4f66c288-9759-4936-9b60-433f05ea0ffd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1243-232/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01287-2012-9Procesinio dokumento kategorija 35.4; 36.2; 50.10;116.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 22 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės, Liudos Uckienės (pranešėja), Alvydo Barkausko,raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų J.

K. ir Ž. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams J. K. ir Ž. V. dėl nuostolių iÅ¡ turto pardavimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Stogava ir ko“, NUSTATĖ :            I.GINČO ESMĖieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismÄ su Patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų 31 666,73 Lt dydžio nuostolio iÅ¡ turto pardavimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas 2006-2007 m. laikotarpyje su UAB „Arolsas ir ko“ sudarė keturias lizingo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovas nupirko lizingo sutartyse nurodytÄ turtÄ ir perleido jį valdyti ir naudotis bendrovei, o UAB „Arolsas ir ko“ įsipareigojo sutartyse nustatytais terminais mokėti lizingo įmokas. 2008-11-25 UAB „Arolsas ir ko“ teisės ir pareigos pagal lizingo sutartis buvo perleistos UAB „Stogava ir ko“, be to su UAB „Stogava ir ko“ buvo sudaryta dar viena lizingo sutartis.

Už minėtas lizingo sutartis laidavo atsakovai J. K. ir Ž. V.. Trečiajam asmeniui nemokant įmokų pagal lizingo sutartis, jis buvo įspėtas raÅ¡tu, tačiau savo įsipareigojimų ir toliau nevykdė, todėl 2009-08-17 lizingo sutartys buvo nutrauktos. Atsakovai 2009 11 27 pasirašė laidavimo sutartis Nr. LT065626/L ir Nr. LT065626/L-2. Tačiau į praneÅ¡imus dėl prievolių pagal laidavimo sutartis įvykdymo nereagavo. IeÅ¡kovas nurodo, kad nors UAB „Stogava ir ko“ ir grÄ Å¾ino lizinguotÄ turtÄ ieÅ¡kovui, tačiau turtas buvo parduotas nuostolingai, todėl ieÅ¡kovas reikalauja nuostolių atlyginimo iÅ¡ laiduotojų.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinio sumÄ sudaro tik nuostoliai už turto pardavimÄ , pripažino, kad pardavus turtÄ pagal vienÄ sutartį buvo gautas pelnas, tačiau teigia, kad nė vienas teisės aktas neįpareigoja pelno grÄ Å¾inti lizingo gavėjui. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. IeÅ¡kovas nuostolius pagal lizingo sutartis turėtų skaičiuoti bendrai ir įskaityti pelnÄ , kurį gavo pardavęs vienÄ iÅ¡ lizingo objektų.

Atsakovai taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis lizingo turto buvo parduota dar iki laidavimo sutarčių sudarymo, tokiu bÅ«du pažeidžiant laiduotojų teisę žinoti apie įrangos potencialius ir esamus pirkėjus, siÅ«lomas kainas, lizingo bendrovės nuostolius ar gautÄ pelnÄ .Teismo posėdžio metu atsakovai atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ palaikė. Papildomai nurodė, kad buvo UAB „Stogava ir ko“ akcininkais. Tvirtino, kad pagal jų paskaičiavimus ne atsakovai skolingi ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas jiems turėtų iÅ¡mokėti tam tikrÄ sumÄ už pelningai parduotÄ lizingo turtÄ .

Prašė ieÅ¡kinį atmesti.Liudytojas D. V. U. nurodė, kad nuo 2009-04-01 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo UAB „Stogava ir ko“ direktorius. Liudytojo nuomone, skola turėtų bÅ«ti fiksuojama pagal lizingo įmokų mokėjimo grafikÄ , o ieÅ¡kovo nurodoma nuostolių suma yra nepagrįsta. Trečiojo asmens UAB „Stogava ir ko“ atstovas bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teismo posėdyje nedalyvavo, gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant (t.2, b.l. 5).

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkintino iš dalies. Priteisė ieškovo naudai iš apeliantų lygiomis dalimis, po 13 630,29 L nuostolių atlyginimo viso sudarančių 27 260,57 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 818,00 Lt (aštuonis šimtus aštuoniolika Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, po 409,00 Lt, iš kiekvieno. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.

Priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų 43,59 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai, po 21,80 Lt iÅ¡ kiekvieno, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 250,00 Lt dydžio žyminio mokesčio permokÄ .Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas su UAB „Arolsas ir ko“ 2005-06-09 sudarė Lizingo sutartį Nr. LT018841, dėl betono maiÅ¡yklės PUTZMEISTER, 2006-08-29 Lizingo sutartį Nr. LT038028 dėl automobilio FORD TRANSIT, 2006-11-16 Lizingo sutartį Nr. LT041959 dėl savivarčio MAN, 2007-10-03 Lizingo sutartį Nr. LT 061468 dėl betono siurblio ir stÅ«moklinės pompos PUTZMEISTER, pagal kurias ieÅ¡kovo įsipareigojo nupirkti lizingo sutartyse nurodytÄ turtÄ ir perduoti jį naudoti ir valdyti lizingo gavėjui UAB „Arolsas ir ko“, o pastarasis įsipareigojo sutartyse numatytais terminais mokėti lizingo įmokas (t.1, b.l. 6-11, 17-22, 29-34, 41-46).

Lizingo sutarčių pagrindu ieÅ¡kovas įsigijo lizingo sutartyse numatytÄ turtÄ ir perdavė jį UAB „Arolsas ir ko“ valdyti ir naudoti sutartyse nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka (t.1, b.l. 12-14, 23-25, 36-37,47-19). 2008-11-25 Sutartimis Nr. LT018841, Nr. LT038028, Nr. LT041959, Nr. LT061468 dėl teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo lizingo gavėjo teises ir pareigas iÅ¡ UAB „Arolsas ir ko“ perėmė UAB „Stogava ir ko“ (t.1, b.l. 15-16, 26-28, 37-40, 50-52). 2007-12-12 ieÅ¡kovas su UAB „Stogava ir ko“ sudarė Lizingo sutartį Nr. LT065626, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo automobilį CITROEN JUMPER ir perdavė jį UAB „Stogava ir ko“ valdyti ir naudoti sutartyse nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka, o minėta bendrovė įsipareigojo mokėti lizingo įmokas (t.1, b.l. 53-62).

Lizingo gavėjui nevykdant mokėjimų pagal Lizingo sutartis, ieÅ¡kovas 2009-06-02 pateikė pretenzijÄ dėl įsiskolinimo (t.1, b.l. 65). UAB „Stogava ir ko“ įsiskolinimo pagal lizingo sutartis per papildomai nustatytÄ terminÄ nepadengė, todėl 2009-08-17 ieÅ¡kovo praneÅ¡imu buvo informuotos apie lizingo sutarčių nutraukimÄ (b.l. 66). Nutraukus lizingo sutartis lizingo gavėjas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui lizingo turtÄ (b.l. 154-157). Lizingo turtas buvo parduotas nuostolingai, iÅ¡skyrus naudotÄ savivartį, iÅ¡ kurio pardavimo buvo gauta 4 406,16 Lt pelno (t.1, b.l. 69).

Pardavus visÄ Lizingo turtÄ ieÅ¡kovas patyrė 31 666,73 Lt nuostolio (b.l. 148).UAB „Stogava ir ko“ prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymui užtikrinti 2009-11-27 su atsakovais J. K. ir Ž. V. buvo sudarytos Laidavimo sutartys (t.1, b.l. 63-64). Laidavimo sutarčių 1 punktuose numatyta, kad laiduotojai įsipareigoja vykdyti UAB „Stogava ir ko“ prievoles pagal nutrauktas Lizingo sutartis, padengti Lizingo bendrovės patirtus nuostolius realizavus iÅ¡ UAB „Stogava ir ko“ lizingo sutarčių pagrindu atsiimtÄ turtÄ , t.y. padengti turto neiÅ¡pirktos vertės ir turto pardavimo tretiesiems asmenims kainos skirtumÄ .

Kiekvienas iÅ¡ laiduotojų įsipareigojo padengti iki 20 000 Lt UAB „Stogava ir ko“ skolos (Laidavimo sutarčių 4 punktai).Teismas nurodė jog sutinkamai su Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.574 str., lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį, lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad per protingÄ terminÄ lizingo gavėjas šį pažeidimÄ paÅ¡alintų, o lizingo gavėjui to nepadarius, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį.

Nutraukęs lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę ne tik reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ , bet ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. IeÅ¡kovui dėl trečiojo asmens UAB „Stogava ir ko“ kaltės nutraukus Lizingo sutartis, lizingo gavėjas įgijo pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovui dėl Lizingo sutarčių nutraukimo patirtus nuostolius tokia apimtimi, kiek jie nepadengti ieÅ¡kovui realizavus susigrÄ Å¾intÄ Lizingo turtÄ .

Teismas pažymėjo, dalį turto pardavus pelningai remiantis CK 6.574 straipsniu, ieÅ¡kovui priteistinų nuostolių dydis mažino gauto pelno suma (31 666,73 Lt - 4 406,16 Lt). Kadangi kiekvienas iÅ¡ laiduotojų įsipareigojo padengti tik iki 20 000 Lt nuostolių sumos dalį (laidavimo sutarties 4 punktas), teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju, įstatyme numatyta taisyklė jog bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai (CK 6.81 straipsnio 3 dalis), netaikytina, ir laikant, jog už UAB „Stogava ir ko“ prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymÄ buvo numatyta dalinė laiduotojų atsakomybė.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.          Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o 2012 06 14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.         Apeliantai nurodė jog skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CPK bei lietuvių kalbai keliamų reikalavimų, kadangi sprendime iÅ¡reikÅ¡ta tik teisėjos valia, dėl kalbos logikos pažeidimų sprendimas nesuprantamas.          Nors atsakovas J.

K. yra Lietuvos profesinės saugos lygos (toliau Lyga) dalyvis, teismas neteisėtai nepagrįstai pažeidė jo teisę bylÄ vesti per pasirinktÄ atstovÄ LygÄ .           Teismas neatsižvelgė ir nevertino faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovas tokio pat dydžio reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo yra pareiÅ¡kęs ir trečiojo asmens bankroto byloje.         Teismas netinkamai nurodė faktines aplinkybes, jog ieÅ¡kovas buvo pateikęs pretenzijÄ dėl įsiskolinimo, kad trečiasis asmuo UAB „Stogava“ per papildomai nustatytÄ terminÄ Ä¯siskolinimo nelikvidavo kai atsakovai jokių panaÅ¡aus pobÅ«džio praneÅ¡imų nėra gavę, ieÅ¡kovas nepranešė jiems apie sutarčių nutraukimÄ bei nuostolingai parduodamÄ turtÄ , nepasiÅ«lė jiems patiems jį parduoti ar nupirkti (perimti), teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir atsakovų atžvilgiu priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

Å i aplinkybė apeliantų nuomone nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .                   Laidavimo sutarčių 1 punktuose numatyta jog atsakovai įsipareigoja įvykdyti UAB „Stogava“ prievoles pagal nutrauktas lizingo sutartis padengti lizingo bendrovės nuostolius realizavus atsiimta turtÄ , iÅ¡ viso buvo sudarytos ir perleistos trečiajam asmeniui UAB „Stoguva“ 4 lizingo sutartys, pats trečiasis asmuo sudarė dar vienÄ lizingo sutartį, tačiau teismas neįvardijo pagal kokiÄ konkrečiai sutartį priteisė nuostolius, neįvardijo konkrečių sutarčių.

           Apeliantai mano, kad pagal tinkamus ir teisiÅ¡kai pagrįstus skaičiavimus ne atsakovai skolingi ieÅ¡kovui, bet atvirkščiai ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡mokėti tam tikrÄ sumÄ atsakovams pelningai pardavęs susigražintÄ turtÄ , rėmėsi liudytojo UAB „Stogava“ buvusio direktoriaus D. V. U. parodymais, kad jo nuomone skola turėtų bÅ«ti fiksuojama pagal lizingo įmokų mokėjimo grafikÄ , o ieÅ¡kovo nurodyta nuostolių suma yra nepagrįsta.            Teismas neatsižvelgė jog pagal CK 574 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja gražinti lizingo davėjÄ Ä¯ tokiÄ padėtį kuri bÅ«tų buvusi jei lizingo gavėjas tinkamai įvykdytų sutartį, reiÅ¡kia jog iÅ¡ lizingo gavėjo negali bÅ«ti pareikalauta daugiau nei jis turėjo įvykdyti pagal sutartį.

Teismas netinkamai taikė CK 6.37, 6.210 straipsnių nuostatas, lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų priteisdamas 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Teismas netinkamai supranta CK 6.245, 6.247, 6.248 straipsnių nuostatas, numatančias civilinės atsakomybės taikymÄ .         Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė apeliacinio skundo netenkinti.          IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl apeliantų pacituotų procesinės teisės normų bei cituoto LAT Senato nutarimo nepasisako nes apeliaciniame skunde neįvardijama kokiu bÅ«du teismas Å¡ias normas pažeidė.

           Dėl apelianto J. K. teisės bylÄ vesti per atstovÄ pasisakė jog byloje nenustatyta CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų sÄ lygų, nes apeliantas J. K. nepateikė reikiamų dokumentų įrodančių jog jis yra Lygos narys dėl ko Å¡ios asociacijos atstovui nebuvo leista atstovauti apeliantÄ teisme.             Nurodė jog laiduotojų ir skolininko prievolės yra solidarios todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę reikÅ¡ti reikalavimus tiek skolininkui (trečiajam asmeniui byloje BUAB „Stogava“, tiek laiduotojams ir ta aplinkybė jog ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Stoguva“ bankroto byloje pagal LAT formuojamÄ praktikÄ (LAT 2006 10 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006, LAT 2011 12 29 nutarimas3K-P-537/2011) nėra kliÅ«tis reikÅ¡ti reikalavimÄ ir laiduotojams.

Taip pat pažymėjo jog kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimas nereiÅ¡kia jo patenkinimo juolab, kad ieÅ¡kovo reikalavimas BUAB „Stogava“ bankroto byloje įtrauktas į trečiosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä .            IeÅ¡kovas tinkamai informavo apeliantus apie trečiojo asmens neįvykdytas prievoles, 2011 07 07 jiems iÅ¡siųstais reikalavimais Nr. SL-SR-11615 ir NR. SL-SR-11617 pareikalaudamas įvykdyti prievoles už trečiÄ jį asmenį. IeÅ¡kovas nurodė jog visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kuo remiantis apeliantai teigia jog ieÅ¡kovo nuostolių skaičiavimai yra neteisingi ir kaip jie atlieka savo skaičiavimus.

IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iuo atveju nuostoliai apskaičiuojami iÅ¡ likusios lizingu neiÅ¡pirktosios vertės be PVM atimant sumÄ be PVM už kuriÄ turtas buvo parduotas. NeiÅ¡pirktoji likutinė vertė identifikuojama pagal byloje pateiktus įmokų grafikus prie lizingo sutarčių, kurie yra pateikti į bylÄ bei turto pardavimo tretiesiems asmenims sutartis, kuriomis ieÅ¡kovas pardavė atsiimtÄ turtÄ tretiesiems asmenims bei nauja lizingo sutartimi, bei pateikta pažyma, kurioje nuostoliai paskaičiuoti remiantis anksčiau minėtais dokumentais.           IV APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IÅ VADOS.

          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.)            Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino surinktus įrodymus reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.            Ginčas byloje yra kilęs dėl prievolių kylančių iÅ¡ laidavimo sutarčių, kuriomis atsakovai bÅ«dami trečiojo asmens akcininkais, užtikrino dalies ieÅ¡kovo kaip lizingo davėjo nuostolių, pardavus trečiojo asmens lizingo gavėjo lizinguotÄ turtÄ .                     Apeliantas apeliacinio skundo pradžioje cituoja visÄ eilę procesinių normų (CPK straipsnių) reguliuojančių sprendimo priėmimo tvarka, jo iÅ¡dėstymÄ , turinį, sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , bylos nutraukimo pagrindus, 1997 06 13 LAT senato nutarimÄ ir kita, tačiau nenurodo kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė Å¡ių procesinių normų pažeidimas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir kaip tai įtakojo apeliantų teises ir pareigas procese.

Todėl kolegija pasisako tik dėl konkrečių apeliaciniame skunde įvardijamų argumentų, apeliantų nuomone įtakojusių neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .                               Dėl apelianto J. K. teisės bylÄ vesti per Lygos atstovÄ .          A. J. K. nurodė esÄ s Lygos narys, buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ leisti jį byloje atstovauti minėtos asociacijos atstovui, tačiau teismas nepagrįstai praÅ¡ymÄ atmetė.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti jog į parengiamÄ jį posėdį vykusį 2012 05 08 (t.1,b.l. 220) neatvykus J. K. buvo atvykęs asmuo A. B., pateikęs Lygos įgaliojimÄ atstovauti J. K. nagrinėjamoje byloje. Teismas bylÄ atidėjo ir įpareigojo pateikti įrodymus jog minėtas atstovas gali bÅ«ti atsakovo J. K. atstovas byloje, o konkrečiai pateikti įrodymus, kad J. K. yra Lygos narys, tačiau tokie įrodymai į bylÄ nebuvo pateikti, o atsakovas J. K. teismo posėdyje, vykusiame 2012 06 01 (t.1,b.l. 13-18) paaiÅ¡kino jog į LygÄ kreipėsi tik dėl atstovavimo ir jos nariu nėra.

Todėl teismas konstatavo jog minėtos lygos atstovas neturi teisės atstovauti atsakovÄ byloje, nes atstovavimas nėra tinkamai įformintas. Kolegija su tokia teismo iÅ¡vada sutinka. AtstovavimÄ teisme reguliuoja CPK V skyriaus 51 -61 straipsniai. Pagal minėto skyriaus nuostatas fiziniam asmeniui atstovauja atstovai pagal įstatymÄ (nepilnamečių arba neveiksnių asmenų tėvai globėjai ir kt.) arba atstovai pagal pavedimÄ . CPK 56 straipsnyje įvardijami asmenys, kurie gali bÅ«ti teisme fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ , jame be advokatų, jų padėjėjų, ir kt. 6 punkte įvardijama, kad tokiais atstovais gali bÅ«ti ir asociacijos arba kiti vieÅ¡ieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iÅ¡ veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito vieÅ¡ojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal Å¡ių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus.

Tokiu atveju bylÄ teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimÄ â€“ darbuotojai, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). CPK 57 straipsnio 3 dalyje numatyta jog CK 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais profesinės sÄ jungos ar asociacijos arba kito vieÅ¡ojo juridinio asmens teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (profesinės sÄ jungos nario ar asociacijos arba kito vieÅ¡ojo juridinio asmens dalyvio) ir atitinkamai profesinės sÄ jungos ar asociacijos arba kito vieÅ¡ojo juridinio asmens raÅ¡ytine sutartimi.

Å iuo atveju, kai atsakovas J. K. teismo posėdyje pripažino nesÄ s asociacijos nariu, nes į asociacijÄ kreipėsi tik dėl atstovavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neleido minėtos asociacijos atstovui jį atstovauti.                         Dėl kreditoriaus (ieÅ¡kovo) teisės reikÅ¡ti reikalavimus tiek skolininkui (trečiajam asmeniui) bankroto byloje, tiek laiduotojams, dėl laiduotojų neinformavimo apie sutarčių nutraukimÄ ir laiduotojų teisų patiems parduoti gražintus lizingo objektus.

Dėl atsakovų informavimo apie netinkamÄ trečiojo asmens prievolių vykdymÄ .         Apeliantai apeliaciniame skundę kvestionuoja ieÅ¡kovo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ laiduotojų, dėl to, kad ieÅ¡kovas dėl tų pačių nuostolių jau yra pareiÅ¡kęs kreditorinį trečiojo asmens bankroto byloje ir laiko jog tokie ieÅ¡kovo reikalavimai yra nesÄ Å¾iningi. Su tokiais apeliantų argumentais negalima sutikti, visų pirma todėl, kad toks aiÅ¡kinimas neatitinka laidavimo kaip tam tikros prievolių užtikrinimo priemonės pobÅ«džio, kuris kaip tik ir lemia tai, kad kreditorius (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas) turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus tiek prievolės tinkamai neįvykdžiusiam skolininkui (Å¡iuo atveju trečiajam asmeniui), tiek laiduotojui (Å¡iuo atveju atsakovams).

CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse aiÅ¡kiai suformuluota laiduotojo ir skolininko solidarioji atsakomybė nurodant jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palÅ«kanų sumokėjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ , už netesybų sumokėjimÄ ), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta pagal ta pačiÄ prievolę laidavusių laiduotojų tarpusavio atsakomybė numatant, kad bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Å iuo atveju atsakovai yra 2009 11 27 pasirašę identiÅ¡kas savo turiniu laidavimo sutartis (t.1,b.l. 63,64), iÅ¡ Å¡ių laidavimo sutarčių turinio matyti (1 punktas), kad sutarčių Å¡alys konstatavo jog trečiasis asmuo buvo sudaręs Å¡ioje byloje aktualias 5 lizingo sutartis, kurios buvo nutrauktos, lizingo sutarčių bendrosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir laiduotojai laidavimo sutartimis įsipareigojo vykdyti kliento (trečiojo asmens) prievoles, pagal nutrauktas lizingo sutartis – padengti lizingo bendrovės patirtus nuostolius, realizavus iÅ¡ kliento lizingo sutarčių pagrindu atsiimtÄ turtÄ , t.y. padengti turto neiÅ¡pirktosios vertės ir turto pardavimo tretiesiems asmenims kainos skirtumÄ . Sutarčių 2,3 punktai numatė atsakovų ir trečiojo asmens solidariÄ jÄ atsakomybę už trečiojo asmens sutarties 1 punkte numatytų prievolių nevykdymÄ , visu laiduotojų (atsakovų) turtu tačiau nevirÅ¡ijant 20 000 Lt sumos.

IeÅ¡kovo (lizingo bendrovės) reikalavimai dėl trečiojo asmens neįvykdytų prievolių pagal sutarties sÄ lygas (6,7 punktai) pateikiami laiduotojams raÅ¡tu, ir laikomi įteiktais iÅ¡siunčiant registruotu paÅ¡tu laidavimo sutartyse nurodytais adresais. Taigi, faktinės aplinkybės pagal kokias lizingo sutartis laiduojama, kad trečiasis asmuo prievolių pagal ginčo lizingo sutartis nėra įvykdęs, kad ginčo lizingo sutartys yra nutrauktos, kad laiduojama tik už nuostolius kuriuos sudaro skirtumas tarp neiÅ¡pirktosios turto vertės ir gautos pardavus turtÄ kainos atsakovams buvo žinomos jau pasiraÅ¡ant laidavimo sutartis.

Todėl atmestini apeliantų teiginiai apie jų netinkamÄ informavimÄ Â iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės dėl lizingo sutarčių vykdymo bei nutraukimo. Tokių įsipareigojimų, kaip ir įsipareigojimų leisti patiems ieÅ¡kovams parduoti gražintÄ turtÄ ieÅ¡kovas nei laidavimo, nei lizingo sutartimis nebuvo prisiėmęs. Apeliantai taip pat nėra pateikę, jokių įrodymų, kad turtas buvo parduotas už akivaizdžiai per maÅ¾Ä kainÄ .           Kaip jau minėta ieÅ¡kovas apeliacinių skundu nurodo jog ieÅ¡kovas neteisėtai pareiÅ¡kė savo reikalavimus tiek trečiojo asmens (skolininko) bankroto byloje, tiek Å¡ioje byloje atsakovams (laiduotojams).

Å is apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas. LAT yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininkÄ yra asmeninio pobÅ«džio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis;

LAT 2010 11 23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011 04 04 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). LAT plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka tiek teisė pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) iÅ¡plaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek abiem kartu. Tokia kreditoriaus teisė pasibaigia jei užbaigus bankroto bylÄ skolininkas likviduojamas ir iÅ¡registruojamas iÅ¡ Juridinių asmenų registro (Ä®BÄ® 32 straipsnio 5–6 dalys), nes pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis;

LAT plenarinės sesijos 2011 12 29 nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).        Nagrinėjamoje byloje ginčo Å¡alių laidavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo bÅ«tent kaip solidarieji bendraskoliai atsakyti ieÅ¡kovui, jeigu trečiasis asmuo (lizingo gavėjas) neįvykdys pareigos atlyginti nuostolių. Trečiajam asmeniui (skolininkui) UAB „Stogava“ Kauno apygardos teismo 2010 04 27 nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2010 11 25 patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as, kuriame yra ir ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas.

Tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme metu tiek nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, trečiojo asmens bankroto byla nėra pasibaigusi sprendimas dėl trečiojo asmens pabaigos nepriimtas. Todėl negalima teigti, kad ieÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ trečiojo asmens (skolininko) prievolė ir atitinkamai laidavimas buvo pasibaigę.       Dėl nuostolių apskaičiavimo teisingumo bei procesinių palÅ«kanų priteisimo, sutartinės atsakomybės taikymo ypatybių .       Apeliantai teigė jog ieÅ¡kovo pateikti nuostolių iÅ¡ turto pardavimo paskaičiavimai neteisingi, bet nėra pateikę jokių savo paskaičiavimų.

IeÅ¡kovas gi, paskaičiavo laidavimo sutarčių 1 punkte numatytus nuostolius iÅ¡ pagal įmokų grafikus neiÅ¡pirktosios vertės atimdamas turto pardavimo tretiesiems asmenims kainÄ (t.1,b.l 69). Apklaustas byloje liudytoju buvęs trečiojo asmens direktorius D. V. Urnikas, kurio parodymais, priteistų nuostolių dydį ginčija apeliantai, iÅ¡sakė tik savo nuomonę, tačiau nepateikė jokių konkrečių savo paskaičiavimų ar įtikinamų argumentų kodėl ieÅ¡kovo paskaičiavimai yra neteisingi.

Todėl apeliantams Å¡io paskaičiavimo teisingumo nepaneigus apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas.        Apeliantai nurodė jog teismas netinkamai taikė CK (245, 247, 248 straipsnių) normas nustatančias civilinės atsakomybės taikymÄ , bÅ«tinybę nustatyti asmens traukiamo tokion atsakomybėn neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), kaltę bei priežastinį ryšį tarp tokio asmens veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių). Kolegija pažymi, kad pagal CK 6.245 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikiama neteisėtų veiksmų samprata nurodant, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nagrinėjamu atveju apeliantai nėra įvykdę savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų atlyginti solidariai su trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovo turėtus nuostolius, tuo pažeisdami sutartinius įsipareigojimus, tarp Å¡io apeliantų neveikimo ir ieÅ¡kovo patirtų nuostolių yra aiÅ¡kus priežastinis ryÅ¡ys, apeliantų kaltė, remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatomis preziumuojama, o apeliantai į bylÄ nėra pateikę jokių jų kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo paneigiančių įrodymų.      Apeliantai nurodo jog teismas akivaizdžiai netinkamai taikė CK 6.37, 6.210 straipsnių nuostatas, tačiau nenurodė kuo konkrečiai tai pasireiÅ¡kė.

CK 6. 37 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta skolininko pareiga mokėti įstatymo numatytas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, kuria pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį laikoma diena, kai teismas priima rezoliucijÄ priimti ieÅ¡kinį (Å¡iuo atveju 2012 02 01) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Ä®statyminių (procesinių) palÅ«kanų dydį priteistinų iÅ¡Â fiziniams asmenų 5 poc. dydį nustato CK 210 straipsnio 1 dalis.          Kiti apeliaciniame skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi todėl kolegija dėl jų nepasisako.                           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija                                              NUTARIA :          Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                   Teisėjai                                                                   Liuda Uckienė                                                                                                    RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė                                                                                                    Alvydas Barkauskas                                   Â