4f65f8e2-d720-40f5-a5d0-3f1ef235bb33 · Kretingos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-282-666/2014                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01151-2012-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.; 113.1.; 113.8; 11.9.13.; 11.10.; 14.4.; 14.5.; 14.7.; 18.2.2.; 99.1.1.; 99.14.; 99.7.; 99.9.; 116.1.; 116.7. (S)                                                                                                                                                                                     KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.

 Kretinga Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, sekretoriaujant Rėdai Songailienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. L.,ieÅ¡kovo atstovei advokatei Editai Gailienei,atsakovės V. S. atstovui advokatui Algiui StaÅ¡kÅ«nui, atsakovių M. S. ir T. S. atstovei advokatei Irenai Sinkevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms V. S., M. S. ir T. S. dėl jungtinės veiklos įnašų priteisimo, teismo iÅ¡laidų ,                                                         n u s t a t ė: ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (2 t., b.l. 59-62) pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių į jungtinę veiklÄ Ä¯neÅ¡tus 121635,65 Lt, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovo naudai.

Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovių. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovei V. S. atsisakius vykdyti įsipareigojimus, kurie buvo aptarti prieÅ¡ pradedant vykdyti bendrÄ jÄ jungtinę veiklÄ , t.y. neparengus ir nepateikus pastato projektinės dokumentacijos bei leidimo statybai, atsisakius perleisti nuosavybės teisę į nebaigtÄ statyti Å«kinį pastatÄ dovanojimo ar pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, atsisakius auginti Å¡inÅ¡ilas ir taip atsisakius bÅ«ti jungtinės veiklos dalyviu ir nutraukus jungtinės veiklos sutartį, ieÅ¡kovui padaryta 121635,65 Lt nuostolių.A.

V. S pateikė atsiliepimÄ (2 t., b.l. 96-98) į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu ir praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.A. M. S ir T. S., atstovaujamos advokatė Irenos Sinkevičienės, pateikė atsiliepimÄ (2 t., b.l. 131-132) į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo reikalavimui ir praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kovas ir jo atstovė advokatė Edita Gailienė teismo posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakove susitarė bÅ«ti partneriais ir pradėti bendrÄ verslÄ Ä¯neÅ¡dami piniginius įnaÅ¡us po 120000 Lt, o iÅ¡ bendrai įneÅ¡tų pinigų vykdyti verslÄ â€“ pastatyti pastatÄ Å¡inÅ¡iloms auginti. IÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų buvo perkamos statybinės medžiagos, automobilis, Å¡inÅ¡iloms narvai. Patvirtino, kad žinojo, jog statybos vykdomos neturint tam reikalingų leidimų ir projektinės dokumentacijos. Tarp Å¡alių sudarytos rangos sutarties neįvykdė dėl atsakovės padarytų esminių pažeidimų, t.y. atsakovė neparengė ir nepateikė projektinės dokumentacijos bei leidimo statyboms vykdyti, neperdavė nebaigto statyti Å«kinio pastato jo nuosavybėn pagal dovanojimo ar pirkimo–pardavimo sutartį, nepriėmė verslo parneriu, prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti.A.

V. S ir jos atstovas advokatas A S teismo posėdžio metu su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė (kartu su atsakovės sutuoktiniu, kuris Å¡iai dienai yra miręs) buvo susitarę dėl jungtinės veiklos vykdymo – Å¡inÅ¡ilų auginimo, abi bylos Å¡alys investavo pinigines lėšas, konkrečiai ieÅ¡kovas investavo 58000,00 Lt, atsakovė paėmė 10000,00 Lt dydžio kreditÄ Å¡inÅ¡iloms įsigyti, papildomai investavo savo laikÄ ir sukauptas žinias.

Šalių sumanytas verslas nepasisekė, nes pastatas buvo pastatytas nekokybiškai ir pasirodė netinkamas gyvūnėlių auginimui, ko pasekoje šinšilos susirgo ir nudvėsė. Papildomai nurodė, kad statinys, kurį ieškovas pastatė ir kuriame šalys ketino auginti šinšilas, buvo pastatytas savavališkai, neturint nei statybos leidimo, nei projektinės dokumentacijos ir šiai dienai yra priimtas teismo sprendimas įteisinti statinį arba nugriauti jį. Minėto sprendimo vykdymas atidėtas 12 mėnesių laikotarpiui.

Nurodė, kad atsakovė neturi jokių galimybių statinio įteisinimui, be to, ne kartÄ siÅ«lė perduoti ieÅ¡kovui statinį nuosavybės teise, netgi siÅ«lė parduoti dalį žemės sklypo prie statinio, kad juo bÅ«tų gailima realiai naudotis.A. M. ir T. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ informuotos tinkamai, jų interesus atstovauja advokatė Irena Sinkevičienė, kuri teismo posėdžio metu su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. I.

V. L ir atsakovė V. S. 2008-10-30 sudarė rangos sutartį, pagal jÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ savo medžiagų pastatyti pastatÄ Å¡inÅ¡ilų fermai įrengti, o atsakovė įsipareigojo nebaigtÄ statyti Å«kinį pastatÄ perduoti ieÅ¡kovui nuosavybėn pagal dovanojimo ar pirkimo–pardavimo sutartį (1 t., b.l. 34). Taip pat Å¡alys Å¡ia sutartimi susitarė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡nuomos atsakovei patalpas komercinei veiklai vystyti, atsakovė įsipareigojo nupirkti ir auginti ne mažiau kaip 80 Å¡eimų Å¡inÅ¡ilų, samdyti darbuotojus, priimti ieÅ¡kovÄ komercinės veiklos partneriu ir mokėti jam 50 procentų nuo komercinės veiklos gaunamo pelno.

Tarp Å¡alių buvo sutarta, kad ieÅ¡kovas, pradėjęs veiklÄ pagal jungtinės veiklos partnerystės sutartį, gauna 50 procentų komercinės veiklos pelno, apmoka 50 procentų iÅ¡laidų, susijusių su darbuotojų samdymu, Å¡inÅ¡ilų veisimu, auginimu ir realizavimu ir 50 procentų pajamų, gautų iÅ¡ Å¡inÅ¡ilų verslo, panaudoja nebaigto Å«kinio pastato statybai. Rangos sutartis įsigaliojo 2009-04-10. IeÅ¡kovas pastatė pastatÄ Å¾vėreliams auginti atsakovės žemės sklype, adresu sen., Kretingos. r., o atsakovė nupirko žvėrelius ir juos augino.

Atsakovės teigimu, pastatas buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį, dėl to visi žvėreliai nudvėsė. Atsakovės pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nurodyta, kad atliktų statybos darbų defektams paÅ¡alinti reikėtų 68110,25 Lt (1 t., b.l. 58–59). 2012-10-29 ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 120000,00 Lt dydžio paskolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b.l. 20-22), nurodė, kad su atsakove V.

S. sutarė, kad ji priims jį į Å¡inÅ¡ilų auginimo verslÄ , o jis pastatys jai Å«kinį pastatÄ Å¡inÅ¡iloms auginti, ir tai bus jo įnaÅ¡as į bendrÄ verslÄ . Kadangi ieÅ¡kovas į bendrÄ verslÄ buvo įnešęs apie 120000,00 Lt, tai pasiÅ«lė atsakovei sudaryti paskolos sutartį. 2008-09-05 su atsakove sudarė raÅ¡ytinę notarės patvirtintÄ paskolos sutartį, pagal kuriÄ paskolino atsakovei 120000,00 Lt, juos ji įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2012-09-05 (1 t., b.l. 5). Sutartyje nurodyta, kad atsakovė pinigus gavo.

Atsakovė sutarties nevykdė ir paskolos negrÄ Å¾ino. 2012-12-28 atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti 2008-09-05 paskolos sutartį, patvirtintÄ Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., nesudaryta (1 t., b.l. 63-64). Nurodė, kad jokių pinigų ieÅ¡kovas jai neperdavė. Paskolos sutartis buvo sudaryta tik kitam sandoriui pridengti, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovui apmokėjimÄ pagal rangos sutartį. 2013-06-27 Kretingos rajono apylinkės teismas sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino (1 t., b.l. 125-127), t.y. pripažino 2008-09-05 Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G.

D. patvirtintÄ paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino atsakovei 120000,00 Lt, nesudaryta ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000,00 Lt žyminio mokesčio atsakovei bei 28,07 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo 120000,00 Lt negavo, todėl paskolos sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta. IeÅ¡kovas 2013-07-18 apeliaciniu skundu (1 t., b.l. 132-137) 2013-06-27 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimÄ apskundė Klaipėdos apygardos teismui. 2014-01-17 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi (1 t., b.l. 151-156) panaikino 2013-06-27 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas bei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir toje dalyje bylÄ perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. 2014-05-02 Kretingos rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-121-206/2014 iÅ¡ dalies tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį ir įpareigojo atsakovę V.

S. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-02-22 akte Nr. SSA-30-130222-00010, parengiant projektinę dokumentacijÄ ir gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius Å¡io reikalavimo įpareigojo atsakovę savo lėšomis per 1 mėnesį likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius nugriaunant savavaliÅ¡kai pastatytÄ neypatingų statinių kategorijai priskiriamÄ vieno aukÅ¡to pastatÄ , esantį., Kretingos r., ir sutvarkyti statybvietę (2 t., b.l. 36-38).Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t.y.

Lietuvos Respublikos CPK 185 str. Å ios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 178 str. suformuluota bendra įrodinėjimo taisykle, ieÅ¡kovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovės – atsiliepimų į ieÅ¡kinį faktinį pagrindÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad statybos darbams iÅ¡leido 63835,65 Lt ir Å¡ioms iÅ¡laidoms pagrįsti turi raÅ¡ytinius įrodymus (2 t., b.l. 65), taip pat papildomai iÅ¡leido 57800,00 Lt statybinėms medžiagoms, kitoms reikmėms bei darbams, kuriems nebuvo raÅ¡omos sÄ skaitos, apmokėti (2 t., b.l. 66), atsakovė pretenzijų dėl statinio kokybės niekada nereiÅ¡kė.

Taip pat ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį grindžia ir 2014-02-24 antstolės Redos Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pastate laikomos viÅ¡tos, kiaulė, pastato viduje sausa, drėgmė nesijaučia (2 t., b.l. 72-82). A. V. S pripažįsta, kad ieÅ¡kovas statybos darbams pagal rangos sutartį iÅ¡leido 58000,00 Lt. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pirko statybines medžiagas iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos, atsiskaitydamas pavedimais, tačiau atsakovės V. S. vardu, nes ji buvo įsiregistravusi kaip PVM mokėtoja ir turėjo galimybę susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ PVM mokestį.

Statybose dirbo atsakovės sutuoktinis, kuris Å¡iai dienai yra miręs, samdyti žmonės ir giminaičiai. Nurodė, kad pastatas buvo pastatytas nekokybiÅ¡kai ir pasirodė netinkamas gyvÅ«nėlių auginimui, savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį įrodinėja pateikta lokaline sÄ mata, kurioje nurodyta, kad atliktų statybos darbų defektams paÅ¡alinti reikėtų 68110,25 Lt (1 t., b.l. 58–59).Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais.Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos CK 6.969 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. BÅ«tent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis Å¡ios sutarties požymis, leidžiantis jÄ atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių.

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei byloje esančių įrodymų visetÄ , mano, kad tikrieji ginčo sutarties Å¡alių ketinimai buvo kooperuoti savo pinigines lėšas, darbÄ , žinias bendram tikslui ir veiklai – auginti Å¡inÅ¡ilas ir gauti iÅ¡ to pelnÄ (Lietuvos Respublikos CK 6.969 str. 1 d.).

Tokia veikla atitinka jungtinės veiklos sutarčiai keliamus reikalavimus, todėl Å¡alių sudaryta rangos sutartis turi bÅ«ti kvalifikuota kaip jungtinės veiklos sutartis. Nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad atsakovės V. S. tikslas buvo pasiskolinti pinigus ir vėliau juos grÄ Å¾inti (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Pagal byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės tikslas buvo auginti Å¡inÅ¡ilas ir gauti iÅ¡ to pelnÄ . Teismas vertina, kad konstatavus ieÅ¡kovo ir atsakovės bendro tikslo ir interesų buvimÄ , tačiau nesant įrodymų, leidžiančių spręsti apie kitokį atsakovės tikslÄ , nėra pagrindo, spręsti apie paskolinius santykius tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo.

Teismas, iÅ¡analizavęs Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir pagal tai įvertinęs tikrus Å¡alių ketinimus, sprendžia, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės V. S. buvo susiklostę tarpusavio santykiai, paremti abipusiu pasitikėjimu ir intensyviu bendradarbiavimu. Byloje yra pakankamai duomenų spręsti, kad toks bendradarbiavimas yra pakankamas jį vertinti kaip jungtinę veiklÄ , kurioje abu partneriai turi bendrÄ tikslÄ ir interesÄ . Byloje yra iÅ¡kilęs klausimas dėl Å¡alių įnašų į bendrÄ veiklÄ ir jų likimo pasibaigus sutarčiai.

Lietuvos Respublikos CK 6.970 str. 1 d. nustato, kad partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai. Minėto straipsnio 2 dalyje suformuota prezumpcija, kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Ä®naÅ¡as įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu. Partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai pagal įstatymÄ laikomi visų partnerių bendrÄ ja daline nuosavybe, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (Lietuvos Respublikos CK 6.971 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.974 str. nustato iÅ¡laidų ir nuostolių paskirstymÄ tarp partnerių, ir numatydamas, kad bendrų iÅ¡laidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymÄ nustato jungtinės veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras iÅ¡laidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Susitarimas, kuris visiÅ¡kai atleidžia vienÄ iÅ¡ partnerių nuo bendrų iÅ¡laidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Gi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas siekia visus nuostolius ir iÅ¡laidas, patirtus vykdant ginčo sutartį perkelti atsakovėms.

Taigi, toks jo siekis prieÅ¡tarauja nustatytam įstatyminiam reguliavimui. Byloje nenustatyta, kad atsakovės ar ieÅ¡kovas bÅ«tų pažeidę kokias nors savo, kaip jungtinės veiklos dalyvio pareigas, todėl ir reikalauti nuostolių atlyginimo nei viena iÅ¡ Å¡alių neturi pagrindo.Pripažintina, kad jungtinės veiklos sutartis tarp bylos Å¡alių yra pasibaigusi, ginčo dėl to nėra. Tačiau ieÅ¡kovas klaidingai nurodo, kad jungtinės veiklos sutartis pasibaigė Lietuvos Respublikos CK 6.978 str. 1 d. 4 p. pagrindu, t.y. todėl, kad atsakovė atsisakė auginti Å¡inÅ¡ilas ir taip atsisakė bÅ«ti jungtinės veiklos dalyve bei nutraukė jungtinės veiklos sutartį, todėl ieÅ¡kovas, kaip jungtinės veiklos partneris taip pat nutraukė jungtinės veiklos vykdymÄ .

Nagrinėjamu atveju abi bylos Å¡alys savo veiksmais nesikooperuodamos ir nederindamos savo interesų nutraukė bendrÄ jungtinę veiklÄ . IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pastatas buvo pastatytas kokybiÅ¡kai, laikantis visų statybos reikalavimų, tačiau neneigė fakto, kad žinojo, jog statybos vykdomos neturint tam reikalingų leidimų ir projektinės dokumentacijos. Atsakovė nurodė, kad Å¡alių sumanytas Å¡inÅ¡ilų auginimo verslas nepasisekė, nes pastatas buvo pastatytas nekokybiÅ¡kai ir pasirodė netinkamas gyvÅ«nėlių auginimui, jame kaupėsi drėgmė, per stogÄ varvėjo vanduo, ko pasekoje dauguma Å¡inÅ¡ilų susirgo ir nudvėsė.

Byloje techninė pastato ekspertizė nepateikta (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), todėl pastato kokybės klausimas nevertintinas. Teismas pripažįsta, kad vykdydamos jungtinę veiklÄ abi bylos Å¡alys padarė savo įnaÅ¡us, konkrečiai ieÅ¡kovas investavo 63835,65 Lt (Å¡ioms iÅ¡laidoms pagrįsti pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kitoms iÅ¡laidoms pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai nepateikti, todėl jie nevertintini), atsakovė V. S. investavo savo laikÄ , įgÅ«džius ir sukauptas žinias (nors buvo nurodžiusi, kad paėmė 10000,00 Lt dydžio kreditÄ Å¡inÅ¡iloms įsigyti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė).

Reikia pažymėti, kad Å¡alys nebuvo numačiusios, kokios pasekmės iÅ¡tinka jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus abiejų veiklos dalyvių pageidavimu. Todėl taikytinos įstatyme Lietuvos Respublikos CK 6.978 str. 2-5 d. numatytos pasekmės. Minėtos įstatymo nuostatos numato, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grÄ Å¾inami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato Å¡alių susitarimas. Nuo jungtinės veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai atsako tretiesiems asmenims pagal neįvykdytas bendras prievoles.

Turtas, esantis bendrÄ ja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal Å¡io kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Partneris, įnešęs individualiais požymiais apibÅ«dintÄ daiktÄ , pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam tÄ daiktÄ , jeigu dėl to nebus pažeisti kitų partnerių ir kreditorių interesai. Byloje nenustatyta, kad jungtinės veiklos vykdymui bÅ«tų perduoti kokie nors Å¡alims priklausantys daiktai, ar kad iÅ¡ jungtinės veiklos bÅ«tų kilę kokių nors prievolių, tretiesiems asmenims, kurios nėra įvykdytos.

IeÅ¡kovo sumokėti pinigai už statybines medžiagas, atsakovės V. S. atliktas darbas organizuojant paruoÅ¡iamuosius einamuosius Å¡inÅ¡ilų auginimo ir jų veisimo darbus, panaudojant savo žinias ir patirtį, laikytini Å¡alių įnaÅ¡ais į bendrÄ jÄ veiklÄ , kurie ginčo sutartyje nenumačius kitaip, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.970 str. nuostatas, laikytini lygiais. Tačiau minėta sutartis pasibaigė neįgyvendinus jos tikslo, tame tarpe ir nebaigtÄ statyti Å«kinį pastatÄ neperdavus ieÅ¡kovo nuosavybėn pagal dovanojimo ar pirkimo-pardavimo sutartį.

Todėl Å¡alimas visus ieÅ¡kovo įneÅ¡tus pinigus panaudojus pagal paskirtį, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , Å¡alys viena kitai nuostolių ir iÅ¡laidų neprivalo atlyginti. Todėl patikslintas ieÅ¡kinys dėl į jungtinę veiklÄ Ä¯neÅ¡tų pinigų atmetamas. Atskirai pažymėtina, kad Å¡iuo atveju Å¡alių įnaÅ¡ai nebuvo vien turtiniai, t.y. ieÅ¡kovas įnešė lėšas, o atsakovė savo žinias ir darbÄ . Todėl ieÅ¡kovui gražinus įneÅ¡tas lėšas, bÅ«tų pažeistos atsakovės teisės, nes atsakovei gražinti jos įnaÅ¡o (atlikto darbo) nebÅ«tų galimybės (Lietuvos Respublikos CK 6.978 str. 5 d.).

Taigi, esant nustatytam specialiajam teisiniam reguliavimui, teismas neturi pagrindo taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ .IÅ¡ Å¡alių vykdytos bendros jungtinės veiklos Å¡iai dienai yra likęs vienintelis turtas, t.y. neypatingų statinių kategorijai priskiriamas vieno aukÅ¡to pastatas (kaip statybinės medžiagos), kuris pastatytas iÅ¡ blokelių, pastato iÅ¡orės matmenys yra apie 17,77 m x 17,28 m, užstatymo plotas 307 m2, aukÅ¡tis 6,90 m, esantį žemės sklype (kadastrinis Nr. adresu sen., Kretingos r.

Statinys vieÅ¡ajame registre neįregistruotas, projektinė dokumentacija nesutvarkyta ir statybÄ leidžiantys dokumentai negauti, tačiau tai netrukdo teismui minėtÄ statinį, kaip bendros jungtinės veiklos rezultatÄ , padalinti bylos Å¡alims kaip statybines medžiagas. Pažymėtina, kad žemės sklype esantis statinys, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nors ir negali bÅ«ti civilinių teisinių santykių objektas kaip pastatas – tvartas, tačiau statybinės medžiagos, darbas tokiam statiniui sukurti turi vertinę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Bylos duomenys liudija, kad pastatas jau yra pastatytas, tačiau neįregistruotas vieÅ¡ajame registre, todėl negali bÅ«ti parduodamas, įkeičiamas ar kitaip dalyvauti civiliniuose santykiuose kaip objektas – pastatas. Tačiau, statant šį statinį, buvo perkamos statybinės medžiagos, naudota darbo jėga Å¡iam daiktui sukurti, tai reiÅ¡kia, jog naujas daiktas turi vertę. Atsižvelgdamas į tai teismas mano, kad siekiant eliminuoti ginčus ateityje tikslinga minėtÄ statinį, kaip bendros jungtinės veiklos rezultatÄ , padalinti bylos Å¡alims kaip statybines medžiagas.

Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui. 2012-09-27 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi (senas civilinės bylos Nr. L2-1380-474/2012) atsakovės V. S. turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., b.l. 8), kurios panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos CPK 150 str.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pagal į civilinę bylÄ pateiktus mokėjimo kvitus nustatyta, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į Kretingos rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, sumokėjo 900,00 Lt ir 1000,00 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 4, 25), pateikdamas apeliacinį skundÄ sumokėjo 1000,00 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 139), t.y. viso sumokėjo 2900,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , turėjo 663,00 Lt papildomų iÅ¡laidų už banko iÅ¡raÅ¡us, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suraÅ¡ymÄ ir kt. (2 t., b.l. 83-83), taip pat ieÅ¡kovas už advokato pagalbÄ sumokėjo 400,00 Lt, 300,00 Lt, 1500,00, 1500,00 Lt, 500,00 Lt, 500,00 Lt, 6000,00 Lt (1 t., b.l. 7, 24, 76-78, 111-113), t.y. viso 10700,00 Lt ir praÅ¡o Å¡ias sumas priteisti iÅ¡ solidariai iÅ¡ atsakovių. 2012-10-29 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi ieÅ¡kovui likusios žyminio mokesčio dalies (1500,00 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 t., b.l. 27).

Nutartyje nurodyta, kad byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3400,00 Lt.A. V. S sumokėjo 1000,00 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (1 t., b.l.

65) ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo.Šioje byloje atsakovėms M. S. ir tuo metu buvusios nepilnametės T. S. rūpintojai A. S. (2 t., b.l. 94) 2014-06-11 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais Nr. SP-1935(7.1649) ir Nr. SP-1925-(7.1654) (2 t., b.l. 55-58) buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė 1920,00 Lt (2 t., b.l. 136).Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1, 2 d.

įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies (26 procentus), o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis 2013-06-27 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo tenkintas pilnai (ir toje dalyje 2014-01-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nepakeistas). Ä®vertinus tai, kad atsakovės M ir T. S. yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d., 99 str., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės V.

S. priteistina 754,00 Lt žyminio mokesčio ir 172,38 Lt kitų iÅ¡laidų, t.y. viso 926,38 Lt, atsakovei V. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1000,00 Lt byloje už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio, o valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1110,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio bei 1420,80 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir iÅ¡ atsakovės V. S. priteistina 390,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybės naudai.Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 5 d.).

Teismas priteisia arba nepriteisia patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 4 d.). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas viso patyrė 10700,00 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ solidariai iÅ¡ atsakovių. Å iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pakeitė net tris atstovus advokatus, kurie kas kartÄ naujai turėjo susipažinti su bylos medžiaga ir įsigilinti į jos esmę, taip sÄ moningai didindamas teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Atskirai paminėtina, kad į bylÄ pateikta ieÅ¡kovo antrojo atstovo advokato Rimvydo Kairio detalizuota sÄ skaita už teisines paslaugas 6160,80 Lt sumai (2 t., b.l. 117), kai tuo tarpu iÅ¡ pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad už Å¡ias paslaugas ieÅ¡kovas advokatui apmokėjo 6000,00 Lt (2 t., b.l. 113).

Kitas dalykas – minėtoje sÄ skaitoje nurodytos iÅ¡laidos už atstovavimÄ Kretingos rajono apylinkės teisme teismo posėdyje bei kelionės iÅ¡laidos, kai tuo tarpu advokatas Rimvydas Kairys nei viename nagrinėjamos bylos teismo posėdyje nedalyvavo, prieÅ¡ingai 2014-05-28 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi (2 t., b.l. 42-43) ieÅ¡kovo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui buvo paskirta 700,00 Lt dydžio bauda valstybės naudai. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas tik 26 procentų apimtyje bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 4 d. ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytomis taisyklėmis, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ tenkintinas iÅ¡ dalies, t.y. priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 1000,00 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d.).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad valstybė turėjo 100,67 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.

IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 74,50 Lt ir iÅ¡ atsakovės priteistina 26,17 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 296 str. 1 d. 12 p., teismas n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ½ dalį neypatingų statinių kategorijai priskiriamo vieno aukÅ¡to pastatÄ (kaip statybines medžiagas), kuris pastatytas iÅ¡ blokelių, pastato iÅ¡orės matmenys yra apie 17,77 m x 17,28 m, užstatymo plotas 307 m2, aukÅ¡tis 6,90 m, esantį žemės sklype (kadastrinis Nr.), adresu, Kretingos rajone.Kitas ieÅ¡kinio dalis atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) (289,62 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminis mokestis) atsakovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 1110,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ deÅ¡imt litų) (321,48 Eur) nesumokėto žyminio mokesčio valstybės naudai bei 1420,80 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt litų ir 80 ct) (411,49 Eur) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1926,38 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir 38 ct) (557,92 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų (1000,00 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidos, 754,00 Lt žyminis mokestis ir 172,38 Lt kitos iÅ¡laidos), ieÅ¡kovo V.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 390,00 Lt (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt litų) (112,95 Eur) nesumokėto žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 74,50 Lt (septyniasdeÅ¡imt keturis litus ir 50 ct) (21,58 Lt) ir iÅ¡ atsakovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,17 Lt (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir 17 ct) (7,58 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų (paÅ¡to iÅ¡laidos) valstybės naudai. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei yra bÅ«tina pateikti teismui. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Ä®siteisėjus teismo sprendimui panaikinti 2012-09-27 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovės V.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ padavus per šį teismÄ . Teisėjas                                                                         Erikas Jurgutis