4f670513-571a-41c7-aa4f-ccd60dfbfbed · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-195-245/2017                                                    Teisminio proceso 1-01-1-31034-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.6.4.4(S)                                KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo J.

D. gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. D. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždraudžiant bausmės vykdymo metu artintis prie nukentėjusiosios A.

D., su ja bendrauti bei ieškoti ryšių, lankytis jos gyvenamoje vietoje.Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jai iš J. D. priteisiant 15 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Eur patirtų proceso išlaidų. Iš J. D. priteistos 34,74 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : J. D. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. birželio 4 d. apie 17.35 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, konflikto metu su žmona A.

D., sugriebė A. D. deÅ¡inę rankÄ , tyčia užsuko deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä ir sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į veido sritį, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai A. D. padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ veide, deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to raiščių patempimÄ , dėl ko nukentėjusiajai A. D. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog J. D. veiksmuose yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.Apeliaciniame skunde nuteistojo J.

D. gynėja advokatė Rita Petručionytė (toliau – ir gynėja, advokatė) praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – J. D. iÅ¡teisinti. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. J. D. nuteistas už nusikaltimÄ , kurio nepadarė. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, turėjo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde tvirtinama, kad apylinkės teismas padarė teisės taikymo klaidÄ , nes neÅ¡aliÅ¡kai nevertino byloje surinktų įrodymų, skyrė J.

D. apribojimus, kurie suvaržo jo, kaip tėvo teises ir pareigas, turimas mažametės dukros atžvilgiu, kas kenkia vaiko interesams.Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad J. D. ir nukentėjusioji A. D. pripažino, jog jų faktiniai Å¡eimyniniai santykiai yra pasibaigę. Sutuoktiniais jie iÅ¡likę tik formaliai, dėl to, kad dar neįsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Todėl teismas be pagrindo laikė, jog smurtÄ J. D. įvykdė artimoje aplinkoje.Skunde pažymima, kad apylinkės teismas taip pat neįvertino to, kad A.

D. pripažino, jog jos ir J. D. santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Tai patvirtina byloje surinkta medžiaga. Nukentėjusioji pripažino, jog J. D. mažametę dukrÄ turi teisę pasiimti tik iÅ¡ darželio, bet ne iÅ¡ jos namų, o grÄ Å¾inti privalo į namus. Tai patvirtina byloje esantys nutarimai ir medžiagos dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, administracinės teisenos proceso nutraukimo. IÅ¡ Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų akivaizdu, jog A. D., nors ir prisiekusi, tačiau apkalbėjo J. D., kad jis negalėtų matytis ir bendrauti su mažamete dukra, nes dabar jis turi teisę jÄ pasiimti tik iÅ¡ darželio, o teismui taikant draudimÄ artintis prie A.

D., neturės galimybės dukrÄ pristatyti į namus ir jÄ perduoti motinai.Skunde nurodoma, kad nors apylinkės teismas laikė, jog A. D. parodymai yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, todėl nėra pagrindo jais netikėti, tačiau teismas A. D. parodymų neįvertino siekimo apkalbėti J. D. aspektu. Atkreipiamas dėmesys, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. 2015 m. birželio 4 d. 19 val., tuoj po įvykio A. D. paaiÅ¡kino, jog „jis (J. D.) paėmęs už rankos užlaužė deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus <...> Po to jis jai trenkė į veidÄ , prakirto apatinę lÅ«pÄ , iÅ¡ kurios bėgo kraujas <...> ir metė į jÄ nueidamas kibiriukÄ medaus“.

Taigi, A. D. nurodė, jog J. D. jai užlaužė deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus, o ne užsuko deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä , dėl ko J. D. buvo apkaltintas ir nuteistas. 2015 m. birželio 12 d. apklausos metu A. D. nurodė, jog „Jis (J. D.) jai suėmęs už deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų juos užlaužė, dėl to ji jautė fizinį skausmÄ <...> jis pamatęs kaimynus metė medaus kibiriukÄ ant laiptų“. Pirminių apklausų metu A. D. nurodė, jog J. D. paėmęs už deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų (ne už rieÅ¡o) juos užlaužė, taip pat skirtingai nurodė medaus kibiriuko metimo aplinkybes: jį metė į jÄ , jį metė ant laiptų, pamatęs kaimynus.

A. D. nurodė, jog J. D. užlaužė deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus, o teismo med. ekspertas konstatavo, jog A. D. skundėsi deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to skausmingumu, nors tariamai J. D. užlaužė neįvardintÄ kiekį pirÅ¡tų. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu A. D. paaiÅ¡kino, jog ant jos veido keletÄ savaičių buvo mėlynė, ji vieÅ¡umoje jautėsi nepatogiai, prieÅ¡ klientus jai buvo gėda, tačiau teismo med. ekspertas, apžiÅ«rėjęs A. D. konstatavo, jog iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nebuvo.

Teismo med. eksperto iÅ¡vada paneigia A. D. teiginius dėl deÅ¡inės rankos neįvardinto skaičiaus pirÅ¡tų užlaužimo bei ilgalaikio mėlynės ant veido buvimo. Anot skundo autorės, aptartos aplinkybės įrodo, jog A. D. parodymai nenuoseklÅ«s, neiÅ¡samÅ«s, nesÄ Å¾iningi, ji turi tikslÄ apkalbėti J. D., siekia materialinės naudos sau, bei siekia suvaržyti J. D. teises matytis su dukra, todėl jos parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi A.

D. parodymais, policijos pareigÅ«nų aiÅ¡kinimais, jog matė A. D. sužalotÄ lÅ«pÄ tuoj po įvykio, taip pat rėmėsi teismo med. eksperto iÅ¡vada, jog J. D. suduodamas smÅ«gį į veidÄ sužalojo A. D. lÅ«pÄ . Ekspertas nurodė, kad yra muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje, tačiau nenurodė vidiniame ar iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje. Skunde vertinamas A. D. 2015 m. birželio 4 d., 2015 m. birželio 12 d. parodymų prieÅ¡taringumas, kritiÅ¡kai vertinami ir A. D. paaiÅ¡kinimai dėl J. D. jai suduoto smÅ«gio į veidÄ .

Tai, kad buvo sužalota A. D. lÅ«pa, neįrodo, jog bÅ«tent J. D. jai sužalojo lÅ«pÄ . Skunde pažymima, kad tiek J. D., tiek A. D. nurodė, jog įvykį matė liudytojai, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nenustatinėjo įvykį mačiusių liudytojų, o teismas atsisakė tenkinti J. D. praÅ¡ymÄ dėl liudytojų paieÅ¡kos. Teigiama, kad J. D. neturi įrodinėti, jog yra nekaltas, jo kaltę turi nustatyti teismas. Skunde daroma iÅ¡vada, kad nepagrįstai atsisakyta tenkinti J. D. praÅ¡ymÄ dėl liudytojų paieÅ¡kos ir jų nustatymo, nes tik liudytojų paaiÅ¡kinimais buvo galima nustatyti kibirėlio metimo aplinkybes bei kritiÅ¡kai įvertinti įrodymų visumÄ .

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad A. D. nurodė, jog įvykį matė abi dukros, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme įvykį mačiusios mergaitės nebuvo apklaustos. Skundo autorės tvirtinimu, tai leidžia manyti, jog ikiteisminis tyrimas nesiekė surinkti, o teismas nesiekė iÅ¡tirti objektyvius įrodymus. Skunde pabrėžiama, kad visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Nurodoma, kad teismo med. ekspertas tik prielaidomis pasisakė dėl sužalojimo mechanizmo. Be to, apylinkės teismas vadovavosi garso įraÅ¡ais, kurie padaryti pažeidžiant konstitucinį principÄ dėl privataus gyvenimo neliečiamumo, ir to pasėkoje konstatavo, jog J.

D. pastoviai grasino A. D.. Akcentuojama, kad teismas gali vadovautis tik teisėtomis priemonėmis gautais įrodymais, todėl teismo iÅ¡vados dėl J. D. grasinimo A. D. yra nepagrįstos leistinais įrodymais.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 15 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisiant žalos atlyginimÄ pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis, nes nesurinkti įrodymai, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Pakartojama, kad J. D. yra nekaltas, todėl civilinis ieÅ¡kinys patenkintas neteisėtai. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, jog A. D. turėjo 15 Eur iÅ¡laidų vaistams. Apylinkės teismo motyvas, jog praÅ¡oma priteisti suma yra logiÅ¡ka, nėra pakankamas. Pažymima, kad A. D., aiÅ¡kindama praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pagrindus, nurodė, jog keletÄ savaičių ant jos veido buvo mėlynė, dėl to ji jautė skausmÄ , nepatogumus, gėdÄ , tačiau mėlynės buvimo faktÄ paneigia teismo med. eksperto iÅ¡vada, jog iÅ¡orinių sužalojimų praėjus penkioms dienoms po įvykio nėra.

Gynėjos nuomone, A. D., praÅ¡ydama priteisti neturtinę žalÄ , turėjo įrodyti realius netekimus, realius nepatogumus. Teismo med. ekspertas nurodė, jog A. D. galėjo jausti skausmÄ , taigi, darė prielaidÄ , o ne kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ . Anot skundo autorės, apylinkės teismas, priteisdamas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat nevertino J. D. materialinės padėties, nors tai privalėjo daryti. Pažymima, kad J. D. neturi jokio turto, jo pajamos yra tik neįgalumo iÅ¡moka, kurios nepakanka net dukros iÅ¡laikymui.

Be to, teismas, tenkindamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, nevertino ir A. D. materialinės padėties, jos pajamų.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.J. D. gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog J.

D. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta. Pripažindamas J. D. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Konstatuotina, kad teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu J. D. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nuosprendyje rėmėsi 2016 m. kovo 1 d. pareigÅ«no pateiktu garso įraÅ¡u, kuris apeliacinės instancijos teismo vertinimu neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J.

D. kaltės.Byloje nustatyta, kad J. D. 2015 m. birželio 4 d. apie 17.35 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, konflikto metu su žmona A. D., sugriebė A. D. deÅ¡inę rankÄ , tyčia užsuko deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä ir sudavė vienÄ smÅ«gį ranka į veido sritį, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai A. D. padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ veide, deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to raiščių patempimÄ , dėl ko nukentėjusiajai A. D. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.Nuteistasis J.

D. neigia padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. TokiÄ nuteistojo pozicijÄ , apeliacinės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai, jÄ vertina kaip mėginimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimÄ , nes ji prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir J. D. kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo gynėja skunde kritikuoja nukentėjusiosios parodymus ir teigia, kad A. D. siekia apkalbėti J. D., kad jis negalėtų matytis su jų mažamete dukra.

Teigia, kad jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs Å¡iuos skundo teiginius, konstatuoja, kad nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje iÅ¡ esmės sutampa, yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusioji nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad atvykstant J. D. ji nelaukė. Jam atvykus atidarė duris, rankose laikė mažametę dukrÄ . Atsisakius įsileisti J.

D. į namus, jis užlaužė deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus, stÅ«mė ir sudavė į veidÄ , bandė iÅ¡plėšti iÅ¡ jos rankų mergaitę. Kai ji liepė vyresnei dukrai kviesti policijÄ , kaltinamasis Å¡aukdamas ir vartodamas necenzÅ«rinius žodžius išėjo, pakeliui ant laiptų iÅ¡ pykčio mesdamas atvežtÄ medaus kibirėlį. Nuteistojo gynėja skunde pabrėžia, kad J. D. buvo nuteistas už tai, kad užsuko deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä , o ne užlaužė deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus, taip pat akcentuoja, kad nukentėjusioji skirtingai nurodė, kibiriuko metimo aplinkybes.

Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. D. pripažintas kaltu už tai, kad tyčia užsuko deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä , tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 460/15(09), nustatyta, kad A. D. klinikiniais duomenimis konstatuota muÅ¡tinė žaizda veide, deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to raiščių patempimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neabejoja specialisto išvada, kuri patvirtino, kad nukentėjusiajai A. D. II piršto raiščių patempimas buvo padarytas 2015 m. birželio 4 d. dėl J. D. smurtinių veiksmų, todėl kaltinime suformuluota jau minėta aplinkybė nėra esminė, turinti reikšmės veikos kvalifikacijai ar paneigianti nuteistojo kaltę, kadangi konstatuotas tos pačios rankos piršto sužalojimas. Kaip minėta, specialisto išvadoje A. D. konstatuota muštinė žaizda veide, šios išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog 2015 m. birželio 4 d. nukentėjusioji buvo apžiūrėta priėmimo skyriuje ir jai nustatyta diagnozė – muštinė žaizda veide, dešinės rankos plaštakos II piršto raiščių patempimas.

Todėl advokatė neteisi skunde nurodydama, kad specialisto iÅ¡vada paneigia faktÄ , kad A. D. ant veido buvo mėlynė, prieÅ¡ingai, specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė veido sumuÅ¡imÄ ir galėjo jausti fizinį skausmÄ . Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji A. D. jautė fizinį skausmÄ ir specialisto iÅ¡vada, jÄ vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad J. D. smurtiniais veiksmai nukentėjusiajai A. D. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Advokatė skunde nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumÄ grindžia tuo, kad ji duodama parodymus skirtingai nurodė kibiriuko su medumi metimo aplinkybes.

Pažymėtina, kad sprendžiant ar J. D. veikoje yra visi nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje požymiai, kibiriuko su medumi padėtis ir detalės kokiu būdu jis buvo numestas ant laiptų, neturi esminės reikšmės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad J. D. smurto veiksmų metu, nukentėjusioji galėjo tiksliai neįsiminti įvykio detalių, todėl teisėjų kolegija, priešingai nei nurodoma skunde, konstatuoja, kad A. D. parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir išsamūs. Nors skunde nurodomi argumentai, kad nukentėjusioji galėjo apkalbėti J.

D. todėl, kad jų santykiai konfliktiÅ¡ki ir, kad jis negalėtų matytis su mažamete dukra, tačiau tokiÄ nuteistojo gynėjos versijÄ paneigia specialisto iÅ¡vada ir kiti įrodymai, kuriais įrodyta, kad A. D. dėl nuteistojo veiksmų patyrė fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nenustatyta kitokių objektyvių aplinkybių ir duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad nukentėjusioji siekia apkalbėti J. D., todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino A.

D. duotus parodymus ir priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį jais vadovavosi. Nuteistojo gynėja skunde akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme nebuvo nustatyti ir apklausti liudytojai. Apeliacinės instancijos teismas paneigia tokius skundo argumentus ir pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pasiraÅ¡ytinai apklaustos liudytojos V. Z. U. ir E. J., kurios parodė, kad laiptinėje girdėjo triukÅ¡mÄ , pravėrė savo buto duris, pamatė, kad laiptinėje yra iÅ¡piltas medaus kibiriukas, tačiau paties konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios nematė.

IÅ¡ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo R. R. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos ir žodžiu apklaustos liudytojos, nukentėjusiosios kaimynės, B. Ž., A. Č., J. J., kurios paaiÅ¡kino, kad konflikto kilusio 2015 m. birželio 4 d. apie 17.35 val. laiptinėje prie 11 buto, tarp D. nematė ir apie jį nieko nežino. Pirmos instancijos teisme J. D. gynėja teikė praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus ir mažametę A. D. dukrÄ , tačiau apylinkės teismas priėmė protokolinę nutartį praÅ¡ymo netenkinti, nes liudytojai nestebėjo konflikto ir tai bÅ«tų perteklinis veiksmas.

Teisėjų kolegija palaiko tokiÄ pirmos instancijos teismo pozicijÄ , nes liudytojų apklausa, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir ikiteisminio tyrimo metu duotiems apklaustų liudytojų parodymas, yra netikslinga. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėja kelia veikos kvalifikavimo klausimÄ , neigdama, kad J. D. veikoje yra kvalifikuojamasis požymis – veika padaryta artimoje aplinkoje. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ nuteistojo J.

D. veikos kvalifikavimo klausimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. D. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas Å¡eimos nariui.BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibÅ«dina nukentėjusįjį asmenį (Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis). Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kuriÄ sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryÅ¡iais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrÄ Å«kį (2 straipsnio 1 dalis).

Be to, pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaip matyti, tiek Lietuvos Respublikos smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tiek baudžiamasis įstatymas, aiÅ¡kiai apibrėžia, kad sutuoktinis yra Å¡eimos narys, o nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutuoktiniai veikos padarymo metu nebuvo nutraukę santuokos, be to iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vykstant ankstesniam skyrybų procesui sutuoktiniai buvo susitaikę.

Å iais motyvais atmetamas skundo argumentas, kad nuteistojo veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas ir faktiniai Å¡eiminiai santykiai tarp jų nutrÅ«kę. Skunde keliamas įrodymų teisėtumo ir leistinumo klausimas ir nurodoma, kad garso įraÅ¡ai esantys byloje gauti neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs Å¡iuos skundo teiginius, konstatuoja, kad garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas J. D. pokalbis su nukentėjusiÄ ja A.

D., laikytinas leistinu ir patikimu įrodymu. Garso įraÅ¡as, padarytas pačios nukentėjusios ir pateiktas ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 98 straipsnį, nukentėjusysis gali savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikaltimai veikai tirti ir nagrinėti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos Å¡is garso įraÅ¡as pateiktas ir įformintas BPK 98, 179, 205 ir 207 straipsnių tvarka.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl įraÅ¡o autentiÅ¡kumo, taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju įraÅ¡o į bylÄ pateikimas nepažeidžia asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, nes jis gautas ir įformintas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai šį įrodymÄ vertino ir juo vadovavosi.Taip pat byloje yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«no A. K. pateiktas kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u, kuriame užfiksuotas J.

D. pokalbis su pareigÅ«nu. Patikrinus kompaktinį diskÄ nustatyta, kad kompaktinis diskas, esantis bylos 1-ame tome, pažymėtas 75-uoju bylos lapu, yra tuščias. TokiÄ informacijÄ patvirtina ir byloje esantis Marijampolės rajono apylinkės teismo informatiko raÅ¡tas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas priimdamas nuosprendį negalėjo vertinti Å¡io įrodymo kaip patikimo dėl paminėtos priežasties. Nors byloje yra apžiÅ«ros protokolas, kuriame pateiktas pokalbio iÅ¡Å¡ifravimas, tačiau teisėjų kolegija neturi galimybės neabejotinai įsitikinti apžiÅ«ros protokole nurodyto pokalbio autentiÅ¡kumu ir nustatyti pirminio įrodymo Å¡altinio, todėl Å¡is įrodymas laikytinas netinkamu.

Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintina aplinkybė, kad kaltinamojo kaltę padarius nusikatamÄ veikÄ patvirtina 2016 m. kovo 1 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad OVS virÅ¡ininkas A. K. pateikia kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u (t.1, b. l. 73-75) ir daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiÅ«rėtas kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u. Fiksuotas J. D. skambutis policijos įstaigai dėl tiriamo įvykio, jo atsisakymas sugrįžti į įvykio vietÄ ir prisistatyti ten jau atvykusiems policijos pareigÅ«nams (t.1, b. l.76-79).

Taip pat iÅ¡ nuosprendžio motyvuojamosios dalies Å¡alintina aplinkybė „iÅ¡ kaltinamojo pokalbio su Bendruoju pagalbos centru įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad jis atsisako sugrįžti ir pasirodyti pareigÅ«nams, jau esantiems įvykio vietoje. Taip pat iÅ¡ įraÅ¡o matosi, jog kaltinamasis akivaizdžiai sako netiesÄ , kad negrįš į įvykio vietÄ , nes vyksta pas savo advokatę, nors pats teismui patvirtino, kad vyko tik į namus, kur persirengė neva medumi supiltus rÅ«bus.“ Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paÅ¡alinus minėtas aplinkybes, byloje kiti reikÅ¡mingi įrodymai ir jų visuma, pagrindžia J.

D. kaltę padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skunde nurodoma, kad teismas neÅ¡aliÅ¡kai nevertino byloje surinktų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį. Teisėjų kolegija nenustatė, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas ir pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Teismas sprendžia tik dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto gynėjos įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡vardintus motyvus darytina iÅ¡vada, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis J.

D. tyčia panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę A. D. 2015 m. birželio 4 d. jai nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad J. D. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius.Už nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymÄ , gali bÅ«ti baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas J.

D. paskyrė teisingÄ bausmę - laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigodamas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždraudžiant bausmės vykdymo metu artintis prie nukentėjusiosios A. D., su ja bendrauti bei ieÅ¡koti ryÅ¡ių, lankytis jos gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skiriant bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir paskyrė teisingÄ bausmę.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. D. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui. Dėl civilinio ieÅ¡kinioSkunde nuteistojo gynėja nesutinka su priteistomis turtinės ir neturtinės žalos sumomis ir nurodo, kad nesant kaltės civilinis ieÅ¡kinys patenkintas netiesėtai. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytais motyvais konstatavo, kad J. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies patenkintas pagrįstai.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, įvertindamas nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį, teisingai konstatavo, kad praÅ¡omas neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, atsižvelgė į atsiradusias pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, neįgalumÄ , padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, įvertindamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

Priimant sprendimÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apygardos teismas pažymi, kad 300 eurų žalos dydis yra proporcingas ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-392-139/2015, Nr. 2K-152-693/2016).Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nesukėlė pasekmių ir jokių iÅ¡orinių sužalojimų nenustatyta.

Byloje esančiais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nuteistojo J. D. veiksmų, nukreiptų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusioji A. D. dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinius sužalojamus, bet ir dvasinį ir emocinį sukrėtimÄ , jai sutriko miegas, kankina nerimas, jautė nepatogumus dėl sumuÅ¡to veido, nes dirba siuvėja, todėl bendraudama su klientais dėl ant veido matomų sumuÅ¡imo žymių jautė didelį diskomfortÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas ir taip sumažino praÅ¡omo priteisti civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , todėl dar mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio apygardos teismas neturi jokio pagrindo.Nukentėjusiajai priteista 15 eurų turtinės žalos. Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nukentėjusioji iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų neiÅ¡saugojo, tačiau iÅ¡ medicininių dokumentų ir byloje pateikto nukentėjusiosios apžiÅ«ros lapo matyti, kad jai rekomenduotas gydymas ir skirti medikamentai, todėl 15 eurų vaistams, turtinės žalos dydis priteistas pagrįstai ir teisingai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiosios advokato atstovavimo iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir jos naudai iÅ¡ J. D. priteisė 150 eurų bei pagrįstai iÅ¡ J. D. priteisė 34,74 eurų proceso iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Dėl Å¡ių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, pagrįstai priteisė nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau dėl paminėtų motyvų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendis keistinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J.

D. gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinį skundÄ atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti.IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, kad J. D. kaltę padarius nusikatamÄ veikÄ patvirtina 2016 m. kovo 1 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad OVS virÅ¡ininkas A. K. pateikia kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u (t.1, b. l. 73-75) ir daiktų apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiÅ«rėtas kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u (t.1, b. l. 73-75).

Fiksuotas J. D. skambutis policijos įstaigai dėl tiriamo įvykio, jo atsisakymas sugrįžti į įvykio vietÄ ir prisistatyti ten jau atvykusiems policijos pareigÅ«nams (t.1, b. l.76-79).IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti motyvÄ , kuriuo grindžiama nuteistojo J. D. kaltė – „IÅ¡ kaltinamojo pokalbio su Bendruoju pagalbos centru įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad jis (J. D.) atsisako sugrįžti ir pasirodyti pareigÅ«nams, jau esantiems įvykio vietoje. Taip pat iÅ¡ įraÅ¡o matosi, jog kaltinamasis akivaizdžiai sako netiesÄ , kad negrįš į įvykio vietÄ , nes vyksta pas savo advokatę, nors pats teismui patvirtino, kad vyko tik į namus, kur persirengė neva medumi supiltus rÅ«bus“.Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                  Kęstutis Dargužis Jurgis Kiškis Danguolė Šiugždinytė