mata sudaryta ir žala įvertinta tuo metu galiojančia, oficialia žalos paskaičiavimo sistema - AUDATEX sistema. Be to, nukentėjusio asmens automobilis Mazda 6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl žalÄ vertino ir administravo abu draudikai. Žalos atlyginimas nukentėjusiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėtas be PVM, nes nežinojo, ar automobilis jau suremontuotas, taip pat paskaičiuojant žalos dydį buvo įvertintas detalių ir medžiagų nusidėvėjimas – iÅ¡skaičiuota 78,57 Eur. Atsakovas neginčija, kad jis sukėlė eismo įvykį, o nagrinėjamoje byloje užtenka konstatuoti, kad pasiÅ¡alino dėl neatsargumo, nereikia tyčios.

Kadangi ieÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti, tai prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti, kaip nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kinio reikalavimas pagrįstas, sumos pagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotos, atsakovas pagrįstai sumokėjo ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ . Pats atsakovas žinojo, jog sukėlė eismo įvykį, todėl turėjo domėtis žala, tartis dėl jos atlyginimo, pasinaudoti savo teise administruoti žalÄ , joks teisės aktas neįpareigoja draudimo bendrovės pasikviesti atsakovÄ vertinant žalÄ , siÅ«lyti susipažinti su žalos administravimo byla.

4. Atsakovas R. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti, palaikė atsiliepime ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus (b. l. 32-34, 109-113). PaaiÅ¡kino, kad pripažįsta, jog eismo įvykis galimai buvo. Su ieÅ¡kove jo mama R. J. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. AMA (duomenys neskelbtini)), kuria apdraudė lengvÄ jį automobilį V.

G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio antroje pusėje apie 12.00 – 1.00 val. nakties jis, Å iaulių m., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitÄ automobilį ir jį apgadino. 2019-12-11 jam buvo suraÅ¡ytas Administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti Å iaulių apylinkės teismui. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2020-03-17 nutarimu pripažino atsakovÄ kaltu padarius administracinį nusižengimÄ pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (už stovinčio automobilio kliudymÄ ir jo apgadinimÄ ) ir paskyrė 10 Eur baudÄ .

Atsakovo R. J. atžvilgiu iÅ¡keltÄ administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos) nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių. Kreditorius ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 858,59 Eurų skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo įsakymo įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2020-03-03 Å iaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti praÅ¡omas sumas. 2020-06-13 jo darbovietė gavo antstolio Arturo Bložės 2020-06-11 patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ kurio jis sužinojo apie teismo priimtÄ Ä¯sakymÄ .

Iki tol atsakovas nežinojo nei apie teismo priimtÄ Ä¯sakymÄ , nei apie ieÅ¡kovės turtines pretenzijas. Kadangi antstolis Arturas Bložė jau priėmė vykdyti teismo įsakymÄ ir pradėjo skaičiuoti vykdymo iÅ¡laidas, jis, siekdamas iÅ¡vengti dar didesnių materialinių nuostolių, 2020-06-15 į antstolio ArtÅ«ro Bložės depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 1079,79 Eur, tačiau, nesutikdamas su iÅ¡ieÅ¡kojimu, kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su prieÅ¡taravimais. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kiniu, administracinių nusižengimų byla dalyje dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos jo atžvilgiu nutraukta, jo automobilio apgadinimai buvo nedideli, neryÅ¡kÅ«s, jis garsiai klausėsi muzikos, eismo įvykio nejuto.

Liudytojai buvo per toli, jie negalėjo iÅ¡girsti, dėl jų parodymų pasisakė ir teismas administracinių nusižengimų byloje priimdamas nutarimÄ , jų parodymus vertino, kaip abejotinus. Jis susidÅ«rimo nepajuto, o pajuto, kaip kad įvažiuotų į maÅ¾Ä duobelę. Atsakovas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės nepranešęs policijai. Ryte jo mamai paskambino iÅ¡ policijos ir pasakė apie eismo įvykį, nes jos vardu registruotas automobilis.

Apie eismo įvykį net nenutuokė, atbulas važiuodamas manevravo žiÅ«rėdamas į veidrodėlius. Jausmas buvo, kaip įvažiavus į maÅ¾Ä duobelę. Kad jis sustojo, nurodė liudytojai, bet jis pats neprisimena, kad buvo sustojęs. Eismo įvykis buvo toks nedidelis, kad nieko nepajuto. Administracinių nusižengimų byloje viskas iÅ¡tirta, liudytojų parodymai abejotini, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Apie eismo įvykį jis nepranešė todėl, kad Å¡io įvykio nematė ir dėl objektyvių priežasčių nesuvokė sukėlęs minėtÄ eismo įvykį.

IÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡vyko nežinodamas apie apgadintÄ kitÄ transporto priemonę ir įstatymo nustatytos pareigos apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai bei nepasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos nevykdė ne dėl savo kaltės nei tyčine, nei neatsargia kaltės forma. Automobilį vairavo blaivus, transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, transporto priemonė tvarkinga. Nebuvo jokių objektyvių, nei subjektyvių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų turėjęs sÄ moningai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Tokiu bÅ«du nėra pagrindo taikyti įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį, o tuo pačiu ieÅ¡kovė neturi teisės į regresinį sumokėtos žalos priteisimÄ . Jis 2020-06-15 į antstolio ArtÅ«ro Bložės depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 1079,79 Eur. sumÄ , kuri buvo paskirstyta skolai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti: 858,59 Eur skolos, 8 Eur žyminio mokesčio, 11,88 Eur palÅ«kanų bei 201,32 Eur vykdymo iÅ¡laidų. Atsakovas mano, kad jo sÄ skaita ieÅ¡kovė be pagrindo praturtėjo 878,47 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Jis nieko nežinojo apie priimtÄ teismo įsakymÄ , nors gyvena adresu – Å iauliai, (duomenys neskelbtini), bet nieko negavo paÅ¡tu, tačiau vos sužinojęs apie iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iÅ¡ karto viskÄ sumokėjo, nes yra dirbęs pas antstolį ir žino, kokios gali bÅ«ti paskaičiuotos vykdymo iÅ¡laidos.

Jis taip pat patyrė 201,32 Eur nuostolių, kuriuos sudaro vykdymo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Priėmus teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ sumÄ , ieÅ¡kovė, nesulaukusi, kol teismo įsakymas bus įteiktas atsakovui ir Å¡is galės pasinaudoti įstatyme nustatyta teise pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tokiu bÅ«du atsakovas dėl ieÅ¡kovės kaltės turėjo nepagrįstų iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis netenkintinas. Faktinės bylos aplinkybės 5. Byloje nustatyta, kad 2019-05-30 tarp ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir R. J., atsakovo R. J. motinos, buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta transporto priemonės V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nuo 2019-06-08 iki 2020-06-07 (b. l. 8). 2019-11-26 Šiaulių apskrities VPK pažymoje dėl eismo įvykio pažymėta, jog 2019-10-27 20.00 val.

įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas R. J., vairuodamas transporto priemonę V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitÄ automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 reikalavimus (9, 126, 219, 222 punktus), nepraneÅ¡damas apie įvykį policijai, automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui padaryta turtinė žala: apgadintas užpakalinis bamperis ir užpakalinis kairės pusės žibintas (b. l. 10).

R. J. 2019-12-11 buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, nurodant, kad jis nuo 2019-10-27 20.00 val. iki 2019-10-28 07.50 val. (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitÄ automobilį, jį apgadino ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 9, 126, 219, 222 punktų reikalavimus (administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-89-1113/2020, b. l. 2-3).

6. IÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020-03-17 nutarimo administracinių nusižengimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. nuo 2019-10-27 20.00 val. iki 2019-10-28 07.50 val., (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitÄ automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 9 ir 126 punktų reikalavimus, dėl ko jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, teisme pradėta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Nutarime nurodyta, kad teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. pripažino, jog jis nakties metu iÅ¡ 2019-10-27 į 2019-10-28 vairavo jo motinai R. J. priklausantį automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vidurnakčio buvo sustojęs parÅ«kyti stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, kurioje galėjo apgadinti kitÄ transporto priemonę (Nutarimo 3 punktas). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. V. patvirtino, kad 2019-10-28 ryte, atėjusi prie automobilio, rado jį apgadintÄ , buvo įlenktas automobilio bagažinės dangtis, įskelti žibintai, apgadintas galinis bamperis, automobilį iÅ¡ vakaro stovėjimo aikÅ¡telėje paliko techniÅ¡kai tvarkingÄ , be apgadinimų (Nutarimo 4 punktas).

Ä®vykio vietoje tiesiogiai stebėję įvykį liudytojai A. P. ir G. G. teismui patvirtino, kad matė, kaip tamsios spalvos Volkswagen markės automobilis, kurio numerius tuo metu abu įsidėmėjo ir vėliau A. P. nurodė nukentėjusiajai V. V., važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį kitÄ , baltos spalvos, automobilį ir apgadino jo galinę dalį (Nutarimo 6, 7 punktai). Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančių papildomų duomenų apie įvykį (Nutarimo 9 punktas) ir kompaktinėje plokÅ¡telėje pateiktų fotonuotraukų (Nutarimo 16 punktas) matoma, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukÅ¡tis ir padėtis sutampa.

Teismas konstatavo, kad aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad R. J. vairuotas automobilis kliudė automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Todėl teismas sprendė, kad R. J. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje (normos redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) numatytÄ nusižengimÄ ir paskyrė nuobaudÄ , o R. J. atžvilgiu iÅ¡keltÄ administracinio nusižengimo bylos teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių, nutarimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2020-04-09 (administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-89-1113/2020, b. l. 62-68).

7. Kadangi ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir R. J. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta transporto priemonės V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieÅ¡kovei, kaip Å¡ios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti Å¡iuo eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad automobiliui Mazda 6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio buvo apgadinti bagažinės dangtis, galinis bamperis, kairės pusės galinio posÅ«kio žibintas, kairės pusės galinis vidinis žibintas ir bagažinės dangčio apdaila (b. l. 9, 16-28). IÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalos sÄ matos, sudarytos remiantis AUDATEX sistema, detalių keitimas ir dažymo darbai neskaičiuojant PVM ir iÅ¡skaičiavus nusidėvėjimÄ sudaro 858,59 Eur (b. l. 11-15). IÅ¡ 2019-11-13 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 858,59 Eur draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (b. l. 29).

8. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip atsakingo už žalos padarymÄ asmens, draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti, nes jis, padaręs eismo įvykį ir apgadinęs kitÄ transporto priemonę, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir apie eismo įvykį nepranešė policijai. Atsakovas su tuo nesutinka, jis nurodė, jog eismo įvykį jis galimai padarė, tačiau to nepajuto, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos ir apie tai policijai nepranešė, o kai buvo informuotas, jog padarė eismo įvykį, apžiÅ«rėjo savo automobilį, pamatė apgadinimus ir iÅ¡ karto nuvyko į policijÄ duoti paaiÅ¡kinimų.

Jo kaltės nei tyčinės, nei neatsargios nėra dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl draudiko teisės reikalauti iÅ¡ apdraustos transporto priemonės valdytojo pagal sutartį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos (regreso) įgyvendinimo sÄ lygų. Dėl administracinės ir/ar civilinės atsakomybės 9. Atsakovas R. J. nurodė, jog administracinių nusižengimų byloje teismas jo atsakomybę jau iÅ¡sprendė, byla dalyje dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos nutraukta, jis dėl to nekaltas, todėl minėtas klausimas vėl iÅ¡ naujo negali bÅ«ti nagrinėjamas, dėl ko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

IeÅ¡kovės atstovė su tuo nesutinka. Pažymėtina, jog susiklosčiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatÄ administracinio nusižengimo byloje teismo priimtas nutarimas civilinėje byloje turi ribotÄ prejudicinę galiÄ , nes asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje yra sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio dalyviui buvo taikyta administracinė atsakomybė.

Civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas nėra saistomas teismo nutarimo tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjusio teismo nebuvo nagrinėti ir vertinti. Administracinio nusižengimo byloje teisės normÄ pažeidusio asmens veiksmai vertinami administracinio nusižengimo atsakomybės požiÅ«riu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiÅ«riu. Administracinio nusižengimo ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus.

Todėl administracinio nusižengimo teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali bÅ«ti teisėti, o civilinės teisės požiÅ«riu – neteisėti. Tai reiÅ¡kia, kad administracinio nusižengimo teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali nesukelti administracinio nusižengimo teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ (nebuvimÄ ) galima įrodinėti visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip raÅ¡ytiniai įrodymai tik kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

10. Civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi Å¡alys turi vienodÄ pareigÄ teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ sudarančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovas už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvo nubaustas, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės nusižengimo, numatyto pagal ANK 426 straipsnio 2 dalis (aktuali redakcija pažeidimo metu), buvo nutraukta, nepaneigia draudiko teisės reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali bÅ«ti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali bÅ«ti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės Å¡akos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Atitinkamai asmeniui už tÄ patį veiksmÄ gali bÅ«ti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014; kt.).

11. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Tuo tarpu civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalÄ atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.248 straipsnio 2 dalis). Vadinasi nagrinėjamu atveju administracinės teisenos bylose nustatyti faktai tiesiogiai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje ir nereiÅ¡kia, kad atsakovo kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos buvo visiÅ¡kai paneigta Å iaulių apylinkės teismo iÅ¡vadomis, nustatytomis administracinių nusižengimų byloje (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kaip teigia atsakovas.

12. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020-03-17 nutarime konstatuota, kad R. J. nuo 2019-10-27 20.00 val. iki 2019-10-28 07.50 val., (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitÄ automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. pripažino, jog jis nakties metu iÅ¡ 2019-10-27 į 2019-10-28 vairavo jo motinai R.

J. priklausantį automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vidurnakčio buvo sustojęs parÅ«kyti stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, kurioje galėjo apgadinti kitÄ transporto priemonę (Nutarimo 3 punktas). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. V. patvirtino, kad 2019-10-28 ryte, atėjusi prie automobilio, rado jį apgadintÄ , buvo įlenktas automobilio bagažinės dangtis, įskelti žibintai, apgadintas galinis bamperis, automobilį iÅ¡ vakaro stovėjimo aikÅ¡telėje paliko techniÅ¡kai tvarkingÄ , be apgadinimų (Nutarimo 4 punktas).

Ä®vykio vietoje tiesiogiai stebėję įvykį liudytojai A. P. ir G. G. teismui patvirtino, kad matė, kaip tamsios spalvos Volkswagen markės automobilis, kurio numerius tuo metu abu įsidėmėjo ir vėliau A. P. nurodė nukentėjusiajai V. V., važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį kitÄ , baltos spalvos, automobilį ir apgadino jo galinę dalį (Nutarimo 6, 7 punktai). Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančių papildomų duomenų apie įvykį (Nutarimo 9 punktas) ir kompaktinėje plokÅ¡telėje pateiktų fotonuotraukų (Nutarimo 16 punktas) matoma, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukÅ¡tis ir padėtis sutampa.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad R. J. vairuotas automobilis kliudė automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Todėl teismas sprendė, kad R. J. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje (normos redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) numatytÄ nusižengimÄ (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 62-68).

13. Be to, iÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-12-11 R. J. suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį matyti, kad R. J. nuo 2019 m. spalio 27 d. 20.00 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 07.50 val., (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitÄ automobilį, jį apgadino ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 9, 126, 219, 222 punktų reikalavimus (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2-3). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas, tiek duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, tiek savo paaiÅ¡kinime, raÅ¡ytame policijai iÅ¡ karto po eismo įvykio kitos dienos ryte (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7).

14. IÅ¡ nustatytos įvykių sekos matyti, kad administracinių nusižengimų byloje atsakovas pripažino apgadinęs trečiajam asmeniui priklausantį automobilį bei jam padarytÄ Å¾alÄ , beje, kaip ir nagrinėjant civilinę bylÄ teisme. Taigi teismo nutarimu yra konstatuoti R. J. nuoseklÅ«s, kryptingi veiksmai, kuriais jis pažeidė KET nuostatas. Å ie R. J. veiksmai buvo įvertinti visų administracinių nusižengimų bylos faktinių aplinkybių kontekste, o civilinės teisės požiÅ«riu kvalifikuotini kaip aiÅ¡kiai neatsargÅ«s, nesÄ Å¾iningi veiksmai, todėl pripažintini neteisėtais. Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka 15. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė regreso tvarka praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ (858,59 Eur), reikalavimÄ grindžia tuo, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir apie eismo įvykį nepranešė policijai.

16. Kaip jau minėta, remiantis civilinės bylos medžiaga, nustatyta, kad 2019-10-27 20.00 val. iki 2019-10-28 07.50 val., (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, atsakovas R. J. transporto priemone V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. 2020-03-17 nutarimu administracinių nusižengimų byloje atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka 10 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį; nutarime konstatuota, jog atsakovas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitÄ automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui 858,59 Eur dydžio draudiminę iÅ¡mokÄ .

17. Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigÄ nevirÅ¡ijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Ä®vykdžius Å¡iÄ prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo pasibaigia (CK 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudikÄ ir atsakingÄ už žalÄ asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalÄ asmeniui TPVCAPDÄ® 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai draudimo iÅ¡moka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai.

Jei draudiko iÅ¡moka visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

19. Pagal nuosekliai plėtojamÄ kasacinio teismo praktikÄ TPVCAPDÄ® įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas.

IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar Å¡ios iÅ¡imtys gali bÅ«ti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

20. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ asmeniui, atsakingam už jos padarymÄ . Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant praneÅ¡ti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.

Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktÄ (aktuali redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra iÅ¡vardinti savarankiÅ¡ki pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (draudėjo ar apdraustojo).

Vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų - atsakingas asmuo pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Minėta, kad pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , asmuo, pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytÄ imperatyvųjį reikalavimÄ , turi atlyginti draudikui sumokėtÄ nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ . TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymÄ asmens kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymÄ asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, praneÅ¡ti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, iÅ¡vardintų TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje. Pažymėtina, kad teisės aktais įtvirtinto įpareigojimo nepalikti eismo įvykio tikslas - kvalifikuotai užfiksuoti draudžiamojo įvykio faktÄ ir aplinkybes. Pažeidus šį įpareigojimÄ transporto priemonės valdytojo veiksmais draudikui užkertamos galimybės objektyviai ir neabejotinai įsitikinti tikrosiomis įvykio aplinkybėmis, nustatyti tikrÄ jį transporto priemonę įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar Å¡is asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme.

Å ie reikalavimai yra svarbÅ«s tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už jÄ apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. J. sukėlė eismo įvykį ir apgadino kito asmens transporto priemonę, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl eismo įvykio kaltininko R. J. pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. IeÅ¡kovės atstovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo patirtÄ Å¾alÄ - nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , nes atsakovas, eismo įvykio metu apgadinęs kitÄ transporto priemonę, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nurodė, jog sprendžiant asmens atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ , nebÅ«tina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos faktÄ , pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu.

Atsakovas vairavo lengvÄ jÄ transporto priemonę, eismo įvykis įvyko naktį, kai eismo įvykio vietoje neturėjo bÅ«ti nei intensyvaus eismo, nei kitų didelių garsų, kurie atsakovui bÅ«tų trukdę iÅ¡girsti transporto priemonių susidÅ«rimo garsÄ , jokių kliūčių, kurios bÅ«tų trukdę atsakovui stebėti aplinkÄ , atsakovas atsitrenkė į stovinčiÄ transporto priemonę atlikdamas pavojingÄ manevrÄ - važiuodamas atbuline eiga. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis automobilių susidÅ«rimo garso negirdėjo dėl jo vairuojamo automobilio salone garsiai grojančios muzikos, neÅ¡alina atsakovo civilinės atsakomybės - tai tik patvirtina, kad atsakovas nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Kad kažkas įvyko, pats suprato, turėjo pasitikrinti, ar nepadaryta žala, pats pripažino, jog turi ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä , dėl ko turi bÅ«ti atidesnis ir privalo jausti transporto priemonės gabaritus. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas suvokė, jog apgadino transporto priemonę. Atsakovas nesutiko, jog jis suvokė, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nurodė, kad administracinių nusižengimų byla dalyje dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos jo atžvilgiu nutraukta, jo automobilio apgadinimai buvo nedideli, neryÅ¡kÅ«s, jis garsiai klausėsi muzikos, eismo įvykio nejuto, liudytojai buvo per toli, jie negalėjo iÅ¡girsti, dėl jų parodymų pasisakė ir teismas administracinių nusižengimų byloje priimdamas nutarimÄ , jų parodymus vertino, kaip abejotinus.

Jis susidÅ«rimo nepajuto, o pajuto, kaip kad įvažiuotų į maÅ¾Ä duobelę.

23. Å ioje byloje ieÅ¡kovė regreso tvarka praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ (858,59 Eur), reikalavimÄ grįsdama tuo, kad atsakovas nepranešė policijai apie eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. TokiÄ teisę draudikas, be kita ko, turi, jei atsakingas už žalos padarymÄ asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymÄ asmens kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ir jos formas, o sprendžiant klausimÄ dėl transporto priemonės vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekiant konstatuoti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytÄ sumokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo pagrindÄ , bÅ«tina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

Ta linkme eina ir teismų praktika (žr., pvz.: Å iaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-22-856/2017; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-865-640/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1201-460/2020; Å iaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-559-267/2020; Å iaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-649-368/2020; kt.).

24. Nors atsakovas R. J. nurodo, jog administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos) nutraukta, nes jis neturėjo tyčios sÄ moningai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau tai nėra pakankamas argumentas jam netaikyti civilinės atsakomybės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes administracinių nusižengimų byloje priimtas nutarimas teismui neturi tiesioginės prejudicinės galios, todėl administracinių nusižengimų bylos medžiaga turi bÅ«ti vertintinama kartu su kitais įrodymais.

Pažymėtina, jog nagrinėjant administracinių nusižengimų bylÄ atsakovas pripažintas atsakingu dėl eismo įvykio sukėlimo. Be to, atsakovas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, už kurį jam paskirta 10 Eur dydžio bauda. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylÄ R. J., aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad nepajuto, jog kliudė kitÄ automobilį, bet prisiminė, kad vairuojant automobilį aikÅ¡telėje pajuto lyg bÅ«tų įvažiavęs į nedidelę duobę.

Teigė, jog įvykio metu jis buvo blaivus, bet labai pavargęs – ilgÄ laikÄ buvo nemiegojęs bei susimÄ stęs dėl asmeninio gyvenimo problemų, automobilyje garsiai grojo muzika, todėl kontakto tarp automobilių negirdėjo. Jam nekilo įtarimas, kad galėjo kliudyti kitÄ automobilį, todėl iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs (Nutarimo 3, 26 punktai). Teisme atsakovas aiÅ¡kino analogiÅ¡kas aplinkybes, nurodydamas, jog neprisimena, ar po eismo įvykio buvo sustojęs ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, tačiau nejuto susidÅ«rimo dėl garsios muzikos, pojÅ«tis buvo, kaip įvažiavus į maÅ¾Ä duobelę.

Administracinių nusižengimų byloje nukentėjusioji V. V. parodė, kad įvykio nematė, į socialinį tinklÄ â€žFacebook“ įkeltÄ jos skelbimÄ su apgadinto automobilio nuotraukomis atsiliepęs A. P. privačia žinute jai parašė jos automobilį kliudžiusio automobilio markę, numerį, įvykio laikÄ bei kad į jos automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, kurį apžiÅ«rėjo ir nuvažiavo (Nutarimo 4 punktas). Ä®vykį matę liudytojai A.

P. ir G. G. nagrinėjant administracinių nusižengimų bylÄ teisme parodė, kad įvykį stebėjo iÅ¡ 10–15 metrų atstumo, matė, kaip į aikÅ¡telę įvažiavęs tamsios spalvos Volkswagen markės automobilis, važiuodamas atbuline eiga, vairuotojo pusės Å¡onu nubrėžė stovėjusio baltos spalvos automobilio Mazda galinį bamperį, girdėjo automobilių susidÅ«rimo garsÄ , po susidÅ«rimo Volkswagen automobilis, pavažiavęs kelis metrus į priekį, trumpam sustojo, po to iÅ¡važiavo iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, ar minėto automobilio vairuotojas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės – abu nurodyti negalėjo, iÅ¡ automobilio sklindančios muzikos negirdėjo, jie įvykio niekaip nefiksavo, bet Volkswagen markės automobilio valstybinius numerius įsidėmėjo (Nutarimo 6, 7, 26 punktai).

25. Nors atsakovas R. J. neigia jutęs susidÅ«rimÄ , tačiau iÅ¡ liudytojų A. P. ir G. G. parodymų matyti, jog atsakovas galimai girdėjo automobilių susilietimo garsÄ ir galimai suvokė susidÅ«rimÄ , nes trumpam sustojo. Ar jis buvo iÅ¡lipęs, nei vienas iÅ¡ liudytojų nurodyti negalėjo, o pats atsakovas to neprisimena. Be to, liudytojai, stovėdami 10-15 metrų atstumu nuo įvykio vietos girdėjo automobilių susidÅ«rimo garsÄ , todėl atkreipė dėmesį į atsakovo automobilį ir įsiminė jo automobilio valstybinius numerius, nes suprato, jog įvyko eismo įvykis.

Nors atsakovas nurodo, jog liudytojai stovėjo toli ir negalėjo matyti bei girdėti, tačiau 10-15 metrų atstumas nakties metu nėra didelis, kad nebÅ«tų galima iÅ¡girsti susidÅ«rimo garso bei tai pamatyti, tuo labiau, kad liudytojai nurodė, jog jiems vaizdo niekas neužstojo, tik kai atsakovas pavažiavo 2-3 metrus ir sustojo po eismo įvykio, jau jie nematė, ar jis buvo iÅ¡lipęs, nes tik tada jų regėjimo laukÄ užstojo kiti automobiliai. Be to, abu liudytojai patvirtino, jok muzikos garso, sklindančio iÅ¡ atsakovo automobilio negirdėjo.

Pabrėžtina, jog buvo nakties metas, tylu, nėra jokių duomenų, jog tuo metu bÅ«tų važiavusi dar kita transporto priemonė, ar bÅ«tų sklidusi iÅ¡ kur nors muzika, ar bÅ«tų kilęs kitokio pobÅ«džio triukÅ¡mas, to nenurodo nei pats atsakovas, nei liudytojai, todėl iÅ¡ atsakovo automobilio sklindanti muzika tikrai turėjo bÅ«ti girdima ir liudytojams, nes pravažiuojant automobiliui dienos metu su garsiai grojančia muzika, sklindančia iÅ¡ automobilio salono, aiÅ¡kiai girdisi garsi muzika, žmonės atkreipia į minėtÄ automobilį dėmesį, o čia buvo naktis ir tylu.

Todėl akivaizdu, jog muzika iš atsakovo vairuojamo automobilio salono nesklido arba buvo įjungta negarsiai, priešingai, nei teigia atsakovas, nes liudytojai būtų išgirdę ir įsidėmėję, tačiau jie minėtos aplinkybės nepatvirtino, todėl minėtas atsakovo argumentas atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas ir laikytinas jo gynybine pozicija.

26. IÅ¡ administracinių nusižengimų byloje esančių įrodymų matyti, jog liudytojų A. P. ir G. G. parodymai yra logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, atitinka vieni kitus bei administracinių nusižengimų ir civilinėje bylose esančius įrodymus, bylose nėra duomenų, jog liudytojai bÅ«tų pažinoję atsakovÄ , nebÅ«tų buvę objektyvÅ«s ir siekę jį apkalbėti, todėl liudytojų parodymai laikytini patikimais ir jais teismas remiasi nagrinėdamas bylÄ . Nors atsakovas nurodė, jog administracinių nusižengimų byloje teismas nesivadovavo liudytojų parodymais, nes jie abejotini, tačiau iÅ¡ byloje esančio nutarimo matyti, jog teismas liudytojų parodymų tikrai nevertino, kaip abejotinų, o tik nurodė:

„<...Nors liudytojai A. P. ir G. G. nurodė negirdėję iÅ¡ automobilio sklindančios muzikos, tačiau įvertinus tai, kad įvykį liudytojai teigė stebėję iÅ¡ 10–15 metrų atstumo, teismas konstatuoja, jog nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, jog automobilių sÄ lyčio garso jis galėjo negirdėti dėl automobilio salone grojusios muzikos...>“ (Nutarimo 26 punktas). Taigi, teismas nurodė ne kad abejoja liudytojų parodymais, o kad yra galimybė, jog atsakovas dėl garsios muzikos galėjo negirdėti susidÅ«rimo garso.

Todėl teismas, kaip jau nurodyta aukščiau, nagrinėjamoje byloje remiasi liudytojų parodymais.

27. Nors teismas 2020-03-17 nutarime, vertindamas apgadinimų pobÅ«dį, padarė iÅ¡vadÄ , kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, todėl R. J. galėjo sÄ Å¾iningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti sukėlęs eismo įvykį – apgadinęs savo vairuotÄ ir kitÄ automobilį, tačiau taikant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos faktÄ , pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas R. J. vairavo lengvÄ jį nedidelių gabaritų automobilį, kuris pats nekelia didelio triukÅ¡mo, palyginti su sunkiasvorėmis didelių gabaritų transporto priemonėmis, eismo įvykis įvyko naktį, kai eismo įvykio vietoje neturėjo bÅ«ti nei intensyvaus eismo, nei kitų didelių garsų, kurie atsakovui bÅ«tų trukdę iÅ¡girsti transporto priemonių susidÅ«rimo garsÄ . Atsakovo administracinių nusižengimų byloje nurodytos aplinkybės, kad jis automobilių susidÅ«rimo garso negirdėjo dėl jo vairuojamo automobilio salone garsiai grojančios muzikos, neÅ¡alina atsakovo civilinės atsakomybės - tai tik patvirtina, kad atsakovas - prieÅ¡ingai, nei reguliuoja CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatos, nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, nes pagal KET nuostatas, jis negalėjo tiek muzikÄ pasigarsinti, kad ji trukdytų stebėti ir girdėti aplinkÄ , trukdytų vairuoti automobilį, be to, nėra įrodyta, jog garsi muzika iÅ¡ jo automobilio sklido.

Be to, atsakovas atsitrenkė į stovinčiÄ transporto priemonę atlikdamas pavojingÄ manevrÄ - važiuodamas atbuline eiga. Atlikdamas tokį manevrÄ atsakovas turėjo stebėti aplink esančias kliÅ«tis ir atlikęs manevrÄ Ä¯sitikinti, kad toliau važiuoti yra saugu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad statiniai, želdiniai, kitos transporto priemonės bÅ«tų sudarę kliÅ«tį atsakovui pamatyti nukentėjusiojo asmens transporto priemonę, tai patvirtino ir jis pats teismo posėdyje, jog Å¡alia stovėjusios transporto priemonės jam niekas neužstojo.

28. Nors apgadinimai buvo braukiamojo pobūdžio, tačiau iš byloje esančių dokumentų bei fotonuotraukų matyti, jog automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik matomas dažų sluoksnio nubraukimas, tačiau fiksuotos ir reikšmingos deformacijos - skilo žibintai, bagažinės dangčio apdaila, apgadinti bagažinės dangtis ir galinis bamperis, kas rodo, jog susidūrimo garsas buvo nemažas, be to, į jį dėmesį atkreipė net netoli stovėję liudytojai, kurie eismo įvykį įvertino kaip akivaizdų, įsidėmėjo atsakovo vairuojamo automobilio valstybinius numerius bei juos nurodė nukentėjusiajai.

Pažymėtina, jog ir atsakovo vairuojamo automobilio yra nubrauktas dažų sluoksnis nuo kairės pusės priekinio sparno ir vairuotojo durelių, t. y., susidÅ«rimas su kitu automobiliu įvyko ne galine ar deÅ¡ine automobilio dalimi, o vairuotojo puse, faktiÅ¡kai Å¡alia paties vairuotojo, todėl tai tikrai nebuvo pojÅ«tis, kaip įvažiuoti į nedidelę duobelę, todėl atsakovo minėtas argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Eismo įvykis įvyko ne judrioje gatvėje, o automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, naktį, eismo įvykis įvyko tarp dviejų lengvųjų automobilių, kurių susidÅ«rimo atveju sujudėjimas ar garsas paprastai yra aiÅ¡kiai juntamas, nedidelių gabaritų transporto priemonė paprastai yra jautresnė kontaktams, manevravimo metu pati, jeigu yra techniÅ¡kai tvarkinga, neskleidžia paÅ¡alinių garsų, kurie galėtų vairuotojÄ suklaidinti, o atsakovas nurodė, jog jo vairuojamas automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, taigi susidÅ«rimo garsÄ turėjo jis girdėti ar bent patį susidÅ«rimÄ jausti.

Nutarime taip pat fiksuota, jog atsakovas, atsitrenkęs į transporto priemonę Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo (Nutarimo 6 p.), kad kažkas įvyko, pats suprato, nors manė, kad įvažiavo į nedidelę duobelę, tačiau turėjo pasitikrinti, ar nepadaryta žala, pats pripažino, jog turi ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä , todėl turėjo bÅ«ti atidesnis ir galėjo jausti savo transporto priemonės gabaritus. Atsižvelgiant į tai, bylos aplinkybės leidžia daryti prieÅ¡ingÄ , nei teigia atsakovas, iÅ¡vadÄ , kad atsakovas R.

J. suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, suvokė susidariusiÄ situacijÄ , t. y. kad jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitÄ transporto priemonę, jÄ apgadino ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Taigi, nors atsakovas ir nebuvo nubaustas dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos administracine tvarka, Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Akivaizdu, kad atsakovas, neiÅ¡kviesdamas policijos, pažeidė KET 222 straipsnį, kas suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ pripažinus kaltę dėl neatsargumo.

Pažymėtina ir tai, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020-03-17 nutarimu administracinių nusižengimų byloje atsakovas nubaustas 10 Eur bauda ir už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje – KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Å ios nutarimo dalies apeliacine tvarka atsakovas neskundė, taigi, savo kaltę pripažino ir su nuobauda sutiko.

29. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas neneigė faktinės aplinkybės, kad manevruodamas atbuline eiga, jis matė Å¡alia stovintį automobilį, tad vairuodamas jis privalėjo bÅ«ti itin apdairus ir privalėjo įsitikinti, kad važiuoti yra saugu. Darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent atsakovo nepakankamai rÅ«pestingas ir apdairus elgesys, manevruojant automobiliu atbuline eiga, lėmė tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, padarė žalÄ ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Todėl teismas sprendžia, kad, esant nustatytoms byloms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog atsakovo elgesys atitiko protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus standartÄ .

Å iuo atveju manytina, kad atsakovas suvokė arba, remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad kliudė kitÄ automobilį, t. y., kad įvyko eismo įvykis, nepaisant atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jo transporto priemonės apgadinimai vizualiai yra nežymÅ«s ar automobilio salone grojo garsi muzika. Dėl žalos dydžio 30. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

Didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus Å¡altinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rÅ«pestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iÅ¡ protingumo principo kylančių reikalavimų, rÅ«pintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus Å¡altinio neužvaldytų kiti asmenys.

Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.

31. Nagrinėjamu atveju patirtÄ Å¾alÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Kadangi atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai jÄ paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Tai reiÅ¡kia, kad teisę į žalos atlyginimÄ nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalÄ patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

32. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, kliudė stovintį automobilį, jį apgadino, o pajutęs, kad įvažiavo į nedidelę duobelę, nors ir sustojo, tačiau neiÅ¡lipo ir neįsitikino, jog nekliudė gretimai stovinčios transporto priemonės, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino, t. y. atliko neteisėtus, neatsargius veiksmus. IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ už Å¡iuo eismo įvykiu apgadintÄ automobilį, patyrė 858,59 Eur žalÄ , todėl yra atsakovo veiksmų ir draudiko patirtos žalos priežastinis ryÅ¡ys.

Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ . Nors atsakovas ginčija automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus, nes, jo nuomone, administracinių nusižengimų byloje nebuvo nustatyta tiek automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų, kiek nurodė ieÅ¡kovė, todėl ji nepagrįstai iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam asmeniui per didelę draudimo iÅ¡mokÄ .

Tačiau tai paneigia administracinių nusižengimų bylos medžiaga. IÅ¡ Eismo įvykio vietos schemos papildomų duomenų matyti, kad automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6). N. V. V. 2019 m. spalio 28 d. paaiÅ¡kinime nurodyta, jog ji rado apgadintÄ galinį bamperį ir galinį kairįjį žibintÄ (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. N. 2019-10-29 tarnybinio pranešime nurodyta, kad automobiliui Mazda 6 SED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį stovėjimui paliko V. V., apgadintas galinis bamperis (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9). Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad draudimo bendrovė paskaičiavo, jog automobiliui Mazda 6 SED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 858,59 Eur žala (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 14).

Kompaktinėje plokÅ¡telėje esančiose fotonuotraukose yra užfiksuoti automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: apgadintas užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis, užpakalinis kairės pusės žibintas (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 20). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. V. patvirtino, kad 2019-10-28 ryte, atėjusi prie automobilio, rado jį apgadintÄ , buvo įlenktas automobilio bagažinės dangtis, įskelti žibintai, apgadintas galinis bamperis, automobilį iÅ¡ vakaro stovėjimo aikÅ¡telėje paliko techniÅ¡kai tvarkingÄ , be apgadinimų (Nutarimo 4 punktas).

Įvykio vietoje tiesiogiai stebėję įvykį liudytojai A. P. ir G. G. teismui patvirtino, kad matė, kaip tamsios spalvos Volkswagen markės automobilis apgadino šalia stovinčio kito, baltos spalvos automobilio galinę dalį (Nutarimo 6, 7 punktai).

33. Iš Šiaulių apskrities VPK 2019-11-26 pažymos matyti, kad transporto priemonės Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai: užpakalinis bamperis ir užpakalinis kairės pusės žibintas (b. l. 10). Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonės techninės apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio buvo apgadinti bagažinės dangtis, galinis bamperis, kairės pusės galinio posūkio žibintas, kairės pusės galinis vidinis žibintas ir bagažinės dangčio apdaila (b. l. 9).

Administracinių nusižengimų byloje konstatuoti automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai iÅ¡ esmės atitinka draudimo bendrovės nurodytus apgadinimus transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokole. Kaip nurodė ieÅ¡kovės atstovė teismo posėdyje, žalÄ administravo du draudikai, nes nukentėjusio asmens automobilis buvo draustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“, ir abu draudikai nustatė minėtus apgadinimus bei taip pat įvertino padarytÄ Å¾alÄ .

Be to, atsakovas savo teiginius patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Jo argumentas, jog nebuvo pakviestas įvertinant apgadinto automobilio žalÄ , atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas, nes teisės aktai tokios pareigos draudimo bendrovei nenumato, be to, apie padarytÄ Å¾alÄ jis žinojo, todėl privalėjo pats domėtis jos dydžiu ir galimybe jÄ atlyginti, bet to nepadarė. IÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalos sÄ matos, sudarytos remiantis AUDATEX sistema, detalių keitimas ir dažymo darbai, neskaičiuojant PVM ir iÅ¡skaičiavus nusidėvėjimÄ , sudaro 858,59 Eur (b. l. 11-15).

IÅ¡ 2019-11-13 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 858,59 Eur draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens (b. l. 29). IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog žalos sÄ mata sudaryta ir žala įvertinta tuo metu galiojančia, oficialia žalos paskaičiavimo sistema - AUDATEX sistema, kuri naudojama tokiais atvejais paskaičiuoti žalÄ .

Nors atsakovas abejoja žalos dydžiu, tačiau kitokio dydžio, su kuriuo sutiktų, nenurodė, tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl teismui nepasitikėti ieÅ¡kovės pateiktais dokumentais nėra jokio pagrindo ir logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo. IÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolo matyti, kad automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio buvo apgadinti bagažinės dangtis, galinis bamperis, kairės pusės galinio posÅ«kio žibintas, kairės pusės galinis vidinis žibintas ir bagažinės dangčio apdaila, reikėjo remontuoti bagažinės dangtį ir galinį bamperį, keisti detales: kairės pusės galinio posÅ«kio žibintÄ , kairės pusės galinį vidinį žibintÄ ir bagažinės dangčio apdailÄ (b. l. 9).

Keičiamos detalės negalėjo bÅ«ti suklijuotos ar kitaip suremontuotos, su įskilusiais žibintais nukentėjęs asmuo važinėti negali, todėl žalos dydžio mažinti nėra jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog sudarant žalos sÄ matÄ nebuvo skaičiuotas PVM, nes automobilis nebuvo remontuojamas, bei buvo iÅ¡skaičiuotas 80 procentų medžiagų koeficientas (43,45 Eur) remontuojant ir 14 procentų nusidėvėjimas (už dalių bÅ«klės pagerinimÄ - 78,57 Eur) keičiant detales, nes automobilis naudotas.

34. Ä®rodymų visuma sudaro teismui pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovo veiksmai po eismo įvykio neatitiko rÅ«pestingo ir atidaus žmogaus elgesio mato, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo - atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių ir administracinių nusižengimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų visumÄ , ieÅ¡kovės atstovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, pripažintina, jog ieÅ¡kovės reikalavimai dėl iÅ¡mokėtos 858,59 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ atsakovo pagrįsti ir paremti objektyviais duomenimis, todėl tenkintini visiÅ¡kai (TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palÅ«kanų 35. Po bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palÅ«kanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kadangi atsakovas praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovui dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ - 858,59 Eur bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2020-03-03 (teismo įsakymo iÅ¡davimo), iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (2020-06-15 įskaitytinai) laikytinas teisėtu ir pagrįstu (b. l. 55), o atsakovo atsikirtimai Å¡ioje dalyje irgi atmestini (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio 36.

Atsakovas R. J. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jam priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 878,47 Eur pinigines lėšas, gautas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, 201,32 Eur nuostolių atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 109-113). Nurodė, jog 2020-03-03 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti praÅ¡omas sumas. 2020-06-13 jo darbovietė gavo antstolio Arturo Bložės 2020-06-11 patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ kurio jis sužinojo apie teismo priimtÄ Ä¯sakymÄ .

Iki tol atsakovas nežinojo nei apie teismo įsakymÄ , nei apie ieÅ¡kovės turtines pretenzijas jam. Kadangi antstolis Arturas Bložė jau priėmė vykdyti teismo įsakymÄ ir pradėjo skaičiuoti vykdymo iÅ¡laidas, jis, siekdamas iÅ¡vengti dar didesnių materialinių nuostolių, 2020-06-15 į antstolio ArtÅ«ro Bložės depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 1079,79 Eur, tačiau, nesutikdamas su iÅ¡ieÅ¡kojimu, kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus su prieÅ¡taravimais dėl priimto teismo įsakymo.

Atsakovas nesutinka su ieškiniu, administracinių nusižengimų byla dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos jo atžvilgiu nutraukta, todėl jis neprivalo ieškovei atlyginti žalos.

37. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiÅ¡ka prievolės rÅ«Å¡is. Å is turto iÅ¡reikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialÅ«s prievolės grÄ Å¾inti turtÄ atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu, t.y. pažeistos teisės ginamos Å¡iuo bÅ«du, kai jų negalima apginti kitais bÅ«dais.

Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; kt.).

38. IÅ¡ civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kreditorė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus dėl 858,59 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų - 8,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo iÅ¡ skolininko R. J. kreditorės naudai (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1). 2020-03-03 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymÄ dėl minėtų sumų priteisimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2). 2020-03-03 teismo įsakymas su praneÅ¡imu R.

J. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Šiauliai, (duomenys neskelbtini)) buvo siųstas du kartus: su 7 dienų įteikimu bei su 30 dienų įteikimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3, 4). Pašto korespondencija grįžo atgal, kaip neįteikta, nors ir nagrinėjamoje byloje teismo posėdyje pats R. J. patvirtino, jog jis minėtu adresu gyveno anksčiau, gyvena ir dabar.

39. CPK 123 straipsnio 3 dalis numato, kad kai procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

Jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vienÄ kartÄ . Jeigu procesinis dokumentas negali bÅ«ti fiziniam asmeniui įteiktas Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grÄ Å¾intinoje pažymoje.

Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

40. Kadangi atsakovas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (be to – ir faktinėje, kaip kad pats atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu) nebuvo randamas, neatsiėmė jam siųstos paÅ¡to siuntos per siuntos saugojimo terminÄ , ji buvo grÄ Å¾inta teismui, o teismas laikė, jog teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog jie buvo laikomi įteiktais 2020-04-20.

Vadinasi, teismas laikė, jog teismo įsakymas skolininkui įteiktas tinkamai, dėl ko jis įsiteisėjo ir per 3 dienas buvo perduotas kreditorei, o Å¡i netrukus pateikė antstolio Arturo Bložės kontorai vykdymui. Atsakovas nurodė, jog jis tik tada sužinojo apie priimtÄ teismo įsakymÄ , kai jis vykdymui buvo perduotas antstolio Arturo Bložės kontorai, visas sumas sumokėjo kreditoriui ir vykdymo iÅ¡laidas antstoliui, nors su minėtomis sumomis nesutiko ir dabar nesutinka, bet kad nedidinti vykdymo iÅ¡laidų viskÄ sumokėjo, todėl praÅ¡o minėtas sumas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės.

41. Pažymėtina, kad atsakovas, deklaruodamas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nenurodydamas kitos faktinės gyvenamosios vietos, turėjo bÅ«ti pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, kad sekti jam siunčiamÄ paÅ¡to korespondencijÄ , o jeigu ji nebuvo jam teikiama, turėjo kreiptis į paÅ¡to bendrovę dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė, taip pat nepaneigė minėtoje byloje esančių paÅ¡to kurjerio duomenų, jog minėta korespondencija jam buvo pristatyta, tačiau neįteikta ir grÄ Å¾inta teismui.

Be to, teismui prieÅ¡taravimus jis pateikė gerokai pradelsęs, ne tik praleidęs įstatymo nustatytÄ terminÄ jiems pateikti, bet ir pradelsęs kreiptis su prieÅ¡taravimais. Po to, kai iÅ¡ antstolio sužinojo apie jo atžvilgiu priimtÄ teismo įsakymÄ ir antstoliui 2020-06-15 sumokėjo skolÄ , atsakovas į teismÄ atėjo atsiimti teismo įsakymo ir susipažinti su byla tik 2020-06-19 (po keturių dienų nuo sužinojimo apie priimtÄ teismo įsakymÄ ), o prieÅ¡taravimus pateikė tik 2020-06-26 (po 11 dienų nuo sužinojimo apie priimtÄ teismo įsakymÄ ) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5, 7, 8-9), kai Å¡iuo nagrinėjamu atveju, praėjus beveik pusantro mėnesio laiko nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo.

Tai rodo, jog atsakovas, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, turėjo operatyviai kreiptis į teismÄ su prieÅ¡taravimais, o ne nepateisinamai delsti, kas rodo paties atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, tiek laiko pradelsęs ir jau įvykdęs teismo įsakymÄ , atsakovas turėjo kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, o ne su prieÅ¡taravimais. Taip pat sužinojęs apie jo atžvilgiu pradėtÄ priverstinio vykdymo procesÄ , jeigu jis nesutinka su priteistomis sumomis ir pačiu kreditoriaus pareiÅ¡kimu, turėjo ne sumokėti skolÄ , o praÅ¡yti antstolio stabdyti vykdymo veiksmus, kol ginčijo priteistas sumas, jeigu antstolis atsisakytų stabdyti vykdymo veiksmus, galėjo jo veiksmus skųsti teismui CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne sumokėti, o po to minėtų sumų nepripažinti ir reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Be to, toks skubus atsakovo poelgis (skolos padengimas) teismo vertintinas atitinkamai.

42. Dar pažymėtina ir tai, kad dėl raÅ¡tinės darbuotojo apsirikimo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo užregistruotas ne teisėjui, priėmusiam teismo įsakymÄ ir pasiÅ«liusiam ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį po prieÅ¡taravimų, bet kitam teisėjui. PrieÅ¡ priimant ieÅ¡kinį, reikėjo apsispręsti, ar priimti ieÅ¡kinį ir panaikinti teismo įsakymÄ (CPK 439 straipsnio 5 dalis), arba atsisakyti priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kaip jau esant įsiteisėjusiam teismo įsakymui, tačiau 2020-03-03 teismo įsakymas liko nepanaikintas, jis buvo panaikintas tik 2020-12-08 nutartimi (b. l. 101-102).

Taigi ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos byloje nenustatyta, nėra jos kaltės nustatyta ir dėl minėtų sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, ji gavo įsiteisėjusį teismo įsakymÄ iÅ¡ teismo ir pateikė jį vykdymui. Nesant visų sÄ lygų, nėra ir civilinės atsakomybės. PrieÅ¡ingai, yra nerÅ«pestingumas ir neatidumas iÅ¡ atsakovo pusės. Be to, ieÅ¡kovė minėtas pinigines lėšas gavo su teisiniu pagrindu - pagal įsiteisėjusį teismo įsakymÄ , kuris neiÅ¡nyko ir vėliau (teismui 2020-12-08 panaikinus teismo įsakymÄ , tačiau nagrinėjamoje byloje Å¡iuo teismo sprendimu visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl analogiÅ¡kų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo), todėl teisinis pagrindas iÅ¡ieÅ¡koti minėtas sumas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai niekur neiÅ¡nyko, dėl ko nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ji minėtas pinigines lėšas įgijo nepagrįstai ar kad atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas bÅ«tų patyręs nuostolius, to nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl sutiktina su ieÅ¡kovės atstove ir jos nurodytais argumentais, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas, kaip nepagrįstas.

43. Ä®vertinus byloje iÅ¡tirtus įrodymus, nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinys tenkintinas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 44. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, 19,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro ieÅ¡kovės sumokėtas žyminis mokestis (8,00 + 11,00 Eur) (b. l. 4), priteistinos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

45. IeÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinos 4,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos - iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis). Dėl teismo sprendimo vykdymo 46. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas. Nors atsakovas R. J. ieÅ¡kovei priteistas sumas jau yra sumokėjęs, tačiau jis nesutinka su ieÅ¡kiniu, nesutinka su tuo, kad pagrįstai minėtas sumas sumokėjo, reiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė minėtas sumas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio neatsisakė, nurodydama, jog atsakovas nesutinka su ieÅ¡kiniu, jis mano, jog nepagrįstai ieÅ¡kovei sumokėjo praÅ¡omas priteisti sumas, todėl ji negali atsisakyti ieÅ¡kinio, prašė jį tenkinti, sumų atsakovui negrÄ Å¾ino, nes negavo jo tokio praÅ¡ymo.

Ieškovei neatsisakius ieškinio, o atsakovui jo nepripažinus ir prašant išreikalauti jo sumokėtas sumas, teismas neturi pagrindo nutraukti nagrinėjamos bylos, kaip atsakovui atsiskaičius su ieškove. Teismas taip pat neturi pagrindo atmesti ieškinio, nes jis yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas visiškai, o atsakovas ieškinio nepripažįsta, nesutinka, jog ieškovės reikalavimus patenkino, reiškia tuo pagrindu priešieškinį. Todėl ieškinys tenkintinas, tačiau teismo priimtas sprendimas dėl 858,59 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio,- laikomas įvykdytu atsakovui jau sumokėjus minėtas sumas ieškovei, dėl to vykdomasis raštas negali būti išduodamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, iÅ¡ atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 858,59 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų, 59 ct) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (858,59 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos - 2020-03-03 (teismo įsakymo iÅ¡davimo) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (2020-06-15 įskaitytinai) ir 19,00 Eur (devyniolikos eurų, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,98 Eur (keturių eurų, 98 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimo dalį dėl 858,59 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (858,59 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos - 2020-03-03 (teismo įsakymo iÅ¡davimo) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (2020-06-15 įskaitytinai) ir 8,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų - žyminio mokesčio,- laikyti įvykdyta ir dėl to vykdomojo raÅ¡to neiÅ¡duoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja Asta Čebatoriūtė